Civilinė byla Nr. 2A-284-856/2018

                                                                                        Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02187-2017-0

               Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.10.2.4.1; 2.6.39.2.6.1; 3.3.1.18.1.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 26 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Vytauto Kursevičiaus, Linos Muchtarovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4167-1003/2017 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui G. D. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo G. D. priteisti 13 546,11 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad 2012 m. balandžio 29 d. Jungtinėje Karalystėje atsakovas, vairuodamas transporto priemonę BMW 520, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį ir apgadino kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę. Atsakovo transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Jungtinės Karalystės nacionalinis draudikų biuras atliko su eismo įvykiu susijusios žalos administravimą, atlygino nuostolius žalą patyrusiam asmeniui ir pateikė ieškovui reikalavimą 10 290,30 GBP (13546,11 Eur) sumai, t. y. transporto priemonės registracijos valstybės Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui. Ieškovas, vadovaujantis Biurų tarybos Vidaus nuostatų 5 straipsniu, sumokėjo Jungtinės Karalystės nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamą 10 290,30 GBP (13 546,11 Eur) sumą ir įgijo teisę išmokėtą sumą reikalauti grąžinti iš atsakingo už žalos padarymą atsakovo, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl 13 546,11 Eur sumos grąžinimo, tačiau atsakovas reikalaujamos sumos ieškovui nesumokėjo.

3. Atsakovas G. D. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, nurodė, kad 2012 m. balandžio 29 d. Jungtinėje Karalystėje transporto priemonės BMW 520, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nevairavo, eismo įvykio nesukėlė. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų – eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio plano, policijos pažymos, liudininkų informacijos, Jungtinės Karalystės teismo sprendimo, kurie patvirtintų jo kaltę dėl nurodyto eismo įvykio. Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos nepranešė jam apie eismo įvykį, nesiūlė atsakovui teikti įrodymus, paaiškinimus dėl eismo įvykio. Aplinkybė, kad ieškovas sumokėjo Jungtinės Karalystės draudikų biurui reikalaujamą sumą, negali būti pripažinta pakankamu pagrindu tenkinti ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui iš atsakovo G. D. 13546,11 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (13546,11 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-03-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 895,71 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5. Teismas nurodė, kad atsakovo dalyvavimą 2012 m. balandžio 29 d. Jungtinėje Karalystėje įvykusiame eismo įvykyje ieškovas iš esmės grindžia duomenimis, kuriuos Reikalavimo atlyginti žalą formoje, adresuotoje MIB, nurodė eismo įvykyje nukentėjęs asmuo P. S.. Formoje nurodyta, kad 2012 m. balandžio 29 d., 1 val. 20 min., Jungtinėje Karalystėje, Leytonstone, A12 žiedinėje sankryžoje, įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis BMW 520, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į P. S. vairuojamą automobilį Ford Puma, valstybinis Nr. Y443 FNO.

6. Teismas sprendė, kad pateikti atsakovo vardo ir pavardės duomenys, įvertinus, kad jie užrašyti užsieniečio taip, kaip buvo perteikti, iš esmės atitinka atsakovo vardo ir pavardės duomenis, fonetinį balsių ir priebalsių perteikimą. Eismo įvykio vietoje buvo tamsu, smarkiai lijo, tad paaiškinama, jog eismo įvykyje dalyvavusi moteris galėjo suklysti dėl atsakovo amžiaus, plaukų spalvos, kūno sudėjimo, juo labiau, kad moters nurodytas ir faktinis eismo įvykio metu buvęs atsakovo amžius esmingai nesiskiria, atsakovas yra tamsiaplaukis, o kūno sudėjimas eismo įvykio metu galėjo būti toks, kokį nurodė P. S.. Automobilio spalva, įvertinus paros laiką ir klimato sąlygas, nurodyta iš esmės tiksliai, juoda arba tamsiai mėlyna, nes atsakovo automobilis pagal registracijos duomenis yra mėlynos spalvos. Atsakovas nesugebėjo paaiškinti, kodėl Formoje buvo nurodytas būtent jam priklausančio automobilio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat nurodytas gyvenamosios vietos adresas Šiaulių r. sav., Šiaulių kaimiškoji sen.

7. Teismo vertinimu, į bylą pateikti Gyventojų registro duomenys patvirtina, jog laikotarpiais nuo 2011 m. rugpjūčio 30 d. iki 2011 m. lapkričio 2 d. bei nuo 2013 m. liepos 24 d. iki 2013 m. rugpjūčio 18 d. atsakovas savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini) VĮ „Regitra“ teismui pateiktoje pažymoje nurodyta, kad transporto priemonės BMW 520, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijime savininko adresas nurodytas (duomenys neskelbtini). Atitinkami duomenys nurodyti ir VĮ „Regitra“ pažymoje 2012-04-29 datai.

8. Įvertinęs aplinkybių visumą, teismas padarė išvadą, kad asmuo, 2012 m. balandžio 29 d. Jungtinėje Karalystėje vairavęs transporto priemonę BMW 520, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlęs eismo įvykį bei padaręs žalos kitam asmeniui, ir atsakovas yra tas pats asmuo. Atsakovo nurodyti, taip pat pačios P. S. užfiksuoti duomenys buvo įrašyti Formoje. Teismas pažymėjo, kad pats atsakovas patvirtino, jog eismo įvykio metu tiek jis, tiek automobilis BMW 520, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo Jungtinėje Karalystėje ir neturėjo galiojančio valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo.

9. Teismo vertinimu, ieškovas pateikė duomenis apie būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas pagal eismo įvykio vietos teisę, kelių eismo taisyklių traktavimą nagrinėjamu atveju, taip pat pateikė išsamius duomenis apie žalos atlyginimą (procedūrą ir principus) pagal Jungtinės Karalystės teisę, kokie neteisėti veiksmai sukėlė eismo įvykį, su žalos dėl eismo įvykio administravimu, apskaičiavimu, atlyginimu susijusį teisinį reglamentavimą. Atsakovo neigimą dalyvavus eismo įvykyje teismas vertino kaip asmens siekimą išvengti jam tenkančių neigiamų pasekmių, nuostolių, kuriuos privalo atlyginti eismo įvykio kaltininkas.

10. Nors atsakovas nurodė, kad su eismo įvykiu susijusios sumos paskaičiuotos netinkamai, yra neprotingai didelės, tačiau į bylą neteikė jokių įrodymų, savo detalizuotų paskaičiavimų, kurie paneigtų ieškovo pateiktus paskaičiavimus, juos pagrindžiančius teisės aktus. Atsakovo teiginiai, kad ieškovo pateiktų į bylą dokumentų kopijos neaiškios, neįskaitomos, nepaneigia juose užfiksuoto išlaidų paskaičiavimo. 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11. Atsakovas G. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

11.1. Apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimas priimtas pažeidžiant materialinės bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, byloje surinkti įrodymai, priešingai nei nustatė teismas, paneigia ieškovo teiginius, kad atsakovui priklausanti transporto priemonė dalyvavo 2012-04-29 eismo įvykyje bei atsakovas sukėlė šį eismo įvykį, todėl atsakovas nėra tas subjektas, kuris turi ieškovui atlyginti jo MIB sumokėtas sumas.

11.2. Jeigu ieškovas mano, kad atsakovas, vairuodamas BMW 520, sukėlė 2012-04-29 eismo įvykį, jis turi būti pajėgus įrodyti tokias aplinkybes, tačiau šiuo atveju teismas iš esmės atleido nuo įrodinėjimo pareigos ieškovą (MIB, P. S.), kas neteisinga objektyviai kruopščiai nagrinėjant bylą bei siekiant nustatyti, koks konkretus subjektas pažeidė Kelių eismo taisykles bei iš tikrųjų sukėlė 2012-04-29 eismo įvykį.

11.3. Atsakovas nuo pat pradžių nuosekliai neigė, kad jam priklausanti transporto priemonė BMW 520, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė (dalyvavo) 2012-04-29 Jungtinėje Karalystėje įvykusiame eismo įvykyje, apie kurį nurodo ieškovas, gavęs tokius duomenis iš MIB. Tokius atsakovo paaiškinimus atitinka ir byloje surinkti objektyvūs dokumentai. Atsakovas nebuvo jokiu administraciniu (ar kitokiu) aktu pripažintas dalyvavusiu 2012-04-29 eismo įvykyje Jungtinėje Karalystėje ir tokį eismo įvykį sukėlęs. Į bylą nepateiktas joks blankas, eismo įvykio schema ar koks nors paprasčiausias dokumentas, kur būtų fiksuota, kad Jungtinėje Karalystėje 2012-04-29 įvyko eismo įvykis ir jame dalyvavo atsakovas, vairavęs transporto priemonę BMW 520, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kad atsakovas tai būtų patvirtinęs savo parašu.

11.4. Atsakovui ginčijant faktą, kad jis Jungtinėje Karalystėje 2012-04-29 sukėlė eismo įvykį, ieškovas turėjo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, tarp jų: kad iš tikrųjų 2012-04-29 Jungtinėje Karalystėje įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo P. S.; kad šiame eismo įvykyje dalyvavo ir atsakovas su savo transporto priemone BMW 520, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kad būtent atsakovo vairuojama transporto priemonė pažeidė Kelių eismo taisykles ir padarė konkrečią žalą, įskaitant, kad tokio eismo įvykio metu P. S. buvo sužalota; kokiu dokumentu atsakovas pripažintas kaltu dėl eismo įvykio; įrodyti priežastinio ryšio egzistavimą tarp minėto eismo įvykio ir reikalaujamos atlyginti žalos dydžio, prašomos priteisti žalos dydį. Šios aplinkybės byloje neįrodytos.

11.5. Ieškovas reikalavimą grindė vieninteliu įrodymu - Reikalavimo atlyginti žalą forma, kurią užpildė P. S., išimtinai tik jos nurodytais duomenimis. Tokia forma užpildyta 2014-11-04, tai yra nuo įvykio praėjus daugiau kaip 2,5 metams, kodėl tiek buvo delsiama - byloje duomenų nepateikta. Jeigu, kaip tvirtina P. S. Reikalavimo atlyginti žalą formoje, ji patyrė traumą kaklo ir pečių srityje, kuri atsirado dėl staigaus judesio, tai tokiu atveju turėjo būti kviečiama policija, nes buvo sužalotas asmuo. Nebuvo užpildytas blankas, eismo įvykio schema arba bent laisvos formos dokumentas. Teismas visų šių prieštaravimų nepašalino.

11.6. Byloje surinkti įrodymai rodo, kad apie 2012-04-29 eismo įvykį nebuvo pranešta atsakovui, jam nebuvo pasiūlyta pateikti įrodymus ar paaiškinimus dėl pirmiau minėto įvykio. Nėra pateiktas informacijos apie susidūrimą blankas, kuris pildomas Jungtinėje Karalystėje.

11.7. Teismo atliktas akivaizdžių neatitikimų vertinimas yra neteisingas, nepagrįstai tokie akivaizdūs neatitikimai buvo išaiškinti atsakovo nenaudai, nors turėtų būti priešingai (neaiškumai, abejonės turėtų būti aiškinamos atsakovo naudai).

11.8. P. S. nurodžius duomenis apie vyrą, vairavusį transporto priemonę 2012-04-29, nėra pagrindo išvadai, kad tas asmuo bei atsakovas yra vienas ir tas pats asmuo. Teismas nurodė, kad atsakovas negalėjo paaiškinti, kodėl P. S. nurodė jo duomenis, tačiau, iš tikrųjų objektyviai vertinant jos nurodytus duomenis, jie nėra apie atsakovą.

11.9. Byloje nepateikta paaiškinimų, kodėl toks skirtingas Reikalavimo atlyginti žalą grafų pildymas, nors šios aplinkybės buvo nagrinėtos, ieškovas užklausė dėl to ir MIB, tačiau atsakymai negauti. Teismas tokio MIB ir ieškovo elgesio sprendime niekaip neįvertino. Akivaizdu, kad ši informacija buvo svarbi teisingam bylos išnagrinėjimui, nes priešingu atveju jos būtų buvę nelaukiama atidedant bylos nagrinėjimą.

11.10. Pagal Gyventojų registro duomenis nei 2015-01-05, nei 2016-05-30 atsakovas adresu (duomenys neskelbtini), negyveno, todėl tokie duomenys atitinka atsakovo paaiškinimus, jog jis jokių pretenzijų, informacijos apie 2012-04-29 įvykį, negavo iki tol, kol negavo ieškovo ieškinio.

11.11. Byloje aiškiai nebuvo pašalinti visi prieštaravimai dėl to, ar egzistuoja visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos. Pirmosios instancijos teisme iš esmės nebuvo aiškinamasi dėl eismo įvykio aplinkybių, kaltininko nustatymo, ar pagrįstai nustatyta tokio dydžio žala, ar ji padaryta atsakovo veiksmais. Byloje iš esmės tik abstrakčiai konstatuota, jog žala, eismo įvykio aplinkybės yra nustatytos Didžiosios Britanijos nacionalinio transporto priemonių draudikų biuro, o atsakovo nepaneigtos, tokiu būdu perkeliant atsakovui įrodinėjimo naštą, nors įrodyti, kad egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos, turi ieškovas.

11.12. Teismas nenagrinėjo, kas sudaro 5 000 GBP, kaip jie priežastiniu ryšiu susiję su 2012-04-29 eismo įvykiu, kiek šioje sumoje sudaro teisininkų kontoros išlaidos, ar jos priežastiniu ryšiu susijusios su 2012-04-­29 eismo įvykiu ir kokie konkretūs byloje esantys dokumentai įrodo patirtas tokias išlaidas. Byloje nėra ir mokėjimo dokumentų teisininkų kontorai, todėl teigtina, kad nėra įrodymų, įrodančių 5 000 GBP išlaidas.

11.13. Teismas neaptarė, iš ko jis nusprendė, kad 2012-04-29 eismo įvykio metu P. S. buvo sužalota, kad ji buvo sužalota būtent taip, kaip ji pati nurodo, kad ji patyrė jos nurodytą neturtinę žalą, kad ji priežastiniu ryšiu susijusi su 2012-04-29 įvykiu.

12. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – ir Biuras) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, nurodo, kad palaiko argumentus, pateiktus procesiniuose dokumentuose pirmosios instancijos teismui. Atsakovui nepakanka reikšti abejones dėl ieškovo įrodinėjamo užsienio teisės turinio, jis turi teikti kitokį užsienio teisės turinį, nei įrodinėja ieškovas, pagrindžiančius įrodymus. Ieškovas pateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių Biuro reikalavimą, o apeliantas nepateikė jokių objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti  ieškovo pateiktų įrodymų  teisingumu ir pagrįstumu. Apeliantas dar 2015-01-05 buvo informuotas apie Didžiojoje Britanijoje vyksiantį 2012-04-29 įvykusio eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo procesą, t. y. jam buvo sudarytos galimybės dalyvauti tiek minėtame procese, tiek ir teikti savo paaiškinimus. Dėl nesuprantamų priežasčių apeliantas į informaciją nereagavo.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012 m. balandžio 29 d. Jungtinėje Karalystėje dėl atsakovo G. D., vairavusio transporto priemonę BMW 520, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuri nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu P. S. buvo padaryta žala. Jungtinės Karalystės nacionalinis draudikų biuras, sureguliavęs žalą ir išmokėjęs eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimą, pateikė transporto priemonės registracijos valstybės (Lietuvos) transporto priemonių draudikų biurui, t. y. ieškovui, reikalavimą sumokėti 13 546,11 Eur (10 290,30 GBP) žalos atlyginimą. Ieškovas, sumokėjęs Jungtinės Karalystės transporto priemonių draudikų biurui („Motor Insurers Bureau“ (toliau - ir MIB) reikalaujamą sumą, atlygino atsakovo padarytą žalą bei su šios žalos administravimu susijusias išlaidas bei įgijo teisę išmokėtos sumos reikalauti iš atsakovo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPD) 23 straipsnio pagrindu.

15. Vadovaujantis TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, nacionalinis draudikų biuras išmoka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kai žala padaryta kitoje ES valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad išmoka mokama esant transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui. Lietuvos draudikų biuras, išmokėjęs išmoką pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą (TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalis).

16. Išplėstinė kasacinio teismo teisėjų kolegija yra nurodžiusi, kad, sistemiškai vertinant minėtas nuostatas, Lietuvos draudikų biuras teisę susigrąžinti eismo įvykio vietos draudikų biurui atlygintas sumas įgyja tik esant šioms sąlygoms: 1) transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl eismo įvykio; ir 2) kai išmoka buvo išmokėta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos valstybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017, 51 punktas).

17. Taigi, Lietuvos draudikų biuras eismo įvykio vietos draudikų biurui išmokėtas sumas atlygina tarpusavio pasitikėjimo principo pagrindu ir, kai yra įvykdytos TPVCAPDĮ nurodytos sąlygos, įstatymo pagrindu įgyja teisę reikalauti, kad eismo įvykio vietos draudikų biurui atlygintas sumas grąžintų atsakingas asmuo (asmenys).

18. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinius santykius reglamentuoja TPVCAPDĮ, kurio 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, esant transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, išmoka mokama atsižvelgiant į valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad dėl Lietuvos Respublikoje neapdrausta transporto priemone kitoje ES valstybėje nukentėjusiems asmenims padarytos ir administruotos žalos Lietuvos draudikų biuras išmoką eismo įvykio vietos draudikų biurui moka atsižvelgiant į Bendradarbiavimo nuostatus ir valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus.

19. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl galimai atsakingo už eismo įvykį asmens civilinei atsakomybei ir pareigai atlyginti žalą (žalos atlyginimui) taikytinos teisės, yra pažymėta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisiniai santykiai reglamentuoti TPVCAPDĮ, kuris yra lex specialis (specialusis įstatymas) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) atžvilgiu (CK 1.3 straipsnio 2 dalis, 6.988 straipsnio 3 dalis, 6.1018 straipsnis). Taigi, TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalyje ir 17 straipsnio 5 dalyje, kuriose reglamentuota Lietuvos draudikų biuro pareiga išmokėti išmoką dėl neapdrausta transporto priemone, kurios registruota buveinė yra Lietuvoje, kitoje valstybėje padarytos žalos nukentėjusiems asmenims, įtvirtintos ir specialiosios kolizinės normos.

20. Minėtos TPVCAPDĮ nuostatos, pirma, nurodo, kad galimai už eismo įvykį atsakingo asmens civilinės atsakomybės sąlygos nustatomos ir eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims padaryta žala atlyginama pagal eismo įvykio vietos valstybės teisę, nagrinėjamoje byloje – Didžiosios Britanijos teisę. Šios taisyklės atitinka 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 864/2007 dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, kad iš delikto atsirandančiai nesutartinei prievolei taikoma tos šalies teisė, kurioje atsirado žala. Antra, šios taisyklės taip pat suponuoja, kad esant ginčui dėl to, ar pagrįstai nukentėjusiems asmenims išmokėtos išmokos, būtent Lietuvos draudikų biurui tenka pareiga pateikti su užsienio teisės turiniu susijusius įrodymus. 

21. Atsižvelgiant į 18–20 punktus, Lietuvos draudikų biuras, TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies pagrindu regreso tvarka reikalaudamas eismo įvykio vietos draudikų biurui sumokėtų sumų iš atsakovo, pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis), t. y. 16 punkte nurodytų sąlygų egzistavimą. Šių sąlygų egzistavimas sudaro faktinį Lietuvos draudikų biuro regresinio ieškinio pagrindą. Tokio pobūdžio bylose Lietuvos draudikų biuras turi pateikti aiškius duomenis, kokius neteisėtus veiksmus atliko transporto priemonės valdytojas eismo įvykio metu, nurodyti, pagal kuriuos teisės aktus tokie veiksmai laikytini neteisėtais (eismo įvykio vietos kelių eismo taisyklės, kt.), ir juos pateikti, taip pat pateikti eismo įvykio vietos valstybės tarnybų dokumentus, patvirtinančius pažeidimą (jei tokių esama), kitus su eismo įvykio fiksavimu susijus duomenis (schemas, iš karto po eismo įvykio užfiksuotus eismo įvykio dalyvių liudijimus, kt.), dėl eismo įvykio padarytą žalą ir jos dydį pagrindžiančius dokumentus ir kt. – kitaip tariant, įrodymus, pagrindžiančius eismo įvykyje dalyvavusio asmens civilinę atsakomybę dėl eismo įvykio. Kokius konkrečius dokumentus ar duomenis siekdamas savo atgręžtinio reikalavimo patenkinimo turi pateikti biuras, priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos aplinkybių. Lietuvos draudikų biuras neprivalo teikti duomenų ir įrodymų dėl tų aplinkybių, dėl kurių byloje ginčo tarp šalių nėra.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje ieškovas pateikė duomenis apie būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas pagal eismo įvykio vietos teisę, išsamius duomenis apie žalos atlyginimą (procedūrą ir principus) pagal Jungtinės Karalystės teisę, nurodė, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovas, kokius konkrečius teisės aktus jis pažeidė savo veiksmais. Ieškovas įrodė, kad atsakovas pažeidė pareigą būti rūpestingu, kaip to reikalauja 1971 m. Motorinių transporto priemonių (tarptautinės motorinių transporto priemonių draudimo kortelės) taisyklės Nr. 792 bei Jungtinės Karalystės Kelių kodekso 126 straipsnis, įrodė, kad dėl atsakovo nerūpestingumo vairuojant transporto priemonę įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta P. S. transporto priemonė bei sužalota pačios vairuotojos sveikata ir tokie atsakovo veiksmai yra pagrindas jo civilinei atsakomybei kilti. Ieškovas pateikė užsienio teisės (Jungtinės Karalystės) aktus, kuriais vadovaujantis buvo konstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai, ir kuriais vadovaujantis įvertinta žala. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovo pateiktus įrodymus, vadovavosi 1971 m.  Motorinių transporto priemonių (tarptautinės motorinių transporto priemonių draudimo kortelės) taisyklėmis Nr. 792, nurodydamas, jog atsakovas pažeidė Motorinių transporto priemonių (tarptautinės motorinių transporto priemonių draudimo kortelės) taisykles – atsitrenkė į P. S. priklausančią transporto priemonę, ją apgadino, atsakovo veiksmais buvo padaryta žala asmens sveikatai, dėl ko šiam asmeniui buvo reikalingas medicininis gydymas.

23. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog ieškovas įrodė atsakovo būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas pagal eismo įvykio vietos teisę (Jungtinės Karalystės), kelių eismo taisyklių traktavimą nagrinėjamu atveju, pateikė išsamius duomenis apie žalos atlyginimą pagal Jungtinės Karalystės  teisę, kokie neteisėti veiksmai sukėlė eismo įvykį, teisinį reglamentavimą, susijusį su žalos administravimu, paskaičiavimu bei atlyginimu. Apelianto teigimu, ieškovas neįrodė atsakovo dalyvavimo 2012-04-29 eismo įvykyje, Kelių eismo taisyklių pažeidimo, žalos padarymo fakto, neįrodė priežastinio ryšio egzistavimo tarp eismo įvykio ir reikalaujamos atlyginti žalos dydžio, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu aukščiau nurodytos aplinkybės paneigia šį atsakovo apeliacinio skundo argumentą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad Jungtinės Karalystės teisinis reglamentavimas yra paremtas paprotinės teisės principais, teisiniu precedentu ir nereikalauja eismo įvykio atveju privalomo policijos atvykimo į eismo įvykio vietą bei ataskaitos apie eismo įvykį pateikimo, taip pat nenaudojamas sutartinis faktų išdėstymo blankas. Teisėjų kolegijos vertinimu, eismo įvykio įforminimas pagal Jungtinės Karalystės teisę yra gerokai paprastesnis, nereikalaujantis sudėtingos dokumentacijos pildymo bei policijos pareigūnų įsikišimo, jei jo metu nebuvo sunkiai sužaloti  asmenys ar nėra kitų išskirtinių aplinkybių. Skirtingas Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje eismo įvykio fiksavimo ir tyrimo teisinis reglamentavimas sukuria prielaidas nesąžiningiems asmenims siekti išvengti atsakomybės už eismo įvykiu padarytos žalos atlyginimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas įrodė teismo nutarties 16 punkte nurodytų sąlygų egzistavimą pagal Jungtinės Karalystės teisės aktus, todėl įgijo teisę susigrąžinti eismo įvykio vietos draudikų biurui atlygintas sumas.

24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas suponuoja, jog bylose, kuriose Lietuvos draudikų biuras reiškia atgręžtinį reikalavimą pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį, o atsakovas ginčija šio reikalavimo pagrįstumą, atsakovas, siekdamas nuneigti ieškinio pagrįstumą, taip pat teikia savo poziciją pagrindžiančius įrodymus, kuriais gali būti ir su eismo įvykio vietos teise (jos aiškinimu) susiję įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017; 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis Nr. 3K-3-393-313/2017). Taigi, ieškovui pateikus įrodymus dėl atsakovo atsakomybės pagal Jungtinės Karalystės teisę, atsakovas, nesutikdamas su ieškovo reikalavimais, turėjo pateikti teismui įrodymus pagal Jungtinės Karalystės teisę, patvirtinančius kito asmens, dalyvavusio eismo įvykyje, atsakomybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, jokių įrodymų, patvirtinančių tiek atsiliepime į ieškinį, tiek apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, atsakovas nepateikė, taigi, nepaneigė savo dalyvavimo 2012-04-29 eismo įvykyje Jungtinėje Karalystėje.

25. Apeliacinį skundą G. D. grindžia argumentu, kad byloje surinkti įrodymai rodo, jog apie 2012-04-29 eismo įvykį nebuvo pranešta atsakovui, jam nebuvo pasiūlyta pateikti įrodymus ar paaiškinimus dėl pirmiau minėto įvykio.

26. Pažymėtina, kad pagal Biurų Tarybos Vidaus nuostatų taisykles, įvykus eismo įvykiui kitoje valstybėje narėje, už visą žalos administravimo procedūrą yra atsakingas eismo įvykio vietos valstybės draudikų biuras, kuris neapdraustos transporto priemonės atveju apie bet kokį eismo įvykį turėtų pranešti transporto priemonės buveinės draudikų biurui (Vidaus nuostatų 3 straipsnio 1 dalis). Žala gali būti administruojama tiek inicijuojant teismo procesą (ginčo būdu), tiek taikiai (3 straipsnio 3 dalis) (II t., 95, 96 b. l.). Nei Vidaus nuostatuose, nei TPVCAPDĮ nėra nustatyta eismo įvykio vietos draudikų biuro ar Lietuvos draudikų biuro pareiga informuoti eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės valdytoją apie eismo įvykio vietos valstybėje vyksiančią žalos administravimo procedūrą.

27. Byloje pateiktas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 2015-01-05 raštas Nr. S-15256(5.10.) patvirtina, kad atsakovas G. D. buvo informuotas apie Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro vardu administruojamą žalą dėl eismo įvykio. Minėtame pranešime ieškovas prašė atsakovo pateikti paaiškinimą dėl eismo įvykio, prašė užpildyti pranešimo apie eismo įvykį formą ir ją pateikti ieškovui, nurodė, kad priešingu atveju žalos administravimo ir atlyginimo klausimas bus sprendžiamas jam nedalyvaujant (II t., 141 b. l.). Nors atsakovo teigimu, jis ieškovo nurodytu adresu Plytinės g. 1-10, Aleksandrijos k., Šiaulių k. sen., Šiaulių r., niekada negyveno ir ieškovo siųstų dokumentų negavo, tačiau byloje pateikti įrodymai – Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis - šį atsakovo argumentą paneigia (I t., 4 b. l., III t., 49 b. l.). Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis ieškovui teikė paaiškinimus apie eismo įvykį ar kad užpildė pranešimo apie eismo įvykį formą. Atsižvelgiant į tai, kad nei užsienio valstybės, nei Lietuvos draudikų biurui nėra nustatyta pareiga informuoti transporto priemonės valdytoją apie kitoje valstybėje vykdomą žalos administravimo procedūrą, šioje byloje ieškovas vis dėlto informavo atsakovą G. D., apelianto skundo argumentas, kad atsakovui nebuvo pranešta  apie eismo įvykį, nebuvo pasiūlyta pateikti įrodymus ir paaiškinimus, atmestinas kaip nepagrįstas.

28. Apelianto teigimu, ieškovas reikalavimą grindė vieninteliu įrodymu - Reikalavimo atlyginti žalą forma, kurią užpildė P. S., išimtinai tik jos nurodytais duomenimis, tokia forma užpildyta 2014-11-04, tai yra nuo įvykio praėjus daugiau kaip 2,5 metams. Jeigu, kaip tvirtina P. S., ji patyrė traumą kaklo ir pečių srityje, kuri atsirado dėl staigaus judesio, tai tokiu atveju turėjo būti kviečiama policija, nes buvo sužalotas asmuo. Nebuvo užpildytas blankas, eismo įvykio schema arba bent laisvos formos dokumentas. Teismas visų šių prieštaravimų nepašalino. Teisėjų kolegija su šiuo apelianto argumentu nesutinka.

29. Pažymėtina, kad atsakovas G. D., nesutikdamas su ieškinio reikalavimais, pirmosios instancijos teismui nurodė, kad Reikalavimo atlyginti žalą formoje (toliau – ir Forma)  netiksliai buvo nurodyti jo asmens duomenys: vardas, pavardė, telefono numeris, amžius, plaukų spalva, kūno sudėjimas, automobilio spalva, neįrašyti autoįvykio liudininkai, tačiau nereiškė nesutikimo su šios formos užpildymo data. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, jog duomenys yra užrašyti užsieniečio, o taip pat įvertinęs eismo  įvykio paros laiką (1 val. 20 min.), klimato sąlygas (smarkiai lijo), sprendė, kad užsieniečio asmens pateikti duomenys iš esmės atitinka atsakovo duomenis. Kaip minėta aukščiau, apeliantas nagrinėjant bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme neginčijo Formos užpildymo datos. Kadangi apeliacinės instancijos teismas neturi teisės pasisakyti klausimu, kuris nebuvo iškeltas ir nagrinėtas pirmosios instancijos teisme (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis), todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl atsakovo apeliaciniame skunde nurodyto argumento dėl Formos užpildymo datos teisingumo.

30. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad tuo atveju, jeigu P. S. patyrė traumą kaklo ir pečių srityje, turėjo būti kviečiama policija, nes buvo sužalotas asmuo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas užsienio teisės normas – 1971 m. Motorinių transporto priemonių (tarptautinės motorinių transporto priemonių draudimo kortelės) taisykles, pagrįstai konstatavo, kad policijos atvykimas į eismo įvykio vietą bei oficialios ataskaitos apie eismo įvykį pateikimas nėra privalomas, jei jo metu nebuvo sunkiai sužalotų asmenų ar kitų išskirtinių aplinkybių (II t., 52 b. l.). Nors nukentėjusioji P. S. nurodė, kad ji patyrė traumą kaklo ir pečių srityje, tačiau byloje nėra duomenų, kad šie sužalojimai buvo sunkūs. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentą, kad į eismo įvykio vietą turėjo būti kviečiama policija, laiko nepagrįstą.

31. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad teismas nenagrinėjo, kas sudaro 5 000 GBP, kaip jie priežastiniu ryšiu susiję su 2012-04-29 eismo įvykiu, kiek šioje sumoje sudaro teisininkų kontoros išlaidos, ar jos priežastiniu ryšiu susijusios su 2012-04-­29 eismo įvykiu ir kokie konkretūs byloje esantys dokumentai įrodo patirtas tokias išlaidas. Byloje nėra ir mokėjimo dokumentų teisininkų kontorai, todėl teigtina, kad nėra įrodymų, įrodančių 5 000 GBP išlaidas.

32. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad iš byloje esančio žalos paskaičiavimo (I t., 7-8 b. l.) matyti, kad MIB paskaičiavo tokias sumas: kompensacija už turto sugadinimą – 1 020 GBP, kompensacija už asmens sužalojimą – 2 782 GBP, ieškovo (nukentėjusio asmens) išlaidos – 5 000 GBP, išorės paslaugos – 168 GBP, administravimo mokestis – 1 320,30 GBP, iš viso 10 290,30 GBP. Pagrindžiant šiuos paskaičiavimus, ieškovas į bylą pateikė teisines paslaugas dėl eismo įvykio nukentėjusiam asmeniui teikusios kontoros „Sheldon Davidson Solicitors“ detalizuotą suteiktų paslaugų ir patirtų išlaidų paskaičiavimą (I t., 33, 64-77 b. l.), žalos nukentėjusio asmens turtui (automobiliui) ir sveikatai paskaičiavimą (I t., 35-59 b. l.), paskaičiuoto administravimo mokesčio teisinį pagrindimą (I t., 86-89, 91 b. l.). Taigi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatavo, jog 5 000 GBP sudaro bendrovės „Sheldon Davidson Solicitors“ patirtos išlaidos, kurios yra detalizuotos į bylą pateiktame atliktų darbų aprašyme (I t., 64–73 b. l.). Vien tai, kad teismas nekonkretizavo ir sprendime neišdėstė, kas sudaro 5 000 GBP sumą, nėra pagrindo konstatuoti, jog teismas šių išlaidų nevertino ir dėl jų nepasisakė. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto argumentas, kad byloje nėra pateiktas mokėjimo dokumentas, kuriuo teisininkų kontorai sumokėta 5 000 GBP suma, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog 5 000 GBP išlaidos yra nepagrįstos, ar kad jos nebuvo atlygintos teisininkų kontorai. 

33. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog žemesnės instancijos teismas atskleidė bylos esmę, tai yra tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, kurios turi esminę reikšmę kilusio ginčo teisingam išsprendimui, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, – atmesdamas apeliacinį skundą gali tiesiog pritarti šio teismo priimto sprendimo motyvams, kuriuose atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Kadangi skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas išsamiai ir teisingai motyvuotas, teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, vadovaudamasi pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais, kurių nekartoja, priima nutartį skundžiamo teismo sprendimo nekeisti.

34. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pateikė užsienio teisę reglamentuojančius teisės aktus, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo atsakovo neteisėtus veiksmus ir atsakomybę dėl Didžiojoje Britanijoje 2012-04-29 įvykusio eismo įvykio.

35. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau išdėstytais motyvais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos, tinkamai aiškino ir taikė užsienio teisės aktus, reglamentuojančius transporto priemonių valdytojų civilinės  atsakomybės privalomąjį draudimą, taip pat įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi, atsakovo G. D. apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

36. Apeliantas G. D. prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos ir atsakovui nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

              n u t a r i a:

                          Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

      Teisėjai                                                                                                    Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

                                                                                                                     Vytautas Kursevičius

                                                                                                             Lina Muchtarovienė