Civilinė byla Nr. 2-883-790/2018

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01454-2013-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.2.2.; 3.3.4.3.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. liepos 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 6 d. nutarties, kuria atmestas prašymas atnaujinti procesą, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Transfood“ ieškinį atsakovams A. S. ir Latvijos Respublikos įmonei SIA „Kommot“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo – T. Z.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Transfood“, atstovaujama bankroto administratoriaus, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams A. S. ir Latvijos Respublikos įmonei SIA „Kommot“. Ieškinyje ieškovė prašė pripažinti negaliojančia 2009 m. liepos 13 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas A. S. perleido atsakovei SIA „Kommot“ 1 000 ieškovės paprastųjų vardinių akcijų už 100 000 Lt, taip pat priteisti ieškovei iš atsakovo A. S. 3 873 040,62 Lt žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-55-661/2014 ieškinį tenkino visiškai. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. kovo 25 d. nutartimi paliko nepakeistą 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo dalį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, panaikino sprendimo dalį dėl nuostolių atlyginimo priteisimo ir šią bylos dalį grąžino nagrinėti iš naujo.
2. Pareiškėjas A. S. pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą nurodytos Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtos civilinės bylos dalyje pagal ieškovės BUAB „Transfood“ ieškinį atsakovams SIA „Kommot“ ir A. S. dėl 2009 m. liepos 13 d. sudarytos akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir šią ieškinio dalį atmesti. Prašyme pareiškėjas nurodė, kad po 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo dėl akcijų perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia priėmimo paaiškėjo nauja aplinkybė, kuri nebuvo žinoma. Pareiškėjas 2017 m. birželio mėnesio pradžioje gavo vaizdo įrašą, kuris patvirtina, kad ieškovės BUAB „Transfood“ bankroto administratorė R. T., klausdama atsakovės SIA „Kommot“ direktoriaus S. Ž. su byla susijusių aplinkybių, nuteikinėjo S. Ž. duoti tendencingus parodymus. Tai reiškia, kad S. Ž. parodymais remtis priimant 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą nebuvo galima. Kiti bylos įrodymai patvirtina, kad akcijų perleidimo sandoris buvo realiai vykdomas, t. y. kad jis nebuvo tariamas. Pareiškėjas negali tiksliai nurodyti, kada vaizdo įrašas buvo padarytas, tačiau įrašas galėjo būti įrašytas S. Ž. ruošiant 2013 m. liepos 8 d. apklausai Latvijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vyriausiosios kriminalinės policijos valdybos Tarptautinio bendradarbiavimo biure. Bankroto administratorė neleido S. Ž. išreikšti savo tikrosios valios ir duoti teisingus parodymus.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 6 d. nutartimi atmetė pareiškėjo A. S. prašymą atnaujinti procesą.
4. Teismas nustatė, kad S. Ž. pirmosios instancijos teisme nedalyvavo ir neteikė parodymų. Jam buvo paskirtas kuratorius. Teismas, priimdamas 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą, rėmėsi atliekant ikiteisminį tyrimą S. Ž. duotais parodymais, taip pat ir kitais byloje dalyvavusių proceso dalyvių paaiškinimais bei rašytiniais įrodymais. Teismas, įvertinęs pateiktą vaizdo įrašą kitų byloje esančių įrodymų kontekste, padarė išvadą, kad pareiškėjo pateiktas vaizdo įrašas nėra esminę bylos aplinkybę pagrindžiantis įrodymas. Dėl šios priežasties teismas sprendė, kad nėra vienos iš būtinųjų sąlygų procesui atnaujinti pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą pagrindą.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atskirajame skunde pareiškėjas A. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Ieškovės ieškinio reikalavimui dėl akcijų perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia tenkinti S. Ž. parodymai turėjo esminę reikšmę. Be šio asmens parodymų nebūtų pagrindo pripažinti šį sandorį negaliojančiu, nes kitos aplinkybės liudija, kad sandoris buvo realus. Į bylą buvo pateiktas vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad ieškovės bankroto administratorė R. T. ir kitas asmuo nuteikinėjo S. Ž. duoti tendencingus parodymus bei darė poveikį S. Ž. dėl esminių su ginčo dalyku susijusių aplinkybių. Todėl šio asmens parodymai yra nepatikimi ir jais vadovautis priimant sprendimą nebuvo galima.
2. Kadangi kartu su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo pateiktas įrodymas yra naujas, svarbus ir turintis esminę reikšmę sandoriui pripažinti negaliojančiu, yra pagrindas abejoti teismų sprendimų teisėtumu. Be to, teismas šioje proceso stadijoje spręsdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo, neturėjo daryti išvados, ar pateiktas įrodymas būtų pagrindas priimti kitokį teismo sprendimą. Teismas naujai pateiktą įrodymą turėjo vertinti tik tuo aspektu, ar jis sudaro pakankamą pagrindą atnaujinti procesą. Nagrinėjamu atveju pateiktas naujas įrodymas neabejotinai sudaro pagrindą procesui atnaujinti.
3. S. Ž., kaip vienintelio teigiančio esą akcijų perleidimo sandoriu nebuvo siekiama sukurti realių teisių ir pareigų, parodymai yra svarbūs ir reikšmingi, todėl negali būti prieštaringi, S. Ž. negali būti daromas poveikis. Todėl įrodymas, kuriame akivaizdžiai matyti, kai S. Ž. yra paruošiamas apklausai, nuteikinėjant jį duoti tendencingus parodymus, negali būti vertinamas kaip turintis neesminę reikšmę sandorio pripažinimo fiktyviu kontekste. Liudytojo parodymai, kai yra paveikta liudytojo valia, negali būti laikoma tinkama ir leistina įrodinėjimo priemone. O juo labiau, kai yra sprendžiama byla dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kaip tik dėl to, jog sandoris turi valios trūkumų.
6. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė BUAB „Transfood“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
1. Iš pateikto vaizdo įrašo matyti, kad S. Ž. nebuvo nurodoma, jog reikia duoti melagingus parodymus ir ką meluoti. Iš įrašo matyti, kad ieškovės bankroto administratorės atstovė ragina S. Ž. bendradarbiauti su teisėsaugos organais, duoti teisingus parodymus.
2. Tiek akcijų perleidimo sandoris, tiek S. Ž. paskyrimas direktoriumi, įvertinus visus byloje esančius įrodymus, buvo pagrįstai teismų pripažinti tariamais, o kartu su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo pateiktas vaizdo įrašas nepatvirtina, kad teismų išvados dėl šios dalies yra neteisėtos ir nepagrįstos.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos.
8. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl teismo atsisakymo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pagrįstumo ir teisėtumo.
9. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuoja CPK III dalies XVIII skyriaus nuostatos. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.
10. Teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Esant pagrindui abejoti priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, atsisakymas atnaujinti procesą vien formaliais argumentais reikštų atsisakymą vykdyti teisingumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016 18, 19 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 43 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
11. Kasacinio teismo praktika dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių kaip proceso atnaujinimo pagrindo (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra suformuota. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
12. Pirmosios instancijos teismas nors to aiškiai skundžiamoje nutartyje nenurodydamas, iš esmės pripažino, kad apelianto nurodoma aplinkybė, kaip pagrindas procesui atnaujinti, atitinka pirmus tris nurodytus požymius, tačiau ji neturi esminės reikšmės bylai. Būtent ši išvada ir ginčijama atskirajame skunde.
13. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
14. Nagrinėjamu atveju apeliantas teigia, kad aplinkybė, atitinkanti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytus požymius, yra tai, jog teismas, priimdamas sprendimą dėl BUAB „Transfood“ akcijų perleidimo sandorio pripažinimo tariamu, negalėjo remtis S. Ž. parodymais, duotais Latvijos Respublikos notaro akivaizdoje ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams. To priežastis – liudytojui poveikį darė BUAB „Transfood“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo. Šį faktą pagal apeliantą pagrindžia pateiktas vaizdo įrašas.
15. Pagrindinis iš atskirojo skundo pagrindų išplaukiantis klausimas – ar po teismo sprendimo priėmimo paaiškėję duomenys, leidžiantys preliminariai abejoti vieno iš viseto įrodymų, kuriais remiantis buvo priimtas sprendimas, patikimumu, savaime kvalifikuotini kaip esminė nauja aplinkybė pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir tuo pačiu kaip pagrindas atnaujinti procesą. Atkreiptinas dėmesys, kad, sprendžiant dėl to, ar proceso atnaujinimo siekiančio asmens nurodyta aplinkybė turėtų būti traktuojama kaip naujai paaiškėjusi ir esminė, be kita ko, turi būti įvertinama, ar tokios aplinkybės pasitvirtinimas iš tiesų būtų pagrindas panaikinti ar pakeisti priimtą teismo sprendimą. Nors, nagrinėjant prašymą atnaujinti procesą, tokios aplinkybės pagrįstumas ir nėra analizuojamas, tačiau procesas byloje negali būti atnaujintas remiantis vien tik proceso atnaujinimo siekiančio asmens abejonėmis vieno iš įrodymų patikimumu neįvertinus poveikio, kurį galėtų turėti tokie duomenys pakartotinai nagrinėjant bylą atnaujintoje apimtyje. Tam, kad procesas būtų atnaujintas dėl apelianto nurodomos priežasties, turi egzistuoti esminio ir įtikinamo pobūdžio aplinkybė, pagrindžianti būtinybę atnaujinti byloje procesą, jog būtų išsamiai įvertinta, ar nebuvo padaryta klaida priimant sprendimą. Taigi šioje proceso stadijoje teisinio tikrumo ir apibrėžtumo reikalavimai lemia tai, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės reikšmės pobūdžio įvertinimas yra neišvengiamai susijęs su proceso atnaujinimo tikslingumo ir aplinkybės teisinio pobūdžio įvertinimu.
16. Proceso atnaujinimas byloje negali būti savitikslis ir taikomas tik tam, kad atnaujinus bylą būtų iš esmės įvertintas tik vieno iš daugelio byloje esančių įrodymų patikimumas ir galimybė juo remtis nustatinėjant ginčui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes. Šiuo konkrečiu atveju sandorio tariamumas konstatuotas remiantis eile įrodymų: BUAB „Transfood“ finansine padėtimi, S. Ž. socialiniu statusu (benamis), atliktų mokėjimų forma ir būdu, liudytojo A. A. parodymais, BUAB „Transfood“ dokumentais ir kt. Pateiktas vaizdo įrašas nėra susijęs su šia įrodymų dalimi ir jų įrodomosios reikšmės niekaip nepaneigtų. Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė, kad net ir pasitvirtinus apelianto teiginiams, jog S. Ž. raštu užfiksuotais parodymais negalima remtis, nėra realaus pagrindo manyti, kad dėl to akcijų pardavimo sutarties pripažinimo tariamu sandoriu klausimas būtų išspręstas kitaip nei tai buvo padaryta. Atskirajame skunde pareiškėjas itin akcentuoja tai, kad prašomoje atnaujinti byloje buvo sprendžiama dėl akcijų perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia kaip sudarytos tik dėl akių, todėl tikrosios šalių valios nustatymas buvo esminis momentas. Tačiau šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija – gali būti ir kaip matyti iš teismų šioje byloje priimtų procesinių sprendimų dalies dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu buvo įrodinėjama visomis įrodinėjimo priemonėmis. S. Ž. teisme apklaustas nebuvo, todėl jo paaiškinimai notarui ir ikiteisminio tyrimo įstaigai buvo rašytinis įrodymas, kartu su kitais įrodymais sudaręs bylos įrodymų visumą ir leidęs bylą nagrinėjusiems teismas spręsti dėl akcijų perleidimo sandorio negaliojimo. Šis įrodymas nebuvo pagrindinis ar lemiamas išvadai dėl sandorio negaliojimo padaryti. Pareiškėjo pateikti nauji duomenys iš esmės (reikšmingai) nesiskiria nuo anksčiau turėtų duomenų ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuotų faktų užbaigiant bylą ir negali turėti esminės reikšmės sprendžiant ginčą dėl akcijų perleidimo sandorio pripažinimo niekiniu, kaip sudaryto tik dėl akių. Taigi atskirajame skunde aptariama aplinkybė neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto esminio pobūdžio kriterijaus požymių.
17. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                       Marius Bajoras