Civilinė byla Nr. e2A-403-777/2018

Teisminio proceso Nr. 2-10-3-005584-2017-3

              Procesinio sprendimo kategorijos:

              2.6.1.5; 2.6.2.1; 3.2.6.12.1; 3.3.1.18.1

                                                                                                                                        (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 1  d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės ir Giedrės Seselskytės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės viešosios įstaigos (toliau – VĮ) Klaipėdos universitetinės ligoninės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų (buvęs pavadinimas – Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017-11-03 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos (toliau – Klaipėdos TLK) ieškinį atsakovei VĮ Klaipėdos universitetinė ligoninei (toliau – KUL) dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė 2017-04-13 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 289,62 Eur baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovė nurodė, jog ieškovė ir atsakovė 2014-04-02 sudarė sutartį Nr. S2-2014-136 dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis (toliau – sutartis).
3. Ieškovė nurodė, jog TLK direktoriaus 2015-02-13 įsakymu Nr. V-58 „Dėl neplaninio patikrinimo viešojoje įstaigoje Klaipėdos universitetinėje ligoninėje“ bei kitais teisės aktais atliko atsakovės veiklos priežiūros procedūrą, kurios metu buvo  siekiama įvertinti ir nustatyti, ar atsakovės pacientei (duomenys neskelbtini) (toliau – pacientei) teikiant stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas nebuvo pažeisti teisės aktų reikalavimai. 2015-06-18 buvo parengta ekspertizės pažyma Nr. E1-15-89 (toliau – ekspertizės pažyma) ir priimtas sprendimas dėl atsakovės padarytų teisės aktų pažeidimų ir poveikio priemonių taikymo už nustatytus pažeidimus. Nurodė, jog atlikus patikrinimą nustatyta, kad pacientės lėšomis įsigyti vaistai ir medicininės pagalbos priemonės buvo panaudoti jos gydymo stacionare metu. Nurodė, jog pacientai, turintys teisę į valstybės laiduojamas sveikatos priežiūros paslaugas ir savo iniciatyva gydančiojo gydytojo rekomendavimu pasirinkę brangesnius vaistus ar medicinos pagalbos priemones, sveikatos priežiūros įstaigai turi apmokėti gydytojo skiriamų ir apdraustojo pasirenkamų vaistų ir medicininės priežiūros pagalbos kainų skirtumą, tačiau atsakovės pacientei nebuvo suteikta galimybė įsigyti brangesnių vaistų, apmokant sveikatos priežiūros įstaigai gydytojo skiriamų ir apdraustojo pasirenkamų vaistų kainų skirtumą.
4. Ieškovė nurodė, jog pacientė vaistus pirko vaistinėje uždarojoje akcinėje bendrovėje „Naujakiemio vaistinė”, pacientė savo iniciatyva nesirinko papildomų paslaugų ar procedūrų. Ieškovės nurodė, jog pacientei buvo pasiūlyta įsigyti medicininės pagalbos priemonių ir vaistų, kurie buvo reikalingi pagrindinės ligos gydymui, o pacientės 2014-11-18 pasirašytame prašyme (sutikime) nurodyti ir įsigyti vaistai bei medicininės pagalbos priemonės ((duomenys neskelbtini)) buvo būtini pagrindinės ligos gydymui, tačiau šių vaistų ir medicininės pagalbos priemonių, gydantis stacionare, pirkti savo lėšomis pacientė neprivalėjo.
5. Ieškovė nurodė, jog buvo priimtas sprendimas, kad atsakovė, teikdama stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veikė netinkamai, todėl atsakovei buvo paskirta 289,62 Eur bauda, kadangi atsakovė pažeidė šalių 2014-04-02 sudarytos sutarties 2.2, 2.9, 2.19, 2.20 punktus bei sutarties specialiųjų sąlygų 6.2 punktą.
6. Ieškovė nurodė, jog ekspertizės pažyma atsakovės 2015-07-28 skundu buvo apskųsta Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, kuris išnagrinėjęs administracinę bylą 2016-10-05 nutartimi bylą nutraukė.
7. Ieškovė nurodė, kad atsakovė per raginime nustatytą terminą baudos nesumokėjo, o paskirta bauda privalo būti sumokėta į PSDF biudžeto atsiskaitomąją sąskaitą ieškovei.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Pirmosios instancijos teismas 2017-11-03 sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovės 289,62 Eur sutartinę baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 289,62 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-04-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei.
9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog sutarties 2.9 punktas numato, kad atsakovė turi užtikrinti, kad valstybės laiduojamos (nemokamos) asmens sveikatos priežiūros paslaugos būtų teikiamos nemokamai ir už šias paslaugas iš paciento nebūtų reikalaujama papildomo mokesčio, jei teisės aktai nenustato kitaip. Nurodė, jog sutarties 5.3 punkte numatyta, kad jeigu atsakovė nevykdo ar netinkamai vykdo sutarties 2.9 ir 2.14 punktuose numatytus įsipareigojimus (laikomus esminiais sutartiniais įsipareigojimais), ji moka 1 000 Lt                            (289,62 Eur) dydžio baudą sutarties numatytais terminais į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą. Sutarties specialiųjų sąlygų 6.2 punktu atsakovė įsipareigojo nereikalauti, kad apdraustasis papildomai mokėtų už reikiamus vaistus ir (ar) medicinos pagalbos priemones (MPP) operacijai atlikti, jei stacionarinė paslauga teikiama Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis.
10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pacientė savo lėšomis įgydama vaistus ir medicinines priemones patyrė papildomas išlaidas, kurių jai atsakovė neatlygino, taip pat ir nekompensavo kainų skirtumo tarp pacientės įgytų vaistų, medicininių priemonių bei atsakovės skirtų šiai pacientei panaudoti vaistų ir medicininių priemonių kainos, kaip tai numato Sveikatos draudimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalis. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pacientė savo iniciatyva nepasirinko brangiau kainuojančių paslaugų, vaistų bei medicininių priemonių.
11. Pirmosios instancijos teismas nurodęs, jog šalys 2014-04-02 sutartyje susitarė dėl sutartinės atsakomybės – baudos taikymo atsakovei, konstatavo, jog atsakovė laiku ir tinkamai neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės  289,62 Eur dydžio baudą yra teisėtas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Atsakovė (toliau – apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, juo prašė pirmosios instancijos teismo 2017-11-03 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
13. Apeliantė nurodė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT)                        2017-10-05 sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-14-552/2017 pripažino, kad:                                   „Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus                                             2014 m. vasario 6 d. įsakymo Nr. 1K-23 „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutarties standartinių sąlygų patvirtinimo“ 2.1.1 punktas (2016 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 1K-362 redakcija) tiek, kiek jame nustatyta, kad į sutarčių, sudaromų su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, projektus Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutarties standartinių bendrųjų sąlygų 5.2 ir 5.3 punktai perkeliami jų (punktų) nekeičiant, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui“. Nurodė, jog Valstybinė ligonių kasa 2017-11-10 įsakymu Nr. 1K-216 pakeitė 5 skyrių bei 2 punkte nustatė, kad 2017 metų sutartyse su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis nustatytos baudos netaikomos nuo LVAT 2017-10-05 sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nurodytos aplinkybės pagrindžia, kad 2014-04-02 sutarties Nr. S2-2014-136 5.3. punktas, kurio pagrindu taikyta bauda, yra niekinis ir negali būti taikomas. Apeliantė nurodė, jog šalys dėl baudos nesitarė, o apeliantei, kaip silpnesniajai šaliai, buvo primestos sutarties sąlygos.
14. Apeliantė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pateikto ieškinio teisinį pagrindą. Ieškovės nurodytas teisinis pagrindas yra neaiškus, nepagrindžiantis ieškinio reikalavimo. Ieškovė norėdama prisiteisti žalą privalėjo įrodyti neteisėtus apeliantės veiksmus, pateikdama įrodymus, taip pat privalėjo pagrįsti patirtą realią žalą ir įrodyti priežastinį ryšį tarp kilusios žalos ir neteisėtų atsakovo veiksmų. Ieškinyje ieškovė nurodė CK nuostatas, susijusias su civilinės sutartinės atsakomybės kilimu, tačiau CPK leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė ir neįrodė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja civilinės atsakomybės kilimo sąlygos, nes nagrinėjamu atveju jų akivaizdžiai nėra. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė baudą, išeidamas už ieškinio ribų, kadangi ieškinys buvo reiškiamas dėl žalos atlyginimo, taigi žalos atlyginimo teisiniai aspektai ir turėjo būti nagrinėjami.
15. Apeliantė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo nagrinėti visas civilinės atsakomybės kilimo sąlygas, o iš sprendimo akivaizdu, kad buvo nagrinėjami tik neteisėti apeliantės veiksmai, nei ieškinyje, nei pirmosios instancijos sprendime nėra pagrįsta, kokią realią žalą patyrė PSDF biudžetas.
16. Apeliantė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas iškraipė ir netinkamai pritaikė Sveikatos draudimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatas. Sveikatos priežiūros įstatymo                                10 straipsnio 5 dalis numato, jog pacientas turi sumokėti gydymo įstaigai kainų skirtumą, o ne, kaip nurodyta pirmosios instancijos teismo, gydymo įstaiga privalo pacientui sumokėti kainų skirtumą. Akivaizdu, jog tai nėra neatsargi klaida, o šiurkštus teisės aktų netinkamas taikymas ieškovo naudai. Apeliantė pažymėjo, jog nėra galimybės taikyti anksčiau paminėto įstatymo nuostatų, kadangi nėra reglamentuota, kaip tai turi būti vykdoma.
17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašė apeliacinį skundą atmesti.
18. Ieškovė nurodė, kad nuo LVAT 2017-10-05 sprendimo įsigaliojimo dienos nustatytos baudos netaikomos tik 2017 metų sutartyse sudarytose su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis. Nagrinėjamu atveju KUL bauda paskirta 2015-06-18, t. y. bauda paskirta anksčiau nei įsigaliojo LVAT teismo 2017-10-05 sprendimas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo anksčiau nurodytu teismo sprendimu.
19. Ieškovė pažymėjo, jog LVAT išnagrinėjęs sutartyse nustatytų nuostatų dėl baudų už padarytus sutarties sąlygų pažeidimus skyrimo pagrįstumą ir teisėtumą, nusprendė, kad atitinkamos baudos už sutartinių sąlygų pažeidimus yra skiriamos teisėtai, jų skyrimo teisiniai pagrindai nustatyti anksčiau nurodytuose teisės aktuose, kad netesybos turi būti numatytos tarp TLK ir įstaigų sudaromose sutartyse, įstaigos negali reikalauti, kad aptariamos netesybos apskritai nebūtų numatytos.
20. Ieškovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamos bylos dalykas yra sutartinės baudinės netesybos, paskirtos už netinkamą sutarties sąlygų vykdymą.
21. Ieškovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad buvo pažeistos Sveikatos draudimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatos, o apeliantės argumentai, jog Sveikatos draudimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatų įgyvendinimas yra neįmanomas, nes nėra reglamentuota atitinkama procedūra, yra visiškai nepagrįsti, nes vadovaujantis Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi, jeigu Lietuvoje nėra galiojančių įstaigos veiklai reikalingų teisės aktų ar norminių dokumentų, įstaiga Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka parengia ir įstaigos vadovas įsakymu patvirtina įstaigos vidaus standartus, sveikatos priežiūros metodikas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

Apeliacinis skundas atmestinas.

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
23. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad šalių atstovai dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
24. Byloje nustatyta, kad 2014-04-02 ieškovė ir apeliantė sudarė sutartį Nr. S2-2014-136/05-14-0006. Šia sutartimi apeliantė įsipareigojo sutartyje numatytomis sąlygomis teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurių išlaidos apmokamos PSDF biudžeto lėšomis, o ieškovė įsipareigojo atsakovei apmokėti šių paslaugų išlaidas. Šalių 2014-04-02 sudarytos sutarties 2.2 punkte numatyta, kokiais teisės aktais apeliantė įsipareigoja vadovautis teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Minėtos sutarties 2.9 punkte numatyta, kad apeliantė turi užtikrinti, kad valstybės laiduojamos (nemokamos) asmens sveikatos priežiūros paslaugos būtų teikiamos nemokamai ir už šias paslaugas iš paciento nebūtų reikalaujama papildomo mokesčio, jei teisės aktai nenustato kitaip. Sutarties 5.3 punkte numatyta, kad, jeigu apeliantė nevykdo ar netinkamai vykdo sutarties 2.9 ir 2.14 punktuose numatytus įsipareigojimus (laikomus esminiais sutartiniais įsipareigojimais), ji moka 1 000 Lt (289,62 Eur) dydžio baudą sutarties numatytais terminais į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą. Sutarties specialiųjų sąlygų 6.2 punktu apeliantė įsipareigojo nereikalauti, kad apdraustasis papildomai mokėtų už reikiamus vaistus ir (ar) medicinos pagalbos priemones (MPP) operacijai atlikti, jei stacionarinė paslauga teikiama Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis.
25. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2014-04-02 sutartimi šalys susitarė dėl apeliantės atsakomybės už sutarties sąlygų nustatytų reikalavimų pažeidimus, todėl laikytina, jog šalys susitarė dėl netesybų (baudos) (CK 6.71) pažeidus sutarties sąlygų nustatytus reikalavimus.
26. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Taigi kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Netesybos tarp šalių nustatomos siekiant keleto tikslų. Pirmiausia, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Kitaip tariant, vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-15 nutartis Nr. 3K-3-106/2010).
27. Teisėjų kolegija pažymi, jog kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog pagrindinis netesybų bruožas – akcesoriškumas, įtvirtintas CK 6.74 straipsnyje, nustatančiame, kad jeigu sandoris, kurio pagrindu atsirado prievolė, įstatymų nustatyta tvarka pripažįstamas negaliojančiu, tai negalioja ir susitarimas dėl tokios prievolės įvykdymo užtikrinimo netesybomis. Vadinasi, šalių susitarimas dėl netesybų yra ne savarankiška, o išvestinė prievolė, kurios vykdymo pareiga atsiranda tik tada, kai skolininkas neįvykdo arba netinkamai įvykdo pagrindinę prievolę. Kaip nurodoma Aukščiausiojo Teismo praktikoje, teismas, nagrinėdamas ieškovo reikalavimą priteisti netesybas, turi aiškintis ne tik aplinkybes, susijusias su netesybų nustatymu, jų dydžiu ir kt., bet pirmiausia turi nustatyti, ar pagrindinė prievolė, kurios įvykdymui užtikrinti nustatytos netesybos, yra galiojanti, ar skolininkas tinkamai įvykdė pagrindinę prievolę, ar nėra ginčo dėl pagrindinės prievolės ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016). Tai reiškia, kad civilinėje byloje dėl netesybų priteisimo aplinkybės, susijusios su pagrindinės prievolės įvykdymu, įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį. Pažymėtina, kad tokiais atvejais įrodinėjimo pareiga, vadovaujantis CK 6.75 straipsnio nuostatomis, priskirta skolininkui: jeigu skolininkas ginčija savo pareigą mokėti netesybas motyvuodamas tuo, kad prievolę įvykdė, tai jis privalo įrodyti, kad ją įvykdė tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-030-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-687/2016)
28. Rašytinės bylos duomenimis nustatyta, jog sutartis ieškinio pareiškimo metu buvo galiojanti. Tai, kad kaip apeliaciniame skunde nurodė apeliantė, ieškovė 2017-11-10 įsakymu                                       Nr. 1K-216 nustatė, jog sutartyje nustatytos baudos netaikomos nuo LVAT 2017-10-05 sprendimo įsiteisėjimo dienos, nesudaro pagrindo 2014-04-02 sutarties 5.3 punktą laikyti negaliojančiu nagrinėjamos bylos atveju, kadangi įstatymai taikomi tiems faktams ir pasekmėms, kurie atsiranda po įstatymų įsigaliojimo. Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas bendras įstatymų galiojimo laike principas. Civilinio kodekso 1.7 straipsnyje numatyta, kad galioja tik įstatymų nustatyta tvarka paskelbti civiliniai įstatymai ir kiti teisės aktai ir jie negalioja atgaline tvarka (lex retro non agit). Atsižvelgdama į anksčiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog 2014-04-02 tarp šalių sudaryta sutartis, kurioje buvo numatyta apeliantės atsakomybė už sutarties sąlygų nustatytų reikalavimų pažeidimus, jos pažeidimo metu buvo galiojanti.
29. Remiantis anksčiau pateiktais kasacinio teismo išaiškinimais būtina nustatyti apeliantės sutarties sąlygų pažeidimą. Ieškovė nurodė, jog 2015-06-18 buvo parengta ekspertizės pažyma ir priimtas sprendimas dėl apeliantės padarytų teisės aktų pažeidimų ir poveikio priemonių taikymo už nustatytus pažeidimus. Ieškovė nurodė, jog atlikus patikrinimą nustatyta, kad pacientės lėšomis įsigyti vaistai ir medicininės pagalbos priemonės buvo panaudoti jos gydymo stacionare metu. Ekspertizės pažymoje nurodyta, jog pacientai, turintys teisę į valstybės laiduojamas sveikatos priežiūros paslaugas ir savo iniciatyva gydančiojo gydytojo rekomendavimu pasirinkę brangesnius vaistus ar medicinos pagalbos priemones, sveikatos priežiūros įstaigai turi apmokėti gydytojo skiriamų ir apdraustojo pasirenkamų vaistų ir medicininės priežiūros pagalbos kainų skirtumą, tačiau atsakovės pacientei nebuvo suteikta galimybė įsigyti brangesnių vaistų, apmokant sveikatos priežiūros įstaigai gydytojo skiriamų ir apdraustojo pasirenkamų vaistų kainų skirtumą. Ekspertizės pažymoje taip pat nurodyta, kad pacientė vaistus pirko vaistinėje uždarojoje akcinėje bendrovėje „Naujakiemio vaistinė”, pacientė savo iniciatyva nesirinko papildomų paslaugų ar procedūrų, vaistų ir medicininės pagalbos priemonių, gydantis stacionare, pirkti savo lėšomis pacientė neprivalėjo. Kaip jau minėta anksčiau, sutarties 2.9 punkte numatyta, kad apeliantė turi užtikrinti, kad valstybės laiduojamos (nemokamos) asmens sveikatos priežiūros paslaugos būtų teikiamos nemokamai ir už šias paslaugas iš paciento nebūtų reikalaujama papildomo mokesčio, jei teisės aktai nenustato kitaip. Sutarties 5.3 punkte numatyta, kad, jeigu apeliantė nevykdo ar netinkamai vykdo sutarties 2.9 ir 2.14 punktuose numatytus įsipareigojimus (laikomus esminiais sutartiniais įsipareigojimais), ji moka 1 000 Lt (289,62 Eur) dydžio baudą sutarties numatytais terminais į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovė įrodė, jog pacientė savo lėšomis įgydama vaistus ir medicinines priemones patyrė papildomas išlaidas, kurių jai atsakovė neatlygino, taip pat ir nekompensavo kainų skirtumo tarp pacientės įgytų vaistų, medicininių priemonių, kaip tai numato Sveikatos draudimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalis, taigi tokiu būdu apeliantė pažeidė sutarties 2.9 puntą (CPK 178, 185 straipsniai).
30. Apeliantės argumentai, kad ieškovė turėjo įrodyti padarytos žalos dydį CK 6.249 ir 6.251 straipsnių žalos nustatymo tvarka, nepagrįsti. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Taigi sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-15 nutartis Nr. 3K-3-106/2010).
31. Kaip jau minėta anksčiau, įrodinėjimo pareiga nagrinėjamu atveju priskirta apeliantei, taigi apeliantė nesutikdama mokėti netesybas turėjo įrodyti, jog prievolę įvykdė ir ją įvykdė tinkamai. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantė ginčydama pareigą mokėti netesybas neįrodė, jog sutarties 2.9 punktą įvykdė tinkamai. Apeliantės nurodyta aplinkybė, jog nėra reglamentuota, kaip turi būti taikomo Sveikatos priežiūros įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatos, nesudaro pagrindo pažeisti sutarties 2.9 punktą.
32. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nustatęs apeliantės 2014-04-02 sutarties netinkamą vykdymą – 2.9 punkto pažeidimą, pagrįstai ieškovei priteisė sutarties 5.3 punkte nurodytą baudą – netesybas.
33. Nepagrįsti apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas priteisdamas baudą išėjo už ieškinio ribų, nes ieškinys buvo reiškiamas dėl žalos atlyginimo, todėl žalos atlyginimo aspektai ir turėjo būti nagrinėjami. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš apeliantės 289,62 Eur baudą, kaip pagrindą nurodydama apeliantės veiksmus – sutarties pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog apeliantė netinkamai vykdė sutarties 2.9 punktą, todėl apeliantei atsirado pareiga numatyta sutarties 5.3 punkte – sumokėti numatytą baudą. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas apeliantės veiksmus – sutarties pažeidimą, pagrįstai paskyrė baudą, numatytą sutarties 5.3 punkte, t. y. ieškinio pagrindo ir dalyko nepakeitė, juolab kad tyrė faktines aplinkybes, kuriuos buvo nurodytos tiek ieškinyje, tiek atsiliepime į ieškinį. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas, tačiau kitoks, nei ieškovas nurodė, nustatytų aplinkybių teisinis įvertinimas nelaikomas ieškinio pagrindo pakeitimu (ieškinio ribų peržengimu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-30 nutartis byloje Nr. 3K-3-278/2014).
34. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai vertintini kaip teisiškai nereikšmingi ir neturintys įtakos apskųsto teismo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
35. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą, dėl to apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas teismo procesinis sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl klaidos ištaisymo pirmosios instancijos teismo sprendime

36. CPK 276 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo      2017-11-03 sprendimo nustatyta, kad jo motyvuojamoje dalyje nurodyta, jog iš atsakovės priteisiamas 15 Eur dydžio žyminis mokestis, tačiau pirmosios instancijos teismas šio žyminio mokesčio priteisimo neperkėlė į sprendimo rezoliucinę dalį. Ši klaida ištaisytina apeliacinės instancijos teisme, nes apeliacinės instancijos teismo konstatuotas aiškios rašymo apsirikimo klaidos ištaisymas nekeičia pirmosios instancijos teismo nutarties esmės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

37. Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. sumokėtas 15 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą, neatlygintinos (CPK 93 str. 1 d.).
38. Duomenų apie kitas šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese nėra, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 290–291 straipsniais,

n u t a r i a :

ištaisyti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų (buvęs pavadinimas – Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017-11-03 sprendimo rezoliucinėje dalyje padarytą aiškų apsirikimą ir papildyti minėto sprendimo rezoliucinę dalį nurodant, kad iš atsakovės viešosios įstaigos „Klaipėdos universitetinės ligoninės“ valstybei priteistinas 15 Eur žyminis mokestis.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų (buvęs pavadinimas – Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017-11-03 sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos                                                                      Jolanta Gailevičienė

                                                                             Erinija Kazlauskienė

                                                                      Giedrė Seselskytė