KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 3 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. D. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. D. patikslintą ieškinį atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriui dėl teisės pripažinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo Kretingos rajono savivaldybės administracija.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.        Ginčo esmė

1.       Ieškovas A. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydamas pripažinti ieškovo subjektinę teisę įsigyti be aukciono Kretingos rajono valdybos 1993 m. vasario 25 d. potvarkiu Nr. 94v suteiktą 1012 kv. m namų valdos žemės sklypą ir įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Kretingos skyrių pradėti administracinę procedūrą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo; panaikinti NŽT Kretingos skyriaus 2019 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. 14SD-3117-(14.14.104) „Dėl atsakymo į prašymą“, 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimą Nr. Nr. 1SS-2510-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“.

2.       Nurodė, kad Kretingos rajono valdybos 1992 m. rugpjūčio 13 d. potvarkiu Nr. 381v buvo leista J. D. ir P. D. nusipirkti kiekvienam po 563 kv. m (iš viso 1 126 kv. m) namų valdos žemės sklypo dalį adresu (duomenys neskelbtini), sumokant po 1 598,00 rublius. Už šią žemę su ant jos stovėjusiais pastatais J. D. 1992 m. rugpjūčio 8 d. sumokėjo 1 598,00 rublius, 1992 m. lapkričio 7 d. sumokėjo 1 598,00 rublius. Kretingos rajono valdybos 1993 m. vasario 25 d. potvarkiu Nr. 94v buvo leista P. D. dar papildomai nusipirkti 1 012 kv. m namų valdos žemės sklypo dalį, esančią šalia jau minėtos namų valdos (duomenys neskelbtini). Už šią 1 012 kv. m namų valdos žemės sklypo dalį 1993 m. vasario 2 d. sumokėta 3 916,00 rublių. Ieškovas A. D., po J. D. ir P. D. mirties perėmęs materialines teises, dėl jų įgyvendinimo kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybės administraciją ir NŽT Kretingos skyrių. Buvo suformuotas žemės sklypas, esantis  adresu (duomenys neskelbtini), patvirtinti kadastriniai duomenys ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Sklypui suteiktas unikalus numeris (duomenys neskelbtini). 1992 m. rugpjūčio 13 d. potvarkiu Nr. 381v suformuotas sklypo plotas kiek didesnis (1 213 kv. m), kad būtų galima tinkamai eksploatuoti jame esančius statinius. Dėl šio sklypo pirkimo ar nuomos prašymas nėra pateiktas, administracinė išpirkimo procedūra neinicijuota. NŽT Kretingos skyrius atsisakė pripažinti 1993 m. vasario 25 d. potvarkiu Nr. 94v suteiktą teisę P. D. papildomai nusipirkti 1 012 kv. m namų valdos žemės sklypo. NŽT Kretingos skyrius atsisakė inicijuoti sklypo pardavimo procedūrą, Kretingos savivaldybės administracija atsisakė pradėti sklypo formavimo procedūrą, teigdama, kad ieškovas neturi subjektinės teisės pirkti ginčo sklypą.

3.       Atsakovės NŽT Kretingos skyrius su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad nagrinėjamu konkrečiu ginčo atveju valstybinės žemės pardavimo sąlygos ir procedūra griežtai reglamentuotos teisės aktuose. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 10 straipsnio 5 dalyje nurodyti atvejai, kuriais valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono. Nagrinėjamu atveju nėra aišku, už kokį žemės sklypą Kretingos rajono valdybos 1993 m. vasario 25 d. potvarkiu Nr. 94v „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo“ P. D. buvo leista nusipirkti privačia namų valda užimtą 1 012 kv. m žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už 3 916,00 valstybės vienkartinių išmokų, kadangi nėra pateiktas nei žemės sklypo planas, nei schemos, kuriuose būtų nurodytas papildomai skirtas žemės sklypo plotas ar žemės sklypas individualiai statybai. Taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas A. D. neatitinka Žemės įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje numatytų iniciatorių sąrašo. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas finansuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 15 d. nutarime Nr. 241 „Dėl Asmenų lėšomis atliekamų valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo darbų apmokėjimo taisyklių“ nustatyta tvarka ir atvejais. Pagal teisinį reglamentavimą teritorijų planavimas miesto teritorijoje yra išskirtinė savivaldybės kompetencija, todėl nagrinėjamu atveju reikalavimas pareikštas ne tam asmeniui. Prašomi panaikinti NŽT Kretingos skyriaus sprendimai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo teisės aktų nuostatas, atsakymai pagrįsti ginčo teisinį santykį reglamentuojančiomis teisės normomis, todėl juos naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

4.       Trečiasis asmuo Kretingos rajono savivaldybės administracija su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad palaiko NŽT Kretingos skyriaus atsiliepime išdėstytus argumentus. Pažymėjo, kad Valstybinės žemės sklypų, reikalingų įsigytiems ar įsigyjamiems statiniams, pardavimą be aukciono reglamentuoja Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Taisyklės). Taisyklių 12 punkte išvardyti dokumentai, kuriuos pagal žemės buvimo vietą turi pateikti asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę pirkti naudojamus žemės sklypus. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – Projektų rengimo taisyklės), nustato žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo tvarką. Projektų rengimo taisyklių 44 punkte nustatyta, kad prie statinio gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė duomenų apie valdomus statinius norimame formuoti 1012 kv. m žemės sklype, todėl, atsižvelgdama į teisinį reglamentavimą, savivaldybės administracija netenkino A. D. prašymo organizuoti 1012 kv. m žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, kad ieškovas pateikė teismui Kretingos rajono valdybos 1993 m. vasario 25 d. potvarkį Nr. 94v, kuriuo leista P. D. nusipirkti 1 012 kv. m privačios namų valdos žemės sklypą, tačiau kitų duomenų šiuo klausimu Kretingos rajono savivaldybės administracijoje esančiame archyve nerasta. Mano, kad NŽT Kretingos skyrius priėmė teisingą sprendimą ir jo naikinti nėra pagrindo, todėl ieškinio reikalavimai atmestini.

5.       Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį ir patikslintą ieškinį palaikė, prašė tenkinti juose išdėstytais motyvais ir argumentais. Papildomai nurodė, kad buvo priimti du administraciniai individualūs norminiai aktai, t. y. 1992 m. rugpjūčio 13 d. potvarkis ir 1993 m. vasario 25 d. potvarkis, kurie buvo priimti skirtingų asmenų, dėl skirtingų žemės sklypų ploto ir skirtingu laiku sumokėti pinigai. Kretingos rajono valdybos 1992 m. rugpjūčio 13 d. potvarkiu leista ieškovo tėvams išsipirkti žemės sklypą, už kurį jie sumokėjimo pinigus ir pasirašė susitarimą. Šiuo metu šis žemės sklypas yra po pastatais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini), turi unikalų numerį, ieškovas už jį moka žemės mokestį. Kretingos rajono valdybos 1993 m. vasario 25 d. potvarkiu Nr. 94v leista papildomai nusipirkti 1 012 kv. m žemės sklypą, už jį pinigai yra sumokėti. Ieškovas, paveldėjęs iš tėvų materialinę teisę, nori tęsti pradėtą procedūrą. Taip pat nurodė, kad ginčo žemės sklype pastatų nėra, auga vaiskrūmiai. Pažymėjo, kad neturi galimybės patvirtinti, kad P. D. kada nors valdė pastatus. Mano, kad jeigu yra leidimas išsipirkti ginčo sklypą, tai minėtas žemės sklypas ir suteiktas, todėl prašo ieškinį tenkinti.

6.       Teismo posėdžio metu atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė su ieškiniu nesutiko, ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime išdėstytais motyvais.

7.       Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo Kretingos rajono savivaldybės administracijos atstovė su ieškiniu nesutiko, ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą.

II.        Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Plungės apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu ieškovo A. D. ieškinį dėl teisės pripažinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimų panaikinimo atmetė.

9.       Teismas nustatė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovo teisės įsigyti žemės sklypą iš valstybės be aukciono.

10.       Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, padarė išvadą, kad ieškovo ieškinys atmestinas visa apimtimi, kadangi byloje nėra pateikta jokių duomenų apie galimai papildomai skirtą 1 012 kv. m žemės sklypą prie statinių, nepateikti konkretaus žemės sklypo skyrimo dokumentai, nepateiktas žemės sklypo planas ar schema, kuriuose būtų nurodytas papildomai skirtas žemės sklypo plotas ar žemės sklypas individualiai statybai pagal Kretingos rajono valdybos 1992 m. rugpjūčio 13 d. potvarkį Nr. 381v „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo Salantų mieste“, kuriuo leista piliečiams pagal priedą išsipirkti privačia namų valda užimtus žemės sklypus, t. y. P. D. buvo leista nusipirkti privačia namų valda užimtą 1 012 kv. m žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už 3 916,00 valstybės vienkartinių išmokų. Pažymėjo, kad nėra nurodytas minėto sklypo tikslus adresas.

III.        Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11.       Ieškovas A. D., atstovaujamas advokato Gintaro Aleknavičiaus, apeliaciniame skunde prašo Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti. Taip pat priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1                      Civiliniai įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai negalioja atgaline data (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.7 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, vadovavosi Žemės įstatymo ir 1999 m. kovo 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 260, kurie priimti po Kretingos rajono valdybos 1993 m. vasario 25 d. potvarkio Nr. 94v priėmimo, nuostatomis. 

14.2                      Nagrinėjamu atveju taikytinos 1992 m. vasario 7 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ patvirtintos Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklės.

14.3                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi išimtinai tik NŽT Kretingos skyriaus atstovės paaiškinimu, kad nėra pateiktas joks dokumentas, patvirtinantis antrojo sklypo suteikimą. Tai, kad archyvuose neišliko sprendimo dėl suteikimo, nepatvirtina fakto, kad tokio nebuvo ir kad Kretingos valdybos sprendimas dėl leidimo pirkti valstybinę žemę nesukuria jokių teisinių padarinių.

14.4                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė byloje įrodinėjimo naštą ir priėmė nemotyvuotą sprendimą. Būtent atsakovas turėjo įrodyti, kad individualus norminis aktas, kuriuo remiasi ieškovas, yra neteisėtas ir (ar) negaliojantis ir ieškovui nesukuriantis subjektinių teisių.

14.5                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai atkleidė bylos esmę, kadangi ieškovas nesiekia įgyti subjektinės teisės, o siekia, kad būtų pripažintas jau turimos 1993 m. vasario 25 d. Kretingos rajono valdybos potvarkio Nr. 94v pagrindu atsiradusios ir paveldėtos teisės egzistavimas.

14.6                      Nepagrįstas teiginys, kad minėti potvarkiai buvo priimti dėl vieno ir to paties žemės sklypo, kadangi jie priimti skirtingu laiku, potvarkiuose nurodyti skirtingi žemės sklypų adresai, pinigai sumokėti už abu sklypus, potvarkiai priimti dėl skirtingų asmenų, priimant antrąjį potvarkį, pirmasis potvarkis nebuvo panaikintas ir nebuvo iškeltas klausimas dėl sumokėtų pinigų įskaitymo ir (ar) grąžinimo, nuo pat 1992 metų nekilo jokių ginčų dėl abiejų žemės sklypų faktinio valdymo.

14.7                      Tiek NŽT Kretingos skyrius, tiek pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, kad 1992 m. rugpjūčio 13 d. potvarkiu Nr. 381v, kuriuo buvo leista nusipirkti pirmąjį žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), suteikto sklypo plotas buvo 1 126 kv. m, o ne 1 012 kv. m.

12.       Atsakovės  NŽT Kretingos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1.                      Valstybinės žemės teisiniams santykiams būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais, šis principas yra imperatyvus.

12.2.                      Atvejai, kuriais valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, nurodyti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 10 straipsnio 5 dalyje. Todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nepateikta duomenų, pagrindžiančių P. D. teisę į valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimą be aukciono. Už kokį namų valdos žemės sklypą sumokėjo P. D., byloje duomenų nepateikta, apie skirtą prie namų valdos (statinių) žemės sklypą duomenų nėra. Būtent ieškovo pareiga yra įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus.

12.3.                      Ieškovas teismui nepateikė ir duomenų, nurodytų pagal ginčo laikotarpiu galiojusių teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias žemės sklypų suteikimą neatlygintinai, pardavimą ir nuomą ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilėse statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse.

13.       Trečiasis asmuo Kretingos rajono savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1                      Apelianto teiginys, kad Kretingos rajono valdybos 1993 m. vasario 25 d. potvarkiu Nr. 94v leista P. D. nusipirkti papildomai 1 012 kv. m namų valdos žemės sklypo dalį, esančią šalia namų valdos (duomenys neskelbtini), nepagrįstas, kadangi apie tai minėtame potvarkyje nekalbama.

13.2                      Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ginčo žemės sklype P. D. jai nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių neturėjo.

13.3                      Įvertinus teisinį reglamentavimą ir byloje esančius rašytinius įrodymus, sutikti su apelianto teiginiais, kad jam atsirado subjektinė teisė pirkti ginčijamą namų valdos 1 012 kv. m valstybinės žemės sklypą, nėra pagrindo, dėl to nėra pagrindo ir naikinti NŽT Kretingos skyriaus sprendimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.        Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15.       Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis).

16.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

17.       Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Kretingos rajono valdybos 1992 m. rugpjūčio 13 d. potvarkiu Nr. 381v J. D. ir P. D. buvo leista nusipirkti po 563 kv. m dalį namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), už kurią sumokėta 1 598,00 valstybės vienkartinės išmokos ir 1 598,00 rubliai (grynaisiais pinigais). Kretingos rajono valdybos 1993 m. vasario 25 d. potvarkiu Nr. 94v buvo leista P. D. nusipirkti 1 012 kv. m dalį namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), už kurią sumokėta 3 916,00 valstybės vienkartinės išmokos. Taip pat nustatyta, kad už leistas nusipirkti žemės sklypo dalis yra tinkamai atsiskaityta. Tai patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai: Taupomojo banko 1992 m. rugpjūčio 7 d. pranešimas F. Nr. 187a, kad A. D. Kretingos žemėtvarkos tarybai už žemę sumokėjo 1 598,00 rublius; TSRS (Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos) taupomojo banko 1992 m. rugpjūčio 8 d. kvitas, serija C?, Nr. 969462, kad J. D. Kretingos žemėtvarkos tarybai už žemę sumokėjo 1 598,00 rublius, Taupomojo banko 1993 m. vasario 2 d. pranešimas apie nurašymą iš A. D. nebalansinės sąskaitos Nr. I-1218 Kretingos žemėtvarkos tarybai 3 916,00 rublių. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad 0,1213 ha žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai pagal 2018 m. rugpjūčio 13 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimą Nr. 14SK-691-(14.14.110.). Minėtame žemės sklype esantys statiniai nuosavybės teise priklauso A. D. pagal 1998 m. rugpjūčio 13 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartį Nr. 6168. Ieškovas A. D. kreipėsi į NŽT Kretingos skyrių dėl leidimo išsipirkti žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), NŽT Kretingos skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 10 straipsnio 7 dalimi, atsisakė leisti A. D. išsipirkti žemės sklypą lengvatinėmis sąlygomis.

18.       Byloje sprendžiamas ginčas dėl ieškovo teisės įsigyti žemės sklypą iš valstybės. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, ieškovo reikalavimus atmetė kaip neįrodytus ir nepagrįstus.  

19.       Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas ginčą neteisingai taikė materialinės teisės normas, pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės, dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

Dėl ieškovo apeliacinio skundo reikalavimų 

20.       Apeliantas skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą grindžia tuo, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius. Teigia, kad teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir 1999 m. kovo 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 260, kurie buvo priimti po Kretingos rajono valdybos 1993 m. vasario 25 d. potvarkio Nr. 94v priėmimo, nuostatomis. Nagrinėjamu atveju taikytina Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas ir 1992 m. vasario 7 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 89 „Žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ patvirtintos Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklės. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiais apelianto teiginiais.

21.       Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu, vėliau jį tikslindamas, pareiškė kelis reikalavimus, t. y. pripažinti teisę įsigyti valstybės žemės sklypą ir įpareigoti atitinkamas institucijas pradėti administracinę procedūrą dėl žemės sklypo pardavimo; taip pat panaikinti valstybinės institucijos sprendimus.

22.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teisingai nustatė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl valstybės žemės sklypo įsigijimo be aukciono ir kad ginčo atveju taikytinos valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. Lietuvos Respublikos žemės įstatymas ir Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), kurių 2.4 papunktyje numatyta, kad asmenys gali įsigyti (nuomoti) žemės sklypus, kurių reikia įsigytiems ar įsigyjamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre įrašytųjų tiesioginę paskirtį.

23.       Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, keldamas klausimą dėl ieškovo prašomos pripažinti teisės įsigyti valstybės žemės sklypą be aukciono atitikties teisiniam reglamentavimui, turėjo taikyti apelianto nurodytus teisės aktus, t. y. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymą ir 1992 m. vasario 7 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 89 „Žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ patvirtintos Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisykles.

24.       Visų pirma pažymėtina, kad byloje nėra ginčijama aplinkybė, kad P. D. 1993 metais atliko mokėjimus už perkamą valstybinę žemę. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Byloje nustatyta, kad Kretingos rajono valdybos 1993 m. vasario 25 d. potvarkiu Nr. 94v buvo leista P. D. nusipirkti 1 012 kv. m namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį. Taupomojo banko 1993 m. vasario 2 d. pranešimas apie nurašymą iš A. D. nebalansinės sąskaitos Nr. I-1218 patvirtina pinigų – 3 916,00 rublių sumokėjimą už 1 012 kv. m Kretingos žemėtvarkos tarybai.

25.       Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčui aktualiu laikotarpiu valstybinės žemės pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentavusios teisės normos nenumatė, kad nuosavybės teisės į perkamą valstybinę žemę įgijimas būtų išimtinai siejamas vien su sumokėjimu už šią žemę. Anksčiau paminėtų valstybinės žemės pardavimą reglamentavusių teisės aktų analizė suponuoja išvadą, kad mokėjimas už perkamą valstybinę žemę buvo tik viena iš būtinųjų sąlygų nuosavybės teisei įgyti. Kaip teisingai nurodė NŽT Kretingos skyriaus atstovė atsiliepime į apeliacinį skundą, nuosavybės teisei į perkamą valstybinę žemę įgyti buvo būtina juridinių faktų visuma, iš jų ir subjektinės teisės pirkti valstybinę žemę turėjimas, apskrities valdytojo sprendimas leisti parduoti arba kitaip perleisti žemės sklypą, atitinkamų institucijų priimti administraciniai aktai dėl privatizuojamo valstybinės žemės sklypo dydžio ir ribų. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių ieškovo, perėmusio pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, teisę pirkti valstybinės žemės sklypą be aukciono.

26.       Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ (redakcija, galiojusi nuo 1992 m. gegužės 21 d. iki 1993 m. liepos 29 d.) 4.1.1 punkte buvo nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai ne žemės ūkio veiklai privatinėn nuosavybėn parduodami privačių namų valdų savininkams – šioms valdoms faktiškai naudojami žemės sklypai, bet ne didesni už šio nutarimo 7.7 punkte nurodyti maksimalūs.

27.       Bylos duomenimis nustatyta, kad Kretingos rajono valdybos 1992 m. rugpjūčio 13 d. potvarkiu Nr. 381v J. D. ir P. D. buvo leista nusipirkti po 563 kv. m namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, už kurias sumokėta 1 598,00 valstybės vienkartinėmis išmokomis ir 1 598,00 rubliais (grynaisiais pinigais). Minėtas žemės sklypas buvo suteiktas J. D. ir P. D. kaip privačios namų valdos savininkams žemės sklype esantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad suteiktas žemės sklypas, kuris buvo įgytas didesnis – 0,1213 ha, esantis adresu (duomenys neskelbtini), suformuotas, įregistruotas ir nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai pagal 2018 m. rugpjūčio 13 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimą Nr. 14SK-691-(14.14.110.). Vertinant, ar Kretingos rajono valdybos 1993 m. vasario 25 d. potvarkiu Nr. 94v buvo leista P. D. nusipirkti 1 012 kv. m namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, už kurį sumokėta 3 916,00 valstybės vienkartinių išmokų, ir ar ta teisė yra pripažintina, pažymėtina tai, kad pagal anksčiau minėto potvarkio priėmimo laikotarpiu galiojusį teisinį reguliavimą valstybinės žemės sklypai ne žemės ūkio veiklai privatinėn nuosavybėn parduodami privačių namų valdų savininkams – šioms valdoms faktiškai naudojami žemės sklypai, bet ne didesni už šio nutarimo 7.7 punkte nurodyti maksimalūs. 7.7 punkte nurodyta, kad suteikiamas neatlygintinai, parduodamas ar išnuomojamas žemės sklypas esamoms privačių namų valdoms kituose miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse – ne didesnis kaip 0,3 ha. Maksimalus žemės sklypo dydis individualaus namo statybai kituose miestuose, visų miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse – 0,15 ha. Miestų valdybų sprendimu žemės sklypų maksimalūs dydžiai individualiems gyvenamiesiems namams statyti miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose gali būti sumažinti iki šiems miestams galiojančių maksimalių dydžių. Kaime maksimalus žemės sklypo dydis individualiam namui statyti – 0,25 ha, o esamai namų valdai – faktiškai jos užimamas plotas, bet ne didesnis kaip 2 ha. Konkretų privačių namų valdoms parduodamų (išnuomojamų) žemės sklypų dydį miestų (rajonų) valdybos nustato atsižvelgdamos į vietos sąlygas pagal patvirtintus planų projektus. Todėl minėtu potvarkiu P. D. suteiktas leidimas nusipirkti 1 012 kv. m namų valdos žemės sklypą, nesant kitų byloje pateiktų įrodymų, kelia pagrįstų abejonių.

28.       Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir jų vertinimą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad turi subjektinę teisę pasinaudoti namų valdos savininkams suteikta teise pirkti valstybinės žemės sklypą, reikalingą namų valdai eksploatuoti. Vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė teisės aktus, reglamentavusius valstybinės žemės sklypų įgijimą privatinėn nuosavybėn, vertindamas 1993 m. vasario 25 d. potvarkį Nr. 94v, kuriuo buvo leista P. D. nusipirkti 1 012 kv. m namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, tačiau taikytinus sprendžiant klausimą dėl kitų ieškovo ieškinio reikalavimų pagrįstumo, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien potvarkis ir atlikti mokėjimai už žemę, nenustačius kitų būtinųjų sąlygų nuosavybės teisei į 1 012 kv. m valstybinę žemę įgyti, nesudaro pakankamo pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą ir pripažinti teisę pirkti valstybinės žemės sklypą be aukciono.

29.       Apeliantas taip pat teigia, kad skundžiamas teismo sprendimas neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų, kadangi jame nėra atliktas teisinis kvalifikavimas, pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą, priėmė nemotyvuotą sprendimą. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais.

30.       CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir CPK 270 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas reikalavimas motyvuoti nutartį (sprendimą) neturėtų būti suprantamas kaip teismo prievolė procesiniame sprendime pasisakyti absoliučiai dėl visų proceso šalių išdėstytų argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų.

31.       CPK 329 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Neišsamių motyvų faktas savaime nėra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas. Neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau toks pažeidimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju viso sprendimo kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2008, 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012, 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014 ir kt.). 

32.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalyje ir CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytos pareigos motyvuoti sprendimą, kadangi pirmosios instancijos teismas nustatė ginčo esmę, kvalifikavo ginčo šalis siejančius teisinius santykius, ištyrė faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamam klausimui, išsprendė visus ieškovo ieškinio reikalavimus, skundžiamame teismo sprendime yra pateikti esminiai motyvai, kuriais vadovaujantis priimtas atitinkamas procesinis sprendimas, todėl, ieškovo vertinimu, netinkamas materialinių teisės normų taikymas negali būti besąlygiškai vertinamas kaip pareigos motyvuoti sprendimą nevykdymas.

33.       Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014).

34.       Civilinis procesas, be kita ko, grindžiamas ginčo šalių rungimosi principu, kurio esmė yra ta, kad būtent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo, renkant įrodymus. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai).

35.       Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, motyvuodamas tuo, kad skundžiamame sprendime teismas nurodė, kad ieškovas nepaneigė atsakovės argumentų, kad pastatų kilusio ginčo sklype niekada nėra buvę ir nėra iki šiol, t. y. nepaneigė atsakovės argumentų, susijusių su Žemės įstatymo nuostatų taikymu, sklypo užstatymu ir skyrimo dokumento neegzistavimu, dėl to padarė neteisingas išvadas ir nepagrįstai atmetė ieškinį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su šiuo apelianto argumentu. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, kad minėtame 1 012 kv. m valstybės žemės sklype statinių nebuvo ir nėra. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas, reikšdamas reikalavimą pripažinti teisę įsigyti valstybinės žemės sklypą be aukciono, turi pateikti savo reikalavimą pagrindžiančius įrodymus arba įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą. Todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos rodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės.

36.       Teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, dėl kitų ieškovo ieškinio, patikslinto ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo nepasisako, kadangi apeliantas dėl jų apeliaciniame skunde klausimo nekelia.

Dėl bylos procesinės baigties

37.       Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus, įvertinusi ginčo santykiams taikytiną teisinį reglamentavimą ir remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias teisės įgijimą į valstybinės žemės sklypą be aukciono ginčo laikotarpiu, tačiau, teisėjų kolegijai, vadovaujantis šioje nutartyje nurodytais motyvais, padarius išvadą, kad ieškovo reikalavimas pripažinti teisę netenkintinas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas šioje nutartyje nurodytais motyvais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

38.       Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės sprendžiant nagrinėjamą ginčą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

39.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

40.       Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, apeliacinis skundas netenkintinas, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                         Erika Misiūnienė

                                                                                Almantas Padvelskis

Giedrė Seselskytė