Civilinė byla Nr. e2A-37-258/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36041-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 

2.2.4.4.4; 2.2.4.7; 3.3.1.20.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 4 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Kutrienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal D. V. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas D. V. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 3 549,50 Eur turtinės ir 10 000,00 neturtinės žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

2.       Nurodė, kad Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato vyriausiasis patrulis R. E. 2016-12-10 12.56 val. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriuo ieškovas buvo patrauktas atsakomybėn už administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 5 dalyje, 1241 straipsnio 2 dalyje ir 1241 straipsnio 8 dalyje padarymą. Vyriausiasis patrulis N. G. 2016-12-13 11.10 val. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriuo ieškovas buvo patrauktas atsakomybėn už administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, 1241 straipsnio 2 dalyje ir 1241 straipsnio 8 dalyje padarymą.

3.       Tauragės rajono apylinkės teismas 2017-02-28 nutarimu nustatė, kad 2016-12-10, apie 12.30 val. ieškovas vairavo automobilį, be kita ko, policijos pareigūnams įtarus, kad vairuotojas gali būti neblaivus, vengė blaivumo patikrinimo. Taip pat teismas nustatė, kad ieškovui neblaivumo patikrinimas vietoje nebuvo atliktas ne dėl kokių nors objektyvių priežasčių, o tik dėl jo paties išreikštos valios nesitikrinti, nors žodžiu jam buvo paaiškinti atsisakymo tikrintis teisiniai padariniai. Dėl to vėlesnis sutikimas tikrintis neblaivumą teismo nebuvo pripažintas kaip jo sutikimas pasitikrinti neblaivumą. Iš esmės analogiškai įvertinta ir teismui pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada, iš kurios turinio buvo matyti, kad 2016-12-10 13.31 val. paimtame ieškovo kraujyje etilo alkoholio nerasta. Teismas ieškovui skyrė galutinę nuobaudą 1200 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 1 metams. Klaipėdos apygardos teismas 2017-04-10 nutartimi atmetė ieškovo apeliacinį skundą ir paliko galioti Tauragės rajono apylinkės teismo 2017-02-28 nutarimą. Ieškovas pateikė kasacinį skundą. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2017-11-28 nutartimi panaikino sprendimų dalis, kuriomis ieškovas buvo nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį, ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė, nes nepadaryta veika turinti administracinio nusižengimo požymių. Kasacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog abiejų instancijų teismai, Valstybinės terimo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvados nevertino kartu su kitomis bylos aplinkybėmis, turinčiomis reikšmės bylai teisingai išnagrinėti, taip pat ir Taisyklėse nustatytų teisės normų, konkrečiai 29 punkto, kontekste.

4.       Ieškovo teigimu, tiek pareigūnų, tiek ir teismų procesiniai sprendimai buvo priimti grubiai pažeidžiant procesines teisės normas. Teismai ne tik nesivadovavo teisės aktų nuostatomis, bet ir nevertino esminių bylos įrodymų, patvirtinančių ieškovo nekaltumą (Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvados). Tokiu būdu teismai akivaizdžiai pažeidė ir bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, kadangi nenustačius ir neįrodžius visų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, ignoruojant tam tikrus byloje esančius ir ieškovą teisinančius įrodymus ieškovo atžvilgiu priėmė neteisėtą sprendimą skirti administracinę nuobaudą. Teisena pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį privalėjo būti nutraukta dar pirmosios instancijos teisme. Dėl to abiejų instancijų teismų nutartis ir nutarimas akivaizdžiai laikytini neteisėtais veiksmais.

5.       Pažymėjo, kad policijos pareigūnai, surašydami administracinio teisės pažeidimo protokolą ir patraukdami ieškovą administracinėn atsakomybėn, taip pat pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pareigūnai protokolą surašė neatsakingai, neįsigilinę į visas reikšmingas aplinkybes, ignoruodami ieškovo paaiškinimus ir patys padarydami niekuo nepagrįstas išvadas dėl ieškovo tariamo neblaivumo, kuris buvo absoliučiai paneigtas. Pareigūnų elgesys nuo pat ieškovo sustabdymo ir viso proceso metu buvo akivaizdžiai neetiškas ir nesuderinamas su atidžiu ir rūpestingu elgesiu. Pareigūnai be pagrindo, siekdami savo neteisėtų tikslų, nepagrįstai reikalavo ieškovo, kuris ne kartą jau buvo stabdomas ir jo reikalaujama pūsti į alkotesterį, kai ieškovas buvo visiškai blaivus. Vėliau pareigūnai teismo posėdyje davė melagingus parodymus, neva nuo ieškovo sklido alkoholio kvapas, kuriuos ieškovas, pateikdamas toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą, absoliučiai paneigė. Nepaisant to, teismai šiuos įrodymus ignoravo ir išimtinai tokiais pareigūnų melagingais parodymais remiantis priėmė neteisėtus sprendimus, nors privalėjo visapusiškai ištirti visus į bylą pateiktus įrodymus, o ne vadovautis išimtinai tik pareigūnų teiginiais. Pareigūnų neetiškus ir darbo specifikos neatitinkančius veiksmus ieškovas skundė prokurorui, tačiau ieškovo pastangos buvo be rezultatų. Be to, pareigūnai protokolą surašė padarydami klaidų. Kuomet ieškovas buvo sustabdytas ir pareigūnams nusprendus, jog ieškovas vairuoja transporto priemonę neva neblaivus, 2016-12-10 12 val. 56 min. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl atsakomybės pagal ANK 126 str. 5 d. Praėjus savaitgaliui, 2016-12-13 ANT protokolas buvo perrašytas, nurodant ANK 126 str. 4 d. Toks veiksmas buvo atliekamas ieškovą telefonu išsikvietus į policijos komisariatą ir perrašė protokolą vadovaudamiesi ANK 284 str. 2 d. Tačiau, tuomet paaiškėjo, jog neatitinka pažeistas KET punktas, tačiau į tokius pareigūnų veiksmus, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą atsižvelgta nebuvo. Nei vienas iš pareigūnų neįžvelgė ir ATPK 284 str. 2 d. pažeidimo, nes nuo savęs kaltę suvertė teismui ir/ar kompiuteryje veikiančioms programoms. Pirmos ir apeliacinės instancijos teismai nekreipė dėmesio į tai, kad 2016-12-10 12 val. 56 min. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 85P-79977705-16 dėl atsakomybės pagal ANK 126 str. 5 d. po to, kai dėl „klaidos“ buvo anuliuotas, vadinasi sunaikintas, tai vietoje jo 2016-12-13 surašytas kitas ANK protokolas, nurodant jau kitą pagrindą, tai yra ANK 126 str. 4 d., tačiau tą patį anuliuoto protokolo numerį Nr. 85P-79977705-16.

6.       Ieškovo patirta turtinė žala yra siejama su jo teisinėmis išlaidomis ir būtinosiomis išlaidomis dėl neteisėto nuobaudos skyrimo. Remiantis nuoseklia teismų praktika, šios ieškovo patirtos teisinės išlaidos yra laikytinos patirtais nuostoliais, todėl priteistinos kaip turtinė žala. Ieškovo patirtos kitos būtinosios išlaidos susidarė po to, kai buvo priimta apeliacinio teismo nutartis ir ieškovas neteko teisės vairuoti transporto priemonių laikotarpiu nuo 2017-02-28 iki 2017-11-28. Šios išlaidos yra grindžiamos tuo, kad pagrindinis ieškovo pragyvenimo šaltinis, iki teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo, buvo žemės darbai jo motinos ūkininkės ūkyje ir iš šio žemės ūkio produkcijos pardavimo gaunamos pajamos, kadangi motina dėl amžiaus (2017 metais ieškovo motina buvo 81 m. amžiaus) ir dėl to susilpnėjusios sveikatos pati žemės darbų dirbti jau nebegali. Atėmus ieškovo teisę vairuoti transporto priemones, ieškovas ne tik, kad negalėjo rūpintis šeima, tenkinant kasdienius poreikius, bet ir neturėjo galimybės pats savo jėgomis atlikti rudeninių žemės darbų. Siekdamas, kad motinai priklausantys žemės plotai nedirvonuotų ir nebūtų apleisti, ir, kad įvykdytų savo įsipareigojimus, pagrindinių žemės darbų atlikimui pirko paslaugą iš ūkininkės I. M., kuri už ieškovą atliko būtinuosius rudens sezono žemės apdirbimo darbus, kurie yra detalizuoti sąskaitoje.

7.       Neturtinės žalos padarymo faktą ieškovas įrodinėjo dvasiniais išgyvenimais, kurių nereikia įrodinėti, nes jie visais atvejais atsiranda dėl asmens nepagrįsto ir neteisėto patraukimo administracinėn atsakomybėn, taip pat patirtais išgyvenimais ir nepatogumais dėl motinos ligos, viešu pažeminimu, nes nuo 2017-02-28 iki 2017 m. rugsėjo mėn. informacija apie ieškovą išviešinta Tauragės VPK internetinio puslapio skiltyje „Jie vairavo neblaivūs“, Tauragės VPK po teismo priimto sprendimo atidavė ieškovo duomenis „Tauragės kurjerio“ redakcijai, kad pastaroji išspausdintų ieškovo duomenis „Gėdos sąraše“. Taip pat ieškovas patyrė žeminimą, kuris pasireiškė valstybės pareigūnų netinkamu elgesiu, nes sekančią dieną, tai yra iškart po ieškovo sustabdymo, apie ieškovo įvykį VRM puslapyje „Administracinių nusižengimų registras“ buvo paskelbta neteisinga informacija, nurodanti, jog ieškovas savaitgalį automobilį vairavo neblaivus. Kitas veiksnys, įtakojęs ieškovo, kaip asmens pažeminimą, buvo priverstinio išieškojimo procedūra dėl paskirtos baudos – 1200 Eur išieškojimo per antstolės kontorą. Tikslu išieškoti baudą buvo areštuotos ieškovo sąskaitos kredito įstaigose, kas vėlgi apsunkino šeimos pragyvenimo galimybes ir nepilnametės dukros išlaikymo klausimų sprendimą, nekalbant jau apie sergančios motinos priežiūrą ir slaugą bei savo paties poreikius. Motinai esant ligoninėje jos ūkis liko be priežiūros, tai sukėlė dar didesnius nepatogumus ir įtampą bei dvasinius išgyvenimus. Ieškovo sutuoktinė transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo neturi, todėl atėmus ieškovui, kaip vieninteliam šeimos nariui teisę vairuoti laikotarpiu nuo 2017-02-28 iki 2017-11-28 visa šeima, gyvenanti kaime, susidūrė su kasdieninių poreikių tenkinimo problema. Ieškovas pirmos instancijos proceso metu buvo nurodęs, jog turi du mažamečius vaikus, kuriems įvykio metu buvo atitinkamai 8 ir 5 metai, tačiau šie faktoriai sprendimo priėmimui ir įrodymų visapusiškam įvertinimui įtakos neturėjo. Pažymėjo, jog dėl ieškovui atimtos teisės vairuoti, vaikai prarado galimybę lankyti Šilalės mieste esantį baseiną (kas iki tol buvo dažnai lankoma, esant gydytojų rekomendacijomis). Prarastos buvo ir vaikų vasaros atostogos, negalint nuvykti nei prie jūros, nei pas senelius ir/ar kitus giminaičius, apsunkino vaikų vežimą į mokyklą, būrelių lankymą, vakarines treniruotes.

8.       Atsakovė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad teismų praktikoje sprendžiant panašias bylas, kai žemesnės instancijos teismo nutartis byloje panaikinta dėl skirtingo bylos aplinkybių vertinimo, nelaikoma neteisėtais teisėjų veiksmais. Ieškovas, reikalaudamas atlyginti žalą, neturi įrodinėti, kad žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas būtinąsias civilinės atsakomybės rūšies sąlygas, o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas. Šiuo atveju nesat neteisėtų teisėjų veiksmų, laikytina, jog nėra visų būtinųjų civilinės atsakomybės rūšies sąlygų. Ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra nepagrįstai didelis. Teisminis procesas buvo operatyvus – truko apie vienuolika mėnesių. Neturtinė žala turi būti mažinama. Ieškovas, nevykdydamas teisėtų policijos pareigūnų nurodymų, tai yra atsisakydamas tikrintis blaivumą, pats prisidėjo prie jam padarytos žalos atsiradimo.

9.       Atsakovė, atstovaujama Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad nesutinka su ieškovo argumentais, kadangi įstaigos atžvilgiu neteisėtų valstybės veiksmų nebuvo, nes įstaigos (policijos) pareigūnų protokolas (nors ir iš antro karto) buvo surašytas pagal teisės aktų reikalavimus, veika kvalifikuota tinkamai pagal tuo metu esančią situaciją; pareigūnai veikė neviršydami savo įgaliojimų ir realizavo statutiniam valstybės tarnautojui priskirtus valdingus įgalinimus nepavaldžių asmenų atžvilgiu; pareigūnų veiksmai nei vieno teismo nebuvo pripažinti neteisėtais. Įstaigos pareigūnų veiksmai nebuvo neteisėti, t.y. buvo teisėti, o ieškovo ieškinys yra grindžiamas tik teismų skirtingu įrodymų vertinimo kriterijumi. Ieškovas remiasi administracinio teismo praktika, kurios aplinkybės nesutampa su nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis. Atsakovė taip pat nesutinka su prašoma priteisti 2050 Eur suma už perkamas paslaugas dėl žemės darbų atlikimo, nes pateikta sąskaita nėra pakankamai detalizuota, joje nepagrįstai įtrauktas žemės ūkio technikos panaudojimas.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovui D. V. iš Lietuvos valstybės, 3 199,50 Eur  turtinės žalos ir 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, taip pat 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistiną sumą (5 199,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020-02-21) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 394,08 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusią ieškinio dalį atmetė.

11.       Teismas nurodė, kad bylą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nagrinėjantį teismą saisto administracinio teisės pažeidimo byloje tik tie nustatyti faktai, kurie yra betarpiškai susiję su pareigūnų veiklos teisėtumu ir buvo įrodinėjimo dalyku administracinio teisės pažeidimo byloje, administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas lemia ieškovo teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, o ne pareigūnų kaltė.

12.       Teismas nurodė, kad Kasacinės instancijos teismas nagrinėdamas ieškovo prašymą, kuriame, be kita ko, buvo kvestionuojami 2016-12-10 ir 2016-12-13 surašytuose administracinio teisės pažeidimo protokoluose pakeistų ATPK straipsnių ir Kelių eismo taisyklių pagrįstumas ir leistinumas, konstatavo, kad administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį nutraukus, kiti D. V. prašyme išdėstyti argumentai nenagrinėtini, nes jie nėra teisiškai reikšmingi. Taigi nei vienos instancijos teismas nenustatė pažeidimų, susijusių su ATP protokolų surašymu ir policijos pareigūnų veiksmų neteisėtumo.

13.       Teismas pažymėjo, kad ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su 2016-12-13 protokolu nebuvo supažindintas ir iš jų turinio matyti, kad atsakovas atsisakė juos pasirašyti. Tačiau vėliau ieškovas posėdžio metu nurodė, kad nors ir atsisakė pasirašyti, bet protokolas buvo nusiųstas jo gyvenamosios vietos adresu, kas leidžia abejoti ieškovo argumentais apie nesupažindinimą su protokolu. Be to, su administracinių teisės pažeidimų faktinėmis aplinkybėmis ir jų kvalifikacija ieškovas supažindintas bylą nagrinėjant teisme. Teismas iš abiejų protokolų nustatė, kad abiejuose pažeidimų esmė ir nustatytos faktinės aplinkybės tapačios. Ieškovas ginčą kelią tik dėl vieno iš KET punktų nurodyto neatitikimo, tačiau visų nurodytų pažeidimų neginčija.

14.       Teismas nurodė, kad, atsižvelgus į administracinio nusižengimo protokolo procesinę reikšmę, būtų visiškai nelogiška tvirtinti, kad tais atvejais, kai nustatomi kokie nors protokolo trūkumai, negalima jų ištaisyti surašant naują administracinio nusižengimo protokolą, o tokio protokolo surašymas būtų vertinamas kaip užkirstas kelias gintis nuo kaltinimo. Teismas įvertino ir tai, kad administracinio nusižengimo protokolo surašymu nėra užbaigiama administracinio nusižengimo bylos teisena. Administracinio nusižengimo protokolo surašymu yra užbaigiamas vienas iš administracinio nusižengimo bylos tyrimo stadijos etapų. Teismas pastebėjo ir tai, kad kasacinis teismas nenustatė, jog administraciniai nusižengimai nebuvo deramai įforminti protokolu. Teismas iš administracinės byloje medžiagos nustatė, kad teismų procesiniuose sprendimuose padarytų išvadų administracinio nusižengimo teisenos nutraukimas pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį lėmė teismo betarpiškai ištirtų įrodymų, taip pat ir papildomų, vidiniu įsitikinimu pagrįstas vertinimas, tačiau tai nepaneigia aplinkybių, sudariusių pakankamas prielaidas 2016-12-13 ATP protokolo surašymui, egzistavimo, jame nurodytos informacijos netinkamumo, bei pačių pareigūnų veiksmų neteisėtumo. Be to, iš kasacinio teismo nutarties matyti, kad įvertinta Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvados įrodomoji reikšmė su kitomis bylos aplinkybėms bei Taisyklių 29 punktu ir nustatytas pažeidimas, kuris yra administracinio nusižengimo teisenos pažeidimas, galintis užkirsti kelią atsakomybės asmeniui administracinio teisės nusižengimo byloje taikymui, tačiau neturėjusio reikšmės policijos pareigūnų veiklos teisėtumo vertinimui.

15.       Teismas, pasisakydamas dėl ieškovo teismo posėdžio metu nurodytų teiginių, kad pareigūnai nagrinėjant administracinio nusižengimų bylą davė melagingus parodymus, jog nuo ieškovo sklido alkoholio kvapas ieškinyje, nurodė, kad ieškovas neginčijo, kad atsisakė patikrinimo alkotesteriu. Ieškovas teismo posėdžio metu teigė, kad pareigūnai jam atrodė nepatikimi, galimai pareigūnai siekė kažkokios naudos, ieškovas iš karto įtarė, jog policijos pareigūnai sieks susidoroti su ieškovu, todėl į alkotesterį nepūtė, tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė jokių įrodymų bei nenurodė aplinkybių ir/ar priežasčių dėl kurių policijos pareigūnai galėjo/turėjo pagrindą su juo susidoroti, kas jam sukėlė nepasitikėjimą policijos pareigūnais. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog ieškovui nepatiko jų išvaizda ar atliekamų patikrinimų (konkrečiai ieškovo automobilio stabdymas) periodiškumas nesudaro pagrindo spręsti apie pareigūnų reikalavimų, prašymų pūsti į alkoholio matuoklį neteisėtumą.

16.       Teismas nurodė, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 5-V-242 patvirtinto aprašo „Dėl policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos“ (toliau – Tvarka) 5 punkte nurodyta, kad policijos pareigūnas, nustatęs asmens neblaivumo požymių (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas (šiam požymiui nustatyti gali būti naudojamas bekontaktis alkoholio detektorius), neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai): 5.1. pagal Bendros asmens būklės įvertinimo metodiką įvertina bendrą asmens būklę (išskyrus atvejus, kai to neįmanoma padaryti dėl asmens sveikatos būklės): 5.1.1. ar gali eiti tiesia linija – pėda po pėdos; 5.1.2. ar stovėdamas gali pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs). Pagal Taisyklių 29 punktą, jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo <...> rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą, kai jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra jo lėšomis. Iš teismų priimtų procesinių sprendimų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas vertino 2016-12-10 policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus dėl KET pažeidimo, juos apklausė bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje, kurie iš esmės nurodė, tapačias aplinkybes, kaip ir tarnybiniuose pranešimuose, kad pareigūnams sukėlė įtarimą, ne tik nuo ieškovo sklidęs kvapas, bet ir jo nervingas, neadekvatus elgesys, muistymasis, blizgančios akys. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvados, kad pareigūnai teikė akivaizdžiai melagingus parodymus ir Tvarkos 5 punkte nustatytų reikalavimų pažeidimą. Be to pareigūnų liudijimus tvirtina administracinėje nusižengimo byloje esantys vaizdo ir garso įrašai (Administracinės bylos Nr. A15.-13-760/2017 l.26), iš kurių matyti, jog ieškovas elgėsi nervingai, jo kalba buvo nervinga, policijos automobilyje atsikalbinėjo, nemandagiai komentavo policijos pareigūno prašymą tikrintis alkotesteriu ir kritikavo pareigūnų darbą, t.y. iš esmės elgėsi neadekvačiai. Teismas iš garso įrašo sprendė, kad priešingai nei teigia ieškovas, garso įrašas patvirtina mandagų pareigūnų bendravimą su ieškovu, administracinių nusižengimų paaiškinimą. Šių aplinkybių kontekste įvertintina ir tai, kad ieškovas prieš tai yra baustas administracine tvarka, kas leidžia spręsti, jog su policijos pareigūnų sustabdymo procedūros jam yra žinomos.

17.       Teismas, įvertinęs bylos esančius įrodymus, sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvados, jog policijos pareigūnai, tirdami pažeidimą, surašydami protokolą, vertindami ieškovo pateiktus dokumentus sustabdymo metu bei teikdami paaiškinimus teismo posėdžio metu, nebuvo tiek atidūs ir rūpestingi, kiek nurodytomis aplinkybėmis buvo būtina, pažeidė teisės aktus, dėl ko atliko neteisėtus veiksmus. Teismas ieškovo argumentus dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų atmetė kaip nepagrįstus.

18.       Teismas, atsižvelgdamas į administracinio nusižengimo bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, teisinės pagalbos teikimo pastovumą ir pobūdį, tikėtinai skirtą darbo laiką, bylos rezultatą, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo bei sąžiningumo principus, teismas padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimas priteisti 1499,50 Eur yra pagrįstas, todėl jį tenkino.

19.       Teismas, įvertinęs tai, kad dėl teismų nepagrįstų sprendimų, ieškovas neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės nuo 2017-03-17 iki 2017-11-28, o šalims neginčijant, jog ieškovo pajamų šaltinis buvo žemės darbai ūkyje ir iš žemės ūkio gaunamos produkcijos pardavimas, sprendė,  jog tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių (dėl neturėjimo teisės vairuoti, būtinumo atlikti žemės ūkio darbus, gauti produkciją, ją parduoti ir dėl to patirtas išlaidas) egzistuoja priežastinis ryšys. Teismas nurodė, kad nustačius, kad žalingos pasekmės nebūtų atsiradusios, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo, faktinis priežastinis ryšys laikomas nustatytu.

20.       Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad ieškovo motina A. M. V. yra ūkininkė. Ieškovui priklauso ratinis traktorius. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jo vienintelės pajamos yra gaunamos iš žemės ūkio darbų motinos ūkyje ir iš jo gaunamos produkcijos pardavimo. Iš į bylą pateiktos 2017-09-01 PVM sąskaitos faktūros Nr. 17001 teismas nustatė, kad  ūkininkė I. M. ieškovui atliko žemės ūkio darbus: kultivavimas, sėjimas, trąšų barstymas, žemės skutimas, arimas už 2050 Eur. 2017-09-12 ieškovas sumokėjo D. M. 1200 Eur, 2017-09-26 – 500 Eur, įrodymų apie likusios sumos sumokėjimą pagal pateiktą sąskaitą faktūrą ieškovas nepateikė, kitų duomenų patvirtinančių grynųjų pinigų už sąskaitoje nurodytų darbų sumokėjimą, nepateikta, todėl ieškovo reikalavimą šioje dalyje teismas tenkino iš dalies – iš atsakovės ieškovo naudai priteisė 1700 Eur. Kitoje dalyje reikalavimą atmetė kaip neįrodytą (CPK 178 straipsnis).

21.       Spręsdamas klausimą dėl priteistino neturtinės žalos dydžio, teismas atsižvelgė į vairavimo teisės atėmimo trukmę (apie 9 mėnesius); į dėl neteisėtų abiejų instancijų procesinių sprendimų, sukėlusius ieškovui išgyvenimus, nepatogumus; viešą informacijos, kuri kasacinės instancijos teismo buvo pripažinta neteisėta, išviešinimu internetiniame puslapyje ir spaudoje; taip pat šeimos nariams kilusius nepatogumus; į tai, kad į bylą nėra pateikta duomenų apie ieškovo kredito įstaigose taikytą areštą; byloje nesant tiesioginių įrodymų, jog ieškovo nurodomi įvykiai tiesiogiai įtakojo motinos sveikatos sutrikimus ir dėl to jai atlikta operacija; į tai, kad šeimos nariams, įskaitant vaikus, nebuvo visiškai apribota teisė lankyti būrelius, užsiėmimus, atostogauti. Teismas pažymėjo, kad orientacinis neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas analizuojant teismų priteistus dydžius bylose, kurių aplinkybės panašios į tos bylos, kurioje siekiama nustatyti piniginę kompensaciją už neturtinę žalą. Teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką panašiose faktinėmis aplinkybėmis bylose, įvertinęs minėtų reikšmingų aplinkybių visumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, konstatavo, kad ieškovo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 2000 Eur sumos iš atsakovės priteisimas.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

22.       Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-08 sprendimą dalyje dėl nepriteistos 350,00 Eur turtinės ir 8000 Eur neturtinės žalos ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo D. V. patikslintą ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovės Lietuvos Valstybės ieškovo D. V. naudai 3549,50 Eur dydžio turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos, iš viso – 13 549,50 Eur. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

22.1. Kasacinį ieškovo skundą išnagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-11-28 nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-62-303/2017 konstatavo, kad abiejų instancijų teismai padarė esminį materialiosios ir proceso teises pažeidimą, turėjusį/įtakos neteisėtiems nutarimui ir nutarčiai priimti <..>“ (8.2. punktas). Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutarė panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2017-02-28 nutarimą ir Klaipėdos apygardos teismo 2017-04-10 nutarties dalis, kuriomis ieškovas nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinį nusižengimą kodekso (toliau –ANK) 422 straipsnio 7 dalį ir jam paskirta 1200 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu vieneriems metams, bei tik administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, negalėjo remtis Tauragės rajono apylinkės teismo 2017-02-28 nutarimu ir Klaipėdos apygardos teismo 2017-04-10 nutartimi, kadangi šie procesiniai sprendimai vėliau neteko galios, t. y. jie yra neįsiteisėjo ir negaliojantys, o juos pakeitė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-11-28 nutartis, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-62-303/2017.

22.2. Pirmosios instancijos teismas privalėjo pats savarankiškai tirti ir vertinti, ar protokolu perrašymas ir kaltinimo pakeitimas laikytini neteisėtais policijos pareigūno veiksmais. Kasacinis teismas nepasisakė dėl kitų policijos ir teismo padarytų pažeidimų (neteisėtų) veiksmų (pvz., nes tai nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas arba tokio pažeidimo konstatavimas buvo tiesiog perteklinis), tai dar nereiškia, kad tokie pažeidimai (neteisėti) veiksmai neegzistavo, o pirmosios instancijos teismas privalėjo pats įvertinti tokius pažeidimus ir dėl jų pasisakyti, tačiau to nepadarė.

22.3. Anuliavus 2016-12-10 administracinio teises pažeidimo protokolą ieškovas buvo suklaidintas, kadangi jame buvo visiškai pakeistas kaltinimas. Naujai surašytame 2016-12-13 administracinio teises pažeidimo protokole buvo ne tik papildomai įrašytas KET 17 punktas, bet ir vietoje ATPK 126 straipsnio 5 dalies, nurodyta to paties straipsnio 4 dalis. Jau vien tai, kad pirmosios instancijos teismas nepastebėjo, jog protokolai skiriasi ne vien tik vienu KET straipsniu, bet ir ATPK 126 straipsnio dalimi rodo, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo neįsigilinęs ir netinkamai ištyręs byloje esančius įrodymus. Pareigūnai, surašydami naują 2016-12-13 protokolą ir anuliuodami 2016-12-10 protokolą, pakeitė kaltinimo turinį, t. y. papilde kaltinimą nauju KET punktu ir pakeitė ATPK 126 straipsnio 5 dalį į 4 dalį, t. y. nurodė jau visiškai kitokį kaltinimą, tačiau paliko pažeidimo esmę nepakitusią, todėl ieškovas nesuprato, nuo kokio kaltinimo jam reikia gintis. Pagal ANK 635 straipsnio 3 dalį, jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinės atsakomybės už padarytą nusižengimą nustatanti teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą.

22.4. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino nagrinėjamos situacijos ANK 617 ir 635 straipsnį kontekste. Nei šiuose, nei kituose ANK straipsniuose nėra nurodyta, kad galima anuliuoti protokolą ir surašyti visiškai naują protokolą. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju 2016-12-10 protokolas buvo anuliuotas ir surašytas naujas 2016-12-13 protokolas, kas prieštarauja ANK nuostatoms. Kita vertus, jeigu buvo surašytas naujas protokolas, nėra suprantama, kodėl buvo paliktas senojo protokolo numeris. Anuliavus protokolą jis netenka galios, todėl naujas protokolas turi turėti ir naują numerį. Vien tai, kad ieškovas gavo naują protokolą ir jį perskaitė, dar nereiškia, kad jis suprato jį ir jo sukeliamas teisines pasekmes.

22.5. Jeigu nebūtų ieškovo nurodomų neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų, administracinio nusižengimo byla net nebūtų pasiekusi teismo, kadangi būtų buvęs patikrintas ieškovo blaivumas ir iškart būtų paaiškėję, kad jis yra blaivus. Tokiu atveju policijos pareigūnai nebūtų surašę administracinio teisės pažeidimo protokolo ir ieškovas nebūtų turėjęs bylinėtis metus laiko visų instancijų teismuose. Todėl visame šiame procese neturėtų atsakomybė būti taikoma vien tik už teismų neteisėtus veiksmus. Neteisėti buvo ir policijos veiksmai, be kurių administracinio nusižengimo teisena net nebūtų pradėta ir tęsiama.

22.6. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad liudytojai G. V. ir R. E. būtent ir nurodė, kad įtarimus  dėl neblaivumo sukėlė ne tik iš ieškovo sklindantis specifinis kvapas, bet ir nervingas, neadekvatus elgesys, muistymasis, blizgančios akys, nemandagus komentavimas policijos pareigūno prašymą tikrintis alkotesteriu ir pareigūnų darbo kritikavimas, kaip kad nurodyta Aprašo 5 punkte. Tačiau šis Aprašas buvo patvirtintas tik 2019-03-25, kai tuo tarpu minėti pareigūnai protokolą ieškovui surašė 2016-12-10. Taigi, pirmosios instancijos teismas savo sprendimą grindė Aprašu, kuris 2016-12-10 dar net negaliojo ir nebuvo priimtas, t. y. negaliojančiu teises aktu ir tokiu būdu padare dar vieną grubų procesines teisės pažeidimą. Tuo tarpu liudytojais apklaustų pareigūnų parodymai, kad iš ieškovo sklido specifinis kvapas yra akivaizdžiai melagingi parodymai, kadangi tiek įrodymais, tiek kasacinio teismo nutartimi patvirtinta, jog ieškovas 2016-12-10 vairavo automobilį būdamas blaivus, todėl šioje vietoje net negali būti daromos interpretacijos. Policijos pareigūnai akivaizdžiai melavo duodami parodymus, suprasdami, kad ieškovas atsisakė tikrintis blaivumą ir neįrodys, jog buvo blaivus, bet nežinodami, kad vis dėlto ieškovas vėliau pasitikrino savo blaivumą ir įrodė, jog 2016-12-10 dieną buvo visiškai blaivus.

22.7. Nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė ieškovui palankią nutartį dar 2017-11-28, kuria panaikino Tauragės rajono apylinkės teismo nutarimą ir Klaipėdos apygardos teismo nutartį, tačiau ieškovui buvo delsiama grąžinti jo vairuotojo pažymėjimą. Dėl šios ieškovo pateiktos aplinkybės pirmosios instancijos teismas nepasisakė.

22.8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš į bylą pateiktos 2017-09-01 PVM sąskaitos faktūros Nr. 17001 matyti, kad ūkininkė I. M. ieškovui atliko žemes ūkio° darbus: kultivavimas, sėjimas, trąšų barstymas, žemės skutimas, arimas už 2050 Eur. 2017-09-12 ieškovas sumokėjo D. M. 1200 Eur, 2017-09-26 – 500 Eur, tuo tarpu likusios 350 Eur sumos sumokėjimo įrodymų byloje nėra, todėl šioje dalyje ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė 1700 Eur sumą, o dalyje dėl 350 Eur sumos ieškinį atmetė. Tačiau tai, kad ieškovas sumokėjo visą 2050 Eur sumą leidžia spręsti įrodymų visuma. Paskutinė 350 Eur sumą ieškovas padavė grynais, tačiau jokio pakvitavimo I. M. jam nedavė. Taigi, ieškovas paprasčiausiai neturi galimybių kitomis priemonėmis įrodyti šios 350 Eur sumos perdavimo I. M.. Jeigu ieškovas nebūtų sumokėjęs I. M. likusios sumos, ją I. M. būtų išreikalavusi teisminio proceso tvarka, o pirmosios instancijos teismas galėjo nesunkiai patikrinti Liteko sistemos duomenis, iš kurių būtų pamatęs, kad I. M. niekada nesikreipė dėl skolos priteisimo iš ieškovo.

22.9. Teismui nenustačius policijos ir jos pareigūnų neteisėtų veiksmų, ieškovui nebuvo priteista didesnė neturtinė žala. Jeigu vien teismų neteisėti veiksmai buvo įvertinti 2000 Eur suma (nors nebuvo pagrįsta, kuo vadovaujantis nustatyta tokia suma, o ieškovas su ja nesutinka ir mano, kad jo neturtinė žala vertintina didesne suma), tuomet policijos neteisėti veiksmai turėjo būti įvertinti taip pat bent 2000 Eur suma, t. y. ieškovo naudai turėjo būti priteista bent dvigubai didesnė neturtinė žala. Kita vertus, ieškovas ir toliau laikosi savo ieškinyje išdėstytos pozicijos bei reikalavimų ir pagrįstai mano, jog atsakovės neteisėti veiksmai, sukėlė ieškovui neturtines žalos, vertintini 10.000 Eur suma, t. y. kiekvienos institucijos padaryta neturtine žala vertintina po 5000 Eur suma.

22.10. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas neturtinę žalą patyrė dėl vietos informacijos išviešinimo internetiniame puslapyje ir spaudoje, kurią dar ir konstatavo kasacinis teismas. Taigi, pirmosios instancijos teismas nekonstatavo neteisėtų policijos veiksmų, tačiau priteisdamas neturtinę žalą, ją kildino būtent iš neteisėtų policijos veiksmų. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pats sau prieštaravo.

22.11. Ieškovas patyrė 1777,07 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau priteisdamas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė, kad ieškovas iš viso patyrė tik 992 Eur bylinėjimosi išlaidų.

23. Atsakovė Teisingumo ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-09-08 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo tokius argumentus:

23.1. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad 350 Eur ūkininkei I. M. buvo sumokėta grynais pinigais, todėl pateikti papildomų dokumentų jis negalėjo. Nei ieškinyje, nei teismo posėdžio metu tokių argumentų ieškovas nenurodė. Taip pat ieškovas galėjo kartu su ieškiniu arba pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius minėtos sumos apmokėjimą, pvz. pateikti kasos pajamų orderį, kad 350 Eur suma buvo apmokėta grynais pinigais, tačiau tokių įrodymų nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad reikalavimas dalyje dėl 350 Eur turtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

23.2. Pirmosios instancijos teismas sumažino bylinėjimosi išlaidų sumą, kadangi atsižvelgė į tai, kad bylos situacija nėra priskirtina prie labai sudėtingų teisės aktų taikymo prasme. Byla nereikalavo didelio pasiruošimo, ar specialių žinių, be to, Teisingumo ministerijos atstovas ieškinį iš dalies pripažino jau parengiamojo teismo posėdžio metu. Sutinka, kad tokios savo išvados pirmosios instancijos teismas tinkamai nemotyvavo, tačiau atsižvelgiant į ieškovo tenkintų reikalavimų (38,37 proc.) proporciją (CPK 93 straipsnio 2 dalis), pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovui iš atsakovo priteisė tik 394,08 Eur bylinėjimosi išlaidų.

23.3. Viso proceso metu ieškovas iš esmės įrodinėjo, jog neturtinę žalą jam sukėlė teisminis procesas, o ne policijos pareigūnų atlikti veiksmai administracinio nusižengimo byloje. Be to, iš faktinių aplinkybių matyti, kad ir priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis) minėtu atveju yra tik tarp teisminio proceso, kuriuo metu ieškovas buvo neteisėtai pripažintas kaltu dėl padaryto administracinio nusižengimo, ir jam kilusių padarinių. Net teismui ir pripažinus, kad administracinio nusižengimo byloje buvo padaryti neteisėti policijos pareigūnų veiksmai (neveikimas), pagrindo priteisti ieškovui neturtinę žalą nėra, nes šiais veiksmais ieškovui žala padaryta nebuvo.

24. Atsakovas Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariatas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo prašome ieškovo D. V. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-09-08 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-695-1080/2021 palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:

24.1. Policijos pareigūnai veikė neviršydami savo įgaliojimų ir realizavo statutiniam valstybės tarnautojui priskirtus valdingus įgalinimus nepavaldžių asmenų atžvilgiu. Administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas pagal teisės aktų reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėdamas kasacinį skundą konstatavo dėl kieno neteisėtų veiksmų buvo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo sprendimai. Nė vienas teismas nagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą nenustatė policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad abiejų instancijų teismai padarė esminį materialiosios ir proceso teisės pažeidimą, turėjusį įtakos neteisėtiems nutarimui ir nutarčiai priimti. Nurodė, kad įrodymus teismai vertino pažeisdami ANK 567, 569 straipsnių nuostatas, netinkamai aiškino ir taikė ANK 422 straipsnio 7 dalį. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, remdamasis nutartimis administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-65-303/2015, nurodė, kad asmens veika gali būti kvalifikuojama kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, nustačius, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti.

24.2. 2016-12-10 ir 2016-12-13 administracinio teisės pažeidimo protokoluose pažeidimų esmė ir nustatytos faktinės aplinkybės yra tapačios. Protokolas buvo perrašytas pastebėjus padarytą klaidą, pati kaltinimo esmė paliko nepakitusi, asmeniui kaltinimas buvo suformuluotas aiškiai, tai yra nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. 2016-12-13 administracinio teisės pažeidimo protokole buvo papildomai nurodytas tik Kelių eismo taisyklių 17 punktas ir pakeista ATPK 126 straipsnio dalis iš 5 dalies į 4 dalį. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo buvo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Nuo protokole esančios klaidos ištaisymo, ieškovui jokių pasekmių nekilo. Ieškovas suprato kuo yra kaltinamas, pats nuvyko pasitikrinti kraują, dalyvavo teismo posėdžiuose, galėjo gintis nuo pateikto administracinio kaltinimo, turėjo teisę į advokatą. Taigi, policijos pareigūnai perrašydami protokolą nesuklaidino pareiškėjo ir tokiu būdu nebuvo apribota pareiškėjo teisė į teisingą teismą.

24.3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad ieškovo argumentas, kad Taisyklės įpareigoja policijos pareigūnus pristatyti asmenį medicininei apžiūrai atlikti, kai jis atsisako tikrintis blaivumą su alkoholio kiekio matuokliu, yra nepagrįstas. Pažymi, kad ieškovas sąmoningai atsisakė tikrintis neblaivumą alkoholio kiekio matuokliu, nors jam buvo galimybė tokį patikrinimą atlikti. Jo vairuojamo automobilio langai buvo aprasoję, jis buvo nervingas, elgėsi neadekvačiai, muistėsi, nuo jo sklido specifinis kvapas, todėl policijos pareigūnams sukėlė įtarimą, kad gali būti neblaivus. Jis net neginčijo, kad atsisakė patikrinimo alkotesteriu. Bandė paaiškinti, kad policijos pareigūnai siekė kažkokios naudos ir jis įtarė, kad pareigūnai sieks su juo susidoroti. Tokie pareiškėjo teiginiai buvo visiškai nepagrįsti, nelogiški ir neįrodyti. Jei ieškovas, būdamas sustabdytas policijos pareigūnų, būtų pasitikrinęs alkoholio kiekio matuokliu ir būtų paaiškėję, kad jis yra blaivus, jam būtų nereikėję vykti į sveikatos priežiūros įstaigą ir administracinio teisės pažeidimo protokolas būtų buvęs surašytas tik pagal ATPK 1241 straipsnio 2 dalį ir 1241 straipsnio 8 dalį, už kurių pažeidimą ieškovas ir buvo nubaustas, ir pažeidimų neginčijo.

24.4. Pareiškėjas savo apeliaciniame skunde daug dėmesio skyrė sąvokų „apsvaigimas“ ir „neblaivumo tikrinimas“ analizei. Nurodė, kad jis labiausiai buvo klaidinamas dėl to, kad protokole buvo nurodoma: „vengė pasitikrinti ar nėra apsvaigęs nuo alkoholio“, nors pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį turėjo būti nurodyta, kad ieškovas ,,vengė pasitikrinti neblaivumą“. Ieškovas nurodo, kad sąvokos buvo painiojamos neatsitiktinai, nes policijos pareigūnai nuo pat pradžių nepagrįstai įtarė, kad jis yra apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Įvertinus minėtus apeliacinio skundo argumentus, akivaizdu, kad ieškovas savaip ir taip kaip jam palankiau interpretuoja buvusią situaciją. Policijos pareigūnai, vykdydami savo pareigas, pagrįstai reikalavo, kad ieškovas pasitikrintų savo blaivumą.

24.5. Pagal teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašą (2016-07-22 įsakymo Nr. 1V-510 redakcija) įsiteisėjus galutiniam teismo sprendimui paimtas vairuotojo pažymėjimas turėjo būti grąžinamas nedelsiant. Apraše policijos įstaigai nėra numatyta pareiga asmeniui pristatyti vairuotojo pažymėjimo, o telefoninis skambutis niekaip negalėjo įtakoti ar paspartinti vairuotojo pažymėjimo grąžinimo proceso. Pareiškėjas turėjo pats asmeniškai nuvykti į policijos įstaigą, kurioje buvo saugomas vairuotojo pažymėjimas ir jį pasiimti arba kreiptis su prašymu atsiųsti vairuotojo pažymėjimą registruotu laišku, tačiau minimų veiksmų savalaikiai neatliko, dėl ko vairuotojo pažymėjimo grąžinimo procesas užtruko.

24.6. Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Žala nėra preziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovas. Kadangi ieškovas pateikė įrodymus dėl 1700 Eur patirtos žalos, o likusios 350 Eur žalos dydžio neįrodė, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą dalyje dėl turtinės žalos dydžio.

24.7. Teismas, priteisdamas neturtinės žalos dydį, pasisakė dėl priverstinio išieškojimo procedūros apelianto atžvilgiu ir nurodė, kad byloje nėra pateikta duomenų apie ieškovo atžvilgiu kredito įstaigose taikytą areštą. Nors ieškovas nurodė, kad imperatyvios ANK nuostatos leido pirmosios instancijos teismui konstatuoti, jog ieškovo sąskaitos buvo areštuotos, ir teismas turėjo žinoti, kad nutarimas skirti baudą yra priverstinai vykdytinas dokumentas bei nesumokėjus baudos yra pradedama išieškojimo procedūra. Pažymi, kad ANK išdėstytos teisės normos, nėra ir negali būti laikomos įrodymais nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas. Be to, ieškovas buvo atstovaujamas kompetentingų teisininkų, kuriems mokėjo už atstovavimą, teisininkai turėjo galimybę susipažinti su byla ir jos medžiaga, todėl už tam tikrų įrodymų nepateikimą ar nesusipažinimą su bylos dokumentais atsakomybė negali būti perkeliama teismui. 

24.8. Ieškovas visiškai nepagrįstai neturtinės žalos dydį kildina iš to, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą nebuvo daromas garso įrašas. Ieškovas, skųsdamas Tauragės rajono apylinkės teismo nutarimą, neakcentavo minimos aplinkybės, nes apie tai sužinojo tik vėliau. Iš visų paminėtų ir bylos aplinkybių matyti, kad D. V. apskundė Tauragės rajono apylinkės teismo nutarimą ne dėl to, kad nebuvo daromas garso įrašas, ar ne dėl to, kad buvo pažeista jo teisė į nešališką teismą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-11-28 nutartimi panaikino Tauragės rajono apylinkės teismo 2017-11-28 nutarimo ir Klaipėdos apygardos teismo 2017-04-10 nutarties dalis, kuriomis apeliantas buvo nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį ir šią administracinio nusižengimo teiseną nutraukė.

24.9. Byloje yra pateikta informacija, kad už ieškinio parengimą buvo sumokėta 1000 Eur, tačiau iš pridėtų dokumentų neaišku, kokias darbo laiko sąnaudas patyrė advokatė J. M.. Pažymi, kad šioje byloje nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, nebuvo reikalingos specialios žinios. 2020-07-28 parengiamasis teismo posėdis vyko nuo 13.34 val. iki 13.54 val., t. y. netruko nė pusvalandžio, kitas parengiamasis teismo posėdis (perėjo į teismo posėdį) vyko 2020-10-06 nuo 13.36 val. iki 14.10 val., t. y. 34 minutes ir papildomai ieškovas advokatei J. M. sumokėjo dar 200 Eur sumą. Iš viso ieškovas už ieškinio parengimą ir atstovavimą advokatei sumokėjo 1200 Eur, tačiau tokia suma negali būti priteisiama, nes ji nėra pakankamai detalizuota ir neproporcinga pareikštam reikalavimui. Atsižvelgiant į byloje esančius dokumentus, t. y. ieškovo atstovų prašymus ir pateiktus išlaidas pagrindžiančius dokumentus, akivaizdu, kad išlaidos, kurios buvo patirtos dėl advokatui Š. J. išmokėtų sumų negali būti pripažintos pagrįstomis ir būtinomis. Tik pats ieškovas yra atsakingas už tai, kad keitė advokatus ir papildomai sumokėjo advokatui taip padidindamas bylinėjimosi išlaidas (kiekvienas advokatas vis iš naujo turėjo susipažinti su bylos medžiaga), todėl prašymas dėl 242 Eur priteisimo yra nesąžiningas ir nepagrįstas. Tik advokato padėjėjui O. R. sumokėta 300 Eur suma yra pagrįsta, aiški ir detalizuota, atitinka patirtas darbo laiko sąnaudas, ginčo sumos dydį, bylos sudėtingumą, todėl neginčijamai gali būti priteista proporcingai teismo patenkintai ieškinio daliai.

24.10. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, o aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019-03-25 įsakymu Nr. 5-V-242 patvirtintu Policijos pareigūnų veiksmų nustatant neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašu yra tik formalus pažeidimas, niekaip neįtakojęs galutinio teismo sprendimo ir negali būti pagrindu panaikinti teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25.       Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl naujų rašytinių įrodymų prijungimo

26.       Ieškovas su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus: 2017-06-26 antstolės A. P. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas; 2017-06-23 Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą Nr. (23.31-08) 483-55972; Valstybinės mokesčių inspekcijos 2017-12-11 sprendimą Nr. (23.31-08) 483-114456; 2019-10-21 el. laiško advokatei J. M. išrašą.

27.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

28.       Susipažinus su ieškovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktais rašytiniais įrodymais ir teikiamų įrodymų datomis, matyti, jog šie rašytiniai įrodymai egzistavo bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu. Ieškovas nenurodė jokių aplinkybių, kodėl teikiamų rašytinių nepateikė pirmosios instancijos teismui, o juos teikia apeliacinės instancijos teismui. Ieškovui to nepagrindus, teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 314 straipsniu, ieškovo pateiktus su apeliaciniu skundu rašytinius įrodymus atsisako priimti.

Dėl ginčo esmės

29.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria jam nepriteista 350 Eur turtinės ir 8000 Eur neturtinės žalos.

Dėl policijos pareigūnų veiksmų

30.       Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų.

31.       Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), gali būti tenkinamas, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui.

32.       Ieškovas neteisėtus policijos pareigūnų veiksmus sieja su netinkamu administracinio teisės pažeidimo protokolo parengimu. Ieškovo teigimu, anuliavus 2016-12-10 administracinio teisės pažeidimo protokolą ieškovas buvo suklaidintas, kadangi jame buvo visiškai pakeistas kaltinimas. Pasak ieškovo, pareigūnai protokolą surašė neatsakingai, neįsigilinę į visas reikšmingas aplinkybes, ignoruodami ieškovo paaiškinimus ir patys padarydami niekuo nepagrįstas išvadas dėl ieškovo tariamo neblaivumo, kuris buvo absoliučiai paneigtas. Teisėjų kolegija su tokiais ieškovo argumentais nesutinka.

33.       Kaip teisingai atsakovas Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos komisariatas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, 2016-12-10 ir 2016-12-13 administracinio teisės pažeidimo protokoluose pažeidimų esmė ir nustatytos faktinės aplinkybės yra tapačios. 2016-12-10 protokolas buvo perrašytas pastebėjus padarytą klaidą, pati kaltinimo esmė paliko nepakitusi, asmeniui kaltinimas buvo suformuluotas aiškiai, tai yra nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. 2016-12-13 administracinio teisės pažeidimo protokole buvo papildomai nurodytas tik Kelių eismo taisyklių 17 punktas ir pakeista ATPK 126 straipsnio dalis iš 5 dalies į 4 dalį. 

34.       Teismų praktikoje pripažįstama, jog administracinio nusižengimo protokolas turi dvejopą reikšmę, t. y. jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas konkretaus teisės pažeidimo padarymu, taip pat dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokole yra apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tuomet, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys administracinio teisės pažeidimo/nusižengimo bylose Nr. 2AT-40-303/2020, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017, 2AT-84-942/2016 ir kt.). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad būtų visiškai nelogiška tvirtinti, kad tais atvejais, kai nustatomi kokie nors protokolo trūkumai, negalima jų ištaisyti surašant naują administracinio nusižengimo protokolą, o tokio protokolo surašymas būtų vertinamas kaip užkirstas kelias gintis nuo kaltinimo. Be to, apie visus šiuos veiksmus ieškovas buvo informuotas. Ieškovas pripažįsta pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, kad pataisyta administracinio teisės pažeidimo protokolą jis gavo ir perskaitė. Taigi, jam buvo suteikta galimybė susipažinti su kaltinimu.

35.       Administracinio nusižengimo protokolo surašymu yra užbaigiamas vienas iš administracinio nusižengimo bylos tyrimo stadijos etapų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad „teismas, nustatęs, kad protokolas yra surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai <...> administracinio teisės pažeidimo, sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo, ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti priklausomai nuo bylos aplinkybių. Grąžindamas administracinio teisės pažeidimo bylą, apylinkės teismas priima motyvuotą nutartį, kurioje nurodo nustatytus trūkumus, trukdančius nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą teisme“ (Administracinių teismų praktika Nr. 7, 258 p.). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad būtent Tauragės apylinkės teismui kilo pareiga tinkamai įvertinti, ar administracinio teisės pažeidimo protokolas atitinka teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus ir ar nėra trūkumų, trukdančių nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą teisme. Teismas negrąžino administracinio teisės pažeidimo bylos komisariatui ir nematė kliūčių bylą nagrinėti teisme. Kasacinis teismas taip pat nekonstatavo nei pirmosios nei apeliacinės instancijos  teismų pažeidimo, susijusio su administracinio teisės pažeidimo protokolo parengimu. 

36.       Pažymėtina, kad administracinę bylą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nagrinėjantį teismą saisto administracinio teisės pažeidimo byloje tik tie nustatyti faktai, kurie yra betarpiškai susiję su pareigūnų veiklos teisėtumu ir buvo įrodinėjimo dalyku administracinio teisės pažeidimo byloje. Kasacinės instancijos teismas kaip paskutinės instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovo skundą, kuriame buvo kvestionuojami 2016-12-10 ir 2016-12-13 surašytuose administracinio teisės pažeidimo protokoluose pakeistų ATPK straipsnių ir Kelių eismo taisyklių pagrįstumas ir leistinumas, konstatavo, kad administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį nutraukus, kiti D. V. prašyme išdėstyti argumentai nenagrinėtini, nes jie nėra teisiškai reikšmingi. Kasacinis teismas akcentavo žemesnės instancijos teismų klaidas, tačiau nenustatė policijos pareigūnų atliktų pažeidimų.

37.       Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 5-V-242 patvirtintu aprašu „Dėl policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos“ (Aprašas), nes ieškovui protokolas surašytas 2016-12-10, t. y. dar negaliojant teismo nurodytam Aprašui. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi 2019 m. Aprašu, nes ieškovo patikrinimo ir 2016-12-10 protokolo surašymo metu šis aprašas dar nebuvo priimtas.

38.       Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 6 punktas (akto redakcija galiojusi nuo 2016-10-29 iki 2017-01-01) numatė, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Taigi, vairuotojo pareiga policijos pareigūno reikalavimu leistis patikrinamam, ar nėra neblaivus, kyla iš įstatymo. Taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo (akto redakcija, galiojusi nuo 2016-11-04 iki 2018-06-27) 17 p. numatė analogišką pareigą vairuotojui. Pareigūnams sustabdžius ieškovą ir paprašius pasitikrinti neblaivumą alkoholio matuokliu, ieškovas turėjo pareigą pasitikrinti, tačiau to nepadarė. Pagal 2006 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (akto redakcija, galiojusi nuo 2016-07-01 iki 2017-01-01) 6 punktą siekdami nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas yra blaivus: policijos ar Administracijos pareigūnai pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką įvertina bendrą asmens būklę; įvertinę bendrą asmens būklę ir pagrįstai įtarę, kad asmuo neblaivus, toliau atlieka Taisyklių 6.2 ir 6.3 papunkčiuose nurodytus veiksmus (6.1). Pagal Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 29 punktą, jeigu asmuo atsisako tikrintis arba medicininės apžiūros ar nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos siuntimu, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai atsisako tikrintis ar medicininės apžiūros arba jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad konstatavimui, jog asmens veika kvalifikuotina kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, kad asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-1992/2010, publikuota „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 19, 2010 m.). Iš bylos duomenų matyti, kad protokolo surašymo metu pareigūnams nebuvo žinoma apie ieškovo kreipimąsi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicininės apžiūros jo lėšomis atlikimo. Tuo labiau pareigūnams nebuvo žinoma apie ieškovo blaivumą patvirtinančius medicininius duomenis.

39.       Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, taip pat Kelių eismo taisyklėse įtvirtintos vairuotojo pareigos policijos pareigūnų reikalavimu pasitikrinti neblaivumą (girtumą) ar apsvaigimą nepašalina jo administracinės atsakomybės, nėra pagrindo vertinti, kad policijos pareigūnai ieškovo patikrinimo metu elgėsi ne pagal galiojusius teisės aktus ar, kad savo pareigas atliko nesilaikydami teisės aktų ar atliko kitokius priešingus teisei veiksmus.  

40.       Ieškovas nurodo, kad liudytojais apklaustų pareigūnų parodymai, kad iš ieškovo sklido specifinis kvapas yra akivaizdžiai melagingi parodymai, kadangi tiek įrodymais, tiek kasacinio teismo nutartimi patvirtinta, jog ieškovas 2016-12-10 vairavo automobilį būdamas blaivus, todėl šioje vietoje net negali būti daromos interpretacijos. Pasak ieškovo, policijos pareigūnai akivaizdžiai melavo duodami parodymus, suprasdami, kad ieškovas atsisakė tikrintis blaivumą ir neįrodys, jog buvo blaivus, bet nežinodami, kad vis dėlto ieškovas vėliau pasitikrino savo blaivumą ir įrodė, jog 2016-12-10 dieną buvo visiškai blaivus.

41.       Teisėjų kolegija, susipažinusi su Tauragės rajono apylinkės teismo 2017-02-28 nutarimu, kuriuose užfiksuota šių pareigūnų paaiškinimai, pastebi, kad kaip ir ieškovas nurodo, liudytojai patvirtino, kad jautė specifinį kvapą. Tačiau šis kvapas nėra nurodomas kaip alkoholio. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad policijos pareigūnai apklausti kaip liudytojai melagingai davė parodymus, kad ieškovas buvo neblaivus. Priešingai, kaip pirmosios instancijos teismas teisingai iš administracinės nusižengimo bylos esančio vaizdo ir garso įrašo (Administracinės bylos Nr. A15.-13-760/2017 l.26) pagrįstai nustatė, kad ieškovas elgėsi nervingai, jo kalba buvo nervinga, policijos automobilyje atsikalbinėjo, nemandagiai komentavo policijos pareigūno prašymą tikrintis alkotesteriu ir kritikavo pareigūnų darbą, t.y. iš esmės elgėsi neadekvačiai. Todėl nėra pagrindo vertinti, kad nebuvo poreikio policijos pareigūnams tikrinti ieškovo blaivumą.

42.       Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad po galutinio Lietuvos Aukščiausio Teismo nutarties priėmimo, kuria buvo panaikinta žemesnių instancijos teismų procesiniai sprendimai, o kartu ir panaikinta nuobauda su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu vieneriems metams,  jis skambino į Tauragės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą ir prašė grąžinti jam vairuotojo pažymėjimą. Tačiau, ieškovo teigimu, į šį prašymą nebuvo reaguojama. Pažymi, kad vairuotojo pažymėjimas buvo grąžintas tik tuomet, kai raštu kreipėsi į Lietuvos kelių policijos tarnybą, nors pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009-07-29 įsakymu Nr. 1V-418 patvirtinto Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašą (2016-07-22 įsakymo Nr. 1V-510 redakcija) (toliau – Aprašas) įsiteisėjus galutiniam teismo sprendimui paimtas vairuotojo pažymėjimas turėjo būti grąžinamas nedelsiant. Atsakovas Tauragės policijos komisariatas nurodo, kad Apraše policijos įstaigai nėra numatyta pareiga asmeniui pristatyti vairuotojo pažymėjimo, o telefoninis skambutis niekaip negalėjo įtakoti ar paspartinti vairuotojo pažymėjimo grąžinimo proceso. Pareiškėjas turėjo pats asmeniškai nuvykti į policijos įstaigą, kurioje buvo saugomas vairuotojo pažymėjimas ir jį pasiimti arba kreiptis su prašymu atsiųsti vairuotojo pažymėjimą registruotu laišku, tačiau minimų veiksmų neatliko.

43.       Susipažinus su ieškovo pateiktu į bylą 2017-12-08 Lietuvos kelių policijos tarnybos elektroniniu laišku, matyti, kad ieškovui buvo nurodyta tiesiogiai kreiptis į policijos komisariatą ir jame atsiimti vairuotojo pažymėjimą. Laiške taip pat nurodoma, kad ieškovas gali prašyti atsiųsti pažymėjimą el. paštu nurodytu adresu. Lietuvos kelių policijos tarnyba nurodė, kad Apraše nėra numatyta pareiga policijos pareigūnams po priimtų sprendimų, kuriais neatimama teisė vairuoti, o paimtas vairuotojo pažymėjimas vairuotojui grąžinamas nedelsiant, vairuotojų pažymėjimus pristatyti asmenims, iš kurių jie buvo paimti. Atsižvelgiant į ieškovo nurodytas aplinkybes, t y. į tai, kad jis į policijos komisariatą kreipėsi tik telefonu, nėra pagrindo daryti išvadą, kad policijos pareigūnai delsė grąžinti ieškovui grąžinti vairuotojo pažymėjimą. Kaip matyti, iš bylos aplinkybių ieškovas pats delsė nuvykti į policijos komisariatą ir atsiimti vairuotojo pažymėjimą arba parašyti prašymą dėl pažymėjimo atsiuntimo paštu. Todėl policijos pareigūnų veiksmai, susiję su vairuotojo pažymėjimo grąžinimu, negali būti laikomi neteisėtais.

Dėl turtinės žalos

44.       Žala turtui (turtinė žala) gali pasireikšti turto netekimu arba sužalojimu, turėtomis išlaidomis ir negautomis pajamomis (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Turtinė žala, pasireiškianti turto netekimu arba sužalojimu, turėtomis išlaidomis, paprastai yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iš karto, tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą. Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga.

45.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo teismų neteisėtus veiksmus ir priteisė ieškovui 1700 Eur turtinės žalos atlyginimo, o dėl likusios 350 Eur žalos dydžio nurodė, kad ši suma neįrodyta. Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, nurodo, kad paskutinę 350 Eur sumą už ūkio darbus ieškovas perdavė grynais, tačiau jokio pakvitavimo ūkininkė I. M. jam nedavė. Taip pat ieškovas pažymi, kad, jeigu ieškovas nebūtų sumokėjęs I. M. likusios sumos, ją I. M. būtų išreikalavusi teisminio proceso tvarka, o pirmosios instancijos teismas galėjo nesunkiai patikrinti Liteko sistemos duomenis.

46.       Teisėjų kolegija pažymi, kad žala nėra preziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovas. Įrodymų rinkimas ir teikimas, kaip sudėtinės įrodinėjimo proceso dalys, – šalių pareigos dalykas (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Teismas neturi teisės savo iniciatyva rinkti įrodymus, nebent įstatymas atskirais (specialiais) atvejais suteikia teismui tokią teisę (CPK 178 straipsnio 2 dalis, 376 straipsnio 1 dalis, 414 straipsnio 1 dalis ir pan.). Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovu, kad iš įrodymų visumos turi būti aišku, kad ieškovas pagal jam išrašytą 2017-09-01 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 17001 2050 Eur sumai pilnai atsiskaitė. Ieškovas į bylą nepateikė grynųjų pinigų (pajamų orderio) kvito, kuris patvirtintų ieškovo nurodomą aplinkybę apie pinigų sumokėjimą. Pažymėtina ir tai, kad buhalterinę apskaitą tvarkantys ūkininkai ir gyventojai vadovaujasi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu, kitais teisės aktais, reglamentuojančiais buhalterinės apskaitos tvarkymą. Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nustatyta tvarka. Pinigų, pirkimo ir pardavimo operacijos registruojamos specialiame pinigų, pirkimo ir pardavimo žurnale, kuriame turi būti nurodomi būtinieji kasos rekvizitai. Darytina išvada, kad jeigu ieškovas nėra išsaugojęs pinigų priėmimo kvito 350 Eur sumai, jis šios sumos atsiskaitymą galėjo pagrįsti iš ūkininkės I. M. išsireikalautais buhalterinės apskaitos dokumentais. Ieškovui 350 Eur sumos rašytiniais įrodymais nepagrindus pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ši suma kaip ieškovo turtinė žala nebuvo įrodyta.

Dėl neturtinės žalos

47.       Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismui nenustačius policijos ir jos pareigūnų neteisėtų veiksmų, ieškovui nebuvo priteista didesnė neturtinė žala. Be to, ieškovas ir toliau laikosi savo ieškinyje išdėstytos pozicijos bei reikalavimų ir pagrįstai mano, jog atsakovės neteisėti veiksmai, sukėlė ieškovui neturtines žalos, vertintini 10.000 Eur suma, t. y. kiekvienos institucijos padaryta neturtine žala vertintina po 5000 Eur suma.

48.       Apeliacinės instancijos teismui pripažinus aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas neįrodė, policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygos, nėra pagrindo spręsi policijos pareigūnų veiksmais reikalaujamos atlyginti 5000 Eur neturtinės žalos.

49.       Pasisakant dėl teismų neteisėtais veiksmais priteisto 2 000 Eur neturtinės žalos dydžio, kurį ieškovas laiko per maža priteista suma, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas.

50.       Teisėjų kolegija, vertindama ieškovo argumentus, visų pirma pabrėžia, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismams, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms aplinkybėms, būtina vadovautis konkrečioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje suformuotu precedentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Šis reikalavimas kildinamas iš teismo precedento esmės – stare decisis principo, grindžiamo teismo sprendimo autoritetu: visas tapačias vėlesnes bylas būtina spręsti taip, kaip išspręsta byla, kurioje suformuotas teismo precedentas (lot. auctoritas rerum similiter judicatum) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Taigi, orientacinis neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas analizuojant teismų priteistus dydžius bylose, kurių aplinkybės panašios į tos bylos, kurioje siekiama nustatyti piniginę kompensaciją už neturtinę žalą. Nagrinėjamu atveju – tai bylos, kuriose reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrindas buvo teisėsaugos institucijų pareigūnų netinkamas bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai vykdymas.

51.       Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-2601-967/2021, teismas priteisė ieškovui 2 300 Eur neturtinę žalą. Šioje byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-123-506/2019 (1-123-506/2020), kurioje ieškovas buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 207 straipsnio 1 dalį (kreditinis sukčiavimas), 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas) ir 231 straipsnio 1 dalį (trukdymas antstolio veiklai). Ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje organizavo ir jam vadovavo, kaltinamąjį aktą surašė Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros skyriaus prokurorė, o valstybinį kaltinimą byloje palaikė Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros skyriaus vyriausiasis prokuroras. 2020 m. vasario 11 d. buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis, kuriuo ieškovas pilnai išteisintas dėl visų jam pareikštų kaltinimų, kadangi nepadaryta jokia veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o pareikštus civilinius ieškinius teismas paliko nenagrinėtus. Teismai, priteisdami neturtinę žalą, vertino, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas būtų buvęs suimtas, ieškovo patirtus neigiamus išgyvenimus, proceso trukmę (ikiteisminis tyrimas pradėtas 2016 m. sausio 27 d., kaltinamasis aktas surašytas 2019 m. birželio 10 d., išteisinamasis nuosprendis priimtas 2020 m. vasario 11 d., Vilniaus apygardos teismo nutartis – 2020 m. birželio 19 d.).

52.       Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1552-587/2021 ieškovui buvo priteista 3 000 Eur neturtinė žala. Šioje byloje ieškovui 2017 m. vasario 20 d. įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas. Ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas įtariant jį apysunkio ir sunkaus nusikaltimų padarymu bendrininkaujant su kitais asmenimis, tai yra padedant padaryti nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje (BK 24 straipsnio 6 dalis, 11 straipsnio 4, 5 dalys). Teismai sprendė, kad ieškovui pareikštas kaltinimas nepagrįstai ilgą laiką nebuvo perduotas teismui nagrinėti, nepagrįstai taikoma kardomoji priemonė, ieškovas buvo nušalintas nuo pareigų.

53.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-943/2021 ieškovui priteista 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas dėl neteisėtais teismo veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso metu padarytą neturtinę žalą. Nurodytoje byloje ieškovas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas 15 metų, bausmę atliekant pataisos namuose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. sausio 19 d. nutartyje baudžiamojoje byloje, išnagrinėjęs kitų nuteistųjų toje pačioje baudžiamojoje byloje kasacinius skundus, konstatavo, kad proceso trukmė dėl kasatorių, skaičiuojant nuo jų sulaikymo 2010 m. vasario 23 d. iki kasacinės nutarties priėmimo, yra 7 metai 11 mėnesių 14 dienų, t. y. beveik aštuoneri metai, o tai Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau –ir EŽTT) ir Lietuvos teismų praktikoje traktuojama kaip labai ilga proceso trukmė ir gali būti pateisinama tik išskirtiniais atvejais. Ieškovas labai ilgą laiką gyveno patirdamas nuolatinę įtampą, jausdamas netikrumą dėl savo likimo ir kamuojamas nežinomybės dėl baudžiamojo proceso baigties. Dėl to pergyveno ir ieškovo artimieji, dėl šių jis taip pat negalėjo jaustis ramus. Ieškovui sutriko poilsio ir miego ritmas, jis jautėsi sugniuždytas. Kasacinis teismas civilinėje byloje,  priteisdamas 2 000 Eur neturtinę žalą, sprendė, kad ši suma atitinka konstitucinį teisingo žalos atlyginimo principą (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis), CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus ir tokios kategorijos bylose teismo taikomus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus.

54.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-339-684/2021 ieškovui iš atsakovės Lietuvos Respublikos 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Šioje byloje buvo sprendžiama dėl atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 1 dalis), aiškinimo ir taikymo. Ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad ilgą laiką ieškovas buvo nepagrįstai įtariamasis, vėliau – kaltinamasis baudžiamojoje byloje, jam ilgą laiką buvo taikoma kardomoji priemonė – suėmimas, vėliau kitos kardomosios priemonės, kitaip varžomos jo teisės ir laisvės, nors jau ikiteisminio tyrimo metu turėjo būti aišku, kad nebuvo pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo. Kasacinis teismas, priteisdamas neturtinę žalą, atsižvelgė į teismų praktikoje suformuotus kriterijus: į bendrą ilgą proceso trukmę (beveik septyneri metai), nustatytą bent vieną akivaizdų ilgą delsimą, kai faktiškai nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai; į tai, kad ilgai proceso trukmei didelės įtakos turėjo ir bylos sudėtingumas; kad ieškovui kardomoji priemonė suėmimas buvo taikyta gana ilgą laiką, tačiau, kaip nustatyta šioje civilinėje byloje, pagrįstai ir ne ilgiau, nei būtina, ir suėmimo taikymo laikotarpiu procesinių delsimų nenustatyta, o vėliau jam taikytos švelnesnės kardomosios priemonės (namų areštas, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pakeistas į rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, taip pat piniginis užstatas), be to, ieškovo teisių apribojimus 2015 gegužės 16–18 d. ir 2015 m. gegužės 22 d.–2016 m. vasario 22 d. laikotarpiais daugiausiai lėmė kitame baudžiamajame procese (kuriame jis galiausiai įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-31-195/2018 pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį nuteistas laisvės atėmimu vienuolikai metų) taikytos kardomosios priemonės sulaikymas ir suėmimas, vėliau tame procese taikytos švelnesnės kardomosios priemonės (užstatas, dokumentų paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti) taip pat turėjo įtakos jo teisių apribojimams tuo pačiu metu, kai vyko ir šioje civilinėje byloje vertinamas baudžiamasis procesas); taip pat į teismų praktikoje panašiose bylose priteisiamo žalos atlyginimo dydžius.

55.       Nagrinėjamos bylos atveju, ieškovo atžvilgiu nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jis nebuvo kaltinamas sunkia nusikalstama veika, jam nebuvo taikomos kardomosios priemonės. Ieškovo prašoma priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ar panašaus dydžio neturtinė žala paprastai priteisiama, kai faktinės aplinkybės yra susijusios su neteisėtu kardomųjų priemonių (sulaikymo, suėmimo) taikymu, taip pat neteisėtu nuteisimu (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018). 

56.       Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismui tinkamai įvertinus šio ginčo aplinkybes priteistas neturtinės žalos dydis yra teisingas ir atitinkantis teismų praktiką tokio pobūdžio bylose.

Dėl pirmosios instancijos teisme priteistų ieškovui bylinėjimosi išlaidų

57.       Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad jis patyrė 1777,07 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau priteisdamas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė, kad ieškovas iš viso patyrė tik 992 Eur bylinėjimosi išlaidų. 

58.       Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į 2019-11-22 sąskaitą-faktūrą, pagal kurią ieškovas patyrė 1 000 Eur sumai už ieškinio parengimą ir apmokėjimą patvirtinančius grynųjų pinigų priėmimo kvitus, patvirtinančius šios sąskaitos apmokėjimą. Ieškovo pateikta 2020-05-24 sąskaita-faktūra patvirtina, kad ieškovas sumokėjo 200 Eur už teisines paslaugas advokatei J. M.. Ieškovas pateikė 2021-02-03 PVM sąskaitą-faktūrą, iš kurios matyti, kad 242 Eur ieškovas sumokėjo advokatui Š. J. už sąskaitoje nurodytas paslaugas (bylos situacijos vertinimas, motyvuoto prašymo teismui dėl prijungimo prie el. kortelės ir paskirto teismo posėdžio atidėjimo ruošimas). Ieškovas pateikė duomenis patvirtinančius, kad pagal 2021-03-15 sąskaitą už teisines paslaugas už advokato padėjėjo O. R. pagalbą ieškovas patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidų pagal pateiktą sąskaitą-faktūrą ir grynųjų pinigų priėmimo kvitus (susipažinimas su byla ir atstovavimo teisme išlaidos). Taip pat ieškovas pateikė išlaidas vykimui į teismo posėdį pagrindžiantį čekį 35,07 Eur sumai.

59.       Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų taryba 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Remiantis Rekomendacijų (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes.

60.       Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo prašomos priteisti 242 Eur bylinėjimosi išlaidos sumokėtos advokatui Š. J. negali būti laikomos pagrįstomis, nes ieškovas šiam advokatui tik sumokėjo už susipažinimą su civilinės bylos medžiaga, tačiau advokatas jo teisme neatstovavo. Vėliau ieškovą atstovavo advokato padėjėjas O. R., kuriam taip pat buvo sumokėta už susipažinimą su civiline byla. Todėl nėra tikslinga ir protinga ieškovo sumoktus 242 Eur priteisti iš atsakovų. Teisėjų kolegija laiko pagrįstomis 1 000 Eur išlaidas už ieškinio parengimą, nes jos neviršija Rekomendacijos įtvirtintų dydžių (maksimalus dydis – 3222,50 Eur). Nors ieškovo pateikta 2020-05-24 sąskaita-faktūra patvirtina, kad ieškovas sumokėjo 200 Eur už teisines paslaugas advokatei J. M., tačiau iš šios sąskaitos nėra aišku, už kokias konkrečiai teisines paslaugas ši suma sumokėta. Kaip teisingai atsakovas Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos komisariatas nurodo, ši suma negali būti priteisiama, nes ji nėra pakankamai detalizuota.

61.       Pagal kasacinio teismo praktiką bylos šalies ar jos atstovo kelionės išlaidos, kurias jis patyrė vykdamas į teismą iš kito miesto, kai byloje pateikti visi įrodymai, patvirtinantys kelionės išlaidų dydį, pripažįstamos atitinkančiomis CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytus būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, kas sudaro pagrindą šias išlaidas priskirti prie būtinų ir pagrįstų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2011). Tokių išlaidų apmokėjimo faktą pagrindžia degalų pirkimo čekis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2011); lėktuvo bilieto kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Atsižvelgiant į tai, ieškovo prašomos priteisti 35,07 Eur išlaidos laikytinos pagrįstomis.

62.       Ieškovas pateikė duomenis patvirtinančius, kad pagal 2021-03-15 sąskaitą už teisines paslaugas už advokato padėjėjo O. R. pagalbą ieškovas patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidų pagal pateiktą sąskaitą-faktūrą ir grynųjų pinigų priėmimo kvitus (susipažinimas su byla ir atstovavimo teisme išlaidos). Teismo vertinimu, šios išlaidos nėra per didelės, jos yra pagrįstos, todėl 300 Eur taip pat turėjo būti ieškovui kompensuotos.

63.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad įrodytomis ir pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomis laikytina 1335,07 Eur (1000 Eur + 300 Eur + 35,07 Eur) suma. Įvertinus tai, kad ieškinys patenkintas 38,37 proc., ieškovui iš viso turėjo būti priteista 512,27 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

64.       Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis). 

65.       Kadangi kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

66.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, priimdamas teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinių skundų argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 328 straipsnis). Tačiau atsižvelgiant į šios nutarties 57-63 punktus pirmosios instancijos teismo sprendimas patikslinamas ir ieškovui padidinamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nuo 394,08 Eur iki 512,27 Eur.

67.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

68.       Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį, t. y., kad dėl materialinių teisės normų sprendimas paliekamas nepakeistas, ieškovo bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, jį patikslinti bylinėjimosi išlaidų priteisimo dalyje – padidinant ieškovui D. V. iš Lietuvos valstybės priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą iki 512,27 Eur.

Teisėjos                                Rita Kisielienė

Danutė Kutrienė

Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė