Pranešėja R. Bertašienė                                                          Baudžiamoji byla Nr. 1A-282-255/2016

Teisėja D. Vercinskė                                                                          Proceso Nr. 1-01-1-11278-2016-1                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos:                                                                          1.1.8.;1.2.14.3.1.; 2.4. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
 

N U T A R T I S

  2016 m. rugsėjo 22 d.

Klaipėda
 

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Reginos Bertašienės (kolegijos pirmininkė), Daliaus Jocio ir Savinijaus Katausko,

sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei,

dalyvaujant prokurorui Raimundui Galdikui,  

išteisintiesiems A. G. ir T. K.,

gynėjams advokatams Edvardui Staponkui ir Pranui Rimgaudui Mickui,    

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Raimundo Galdiko apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį dėl nukentėjusiajam A. J. priklausančio 48 eurų vertės turto pagrobimo, panaudojant fizinį smurtą, išteisintas, neįrodžius, kad A. G. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Taip pat T. K. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį dėl nukentėjusiajam A. J. priklausančio 48 eurų vertės turto pagrobimo, pavartojant fizinį smurtą, išteisintas, neįrodžius, kad T. K. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Nustatyta kardomąją priemonę – suėmimą A. G. ir T. K. – panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos ir paleisti iš suėmimo teismo posėdžių salėje. Atmestas nukentėjusiojo A. J. civilinis ieškinys. Netenkintas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymas dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

A. G. buvo kaltinamas tuo, kad 2016 m. kovo 8 d., apie 16.00 val., Palangos m., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), prie Palangos m. bažnyčios, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe kartu su T. K., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, pavartodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. J., tai yra jam suduodant vieną smūgį iš nugaros A. J. į galvą, dėl to šis pargriuvo ant žemės, kartu su T. K. nutempė A. J. į bažnyčios kiemą, kur bendrai su T. K. rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, taip bendrais veiksmais su T. K. sukeldamas A. J. fizinį skausmą, apieškojo A. J. kišenes ir iš striukės kišenės pagrobė 40 eurų grynųjų pinigų, o T. K. iš nukentėjusiojo rankų pagrobė polietileninį maišelį su 8 eurų vertės 0,7 1 talpos buteliu degtinės, taip veikdamas bendrininkų grupe pavartodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą nukentėjusiajam A. J. priklausantį 48 eurų vertės turtą.

T. K. buvo kaltinamas tuo, kad 2016 m. kovo 8 d., apie 16.00 val., Palangos m., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), prie Palangos m. bažnyčios, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. G., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. J., tai yra A. G. suduodant vieną smūgį iš nugaros A. J. į galvą, dėl to šis pargriuvo ant žemės, kartu su A. G. nutempė A. J. į bažnyčios kiemą, kur bendrai su A. G. rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, taip bendrais veiksmais su A. G. sukeldamas A. J. fizinį skausmą, apieškojo A. J. kišenes ir A. G. iš striukės kišenės pagrobė 40 eurų grynųjų pinigų, o jis iš nukentėjusiojo rankų pagrobė polietileninį maišelį su 0,7 1 talpos buteliu degtinės, 8,00 eurų vertės, taip veikdamas bendrininkų grupe pavartodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą nukentėjusiajam A. J. priklausantį 48 eurų vertės turtą.

Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras Raimundas Galdikas prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. nuosprendį ir bylą perduoti prokurorui. Nurodo, kad priimtas nuosprendis dėl A. G. ir T. K. išteisinimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį nenustačius, kad jie padarė nusikalstamą veiką, neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas netinkamai taikė BPK XXXI skyriaus antrojo skirsnio nuostatas. Byla teismui perduota nagrinėti pagreitinto proceso tvarka, ikiteisminis tyrimas pradėtas 2016 m. kovo 8 d. ir baigtas 2016 m. kovo 22 d.. Kaltinamieji su pareikštu įtarimu sutiko ir sutiko, kad byla būtų nagrinėjama nedalyvaujant liudytojams, todėl į teismą liudytojai apklausai nebuvo kviečiami.

Apeliaciniame skunde prokuroras cituoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 426 straipsnio 1 ir 2 dalis ir nurodo, kad sisteminė BPK 426 straipsnio 1 dalyje, BPK 1 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje įtvirtintų nuostatų analizė leidžia teigti, kad tokiais atvejais prokuroras privalo atlikti visus būtinus ikiteisminio tyrimo veiksmus arba organizuoti tokių veiksmų atlikimą ikiteisminio tyrimo įstaigoje, kad visos nusikalstamos veikos aplinkybės būtų nustatytos aiškiai ir tik tuomet nuspręsti, ar yra pagrindas bei įstatyme numatytos sąlygos kreiptis į teismą dėl tokios bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka. Pasak prokuroro, akivaizdu, kad įstatymų leidėjas suteikia teisę prokurorui nuspręsti, ar bylos aplinkybės yra pakankamai aiškios. Teismui nusprendus, jog nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nėra pakankamai aiškios, Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia priimti sprendimą grąžinti bylą prokurorui. Pažymi, kad BPK 429 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jeigu bylos nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės šio Kodekso 427 straipsnio reikalavimų neatitinkantis prokuroro pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, byla perduodama prokurorui.

Atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje kategoriškai teigiama, jog ir anksčiau, ir šiuo metu galiojantys įstatymai prokurorui suteikia teisę su pareiškimu užbaigti baudžiamąją bylą pagreitinto proceso tvarka ir kreiptis į teismą tik tada, kai byloje nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios. Taip pat pripažįstama, kad tiek prokuroras, tokiais atvejais perduodamas bylą su pareiškimu dėl jos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, o ne organizuodamas ikiteisminio tyrimo atlikimą bendra tvarka ir BPK 219-220 straipsnių pagrindu nesurašydamas kaltinamojo akto, tiek ir teismas, jeigu tokiais atvejais negrąžina bylos prokurorui ikiteisminio tyrimo atlikimui bendra tvarka ir kaltinamojo akto surašymui, o išnagrinėja ją iš esmės ir priima sprendimą, šiurkščiai pažeidžia įstatymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-09-17 nutarimo Nr. 48 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų supaprastintą procesą“ 22 p. išaiškinta, jog bylos nagrinėjimas teisme pagreitinto proceso tvarka vyksta laikantis BPK Y dalyje nustatytų taisyklių, tačiau pagreitinto proceso pobūdis lemia tai, kad nagrinėjimo teisme pertraukos (BPK 243 straipsnis), kaltinimo pakeitimas teisme (BPK 256 straipsnis), proceso veiksmų atlikimas teismo iniciatyva (BPK 287 straipsnis), papildomų įrodymų pateikimas (BPK 288 straipsnis) ir pan. gali būti taikomi tik išimtiniais atvejais, kai bylos aplinkybės yra pakankamai aiškios. Pasak prokuroro, iš to, kas pasakyta, išeina, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme pagreitinto proceso tvarka esmė, kuo greitesnis bylos išnagrinėjimas ir bausmės paskyrimas, neleidžia teismui, nagrinėjančiam bylą pagreitinto proceso tvarka, pertraukti tokio proceso vien tik tam, kad teismas atliktų kokius nors proceso veiksmus ar savo iniciatyva surinktų papildomus įrodymus, esant neaiškioms nusikalstamos veikos aplinkybėms. Minėtame išaiškinime nedviprasmiškai nurodyta, kad tai daryti teismas gali tik išimtiniais atvejais ir tik tuomet, kai bylos aplinkybės yra pakankamai aiškios.

Nurodo, kad Palangos miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 22 d. perdavė bylą nagrinėti pagreitinto proceso tvarka ir bylos nagrinėjimo teisme metu 2016 m. kovo 24 d. priėmė nutartį baudžiamąją bylą Nr. 1-26-588/2016 (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-11278-2016) grąžinti prokurorui. Teismas nurodė, kad teisiamojo posėdžio metu išklausius kaltinamųjų ir nukentėjusiojo parodymus, paaiškėjo, kad bylos aplinkybės nėra tokios aiškios, kaip nurodyta prokuroro pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka. Pažymi, kad šią nutartį teismas priėmė neapklausęs pareiškime nurodytų liudytojų, policijos pareigūno, kuris įvykio vietoje sulaikė įtariamąjį, neįvertino ir kitų byloje esančių duomenų. Akcentuoja, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartimi Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis buvo panaikinta ir byla perduota nagrinėti Palangos miesto apylinkės teismui. Palangos miesto apylinkės teismas nagrinėdamas bylą neapsiribojo vien pareiškime nurodytų liudytojų apklausa bei duomenų, esančių byloje, vertinimu, o savo iniciatyva kvietė liudytojus, nenurodytus pareiškime, reikalavo duomenų iš įstaigos, taip sudarydamas nuomonę, kad bylos aplinkybės yra pakankamai aiškios. Pažymi, kad Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. nuosprendyje nurodyta, jog liudytojo G. A., kuris buvo apklaustas teismo iniciatyva, nurodytas asmuo nebuvo surastas ir apklaustas. Teismas rėmėsi G. A. parodymais, kad paneigtų nukentėjusiojo parodymus, akistata tarp minėtų asmenų nepadaryta. Teismas taip pat nurodė, kad baudžiamojoje byloje kaltinamiesiems pateikti kaltinimai grindžiami tik pačių kaltinamųjų pirminiais parodymais, kuriais jie pripažino savo kaltę ir nukentėjusiojo neišsamiais bei prieštaringais parodymais. Jokių kitų objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių kaltinamųjų dalyvavimą nusikaltimo padaryme, nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nesurinkta.

Prokuroro manymu, kadangi visos teismo nurodytos aplinkybės neišsiaiškintos, netirtos ir nenustatinėtos, o visi byloje užfiksuoti duomenys, teismo nuomone, yra neišsamūs, užfiksuoti netinkamai ir nesivadovaujant BPK nuostatomis dėl tyrimui reikšmingų duomenų rinkimo bei fiksavimo, todėl negali būti laikomi įrodymais, kurie rodytų tiriamos nusikalstamos veikos aplinkybes esant neabejotinai aiškiomis. Pažymi, kad konstatavę neaiškias nusikalstamos veikos aplinkybes, teismai savo praktikoje įvertinę tą aplinkybę, kad baudžiamosios bylos perdavimas teismui nagrinėti ją pagreitinto proceso tvarka yra galimas iš viso tik tuomet, kai inter alia yra aiškios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, pripažįsta, kad be tipinių prokuroro pareiškimo dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka atmetimo atvejų, kurie numatyti BPK 429 straipsnio 1 dalyje, galimas ir prokuroro pareiškimo atmetimas dėl to, kad nusikalstamos veikos, kuri inkriminuojama kaltinamajam, padarymo aplinkybės nėra aiškios, dėl to joje turi būti atliekamas ikiteisminis tyrimas, o vėliau ji galbūt ir nagrinėjama teisme tik bendra tvarka. Pasak prokuroro, esant byloje neaiškioms nusikalstamos veikos aplinkybėms, bylą nagrinėjantis teismas negalėjo savo iniciatyva imtis kokių nors priemonių (atlikti papildomus tyrimo veiksmus, reikalauti duomenų ir pan.), kad nustatytų iki dabar nenustatytas ir svarbias baudžiamajai bylai išnagrinėti aplinkybes ar neginčytinai išsiaiškintų iki dabar neaiškias ir abejotinas aplinkybes. Tai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimui ir viso pagreitinto proceso esmei bei viso baudžiamojo proceso, kurio viena iš supaprastintų formų yra pagreitintas procesas, paskirčiai (BPK 1 straipsnis) bei teisėtumo principui. Teismas, nors ir nustatęs, jog bylos aplinkybės nėra aiškios, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo bylą, priėmė ydingą ir neteisingą sprendimą byloje vien dėl to, kad tik prokurorui bylos aplinkybės buvo pakankamai aiškios. Tai prieštarauja baudžiamojo proceso paskirčiai ir jo principams. Mano, kad paminėti Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų pažeidimai laikytini esminiais pažeidimais, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

Teismo posėdyje išteisintieji A. G., T. K. ir jų gynėjai advokatas P. R. Mickus ir advokatas E. Staponkus prašo apeliacinį skundą atmesti. Prokuroras R. Galdikas prašo apeliacinį skundą tenkinti ir perduoti bylą prokurorui.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Baudžiamojo proceso kodekso normos, reglamentuojančios pagreitintą procesą, taikomos tada, kai yra šių sąlygų visuma: 1) nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, 2) baudžiamoji byla teisminga apylinkės teismui, 3) prokuroras ikiteisminio tyrimo pradžios dieną arba ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo ikiteisminio tyrimo pradžios dienos kreipiasi į teismą, kuriam ta byla teisminga, su pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka (BPK 426 straipsnio 1 dalis).

Iš bylos duomenų matyti, kad prokuroras, nepažeisdamas BPK 426 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, kreipėsi į teismą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka pateikdamas pareiškimą. Prokuroras, nusprendęs užbaigti procesą pagreitinto proceso tvarka, pagal BPK 426 straipsnio 2 dalį gali teismui nepateikti jokios ikiteisminio tyrimo medžiagos, tačiau nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, teismui buvo pateikti. Kai prokuroras su pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka atvyksta į teismą, teisme posėdis turi būti rengiamas tuoj pat. Pagal BPK 428 straipsnio 2 dalį teismas, išklausęs prokuroro, nukentėjusiojo, kaltinamojo, gynėjo nuomones, turi priimti vieną iš sprendimų: 1) surengti bylos nagrinėjimą teisme tuoj pat, 2) surengti bylos nagrinėjimą teisme kitą dieną, 3) atmesti prokuroro pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka. Šiuo atveju teismas priėmė sprendimą surengti bylos nagrinėjimą teisme tuoj pat, kadangi kaltinamieji A. G. ir T. K. ir jų gynėjai advokatai P. R. Mickus bei advokatė L. Marcinkienė sutiko, kad bylos nagrinėjimas vyktų pagreitinto proceso tvarka ir neprašė skirti laiko pasirengti gynybai. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad teismas taip pat nenustatė priežasčių, dėl kurių pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka galėjo būti atmestas (BPK 429 straipsnio 1 dalis).

Šiuo atveju, kaip pažymi ir prokuroras apeliaciniame skunde, Palangos miesto apylinkės teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą 2016 m. kovo 24 d. nutartimi pastarąją grąžino prokurorui nurodydamas, kad surašytas ir teismui pateiktas pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka iš esmės neatitinka BPK 427 straipsnio reikalavimų. Tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. balandžio 8 d. nutartimi prokuroro skundą tenkino – Palangos miesto apylinkės teismo nutartį panaikino ir bylą grąžino nagrinėti teismui pažymėdamas, kad prokuroro pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka nurodyti visi BPK 427 straipsnyje numatyti duomenys, t. y. kaltinamųjų asmenų duomenys, aprašyta veika, kurios padarymu jie kaltinami, baudžiamojo įstatymo straipsnis, kuris, prokuroro manymu, atitinka kaltinamųjų padarytą veiką, išvardyti proceso dalyviai, kurių parodymais grindžiamas kaltinimas ir kiti duomenys, kurie, prokuroro manymu, patvirtina kaltinamųjų kaltę. Įvertinęs tai, apygardos teismas padarė išvadą, jog prokuroro pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka atitinka visus esminius BPK 427 straipsnio reikalavimus ir nurodė, kad apylinkės teismo nutartyje išdėstytos abejonės dėl galimybės surašyti apkaltinamąjį nuosprendį nėra pagrindas perduoti bylą prokurorui BPK 429 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka.

Nagrinėdamas bylą Palangos miesto apylinkės teismas ištyręs surinktus įrodymus ir įvertinęs kiekvieną jų atskirai bei jų visumą, padarė išvadą, kad kaltinimas A. G. ir T. K. yra nepagrįstas, paremtas tik prielaidomis. Nurodė, kad baudžiamojoje byloje kaltinamiesiems pateikti kaltinimai grindžiamas tik pačių kaltinamųjų pirminiais parodymais, kuriais jie pripažino savo kaltę, ir nukentėjusiojo neišsamiais bei prieštaringais parodymais. Jokių kitų objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių kaltinamųjų dalyvavimą nusikaltimo padaryme, nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nesurinkta. Apylinkės teismas konstatavo, kad esant nurodytoms aplinkybėms ir teismui byloje išnaudojus visas galimybes pašalinti prieštaravimus bei abejones, tačiau nepavykus to padaryti, ir atsižvelgęs į tai, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ir visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, kaip to reikalauja in dubio pro reo principas, padarė išvadą, kad A. G. ir T. K. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį dėl nukentėjusiajam A. J. priklausančio 48 eurų vertės turto pagrobimo, pavartojant fizinį smurtą, išteisintini, nesant įrodymų, kad būtent jie padarė šią jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Prokuroras nesutikdamas su apylinkės teismo priimtu išteisinamuoju nuosprendžiu apeliaciniame skunde nurodo, kad esant byloje neaiškioms nusikalstamos veikos aplinkybėms, bylą nagrinėjantis teismas negalėjo savo iniciatyva imtis kokių nors priemonių (atlikti papildomus tyrimo veiksmus, reikalauti duomenų ir pan.), kad nustatytų iki dabar nenustatytas ir svarbias baudžiamajai bylai išnagrinėti aplinkybes ar neginčytinai išsiaiškintų iki dabar neaiškias ir abejotinas aplinkybes. Pasak prokuroro, baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme pagreitinto proceso tvarka esmė – kuo greitesnis bylos išnagrinėjimas ir bausmės paskyrimas – neleidžia teismui, nagrinėjančiam bylą pagreitinto proceso tvarka, pertraukti tokio proceso vien tik tam, kad teismas atliktų kokius nors proceso veiksmus ar savo iniciatyva surinktų papildomus įrodymus, esant neaiškioms nusikalstamos veikos aplinkybėms. Tai daryti teismas gali tik išimtiniais atvejais ir tik tuomet, kai bylos aplinkybės yra pakankamai aiškios. Pažymi, kad Palangos miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą, neapsiribojo vien pareiškime nurodytų liudytojų apklausa bei duomenų, esančių byloje, vertinimu, o savo iniciatyva kvietė liudytojus, nenurodytus pareiškime, reikalavo duomenų iš įstaigos, taip sudarydamas nuomonę, kad bylos aplinkybės yra pakankamai aiškios.

Taigi ginčas iš esmės yra dėl to, ar pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagreitinto proceso tvarka ir esant neaiškioms bylos aplinkybėms, pagrįstai išsprendė bylą iš esmės. Prokuroro manymu, teismas tokiu atveju privalėjo grąžinti bylą prokurorui atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus. Mano, kad byla išnagrinėta pažeidžiant Baudžiamojo proceso normas, reglamentuojančias pagreitintą procesą.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia prokuroro pozicija. Šiuo metu galiojanti BPK 429 straipsnio 2 dalis bylą prokurorui perduoti įpareigoja tuomet, kai yra surašytas iš esmės BPK 427 straipsnio reikalavimų neatitinkantis prokuroro pareiškimas. Iš bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartimi buvo konstatuota, jog prokuroro pareiškimas atitinka visus esminius BPK 427 straipsnio reikalavimus. Taip pat byloje nenustatyti pagrindai, numatyti BPK 429 straipsnio 1 dalyje, kuriems esant teismas būtų priėmęs sprendimą atmesti prokuroro pareiškimą. Pažymėtina ir tai, kad BPK 432 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylos nagrinėjimas teisme pagreitinto proceso tvarka vyksta laikantis BPK V dalyje nustatytų taisyklių, tik vietoje kaltinamojo akto prokuroras perskaito savo pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka. Remiantis šiuo teisiniu reglamentavimu bei vadovaudamasis BPK 287 straipsniu, teismas, bylą nagrinėdamas pagreitinto proceso tvarka, turi teisę atlikti bet kokį procesinį veiksmą, kurį jis gali atlikti nagrinėdamas bylą bendra tvarka, tai yra apklausti liudytojus, rinkti įrodymus, skirti ekspertizę ir kitus įstatyme numatytus procesinius veiksmus.

Prokuroras nurodo, kad teismai, savo praktikoje įvertinę tą aplinkybę, jog baudžiamosios bylos perdavimas teismui nagrinėti ją pagreitinto proceso tvarka yra galimas tik tuomet, kai inter alia yra aiškios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, pripažįsta, kad be tipinių prokuroro pareiškimo dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka atmetimo atvejų, kurie numatyti BPK 429 straipsnio 1 dalyje, galimas ir prokuroro pareiškimo atmetimas dėl to, kad nusikalstamos veikos, kuri inkriminuojama kaltinamajam, padarymo aplinkybės nėra aiškios, dėl to joje turi būti atliekamas ikiteisminis tyrimas, o vėliau ji galbūt ir nagrinėjama teisme tik bendra tvarka. Pažymėtina, kad BPK 432 straipsnio 2 dalis, kuri numatė, jog teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios, priima nutartį grąžinti bylą prokurorui, yra netekusi galios. Kaip jau buvo minėta, vienintelė galimybė grąžinti prokurorui pareiškimą yra numatyta BPK 429 straipsnio 2 dalyje, todėl prokuroro teiginiai, jog teismas, nustatęs neaiškias bylos aplinkybes, gali prokuroro pareiškimą atmesti, yra nepagrįsti.

Remiantis tuo, kas pasakyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Baudžiamojo proceso kodekso normos, reglamentuojančios pagreitintą procesą, nebuvo pažeistos, prokuroro argumentai, kuriais grindžiami teiginiai, kad teismas, negrąžindamas bylos prokurorui ir ją išnagrinėdamas pagreitinto proceso tvarka, esmingai pažeidė Baudžiamojo proceso kodekse numatytus reikalavimus, yra nepagrįsti ir atmestini.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Raimundo Galdiko apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė                                                                           Regina Bertašienė

Teisėjai                                                                                         Dalius Jocys

                  Savinijus Katauskas