Civilinė byla Nr. e2A-575-603/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08854-2019-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1; 3.2.6.1.; 3.3.1.14.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. kovo 26 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Burdulienės ir Astos Pikelienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Cryptodus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Cryptodus“ ieškinį atsakovui F. K. (F. K.) dėl skolos grąžinimo, trečiasis asmuo – Sports Ledger Operations.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Cryptodus“ pateikė ieškinį atsakovui F. K. dėl skolos grąžinimo, prašydama priteisti 19 700 Eur skolą, 2 174,88 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, jog:
1.1. su atsakovu sudarė konsultavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 20180416-1 (toliau - Sutartis), kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo atsakovui teikti konsultavimo paslaugas – sukurti ir atsakovui perduoti išmanųjį kontraktą, skirtą kriptovaliutos „Ethereum“ pardavimui, o atsakovas įsipareigojo už paslaugas apmokėti sutartyje nurodytais terminais. Sutartimi numatyta darbų kaina – 20 000 Eur – turėjo būti apmokėta tokia tvarka: 4 000 Eur avansas per 7 dienas nuo sutarties sudarymo dienos, 6 000 Eur pagal atsakovui išrašytą sąskaitą faktūrą prieš perduodant nuosavybės teises į išmanųjį kontraktą atsakovui, 10 000 Eur pagal atsakovui išrašytą galutinę sąskaitą faktūrą. Atsakovas yra įvykdęs prievolę pervesti 4 000 Eur avansą;
1.2. ieškovei baigiant sutartimi numatytus darbus, atsakovas 2018 m. gegužės 28 d. pateikė prašymą atlikti esminius pakeitimus kuriamo išmaniojo kontrakto atžvilgiu. Ieškovė informavo atsakovą apie besikeičiančią paslaugų kainą, t. y. prie sutartimi aptartų 20 000 Eur pridedant papildomas ieškovės išlaidas 3 700 Eur sumai, likusią neapmokėtą sumą sumokant pagal išrašytą galutinę sąskaitą-faktūrą. 2018 m. rugpjūčio 10 d. ieškovas pateikė atsakovui sąskaitą faktūrą Nr. CRP20180019, kuri turėjo būti apmokėta iki 2018 m. rugpjūčio 16 d., tačiau atsakovas už paslaugas neatsiskaitė. Vėluojant apmokėti už paslaugas, ieškovė 2018 m. spalio 3 d. atsakovui raštiškai pranešė apie sutarties nutraukimą bei reikalavo nedelsiant likviduoti skolinį įsipareigojimą;
1.3. atsakovas yra tinkamas, kadangi atsakovas yra Sutarties šalis, jis Sutartyje įvardijamas klientu, be to, Sutartį pasirašė atsakovas, o ne trečiasis asmuo Sports Ledger Operations. Iki ieškovei konstatuojant Sutarties pažeidimą dėl atsakovo kaltės, atsakovas nė karto nekvestionavo savo, kaip Sutarties šalies, statuso. Be to, net ir pripažinus, kad galutiniu naudos gavėju sudarytos Sutarties pagrindu gali būti laikomas trečiasis asmuo, tai savaime neleidžia teigti, kad atsakovas nėra tikroji Sutarties šalis. Atsakovas yra verslo subjektas (įmonių daugeto esamas ar buvęs direktorius), ilgalaikę derybinę patirtį bei komercinį supratimą turintis asmuo, suvokiantis komercinių sutarčių (būtent kokia ir yra Sutartis) reikšmę bei sukeliamus padarinius jas pasirašiusiems asmenims, atsakovui keliami aukštesni atidumo ir apdairumo standartai sudarant tokias sutartis bei jas vykdant. Atsakovui neįrodžius, kad trečiasis asmuo yra tinkama Sutarties bei kartu teisminio proceso šalis, nėra pagrindo teigti, jog atsakovas, būdamas profesionalas, galėjo klysti ar būti suklaidintas dėl pasirašyta Sutartimi atsakovui kylančių pareigų tiesioginio asmeninio privalomumo;
1.4. Sutarties 3 dalis numato ieškovės teisę sulaikyti tolesnį paslaugų teikimą tuo atveju, jei atsakovas vėluoja sumokėti pagal apmokėjimui pateiktas sąskaitas – faktūras. Taigi atsakovo pozicija, jog ieškovė neįvykdė savo įsipareigojimų, neatitinka Sutarties sąlygų. Be to, baigtų teikti (finalizuotų) paslaugų kokybė buvo įvertinta trečiosios šalies – auditoriaus „SmartDec“ – 2018 m. liepos 30 d. audito išvados pagrindu, kuria pastarasis auditorius nustatė suteiktas paslaugas esant išskirtinės kokybės ir be esminių trūkumų.
2. Atsakovas pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti. Atsiliepimą ir kitus procesinius dokumentus grindė šiais esminiais argumentais:
2.1. atsakovas turi būti pakeistas tinkamu atsakovu, į bylą trečiuoju asmeniu įtraukta pagal Kaimanų salų įstatymus įsteigta bendrovė Sports Ledger Operations. Sutartis buvo sudaryta su trečiuoju asmeniu, o ne su privačiu asmeniu F. K.. Į bylą pateikta Sutartis neatitinka tikrosios sutarties šalių valios, kadangi sulygtos paslaugos ir darbai buvo atliekami įmonės Sports Ledger Operations, o ne privataus asmens F. K. naudai ir interesais. Tuo tarpu F. K. yra nurodomas tik kaip kontaktinis asmuo – atstovas, kuriam bus siunčiamos sąskaitos faktūros; tai nurodyta ir prie Sutarties šalių parašų, pažymint, kad F. K. sutartį pasirašo ne asmeniškai, bet kliento vardu;
2.2. atsakovo veikimą Sports Ledger Operations vardu ir interesais taip pat patvirtina ieškovės pateiktas susirašinėjimas, iš kurio matyti, kad atsakovas nuo 2018 m. gruodžio 9 d. nebėra Sports Ledger Operations direktoriumi ir šiai įmonei nebeatstovauja, netekus užimtų direktoriaus pareigų taip pat pasibaigė ir atsakovo kaip įmonės atstovo įsipareigojimai;
2.3. tokios Sutarties, kokia pateikta į bylą, atsakovas nepatvirtino ir nepasirašė, t. y. ieškovės pateikta Sutartis nėra originali, ieškovė nepateikė sutarties originalumą patvirtinančių įrodymų. Atsakovo nuomone, pirmasis sutarties lapas galėjo būti pakeistas, pakeičiant Sutartyje nurodytą paslaugų gavėją;
2.4. ieškovė turėjo sukurti žetonus, išmaniąją sutartį bei pasirūpinti visais žetonų pardavimo smart sutarties vystymo ir įgyvendinimo klausimais, taigi, ieškovė buvo atsakinga už tam tikro objekto sukūrimą ir rezultato perdavimą. Ieškovė nepateikė tinkamą darbų pagal Sutartį atlikimą ir perdavimą pagrindžiančių įrodymų, Sutartyje numatytos paslaugos, darbai ir nuosavybės teisės nebuvo tinkamai suteikti ir perduoti bendrovei Sports Ledger Operations, t. y. ieškovė neįvykdė pagal sutartį numatytos prievolės, todėl ieškovė negali reikalauti sumokėti visą sutarties kainą;
2.5. tai, jog Sutartis sudaryta su trečiuoju asmeniu patvirtina ir šalių komunikacija naudojant darbo el. paštą, referuojant į įmonės interesus, tai, kad bendravimas vyko ne tik su F. K., bet daugiausiai su įmonės atstovu B. I.. Pažymėjo, jog „SmartDec“ audito išvadose minimas būtent įmonės pavadinimas, pateikta jos naudai ir interesais sukurtų išmaniųjų sutarčių saugumo analizė. Be to, išvados pateiktos tik dėl išmaniųjų sutarčių saugumo, tačiau jokie kiti programų funkcionavimo ir veikimo mechanizmai auditoriaus tirti ir analizuoti nebuvo. Tuo tarpu bendrovė kreipėsi į kitus auditorius dėl vertinimo, kurie pateikė išvadas, jog sukurtos išmaniosios sutartys buvo atvirai prieinamo kodo kopija, kuri buvo adaptuota tik keliais aspektais, minimaliomis laiko sąnaudomis, o sumokėtas 4 000 Eur avansas daugiau nei padengia ieškovės galimai turėtas išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 30 d. sprendimu ieškinio netenkino ir priteisė iš ieškovės atsakovo naudai 10 955,95 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 42,56 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimu ieškovės ieškinys atsakovui dėl skolos grąžinimo buvo tenkintas, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Tuo pagrindu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nurodė vadovausiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, šalių paaiškinimais bei Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutarties išaiškinimais.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog sutarties pirmoje dalyje klientu nurodytas atsakovas, tačiau toliau sutartyje F. K. nurodomas kaip įmonės atstovas, kuriam siunčiamos sąskaitos faktūros darbo el. pašto adresu. Taip pat atsakovo pavardė nurodyta eilutėje, kurioje nurodomi atitinkamos šalies vardu veikiantys atsakingi partneriai ir sutarties pirmojoje dalyje atsakovas pasirašė „Kliento vardu“. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog sutartį rengė ieškovė ir dalyje dėl kliento rekvizitų nurodė Lietuvos Respublikoje registruoto juridinio asmens UAB „Amber Motors“ duomenis, o ne atsakovo ar trečiojo asmens.
6. Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovas, derindamas sutarties sąlygas, neveikė savarankiškai, o savo veiksmus derino su kolegomis ir trečiojo asmens administracija. Laikė, kad šias aplinkybes patvirtina ir atsakovo susirašinėjimas daugiskaitos pirmuoju asmeniu, laiškus pasirašant Sports Ledger Operations steigėju, komunikaciją vykdant ne iš asmeninio el. pašto. Analogiškas susirašinėjimo vertinimas pateiktas ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-834-779/2020 konstatuojant, kad į bylą pateikti šalių susirašinėjimai dėl sutarties pasirašymo leidžia manyti, jog visgi atsakovas veikė ne savo, o įmonės Sports Ledger vardu.
7. Teismas pažymėjo, kad elektroninis susirašinėjimas dėl sutarties sąlygų ir vykdymo vyko ir tarp ieškovės bei Sports Ledger Operations vadovo B. I., o ieškovė negalėjo nesuprasti, kad bendrauja su bendrovės, o ne atsakovo atstovais. Ieškovė į bylą nepateikė duomenų, jog derėjosi asmeniškai su atsakovu kaip fiziniu asmeniu, kad Sutarties tikslas buvo paslaugų teikimas asmeniškai atsakovui. Nenustatė ir įrodymų, jog atsakovas būtų nurodęs ar prašęs Sutartyje jį asmeniškai nurodyti klientu., todėl byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo laikyti, jog Sutarties tikslas buvo paslaugų teikimas asmeniškai atsakovui. Pažymėjo, kad ir Vilniaus apygardos teismui grąžinus civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalys nepateikė jokių naujų rašytinių įrodymų, kurie galėtų paneigti Vilniaus apygardos teismo padarytas išvadas, todėl teismas neturi pagrindo kitaip vertinti šalių susirašinėjimo.
8. Teismas atkreipė dėmesį, kad auditoriaus „SmartDec“ išmaniųjų sutarčių analizė adresuota būtent trečiajam asmeniui Smart Ledger Operations, o ne atsakovui. Pažymėjo, kad šį dokumentą, kurio pavadinimas susietas su trečiojo asmens pavadinimu, užsakė ieškovė. Laikė, kad toks ieškovės elgesys po Sutarties sudarymo leidžia manyti, jog paslaugos pagal Sutartį visgi buvo teikiamos trečiojo asmens naudai ir interesais, o ne asmeniškai atsakovui.
9. Teismas sprendė, jog ieškovei kaip verslo subjektui keliami aukštesni rūpestingumo ir atidumo standartai, jos neatsiejama veiklos dalis yra sandorių sudarymas, o būdama ginčijamos sutarties sudarytoja, būtent ieškovė yra atsakinga už tinkamą ir korektišką sutarties sąlygų suformulavimą ir nurodymą. Teismo vertinimu, ieškovei būnant nepakankamai atidžiai rengiant Sutartį ir netinkamai nurodant klientą, informaciją apie jį, dėl tokio jos elgesio kylantys teisiniai padariniai vertintini kaip ieškovės prisiimta rizika.
10. Teismas nustatė, jog šalys susitarė dėl žetonų pardavimo smart sutarties vystymo ir įgyvendinimo paslaugų. Iš sutarties ir jos pakeitimų turinio laikė akivaizdžia aplinkybę, jog šalys susitarė ir dėl išmaniojo kontrakto kūrimo, ir dėl išmaniojo kontrakto vystymo, paleidimo, naudojimo instrukcijos perdavimo, rekomendacijų teikimo. Laikė, kad Sutarties ir jos pakeitimų turinys sudaro pagrindą išvadai, jog šalys susitarė tiek dėl išmaniojo kontrakto kūrimo, kuris gali būti savarankišku objektu (rangos sutarties požymiai), tiek dėl išmaniojo kontrakto vystymo, paleidimo, naudojimo instrukcijos perdavimo, rekomendacijų teikimo (atlygintinų paslaugų sutarties požymiai). Todėl sutiko su atsakovu, kad sudaryta Sutartis yra mišri ir turi tiek atlygintinų paslaugų, tiek rangos sutarties požymių.
11. Teismo vertinimu, surinkti duomenys patvirtina, jog ieškovės suteikta paslauga atitiko kokybės reikalavimus, ieškovė atliko ir perdavė klientui sutartą rezultatą, kuris buvo prieinamas apie du mėnesius Github paskyroje. Pažymėjo, kad nesant įrodymų apie išmaniosios Sutarties esminius trūkumus, dėl kurių klientas nebūtų galėjęs naudoti sukurto produkto, laikė, kad ieškovės suteikta paslauga atitiko kokybės reikalavimus. Taigi, trečiasis asmuo, atstovaujamas atsakovo, turėjo pareigą sumokėti ieškovei 19 700 Eur už suteiktas paslaugas pagal Sutartį ir jos pagrindu išrašytą 2018 m. rugpjūčio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. CRP20180019.
12. Nustatęs, kad ieškovė paslaugas (darbus) atliko ir pateikė (padarė prieinamus pasinaudoti) klientui, sprendė, kad pareiga sumokėti ieškovei 19 700 Eur kyla naudos gavėjui ir Sutarties šaliai – trečiajam asmeniui, o ne asmeniškai atsakovui, atstovavusiam trečiąjį asmenį. Įvertinęs tai, kad atsakovas nėra Sutarties ir materialiojo teisinio santykio pagal Sutartį šalis, atsakovui pareikštą ieškinį dėl skolos pagal Sutartį priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.
13. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teismas sprendė, kad ieškinio netenkinus atsakovui iš ieškovės priteistina 494 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (mokėtojas BNT Heeman advokatų profesinė bendrija) ir 10 461,95 Eur turėtų advokato teisinės pagalbos bei atstovavimo išlaidų bylą nagrinėjant pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose (viso: 10 955,95 Eur bylinėjimosi išlaidų). Teisinės pagalbos išlaidas laikė pagrįstomis įvertinęs tai, kad atsakovui teisinės civilinėje byloje buvo teikiamos nuo 2019 m. pagal atskiras PVM sąskaitas faktūras, atskirais laikotarpiais atsakovui suteiktos paslaugos neviršijo Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. redakcija) (toliau - Rekomendacijos) numatytų dydžių.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
14. Ieškovė pateiktu apeliaciniu skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visa apimtimi ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Tuo atveju, jeigu reikalavimai nebūtų tenkinami, ieškovė prašo sumažinti atsakovo naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį iki 3339,92 Eur. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:
14.1. pirmosios instancijos teismas ginčijamą sprendimą priėmė vadovaudamasis tik subjektyviais, deklaratyvaus pobūdžio atsakovo teiginiais, kas lėmė skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumą. Byloje pateikti įrodymai aiškiai pagrindžia, jog būtent atsakovas yra ginčijamos sutarties šalis, o apeliantė sutartį pasirašė būtent su atsakovu kaip fiziniu asmeniu, nenurodydama jokio trečiojo asmens atstovavimo. Sutartyje klientu nurodomas atsakovas, Sutartį su apeliante pasirašė atsakovas kaip fizinis asmuo, be to, atsakovas nurodomas kaip asmuo, kuriam bus siunčiamos PVM sąskaitos – faktūros, o Sutartyje nurodomas korespondencijos adresas yra atsakovo gyvenamosios vietos adresas. Kito juridinio asmens duomenų nurodymas Sutartyje patvirtina, kad atsakovui buvo persiųstas apeliantės naudojamas sutarties šablonas, o ginčijamos sutarties duomenis įvedė būtent atsakovas. Tuo tarpu atsakovas nepateikė nei vieno įrodymo, paneigiančio nurodytas faktines aplinkybes;
14.2. teismas nevertino, jog atsakovas tokiais veiksmais siekia išvengti Sutarties pagrindu kylančios civilinės atsakomybės. Tuo tarpu neigdamas ieškovės nurodomas aplinkybes atsakovas, atstovaujamas profesionalaus atstovo, apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais, nepareiškė priešieškinio, nesiekė nuginčyti Sutarties, o ginčydamas Sutarties autentiškumą ir savo parašą atsakovas neprašė skirti rašysenos ekspertizės. Taigi Sutartis yra šalių nenuginčyta ir nepakeista, o teismas jos nepripažino negaliojančia ar niekine;
14.3. Sutarties galiojimo faktą patvirtina ir aplinkybė, jog šalys apsikeitė sutarties elektroniniais parašais pasirašytais skenuotais variantais, ką įrodo byloje esantys duomenys. Apeliantė taip pat pažymi, jog teismas nevertino įprastos verslo praktikos, kuomet įmonės, neturinčios pakankamai finansinių išteklių, pasitelkia savo vadovus ir akcininkus, kad šie kaip fiziniai asmenys sudarytų sutartis su kontrahentais, kadangi tokiais veiksmais mažos įmonės gali lengviau pradėti savo verslą;
14.4. skundžiamame sprendime netinkamai taikytos įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės. Ieškovė teikė nuoseklius įrodymus, patvirtinančius Sutarties sudarymo seką ir patį sudarymo faktą, pagrindė savo reikalavimus, tačiau atsakovas neįrodė savo teiginių dėl Sutarties sudarymo aplinkybių, nereikalavo ekspertizės sutarties parašo autentiškumui nustatyti. Be to, atsakovo nesąžiningumą patvirtina aplinkybė, jog atsakovo reikalavimas pateikti ginčo sutarties originalą grindžiamas būtent prieigos prie Sports Ledger Operations el. pašto netekimu, tačiau toks teiginys yra melagingas, kadangi 2018 m. lapkričio 8 d. atsakovas išsiuntė apeliantui atsakymą būtent iš šios paskyros;
14.5. net ir pripažinus trečiąjį asmenį galutiniu naudos gavėju, atsakovas išlieka tikrąja sutarties šalimi, kuriai kyla Sutarties nevykdymo atsakomybė. Teismas neįvertino, kad ieškovė su atsakovu derino Sutarties sąlygas, t. y. kainą, darbų apimtis ir kt. Tikėtina, jog atsakovas galėjo turėti savo kaip fizinio asmens kitų verslo projektų su kitais asmenimis ir būti suinteresuotas vykdant sutartį apeliantės sukurtą galutinį produktą perparduoti, perleisti tretiesiems asmenims. Sutarties realumą patvirtina ir atsakovo sumokėtas 4000 Eur avansas ieškovei, kurio atsakovas neginčija. Taigi ir minėtos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas buvo tikroji Sutarties šalis, o šios aplinkybės teisme atsakovas nepaneigė;
14.6. atsakovo pateiktuose prašymuose dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nurodomas tik kiekvienoje advokatų profesinėje bendrijoje suteiktos paslaugos ir sugaištas laikas, tačiau kartu su prašymais nepateiktos sąskaitose faktūrose minimos paslaugų ataskaitos. Tuo pagrindu nei teismas, nei ginčo šalys negali paskaičiuoti patirtų išlaidų dydžio pagrįstumo ar net suprasti, kokios paslaugos buvo suteiktos atsakovui. Taip pat prie bylinėjimosi išlaidų nurodomos ir tokios paslaugos kaip dokumentų analizė, susipažinimas su situacija, komunikacija ir pan., nors pagal teismų praktiką tokios išlaidos nėra priteisiamos. Be kita ko, atsakovas prašo priteisti vertimo išlaidas, dokumentų spausdinimo ir kt. papildomas administravimo išlaidas, kurios nėra patvirtintos nė vienu byloje esančiu įrodymu ir taip pat negali būti priteisiamos. Atsižvelgiant į tai, jog pagal pateiktus duomenis išlaidos nėra aiškios, jos sunkiai patikrinamos, negali būti priteistinos. Atsakovą atstovavo net penki advokatai, kuriems reikėjo susipažinti su bylos medžiaga ir procesiniais dokumentais, tad vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo kriterijais, ginčo šalies nepagrįsto išlaidavimo našta negali tekti kitai ginčo šaliai.
15. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš apeliantės atsakovo naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. atsakovas teismui pateikė ne tik susirašinėjimą su ieškove, bet ir išsamius Sutarties teksto paaiškinimus, Sutarties sudarymo aplinkybes, kurie buvo pakankami tiek Vilniaus miesto apylinkės teismui, tiek Vilniaus apygardos teismui sprendžiant, jog atsakovas nėra tinkama Sutarties šalis. Byloje pateiktas susirašinėjimas su ieškove, atsakovu ir kitais trečiojo asmens darbuotojais patvirtina, jog trečiasis asmuo Sports Ledger Operations yra tikroji Sutarties šalis, o atsakovas veikė tik kaip bendrovės direktorius. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad jis nėra tikroji Sutarties šalis, o Sutartį rengė būtent apeliantė. Pateikti minėti įrodymai pagrindžia aplinkybę, jog ieškovė turėjo suprasti, bendraudama su atsakovu ir kitais bendrovės darbuotojais, jog bendravimas vyksta įmonės, o ne išimtinai atsakovo interesais, kad paslaugos pagal Sutartį buvo teikiamos trečiojo asmens naudai ir interesais, o ne asmeniškai atsakovui. Be to, SmartDec audito išvadose minima bendrovė, o ne atsakovas;
15.2. nesutinka su apeliantės vertinimu, jog teismo sprendimas priimtas paviršutiniškai. Vyko intensyvus žodinis bylos nagrinėjimas, kurio metu buvo išaiškintos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Be to, atsakovas ginčytų Sutartį tuo atveju, jeigu ją būtų pasirašęs kaip fizinis asmuo, veikiantis išimtinai savo asmeniniais interesais, tačiau atsakovui nesutinkant, kad jis sudarė Sutartį, nebuvo pagrindo Sutarties ir ginčyti;
15.3. apeliantė visiškai nepagrįstai bando perkelti įrodinėjimo naštą atsakovui, neturėdama pakankamai įrodymų pagrindžiančių jos teiginius. Apeliantė tokiais veiksmais siekia sukurti ydingą praktiką, kuomet kreditoriumi prisistatantis asmuo galėtų reikalauti priteisti skolą iš bet kurio Sutartį pasirašiusio šalies atstovo. Apeliantės teiginiai dėl įrodymų trūkumo yra tik deklaratyvaus pobūdžio, kadangi įrodymai pateikti ir patikrinti bylą nagrinėjusių teismų. Nesutiktina su apeliante, kad atsakovas yra nesąžininga proceso šalis. Atsakovas byloje aiškiai deklaravo, kad su trečiuoju asmeniu Sports Ledger Operations nesusijęs nuo 2018 m. gruodžio 9 d., todėl savaime suprantama, jog nuo to momento atsakovas neturi prieigos prie įmonės dokumentų;
15.4. sutartinių įsipareigojimų laikymosi (lot. pacta sunt servanda) principas negali būti pažeidžiamas, kuomet ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Byloje pakanka duomenų, įrodančių, jog sutarties šalys yra UAB „Cryptodus“ ir trečiasis asmuo Sports Ledger Operations. Pagal kasacinio teismo praktiką, įmonės vadovui galima taikyti civilinė atsakomybė atskirai nuo jo valdomos įmonės tik įrodžius visas privalomas civilinei atsakomybei kilti sąlygas, tačiau bendrovės vadovo atsakomybė nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, o būtent juridinio asmens. Nagrinėjamo atvejo kontekste Sutarties sudarymas yra išimtinai komercinio pobūdžio, tarp dviejų juridinių asmenų, todėl atsakovui iš ginčo sutarties nekyla ir negali kilti jokia atsakomybė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ieškovės atsakomybę už sutarties sąlygų suformulavimą ir parengimą;
15.5. teisinės paslaugos byloje teikiamos nuo 2019 m. pagal atskiras PVM sąskaitas – faktūras, o atskirais laikotarpiais atsakovui suteiktos paslaugos neviršijo Rekomendacijose numatytų dydžių, todėl pagrįstos. Apeliantė visos bylos nagrinėjimo metu nekėlė klausimų dėl atsakovo išrašytų sąskaitų dydžio ir tokių išlaidų pagrįstumo. Byla sudėtinga, turinti tarptautinį elementą, vyko net 7 posėdžiai, kuriems atsakovas teikė procesinius prašymus, todėl priteistų išlaidų dydis yra protingas, net ir viršijant Rekomendacijose nustatytą maksimalų atlygintinų išlaidų dydį. Taip pat visos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos detaliai aprašytos teismui pateiktuose prašymuose dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, susijusios su bylos nagrinėjimu ir pagrįstos apmokėjimą patvirtinančiais bankų išrašais.
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pasisakys žemiau nurodytais argumentais.
17. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 30 d. sprendimo, kuriuo, įvertinus faktines bylos aplinkybes, nustatyta, jog reikalavimas atlyginti už suteiktas paslaugas nepagrįstai reiškiamas atsakovui, ir dėl to ieškinys netenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl rašytinių įrodymų
18. Apeliantė po apeliacinio skundo pateikė prašymą dėl rašytinių įrodymų prijungimo, prašydama teismo priimti naujus rašytinius įrodymus, pateiktus anglų kalba ir jų vertimus: 1) 2018 m. balandžio 16 d. susirašinėjimą elektroniniais laiškais su atsakovu; 2) viešai skelbiamų duomenų apie trečiąjį asmenį išrašą. Nurodo, kad teikiamas susirašinėjimas elektroniniais laiškais su atsakovu buvo surastas tik išnagrinėjus civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, anksčiau liko nepastebėtas dėl netyčinio el. pašto sistemos archyvavimo ir ieškovės nepakankamo supratimo apie šią technologiją, nauji įrodymai neužvilkins bylos nagrinėjimo, o ieškovė yra sąžininga šalis, nepiktnaudžiauja vėlesne įrodymų teikimo teise.
19. Atsakovas su ieškovės prašymu nesutinka, prašo šių įrodymų nepriimti, teigdamas, jog sunkiai tikėtina aplinkybė, kad būdama ir save pristatydama inovatyvia informacinių technologijų bendrove ieškovė pakankamai nesuprastų el. pašto veikimo principų, kad apeliantė ne kartą teikė susirašinėjimą elektroniniu paštu ir gebėjo išskleisti susirašinėjimo turinį. Taip pat remiasi ir argumentu, jog įrodymų priėmimas užvilkins bylos nagrinėjimą, kadangi su dokumentų turiniu turi būti supažindintas ir trečiasis asmuo, be to, apeliantė pateikė duomenis ne apie trečiąjį asmenį, kuris registruotas Kaimanų salose, o apie fondą, kuris registruotas Lichtenšteine.
20. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
21. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).
22. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016 52 punktas; 2017 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018 38 punktas).
23. Pasisakydamas dėl CPK 314 straipsnyje normos santykio su teismo pareiga vykdyti teisingumą, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog teismo atsisakymas priimti kad ir vėliau pateikiamą, bet turintį tokią bylai svarbią įrodomąją reikšmę, nuo kurios priklausytų bylos išnagrinėjimo rezultatas, įrodymą būtų nepateisinamas protingumo, sąžiningumo ir teisingumo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/213). Taigi pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai neturėtų būti taikomi tais atvejais, kai naujai teikiamo įrodymo įrodomoji vertė nagrinėjamam ginčui yra akivaizdžiai esminė.
24. Kita vertus, klausimo dėl naujų įrodymų priėmimo sprendimo metu naujai pateiktų įrodymų įrodomoji vertė visų bylos įrodymų kontekste dažniausiai nėra akivaizdi. Aptariama kasacinio teismo praktika negali būti aiškinama kaip reikalaujanti iš apeliacinės instancijos teismo visais atvejais priimti naujai teikiamus įrodymus vien dėl to, kad jie galimai galėtų padaryti įtaką ginčo išsprendimo rezultatui, neatsižvelgiant į naujus įrodymus teikiančios šalies procesinį elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020 51 punktas).
25. Teisėjų kolegija, spręsdama apeliantės naujai pateiktų įrodymų priėmimo klausimą, konstatuoja, kad pateikti dokumentai egzistavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Nors apeliantė nurodo, priežastis, dėl kurių šie įrodymai pateikiami tik apeliacinės instancijos teismui, tačiau laikytina, jog šios priežastys, įvertinus apeliantės veiklos sritį, nelaikytinos pateisinančiomis įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme. Civilinė byla nagrinėjama ilgą laiką (procesas pradėtas dar 2019 m.), apeliantė visa bylos procesą įrodinėjo, kad sutartiniai santykiai ją siejo su atsakovu, o ne trečiuoju asmeniu, rėmėsi tarpusavio susirašinėjimu, teikė duomenis iš elektroninio susirašinėjimo (Sutarties sąlygų derinimą ir pan.), todėl pritartina atsakovui, jog apeliantė nenurodė objektyvių priežasčių, dėl kurių šių įrodymų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teisme. Dar daugiau, apeliacinės instancijos teismas laiko, jog toks rašytinių įrodymų priėmimas nebūtų pateisinamas ir proceso teisės normose įtvirtintų principų (CPK 7, 8 straipsniai) įgyvendinimo prasme, kadangi trečiasis asmuo yra užsienio valstybėje, o civilinė byla nagrinėjama nuo 2019 metų.
26. Remdamasi išdėstytais argumentais bei tuo, kad šių įrodymų įrodomoji vertė nėra akivaizdžiai esminė, teisėjų kolegija atsisako priimti ieškovės pateiktus papildomus rašytinius įrodymus.
Dėl faktinių aplinkybių
27. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad konsultavimo paslaugų sutarties Nr. 20180416-1 pagrindu, kuri sudaryta tarp ieškovės ir atsakovo, ieškovė įsipareigojo atsakovui teikti žetonų pardavimo Smart sutarties vystymo ir įgyvendinimo paslaugas, o klientas įsipareigojo Sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka už suteiktas paslaugas atsiskaityti (1 b. t., el. b. l. 5-23). Sutartyje be kita ko susitarta, kad honoraras už suteiktas konsultavimo paslaugas yra 20 000 Eur, avansas – 4000 Eur. Ginčo byloje nekyla, kad 4000 Eur sumos avansas ieškovei sumokėtas.
28. Byloje esantis susirašinėjimas patvirtina, kad 2018 m. gegužės 4 d. ieškovė gavo el. laišką dėl norimų atlikti paslaugų pakeitimų (1 b. t., el. b. l. 55), vėlesniais susirašinėjimais ieškovė už papildomus darbus paprašė primokėti 3 700 Eur, su tuo atsakovas sutiko ir paprašė šią sumą pridėti prie siunčiamos sąskaitos faktūros (1 b. t. el. b. l. 52).
29. Civilinėje byloje pateiktas šalių susirašinėjimas (1 b. t., el. b. l. 122), bendrovės SmartDec patikrinimo analizė (1 b. t., el. b. l. 170-173) pagrindžia, kad ieškovė sukūrė išmaniąją sutartį Sports Ledger projekte. Iš šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta ir ginčo nekyla, kad ieškovė pagal Sutartį parengtą išmaniąją sutartį 2018 m. liepos 30 d. buvo įkėlusi į Github svetainę, ji atsakovui buvo prieinama (2023 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdžio garso įraša).
30. Ieškovė išrašė 2018 m. rugpjūčio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. CRP20180019 už suteiktas paslaugas 19 700 Eur sumai (1 b. t., el b. l. 95-96).
31. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovui neatsiskaitant už paslaugas, išmanusis kontraktas iš Github svetainės pašalintas (2023 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdis).
32. Byloje ginčo nekyla, kad atsakovas 19 700 Eur sumos pagal 2018 m. rugpjūčio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. CRP20180019 ieškovei nėra sumokėjęs.
33. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo, įrodinėjo, kad atsakovas yra atsakingas už Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir, kadangi ieškovei pavesti darbai ir paslaugos yra atlikti - sukurta išmanioji sutartis Sports Ledger projekte, atsakovas turi pareigą atsiskaityti su ieškove. Tuo tarpu atsakovas remiasi tuo, kad Sutartį pasirašė ir įsipareigojimus prisiėmė ne asmeniškai, o kaip trečiojo asmens - pagal Kaimanų salų įstatymus įsteigtos bendrovės Sports Ledger Operations (trečiojo asmens) atstovas, Sutarties objektas buvo skirtas trečiajam asmeniui. Kadangi atsakovas buvo tik kontaktinis asmuo, reikalavimai turi būti reiškiami trečiajam asmeniui, kuris ir turi pareigą atsiskaityti su ieškove.
34. Taigi byloje visų pirma buvo keliamas klausimas dėl atsakingo už Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų – atsiskaityti už ieškovės suteiktas paslaugas asmens, t. y. asmens, su kuriuo ieškovė ir sudarė Sutartį, nustatymo.
35. Pirmosios instanstancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, sprendė, kad Sutartis buvo sudaryta tarp ieškovės ir trečiojo asmens, kurį Sutarties sudarymo metu atstovavo ir trečiojo asmens vardu Sutartį pasirašė atsakovas, todėl pareiga sumokėti ieškovei 19 700 Eur pagal 2018 m. rugpjūčio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. CRP20180019 kyla naudos gavėjui ir Sutarties šaliai – trečiajam asmeniui, o ne asmeniškai atsakovui, atstovavusiam trečiąjį asmenį. Apeliantė su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, teigia, kad neteisingai interpretuota byloje esančių rašytinių įrodymų visuma.
Dėl ginčo esmės
36. Nesutikdama su pirmosios instancijos sprendimu apeliantė remiasi netinkamu įrodymų vertinimu ir dėl to neteisingai pritaikytomis materialinėmis ir procesinėmis teisės normomis. Teigia, kad byloje nėra nė vieno objektyvaus įrodymo, kad Sutartis būtų sudaryta ne su atsakovu, o trečiuoju asmeniu, kad sutartinius įsipareigojimus atsakovas prisiėmė trečiojo asmens, o ne savo naudai. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visetą, šalių paaiškinimus bei jų poziciją, laiko, jog apeliantės argumentai dėl objektyvių įrodymų nebuvimo, t. y. kad sutartis sudaryta trečiojo asmens naudai, nepagrįsti.
37. Sutarčių aiškinimo klausimais kasacinio teismo praktika yra gausi, nuosekli ir išplėtota. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo prioritetas: aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013; kt.).
38. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet įvertinti ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-695/2018, 48 punktas).
39. Kaip matyti ir pirmosios instancijos teismo argumentų, buvo vertinti byloje pateikti šalių įrodymai – Sutartis, šalių susirašinėjimai, žodiniai ir rašytiniai šalių paaiškinimai (sprendimo 18-19 punktai) ir nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu padaryta išvada, jog Sutartį atsakovas pasirašė veikdamas kaip trečiojo asmens atstovas, o ne asmeniškai. Priešingos išvados byloje pagal byloje esančius įrodymus neturi pagrindo padaryti ir apeliacinės instancijos teismas.
40. Visų pirma, vertinant pačią Sutartį, pastebėtina, kad joje yra netikslumų, į kuriuos atkreipė dėmesį ir pirmosios instancijos teismas. Sutarties grafoje „Klientas“ nurodytas atsakovas F. K. kai fizinis asmuo, žemiau pažymint, kad tai yra atstovas, kuriam bus siunčiamos PVM sąskaitos faktūros el. pašto adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas nurodomas ir grafoje „Atsakingi partneriai“. Taigi, kaip matyti iš šios informacijos, nurodomas ne asmeninis atsakovo el. pašto adresas, o įmonės (trečiojo asmens) bendras el. pašto adresas. Vertinant Sutarties pasirašymo grafą, vėlgi, matyti, jog atsakovas pasirašo kliento vardu.
41. Antra, kaip jau buvo minėta, svarbią reikšmę sutartiniuose santykiuose turi ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu. Byloje pateikto šalių susirašinėjimo turinys suponuoja pagrįstą išvadą, jog atsakovas vienasmeniškai neveikė derindamas Sutarties sąlygas, o veiksmai buvo derinami su atitinkamais trečiojo asmens atstovais, pvz. nurodyta, kad aptariama su atsakovo komanda (2018 m. balandžio 17 d. el. laiškas), minimas administracijos posėdis, kuriame bus svarstomi atitinkami klausimai ir po jo galimai bus pateikiami Sutarties pakeitimai (2018 m. balandžio 16 d. el. laiškas), el. laiškuose kalbama naudojant daugiskaitą ir atitinkamus daugiskaitos įvardžius „mes“, „mums“.
42. Trečia, matyti, kad visas susirašinėjimas vyksta iš trečiojo asmens el. pašto, o ne iš atsakovo asmeninio el. pašto. Dar daugiau, susirašinėjama paslaugų teikimo klausimais ne tik su atsakovu, bet ir su kitu trečiojo asmens atstovu - steigėju B. I.. Nors iš el. susirašinėjimo galima pastebėti, kad ieškovė susirašinėjo daugiau su atsakovu, tačiau tai pagrįsta tuo aspektu, jog atsakovas save nurodydavo (o ir viso proceso metu laikėsi tokios pozicijos) kontaktiniu asmeniu.
43. Taigi, priešingai nei bando įrodyti apeliantė, šie faktiniai rašytiniai įrodymai patvirtina akivaizdžią aplinkybę, jog atsakovas veikė trečiojo asmens vardu, o ne asmeniškai. Teisėjų kolegijos nuomone, šią aplinkybę turėjo suprati ir ieškovė derybose dėl Sutarties sąlygų bei tolimesniuose sutartiniuose santykiuose, juolab kad pasirašinėdami tiek atsakovas, tiek ir B. I. nurodė esantys trečiojo asmens bendraįkūrėjais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje pateikta ieškovės iniciatyva užsakyta audito bendrovės SmartDec 2018 m. liepos 30 d. išmaniųjų sutarčių analizė, kurioje nurodyta, jog užsakytas sukurtos išmaniosios sutarties Sports Ledger projekte vertinimas, kas vėlgi pagrindžia aplinkybę, jog ir ieškovė žinojo, kad paslaugos buvo kuriamos trečiajam asmeniui.
44. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir jų pagrindu padarytų išvadų. Apeliacinio skundo argumentai, kuriais apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas, nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs proceso teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Tai, kad teismas vertino įrodymus kitaip nei to siekė apeliantė, nelaikytina ir paviršutinišku įrodymų vertinimu. Kaip jau minėta, teismo išvada, jog atsakovas sutartiniuose santykiuose veikė tik kaip trečiojo asmens atstovas, padaryta įvertinus visą įrodymų visetą.
45. Nesutiktina su apeliante, jog atsakovo pozicija dėl to, kad Sutartis sudaryta su trečiuoju asmeniu, paneigiama jo procesiniu elgesiu. Civilinis procesas grįstas dispozityvumo principu, kiekviena iš šalių pati apsisprendžia dėl savo galimai pažeistų teisių gynimo procesinės ir materialinės teisės normose įtvirtintomis priemonėmis, todėl tai, kad atsakovas neteikė priešieškinio ir atskiru ieškiniu neginčijo Sutarties, savaime nesudaro pagrindo laikyti, jog Sutartimi sulygtos paslaugos atliktos atsakovo naudai. Kita vertus, kaip pagrįstai nurodo atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą, jam nesutinkant, kad Sutartis sudaryta atsakovo kaip fizinio asmens vardu, negalėjo Sutarties ginčyti be trečiojo asmens žinios.
46. Nėra pagrindo nesutikti ir su apeliantės argumentais, jog netinkamai taikytos įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės. Kaip ir nurodo apeliantė, civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis.). Taigi pagal įrodymų paskirstymo taisyklę šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Pagal teismų praktiką įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. lei incumbit probatio, qui dicit non qui negat). Taigi ieškovei teko pareiga įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o tuo tarpu atsakovui pagrįsti savo teigiamus argumentus. Kaip nustatyta aukščiau, byloje teikti rašytiniai įrodymai, kuriais atsakovas įrodinėjo savo atsikirtimų argumentus, jog sutartiniuose santykiuose atsakovas veikė trečiojo asmens vardu, o tai, kad teismas, įvertinęs rašytinius įrodymus, pritarė atsakovo įrodinėjamoms aplinkybėms, nereiškia, jog netinkamai paskirstyta šalims įrodinėjimo našta.
47. Nesutiktina su apeliante, jog net ir pripažinus, kad galutiniu naudos gavėju sudarytos Sutarties pagrindu gali būti laikomas trečiasis asmuo, tai savaime neleidžia teigti, kad atsakovas nėra tikroji Sutarties šalis ir šioje civilinėje byloje neturi atsakyti už faktinį Sutarties nevykdymą. Aukščiau aptartų rašytinių įrodymų pagrindu nustatyta, kad atsakovas derino darbus ir jų apimtis bei darbų kainą (Sutarties sąlygas) kartu su kitais trečiojo asmens atstovais (minimas komisijos posėdis, komanda), tačiau tai savaime nesudaro pagrindo vertinti, jog atsakovas yra Sutarties šalimi. Pritartina atsakovo argumentams, kad sutarčių sąlygų derinimas bei tokių sutarčių pasirašymas yra įprastinė bendrovės vadovo veikla, o sutartiniai santkiai atsiranda tarp paslaugų (darbų) teikėjo ir vadovo (direktoriaus) atstovaujamos bendrovės. Dar daugiau, kasacinis teismas nuosekliai plėtoja praktiką dėl bendrovės vadovo (vienasmenio ar kolegialaus) civilinės atsakomybės, kuri gali atsirasti tiek įmonei (vadovui veikiant priešingai įmonės interesams), tiek tretiesiems asmenims, tačiau šiuo atveju trečiojo asmens vadovo (atsakovo) civilinės atsakomybės klausimas nesudaro bylos nagrinėjimo dalyko.
48. Įvertinusi išdėstytus argumentus teisėjų kolegija laiko, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog sutartinių santykių su ieškove šalis yra trečiasis asmuo, o ne atsakovas, todėl padarė teisingą išvadą, jog pareiga atsiskaityti tenka trečiajam asmeniui. Pastebėtina, kad apeliaciniame skunde nebuvo keliamas klausimas dėl darbų (paslaugų) (ne) atlikimo ar atlikimo (ne) tinkamai, darbų (paslaugų) apimties, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako (CPK 320 straipsnis).
49. Kiti apeliacinio skundo ir kreditorių atsiliepimo argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma. Be to, ir kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
50. Apeliaciniu skundu ginčijamas ir atsakovui priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarka yra reglamentuota CPK 93 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Civiliniame procese galioja bendra bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė, kurios pagrindu laikomas principas „pralaimėjęs moka“, todėl teismo procese patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta tenka šaliai, kurios atžvilgiu buvo priimtas nepalankus teismo sprendimas.
51. Viena iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, rūšių – tai teisinės pagalbos išlaidos, kurias patiria dalyvaujantys byloje asmenys pasitelkdami byloje profesionalius teisininkus (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). CPK 98 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šioje teisės normoje taip pat nurodyta, kad dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu ir kad tuo atveju, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, šios išlaidos negali būti priteisiamos. Taigi, visais atvejais priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą yra taikomas realumo kriterijus, t. y. turi būti nustatoma, kad šiems asmenims už suteiktas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017, 10 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Dėl šios priežasties šalis, siekianti, kad būtų atlygintos jos patirtos teisinės pagalbos išlaidos, turi ne tik pateikti teismui prašymą atlyginti šias išlaidas, tačiau ir pagrįsti, kad tokios išlaidos buvo realiai patirtos ir kad jos yra susijusios su konkrečia byla, kurioje yra pareikštas prašymas jas atlyginti.
52. Nors išlaidos, patirtos pasitelkus byloje advokatą ar advokato padėjėją, pagal įstatymą yra laikomos su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis ir šalis, kurios atžvilgiu buvo priimtas palankus sprendimas, jas pagrindusi, įgyja teisę, kad jos būtų atlygintos, pažymėtina, kad ne visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje faktiškai sumokėtos sumos gali būti pripažįstamos pagrįstomis ir turi būti atlyginamos. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo, todėl tuo atveju, jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia; išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad spręsdamas dėl priteistinų teisinės pagalbos išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalius priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžius ir kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
53. Taigi aptartos teisės aktų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims, nuostatos ir kasacinio teismo praktikoje patekti išaiškinimai suponuoja išvadą, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl byloje patirtų teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo, negali remtis vien tik šalies prašyme nurodytais duomenimis ir aplinkybėmis. Kasacinio teismo praktikoje šiuo aspektu yra nurodyta, kad teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, turi pirmiausia nustatyti, ar prašomos atlyginti išlaidos padarytos (CPK 88 straipsnis); antra, teismas turi nustatyti pagal išvardytus reikalavimus jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); trečia, teismas turi paskirstyti nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2023, 87 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Spręsdamas klausimą, ar prašomos atlyginti išlaidos yra padarytos, teismas turi įvertinti ne tik tai, ar šios išlaidos yra faktiškai patirtos, tačiau ir tai, ar jos yra susijusios su nagrinėjama byla, taip pat ar teisinės paslaugos, už kurias patirtas išlaidas prašoma atlyginti, nėra akivaizdžiai perteklinės.
54. Atsakovas prašė, o pirmosios instancijos teismas priteisė iš ieškovės 494 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą nagrinėjant civilinę bylą pirmą kartą apeliacinės instancijos teisme ir 10 461,95 Eur turėtų advokato teisinės pagalbos bei atstovavimo išlaidų bylą nagrinėjant pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose. Iš viso iš ieškovės priteisė 10955,95 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nenustatė, kad bylinėjimosi išlaidos neatitiktų realumo kriterijaus, laikė jas pagrįstomis ir kartu pažymėjo, kad teisinės paslaugos atsakovui buvo teikiamos nuo 2019 m. pagal atskiras PVM sąskaitas faktūras ir neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių. Apeliantė ginčija priteistą teisinės pagalbos išlaidų dydį keliais aspektais: 1) nėra pateiktos atsakaitos, kurios minimos PVM sąskaitose faktūrose; 2) prašymuose nurodoma, kad bylinėjimosi išlaidos skaičiuojamos ir už tokius procesinius veiksmus, už kuriuos pagal teismų praktiką patirtos išlaidos nėra priteisiamos; 3) prašomos priteisti vertimo, dokumentų spausdinimo, papildomos administravimo išlaidos nėra pagrįstos jokiais įrodymais.
55. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovas teikė: 1) 2019 m. rugsėjo 10 d. prašymą, kuriame nurodė patyręs 5067,53 Eur teisinės pagalbos išlaidų už 23,57 val., 2) 2020 m. balandžio 29 d. prašymą, kuriame nurodė patyręs 3339,92 Eur išlaidas 14 val. trukmės paslaugas; 3) 2022 m. liepos 13 d. prašymą, kuriame nurodė patyręs 9870,05 Eur už 45,17 val. trukmės paslaugas; 4) 2023 m. vasario 20 d. prašymą, kuriame nurodė patyręs 451,35 Eur išlaidų už 3,2 val. trukmės paslaugas; 5) 2023 m. rugsėjo 19 d. prašymą, kuriame nurodė patyrčs 634,55 Eur išlaidų už 4,3 val. trukmės teisines paslaugas. Teisjų kolegija, įvertinusi visus šiuos prašymus, nustatė, kad išlaidos detalizuotos tik pačiuose prašymuose, nurodant, kiek truko atlikti atskirus procesinius veiksmus (pvz. bylos duomenų analizė, susipažinimas su faktine situacija užtruko 5,1 val. ir pan.), ir nors pateiktos PVM sąskaitos faktūros, kuriose nurodyta, jos paslaugos suteiktos pagal ataskaitas, tačiau ataskaitos nei su vienu prašymu nėra pridedamos. Nors atsakovas atliko mokėjimus ir teismui pateikti mokėjimus pagrindžiantys duomenys, tačiau, kaip teisingai pastebėjo apeliantė, iš pateiktų duomenų nėra galimybės nustatyti ir įvertinti, ar atskirai prašymuose išskirtiems procesiniams veiksmams atlikti patirtos išlaidos yra pagrįstos, t. y. pvz. nėra aišku, kokios išlaidos iš tiesų patirtos rengiant atskirus procesinius dokumentus, ar jos atitinka Rekomendacijose nustatytus maksimalius tokiems veiksmams atlikti dydžius. Dar daugiau, pvz. atsakovas prašymuose nurodo vertimo paslaugoms patirtas išlaidas, tačiau vėlgi, išskyrus prašyme nurodytą sumą, nepateikti apskritai jokie tokias bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys įrodymai. Laikytina, kad išlaidos stokoja aiškumo. Taigi, nors teismas ir sprendė, kad pagal atskiras PVM sąskaitas faktūras teisinės paslaugos neviršija Rekomendacijose įtvirtintų maksimalių dydžių, jos net ir tokiu atveju turėtų atitikti realumo ir pagrįstumo kriterijus, taigi, turėtų būti pateikiamos ir PVM sąskaitose faktūrose minimos ataskaitos. Šiuo atveju, gi, atsakovas net ir keliant teisinės pagalbos išlaidų klausimą apeliacinės instancijos teisme, tokių duomenų nepatikslino.
56. Analizuojant atsakovo pateiktuose prašymuose išskirtus atskirus procesinius veiksmus, už kuriuos skaičiuojamas valandinis atlygis, pastebėtina ir tai, kad įtraukti tokie atskiri procesiniai veiksmai, kaip pvz. pagal 2019 m. rugsėjo 10 d. prašymą 1) prašymo pratęsti terminą atsiliepimui pateikti rengimas (1 val.); 2) bylos dokumentų analizė, susipažinimas su faktine situacija (5,1 val.); 3) komunikacija su atsakovu, strategijos derinimas (3,97 val.); pagal 2020 m. balandžio 29 d. prašymą 1) telefoninių pokalbių išlaidos konsultuojant klientą; 2) kitos būtinos administravimo išlaidos; 3) dokumentų spausdinimo, siuntimo ir kopijavimo išlaidos. Analogiškai panašaus pobūdžio išlaidos nurodomos ir kituose prašymuose, įtraukiant pvz. dokumentų/situacijos vertinimą, komunikaciją su klientu, pasirengimą bylai. Įvertinus tokių paslaugų pobūdų pažymėtina, kad jos negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Išvardytos paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016, 51 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018, 41 punktas). Taigi šiuo atveju padarydamas priešingą išvadą pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK ir Rekomendacijų nuostatas, nukrypo nuo teismų praktikoje pateiktų išaiškinimų. Be to, dalis dokumentų, tokių kaip prašymo prašymo pratęsti terminą parengimas yra standartinio pobūdžio procesinis dokumentas, įprastas advokatų/advokatų padėjėjų praktikoje, tai šabloninio pobūdžio dokumentas, kuriam parengti nėra reikalingos ypatingai didelės laiko sąnaudos. Dar daugiau, nėra aišku, kas sudaro kitas būtinas administravimo išlaidas, kadangi tokios išlaidos nėra detalizuotos.
57. Vertindama apeliantės argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų nepagrįstumo teisėjų kolegija pažymi, kad, spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
58. Tuo tarpu Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes.
59. Nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 50 punktas).
60. Pagal kasacinio teismo praktiką, nors Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, tačiau šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-248/2020, 71 punktas; 2023 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2023, 61 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra pabrėžęs, kad ginčo sudėtingumas, jei jis negali būti motyvuotai įvertintas kaip išimtinis, savaime nėra pakankamas, kad viršytų Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio nustatytą maksimalų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-248/2020, 52 punktas; 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-381/2023, 113 punktas).
61. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija laiko, jog atsakovo prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos yra per didelės, neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų, ne visos iš jų yra pagrįstos. Aukščiau nurodytais argumentais vertintas bylinėjimosi išlaidų pagrįstumas, tačiau konkrečių sumų dėl jų nėra galimybės išskirti, kadangi nėra pateiktos PVM sąskaitose faktūrose nurodytos ataskaitos. Teisėjų kolegija taip pat vertina atsakovui teiktų teisinių paslaugų pastovumą, pažymėdama, kad atsakovas turi prisiimti ir išlaidas, susijusias su atstovų keitimu (jie keisti kelis kartus). Pritartina apeliantei, kad kiekvienas iš atsakovo atstovų, įstojęs į bylą, turi susipažinti su faktinėmis aplinkybėmis bei bylos procesiniais dokumentais, kas tikėtina, pareikalavo didesnių laiko sąnaudų, nulėmusių ir didesnes išlaidas, kurios neturėtų tekti priešingai šaliai. Nors atsakovas remiasi nagrinėtos bylos tarptautiniu elementu, tačiau pastebėtina, kad tai nelaikytina aplinkybe, pateisinančia tokio dydžio išlaidas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal keliamus teisinius klausimus ginčo dalykas nėra sudėtingas, kadangi sprendžiamas sutartinių santykių aiškinimo klausimai, kurie nėra nauji civilinėje teisėje. Šiuo atveju nėra keliami klausimai, kuriems reikalinga užsienio teisės aktų analizė ar taikymas, be to, tai nėra ir byla, kurioje keliami sudėtingi ar civiliniuose santykiuose neįprasti teisiniai klausimai. Tarptautinis elementas šioje byloje pasireiškia tik tiek, kiek tai susiję su procesinių dokumentų įteikimu šalims, kurios viena (atsakovas) yra Europos Sąjungoje (Vokietijoje), o kita (trečiasis asmuo) Kaimanų salose esanti bendrovė. Teisėjų kolegija ir bylos trukmės nelaiko kriterijumi, pateisinančiu tokio dydžio bylinėjimosi išlaidas. Pastebėtina, kad civilinės bylos trukmė iš esmės nulemta procesinių dokumentų įteikimo į kitas šalis aplinkybės, tačiau ne dėl jos sudėtingumo. Taigi ši civilinė byla nepriskirta išimtinei situacijai, su kuria siejama tokių didelių atstovavimo išlaidų atlyginimo galimybė.
62. Apibendrindama išdėstytą, įvertinusi nagrinėjamą bylą, jos aplinkybes, tarp jų, kaip ir minėta, atsakovo atstovų teiktų teisinių paslaugų pastovumą, spręstus klausimus jų sudėtingumo, naujumo požiūriu, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atmetus apeliacinį skundą atsakovui iš ieškovės priteistinos teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaido sudaro 4500 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).Atsižvelgiant į tai, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė atsakovo pagrįstų ir atlygintinų bylinėjimosi išlaidų sumą, ši pirmosios instancijos teismo nutarties dalis patikslintina, nustatant, kad iš ieškovės atsakovui priteistina 494 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą nagrinėjant civilinę bylą pirmą kartą apeliacinės instancijos teisme suma ir 4500 Eur teisinės pagalbos išlaidų; viso – 4994 Eur.
Dėl procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
63. Apibendrindama šioje nutartyje išdėstytus motyvus teisėjų kolegija nusprendžia, jog apeliaciniu skundu nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs teismas pažeidė materialiosios ar procesinės teisės normas (tarp jų ir įrodymų vertinimą, įrodinėjimo naštos tarp šalių paskirstymą). Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo aiškinimo ir taikymo bei padarytos klaidos gali būti ištaisytos pagal apeliacinio teismo nutartyje pateiktus išaiškinimus patikslinant nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas yra iš esmės procesinio pobūdžio, nedarantis įtakos teismo procesinio sprendimo dalies, kuria išspręsti materialiniai teisiniai reikalavimai, galiojimui, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
64. Išnagrinėjus ieškovės apeliacinį skundą jos reikalavimai dėl ginčo esmės nebuvo patenkinti ir buvo tik patikslinta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas išsprendė procesinį klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, darytina išvada, kad byloje buvo priimtas ieškovei nepalankus teismo sprendimas, todėl ieškovė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.
65. Atsakovas pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą atlyginti jam 2030,40 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šias išlaidas atsakovas grindžia pateiktomis PVM sąskaitomis faktūromis ir sąskaitos išrašu, nurodo, kad jos neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių už atsiliepimo į apeliacinį skundą ir paaiškinimų parengimą. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.11 ir 8.16 punktais, apskaičiuojant didžiausią už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistiną sumą yra taikomas 1,3 koeficientas, o už paaiškinimų parengimą – 0,4 koeficientas, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šiuo atveju taikytini 2023 m. antrąjį ketvirtį (atsiliepimui) ir trečiąjį ketvirtį (paaiškinimams) galioję vidutiniai mėnesiniai bruto darbo užmokesčiai šalies ūkyje, sudaro atitinkamai 2000,1 Eur ir 2018,2 Eur, todėl didžiausia už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistina suma sudaro 2600,13 Eur (1,3 x 2000,1 Eur) ir už paaiškinimus 807,28 Eur – (0,4 x 2018,2 Eur). Nors atsakovo prašoma suma neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, tačiau vėlgi, įvertinus tai, kad nėra pateikiamos PVM sąskaitose faktūrose minimos ataskaitos, pagal kuras, kaip nurodo atsakovas, yra paskaičiuotos bylinėjimosi išlaidos, kad į PVM sąskaitas faktūras įtraukiama administravimo išlaidų suma, kurios pagrindimas nenurodomas ir nėra aišku, iš ko ji susideda, įvertinus atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį bei galimas laiko sąnaudas jam parengti, atsakovui atlygintina bylinėjimosi išlaidų suma apeliacinės instancijos teisme mažintina, priteisiant jam iš ieškovo bendrą 1500 Eur sumą.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
ieškovės apeliacinio skundo netenkinti.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 30 d. sprendimą iš esmės nepakeistą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 30 d. sprendimo dalį, kuria buvo paskirstytos šalių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, patikslinti, nurodant, kad atsakovui F. K., gim. (duomenys neskelbtini), iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Cryptodus“ (juridinio asmens kodas 304697852) priteisiami 4994 Eur (keturi tūkstančiai devyni šimtai devyniasdešimt keturi Eur) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atlyginti.
Priteisti atsakovui F. K. iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Cryptodus“ 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus Eur) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjos Loreta Bujokaitė
Rūta Burdulienė
Asta Pikelienė