Administracinė byla Nr. I-22-162/2017
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02149-2016-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18; 55.1.3
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. rugpjūčio 25 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė,
sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,
dalyvaujant pareiškėjos UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro atstovei A. R.,
atsakovei I. T.
2017 m. rugpjūčio 18 d. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei I. T. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,
n u s t a t ė:
Pareiškėja UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – KRATC ir pareiškėja) 2016 m. gegužės 25 d. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 174,75 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už turto objektą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d. (b. l. 4).
2017 m. rugpjūčio 18 d. teismo posėdyje pareiškėjos atstovė A. R. patikslino reikalavimą, prašydama priteisti iš atsakovės 144,91 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už turto objektą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d., t. y. nuo Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėja įgijo nuosavybės teises į butą, esantį (duomenys neskelbtini), įsiteisėjimo dienos.
Pareiškėja prašyme nurodo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (su vėlesniais pakeitimais), kuriuose nustatyta, kad už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinė rinkliava skaičiuojama tiems asmenims, kurie nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu valdo nekilnojamąjį turtą, o konkretus dydis apskaičiuojamas priklausomai nuo nekilnojamojo daikto pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties. Vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas KRATC, o Klaipėdos savivaldybės administracijos 2007 m. liepos 9 d. Koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu KRATC suteikta teisė organizuoti ir vykdyti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Nurodo, kad vietinė rinkliava atsakovei apskaičiuota pagal viešojo registro duomenis, pagal kuriuos ji ginčo laikotarpiu buvo aptariamo nekilnojamojo turto savininkė.
Atsakovė atsiliepime (b. l. 25, 67-68) nurodė nesutinkanti su pareiškėjos reikalavimais, nes niekada negyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir juo nesinaudojo. Vienintelė jos gyvenamoji patalpa nuo 1999 metų (deklaruota nuo 2003 metų) yra gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini). Atsakovė nurodo esanti neįgali, gauna tik 106 Eur netekto darbingumo išmoką, kurios pusę pasiima antstoliai už buvusio sutuoktinio R. Ž. skolas. Atsakovė teigia, kad paslaugų sutartis dėl atliekų šalinimo buvo pasirašyta su R. Ž., jam buvo siunčiami mokėjimo pranešimai, todėl susidaręs vietinės rinkliavos įsiskolinimas už 2013-2014 metus turėtų būti išieškotas iš R. Ž.
Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino nesutinkanti su pareiškėjos reikalavimais, nes aptariamu turto objektu niekada nesinaudojo, neturi ir neturėjo šio buto raktų. Taip pat pažymėjo, kad negavo Klaipėdos miesto savivaldybės Miesto ūkio departamento 2017 m. birželio 8 d. sprendimo, kuriame nurodyta, kad jos prašymas taikyti nulinę metinę vietinę rinkliavą bus nagrinėjamas pateikus duomenis AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir AB „Klaipėdos vanduo“ pažymas, jog turto objekte buvo sunaudota ne daugiau kaip 120 kWh elektros energijos ir 1 m3 vandens per praėjusius kalendorinius metus. Apie šį sprendimą sužinojo tik teismo posėdyje. Atsakovė prašo teismą vertinti pateiktus įrodymus, kurie, jos vertinimu, patvirtina nesinaudojimo butu faktą.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.
Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.
Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (Nuostatų redakcijos 2008 m. gruodžio 23 d. Nr. T2-426; 2010 m. gegužės 6 d. Nr. T2-114; 2010 m. lapkričio 25 d. Nr. T2-330; 2011 m. spalio 27 d. Nr. T2-345; 2012 m. kovo 29 d. Nr. T2-86; 2012 m. liepos 26 d. Nr. T2-200; 2012 m. spalio 23 d. Nr. T2-251; 2013 m. lapkričio 28 d. Nr. T2-301; 2014 m. spalio 23 d. Nr. T2-274) (minėti aktai skelbiami savivaldybės interneto tinklapyje www.klaipeda.lt ir rinkliavos administratoriaus tinklapyje www.kratc.lt). Nuostatai numato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio ar kitu teisėtu pagrindu valdomo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Taigi, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.
Pareiškėja atsakovės pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų (su vėlesniais pakeitimais). Remiantis aptartu reglamentavimu, galima spręsti, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu (b. l. 6-10) nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini), įregistruotos 2015 m. vasario 28 d., o išregistruotos – 2015 m. gruodžio 1 d. (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 4.4 punktas). Nuosavybės teisių įregistravimo pagrindu nurodytas 2012 m. vasario 21 d. Palangos miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo butas, esantis (duomenys neskelbtini), priteistas I. T. (Ž.); Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)ir Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); išregistravimo pagrindu nurodytas 2015 m. lapkričio 24 d. turto pardavimo iš varžytinių aktas Nr. (duomenys neskelbtini).
Atsakovė teigia, kad butu, esančiu (duomenys neskelbtini), nesinaudojo ir neturėjo net raktų nuo šio buto. Jai nuosavybės teisės į šį butą buvo įregistruotos AB SEB banko prašymu.
Bylos medžiaga patvirtina, kad Klaipėdos apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)buvo nagrinėjamas I. T. skundas atsakovams VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui ir VĮ Registrų centrui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims AB SEB bankui, R. Ž., (duomenys neskelbtini)“ dėl VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2015 m. vasario 26 d. sprendimo (registro įrašo), kuriuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotos I. T. nuosavybės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini), panaikinimo. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimu I. T. skundas atmestas. T. y. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)nustatyta, jog Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini), I. T. įregistruotos teisėtai (b. l. 39-45). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartimi šis sprendimas liko nepakeistas (b. l. 55-62).
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendime administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)nustatyta, kad Palangos miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo butas, esantis (duomenys neskelbtini), priteistas I. T. (Ž.) įsiteisėjo 2013 m. kovo 4 d. Įvertinusi šią aplinkybę, pareiškėjos atstovė 2017 m. rugpjūčio 18 d. teismo posėdyje patikslino reikalavimą, prašydama iš atsakovės priteisti 144,91 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimą už aptariamą turto objektą už laikotarpį nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d.
Nesinaudojimo turto objektu – butu, esančiu (duomenys neskelbtini), faktinių aplinkybių patvirtinimui atsakovė pateikė VĮ Registrų centro Gyventojų registro išrašą, kuriame nurodyta, kad I. T. deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2003 m. gegužės 21 d. yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). Nesinaudojimo aptariamo turto objektu faktą atsakovė taip pat grindžia byloje pateiktomis AB „Klaipėdos vanduo“, UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ pažymomis. AB „Klaipėdos vanduo“ pažymoje nurodyta, kad bendrovė adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. apie suvartotą vandenį duomenų neturi, nes nebuvo deklaruojami skaitiklių rodmenys, o mokesčiai už vandenį ir nuotekas nuo 2014 m. vasario 23 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. buvo skaičiuojami kiekvieną mėnesį pagal savivaldybės patvirtintas vandens suvartojimo normas, t. y. po 4 m3 šalto vandens ir po 3 m3 šalto vandens skirto pašildymui per mėnesį. Nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d. buvo suvartota 0 m3 šalto vandens ir 4 m3 šalto vandens skirto pašildymui (b. l. 88). UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ pažymoje nurodyta, kad objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d. gamtinės dujos nebuvo vartojamos (b. l. 89). Pagal AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateiktą pažymą, bendrovė užfiksavo tokius elektros apskaitos prietaiso rodmenis objekte, esančiame (duomenys neskelbtini): 2010 m. lapkričio 22 d. – 416 kWh, 2013 m. gegužės 1 d. – 416 kWh, 2013 m. rugpjūčio 2 d. – 665 kWh bei 2015 m. gruodžio 1 d. – 665 kWh (b. l. 90). Šioje pažymoje pateikti duomenys leidžia spręsti, kad laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 2 d. turto objekte buvo sunaudota 249 kWh elektros energijos.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. AD1-154 patvirtintas Kitos metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo tvarkos aprašas (pakeistas 2013 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. AD1-206), kurio 9-12 punktuose reglamentuojama nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymo tvarka. Kitos metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 9 punktas numato, kad vietinės rinkliavos mokėtojas, kuris visus praėjusius kalendorinius metus, sutampančius su finansiniais metais, nenaudojo nuosavybės ar kita teise priklausantį nekilnojamąjį turtą ir pageidaujantis, kad jam būtų pritaikyta nulinė metinė vietinė rinkliava, ne vėliau kaip iki einamųjų metų kovo 31 d. KRATC pateikia rašytinį prašymą dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymo ir šiuos nekilnojamojo turto nenaudojimo faktą patvirtinančius įrodymus: 9.1. AB LESTO pateiktą informaciją (turtiniam vienetui) apie sunaudotą elektros energijos kiekį už praėjusius kalendorinius metus nuo sausio 1 iki gruodžio 31 d.; 9.2. AB „Klaipėdos vanduo“ pateiktą informaciją (turtiniam vienetui) apie sunaudotą vandens kiekį už praėjusius kalendorinius metus nuo sausio 1 iki gruodžio 31 d.; 9.3. jei nekilnojamojo turto objektas praėjusiais kalendoriniais metais buvo statomas ir (ar) remontuojamas, statybos ir griovimo atliekų surinkimo ar sutvarkymo faktą pagrindžiančius įrodymus; 9.4. kitus faktines aplinkybes pagrindžiančius dokumentus.
Tvarkos aprašo 10 punkte numatyta, kad pagrindiniai dokumentai, kuriais vadovaujantis nustatomas nekilnojamojo turto nenaudojimo faktas, yra AB LESTO ir AB „Klaipėdos vanduo“ pažymos apie sunaudotą elektros energijos ir vandens kiekį. Kiti nekilnojamojo turto nenaudojimo faktą pagrindžiantys dokumentai vertinami kaip papildomi įrodymai, galintys paaiškinti AB LESTO ir AB „Klaipėdos vanduo“ pažymose nurodytus duomenis. Pagal Tvarkos aprašo 11 punktą vietinės rinkliavos mokėtojas, pageidaujantis, kad jam būtų pritaikyta nulinė metinė vietinė rinkliava, ne vėliau kaip iki kitų metų kovo 31 d. KRATC pateikia rašytinį prašymą dėl nulinės vietinės rinkliavos taikymo ir Tvarkos aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus, kuriuose turi būti informacija už tą laikotarpį, už kurį prašoma taikyti nulinę metinę vietinę rinkliavą. Tvarkos aprašo 12.2 papunktyje numatyta, kad KRATC, gavęs asmens prašymą su sprendimo priėmimui reikalingais dokumentais, ir, jei reikia, su patikros vietoje aktu persiunčia nagrinėti Miesto ūkio departamentui. Vietinės rinkliavos mokėtojų prašymus dėl kitos metinės vietinės rinkliavos taikymo nagrinėja Miesto ūkio departamentas, kuris, išnagrinėjęs KRATC pateiktus vietinės rinkliavos mokėtojų prašymus, teikia Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriui motyvuotą ir pagrįstą siūlymą priimti sprendimą tenkinti vietinės rinkliavos mokėtojo prašymą. Sprendimą, tenkinantį vietinės rinkliavos mokėtojo prašymą dėl kitos metinės vietinės rinkliavos taikymo, priima Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius (Tvarkos aprašo 13-15 punktai). Sprendimas taikyti nulinę metinę vietinę rinkliavą šio Tvarkos aprašo 4.2 papunktyje nustatyta tvarka priimamas, jei AB LESTO ir AB „Klaipėdos vanduo“ pažymos patvirtina, kad vietinės rinkliavos mokėtojo nuosavybės ar kita teise priklausančiame nekilnojamame turte buvo sunaudota ne daugiau kaip 120 kWh elektros energijos ir 1 m3 vandens per praėjusius kalendorinius metus (Tvarkos aprašo 18 punktas), o sprendimas taikyti nulinę metinę vietinę rinkliavą šio Tvarkos aprašo 4.3 papunktyje nustatyta tvarka priimamas, jei AB LESTO ir AB „Klaipėdos vanduo“ pažymos patvirtina, kad vietinės rinkliavos mokėtojo nuosavybės ar kita teise priklausančiame nekilnojamame turte buvo sunaudota ne daugiau kaip 10 kWh elektros energijos ir 0 m3 vandens per mėnesį (Tvarkos aprašo 19 punktas).
Nagrinėjamoje byloje pareiškėja, vadovaudamasi Tvarkos aprašo 12.2 papunkčiu, 2017 m. gegužės 15 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamentui pateikė atsakovės prašymą dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymo (b. l. 98) su sprendimo priėmimui reikalingais dokumentais (b. l. 99-103). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamentas 2017 m. birželio 8 d. raštu Nr. (11.3)MD3-667 nurodė, kad atsakovės I. T. prašymas taikyti nulinę metinę vietinę rinkliavą bus pakartotinai nagrinėjamas, jei bus pateikti AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir AB „Klaipėdos vanduo“ pažymos, kad nekilnojamojo turto objekte buvo sunaudota ne daugiau kaip 120 kWh elektros energijos ir 1 m3 vandens per praėjusius metus (b. l. 104).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas, yra akcentavęs, jog nekilnojamuoju turtu disponuojantys asmenys paprastai atitinka „atliekų turėtojo“ sąvoką Atliekų tvarkymo įstatymo normų ir, atitinkamai, Nuostatų prasme. Tačiau jeigu objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ Nuostatų prasme, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-888-556/2015 konstatuota, jog naudodamasis konkrečiu objektu, nepriklausomai nuo jo valdymo teisinio pagrindo, asmuo sukuria komunalines atliekas, už kurių surinkimą jis privalo atsiskaityti. Tik tokių atliekų nesukūręs, jei įrodo, arba esant sprendimui atleisti nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, asmuo gali būti pripažintas neturintis aptariamos pareigos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog vietinės rinkliavos mokėjimas, o tiksliau jo dydis, priklauso nuo tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių, kurias, apskaičiuodamas mokestį, turi tiksliai nurodyti rinkliavos surinkėjas. Jam tenka pareiga įrodyti mokėtiną sumą tam pasitelkiant teisinius instrumentus, įtvirtintus Nuostatuose. Pažymėtina, kad turėtų būti pagrindžiamas ne tik mokesčio dydis, bet ir apskritai tokio mokesčio pagrįstumas. (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-2181/2012; 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1895-575/2015; 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016; 2017 m. sausio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1238-575/2017). O savo ruožtu vietinės rinkliavos mokėtojas, siekdamas paneigti pareigą mokėti mokestį bei apskaičiuoto mokesčio dydį, turi teikti įrodymus apie tokios pareigos nebuvimą ar kitokio dydžio mokesčio mokėjimą arba jo nemokėjimą.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys įrodo, jog atsakovė nelaikytina „atliekų turėtoja“ Nuostatų požiūriu, nes byloje pateikta UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ pažyma patvirtina, kad objekte dujos nebuvo vartojamos; UAB „Klaipėdos vanduo“ pažymoje nurodytas 2013 metais suvartotas 249 kWh elektros energijos kiekis neleidžia neabejotinai teigti, kad šis kiekis buvo suvartotas atsakovei tapus minėto objekto savininke; AB „Klaipėdos vanduo“ pažyma nepatvirtina vandens suvartojimo kiekio, nes šie duomenys buvo skaičiuojami ne pagal skaitiklių rodmenis, bet pagal savivaldybės patvirtintas vandens suvartojimo normas. Tai, kad atsakovė šiame bute negyvena leidžia spręsti ir Gyventojų registro išrašas apie atsakovės deklaruotą gyvenamąją vietą kitu adresu ((duomenys neskelbtini)). Ta aplinkybė, kad atsakovė tinkamai nepasinaudojo lengvata, t. y. iki einamųjų metų kovo 31 d. neteikė KRATC rašytinio prašymo dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymo ir nesinaudojimo nekilnojamuoju turtu (butu (duomenys neskelbtini)) faktą įrodančius dokumentus, neturi teisinės reikšmės vertinant atsakovės nekilnojamojo turto naudojimosi ir atliekų susidarymo ginčo laikotarpiu faktą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016).
Aptariamu atveju pareiškėja, kreipdamasi į teismą ir prašydama priteisti vietinę rinkliavą, nepateikė faktinių duomenų, kad atsakovė naudojasi nekilnojamuoju turtu ir sukūrė atliekas, už kurių surinkimą ir tvarkymą turi atsiskaityti teisės aktų nustatyta tvarka.
Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis teismas sprendžia, kad pareiškėjos prašymas priteisti iš atsakovės 144,91 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už turto objektą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d. yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovės I. Ž. atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėja Dalia Gumuliauskienė