Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-308-344/2017

Teisminio proceso Nr. 4-29-3-00241-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija:1.2.1.; 7.11.; 21.1.5.;

21.9.10.; 21.11.1.; 21.11.3.

(S)

MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 14 d.

Mažeikiai

Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Edita Gailienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Daivai Juškuvienei,

dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos ministerijos atstovui L. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. J. administracinio nusižengimo bylą, kurioje jis patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1dalį.

Teismas

n u s t a t ė:

A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, žinodamas apie įmonės finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, nuo 2017 m. spalio 17 d. iki 2017 m. spalio 22 d. atlikdamas mokėjimus kitiems kreditoriams, pažeidė kreditoriaus – Valstybinė mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) – interesus.

Pareiškėjos VMI atstovas L. B. nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas A. J., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, nemokėjo nustatytų mokesčių valstybei. Mokesčių apskaitos sistemos duomenimis 2017 m. spalio 25 d. bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 2 844 272,20 Eur. Pažymėjo, kad bendrovės vadovas 2017 m. spalio 18 d. buvo pateikęs prašymą atidėti ar išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, tačiau prašymą buvo nurodyta patikslinti, nes jis neatitiko reikalavimų. 2017 m. spalio 23 d. buvo pateiktas patikslintas prašymas. VMI išanalizavo bendrovės piniginių lėšų mokėjimą ir nustatė, kad nuo 2017 m. spalio 17 d. iki 2017 m. spalio 22 d. bendrovė, nesilaikydama eiliškumo, vykdė atsiskaitymus ir per nurodytą laikotarpį kitiems kreditoriams buvo išmokėta 1 772 202,60 Eur. Bendrovės vadovas pažeidė CK 6.9301 straipsnyje imperatyviai nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, nevykdė pareigos atsiskaityti su valstybe. Bendrovei nėra iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla, pareiga atsiskaityti su valstybe neįvykdyta iki šiol, nepriemokos suma didėja ir toliau. Prašė priteisti 1 772 202,60 Eur patirtus nuostolius, už kuriuos atsakingas bendrovė direktorius.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. J. nurodė, kad jo pagrindinė darbovietė, kurioje jis dirba viršininku visu etatu, yra Mažeikių rajono ugniagesių komanda. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi jis pradėjo dirbti tik nuo 2017 m. spalio 16 d. 0,25 etatu. Kaip bendrovės vadovas  VĮ „Registrų centro“ duomenų bazėje buvo įregistruotos tik 2017 m. spalio 23 d. Pradėjęs dirbti, jis nebuvo supažindintas su įmonės būkle, nebuvo pateikti pareigybiniai nuostatai, neperduoti jokie dokumentai, kodų generatorius, bankų prisijungimo kodai. Apie lėšų pervedimą kreditoriams jis nieko nežinojo, nes neturėjo prieigos prie bankinių dokumentų, kadangi apskaitą bendrovei tvarko UAB (duomenys neskelbtini)“. Apie atsiskaitymus su kreditoriais sužinojo tik 2017 m. lapkričio 4 d. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei nurodė pavedimų daugiau nebedaryti. Visus pavedimus atliko įmonės savininkai, mano, kad M. Ž.. Raštą dėl mokestinės nepriemokos atidėjimo VMI surašė UB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, jis tik pasirašė. Bendrovės dokumentai, kodų generatorius ir kt. jam neperduoti ir dabar, todėl 2017 m. lapkričio 3 d. jis išsiuntė prašymą atleisti iš darbo, tačiau iki šiol atsakymo negavo. Mano, kad jis nėra kaltas, nes nenustatyti visi administracinio nusižengimo požymiai, nėra jo kaltės, priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir žalos atsiradimo ir kt.

VMI pareiškime dėl administracinės bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo nurodyta, kad A. J. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, žinodamas apie įmonės finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2017 m. spalio 17 d. iki 2017 m. spalio 22 d., bendrovė atlikdama mokėjimus kitiems kreditoriams, todėl galimai pažeidė kreditoriaus – VMI prie FM, interesus, dėl ko susidarė 1 772 202,60 Eur nuostoliai. Bendrovės vadovas neužtikrino, kad būtų laikomasi CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, nuo 2017 m. spalio 17 d. iki 2017 m. spalio 22 d., atliko mokėjimus kitiems kreditoriams (1-4 b. l.).

Mokesčių mokėtojo – juridinio vieneto aktualiuose duomenyse (2017 m. spalio 25 d. duomenimis) nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas yra A. J., o apskaitą tvarkantis asmuo – UAB „(duomenys neskelbtini)“, įgaliotas atstovas – L. S., akcininkas – A. P. (4 b. l.).

Balanse fiksuojama UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė prievolė 2017 m. spalio 25 d. sudaro 2 844 272,20 Eur  (5 b. l.), mokestinės prievolės suma nuo 2016 m. lapkričio 15 d. iki 2017 m. spalio 16 d. sudaro 2 844 272,20 Eur, mokėjimo terminas suėjo 2017 m. spalio 16 d. (6 b. l.).

2017 m. spalio 16 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė prašymą VMI „Dėl akcizo mokesčio išdėstymo ir mokestinės paskolos sudarymo“. Jį pasirašė bendrovės direktorius A. J. (7 b. l.), o 2017 m. spalio 18 d. pateikė prašymą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą (87 b. l.). VMI raštu nurodžius patikslinti prašymą (9 b. l.), buvo surašytas 2017 m. spalio 23 d. prašymas atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, jį teikė L. S. (10 b. l.).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos išrašo banke Swedbank, AB, matyti, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. spalio 22 d. buvo vykdomos bankinės operacijos, bendrovė atsiskaitė su kreditoriais, tame tarpe administracinėn atsakomybėn traukiamo A. J. darbo direktoriumi laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 17 d. iki 2017 m. spalio 22 d. buvo išmokėta 1 772 202,60 Eur (23-25, 28 b. l.).

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Šiame straipsnyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai.

Ginčo teisiniams santykiams yra aktualios CK 6.9301 straipsnio nuostatos, kurios nustato kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

ANK 567 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Pažymėtina, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas A. J. teigė, jog pradėdamas dirbti, buvo informuotas, jog bendrovė neturi skolų, tačiau šį jo teiginį paneigia jo paties pasirašytas 2017 m. spalio 16 d. prašymas „Dėl akcizo mokesčio išdėstymo ir mokestinės paskolos sudarymo“. Administracinėn atsakomybėn patraukas A. J. nurodė, kad jis neturėjo galimybės vykdyti atsiskaitymų, daryti bankinių pavedimų ir pan., nes jam nebuvo suteikta galimybė tai atlikti, kadangi negavo nei kodų kortelės, nei generatoriaus, be to, apskaitą tvarkė kita bendrovė, tačiau tai, teismo įsitikinimu, yra tik jo teikiama gynybinė versija, siekiant išvengti griežtos administracinės atsakomybės. Būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, jis yra atsakingas už bendrovės veiklą, todėl kaip rūpestingas ir atidus žmogus, turėdamas vadovavimo patirties, (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų pagalba nustatyta, kad A. J. ne vienerius metus dirbo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato statutinio valstybės tarnautojo pareigose, šiuo metu taip pat dirba vadovaujantį darbą – Mažeikių rajono ugniagesių komandos viršininku (49, 50 b. l.), jo vadovaujamoje komandoje dirba 45 darbuotojai, (https://rekvizitai.vz.lt/imone/mazeikiu_r_ugniagesiu_komanda), todėl turėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai, sudarydamas darbo sutartį, privalėjo įvertinti savo galimybes tinkamai atlikti direktoriaus pareigas, bendrovėje susidariusią mokestinę situaciją ir užtikrinti įstatymų laikymąsi jo vadovaujamoje bendrovėje.

Vertindamas įrodymus, teismas pripažįsta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, būdama skolinga valstybės biudžetui ir tai žinodama, pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais ir nesilaikė CK 6.9301 straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir taip pažeidė VMI kaip kreditorės teises. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. J., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, tai, kad bendrovė turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje imperatyviai įtvirtinto atsikaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Jo veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, nes A. J. žinojo, kad įmonė turi mokestinę nepriemoką, ką patvirtina aukščiau nurodytas 2017 m. spalio 16 d. jo pasirašytas prašymas VMI „Dėl akcizo mokesčio išdėstymo ir mokestinės paskolos sudarymo“ (7 b. l.), jo paties paaiškinimai, byloje esantys rašytiniai įrodymai, tačiau nevykdė CK 6.9301 straipsnyje numatytos pareigos atsiskaityti su VMI ir tokiais savo veiksmais padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo A. J. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

K. T. yra ne kartą konstatavęs tai, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas)  Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas).  Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-4-2011).

Individualizuodamas administracinę nuobaudą, parinkdamas jos dydį, teismas vadovaujasi ANK 32 straipsnio 1 dalies, 34 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis ir sprendžia, kad ANK 22 straipsnyje numatyta administracinės nuobaudos paskirtis bus įgyvendinta paskiriant administracinėn atsakomybėn traukiamam A. J. ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą vidutinio dydžio baudą.

ANK 34 straipsnio 5 dalis numato galimybę pažeidėjui paskirti švelnesnę baudą negu kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda. Šiuo atveju būtina atsižvelgti į padaryto administracinio pažeidimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovautis teisingumo, protingumo principais. Pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta taisyklė gali būti taikoma tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą ir įvertinęs surinktus įrodymus, konstatuoja, kad tokių aplinkybių šioje administracinio nusižengimo byloje nėra. Įvertindamas tai, kad mokestinė nepriemoka yra labai didelė ir toliau didėja, tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra išsilavinęs ir vadovaujantį darbą dirbantis žmogus, galėjęs ir privalėjęs įvertinti galimus neteisėto elgesio padarinius, todėl skirti mažesnę nuobaudą nėra pagrindo.

Teismui pateiktame VMI pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo, nuobaudos paskyrimo bei nuostolių priteisimo nurodyta, kad ANK 120 straipsnyje numatytu pažeidimu VMI buvo padaryta 1 772 202,60 Eur dydžio žala (negautos pajamos). Iš byloje pateiktų VMI dokumentų matyti, kad susidariusios mokestinės nepriemokos dydis grindžiamas nesumokėtais mokesčiais (5, 6 b. l.). Pažymėtina, kad patenkinus VMI prašymą priteisti administracinio nusižengimo byloje nuostolių atlyginimą VMI naudai, būtų apribota administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė pateikti prieštaravimus dėl šių nuostolių dydžio, be to, iš pateiktų įrodymų matyti, kad ši suma proceso metu keitėsi, todėl tokie ginčai tarp šalių spręstini civilinio proceso tvarka.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal ANK atsako tik fizinis asmuo, jeigu jo padaryta veika, už kurią ANK yra numatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte (ANK 2 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad juridinio asmens atsakomybės ANK nenumato. Nagrinėjamu atveju prašomi priteisti nuostoliai susideda išimtinai tik iš susidariusios mokestinės nepriemokos – mokesčių nepriemokos ir mokesčių mokėtojo mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėtos su mokesčiu susijusios sumos (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 19 punktas). Pažymėtina, kad susidariusią mokestinę nepriemoką pareiškėjai yra skolingas juridinis asmuo – UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne asmeniškai šios bendrovės direktorius A. J.. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisės aktų reglamentuotas UAB, kaip ribotos civilinės atsakomybės asmens, teisinis statusas patvirtina, kad šios bendrovės turtas yra atskirtas nuo šio juridinio asmens dalyvių turto. UAB nuosavybė – tai turtas, kurį sudaro akcinis kapitalas ir kitas turtas, įneštas pačių savininkų, pasiskolintas iš kitų kreditorių arba uždirbtas naudojant turtą, kuriuo tam tikru momentu disponavo bendrovė. Tačiau akcininkų nuosavybe laikytinas tik toks turtas, kuris jiems lieka, patenkinus visų kitų kreditorių reikalavimus, grąžinus skolas. Taigi, vadovaujantis šia bendrovės vadovo ir pačios bendrovės turto atskirtinumo taisykle, mokestinės nepriemokos priteisimas tik iš bendrovės direktoriaus nėra galimas.

Vilniaus apygardos teismas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. eATP-296-870/2016 nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 506 straipsnio 2 dalyje (redakcija galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d., šiuo metu atitinkanti ANK 120 straipsnį) numatyto pažeidimo padarymas ir dėl to kilusi žala yra asmeninė vadovo atsakomybė, o dėl neteisėtų veiksmų likusi nepadengta mokestinė nepriemoka (nuostoliai) yra solidari įmonės ir vadovo atsakomybė. Tokiu atveju, įmonė turėtų būti įtraukta į procesą, kadangi priimtas sprendimas gali turėti įtakos juridinio asmens teisėms ir pareigoms. Tuo tarpu, ANK civilinio ieškinio institutas nėra numatytas, taigi nenumatyta ir galimybė įtraukti naujus proceso dalyvius į bylos nagrinėjimą.  Atsižvelgiant į tai, kad VMI administraciniu nusižengimu galimai padarytų nuostolių dydis nėra administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas, siekiant nepažeisti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinių teisių žinoti ir ginčyti žalos dydžio klausimą, teismas konstatuoja, kad toks VMI reikalavimas yra nagrinėtinas civilinio proceso tvarka, todėl VMI prašymas dėl nuostolių atlyginimo paliktinas nenagrinėtas, tokiu būdu neužkertant kelio pareiškėjai išsiieškoti susidariusią nepriemoką įstatymų nustatyta tvarka.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsnio 5 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 637, 644, 646, 675 straipsniais,

n u t a r i a:

A. J. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje ir nubausti 2 200 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų) bauda.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl 1 772 202,60 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo palikti nenagrinėtu.

Išaiškinti A. J., jog baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.

Lėšų gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministeri-jos, juridinio asmens kodas 188659752. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 1001 ir bylos numerį, esantį šio nutarimo viršuje (įrašyti mokėjimo nurodymo paskirtyje).

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nustatytu laiku nesumokėjus baudos, jos išieškojimas bus vykdomas priverstinai per antstolį.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                             Edita Gailienė