Baudžiamoji byla Nr. N1-332-720/2015

                                                                                                                  Teisminio proceso Nr. 1-23-1-00364-2014-7

                                                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

                                                                                                                   1.1.3.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.; 1.1.11.9.; 

                                                                                                                   1.2.26.2.1.; 2.1.15.1.2.; 2.3.4.2.; 2.3.4.7.;

                                                                                                                   2.3.4.8.; 2.3.4.12.; 2.3.6.4.5.

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 11 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Tatjana Butkienė,

sekretoriaujant Vitai Padriezaitei, Kristinai Nekrošienei, Živilei Dervaitienei,

dalyvaujant:

prokurorui Osvaldui Stadaliui,

kaltinamajam V. M., jo gynėjai advokatei Ramutei Noreikienei, atstovui pagal įstatymą kaltinamojo tėvui V. M.,

nukentėjusiajam B. M. jo atstovui pagal įstatymą J. M.,

Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams Martynui Kapčiui, Sigitui Šliažui, E. B.,

nedalyvaujant civilinio ieškovo Valstybinių ligonių kasų atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, nesimokantis, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 1 kartą:

• 2014 11 17 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį  laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 7 val., per 2 mėnesius neatlygintinai išdirbti 20 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 valandų  nemokamų darbų. Vadovaujantis BK 64 1 straipsnio 1 ir 2 dalimis, sumažinus paskirtą bausmę vienu trečdaliu, paskirti galutinę bausmę - laisvės apribojimą 4 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį  laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 7 val., per 2 mėnesius neatlygintinai išdirbti 20 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 valandų  nemokamų darbų, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, padarymu, ir

n u s t a t ė :

nepilnametis kaltinamasis V. M. 2014 m. balandžio 25 d., apie 21.30 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su E. D., gimusiu (duomenys neskelbtini), kuris nėra sulaukęs amžiaus nuo kurio galėtų atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus dėl viešosios tvarkos pažeidimo, bei ikiteisminiu metu nenustatytu jaunuoliu, įžūliais veiksmais, t.y. be jokios aiškios priežasties, E. D. smogus nukentėjusiajam nepilnamečiui B. M. vieną kartą kumščiu į pilvą bei 3 - 4 kartus smogus į veidą, po ko nukentėjusiajam B. M. pradėjus eiti į kitą gatvės pusę, jis ėjo paskui nukentėjusįjį B. M., sudavė jam vieną kartą kumščiu į veidą, dėl ko B. M. nukritus ant žemės, bendrai spyrė B. M. ne mažiau, kaip du kartus, padarydami nukentėjusiajam galvos sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose, kaktoje, odos nubrozdinimus dešinės akies apatiniame voke, dešinio antakio srityje, su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, tokiu būdu, ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje, padarydami nukentėjusiajam B. M. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis V. M. savo kaltę pripažino ir parodė, kad jis 2014 m. balandžio 25 d., penktadienį, apie 21.00 val., jis išėjo iš diskotekos, (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, ir ėjo (duomenys neskelbtini) gatve link autobusų stotelės. Stotelėje jis pamatė B. M., su kuriuo anksčiau mokėsi vienoje mokykloje. Stotelėje su B. M. buvo L. C. ir dvi merginos. E. D. norėjo kažką išsiaiškinti su B. M.. Stotelėje buvo daugiau žmonių. Jie priėjo prie B. M., norėdami jį sumušti, tiesiog buvo dideli nesutarimai. Kaltinamasis pareiškė, kad jis tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu perskaitė kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju kaltinamasis parodė, kad tai galėjo būti įtarime nurodytu laiku, jis, E. D. ir jam nepažįstamas asmuo, kurio nei vardo nei pavardės jis nežino, sustojime prie (duomenys neskelbtini) gimnazijos sumušė pažįstamą B. M.. Jie jau nuo seniau pyko ant B., o kai jį pamatė sustojime, tada ir kilo mintis jį sumušti, iš anksto susitarę nebuvo. Jis nežino kodėl B. mušė jam nepažįstamas asmuo. Kai priėjo prie B., E. D. trenkė jam į pilvą. B. pradėjo eiti į kitą kelio pusę. E. nubėgo paskui B. vis suduodamas jam smūgius. Jis taip pat nubėgo paskui. Trenkė B. smūgį į veidą, B. nukrito ant žemės. Kai B. nukrito, dar vieną kartą spyrė, kur pataikė, nežino, ir nuo gulinčio B. nuėjo. Kai spyrė B., šalia buvo E., nematė kiek smūgių B. sudavė E.. Jaunuolio vardu A.,  nepažįsta ir nepastebėjo, ar jis buvo kartu, ar sudavė smūgius ir kiek. L. R. smūgių B. nesudavė. B. jis atsiprašė kai buvo jį sutikęs. B. tik pasakė, kad visko būna. Šiuo metu su Benu tik sveikinasi, nebendrauja (1 t., b. l. 90, 93). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad smurtauti prieš nukentėjusieji stotelėje stovėję pašaliniai žmonės netrukdė, patvirtino, kad jis kumščiu smogė nukentėjusiajam vieną kartą į veidą, kai jis stovėjo, antrą kartą smogė nukentėjusiajam, kai jis buvo nukritęs, be to, pripažino, kad jis spyrė gulinčiam nukentėjusiajam į koją, kodėl tai padarė jis nežino. Pareiškė, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos iš esmės pripažįsta, tik mano, kad jis labai didelis, galėtų būti 1 000,00 litų.   

Be visiško kaltinamojo kaltės pripažinimo, jo kaltė visiškai įrodoma nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais.

              Nukentėjusysis B. M. parodė, kad 2014 m. balandžio 25 d., apie 21 – 22 val., jis kartu su draugais, L. C., G. P., G. L. ir G. G. ėjo iš Švento mato gimnazijos diskotekos. Jie sustojo autobusų sustojime ir laukdami autobuso sėdėjo autobusų stotelėje. Tuo metu prie jų priėjo apie 10 – 15 nepilnamečių maždaug jo amžiaus vaikinų, kurių jis nepažinojo. Vaikinai buvo nusiteikę nedraugiškai būtent jo atžvilgiu, jis tai suprato iš karto, kadangi jie praėjo pro arčiau jų sėdėjusius jo draugus ir ėjo link jo. Jis stojosi, tuo metu jis pajuto smūgį į galvą. Kas smogė jis nematė, tačiau jam kumščiu į galvą smogė priekyje kitų ėjęs vaikinas, jis jį matė, tačiau jo veidas jam išsitrynė. Po smūgio jis išsilaikė ant kojų, tačiau tas vaikinas vėl jam smogė, tada pasipylė kiti smūgiai. Atsimena, kad vienu metu aplink jį vaikinai buvo apstoję ratu. Kai jam smogė, jis paėjo į priekį ar į šoną, mėgino išstovėti ant kojų ir jie visi atsirado iš kelių pusių aplink mane. Kaip jis atsidūrė kitoje gatvės pusėje neatsimena, gal jis ėjo, o jie visi ėjo jam iš paskos. Prisimena, kaip jam padėjo atsistoti kitoje pusėje gatvės, už krūmų, ir sakė, kad neliesčiau veido. Kad buvo kraujas, jis suprato, kai grįžo ir pažiūrėjo į veidrodį. Nukentėjusysis pareiškė, kad jis tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu perskaitė nukentėjusiojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis parodė, kad 2014 04 25, apie 21.20 val. jis kartu su savo draugais G. G., G. L., G. P. ir L. C. ėjo iš (duomenys neskelbtini) gimnazijos diskotekos. Jie stovėjo stotelėje tarp gimnazijos ir bažnyčios ir laukė autobuso. Atėjo apie 9-12 jaunuolių. Jis ir G. jau ėjo link Panemunės palikę kitus draugus, nes jie gyveno visai netoli. Sustojime stovėjo tik kartu su draugais, kurie laukė autobuso. Pastebėjo, kad ateinantys jaunuoliai į jį šnairuoja. Kai jis perėjo į kitą kelio pusę, jaunuoliai jį pasivijo ir tik perėjus kelią, pajuto smūgį. Buvo pakankamai stiprus smūgis į nugarą. Negali pasakyti iš rankos ar iš kojos. Nuo smūgio jis parkrito. Gulėdamas juto daug smūgių. Jaunuoliai priėję prie jo smūgiavo jam rankomis ir kojomis pagrinde į veidą, daugiau neprisimena ar kur trenkė. Mėlynių niekur daugiau nebuvo tik ant veido. Smūgių rankomis ir kojomis buvo virš 20. Jaunuoliai jam smūgiuodami nieko nesakė. Jo draugai bandė jaunuolius raminti. Girdėjo kaip merginos šaukė, kad jie baigtų. Girdėjo kaip L. šaukė „ką čia darot“, „apsiraminkit“, „(duomenys neskelbtini), ką čia tu darai?“. Asmenį, pravarde (duomenys neskelbtini), jis pažįsta, kadangi jis mokinasi (duomenys neskelbtini) mokykloje. T. V. M. Dar iš jam žinomų jaunuolių buvo L. R.. Kitų asmenų žino tik facebook slapyvardžius, tai „(duomenys neskelbtini).“, „(duomenys neskelbtini)“, taip pat vienas jaunuolis jam paskambinęs atsiprašė ir sakė, kad jis A. J.. A. J. jam paaiškino, kad jis jam trenkė dėl to, kad jam kažkas pasakė, jog jis  skriaudžia K., tačiau A.  išsiaiškino, kad K. skriaudžia ne jis, o kitas jaunuolis. A. J. jis ir iš matymo nepažįsta, nežino ar jis prisistatė savo vardu ir pavarde. Iš A. J. balso tono, kai jis jam skambino, jis suprato, kad yra išsigandęs dėl atsakomybės ir jis norėjo atsiprašyti tik nuo savęs. Dėl kitų jaunuolių jis nieko nesakė. Visi jį mušę jaunuoliai yra jam matyti, jie visi gyvena netoli. Kai jis grįžo namo, jam skambino draugai G., G., L. ir pasakė, ką iš jį mušusių jaunuolių  pažįsta jie. Sudavę smūgius ir nueidami jaunuoliai jam taip pat nieko nesakė. Jis ir  G. nuėjo pas ją į namus. Ten ji jam nuvalė kraujus, jis paskambino savo tėvui J. M. ir jis atvažiavęs parvežė jį namo. Jaunuoliai jo draugams nieko nesakė, nesikoliojo. Gulėdamas ant žemės jis buvo apsvaigęs, nes jam vaizdas atsirasdavo ir vėl dingdavo. L. ir merginos buvo pribėgę prie jų. Jo draugai bandė jį ginti. Kas jam smūgiavo, nematė, tik juto smūgius. Jaunuolis vardu (duomenys neskelbtini) galėjo jam spirti į veidą su koja, nes iš kart po smūgio koja į veidą išgirdo kaip L. šaukė „(duomenys neskelbtini) ką darai?” Jam buvo spirta apie 7 - 8 kartus. Tuo metu jis fizinio skausmo nejuto. Gal būt skausmo nejuto, nes buvo apsvaigęs nuo to, kai krito ant žemės. Skausmą pradėjo jausti tik maždaug už valandos, kai jau buvo atvažiavę policijos pareigūnai. Dešine akimi matė kaip per rūką (1 t., b.l. 19). Nukentėjusysis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad nors atrodo labai keistai, tačiau jis po to karto kelis kartus sapnavo šiuos įvykius, todėl jam painiojasi, ką jis matė, o ką sapnavo. Apklausos metu jis manė, kad viską atsiminė puikiai. Jei jis visai neatsimena veido, gali būti, kad iš tiktųjų ir buvo smūgis iš nugaros, gali būti taip, kaip buvo parodyta ikiteisminio tyrimo metu. Šiuos savo parodymus tvirtina. Kiek jam buvo suduota smūgių, neįsivaizduoja, galėjo būti virš 20 smūgių. Jam atrodo, kad buvo suduota daugiau kaip 20 smūgių, jis prisimena trumpą laiko intervalą tarp kiekvieno smūgio ir žino, kad, jis gulėjo apie dvi minutes, o tie smūgiai buvo suduodami pastoviai, jam toks smūgių skaičius atrodė. Nurodė, kad su juo susisiekė Jasionis. Be to, jis girdėjo, kad kažkas ketina skambinti jo tėčiui ir atsiprašyti, tai ir liko tik kalbų lygyje. Parodė, kad jis kelis kartus sapnavo tą įvykį, jaučia, kad šiek tiek su nervais darosi ne taip, kaip buvo prieš tai. Jis patyrė fizinį skausmą, stresą, buvo sumažėjusi galimybė bendrauti su kitais asmenimis, nors gulėti ligoninėje neteko, tačiau teko gydytis. Jis lankėsi poliklinikoje pas neurologę, jam buvo išrašyti įvairūs tepalai, vaistai nuo skausmo, buvo jam buvo išduota pažyma, kad jis negali eiti į mokyklą, jis kelias dienas gėrė vaistus, jam gydytoja liepė ilgai neiti iš namų, laikytis lovos rėžimo. Nurodė, kad jis įvykio pasekmes jaučia iki šiol, jam yra nemalonu kažkur vaikščioti, galbūt baimė, jis nesijaučia komfortiškai, visuomet galvoja, kad prieš jį vėl gali būti smurtaujama, visuomet apsidairo aplink, būna įsitempęs. Parodė, kad jis pareikštą civilinį ieškinį dėl 5000 litų neturtinės žalos palaiko, prašo jį priteisti iš kaltų asmenų.

Liudytojas L. C. parodė, kad 2014 metų pavasarį, galimai balandžio mėnesį, savaitės dienos neprisimena, galimai buvo penktadienis, jis kartu su B. M., G. G., G. L. ir G. P. ėjo iš (duomenys neskelbtini) gimnazijoje buvusios diskotekos, laukė autobuso sustojime, kur buvo ne vieni. Po to atėjo daugiau nepilnamečių, kai kuriuos jis pažinojo, pažinojo V. M. ir kitus. V. M. mokėsi su manimi vienoje mokykloje, kiti buvo pažįstami tik iš matymo, jų buvo apie penkiolika. Stotelėje jis stovėjo, o B. sėdėjo. Vaikinams priėjus prie jų, vienas jų, mažesnysis, vardu E., priėjo prie B. ir smogė kumščiu B. M. į pilvą be jokios aiškios priežasties, niekas nieko nesakė, tiesiog priėjo ir smogė. Tada B. atsistojo, užsidengė galvą ir mėgino pereiti gatvę. Gatvę jis perėjo, smūgiai B. buvo suduoti dar einant jam gatve. E. ėjo iš priekio ir smogė kumščiu B. M. apie penkis kartus jam į galvą, kol jis pereidinėjo gatvę, o B. traukėsi. Kiti vaikinai taip pat mušė B.. B. perėjus gatvę, dar du vaikinai prisijungė ir taip pat mušė B.. Jis ėjo gatve paskui B., mėgino juos išskirti. Gal kažkas ką ir pasakė, bet jis nelabai prisimena, nebuvo paaiškinta, kodėl jie pristojo prie B.. Jis klausė jų, kodėl, o tas mažiausiasis, kuris pirmas sudavė smūgius B., atsakė, kad „šiaip“. Eidamas gatve B. nuo smūgių nenugriuvo, dar išsilaikė ant kojų, bet po to, kai daugiau žmonių jį mušė, pargriuvo. Tada jį visi apspardė ir nuėjo. Kiek galėjo būti suduota smūgių, jis nežino, kiek spardė, nežino, tai darė ne vienas asmuo. Jis pats atsitraukė dėl to, kad jo paties nesumuštų. Viso B. M. mušė trys vaikinai. Daugiausiai mušė tas mažesnysis vaikinas, vardu E., trečiasis B. mušęs asmuo buvo daug aukštesnis už visus, jis mušė mažiau, o mažiausiai mušė V. M.. Ar V. M. mušė ir rankomis, ir kojomis, jis neprisimena, jis pats atsitraukė ir tiksliai nematė. Visi įvykiai baigėsi tuo, kad B. M. atsistojo ir kartu su G. nuėjo namo, visi išsiskirstė, o jis su merginomis liko stovėti stotelėje laukti autobuso.

Liudytoja G. P. parodė, kad 2014 m. balandžio mėnesį, tikslios datos neprisimena, penktadienio vakare, apie 21.45 val. ji su draugais G. L., L. C., G. G. ir B. M. buvo (duomenys neskelbtini) gimnazijos diskotekoje. Po diskotekos jie visi ėjo į stotelę, laukė autobuso. Jiems belaukiant, atėjo apie 15 paauglių, jie atėjo kaip grupė pažįstamų, ji nei vieno iš jų nepažinojo, tik kaltinamąjį, vardu V., ji žinojo, tačiau jie nebendravo. Tie vaikinai buvo agresyviai nusiteikę. Juos pamatęs B. pasakė G., kad jie eina namo, norėjo atsistoti ir nueiti, tačiau vienas vaikinų priėjęs sudavė B. į pilvą, pradėjo šaukti: „ką namo!“ ir pastūmė B. ant stotelės, B. vėl atsisėdo. Po to B. atsisėdo ir nieko nesakė, po to jis kartu su G. ėjo per gatvę link savo namų. Tada B. su G. nusekė trys ar penki vaikinai, jie užsipuolė B., pradėjo jį tąsyti, sudavė jam į pilvą, jis suklupo krūmuose, po to, kai jie perėjo gatvę. B. pirmą kartą sudavė į pilvą kumščiu. Po smūgio jis suklupo, tada jį pradėjo spardyti, spardė visi trys ar penki. Tarp tų trijų vaikinų V. nebuvo, jis buvo kažkur šone, jie labai buvo išsisklaidę. Mano, kad V. buvo stotelėje, jis stotelėje B. nesudavė. Liudytoja pareiškė, kad tai įvyko prieš metus, ji tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad 21.45 val. buvo penktadienis, ar gegužės ar balandžio mėnuo, ji tiksliai neprisimena. Mokykloje, (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, buvo diskoteka. Diskotekoje buvo B., G.. Jie buvo išėję į Panemunę pasivaikščioti. Tai L. C., G. L., B. M., G. G.. Besivaikščiojant ji matė būrelį jaunuolių, tačiau jie juos praėjo. Vėliau, kai jie buvo sustojime, atėjo būrys vaikinų, iki 18 metų amžiaus. Jų buvo apie 10-15. Vienas buvo su mėlynu megztiniu. Jaunuoliai jai buvo nepažįstami. Kiek žino, kažkas užsiminė, kad vienas, kuris daugiausia mušė yra iš Žemųjų Šančių. Jis buvo su mėlynu megztiniu. B. sėdėjo sustojime ant suolo. Jis pasakė G., kad jie eina namo ir norėjo nuo suolo atsikelti. Tada prie jo priėjo vaikinas su mėlynu megztiniu ir pastūmė jį atgal ant suolo sakydamas „ką namo“ ir pradėdamas šaukti ant B.. B. atsisėdo ir nieko nesakė. Jaunuoliai nuėjo į šoną. Tada B. ėjo per gatvę link namų. B. ėjo su G.. Tada būrys jaunuolių B. nusivijo. Ji matė kaip jie pradėjo B. tąsyti už drabužių. B. tik šaukė, kad jis nenori problemų. Jaunuoliai B. pargriovė į krūmus ir pradėjo spardyti. B. spardė 7-8 vaikinai. Vėliau vaikinai nuo B. pasitraukė. Ji pribėgo prie B. ir paklausė ar jam viskas gerai, jis pasakė, kad gerai. Vardų ir pavardžių jaunuolių, kurie spardė, ji nežino, nėra jų mačiusi (1 t., b. l. 45). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad kai B. spardė, asmenų buvo nedaug, bet kai jį tąsė, jų buvo daugiau, ji nėra tikra ar kaltinamasis V. buvo tarp B. spardžiųsių vaikinų. Muštynės baigėsi tuo, kad, kai jie nustoto B. spardyti, jie visi nubėgo link stadiono, o B. atsikėlė. Kai užpuolę vaikinai pabėgo, jie priėjo prie B., klausė ar jam viskas gerai. Ji matė žaizdą B. po akimi, iš jos bėgo kraujas. B. stovėjo, pasakė, kad jam viskas gerai. Tada atvažiavo autobusas ir jie išvažiavo namo, o B. su G. nuėjo namo.

Liudytoja G. L. parodė, kad 2014 m. balandį ar gegužę, tiksliai neprisimena, ji kartu su Benu, G., G. ir L. buvo diskotekoje (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Apie 21.40 val., kai diskoteka baigėsi, jie nuėjo į stotelę laukti autobuso, kuris turėjo atvažiuoti 21.45 val. Laukiant autobuso, link jų atėjo apie 10 vaikinų apie 16 metų amžiaus. Jie atėjo į stotelę, vienas iš atėjusių priėjo prie B., ar ką nors sakė ji neatsimena. B. norėjo stotis, tada jį pastūmė, B. pats nuėjo per gatvę, norėjo pereiti gatvę, bet tada jį užsivijo nuo 5 iki 10 vaikinų. B. ėjo per gatvę vienas, G. ėjo iš paskos. Tiksliai negali pasakyti, ar visi vaikinai ėjo, gal ir ne visi. Keli vaikinai pradėjo B. mušti, bet jau nebe gatvėje, o jam perėjus per gatvę. Ar jį mušė rankomis, nematė, matė, kad tikrai spardė kojomis. B. nestovėjo, jį parvertė ant žemės, jam teko apie 10 ar daugiau smūgių, dėl ko B. nukrito ant žemės. Jie pradžioje buvo stotelėje, kai pamatė, kad muša B. jie nesiartino, L. ėjo B. ginti pirmas, jie pradėjo jį ginti. B. mušimas baigėsi, kai visi išsiskirstė. B. akis buvo prakirsta, prakirsta po akim, jis labai greitai nuėjo namo. G. jį pavijo ir klausė, ar nereikia pagalbos, ką jis atsakė, nežino, nes tuo metu atvažiavo autobusas ir jie įlipo į jį ir išvažiavo. Ji kaltinamąjį V. žinojo, ar jis mušė B., nematė, matė, kad V. ėjo su kitais vaikinais prie B., jis neliko stotelėje.

Liudytoja G. G. parodė, kad 2014 m. balandžio mėnesio pabaigoje, dienos neprisimena, penktadienį, ji kartu su B. M. buvo (duomenys neskelbtini) gimnazijoje diskotekoje. Kartu su jais buvo L. C., G. P. r G. L.. Po diskotekos  apie 21 – 22 val. jie visi laukė autobusų stotelėje G., G. ir L. autobuso. Jie sėdėjo ir šnekučiavosi. Tuo metu prie jų atėjo apie 10 vaikinų 14 – 17 metų amžiaus, tarp kurių buvo kaltinamasis V. M., su kuriuo ji mokėsi vienoje mokykloje. Vienas vaikinas žydra striuke priėjo prie B. M. ir paklausė: „kas tau yra?“. Jie nekreipė dėmesio ir šnekėjosi toliau, tačiau L. C. pasakė jai ir B., kad jiems geriau eiti, nes žinojo, kad tie vaikinai gali prie jų prisikabinti, matyt jis juos pažinojo. Tada ji su Benu atsisveikino su L., G. ir G., B. jau ėjo per gatvę, o ji dar kalbėjosi su G.. Tie vaikinai vijosi B., tarp jų buvo ir V. M., B. sakė jiems, kad jis nenori problemų, tačiau jie visi, tame tarpe ir V. M., sušoko ant B., jį pargriovė, pradėjo jį mušti kumščiais ir spardyti, kažką garsiai šūkavo. L. C. pribėgo prie vaikinų, bandė atplėšti juos nuo B., sakė vaikinams, kad jie paliktų B. ramybėje, mėgino juos nuo B. atitraukti, kad jie atstotų. Kas kokius smūgius sudavė ji tiksliai nematė. Tada vaikinai išsilakstė, B. gulėjo ant žemės purvinas, kruvinas, buvo praskeltas paakys prie kairio antakio, bėgo kraujas, buvo dvi žaizdos. Ji su L. padėjo B. atsikelti, klausė, kaip jis jaučiasi. B. buvo šoko būsenoje, klausė, kas čia atsitiko. Tuo metu atvažiavo autobusas, L. nubėgo, įlipo į autobusą ir kartu su G. ir G. išvažiavo, o ji su Benu nuėjo į jos namus. Eidami jie kalbėjosi, ji klausė, ką jam skauda, teiravosi, kaip jis jaučiasi. Jis sakė, kad nieko tokio. Ji parsivedė B. namo, apiplovė jam dvi žaizdas, po to atvažiavo B. tėvas jo pasiimti. Ji nesuprato, kas ten atsitiko. Iš diskotekos jie išėjo linksmi, pailsėję, o tas įvykis, B. sumušimas viešoje vietoje ją sukrėtė ir šokiravo.

Liudytojas N. S. parodė, kad 2014 m. balandžio mėnesį, dienos neatsimena, penktadienį, jis buvo Švento Mato gimnazijos diskotekoje, o po 20 val. jis su draugėmis Paulina ir mergina, kurios neprisimena, laukė autobuso, dar stotelėje buvo moteris. Liudytojas pareiškė, kad tai įvyko prieš metus, jis tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad  šiais metais balandžio mėnesį, tikslaus laiko neprisimena, (duomenys neskelbtini) gimnazijoje buvo šokiai, buvo penktadienis, jis po šokių stovėjo stotelėje, kitoje gimnazijos pusėje. Žino, kad tikrai buvo po 20.00 val., tiksliai koks laikas buvo, neprisimena. Jis matė kaip vyko muštynės. Mušėsi 12-16 metų amžiaus jaunuoliai. Tiksliai nepamena kiek jų buvo, gal apie 10. Matė lakstančius jaunuolius, buvo tamsu, nematė, kad kas kam suduotų smūgius. Jis matė tik, kad tamsoje kažkas grūmėsi. Nežino dėl ko jaunuoliai mušėsi. Matė V., pavardės nežino. Daugiau jaunuolių neįžiūrėjo, jie buvo su kapišonais ir buvo tamsu. Pasibaigus muštynėms, trys vaikinai priėjo prie jo ir kartu su juo stovinčių merginų. Jie stovėjo sustojime. Jam atrodo, kad tie jaunuoliai matė, kad jis sveikinosi su B. M. ir todėl priėję paprašė, kad jis duotų jiems jo telefono numerį. Kai jaunuoliai prie jo priėjo, jis dar nežinojo, kad jie sumušė B.. Jis surado B. telefono numerį savo telefone ir davė telefoną jiems kalbėtis. Vaikinai paprašė, kad jis jiems duotų paskambinti savo telefoną. Bijodamas, kad nesumuštų, jiems telefoną davė. B. skambino A. J.. Jis jo nepažįsta, tačiau jis taip prisistatė. Buvo įsimintinas įvykis, todėl tą pavardę įsiminė. Su A. kartu prie jo priėjo V. ir nepažįstamas jaunuolis. A. atsiprašė B., prašė nerašyti pareiškimo. A. pakalbėjo su Benu ir jam telefono aparatą grąžino. Po to jie visi trys nuėjo. Jis pakalbėjo su sustojime buvusiais B. draugais L., G., kitų neprisimena ir išvažiavo namo. B. tą vakarą nematė. Iš jo draugų sužinojo, kad jis buvo sumuštas. Iš muštynėse dalyvavusių asmenų pažįsta tik V. (1 t., b. l. 39). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad vaikinas pats prisistatė A. J., iki tol jis to vaikino nepažinojo, už ką buvo sumuštas B. jis nežino, matė, kaip V. M. su draugais, apie 10 vaikinų, sparčiai ėjo link B. ir jo draugų, buvusių stotelėje. Po to, kai iš jo telefono paskambino A. J., jie dingo, o jis priėjo prie B. draugų ir paklausė, kas jam ten buvo, jie atsakė, kad B. sumuštas. Tos muštynės sugadino jam nuotaiką.        

              Liudytojas L. R. pareiškė, kad tai įvyko prieš metus, jis tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad dienos neprisimena, tačiau tą dieną kai vyko muštynės, kurių metu buvo sumuštas B., pavardės neprisimena, jis buvo kieme. Kiemas yra Mažoji g., kurioje vietoje jis nežino. Jis gyvena Mažojoje gatvėje, tačiau nežino koks jo namo numeris. Buto numerio taip pat nežino. Kiemas buvo to paties namo, kuriame jis gyvena. Kieme jis buvo su K., G. ir P. Jie buvo keturiese, sėdėjo ant suoliuko. Kai nesėdėjo ant suoliuko, ėjo link (duomenys neskelbtini) gimnazijos. Kartu ėjo K., G. ir P.. Jie galvojo nueiti į diskoteką. Visi sugalvojo nueiti į diskoteką, todėl visi nuėjo iki (duomenys neskelbtini) parduotuvės. Nuo (duomenys neskelbtini) parduotuvės matosi mokykla. Pažiūrėjęs į mokyklą jis pamatė, kad diskoteka baigėsi. Jis taip nusprendė, nes nebegirdėjo muzikos ir nieko nematė. Jis stovėjo prie (duomenys neskelbtini). Eidamas nuo (duomenys neskelbtini) sutiko E. ir V.. Su V. ir E. kalbėjosi apie Sambo žaidimą. Jo draugai K., G. ir P. kalbėjo su jais kartu. Jie  nuo (duomenys neskelbtini) ėjo link sustojimo. Tai yra į priešingą pusę nei jo namo. Kodėl ten ėjo, jis nežino. Jis ėjo paskui E. ir V.. Nepamena ar E. ir V. kvietė jį eiti kartu ar ne. Nuėjus prie stotelės jie sutiko B.. Prie stotelės ėjo jis, K., V., E., P., G.. Dar ėjo vaikinas vardu A.. Jis buvo prie (duomenys neskelbtini). Kai jis atėjo prie (duomenys neskelbtini), V. ir E. jau buvo ten. Ten jau stovėjo nepažįstamas vaikinas, vardu A.. Nematė, kad kuris nors iš jų būtų su juo kalbėjęs. Kad jis vardu A. sužinojo iš to, kad girdėjo kaip į jį kreipėsi kažkokios merginos, kurios buvo prie (duomenys neskelbtini). Jo vardą jis išgirdo netyčia. Kai jie ėjo link sustojimo tas vaikinas ėjo su jais kartu. Jis to vaikino eiti kartu nekvietė. Nežino kodėl jo draugai sako, kad jis tą vaikiną kvietė. Jis jo tikrai nekvietė ir jis jo nepažįsta. Kažkada senai, kokie du – trys metai atgal, tarp jo ir B. buvo konfliktas facebooke, nepamena dėl ko. Jie buvo dėl to apsižodžiavę. Po šio konflikto tarp jo ir B. nebuvo nei draugiškų, nei priešiškų santykių. Atėjus į sustojimą E., V. ir A. pradėjo mušti B.. Dėl ko jie mušė, jis nežino. J. B. nemušė (1 t., b. l. 36, 37). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad V. kelis kartus kumščiu smogė B. prie stotelės, ar jis spardė B. jis nematė. B. jiems tikrai nieko blogo nepadarė, priežasties jo mušti nebuvo, B. mušė ir prie stotelės ir kitoje gatvės pusėje. B. nukrito ant žemės. Daugiausiai B. mušė E. ir A., V. smogė B. 2 – 3 smūgiai į veidą, pilvą, tiksliai neprisimena.

Liudytojas G. S. parodė, kad jis 2014 m. balandžio mėnesį, apie 12 valandą susitiko su draugais L. R., E. D., V. M., P. G. ir K. V.. Vėliau L. sugalvojo nueiti į Švento mato mokyklos diskoteką. Jie nuėjo link parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, ten sutiko A., kurio jis nepažinojo, ir kelias merginas, tai E. G. ir dar 3 – 4 merginas, kurių nepažinojo. Tada L. R. priėjo prie to vaikino, Vardu A., ir paprašė, kad jis padėtų, jei reikės jo pagalbos, kaip suprato – pagalbos muštynėse.. be to, jam L. dar prie parduotuvės sakė, kad jis nori sumušti B., nes jie esą susiginčijo per „Facebooką“. A. padėti sutiko, kodėl L. kilo mintis sumušti B. jis nežino. Jiems atėjus link stotelės, prie jų atėjo L. C., pasisveikino su jais ir pasakė jiems nelįsti prie B.. E. D. pasakė, kad niekas prie jo nelys. Jiems priėjus stotelę, ten sėdėjo B., jie visi jį apstojo. B. atsistojo, pasakė, kad eina namo, tačiau prie jo priėjo E. ir smogė jam kumščiu 1 – 2 kartus į galvą. Po E. jam 1 – 2 kartus kumščiu smogė V., smogė jam jau ant šaligatvio. Po A. smūgių B. krito į  krūmus. Po to, kai jis nukrito, visi trys, tai yra V., A. ir E. jį apstojo ratu ir spardė. A. ir E. spyrė po 1 – 3 kartus, V. spyrė 1, gal ir daugiau kartų. Į kurias kūno vietas spardė jis nematė. Merginos šaukė, kad prie B. nelįstų, padėti atėjo B. draugas. A. ir E. ir V. kažką garsiai šūkavo. Jis su L. perėjo gatvę, priėjo prie jų. Visi nuėjo prie kitos stotelės, kažkuris paėmė telefoną, paskambino B., pradėjo jo atsiprašinėti, kad mušė, atidavė telefoną ir jie išsiskirstė. B. dar gulėjo ant žemės, jam buvo gaila B..

              Kadangi nepilnamečio liudytojo E. D. nepavyko prisikviesti į teisamąjį posėdį, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad tiksliai neprisimena, atrodo, kad gegužės mėnesį, buvo vakaras, savaitės dienos neprisimena, mėnesio dienos neprisimena. Jis su V. M. buvau diskotekoje (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Jie abu išėję iš diskotekos nuėjo link stotelės. Stotelėje sutiko B., pavardės nežino. B. buvo su draugėmis, kurių jis nepažįsta. B. ir V. apsistumdė. V. priėjo prie B. ir jį pastūmė. Kodėl pastūmė, nežino, neklausė. Paskui iš jų kažkuris kažkuriam trenkė, jis nematė ar B. V. ar V. B.. Tada jis pribėgo ir trenkė B.. Jis B. trenkė į petį ir į krūtinę. Trenkė, nes jam atrodė, kad jie susimušė. Kodėl trenkė, nežino. Link jų ateidinėjo L. R.. L. pasisveikino su kažkokiomis merginomis, o paskui nuėjo su jais į mišką. Prie (duomenys neskelbtini) gimnazijos su jais buvo K., pavardės nežino, gyvena Panemunėje, gyvena netoli vienas kito. L., pavardės nežino, gyvena Panemunėje, kur mokosi nežino, jis su juo nebendrauja. Ką jie veikė prie gimnazijos jis nežino. Į mišką nuėjo tik jis, V. ir L.. Kai L. priėjo prie B., B. buvo kitoje kelio pusėje. B. ėjo jau tada, kai jis jam trenkė. Jis sutrenkęs B., grįžo į stotelę. L. B. tikrai smūgių nesudavė. Jis taip pat daugiau smūgių nesudavė. Jis nematė ar B. buvo parkritęs ant žemės, nes į jį nežiūrėjo. Kas nubėgo paskui B. į kitą kelio pusę jis nematė, nežiūrėjo, jam neįdomu. Kai jis perėjo į kitą kelio pusę matė, kad B. stovėjo prie stulpo su viena mergina ir dviem vaikinais. Nepažįsta tų vaikinų, su kuriais stovėjo B.. L. ir V. į kitą kelio pusę bėgo kartu su juo. Kiti su jais buvę vaikinai nuėjo link (duomenys neskelbtini) gimnazijos. Miške tik šiaip pavaikščiojo ir nuėjo namo (1 t., b. l. 55). 

              Kaltinamojo V. M. atstovas pagal įstatymą jo tėvas V. M. nurodė, kad jis nemato nieko blogo, kad vaikinai susimuša, taip visada buvo, tai yra normalu. Mano, kad civilinis ieškinys dėl 5000,00 litų neturtinės žalos yra per didelis, todėl su juo nesutinka.

              Nukentėjusiojo B. M. atstovas pagal įstatymą J. M. patvirtino, kad jis su žmona važiavo pasiimti sumušto sūnaus, vežė jį pas gydytojus, sūnus buvo gydomas, mano, kad sūnui padaryta 5000,00 litų dydžio neturtinė žala.

2014 04 25 Panemunės PK gautas J. M. protokolas - pareiškimas, kuriame užfiksuota, kad J. M. pranešė, jog 2014 04 25, apie 21.30 val. Vaidoto g., netoli (duomenys neskelbtini) gimnazijos pareiškėjo nepilnametį sūnų B. M., gim. 1998 m. sumušė iš matymo pažįstami asmenys (1 t., b.l. 2).

2014 04 25 įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėta įvykio vieta  -teritorija, esanti G. Vaidoto g. 30, pateikta fotolentelė su nuotrauka (1 t., b.l. 15-17).

2014 06 10 teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad B. M. konstatuota galvos sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose, kaktoje, odos nubrozdinimais dešinės akies apatiniame voke, dešinio antakio srityje, su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti  ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 64-65).  

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešąja tvarka laikoma padėtis ar veikimo būdas, atitinkantys visuomenės reikalavimus, atsirandantys įvairių socialinių normų įtakoje, turintys tikslą užtikrinti žmonių suderintus ir jiems naudingus tarpusavio santykius.

Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį ar svetimą turtą buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir panašiai.

Šio nusikaltimo pagrindinis objektas yra viešoji tvarka, kuri šiuo atveju buvo pažeista tiesiogiai. Viešosios tvarkos pažeidimui būdinga neteisėtų, pasižyminčių ypatingu įžūlumu, veiksmų padarymas viešoje vietoje.

Šio nusikaltimo padarymo vieta yra (duomenys neskelbtini). Tai yra vieša vieta, kurioje būnant, asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai – kaltinamojo įžūliu elgesiu demonstruojama nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, nukentėjusiojo B. M. mušimas viešoje vietoje yra viešosios rimties ir tvarkos sutrikdymas. Kaltinamasis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, nesiskaitydamas su elementariomis moralės ir elgesio normomis, be kita ko sukeldamas pavojų ir kitiems asmenims, kuo ir pasireiškė jo chuliganiškos paskatos. Šio nusikaltimo objektas yra viešoji tvarka, o papildomas objektas yra asmens sveikata.

Ištyrus įrodymų visetą ir įvertinus byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, darytina išvada, kad teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma – kaltinamojo kaltės pripažinimu, nukentėjusiojo B. M., liudytojų L. C., L. R., N. S., G. S., G. P., G. G., G. L., E. D. parodymais, ištirtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad nepilnametis kaltinamasis V. M. 2014 m. balandžio 25 d., apie 21.30 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su E. D., gimusiu 2000 m., kuris nėra sulaukęs amžiaus nuo kurio galėtų atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus dėl viešosios tvarkos pažeidimo, bei ikiteisminiu metu nenustatytu jaunuoliu, įžūliais veiksmais, t.y. be jokios aiškios priežasties, E. D. smogus nukentėjusiajam nepilnamečiui B. M. vieną kartą kumščiu į pilvą bei 3 - 4 kartus smogus į veidą, po ko nukentėjusiajam B. M. pradėjus eiti į kitą gatvės pusę, jis ėjo paskui nukentėjusįjį B. M., sudavė jam vieną kartą kumščiu į veidą, dėl ko B. M. nukritus ant žemės, bendrai spyrė B. M. ne mažiau, kaip du kartus, padarydami nukentėjusiajam galvos sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose, kaktoje, odos nubrozdinimus dešinės akies apatiniame voke, dešinio antakio srityje, su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, tokiu būdu, ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje, padarydami nukentėjusiajam B. M. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamojo kaltė bei faktinės nusikalstamų veikų aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje numatytus požymius.

Civilinis ieškinys.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 47,99 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, patirtos dėl nukentėjusiojo B. M. gydymo, priteisimo iš kaltinamojo. Civilinis ieškovas kaltinamojo nusikalstamais veiksmais patyrė turtinę žalą, kuri atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamojo veiksmų, jo nusikalstama veika tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su civilinio ieškovo patirta turtine žala, civilinis ieškinys pagrįstas pateiktais rašytiniais įrodymais (1 t., b.l. 121 – 123, kaltinamojo pripažįstamas, todėl tenkintinas.

Nukentėjusysis B. M., atstovaujamas atstovo pagal įstatymą J. M., prašo priteisti iš kaltinamojo 5 000,00 litų neturtinės žalos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitą, teismo įvertinti pinigai. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Tačiau, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 str. 2 d. Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, CK 6.250 str. yra vadovaujamasi ir baudžiamosiose bylose.

Neabejotina, kad asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Byloje esantys anksčiau aptarti įrodymai patvirtina, kad sveikatos sutrikdymo pasekmes nukentėjusysis jaučia iki šiol, be to, dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų jis akivaizdžiai patyrė stresą, fizinį skausmą, sumažėjusią galimybę bendrauti su aplinkiniais, neigiamus išgyvenimus. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą. Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, nedirba. Taigi atsižvelgiant į išdėstytus kriterijus, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, į susiformavusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-215/2010, 2K-401/2009), darytina išvada, kad pareikštas 5 000 litų civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti nėra adekvatus sukeltų pasekmių pobūdžiui nukentėjusiojo sveikatai, todėl yra mažintinas ir nukentėjusiajam priteistina 2 000 litų neturtinės žalos atlyginimo dydis.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. - 61 str. nuostatomis.

Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

              Kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, jo kaltės forma – tiesioginė tyčia.

Skirdamas V. M. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, į tai, kad kaltinamasis yra nepilnametis, nedirba, nesimoko, į tai, kad jis teisiamas antrą kartą, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į tai, kad jis charakterizuojamas patenkinamai, todėl daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam įstatymo sankcijoje nustatyto dydžio bausmę – laisvės apribojimą, paskiriant teismo įpareigojimus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. nuostatomis.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – nepilnamečio atidavimas prižiūrėti tėvui V. M. – pradėjus vykdyti nuosprendį panaikintina.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais,  303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

n u s p r e n d ė :

V. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę - 1 (vienus) metus laisvės apribojimo, įpareigojant nuteistąjį per visą laisvės apribojimo laiką mokytis arba pradėti dirbti, būti gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 07.00 val.ir išdirbti 60 valandų nemokamų darbų, dirbant ne mažiau, kaip po 10 valandų per mėnesį sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 ir 9 dalimis, subendrinus paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu su 2014 m. lapkričio 17 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausme 4 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 7.00 val., per 2 mėnesius neatlygintinai išdirbti 20 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip 10 valandų nemokamų darbų, paskirti galutinę bausmę – 1 (vienus) metus ir 2 (du) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant nuteistąjį per visą laisvės apribojimo laiką mokytis arba pradėti dirbti, būti gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 07.00 val.ir per visą laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip 10 valandų nemokamų darbų.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš V. M., o jam neturint lėšų subsidiariai su jo atstovu pagal įstatymą jo tėvu V. M., 13,90 Eurų (trylika eurų ir 90 euro centų), tai yra 47,99 Lt, nusikaltimu padarytos turtinės žalos civilinio ieškovo naudai.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo B. M. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo, o jam neturint lėšų kardu su jo atstovu pagal įstatymą jo tėvu V. M., 579,24 Eurų (penkis šimtus septyniasdešimt devynis eurus ir 24 euro centus), tai yra 2 000,00 litų, nukentėjusiojo naudai. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Kardomąją priemonę – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti jo tėvui V. M., pradėjus vykdyti nuosprendį panaikinti.

              Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                                Tatjana Butkienė