Baudžiamoji byla Nr. 1-873-753/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21391-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2;

1.1.7.1; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.2.4.6.1;

2.1.15.3.3.2;2.3.6.4.5; 2.3.6.7

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 31 d.

Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė,

sekretoriaujant T. D.,

dalyvaujant Kauno apygardos Kauno apylinkės šeštojo skyriaus (Kauno rajonas) prokurorei T. L. nuotoliniu būdu, per kompiuterinę programą, platformą „ZOOM“,

gynėjai advokato padėjėjai R. Z. (mišriu būdu),  

nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui M. L.,  

ekspertei Z. M. nuotoliniu būdu, per kompiuterinę programą, platformą „ZOOM“,

kaltinamajam V. S.,  

viešame teisiamajame posėdyje mišriu būdu, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, lietuvis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis, gyvenantis ir deklaruota gyvenamoji vieta adresu - (duomenys neskelbtini), teistas – 2014 m. gruodžio 22 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, paskirta bauda (12 MGL) 451 Eur (kas sudarė 1560  Litų). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinti vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - bauda (8 MGL) 301 Eur (kas sudarė 1040 Litų), bauda išiekota, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

       Teismas

n u s t a t ė:

V. S. 2021 m. birželio 27 d. apie 00.29 val., tarp daugiabučių namų pažymėtų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tyčia, beisbolo lazda smūgiavo M. L. per kojas, po ko pastarajam nukritus ant žemės, rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip septynis smūgius į įvairias kūno vietas, padarydamas poodines kraujosruvas kairio skruosto srityje, juosmens srityje, dešinėje plaštakoje, muštines paviršines žaizdeles kairėje blauzdoje, kairėje pėdoje, odos nubrozdinimus dešinėje blauzdoje, kas nukentėjusiajam M. L. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

        Teisme V. S. neigė kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalies padarymo. 2022 m. kovo 3 d. teisiamajame posėdyje V. S. paaiškino, kad buvo birželio 26 diena, vėlus vakaras, kai apie 23.00 val. jis išgirdo triukšmą, kuris sklido kurį laiką iš lauko. Jis neužmigo, nusprendė nueiti pasikalbėti su žmonėmis. Pamatė balkone priešais sėdint kelis žmones. Balkone sėdėjo du vaikinai ir mergina, jie išgerdinėjo ar baliavojo. Pastarieji garsiai tarpusavyje žodžiavosi, rėkavo. Jam tai trukdė miegoti, vasara buvo labai šilta ir langai pradaryti, skambėjo visas kvartalas. Jis pasakė - jaunimas, gal galima toliau. Atsisuko panelė E. ir paklausė, kas jis toks, pasakė, kad yra kaimynas iš gretimo namo. Mergina klausė vardo, jis nepasakė. E. klausinėjo kas jis toks, kodėl čia atėjo. Tada priėjo jaunuolis ir klausinėjo ko čia nori. Jie buvo balkone, o jis buvo lauke. Jie buvo išgėrę ir jis, t. y. V. S. pasakė, kad su girtais nesusikalbės. Nukentėjusysis sakė irgi „kas jis toks, kad atėjo?“ V. S. pasakė, kad „butų gal galima tyliau?“, jis paminėjo, kad „trezvas dar durnesnis“. V. S. pasakė, kad „ateisiu pas E. į kirpyklą ir viską išsiaiškinsiu“. M. sakė „ tuoj ateisiu į apačią“. V. S. matė, kad visiškai nėra kaip susišnekėti, ėjo į savo butą, toliau šie rėkavo „kur eini baily?“ Jis grįžo namo, negalėjo užmigti ir nuvažiavo į parduotuvę. V. S. važiuodamas pamatė du siluetus ant kampo, stabtelėjo, ten buvo J. V. ir M. S., kurie ėjo po žvejybos. Jis pasiūlė pastaruosius pavežti, jie sutiko. Po 100 metrų jis pamatė tris asmenis einančius, užsuko su mašina į aikštelę, stabtelėjo prie konteinerio. Nueidamas jis pamatė panelę ir du vaikinus, pamatė M. su E.. Pagalvojo, kad tie patys asmenys ir norėjosi išsiaiškinti (nes emociškai viskas buvo), buvo susierzinęs. Jis, t. y. V. S. susikibo su M.. V. S. pasakė „ką tu man padarysi?“ Susikibo vienas kitam į atlapus. M. lyg liemenę vilkėjo, o jis, t. y. V. S. vilkėjo maikę. Pradėjo stumdytis ir tampytis. V. S. paaiškinimu, jis ėjo vienas, jo draugai po to atėjo. Jis vienas išlipo iš mašinos, o jo draugai liko mašinoje. Automobilis buvo už 50 metrų nuo tos vietos, kur susikibo. E. tuo metu buvo netoliese, gal 10 metrų atstumu. E. matė, kai jie apsistumdė. Toliau susipynus kojomis krito ant dešinio šono, abu su nukentėjusiuoju krito, vartėsi ant žemės. Ten buvo plytelės. Išgirdo riksmus, rėkė E., šaukė „baikite“. Susikibimas vyko kelias minutes. Tas susistumdymas neilgai vyko, jis, t. y. V. S. neturėjo lazdos. Jis nesivežioja beisbolo lazdos, jos neturi. Nesmūgiavo jis nukentėjusiajam per kojas, nesmūgiavo ir rankomis, kojomis pastarajam nesudavė. Jis nesudavė jokio smūgio nukentėjusiajam. Jie abu nukrito ir laikėsi įsikabinę. Pasivarčius, po kiek laiko atėjo M. S., pakėlė ir išskyrė. J. V. nuėjo prie E., jie ten kalbėjo. V. S. nuėjo iki mašino, paskui ėjo draugai V. ir S., po ko juos automobiliu jis parvežė namo. Kaltinamojo V. S. teigimu, nukentėjusiajam galėjo būti mėlynės ir žaizdos nuo voliojimosi. Jis čiupo nukentėjusįjį už rūbų, tiesiog emociškai susikibo. Įvykio vietoje kito trečio asmens jis nematė, ten buvo tik E.. Važiuodamas automobiliu, jis matė tris asmenis, o kai sustojo, gal kitas asmuo pasišalino. Kad kažką rėkė, ar skambino E. lygtai buvo, bet kam jis negirdėjo. Nuo susikivirčijimo monento prie balkono buvo praėjęs apie pusvaladis. Tą vakarą nukentėjęs ir E. buvo neblaivūs, jie labai neaiškiai kalbėjo, pasatarųjų klausimai buvo neadekvatūs, jie buvo agresyviai nusiteikę, buvo grasinimai. Jis, t. y. V. S. tą vakarą nuėjo prie balkono pastarųjų gražiai paprašyti. Po šio įvykio jo, t. y. V. S. kelis buvo nubrozdintas, dešinė šlaunis, įdrėskimų buvo, dešinėje alkūnėje buvo įdrėskimai ir mėlynė, veide sužalojimų nebuvo, tačiau jis nėjo apžiūrai pas gydytoją. Įvykis įvyko labai greitai, jis neatkreipė dėmesio į nukentėjusįjį, neatrodė jis kruvinas ar sumuštas. Konfliktas įvyko netoli parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ (3 t., b. l. 32-33). 

        2002 m. kovo 3 d. teisiamajame posėdyje nukentėjusysis M. L. parodė, kad iki įvykio nepažinojo kaltinamojo. Įvykio dieną jis buvo namų balkone. Pas jį atėjo draugas. Tą vakarą jis buvo išgėręs porą alaus. Jo draugė visai negėrė. Visi ramiai tikrai sėdėjo balkone. Draugas telefone paleido vaizdo įrašą, kai su gitara groja. Atėjo šitas pilietis (V. S.). M. L. parodymu, jo draugė pradėjo su pastaruoju kalbėtis. Jis išgirdo, kad kaltinamasis pasakė, kad ateis išsiaiškinti pas draugę į saloną. Jis pasakė pastarajam, kad iškvies policiją, o šis pasakė, kad jis ne ožys. Pastarasis pradėjo grasinti. Jie apsižodžiavo. Kaltinamasis ne namo nuėjo, o sėdo į mašiną ir išvažiavo. O jis, t. y. M. L. ėjo draugą palydėti ir rūkyti nusipirkti. Prilėkė mašina didžiausiu greičiu, iššoko trys vaikinai. Draugas iš karto pabėgo. Jis, t. y. M. L. bėgo, jam padą pakirto ir jis nukrito prie medžio. Visi jį puolė. Buvo A., J. V. ir jis (kaltinamasis). Nukentėjęs žiūrėjo, kad draugės neliestų. Mušė jį V., A. ir J., S. smūgiavo iš lazdos, iš kuloko į kairį žandą. Nukentėjusysis vartėsi, bandė išsisukti. Po to jo draugė skambino policijai. Paskui atėjo dar jų draugas ketvirtas asmuo. M. L. parodymu, jis lazdą, pas V. matė lazdą, jis atbėginėjo. Matė kai numetė lazdą, neįvardins kokia tai lazda. Kai jis bėgo, jam trenkė per kojas. V. trenkė per koją iš nugaros ir tada jis parkrito. Tada sušoko dar du jo draugai, V. bandė jį smūgiuoti, kulokais pataikė jam į žandą. Tiksliai neįvardins į kur dar pataikė, į pilvo sritį pataikė. Jis, t. y. M. L. buvo prisimerkęs, nes kai muša yra instinktas žmogaus prisimerkti. M. L. parodymu, jis vieną kartą per koją gavo su lazda, o kitą kartą į ranką, kai gynėsi. Kai jis nukrito iškart ėjo sekantis žingsnis, pataikė į ranką. Į koją trenkė su lazda iš nugaros. Po šito smūgio dabar kaip ir nieko, bet tada negalėjo priminti kojos, dar tris dienas jis negalėjo kojos priminti. Naudojo šaldantį tepalą. Ekspertizėje minėjo, kad per nugarą galėjo būti suduota su lazda. Jis negali įvardinti iš kur atsirado žaizda kairėje pėdoje. Dėl sužalojimų kalti V. J. ir A., M. nieko nedarė. Nukentėjęs tada buvo registruotas darbo biržoje, dabar ketina važiuoti į užsienį, bet dėl savo žmonos nėra garantuotas, kad jai niekas nieko nepadarys. Ikiteisminio tyrimo nutarimų jis neskundė, kuriais nutraukti ikiteisminiai tyrimai kitų asmenų atžvilgiu. Apie porą minučių jį mušė. V. draugas pasakė, kad čia kažkas neaišku ir liepė baigti. Jam dar padėjo atsistoti. Policija neatvažiavo. V. kitą dieną atėjo prie balkono ir sakė, kad pareiškimą rašys. Tada jis nuvažiavo į priimamąjį, nes jam galvą skaudėjo. Būnant priimamajame jam paskambino policija. Penktą ryto prasidėjo skausmas galvos, toks kaip maudimas. Jis buvo nuvežtas apžiūrai į klinikas apžiūrėjo, po ko buvo paleistas į namus. Jis jautė išgąstį, porą savaičių draugė buvo nerami ir patiems buvo nesaugu. Gydytoją jam išrašė vaistus leksotanilio. Byloje nepateikė vaistų pirkimo čekio, jo neišsaugojo. Po šio įvykio apie savaitę laiko jis vartojo raminamuosius vaistus. Dėl streso, patirto fizinio skausmo ir ne fizinio (išgyvenimo), jo draugei (sutuoktinei) buvo didžiausiais išgąstis. Po šio įvykio ji dabar gal nežiūri į jį kaip į vyrą, sutrypta jo moralė. Nori, kad greičiau viskas baigtųsi. Jo tarpusavio santykiai su E. po šio įvykio nepablogėjo.

M. L. parodymu, įvykio metu jis buvo su šortais, vilkėjo pūstą liemenę ir maikę. Jis pats tų asmenų nepažįsta, o draugė juos pažįsta, nuotraukas „Facebook“ pasižiūrėjo, kad įvykio metu buvo tie patys asmenys. Lazda buvo nuo 50 iki 70 centimetrų ilgio, tamsios spalvos Po muštynių, lazda šone gulėjo ant žemės, nematė ar pasėmė lazdą. Jis nežiūrėjo, kai pastarieji nueidinėjo. Kur krito ta vieta neapšviesta, ten yra du takiukai (išsišakojimas) ir du medžiai, ten plytelės senesnės. Jis buvo mušamas prie pat medžio mušė, ant pievos.

Byloje jis pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, kokį dydį žalos priteisti iš kaltinamojo palieka spręsti teismui (3 t., b. l; 33-34).

2022 m. balandžio 4 d. teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja E. L. parodė, kad nukentėjusysis M. L. yra jos sutuoktinis. Įvykio dieną jie sėdėjo balkone trise, ji, M. L. ir pastarojo draugas. Priėjo šitas asmuo (kaltinamasis) ir pradėjo koneveikti, kad jie  riukšmauja neva tai. Jos vyras pasakė, kad „jeigu tau kažkas nepatinka gali kviesti pareigūnus“, tada kaltinamasis pasakė, kad jis ateis pas ją į kirpyklą ir kažką aiškinsis. Tada M. supyko, jie tarpusavyje apsižodžiavo. Kaltinamasis išėjo, įsėdo į automobilį ir geru greičiu nuivažiavo link „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės. Balkonas yra daugiabučio antrame aukšte. Ji pažįsta kaltinamąjį iš matymo. Po to M. draugas susiruošė eiti namo, jis gyvena netoli mūsų, draugo vardas A. M.. Jie nusprendė A. palydėti, o M. dar nusprendė nusipirkti cigarečių, nes pabaigė. Tuomet buvo pusė dviejų nakties, po pirmos tai tikrai. Jie ėjo trise- ji, M. (vyras) ir A.. Tada prie (duomenys neskelbtini) namo privažiavo automobilis, iš jo išlipo kaltinamasis, J. V. ir dar vienas vaikinas. Tada kaltinamasis išsitraukė beisbolo lazdą, M. L. bandė bėgti, kirto per kojas, jis nukrito, visi kiti pradėjo jį spardyti ir beisbolo lazda daužyti. Kai jie trise pribėgo, vyko viskas labai greitai, vienas žmogus stovėjo prie (duomenys neskelbtini) namo kampo, ji pradėjo šaukti pagalbos, galvojo, kad tai pašalinis žmogus, bet tai buvo vienas iš V. draugų. A. pro tą kampą ir prabėgo, nes jis pakankamai liekno sudėjimo. Pastarasis matė tuos asmenis. Kai jie ėjo, išgirdo automobilį važiuojantį gan greitai, ten yra aikštutė ir konteineriai šiūkšlių, yra invalido vieta, kur automobilis sustojo, prasivėrė visos durelės ir jis (kaltinamasis) išlipo su ta beisbolo lazda, laikydamas už nugaros ir tada jie (E., vyras, A.) pradėjo bėgti. Pirmas išlipo kaltinamasis iš vairuotojo pusės, paskui kiti, kuris po kurio išlipo dabar negalėtų pasakyti. V. jos vyrą atpažino, M. pasakė „už ką jūs mane mušate?“, šis sakė „pasikalbame“. M. pasakė „nesuprantu kodėl taip vyksta“. Tada V. draugas sakė jam „tu man kitaip pasakojai“. Ji tada pradėjo kviesti policija, o vaikinai atsisėdo į automobilį ir pabėgo. V. kirto per kojas ir jos vyras tada parkrito, su beisbolo lazda kirto. Biesbolo lazda - šviesios medžio spalvos,didelė, jis (kaltinamasis) ją laikė už nugaros, vienas iš asmenų išsitraukė tą vadinamą teleskopą, nes buvo toks garsas. Ten pakankamai geras apšvietimas. Po šio įvykio vyrui pakankamai ilgai skaudėjo galvą, koją skaudėjo, šiek tiek šlubavo, ranką jautė. Tuomet vyras nedirbo, buvo registruotas darbo biržoje. Vyras (M. L.) apie dvi savaites tai tikrai jautė skausmus, gėrė vaistus - „Ketanovą“, „Nemisilį“, tepėsi tepalais nuo sumušimo, truputėlį jį kankino nemigą, šeimos gydytoja išrašė jam vaistus nuo nemigos. Daugiausiai ji pergyveno dėl įvykio, ji nesijaučiai saugiai, o ypač šiuo metu, kai jos vyras yra išvykęs. Sutuoktinis pergyvena dėl jos. Tai nemalonu, nesuvokiama, kad XXI amžiuje kažkas gali su beisbolo lazda tavo būsimą vyrą daužyti, kai sutinki žmogų, su kuriuo nori gyventi ir kažkas lygioje vietoje, už kažkokius tai žodžius gali paimti jį ir daužyti. Po šio įvykio ji jautė didelį stresą. V. ji žino dėl to, kad jis turi draugę su, kuria ji pabendrauja. K. ji žino šiek tiek iš matymo. Po įvykio ji įsidevė vardą pavardę ir „Facebook“, pažiūrėjo apie juos.

Liudytojos E. L. parodymu, kai pamatė išlipantį V. S. su beisbolo lazda, jie (ji, vyras, A.) visi pradėjo bėgti viena kryptimi. V. sudavė lazda vyrui, pirmas smūgis buvo į kojas, į galvą tikrai, į šoną, kai spardė kojomis tai gal dar vieną kitą kartą ir trenkė į galvą. Pirmas smūgis buvo į kojas, ten buvo medis ir vyras susiprotėjo į jį atsiremti. Vyras nuo smūgio parkrito, ten buvo medis ir šis šiek tiek į jį atsirėmė. Ji matė aiškiai smūgį į galvą. Jai prabėgo visas gyvenimas, paglvojo, kad vyrą tikrai užmuš. Mano, kad vyras neprarado sąmonės. Pirmas smūgis buvo suduotas per kojas, tada per kairę pusę, tada per kairį petį. Jai atrodo, kad buvo suduoti kokie keturi, penki smūgiai su lazda. Tą vakarą vyras buvo apsiavęs kedais (lengvais kedais). Pirmas smūgis vyrui buvo suduotas į blauzdą. Kai ji pasakė - „kviečiu policiją“, šie pasakė -„bėgam“, toliau lazdą nusinešė į automobilį. Smūgių kojomis ir rankomis buvo, ten vyko makalynė. Kai buvo smūgiai kojomis, V. S. vis dar laikė lazdą rankose. A. spardė kojomis, kai M. trenkė per galvą, jam nukrito kepurė, V. atpažino M., tada J. pasakė „tada pasikalbam“. Ji tuo metu telefonu kvietė policiją. Policija neatvyko. Pastarieji pabėgo. Tada vyras pasakė, kad „jų vis tiek nepagausi, tiesiog nusiraminame ir einame namo“. Kadangi ryte dar V. teikėsi ateiti prie balkono ir juos iškoneveikti, o M. po šio įvykio nesijautė gerai, nes jam skaudėjo galvą (dėjo šalto ledo), prie akies buvo patikimas, jie nuvyko pas medikus. Klinikose vyrui buvo padaryti tyrimai. Liudytoja neatsimena, ar vyrui buvo suduotas smūgis lazda į plaštaką. J. V. tiesiog jį spardė į įvairias kūno vietas. Vyrą mušė J. V. ir A.. S. turėjo lazdą, K. turėjo teleskopą. Ji nematė ar panaudojo teleskopinę lazdą. Ji matė nueinant į automobilį V. S. ir K. su lazdom. Liudytoja žino, kad J. V. atžvilgiu yra nutrauktas ikiteiminis tyrima, dėl K. nutraukimo ikiteisminio tyrimo, ji nežino. Neskundė nutarimo dėl to, nes tai kainuoja per daug streso bei tai buvo jos  vyro apsisprendimas (3 t., b. l. 51-52). 

Teisme apklaustas liudytojas J. V. parodė, kad pažįsta V. S., su pastaruoju yra draugai nuo mažens. M. L. jis nepažįsta. Tądien jis buvo prie ežero, ėjo namo su M. S. ir sutiko V., kuris važiavo. Jis pastarojo paprašė, kad pavežtų namo. V. pradėjo važiuoti, užsuko į aikštelę, V. išlipo iš automobilio ir nuėjo iki vaikinuko. Tamsi vieta buvo, V. rankose nieko neturėjo, dar ten buvo mergina, šita kur dabar išėjo. Jie barėsi. Liudytojo parodymu, jis paskui išlipo iš automobilio, ėjo pasižiūrėti. Žodžiavosi žmonės. Jis išlipo iš automobilio (vairuotojo pusės), po to išlipo M. (iš galo). Pirmas išlipo iš automobilio V.. Liudytojo J. V. parodymu, išlipęs iš automobilio, jis prisidegė cigaretę, apsibarė su ta mergina. Ji rėkė visokiais žodžiais (necenzūriniais žodžiais šaukė), jis pasakė pastarajai, kad ji užsičiauptų. Niekas nemušė vaikinuko. Jie baigė barėsi. Mergina skambino policijai. Jie sėdo į mašiną ir išvažiavo. Niekas neturėjo lazdos. Liudytojas nematė ar vaikinuko atžvilgiu kas nors vartojo smurtą, viskas buvo ten tarp eglučių. Kai V. pirmas išlipo iš automoibilio, jis po penkių minučių išlipo iš jo. Tuomet jie barėsi. Toje vietoje yra daug eglučių, gal dviejų metrų, tos eglės išmėtytos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti liudytojo J. V. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 116-119), kuriuos pagarsinus, liudytojas J. V. patvirtino, kad tyrime duoti parodymai yra teisingi. Ten jokio įvykio neįvyko, kad reikėtų kažką skirti. V. ginti nereikėjo. Po įvykio V. S. neturėjo jokių sužalojimų. Kuomet jis atėjo, vaikinukas nebuvo ant žemės, jis gal pasilenkęs buvo, gal kėlėsi, V. S. nebuvo pargriuvęs. Kai jis atėjo, visi stovėjo ir ta mergina rėkė. Kai jis ėjo link V. ir to vaikinuko, mergina vuvo apie 2 metrų atstumu (3 t., b. l. 53).

2022 m. balandžio 4 d. teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas M. S. parodė, kad jis žvejojo su J. V., o gerai sutemus ėjo namo. Einant sutiko V., J. pastarojo paprašė pavežti iki namų. Jis sėdėjo automobilio gale. Automobilį vairavo V.. Pavažiavus nedaug metrų ėjo jaunimas į kairą pusę link aikštelės, V. užsuko į tą aikštelę. V. išlipo ir greitai nuėjo link jų. Pasigirdo konflikto garsai. Triukšmas pradžioje buvo, vyriški balsai, paskui moteriškas. Kai tai išgirdo, jis ir J. išlipo iš automobilio. Priėjęs pamatė, kad V. konfliktuoja su vaikinuku, jie buvo susiėmę ir šaukė vienas ant kito. Jis priėjo ir juos išskyrė. Jis paėmė V. už kūno ir atitraukė. Liudytojas nematė ar V. sudavė smūgius vaikinukui. Lazdos niekas neturėjo. Liudytojas matė moters siluetą, girdėjo jos balsą, kuri šaukė ant jų. Liudytojo M. S. parodymu, sunku buvo pamatyti ar V. buvo nukritęs, jis priklaupęs buvo, jie abu buvo priklaupę. Kadagi tamsu buvo, sunku pasakyti. Mergina šaukė keiksmažodžiais, ji buvo pasipiktinusi. Kai atitraukė V., jis nuėjo į automobilį. V. užsiminė, kad negali ramiai miegoti, jaunimas ne pirmą kartą baliavoja ir rėkauja. Konfliktas vyko ne pilną minutę. Su išlipimu į automobilį ir įlipimu konfliktas vyko apie dvi minutes. V. nuo automobilio greitu žingsniu nuėjo. Pas tyrėją jis sakė tiesą. Įvykį anksčiau geriau atsiminė (3 t., b. l. 53-54).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti liudytojo M. S. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 116-119), kuriuos pagarsinus, liudytojas parodė, kad jis tikrai nematė, kad jie grūmėsi (1 t., b. l. 88-89).

2022 m. balandžio 4 d. teisiamajame posėdyje ekspertė Z. M. dalyvaujant nuotoliniu būdu, naudojant kompiuterinę programą platformą „ZOOM“, paaiškino, kad nukentėjusiajam juosmens kairėje pusėje sužalojimas padarytas atsitrenkus į kietą buką daiktą. Ant pievos nukritus toks sužalojimas nesigautų. Nuo kritimo galėjo būti sužalojimas juosmens srityje būti. Kairės blauzdos priekiniame paviršiuje padaryta žaizdelė padaryta kietu buku daiktu, suduodant kumščiu, spiriant koja, suduodant lazda, tai nebudinga nukritimui. Ant asfalto nukrintant maža tikimybė, kad ta žaizdelė būtų padaryta. Sužalojimai kairio skruosto srityje padaryti kietu buku daiktu, medine lazda. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas dešinėje plaštakoje galėjo būti padarytas besiginant (3 t., b. l. 54).

2022 m. gegužės 5 d. teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas A. M., dalyvaujant nuotoliniu būdu, naudojant kompiuterinę programą platformą „ZOOM“ parodė, kad V. S. nepažįsta. M. L. yra draugas. Įvykio dieną, jie sėdėjo daugiabučio balkone (antrajame aukšte). Jis buvo pas M. L., dar buvo M. mergina E.. Tiksliai laiko nepamena, buvo vakaras. Per telefoną jie žiūrėjo video, šnekėjosi, gal juokėsi. Toliau atėjo tas vaikinas po balkonu ir kažką pasakė. Išlindo E. pro balkoną, jie pradėjo šnekėtis kažką tai. Gražiai, berods kalbėjo, atėjęs vaikinas liepė pritildyti muziką. Liudytojas nematė to vaikino. Tada įsiterpė M. ginti, prasidėjo griežtesni pasisakymai. Tiksliai neatsimena, gal kažką pasakė negražaus ir tada M. įsiterpė. Jie šnekėjosi, tada tas vaikinas išėjo ir viskas. Nelabai gražus buvo pokalbis. Tas pokalbis vyko tarp M. ir to vaikino. Sakė „einame, jeigu nori, vienas ant vieno“. Gali būti, kad jie tai abu pasiūlė vienas kitam. Dar kurį laiką jie sėdėjo balkone, po to išėjome trise (E., M. ir jis) į parduotuvę cigarečių. Jie balkone nevartojo alkoholio. Tą vakarą jis nebuvo išgėręs ir M., berods, ne. Jie liko balkone, tas vaikinas išvažiavo. Kai ėjo į parduotuvę, privažiavo mašina ir tada išlipo keturi vaikinai ant takelio. O jie ėjo trise - jis, M. ir E.. Liudytojo parodymu, jis atsisuko ir žiūri išlipa keturi vaikinai ir pradeda juos vytis, tiesiog eiti link. Vaikinų amžiaus negali nusakyti, nes buvo tamsu ir nieko nesimatė kas ten tokie. Sakė M. „ateik čia“. Liudytojas pamatė, kad kažkas turi kažkokias tai lazdas, ir jam pasidarė aišku, jie šoko ant M. visi ir viskas. Liudytojas tiesiog pabėgo. Bėgdamas jis matė, kad tie vaikinai šoko ant M.. Matė, kad M. buvo pargriuvęs. Prie pargriuvusio M. buvo vaikinai. Mušė M.. Tiksliai jis nematė, kad kažkuris ar iš rankos mušė ar iš kojos, matė, kad jį puolė. E. buvo šalia. Ką ji darė negali pasakyti. Pro namo kampą jis nubėgo link namų. Tą pačią naktį jis matė M., nes po to jis susisiekė su M., gal po pusvalandžio susisiekė ir atėjo pas jį. Buvo mėlynių ant veido pas M., pastarasis rodė ant rankų ir ant kojos sužalojimus. M. pasakojo, kad spardė jį ir per veidą davė iš lazdos, E. „mentus“ bandė kviesti. Paskui parodė tuos asmenis, kurie mušė, per „Facebook“ parodė, nes E. juos pažinojo. Jis tų asmenų nepažinojo. Marius jam pasakė, kad jį mušė tas pats vaikinas, kuris buvo prie balkono. Ikiteisminiame tyrime jis geriau prisiminė įvykio aplinkybes. Po įvykio M. buvo liūdnas ir piktas, E. verkė, buvo susijaudinusi. Liudytojo A. M. teigimu, pas atbėgančius asmenis jis matė teleskopą ir beisbolo lazdą. Tie asmenys buvo apie 10 metrų atstumu nuo jo, jie bėgo link jų. Jis nematė, kad būtų suduotas smūgis M., tik girdėjo mušimą, nebuvo atsisukęs ir nematė trenkimo. Kur M. nukrito ten buvo tamsu, ten eglės buvo. Liudytojas A. M. parodė, kad jo matomumas yra blogas, blogai mato į tolį, gal reiktų nešioti akinius, bet jų nenešioja. Tą vakarą M. buvo apsiavęs kedus (gal). Jis dažniausiai nešiodavo kedus. Liudytojo teigimu, tą vakarą jis matė dvi lazdas. Vieną lazdą tai tikrai matė. Lazdos skyrėsi, viena buvo didesnė, kita buvo mažesnė, ant kiek didesnė nežino. Beisbolo lazda buvo didesnė, nei tekleskopas. Kas laikė lazdas, nežino. Kokios spalvos buvo lazdos jis nesimatė, tamsu buvo, spalvos tiksliai nesimatė, galimai juodos spalvos. Veiksmo, kad sudavė per veidą su lazda jis nematė, M. tai jam pasakė. Liudytojas pats matė, kai vijosi link jų, turėjo lazdą kažkuris vaikinas, tai tikrai. Tuo momentu, kai jis  atsigręžė atgal, E. tuomet stovėjo. Jis trumpai matė, kad ji buvo šalia M. ir tų visų vaikinų. Nuo M. ir E. didesnis atstumas buvo, apie 2 metrus galėjo būti. Kai jis bėgo, atstumas nuo jo ir vaikinų buvo nuo 5 iki 10 metrų. 

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti liudytojo A. M. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 68), kuriuos pagarsinus, liudytojas parodė, kad šie duoti parodymai yra teisingi.

Nors kaltinamasis V. S. kaltę iš dalies pripažino tyrime, teisme kaltę neigė, tačiau šią jo padarytą nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį įrodo dalinai jo paties duoti parodymai ikiteisminiame tyrime ir teisme, nukentėjusiojo M. L. bei liudytojų A. M. ir E. L. (buvusi ikisantuoktinė pavardė G.) duoti parodymai ikiteisminiame tyrime, teisme, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, jų duoti parodymai yra nuoseklūs, ir bylos rašytiniai duomenys.

Ikiteisminiame tyrime apklaustas įtariamuoju po pareikšto įtarimo, įtariant padarius nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, V. S. kaltę pripažino iš dalies. Paaiškino, kad 2021 m. birželio 26 d. apie 23.00 val. būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), gulėdamas lovoje, išgirdo iš lauko sklindantį triukšmą, t. y. kelių asmenų garsų pokalbį ir diskusijas, girdėjo, kad asmenys tarpusavyje apsirėkavo ir ginčijosi, tačiau muzikos garsų negirdėjo. Kadangi buvo karšta jo langai buvo atidaryti, o nakties metu triukšmas girdisi dar geriau. Kurį laiką kentėjo, tačiau triukšmas nenutilo ir jis niekaip negalėjo užmigti. Tuomet apsirengė ir išėjo į lauką. Išėjęs pamatė, kad triukšmą kelia priešais esančiame name, antrame aukšte balkone esantys asmenys. Tikrai matė du asmenis, dar vienas galėjo ir sėdėti, galėjo būti ir daugiau asmenų, tačiau jis daugiau pats nematė. Priėjęs prie balkono pasakė „jaunimas gal būtų galima tyliau“. Pro balkoną išlindo mergina ir vaikinas, iš pradžių merginos neatpažino. Mergina jo pradėjo klausinėti kas jis toks, kur gyvena ir panašiai. Jis atsakė, kad yra kaimynas iš gretimo namo, vardas nesvarbus ir dar kartą paprašė gal būtų galima tyliau. Tuomet vaikinas su juo pradėjo kalbėti labai agresyviai, jis keikėsi ir taip pat klausinėjo kas jis toks ir ko jis nori. Bendraudamas su asmenimis, atpažino, kad mergina yra E., pas ją prieš tai jo žmona norėjo įsidarbinti grožio salone, iš to jis ją ir atpažino. Taip pat bendraudamas su asmenimis suprato, kad asmenys yra neblaivūs, todėl suprato, kad su girtais asmenimis nieko nepavyks gražiai pasikalbėti ir susitarti, juolab, kad jie patys jo atžvilgiu buvo nusiteikę agresyviai, todėl prisiminęs, kad E. dirba (duomenys neskelbtini), pasiūlė kitą dieną ateiti į saloną ir pasikalbėti. Tada vaikinas labai įsižeidė, gal suprato jo žodžius kaip kažkokį grasinimą, ir pasakė, kad ateis į apačią ir kad jam bus blogai. Mergina bandė raminti vaikiną, kuris jį išvadino visokiais necenzūriniais žodžiais ir nuolatos keikėsi ir siūlė jam kviesti policijos pareigūnus. Pamatęs, kad gražiuoju nepavyks susitarti, jis nueidinėjo link namų, jam nueidinėjant vaikinas toliau keikė, vadino bailiu ir bandė išprovokuoti, galiausiai pasakė „eik namo, užsidaryk langus ir sėdėk“. Jis nuėjo iki namų, tačiau buvo susierzinęs, todėl nusprendė nuvažiuoti iki parduotuvės nusipirkti atsigerti ir cigarečių. Važiavo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso jo mamai. Apsipirkęs, grįžinėjo atgal į butą, iš kurio prieš tai išvažiavo. Visai šalia namų, posūkyje link jo namų, pamatė einančius du asmenis, privažiavęs arčiau prie jų, atpažino savo draugus J. V. ir M. S.. Paklausė kur jie eina, vaikinai jam atsakė, kad eina namo nuo ežero kur žvejojo. Dabar neatsimena ar jie paprašė juos parvežti namo ar jis pats pasisiūlė juos parvežti namo, bet jie susėdo į jo automobilį ir jis ketino juos vežti namo. J. atsisėdo į jo automobilio priekį, o M. atsisėdo į automobilio galą ir pradėjo važiuoti. Privažiavus maždaug prie (duomenys neskelbtini), po kaire puse yra automobilių stovėjimo aikštelė, šalia, kurios yra takelis vedantis link (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto namo, pamatė takeliu link minėto namo, einančius tris asmenis. Pagalvojo, kad gal tai tie patys asmenys, su kuriais jis sukonfliktavo dėl triukšmo, tačiau tiksliai neatpažino, kad tai tie patys asmenys. Tuomet pasuko į minėtą automobilių stovėjimo aikštelę ir , išlipęs iš automobilio, nuėjo link asmenų. Draugams nieko neaiškino, kodėl jis sustojo ir kodėl eina link tų asmenų. Artėdamas link asmenų, atpažino, kad tai tikrai ta pati kompanija, nes atpažino E.. Tuomet jis ėjo tiesiai link vaikino, su kuriuo konfliktavo ir kuris jį keikė, tuo metu nežinojo kas jis toks. Jis su savimi rankose nieko neturėjo. Iš karto paklausė pas vaikiną „nu ką dabar padarysi jam?“ ir po to jie abu susikabino ir pradėjo tampytis ir stumdytis tarpusavyje, stumdantis jam užkliuvo koja ir jis krito ant žemės, o kadangi jie su vaikinu buvo susikibę, jis nukrito kartu su juo. Tuomet gulėdami ant žemės jie toliau grūmėsi ir vartėsi, tačiau jis tam vaikinui nesmūgiavo, jie tik susikibę vienas su kitu vartėsi ir grūmėsi tarpusavyje. Jis taip pat nepajautė jokių smūgių savo atžvilgiu iš to vaikino pusės. Tuo metu šalia jų stovėjo E. ir rėkė, tačiau aplink niekur nematė trečiojo asmens, kurį matė prieš tai einantį kartu su E. ir vaikinu. J. ir M. kartu su juo iš automobilio neišlipo, jie atėjo tik tada, kai jie su vaikinu jau vartėsi ir grūmėsi ant žemės. Kaip suprato, jie atėjo tik dėl to, kad pamatė jog vyksta grumtynės ir atėjo juos skirti, nes iškart priėjęs M. jį atitraukė nuo vaikino ir juos išskyrė, o J., kiek matė, kalbėjo su E.. Jam atsistojus, matė, kad J. bendrauja su E., tačiau trečiojo, prieš tai su jais buvusio asmenis, jis vis tiek niekur nematė. Girdėjo, kad E. su kažkuo kalba telefonu, tačiau nesuprato ir nežino su kuo ji kalbėjo, negirdėjo ir ką ji kalbėjo telefonu. E. telefoninis pokalbis jo veiksmams įtakos neturėjo. Tuomet viskas baigėsi, jie su J. ir M. grįžo į automobilį, jis parvežė juos namo, o ką darė E. su vaikinu nežino ir negali pasakyti, nes nematė. Važiuojant namo draugai pradėjo klausinėti kas čia ir dėl ko nutiko, tuomet jis pastariesiems papasakojo apie jo konfliktą dėl triukšmo su tuo vaikinu ir viskas tuo baigėsi. Parvežęs namo draugus, jis grįžo namo ir girdėjo tame pačiame balkone, kuriame prieš tai buvo triukšmaujama, vykstantį pokalbį, tačiau šį kartą asmenys kalbėjo pašnabždomis. Kitą dieną, apie pietus, gal galėjo būti apie 14.00 val., grįždinėdamas namo, pamatė balkone stovinčią E. ir priėjęs prie balkono pasisveikino ir paklausė kaip miegojo ir pasakė, kad jis visai nemiegojo, turėdamas omenyje, kad neišsimiegojo dėl jų kelto triukšmo. Tuomet į balkoną išėjo vaikinas, E. pradėjo klausinėti ką jis turėjo galvoje sakydamas, kad ateis į kirpyklą, nes kaipsuprato, ji galvojo, kad jis norėjo ateiti į kirpyklą su blogais ketinimais, tačiau jis turėjo omenyje, kad ateis gražiai pasikalbėti ir išsiaiškinti vakarykštį konfliktą dėl jų kelto triukšmo. Kaip suprato, ji buvo labai dėl to įsižeidusi, po to pradėjo grasinti, kad kreipsis į policiją, o jis taip pat atsakė, kad ir jis gali kreiptis į policiją, nes jie nakties metu triukšmavo, dėl ko ir kilo konfliktas, vėliau jį iškeikė, tačiau E. su vaikinu grįžo į savo butą ir tuo viskas pasibaigė. Po to su šiais asmenis daugiau šiuo klausimu nėra bendravęs. Šio įvykio metu jis taip pat, dėl grumtynių ant žemės, patyrė sužalojimų, tai yra jam buvo nubrozdintos kojos ir buvo mėlynių, tačiau į medikus nesikreipė, nes nelabai sureikšmino šį įvykį, o jo sužalojimai nebuvo rimti, be to suprato, kad asmenys buvo neblaivūs, todėl galvojo viską išsiaiškins jiems išsiblaivius. Vėliau, pradėjo domėtis kas tas su E. buvęs vaikinas ir peržiūrinėdamas socialinius tinklus sužinojo, kad tas vaikinas yra E. draugas ar tai vyras - M. L.. Šio įvykio metu, tai yra tos dienos metu gal ir galėjo būti susitikęs ar susiskambinęs ar susirašęs su M., J. ir A., nes jie yra geri draugai ir dažnai bendrauja, tačiau po konflikto prie balkono jis nebendravo nei su vienu. Su M. ir J. tą naktį susitiko visai atsitiktinai, o A. tą vakarą nematė, nes jis tą visą savaitgalį buvo išvykęs iš (duomenys neskelbtini) plaukti baidarėmis. Taip pat norėjo pasakyti, kad M. nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti jiems grumiantis ant žemės, nes panašius sužalojimus patyrė ir jis. Be to jis M. nesudavė nei vieno smūgio, jam nesudavė nei vieno smūgio ir M. su J., nes J. jam atrodo išvis nebuvo priėjęs artyn prie jų su M., nes kalbėjosi su E., o M. tik juos išskyrė. Pripažįsta, kad dėl šio viso įvykio jo kaltė yra tame, kad jis po konflikto prie balkono, pamatęs einančią kompaniją ir įtaręs, kad tai ta pati kompanija su kuria prieš tai konfliktavo, nuėjo su tuo vaikinu aiškintis, po to jie susigrūmė ir, dėl jo kaltės nugriuvę ant žemės, vartėsi, dėl ko abu patyrė sužalojimus, tačiau jis tikrai nesudavė jokių smūgių rankomis, kojomis ar kokiais nors objektais (2 t., b. l. 84-86, 93-95).

Apklaustas ikiteisminiame tyrijme nukentėjusysis M. L. parodė, kad 2021 m. birželio 26 d. vakare sėdėjo savo buto balkone kartu su draugu A. M. ir sužadėtine E. G.. Jie su draugu gėrė alų, jo sužadėtinė nieko negėrė. Jiems besėdint balkone draugas jam telefonu parodė muzikinį video su pilnu garsu. Tuo metu po balkonu atėjo V. S., kurio jis asmeniškai nepažįsta, tačiau pastąrąjį pažįsta jo sužadėtinė. Jis priėjęs prie balkono pradėjo rėkti, kad išjungtų tą muziką, tada jo sužadėtinė pasakė jam, kad „kokią muziką, mes nieko dabar neleidžiame“. Ir jis pradėjo aiškinti, kad jie čia pastoviai baliavoja ir leidžia muziką ir jis negali ilsėtis. Jo sužadėtinė paklausė, kas jam yra, kokių turi problemų. Po šio jos sakinio, šis pasakė, jog ateis pas ją į grožio saloną ir paaiškins. Tada jis atsistojo ir paklausė pas jį, kas jam yra ir jeigu yra kažkokios problemos, tai tegu kviečia policiją. Šis atsakė, kad jis ne ožys, kad kviestų policiją. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu jie apsižodžiavo vienas su kitu ir jis sėdo į mašiną ir išvažiavo. Vėliau apie vidurnaktį, jis su savo sužadėtine išėjo į lauką išlydėti jo draugo namo. Jiems išėjus į lauką, ties (duomenys neskelbtini) namu, prie jų dideliu greičiu privažiavo V. S. su automobiliu, kurio tikslios markės dabar pasakyti negali, ir iš automobilio išlipę trys vaikinai puolė ant jo. Jo draugas pamatęs, kad iš automobilio iššoko vaikinas laikydamas rankoje kažkokį daiktą labai išsigando, pradėjo šaukti bėkite ir pats pabėgo. Jo draugas pačių muštynių nematė. Jis pamatė, kad link jo bėga V. S. laikydamas ranką už nugaros. Jis iškarto suprato, kad jis rankoje kažką turi, bet ką tiksliai nematė. Jis pradėjo bėgti nuo jo, dar pasakė sužadėtinei, kad trauktųsi ir iš nugaros pajuto smūgį į kojas, prarado pusiausvyrą ir nukrito. Kai jis nukrito, prie jo pribėgo visi trys vaikinai. Visi trys vienu metu pradėjo jį daužyti, suduodami nenustatytą kiekį smūgių į galvą ir kūno sritį. Tų kitų dviejų vaikinų jis taip pat nepažįsta, tačiau juos žino jo sužadėtinė, tai J. V. ir A. K.. Po jo sumušimo jie sėdo vėl į tą patį automobilį ir išvažiavo. Jis su sužadėtine grįžo namo. Tą naktį pas medikus nesikreipė, tačiau sekančią dieną atsikėlęs ryte apie 12.00 valandą pajautė, kad jam svaigsta galva, skaudą sumušimo vietas. Apie pietus jam gulint lovoje, jo draugė stovėjo balkone ir džiovė rūbus, tuo metu prie balkono priėjo V. S., kuris kažką ten sakė jo draugei. Po to jis pasakė jai, kad nori su juo pakalbėti. Jis išėjo į balkoną ir šis kažką pradėjo sakyti, kad jiems reikia pakalbėti, kad reikia viską išspręsti gražiuoju. Jis pasakė, kad jis dėl sužalojimo kreipsis į instancijas ir daugiau su juo į diskusijas nesivėlė. Jis dar dieną pagulėjo ir vakare su savo sužadėtinė nuvyko į (duomenys neskelbtini) priėmimo skyrių, kur buvo apžiūrėtas medikų. Po apžiūros su greitąją buvo nuvežtas į (duomenys neskelbtini) skubios pagalbos skyrių. Po apžiūros buvo paleistas namo. Jam buvo nustatytas galvos sumušimas (1 t., b. l. 1-6).

Ikiteisminiame tyrime apklaustas liudytojas A. M. parodė, kad 2021 m. birželio 26 d. buvo pas savo draugą M. L. namuose. Kartu su jais buvo ir M. draugė E. G.. M. butas yra antrame aukšte. Jie visi sėdėjo balkone, leido vakarą, jie su M. sėdėjo, o E. stovėjo. Maždaug apie 21.00 val., tačiau dėl laiko gali ir klysti, jie žiūrėjo video įrašą, tačiau jo nebuvo paleidę labai garsiai, kai prie balkono priėjo kažkoks vaikinas ir liepė patildyti muziką ir bandė prie jų prisikalbinti, tai yra sukelti konfliktą, nes kaip vėliau po šio įvykio suprato, tarp E. ir to vaikino merginos yra buvę kažkokių nesutarimų, dėl ko mano, kad tas vaikinas norėjo išprovokuoti konfliktą. Paskui tas vaikinas kažką pasakė E., tuomet M. atsistojo nuo kėdės ir pradėjo aiškintis kas tam vaikinui nepatinka. Jis sėdėjo ir nebuvo atsistojęs, o kadangi butas yra antrame aukšte, tas vaikinas jo nematė. Iš balso tono buvo aišku, kad tas vaikinas nori konflikto, galiausiai tas vaikinas pasakęs „tuoj grįšiu tau (keiksmažodis)“sėdo į kažkokį juodos spalvos automobilį su baltos spalvos tatiuruote ar šiaip kažkokia emblema, markės automobilio nepamatė, greitai gazuodamas išvažiavo iš kiemo. Jis to vaikino nematė, todėl nežino kas ten toks buvo, tačiau pastarajam išvažiavus E. parodė to vaikino profilio nuotrauką „Facebook“ puslapyje, ir jis atpažino tą vaikiną, jį žino iš matymo, tačiau nežino nei jo vardo nei pavardės, paskyroje šis yra užsivadinęs „V. E.“. Kurį laiką dar pabuvę pas M., visi trise, tai yra jis, M. ir jo draugė E., išėjo iš buto. Tuo metu galėjo būti apie vidurnaktį, gal šiek tiek anksčiau. Išėję iš buto, jie ėjo takeliu einančiu tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namų. Jiems einant takeliu, jis pamatė nuo (duomenys neskelbtini) namo atvažiuojantį automobilį, kuris stabtelėjo šalia (duomenys neskelbtini) namo, po ko toliau atvažiavo prie (duomenys neskelbtini) namo esančios automobilių stovėjimo aikštelės, kur iš sustojusio, to pačio automobilio, į kurį įlipo ir skubiai išvažiavo, prieš tai prie balkono sukonfliktavęs vaikinas, išlipo, jam atrodo, keturi asmenys, gal viso buvo ir penkti, bet gali ir klysti. Buvo jau tamsu, o jis ir šiaip blogai mato į tolį, todėl nematė tų asmenų veidų, negali įvardinti kas ten tokie buvo, tačiau jam buvo aišku, kad tarp tų asmenų yra vaikinas, kuris prieš tai konfliktavo su M. ir E. prie jų balkono. Išlipę iš automobilio keli asmenys rankose kažką turėjo, pas vieną asmenį matė kažkokią lazdą ir išgirdo garsą tokį, kuris būna išskleidus teleskopinę lazdą. Lazdas turėjo ne visi asmenys, gal tik du, kad vienas asmuo turėjo lazdą tikrai matė, o dėl kitų gali ir klysti. Visi asmenys išlipę iš automobilio pradėjo bėgti link jų. Jie su M. pradėjo bėgti nuo jų, iš pradžių abu su M. bėgo kartu tiesiai, tačiau vėliau išsiskyrė, nes M. pasuko į dešinę, o jis toliau bėgo kairiau esančiu takeliu. Jiems išsiskyrus, atsisukęs pamatė kaip vienas iš besivijusių asmenų M. su lazda kirto per kojas, po ko M. nukrito ant žemės ir tuomet visi asmenys pripuolę pradėjo jį mušti, tačiau jis jau nematė nei kuo nei kur M. buvo smūgiuojama. Jis parbėgo namo ir užsirakino namuose, ir laukė, kol M. ką nors jam praneš. Maždaug po pusvalandžio, galėjo būti po vidurnakčio, apie 00.30 val., jis gavo M. žinutę, kvietė ateiti pas jį. Nuėjus pas M. jis matė, kad jam ant veido ties kairės pusės žandikauliu buvo mėlynė, o galvoje buvo guzas, tačiau dabar tiksliai negali pasakyti kurioje vietoje, kiek atsimena kažkur kaktoje. Taip pat M. jam parodė savo kojas, ant kurių taip pat matė mėlynes. M. sakė, kad jam buvo suduotas smūgis ir beisbolo lazda, taip pat jam buvo suduoti smūgiai rankomis ir jis buvo spardomas kojomis. E. pasakė, kad M. mušė tas pats vaikinas, kuris prieš tai sukonfliktavo su jais po balkonu, taip pat minėjo kažkokį vaikiną pavarde V., sakė, kad jis yra plikas ir dar kelis asmenis, kurių jis nepažįsta ir negali jų įvardinti. Jis pats tų asmenų veidų nematė, juos visus jam vėliau per „Facebook“ puslapį parodė E., todėl jis juos galėtų atpažinti tik iš to, kad juos jam parodė E.. Prie apklausos prideda jų ėjimo ir muštynių vietos schemą ant žemėlapio nuotraukos (1 t., b. l. 68-72).

Ikiteisminiame tyrime apklausta liudytoja E. L. (ankstesnė pavardė G.) parodė, kad M. L. yra jos vaikinas, jie abu gyvena daugiabučiame name. 2021 m. birželio 26 d. pas juos į svečius buvo atėjęs M. draugas A. M., ir jie visi trise sėdėjo jų su M. buto balkone. Jų butas yra antrame aukšte. Vakare, buvo jau šiek tiek aptemę, tačiau dar buvo pakankamai šviesu, tačiau kiek buvo valandų negali pasakyti, po balkonu išgirdo vyriškio balsą, kuris liepė jiems netriukšmauti ir eiti į butą. Nesupratusi kas vyksta priėjo prie balkono lango ir persisvėrusi per balkoną, ji pamatė V. S.. Jį pažįsta, nes pastarojo žmona norėjo dirbti kartu su ja, tačiau vėliau ji atsisakė dirbti, nes išsikraustė iš (duomenys neskelbtini). Jai išlindus, V. ją atpažino ir agresyviai pasakė „aš ateisiu pas tave į kirpyklą ir pasikalbėsime“. Ji suprato, kad V. norėjo ją pagąsdinti. Tuomet M. atsistojo ir paklausė V. kas jam yra, ko jis nori iš jos. M. V. nėra pažįstamas ir jis jo tuo metu nepažinojo, tačiau išgirdęs, kad tas vyriškis ją puola, išlindo pasižiūrėti ir bandyti nuraminti. V. pradėjo rėkti, o M. jį bandė raminti. Buvo matyti, kad V. nori išprovokuoti kažkokį konfliktą. Galiausiai V. apsisuko ir pradėjo eiti link savo automobilio, nueidamas jiems pasakė kažką panašaus „jums bus (keiksmažodis)“. Tuomet įsėdo į savo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, tačiau modelio nežino, kažkas panašaus į „(duomenys neskelbtini)“, tamsios spalvos, valstybinių numerių neatsimena. Sėdęs į automobilį, V. gazais nuvažiavo link „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės pusės. Tuomet jie dar pasėdėjo gan ilgokai, galėjo būti apie 01.00 val., nusprendė palydėti A. namo, o M. kaip tik pasibaigė cigaretės, todėl prie to pačio būtų užsukę į naktinę parduotuvę nusipirkti cigarečių. Jiems išėjus iš buto, ėjo link A. namų, link jo namų ėjo takeliu einančiu tarp (duomenys neskelbtini) namų. Einant takeliu, išgirdo greitai atvažiuojančio automobilio garsą. Atsisukusi pamatė prie jų namo staigiai sustojusį automobilį, kuris iš pirmo žvilgsnio jai priminė tą patį automobilį, į kurį įsėdo ir su kuriuo išvažiavo V.. Matė, kad automobiliui pristojus buvo atsidariusios durelės, tačiau automobilis vėl staigiai pradėjo važiuoti ir sustojo naujai įrengtoje automobilių stovėjimo aikštelėje, šalia (duomenys neskelbtini) namo. Automobiliui sustojus iš automobilio išlipo trys vyriškiai ir pasileido bėgti link jų. Iš vairuotojo vietos išlipo V., matė, kad jis rankoje nešėsi beisbolo lazdą. Taip pat girdėjo tokį garsą koks būna išskleidžiant teleskopinę lazdą, ir jai atrodo tokią lazdą turėjo A. K., kuris jai atrodo išlipo iš automobilio galo. Taip pat iš automobilio išlipo ir jai dar vienas pažįstamas J. V.. Visi pasileido link jų, pirmas bėgo V., paskui V., o paskui jį K.. A. pamatęs link jų atbėgančius vaikinus pasileido bėgti. Ji pamačiusi, kad jie atbėga link M. ir tuomet pamatė, kad iš už (duomenys neskelbtini) namo kampo išlindo barzdotas vaikinas, ir ji labai apsidžiaugė, kad jis jiems pagelbės ir pradėjo šauktis pagalbos, tačiau pamačiusi to vaikino veidą, atpažino kad tai buvo M. S., kuris taip pat yra iš V. draugų rato, tuomet suprato, kad jis yra kartu su jais. Pirmas prie M. pribėgo V., kuris su beisbolo lazda sudavė M. per kojas, M. nukrito ant žemės, tuomet pribėgo V. ir po to K.. V. ir V. M. mušė kumščiai ir daužė beizbolo lazda, o K. M. spardė kojomis, o S. stovėjo šalia visų, tačiau ji tiksliai nematė ir negali pasakyti ar jis smurtavo prieš M.. M. nuo jam suduodamų smūgių rankomis dengėsi veidą ir vienu momentu atsidengė ir pasakė „baikit ką čia darot“, tuomet V. pamatęs M. veidą, atsitraukė ir pasakė palaukit pasikalbam. Jai susidarė įspūdis, kad V. atpažino M.. M. pasakė, kad V. pats prie jų prisikabino, kai jie buvo savo namų balkone. Tuomet V. atsisuko į V. ir pasakė ‚tu man ne taip sakei“. Ji tuomet puolė skambinti į policiją, o jie visi, tai yra V., V., K. ir S., tai išgirdę staigiai susėdo į V. automobilį ir išvažiavo link (duomenys neskelbtini) parduotuvės pusės. Po to jie su M. parėjo namo. Po sumušimo M. veidas buvo ištinęs, ant dešinės rankos plaštakos buvo mėlynė, mėlynių taip pat buvo ant M. kojų ir juosmens nugaros pusėje, ant sprando buvo nubrozdinta. Iš pradžių M. nesikreipė pas medikus, tačiau kitą dieną atsikėlęs M. skundėsi galvos ir kaklo skausmu, be to šlubavo, todėl galiausiai M. kreipėsi į medikus. Taip pat nori pasakyti, kad ryte, jai būnant balkone, prie balkono vėl priėjo V., jis pradėjo kalbėti nesąmones, sakė norintis ateiti pas ją į kirpyklą atsigerti kavos ir pasikalbėti, ji paklausė apie ką jis nori kalbėtis, apie tai kad sumušė jos draugą, tačiau iš V. elgesio ir kalbos buvo aišku, kad jis nesupranta padaręs kažką blogo, apskritai jis jai pasirodė neadekvatus. V. net nebandė atsiprašyti už tai ką padarė. Galiausiai nuėjo savo reikalais. J. V. ji pažįsta, nes šis kažkada yra draugavęs su jos pažįstama, o A. K. ir M. S. pažįsta iš to, kad matydavo juos vienoje kompanijoje (t. 1, b. l. 75-78).

Liudytoja E. L. (ankstesnė pavardė G.) papildomai parodė tyrime parodė, kad savo pirminius parodymus ji atsimena ir juos tvirtina kaip teisingus. Papildymui nori pasakyti, kad 2021 m. birželio 27 d. naktį jos dabar jau sutuoktinį M. L. mušė trys, tai yra V. S., J. V. ir A. K.. M. ant žemės (žolės) nukrito po V. smūgio beisbolo lazda per kojas, o M. nukritus, jam kumščiais smūgiavo tiek V., tiek J., o A. K. M. spardė kojomis į įvairias kūno vietas. Minėti vyriškiai M. mušė jį apsupę iš visų pusių, todėl ji negali pasakyti, kuris jų ir į kurias kūno vietas smūgiavo M. ir kiek jam smūgių sudavė. Tuo metu M. buvo nugara atsirėmęs į medį. Viskas įvyko greitai ir trūko neilgai, nes kai M. paklausė „kodėl jį muša“, tada J. atpažino M. ir jam nebesmūgiavo ir to daryti neleido savo draugams. Ji gerai matė ir įsidėmėjo M. mušusių vyriškių veidus, juos atpažino, todėl dar kartą gali patvirtinti, kad minimą naktį M. mušė J. V., V. S. ir A. K.. Kad M. S. smūgiuotų ar ką nors darytų M. L., ji nematė. Su minėtais asmenimis, iki minimo įvykio, ji nėra turėjusi jokių reikalų ar konfliktų. Po minėto įvykio ji girdėjo kalbas, kad A. K. turi liudytojus, kurie patvirtins, kad įvykio vietoje jo nebuvo. Minimą naktį ji buvo blaivi, viską ką matė ir kas vyko gerai atsimena. Minimo įvykio metu jos atžvilgiu joks fizinis smurtas nebuvo panaudotas ir ji fiziškai nenukentėjo, bet patyrė stresą. 2021 m. rugsėjo 18 d. ji su M. L. susituokė (1 t., b.l. 81-85).

Apklaustas tyrime liudytojas M. S. parodė, kad 2021 m. birželio 26 d. per pietus su draugu J. V. išėjo žvejoti prie (duomenys neskelbtini) kavinės, esančios prie (duomenys neskelbtini) esančio vandens tvenkinio. Pažvejoję, sutemus, apie vidurnaktį, nes kitą dieną J. reikėjo į darbą, ėjo namo. Ėjo pro garažus ir išlindo prie (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto daugiabučio ir toliau ėjo namų link šaligatviu link (duomenys neskelbtini) namo. Maždaug tarp (duomenys neskelbtini) numeriais pažymėtų namų iš galo privažiavo jų draugas V. S.. Jis privažiavo „(duomenys neskelbtini)“, tamsios spalvos automobiliu, tačiau kokiu tiksliai nežino ir negali pasakyti, taip pat nežino ir negali pasakyti automobilio valstybinių numerių. Pamatęs juos V. sustojo prie jų. Jie iš anksto nebuvo susitarę susitikti, susitiko netyčia. Jie su J. paprašė V., kad jis juos pavežėtų namo. V. sutikus, jie su J. atsisėdo į V. automobilį ir pradėjo važiuoti. J. atsisėdo į V. automobilio priekinę keleivio vietą, o jis atsisėdo gale už J.. Šiek tiek pavažiavus, V. pamatė einančius kažkokius asmenis, tai yra vaikiną ir merginą. V. kažką sumurmėjo, tačiau dabar neatsimena ką, o gal net ir tiksliai negirdėjo ką, tuomet staigiai sustabdė automobilį, iššoko iš jo ir nubėgo link tų asmenų, t. y. merginos ir vaikino. Nubėgęs link tų asmenų, V. nieko su savimi nesinešė ir rankose nieko neturėjo. Nepastebėjo, kad automobilyje būtų kokių nors pagalių, lazdų ir dar kokių nors įrankių. V. nubėgus link tų asmenų išgirdo konflikto garsus, tai yra barnį, girdėjo merginos ir vyriškio balsus, tačiau konkrečiai negirdėjo ką kas kam sakė. Tuomet jie kartu su J. išlipo iš automobilio ir pradėjo eiti link triukšmo garsų. Jiems su J. priėjus prie V., jis su kažkokiu vaikina grūmėsi ant žemės, dalinai jau atsistodinėjo, o šalia stovėjusi mergina rėkė ir šaukė ant jų. Jis pamatęs, kad vyksta grumdynės, sugriebė V. ir atitraukė nuo to vaikino. Šalia stovėjusi mergina su V. apsižodžiavo, dar ir J. kažką kalbėjo, tačiau kas konkrečiai ką sakė negali pasakyti. Tuomet jie visi trys, t. y. tai yra jis, J. ir V., grįžo į V. automobilį ir V. toliau juos vežė namo. Važiuojant link namų, automobilyje V. papasakojo, kad jam einant namo šie asmenys per balkoną kabinėjosi prie jo, lyg ir grasino jam. Jis labai neįsigilino kas ten buvo įvykę, todėl nelabai ir žino. Viskas įvyko labai greitai, tik V. nubėgus, o jiems su J. nuėjus paskui jį, jau pamatė V. besivartantį ant žemės su tuo vaikina. Jis nematė, kad kuris nors suduotų konkrečius smūgius į kokias nors vietas, nes jie abu tik grūmėsi ir stumdėsi tarpusavyje. Tuo metu jau buvo tamsu, o ta vieta, kurioje V. grūmėsi su tuo vaikinu, nėra apšviesta, todėl visko gerai nematė. Nei vaikino nei merginos jis nepažįsta, nėra jų anksčiau matęs, negalėtų net pasakyti ar jie buvo blaivūs ar neblaivūs. Neprisimena ir negali pasakyti ar anksčiau tą dieną buvo susitikęs su V., taip pat negali pasakyti ar bendravo telefonu. Tiek su V. tiek su J. dažnai bendrauja telefonu ir dažnai susitinka. Kur tą dieną buvo ir ką veikė A. K., jis nežino ir negali pasakyti (1 t., b. l. 88-91).

Ikiteisminiame tyrime apklaustas liudytojas J. V. parodė, kad 2021 m. birželiop 26 d. jis su draugu M. S. buvo prie (duomenys neskelbtini) poilsiavietėje esančio ežero, žvejojo. Žvejoti išėjo dienos metu apie 17.00-18.00 val. Apie vidurnaktį abu su M. ėjo namo. Namo ėjo pro ATI garažus, po to takeliu pasuko į kairę ir išlindo maždaug prie (duomenys neskelbtini) namo, kur prie jų iš galo privažiavo jo draugas V. S.. V. važiavo „(duomenys neskelbtini)“ automobiliu, juodos spalvos, valstybinių numerių neatsimena. V. automobilyje buvo vienas. Jie su M. paprašė V. pavežti juos su M. iki namų ir V. sutikus susėdo į jos automobilį. Šiek tiek pavažiavus, po kaire puse yra automobilių stovėjimo aikštelė, į kurią V. užsuko ir joje sustojo. Kodėl jis sustojo šioje aikštelėje V. jiems nesakė. Matė, kad tolyn nuo aikštelės, link namų, eina vaikinas ir mergina. Kiek atsimena jie ėjo dviese. V. staigiai išlipo iš savo automobilio ir nuėjo link jų. Rankose V. nieko neturėjo. Priėjęs prie minėtos poros, tai yra vaikino ir merginos, V. pradėjo stumdytis su vaikinu ir kažką aiškintis su juo. Jie stumdėsi tarp ten augančių eglučių, takelio išsišakojime tarp daugiabučių namų. Tuomet jie su M. nuėjo pasižiūrėti kas ten vyksta. Jis ėjo pirmas, M. ėjo jam iš paskos. Jam priėjus prie V. ir poros, vaikinas kėlėsi nuo žemės, o mergina stovėjo šalia ir šaukė. V. stovėjo šalia jų, metro ar kelių metrų atstumu. Jis nematė, kad V. tam vaikinui, prie kurio priėjo, suduotų kokius nors smūgius, jie tik konfliktavo žodžiais ir stumdėsi tarpusavyje. Tą vakarą jie buvo tik trise, t. y. jis, V. ir M. (su M. visą vakarą žvejojo), o su V. susitiko kelios minutės iki šio jo konflikto su vaikinu. Jų bendro draugo A. K. tą vakarą su jais nebuvo. Kiek atsimena, su V. tą vakarą susiskambinę ar susirašę nebuvo, nes V. nežvejoja, todėl su jais prie ežerų nevažiuoja ir tikslo jiems susisiekti tą vakarą nebuvo (1 t., b. l. 116-119).

2021 m. birželio 30 d. VTMT Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad M. L. konstatuota poodinės kraujosruvos kairio skruosto srityje, juosmens srityje, dešinėje plaštakoje, muštinės paviršinės žaizdelės kairėje blauzdoje, kairėje pėdoje, odos nubrozdinimai dešinėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytassritis ir galėjo gautis suduodant smūgius kumščiais, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu, kuo galėjo būti medinė lazda. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti septynių ar daugiau trauminių poveikių pasekoje (t. 1, b. l. 173-175).

2021 m. birželio 28 d. M. L. medicinos dokumentų išraše užfiksuota, kad pacientas atvyko 2021 m. birželio 27 d. 20.39 val., užfiksuoti paciento nusiskundimai: atvežtas su siuntimu iš (duomenys neskelbtini) ligoninės, naktį patyrė galvos traumą, buvo sumuštas su lazda, jaučia galvos ir kaklo srities skausmą (1 t., b. l. 8).

Įvykio vieta – adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad atvykus į įvykio vietą matoma gatvė, kurios dešinėje pusėje matomas pėsčiųjų šaligatvis, pieva bei penkiaaukštis namas pažymėtas (duomenys neskelbtini) numeriu, kairėje pusėje taip pat matomas šaligatvis bei automobilių stovėjimo aikštelė. Paėję tiesiai apie 50 metrų, kairėje kelio pusėje matomi šiukšlių konteineriai, greta kurių eina pėsčiųjų takas link (duomenys neskelbtini) namo. Paėję tuo takeliu apie 40-50 metrų dešinėje jo pusėje matomi du medžiai: vienas spygliuotis, kitas lapuotis. Apžiūrėjus įvykio vietą prie medžių, jokių tyrimui reikšmingų objektų nerasta ir nepaimta (1 t., b. l. 48-51).

Iš byloje pateikto kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad tyrime buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pateikta pranešimo garso įrašo kopija ir padaryta jo stenogramos. Užfiksuota, kad 2021 m. birželio 27 d.  00:29:59 val. iš abonento (duomenys neskelbtini) E. G. pranešė, kad jos vyrą užpuolė kažkokie nepažįstami, bet jau atsitraukė, greitoji nebereikalinga, nes jie jau atsitraukė (2 t., b.l. 66-69).

Tyrime nutraukti ikiteisminiai tyrimai A. K., J. V. atžvilgiais, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (1 t., b. l. 23-24, 34-40).

Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, V. S. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi 2021 m. birželio 27 d. apie 00.29 val., tarp daugiabučių namų pažymėtų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), jis tyčia, beisbolo lazda smūgiavo M. L. per kojas, po ko pastarajam nukritus ant žemės, rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip septynis smūgius į įvairias kūno vietas, padarydamas poodines kraujosruvas kairio skruosto srityje, juosmens srityje, dešinėje plaštakoje, muštines paviršines žaizdeles kairėje blauzdoje, kairėje pėdoje, odos nubrozdinimus dešinėje blauzdoje, kas nukentėjusiajam M. L. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu patikrinti įrodymai yra pakankami teismo apkaltinamosioms išvadoms kaltinamojo V. S. nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį padarymo nukentėjusiosio M. L. atžvilgiu.

Nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymo aplinkybės yra aiškios, nors kaltinamasis V. S. neigia kaltę, paaiškino, jog jaučia kaltę dėl to, kad įvykio vakarą buvo prėjęs prie daugiabučio balkono, paprašė nukentėjusiojo netriukšmauti, nes tą vakarą dėl juntamo triukšmo jis negalėjo užmigti, po to jam išvažiavus automobiliu bei po pusvalandžio atvažiavęs,  pamatęs einančius tris asmenis, pagalvojęs gal tai tie patys asmenys ir atpažinęs E., jis, išlipęs iš automobilio, priėjo prie jų, po ko įvyko susistumdymas su nukentėjusiuoju, jie nugriuvo, voliojosi abu vienas kitam  įrodo įkibę į atlapus, tačiau smūgių vienas kitam nesudavė, tačiau jo kaltę įrodo bylos rašytiniai duomenys - 2021 m. birželio 30 d. VTMT Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad M. L. konstatuota poodinės kraujosruvos kairio skruosto srityje, juosmens srityje, dešinėje plaštakoje, muštinės paviršinės žaizdelės kairėje blauzdoje, kairėje pėdoje, odos nubrozdinimai dešinėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo gautis suduodant smūgius kumščiais, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu, kuo galėjo būti medinė lazda. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti septynių ar daugiau trauminių poveikių pasekoje (t. 1, b. l. 173-175). Teisiamajame posėdyje apklausta ekspertė Z. M. dalyvaujant nuotoliniu būdu, naudojant kompiuterinę programą platformą „ZOOM“, paaiškino, kad nukentėjusiajam juosmens kairėje pusėje sužalojimas padarytas atsitrenkus į kietą buką daiktą. Ant pievos nukritus toks sužalojimas nesigautų. Nuo kritimo galėjo būti sužalojimas juosmens srityje būti. Kairės blauzdos priekiniame paviršiuje padaryta žaizdelė padaryta kietu buku daiktu, suduodant kumščiu, spiriant koja, suduodant lazda, tai nebudinga nukritimui. Ant asfalto nukrintant maža tikimybė, kad ta žaizdelė būtų padaryta. Sužalojimai kairio skruosto srityje padaryti kietu buku daiktu, medine lazda. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas dešinėje plaštakoje galėjo būti padarytas besiginant (3 t., b. l. 54). Byloje pateiktoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam M. L. konstatuotus sužalojimus (aukščiau nurodytus) patvirtina paties nukentėjusiojo M. L., jo sutuoktinės E. L. ir A. M. duoti parodymai teisme ir ikiteisminiame tyrime, kurie yra nuoseklūs, kurie iki įvykio nepažinojo kaltinamojo, todėl teismas neturi pagrindo netikėti jų šių duotų parodymų pagrįstumu, kurie parodė, kad prie nukentėjusiojo lauke pirmas puolė kaltinamasis, kuris kažką laikė už nugaros ir nukentėjėjusiojo parodymus, jis pajutęs smūgį į koją, parado pusiausvyrą, ir nukrito, po to jį pradėjo daužyti. Liudytojo A. M. parodymu (tyrime ir teisme) nustatyta, jog pamatęs asmenis išlipančius iš automobilio ir pradėjus bėgti linkų jų, liudytojas su M. pradėjo bėgti, kurį laiką bėgo kartu, po to išsiskyrė, o jis (A. M.) bėgdamas pamatė, kai vienas iš iš besivejančių asmenų M. su lazda kirto per kojas. Liudytojos E. L. parodymu nustatyta, kad pirmas prie M. pribėgo V., kuris beisbolo lazda sudavė M. per kojas ir jis nukrito ant žemės. Šis įvykis įvyko lakai greitai, liudytojo J. V. teigimu apie keletą minučių. Pirmas iš automobilio išlipo V. S., o kiti išlipo vėliau, todėl liudytojai J. V., M. S. detaliai nematė pačios įvykio pradžios eigos. Tai, kad lauke pirmas pradėjo konfliktą V. S., ikiteisminiame tyrime parodė ir liudytojas J. V., nurodęs aplinkybę, t. y. jog V. išlipo iš automobilio ir nuėjo link jų, rankose jis nieko neturėjo, o priėjęs prie jų, V. pradėjo stumdytis su vaikinu, kažką aiškintis. Nors tyrime ir teisme apklausti liudytojai J. V., M. S. teigė, kad įvykio metu kaltinamasis rankose nieko neturėjo, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo M. L., E. L. ir A. M. duotiems parodymas tyrime ir teisme, kurie yra nuoseklūs, pastarieji iki įvykio nepažinojo kaltinamojo, todėl nėra tikslo jo apkalbėti, juolab kad šias jų nurodytas aplinkybes patvirtina bylos rašytiniai duomenys VTMT Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuoti nukentėjusiajam padaryti sužajolimai bei ekspertės Z. M. paaiškinimas teisme, jog nukentėjusiajam kairės blauzdos priekiniame paviršiuje padaryta žaizdelė padaryta kietu buku daiktu, suduodant kumščiu, spiriant koja, suduodant lazda, tai nebudinga nukritimui. Ant asfalto nukrintant maža tikimybė, kad ta žaizdelė būtų padaryta. Sužalojimai kairio skruosto srityje padaryti kietu buku daiktu, medine lazda. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas dešinėje plaštakoje galėjo būti padarytas besiginant (3 t., b. l. 54).  

Skirdamas V. S. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio1 dalis). Kaltinamojo V. S. atsakomybę lengvinančių, sunkinančių aplinkybių neustatyta. 

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą.  

Kaltinamasis V. S. šią nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas (teistumas išnykęs), šeimoje auga du vaikai, dirba, darbdavio administracijos jis yra charakterizuojamas teigiamai, kaip kruopštus, mandagus, pareigingas, iniciatyvus ir laiku darbus atliekantis darbuotojas (2 t., b. l. 120-121, 124-130, 3 t., b. l. 23, 24-25, 26, 27). V. S. nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos, emocijų ir priklausomybių grupei (VšĮ Kaišiadorių psichikos sveikatos centro pažyma, 2 t., b. l. 138), yra baustas už padarytus administracinius nusižengimus (2 t., b.l.131-135). 

Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamajam V. S. skirtina laisvės apribojimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis). 

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis).

Nukentėjusysis, civilinis ieškovas M. L. byloje (ikiteisminiame tyrime) pareiškė civilinį ieškinį dėl 9 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, prašant ją priteisti iš kaltų asmenų (1 t., b. l. 61). Teisme nukentėjusysis M. L. paaiškino, kad mažina prašomos priteisti neturtinės žalos dydį iki 3 000 Eur, kurią prašo priteisti iš kaltinamojo V. S., nes tyrime, įvykio metu manė, kad yra kalti ir kiti asmenys, t. y. todėl iš trijų asmenų (įtariamųjų) prašė priteisti po 3 000 Eur iš kiekvieno.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013). Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje nustatytas neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą; šie kriterijai turi būti išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti. Neturtinės žalos atlyginimo atveju neįmanomas visiško žalos atlyginimo principas. Teismas įpareigotas kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek įmanoma teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Atsakingo už žalą asmens turtinė padėtis nėra lygiavertė nusikaltimo padariniams, todėl negali iš esmės lemti žalos dydžio. Pusiausvyra tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimą ir žalą padariusio asmens turtinės padėties turi būti protinga ir adekvati ginamoms vertybėms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52-942/2016). Nustatant neturtinės žalos dydį, įvertinamos ne tik tos aplinkybės, kurios rodo kaltininko turtinę padėtį žalos priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimą ateityje. Teismas, įvertinęs visumą neturtinės žalos dydžiui reikšmingų aplinkybių ir atsižvelgdamas į abiejų šalių – nukentėjusiojo ir nuteistojo – interesų pusiausvyrą (V. S. yra jauno ir darbingo amžiaus), į tai, kad nukentėjusiojo sveikata buvo nežymiai sutrikyta, į tai, kad nukentėjęs po šio įvykio nejaučia sveikatos pagbogėjimo, išskyrus tai, kad apie kelias savaites jautė skausmą galvoje, maudimą (fizinį skausmą), o po vartotų vaistų skausmas baigėsi,  todėl prašoma priteisti neturtinė suma 3 000 Eur sumoje prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, todėl patirtą nukentėjusiojo fizinį skausmą, dvasinį išgyvenimą bei išgyvenimą dėl sutuoktinės išgąsčio, teismas įvertina – 800 Eur pinigine išraiška.

Daiktinis įrodymas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas (1 vnt.), kuriame yra BPC garso įrašas, įsiteisėjus nuosprendžiui, paliktinas bylos medžiagoje.

Kaltinamajam V. S. paskirta kardomoji priemonė -  rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 305, 307 ir 310 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

V. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti - 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį:  

1)       dalyvauti elgesio pataisos programose;

2)       neatlygintinai išdirbti iki 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paskirtą V. S. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Bausmės pradžią V. S. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Daiktinį įrodymą, turėjusį reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui – kompaktinį diskąs (1 vnt.), kuriame yra BPC garso įrašas, įsiteisėjus nuosprendžiui, palikti bylos medžiagoje.

Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo M. L. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies.

Priteisti iš V. S., gimusio (duomenys neskelbtini), 800 (aštuonis šimtus) Eur neturtinės žalos nukentėjusiojo M. L. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja                                                                                        Rasa Balsevičienė