Baudžiamoji byla Nr. 1-110-993/2019

Proceso Nr. 1-01-1-30781-18-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.4.6.2.1; 2.3.6.4.5

                                        (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 8 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Indrė Averkienė,

sekretoriaujant Vilmai Smolskienei,

dalyvaujant prokurorui Arūnui Čepkauskui,

nukentėjusiajai V. G., jos atstovui advokato padėjėjui Donatui Dužinui, 

kaltinamajam K. G., jo gynėjai advokatei Ritai Petručionytei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis K. G. IĮ, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

K. G. 2018 m. birželio 26 d., apie 16.00 val., būdamas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), panaudodamas savo šeimos nario – sutuoktinės V. G. atžvilgiu fizinį smurtą – stipriai sugriebdamas ją už rankų ir vieną kartą smarkiai stumdamas į sieną, po to sugriebdamas už kairės rankos riešo ir tokiu būdu išstumdamas ją iš kambario, padarė odos nubrozdinimus dešiniame žaste, poodines kraujosruvas juosmenyje ir sukėlė nukentėjusiajai V. G. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis K. G. kaltu neprisipažino, teismo posėdyje paaiškino, jog tiek nukentėjusioji, tiek jos sūnus L. P. kalbėjo netiesą. Ši istorija buvo sugalvota, siekiant atimti iš jo butą ir jį iškeldinti. Prieš V. G. jis niekada nesmurtavo, yra kartą apspjovęs ir tiek. Jie tarpusavyje nebendrauja ir nesimato, tarp jų vyksta skyrybų procesas. V. G. nenorėjo gražiuoju skirtis, todėl iškėlė jam bylą. Ji su sūnumi yra užėmusi jo butą, todėl jis priverstas gyventi pas kitus žmones. Į savo butą jis ateina tik rytais, patikrinti ar viskas tvarkoje, stengiasi prižiūrėti savo butą, po pietų jo regėjimas suprastėja ir jis niekur nevaikšto. 2018 m. birželio 26 d. ryte, kaip įprastai, jis į butą buvo atvažiavęs, jį apžiūrėjo ir po 10-15 minučių išvažiavo. Po pietų, kai įvyko tariamas smurtas, jo bute iš viso nebuvo. L. P. užstoja motiną ir jį taip pat apkalba. Jo bute gyvena dar vienas V. G. sūnus, nors jis turi jo pavardę, tačiau jis nėra tikras ar tai jo sūnus. M. sunkai serga, yra autistas, stambaus kūno sudėjimo, aukštas, nuolat stumdo motiną, todėl ir tą dieną jis galėjo ją sužaloti. V. G. nori su juo susidoroti, nors jis priėmė gyventi ją į savo butą, rūpinosi buitimi, pirkdavo maistą, išlaikė ir ją, ir jos sūnų, pirko buitinius prietaisus, pats už juos mokėjo, todėl dabar gali juos išsivežti kur nori. V. G. viską niokoja, todėl jis neleidžia naudotis mikrobangų krosnele, ją laiko užsirakinęs savo kambaryje, o kitą išsivežė.

Nukentėjusioji V. G. teismo posėdyje paaiškino, jog 2018 m. birželio 26 d., apie 16 val. į namus parėjo vyras K. G., ji jo paklausė, kur dingo mikrobangų krosnelė, vyras atsakė, kad tai ne jos reikalas. Kadangi vyro kambaryje buvo padėta kita krosnelė, ji įėjo paskui vyrą į jo kambarį, kad duotų nors laikinai pasinaudoti. Tačiau jis netikėtai griebė jai už žastų ir stūmė iš kambario, ji galva ir nugara atsitrenkė į sieną, tada antrą kartą griebė už kairio riešo ir išstūmė iš kambario. Dar buvo plastmasiniai tušti buteliai ir juos jis metė į ją, bet nepataikė. Jai suskaudo ranką, pajuto stiprų skausmą nugaros apatinėje dalyje, suskaudo galvą. Kurį laiką negalėjo atsipeikėti, buvo šokiruota tokio elgesio, nežinojo ką daryti ir kur kreiptis. Kitą dieną ji kreipėsi į advokatą, jai patarė kreiptis į policiją. Tada ji nuvyko į policiją ir parašė pareiškimą, be to nuvyko pas ekspertę, kuri ją apžiūrėjo ir surašė išvadą, nustatė žasto įbrėžimą ir mėlynę nugaroje, kurie ir atsirado dėl smurto panaudojimo. Po pareiškimo parašymo, į namus atvyko policija, tačiau vyro tuo metu nebuvo namuose, pareigūnai pasakė, kad ji paskambintų, kai jis grįš. 29 dieną vyras grįžo į namus ir tada ji iškvietė pareigūnus. Iš tikrųjų su vyru jie jau kuris laikas konfliktuoja, dar 2017 m. metais jis grįžo pas savo buvusią žmoną, todėl iš namų pradėjo vežti visus daiktus, išnešė televizorių, mikrobangų krosnelę, kitus buities daiktus laiko užsirakinęs savo kambaryje, supakavo jos daiktus ir nori, kad ji su vaikais išsikeltų. Vyras neleidžia gyventi bute net savo sūnui, kuris yra neįgalus ir jam reikalinga nuolatinė priežiūra. Jis pats jo neprižiūri, nesidomi jo sveikata, net „daunu“ vadina. Paskutiniu metu vyras net vandenį užsuko, atjungė orkaitę, nupjovė skalbimo mašinos laidą, sakė, kad atjungs elektrą ir dujas. Teroras, grasinimai, įžeidinėjimai tęsiasi iki šiol. Viską girdi ir mato abu sūnūs. K. G. padavė į teismą ieškinį dėl skyrybų, ji nesutinka su reikalavimais, kad ji kalta dėl ištuokos ir kad tai tik jo butas, jį abu kartu užgyveno, mokėjo paskolą, tačiau vyras gera valia nenori turto dalintis. Vyras anksčiau labai gerdavo, būdavo agresyvus, įžeidinėjo, bet ji taikydavosi, fizinį smurtą panaudojo pirmą kartą. Kai vyras ją stumdė, matė abu sūnūs, jie buvo netoliese, koridoriuje. Sūnus M. nėra agresyvus, jos nestumdo, reikia mokėti su juo kalbėti. Dėl smurto ji patyrė didelį stresą, sutriko miegas, geria raminamuosius.

Liudytojas L. P. teismo posėdžio metu parodė, jog nukentėjusioji yra jo mama, o kaltinamasis – jo patėvis. 2018 m. birželio 26 d. ryte apie 9-10 val. patėvis grįžo į namus, jis tuo metu buvo namuose ir prižiūrėjo brolį. Atėjęs į namus, patėvis iš virtuvės paėmė ir į savo automobilį nunešė mikrobangų krosnelę, apie jis tai pasakė mamai. Patėvis netrukus iš namų išvažiavo ir apie 16.00 val. grįžo. Tuo metu namuose jau buvo grįžusi mama. Įėjęs į namus, jis atsirakino savo kambarį, o mama paklausė, kodėl išnešė mikrobangų krosnelę. Jis pasakė, kad yra savininkas ir kad tai ne jos daiktai. Tada mama įėjo paskui K. į jo kambarį, bet jis staiga sugriebė ją už rankų ir stūmė, mama atsitrenkė tarp durų ir staktos, tada jis greitai dar priėjo prie jos ir sugriebęs už kairiojo riešo, išstūmė per kambario duris, dar metė penkių litrų tuščius butelius, kuriuos turėjo savo kambaryje, bet mamai nepataikė, koliojo mamą įvairiais žodžiais, grasino, tada užrakino kambario duris ir išvažiavo. Tuo metu jis su broliu stovėjo koridoriuje ir visą įvykį gerai matė. Namuose K. engia mamą ir brolį, mamą kolioja, sakė, kad žaibas nutrenks, išveš su invalido vežimėliu. Jam taip pat grasino, kad išveš į miškus, išnešė iš namų televizorių, kitus daiktus, vandens kranelius sugadino, skalbimo mašinos laidą nupjovė. Patėvis anksčiau labai stipriai gerdavo ir girtas būdamas daužydavo lėkštes, kažkada paveikslą koridoriuje metė, kėdes spardė. Mama po šio įvykio iš tikrųjų buvo šoke, gėrė vaistus ir su tepalu ,,Bepanten“ tepėsi, naudojo raminamuosius ,,Sedacif“ vaistus, vartoja juos iki šiol. Kai mama trenkėsi su galva, matėsi, kad susvyravo, galėjo nukristi, pagal jos veido išraišką jis suprato, kad jai skauda, matė žymes ir ant mamos rankos.

Ekspertė M. K. teismo posėdžio metu palaikė specialisto išvadą ir nurodė, jog V. G. padaryti sužalojimai pagal savo lokalizaciją nebūdingi savęs susižalojimui, be to nugaroje sau pats negali pasidaryti tokios mėlynės. Nukentėjusiajai padaryti sužalojimai gali būti laikomi tiesioginiais arba netiesioginiais. Tiesioginis, kai smogia ar traumuoja, o netiesioginis, kai stumia ir asmuo atsitrenkia į kitą daiktą. Kaip ir nurodyta specialisto išvadoje, sužalojimas nugaroje galėjo atsirasti stumiant ir atsitrenkiant į sieną. Specialisto išvadoje nurodyti visi matomi sužalojimai, tikimybė yra, kad galėjo būti sužalojimų mažiau ir daugiau. Kairiame rieše sužalojimų nebuvo surasta, o skausmo matyti nėra galimybės. Nurodytas sužalojimo laikas pagal morfologiją atitinka užduotyje nurodytam įvykio laikui.

2018 m. birželio 28 d. V. G. kreipėsi į Kauno apskrities VPK Žaliakalnio PK su pareiškimu dėl smurto šeimoje, kuriame nurodė, kad 2018 m. birželio 26 d. apie 16.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sūnų M. G. ir L. P. akivaizdoje prieš ją smurtą panaudojo K. G.. Smurtą panaudojo kai ji bandė užeiti į kitą kambarį. Tuomet jis stipriai sugriebė ją už rankų ir stipriai stūmė į sieną, vėliau dar kartą stipriai pastūmė, metė vandens butelius, taip sukėlė fizinį skausmą (1 t., b. l. 16).

2018 m. birželio 28 d. protokole – pareiškime užfiksuoti V. G. parodymai apie tai, kad 2018 m. birželio 26 d. apie 16.00 val. jos sūnaus M. G. ir sūnaus L. P. akivaizdoje jos vyras K. G. prieš ją panaudoji fizinį smurtą. Tuo metu ji buvo kambaryje ir norėjo pažiūrėti ar yra mikrobangų krosnelė, jai jos vyras atbėgęs pradėjo ant jos šaukti ir sugriebęs už rankų du kartus stipriai stūmė į sieną. Po to bandė mesti vandens butelius, stovėjusius kambaryje, tačiau nepataikė. Tokiais veiksmais jos vyras jai sukėlė fizinį skausmą (1 t., b. l. 7).

2018 m. birželio 28 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Bute grumtynių pėdsakų, kraujo žymių, kitų nusikaltimų įrankių ar pėdsakų ar kitų daiktų, galinčių turėti reikšmės įvykio tyrimui, nerasta (1 t., b. l. 20-24).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1997/2018 (02) prieita išvados, kad V. G. konstatuotas odos nubrozdinimas dešiniame žaste, poodinė kraujosruva juosmenyje, padaryti kietais bukais daiktais, dviem ar daugiau trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Poodinė kraujosruva galėjo būti padaryta V. G. atsitrenkiant į sieną (t. 1., b. l. 56).

Dėl veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nusikaltimo, numatyto šioje dalyje, sudėtis yra materiali, t.y. baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik atsiradus straipsnio dispozicijoje nurodytoms pasekmėms. Straipsnio dispozicijoje yra nurodyti veiksmai, kuriais sukeliamos minėtos pasekmės: mušimu arba kitokiu smurtavimu. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis žmogaus kūnui, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužymu ir panašiais veiksmais.

Nors kaltinamasis savo kaltę dėl tyčinio smurto panaudojimo žmonos atžvilgiu neigė, tačiau išklausius teisme nukentėjusiosios, liudytojo parodymus, ekspertės paaiškinimą, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, jog šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog kaltinamasis K. G. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Byloje nustatyta, kad 2018 m. birželio 26 d. apie 16 val. tarp K. G. ir V. G. įvyko žodinis konfliktas dėl galimybės naudotis mikrobangų krosnele. Nukentėjusioji, įėjusi į K. G. kambarį, paprašė leisti naudotis ten laikoma mikrobangų krosnele, tačiau K. G. akivaizdžiai su tuo nesutiko, staiga sugriebė jai už abiejų žastų ir stūmė ją iš kambario, tačiau nukentėjusioji nugara atsitrenkė į sieną, šalia išėjimo, todėl jis dar kartą sugriebė už nukentėjusiosios kairės rankos riešo ir stipriu judesiu išstūmė iš kambario. Nors K. G. šias aplinkybes neigia, nurodydamas, kad tokio įvykio iš viso nebuvo, kad tuo metu jo net nebuvo namuose, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais. Nukentėjusioji teismo posėdžio metu nuosekliai išdėstė visas įvykio aplinkybes, aiškiai nurodė kaltinamojo jos atžvilgiu atliktus smurtinius veiksmus. Nukentėjusiosios parodymai dėl įvykio aplinkybių, smurto panaudojimo jos atžvilgiu, nekito viso ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad kaltinamasis konflikto metu sugriebė jai už žastų ir stipriai stūmė, todėl ji galva ir nugaros apatine dalimi atsitrenkė į sieną, tada jis griebė už riešo ir išstūmė iš kambario. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina visą konfliktą matęs sūnus L. P.. Tiek nukentėjusiosios, tiek liudytojo parodymais tarpusavyje sutampa. Netikėti šio liudytojo, kuris buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės, parodymais teismas taip pat neturi pagrindo. Liudytojas L. P. nuosekliai ir išsamiai paaiškino, kad mama buvo įėjusi į K. G. kambarį, norėdama paklausti dėl mikrobangų krosnelės, jis su broliu stovėjo netoliese, koridoriuje, todėl viską gerai matė ir girdėjo. Aiškiai matė, kad K. G. sugriebė mamai už rankų ir stūmė, todėl mama atsitrenkė į sieną, net susvirduliavo, atrodė, kad nukris ant žemės, tada K. G. dar sugriebė už riešo ir išstūmė mamą iš kambario.

Nors iš karto po įvykio ir nebuvo iškviesta greitoji medicinos pagalba ar policijos pareigūnai, tačiau ši aplinkybė neduoda pagrindo abejoti nukentėjusiosios ir liudytojo parodymais. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad po dviejų dienų, t. y. 2018 m. birželio 28 d. nukentėjusioji nuvyko į policijos įstaigą, kur užregistravo savo pareiškimą dėl smurto šeimoje, o 2018 m. birželio 29 d. kreipėsi į ekspertinę įstaigą dėl kūno apžiūros. Iš tikrųjų byloje esanti specialisto išvada patvirtina, kad 2018 m. birželio 26 d. jai buvo padaryti kūno sužalojimai, o būtent odos nubrozdinimas dešiniame žaste, poodinė kraujosruva juosmenyje, kuri galėjo atsirasti ir nukentėjusiajai atsitrenkiant į sieną, ir šie sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Specialisto išvada aiški, nekelianti jokių abejonių, atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes. Teismo posėdžio metu specialisto išvadą patvirtino ir palaikė apklausta teismo medicinos ekspertė M. K., kuri dar nurodė, kad nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai pagal savo lokalizaciją nebūdingi savęs žalojimui. Taigi, neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusiajai dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Įrodymų, kurie nors iš dalies patvirtintų tai, kad kaltinamoji buvo sužalota kitomis aplinkybėmis, kito asmens, byloje nėra.

Iš tikrųjų, kaip nustatyta iš kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojo L. P. parodymų, nesutarimai tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios dėl turto, buitinių reikalų vyksta jau ilgai, šalys ketina išsiskirti, Liteko duomenimis teisme registruotas K. G. civilinis ieškinys dėl iškeldinimo bei civilinis ieškinys dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo, tačiau pažymėtina, jog šie šeimyniniai nesutarimai, skyrybų procesas, nepateisina smurto panaudojimo prieš vieną iš sutuoktinių. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tokiose jautriose bylose, kai nesutaria ir skiriasi santuokoje ilgai pragyvenę žmonės, jų santykiai įtempti, teismas turi labai įdėmiai ir atsargiai vertinti proceso dalyvių parodymus, turėdamas galvoje, kad tokioje konfliktinėje situacijoje proceso dalyviai, gali elgtis ne visai teisėtai, neadekvačiai vertinti situaciją, turėti ne visai teisėtų motyvų. Konfliktinėse situacijose susijaudinę sutuoktiniai ne visuomet parenka tinkamus žodžius savo priekaištams išreikšti, nesugeba pasirinkti tinkamų veiksmų konfliktui išspręsti, jų motyvuoti bei pateisinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-71/2012, 2K-299/2013). Atsižvelgiant į aptartą teismų praktiką, abejoms konflikto pusėms skirtingai aiškinant įvykio aplinkybes, vertinant parodymų teisingumą, svarbu, kieno parodymus patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Kaip minėta nukentėjusiosios parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, be to, juos patvirtina liudytojo L. P. parodymai, specialisto išvada, kiti rašytiniai įrodymai, todėl nukentėjusiosios parodymai laikytini teisingais ir patikimais, lygiai taip pat kaip ir liudytojo L. P. parodymai.

Taigi, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad K. G. 2018 m. birželio 26 d. apie 16.00 val., būdamas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), panaudodamas V. G. atžvilgiu fizinį smurtą – stipriai sugriebdamas ją už rankų ir vieną kartą smarkiai stumdamas į sieną, po to sugriebdamas už kairės rankos riešo ir tokiu būdu išstumdamas ją iš kambario, padarė jai odos nubrozdinimus dešiniame žaste, poodines kraujosruvas juosmenyje, kas sukėlė nukentėjusiajai V. G. nežymų sveikatos sutrikdymą. Kadangi K. G. smurtavo savo šeimos nario – sutuoktinės atžvilgiu, todėl konstatuotina, kad jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamojo kaltės neigimas laikytinas gynybinio pobūdžio pasirinkta pozicija, kurios nepatvirtina nei vienas faktas, esantis byloje, todėl yra atmestinas.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

K. G. padarė nesunkią nusikalstamą veiką, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika baigta, sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 ir 60 straipsniai).

K. G. ankščiau neteistas, yra baustas administracine tvarka už smulkią vagystę, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., b. l. 148, 150-151), VšĮ Respublikiniame priklausomybės ligų centre neužregistruotas, Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (1 t., b. l. 153, 155), dirba, yra individualios įmonės savininkas (1 t., b. l. 156), medicinos dokumentų išrašai patvirtina, kad jam nustatytas cukrinis diabetas, katarakta, akies obuolio ligos (1 t., b. l. 130-131, 2 t., b. l. 31), teismo posėdžio metu jis nurodė, jog yra amputuoti kojos pirštai. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti kaltinamajam taikant straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 straipsnis), kurio laikotarpis, atsižvelgus į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir įvertinus įvykio aplinkybes, parinktinas kiek mažesnis nei bausmės vidurkis.

Įvertinus kaltinamojo sveikatos būklę, jam skirtinas tik įpareigojimas nustatytu laiku būti namuose, neskiriant kitų įstatyme numatytų įpareigojimų ar baudžiamojo poveikio priemonių.

Dėl civilinio ieškinio ir proceso išlaidų

Nukentėjusioji byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atliginimo, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 76-78).

CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas turi diskreciją spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, turi aiškintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, nustatant žalos dydį, taip pat turi būti užtikrinta skirtingų interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-137-693/2017). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis nežymiai sužalojo nukentėjusiąją, veikdamas tiesiogine tyčia, dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus, jai sutriko miegas. Smurtiniai veiksmai atlikti namuose, nepilnamečio vaiko su negalia akivaizdoje, buvo sukeltas triukšmas. Teismas įvertinęs šias aplinkybes, nukentėjusiosios emocinę būseną, sukeltas nusikalstamos veikos pasekmes, sprendžia, kad ji pagrįstai prašo atlyginti jai padarytą neturtinę žalą, tačiau teismo vertinimu, prašomas neturtinės žalos dydis per didelis, neproporcingas padarytai veikai, kaltinamojo turtinei padėčiai, neatitinka formuojamos teismų praktikos.

Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad konfliktai tarp sutuoktinių vyksta jau kuris laikas, tarp sutuoktinių vyksta skyrybų procesas, todėl žala nukentėjusiosios emocinei būsenai galimai atsirado ne tik dėl šioje byloje inkriminuotos nusikalstamos veikos. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusiajai turtinė žala nepadaryta, į medikus dėl savo sveikatos būklės ji nesikreipė, sužalojimai padaryti ant kūno, tačiau ne akivaizdžiai matomojoje vietoje (rankoje, nugaroje), kitų aplinkybių, kad nukentėjusiosios emocinė būsena būtent dėl šio įvykio būtų sutrikusi ilgesniam laikui, nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, ir siekiant nepažeisti teisingumo, sąžiningumo, proporcingumo principų, įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį, ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, iš kaltinamojo nukentėjusiosios naudai priteistina 500 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje ieškinys atmestinas. Toks neturtinės žalos dydis atitinka formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-3772014, 2K-540/2014, 2K-220-677/2015, 2K-153-696/2015).

Nukentėjusioji taip pat prašo priteisti iš kaltinamojo jos turėtas išlaidas advokato darbui apmokėti. Byloje pateiktos sąskaitos už teisines paslaugas ir pinigų priėmimo kvitai (2 t., b. l. 16-19, 29-30) patvirtina, kad nukentėjusioji už jai suteiktas teisines paslaugas, o būtent už civilinio ieškinio surašymą, pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teismo posėdžiuose, advokato padėjėjui sumokėjo 260 Eur.

BPK 104 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Teismo vertinimu, nukentėjusiosios prašomos priteisti išlaidos advokato darbui apmokėti yra pagrįstos ir proporcingos atliktam darbui (advokatas ruošė civilinį ieškinį, dalyvavo teisiamuosiuose posėdžiuose, pasisakė baigiamosiose kalbose), todėl įvertinus nurodytas aplinkybes ir pateiktus dokumentus, nukentėjusiosios patirtos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, kurias teismas laiko ne per didelėmis ir priteistinos iš kaltinamojo nukentėjusiosios naudai.

Kiti klausimai

Daiktiniai įrodymai – dujinis pistoletas „Perfecta Mod FBI 8000“, 3 vnt. šovinių, 1 šovinio tūtelė, saugomi Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus ginklų saugykloje, paliktinas Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus žinioje iki bus baigtas tyrimas; rankšluostis, į kurį buvo suvyniotas ginklas, saugomas Kauno apskrities VPK Žaliakalnio PK daiktų saugykloje, sunaikintinas kaip menkavertis (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pradėjus nuosprendį vykdyti, panaikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

K. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Išaiškinti K. G., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytą įpareigojimą, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimą.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pradėjus nuosprendį vykdyti, panaikinti.

Nukentėjusiosios V. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo K. G. jos naudai 500 Eur neturtinę žalą ir 260 Eur advokato išlaidoms apmokėti, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Daiktinius įrodymus – dujinį pistoletą „Perfecta Mod FBI 8000“, 3 vnt. šovinių, 1 šovinio tūtelę, saugomus Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus ginklų saugykloje, palikti Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus žinioje iki bus baigtas tyrimas; rankšluostį, į kurį buvo suvyniotas ginklas, saugomą Kauno apskrities VPK Žaliakalnio PK daiktų saugykloje, sunaikinti kaip menkavertį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

Teisėja                                                                                      Indrė Averkienė