Administracinė byla Nr. I1-4275-428/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03430-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 37.3; 37.6; 55.1.1

 (S)

             

 

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. gegužės 31 d.

Kaunas

 

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Medvedevienė 

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos ir palūkanų priteisimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė:

 

Pareiškėjas I. G. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovė, Kalėjimų tarnyba), 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pareiškėjas skunde (b. l. 1–4) ir atsikirtime į atsakovo atsiliepimą (b. l. 76–78) nurodė, kad nuo 2019 m. gegužės 24 d. iki 2020 m. liepos 29 d. jam atliekant bausmę Pravieniškių pataisos namų atvirosios kolonijos (tolau – Pravieniškių PN-AK) buvo pažeidžiamos jo teisės, žeminamas orumas, daromas neigimas poveikis sveikatai. Nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Gyvenamąjį plotą dar labiau mažino patalpose esantys baldai. Dėl to buvo maksimaliai apribota galimybė judėti, tuo pačiu pažeidžiamas privatumas dėl mažos asmeninės erdvės, pareiškėjas jautėsi nuolat stebimas. Kalint mažoje erdvėje sunkiau vėdindavosi patalpa, dėl to patalpoje jautėsi nemalonus kvapas, buvo didelė drėgmė (ypač šaltuoju metų laiku).

Būriuose nebuvo įrengti laisvalaikio kambariai, drabužių džiovinimo patalpos, batų ir maisto laikymui skirtos patalpos, koplyčia. Drabužius tekdavo džiovintis gyvenamojoje patalpoje, pakabintus ant lovų, todėl drėgmė patalpose dar labiau padidėdavo. Dėl didelės drėgmės supelydavo asmeniniai daiktai, drabužiai, sudrėkdavo patalynė. Dėl didelės drėgmės ir žemos temperatūros gyvenamosiose patalpose pareiškėjui teko kęsti nuolatinius sąnarių skausmus. Patalpų langai buvo avarinės būklės. Maistą teko laikyti nehigieniškomis sąlygomis – atvirose dėžėse tiesiog po lovomis, dėl to ant maisto nusėsdavo dulkės, nešvarumai, veisdavosi tarakonai. Avalynę taip pat teko laikyti po lova, šalia maisto. Pareiškėjas negalėjo atlikti religinių apeigų kaip tautinių mažumų atstovas.

Nebuvo užtikrintas sanitarinių įrenginių kiekis. Dėl negalėjimo pasinaudoti sanitariniais įrenginiais tekdavo nuolat kentėti, buvo žalojama sveikata. Buvo įrengti 4 pisuarai, 4 klozetai, 7 praustuvės, šiais sanitariniais įrenginiais naudojosi apie 180 asmenų. Dėl tokių sąlygų pareiškėjui atsirado sveikatos pablogėjimas – hemorojus, dėl kurios jis sulaukdavo pašaipų iš kitų nuteistųjų.

Visose gyvenamosiose patalpose buvo netinkamas natūralus ir dirbtinis apšvietimas. Langų buvo per mažai, patys langai taip pat buvo per maži. Prie tokio apšvietimo buvo neįmanoma nei skaityti, nei rašyti, nei užsiimti kita veikla, nes labai greitai pavargdavo akys.

Gyvenamosiose patalpose buvo daug blakių ir tarakonų. Blakės nuolat sukandžiodavo pareiškėją. Dėl įkandimų pareiškėjui atsirasdavo niežėjimas, perštėjimas, įkandimo vietos sutindavo, atsirasdavo požymiai panašūs į astmos priepuolius – pradėdavo trūkti oro. Teigė, jog daug kartų dėl blakių įkandimų kreipėsi į gydytoją. Tarakonai užteršdavo laikomą gyvenamosiose patalpose maistą, daug maisto tekdavo išmesti.

Ginčo laikotarpiu buvo įrengti tik 2 taksofonai budėtojų dalyje. Nuteistųjų bendrabučio koridoriuje taksofonai nebuvo įrengti, todėl nutrūko pareiškėjo ryšys su artimaisiais, nes taksofonai nuolat būdavo užimti. Be to, pareigūnai nuolat klausydavosi pareiškėjo pokalbių.

Pareiškėjui nebuvo sudarytos saugios gyvenimo sąlygos, kadangi būrių koridoriuose nebuvo įrengtos stebėjimo kameros. Dėl šių neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų pareiškėjas ne kartą buvo patyręs fizinius išpuolius iš kito nuteistojo.

Nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė dvasinį skausmą ir kančią, diskomfortą, atsirado depresija.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimuose į skundą (b. l. 20–26, 91–96) nurodė, kad visą vertinamąjį laikotarpį pareiškėjui buvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Nurodė, kad vadovaujantis teisės aktais, patalpas valo patys jose laikom asmenys. Jei patalpoje gyvenantys nuteistieji gerai atliktų savo budėtojo pareigas (tinkamai jas valytų, vėdintų), joje negalėtų atsirasti pelėsis ar drėgmė. Pravieniškių PN-AK užtikrina tinkamą temperatūros palaikymą nuteistųjų gyvenamose patalpose. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus. Esant būtinumui, pagal nuteistųjų prašymus išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai.

Laisvalaikio kambarys nuteistiesiems nebuvo įrengtas, tačiau laisvu nuo darbo laiku nuteistieji gali būti savo gyvenamojoje patalpoje ar gryname ore, prie lokaliniuose sektoriuose įrengtų suoliukų. Pataisos namų 3-jame sektoriuje įrengta bendra biblioteka, kurioje gali lankytis visi nuteistieji.

Įstaigos administracija gerinant nuteistųjų gyvenimo sąlygas sanitariniuose mazguose įrengė skalbimo mašinas, kuriomis nuteistieji galėjo naudotis pagal poreikį, tam numatytose vietose įrengtos pastatomos sulankstomos drabužių džiovyklės, sanitariniuose mazguose įrengtos džiovinimo mašinos, kur nuteistieji gali džiovinti drabužius. Nuteistiesiems džiovinimo vietos įrengtos ir būrių kiemuose po stacionariais stogeliais, nuteistiesiems išdalintos daiktadėžės batams sudėti. Būriuose įrengtos virtuvėlės, kuriuose sudarytos sąlygos maisto produktus laikyti spintelėse ir šaldytuvuose.

Nurodė, kad viename pastate yra įrengti 14, 15, 16, 17 būriai kuriuose visi gyvenantys nuteistieji gali naudotis visais sanitarinio mazgo įrengimais: 14 sėdimų klozetų, 2 pisuarais, 1 kojų plautuve, 18 praustuvių, 8 maudymosi vietomis. Iš viso 14, 15, 16, 17 būriuose buvo 157 nuteistieji, todėl pareiškėjo argumentai dėl nepakankamo sanitarinių įrenginių kiekio nepagrįsti.

Pataisos įstaiga užtikrina tinkamą gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų apšvietimą. Gavus informaciją apie neveikiantį apšvietimą, sudaužytas lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Sienose sumontuoti dideli atidaromi skaidraus stiklo langai per kuriuos patenka natūrali dienos šviesa, įrengti langai užtikrina natūralios apšviestos ir higienos normų reikalavimus.

Pažymėjo, kad Pravieniškių PN-AK yra sudarę sutartį su UAB ,,Utenos deratizacija“, pagal kurią įstaigos objektuose buvo ir yra teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Apie pastebėtus kenkėjus informuojama UAB“ Utenos deratizacija“, kuri atlieka dezinfekciją, dezinsekciją ar deratizaciją (priklausomai nuo pastebėtų kenkėjų). Informacija apie suteiktą paslaugą registruojama atliktų kenkėjų kontrolės darbų ataskaitoje.

Siekiant užtikrinti nuteistųjų teisę atlikti religines apeigas pataisos namų 3-jame sektoriuje naujai rekonstruotame pastate yra įrengtas laisvalaikio kambarys, kuriame yra religinė atributika (kryžius, maldaknygė). Nuteistieji taip pat be apribojimų gali lankytis klubo patalpose, kurioje taip pat yra pastatytas kryžius, religinė atributika ir kurioje galima atlikti religines apeigas atskirai nuo kitų nuteistųjų.

Nurodė, kad Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus kontroliniame praleidimo punkte įrengti 2 taksofonai, būrio teritorijoje yra įrengti 2 taksofonai. Teisės aktai nenumato pataisos namams pareigos įrengti specialią patalpą skambinimui bei nenumato skambinimo telefonų skaičiaus, Pareiškėjo argumentai dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų, klausantis telefoninių pokalbių ir pažeidžiant jo privatumą turėtų būti atmesti kaip nepagrįsti.

Pažymėjo, kad jokie teisės aktai nenumato įstaigai prievolės, jog nuteistųjų gyvenamųjų patalpų koridoriuose būtų įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, todėl pareiškėjo argumentai, kad nebuvo sudaromos saugios sąlygos neįrengiant būrių koridoriuose vaizdo stebėjimo priemonių, atmestini.

Pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 24 d. iki 2020 m. liepos 29 d. dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo, diskomforto, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos į psichologus nesikreipė. Pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl jo skundas yra visiškai nepagrįstas.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

Ši byla nagrinėjama iš naujo, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT) 2023 m. vasario 8 d. nutartimi panaikinus Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 9 d. sprendimą ir bylą perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valstybės valdžios institucijų veiksmų jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 24 d. iki 2020 m. liepos 29 d.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad byloje pateikta prieštaringų duomenų, kokiose gyvenamosiose patalpose, kokiais laikotarpiais buvo laikomas pareiškėjas ir ar jis ginčo laikotarpiu visada buvo Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje. Minėtas prieštaravimas nebuvo teismo išsiaiškintas, todėl LVAT laikė, jog tai esminis sprendimo trūkumas, nes jis neleido identifikuoti, nuo kada iki kada pareiškėjas buvo laikomas Pravieniškių PN-AK, kokiose patalpose ir ar ten buvo / nebuvo atlikti pareiškėjo nurodyti neteisėti veiksmai.

Atsakovės atstovė atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 24 d. iki 2020 m. sausio 8 d. buvo 17 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje, o nuo 2020 m. sausio 8 d. iki 2020 m. liepos 29 d. 15 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje. Atsakovės atstovė pateikdama aukščiau nurodytus duomenis vadovavosi 2020 m. sausio 13 d. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pažyma Nr. 63-103 „Dėl I. G. gyvenamųjų patalpų“.

Atsakovės atstovė atsiliepime į pareiškėjo atsikirtimą patikslino pateiktus duomenis ir nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 24 d. iki 2020 m. sausio 8 d. bausmę atliko 20 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje, nuo 2020 m. sausio 8 d. iki 2020 m. balandžio 23 d. 17 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje, o nuo 2020 m. balandžio 23 d. iki 2020 m. liepos 29 d. – 15 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje. Paaiškino, kad 20 būrio 1 gyvenamoji patalpa ir 17 būrio 1 gyvenamoji patalpa yra ta pati patalpa. Pateiktiems duomenims pagrįsti atsakovės atstovė pateikė pažymą „Perkėlimai (1644 G. I.).

Atsakovės atstovas 2023 m. kovo 28 d. pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 24 d. iki 2020 m. liepos 29 d. laisvės atėmimo bausmę atliko šiose gyvenamosiose patalpose: 1) nuo 2019 m. gegužės 24 d. iki 2020 m. balandžio 23 d. – 20 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje (2020 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 2-43, 20 būrio 1 gyvenamoji patalpa pakeista į 17 būrio 1 gyvenamąją patalpą); 2) nuo 2020 m. balandžio 23 d. iki 2020 m. liepos 29 d. – 15 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje. Laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 15 d. iki 2020 m. sausio 17 d. bausmę atliko Laisvės atėmimo vietų ligoninėje.

Atsižvelgiant į atsakovės pateiktus dokumentus ir paaiškinimus dėl 20 būrio 1 gyvenamosios patalpos ir 17 būrio 1 gyvenamosios patalpos, teismas sprendžia, kad pareiškėjas I. G. Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje buvo laikomas:

1)       Nuo 2019 m. gegužės 24 d. iki 2020 m. sausio 8 d. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 20 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje.

2)       2020 m. sausio 9 d. iki 2020 m. sausio 14 d. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 17 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje.

3)       Nuo 2020 m. sausio 18 d. iki 2020 m. balandžio 23 d. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 17 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje.

4)       Nuo 2020 m. balandžio 23 d. iki 2020 m. liepos 29 d. 15 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje.

Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 15 d. iki 2020 m. sausio 17 d. bausmę atliko Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, todėl teismas šio laikotarpio nevertins, nes pareiškėjas nei skunde, nei atsikirtime į atsakovės atsiliepimą nėra nurodęs, jog minėtu laikotarpiu žala galimai kilo dėl neteisėtų Laisvės atėmimo vietų ligoninės pareigūnų veiksmų.

Atsižvelgiant į tai, jog Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 20 būrio 1 gyvenamoji patalpa ir 17 būrio 1 gyvenamoji patalpa yra ta pati gyvenamoji patalpa, tačiau 2020 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 2-43 pakeista numeracija, teismas laiko, kad esminės reikmės patalpos pavadinimo pakeitimas nesukelia ir visus byloje esančius duomenis vertins atitinkamai pareiškėjo patalpoje būtam laikui, atsižvelgiant į teismo apibrėžtą laikotarpį.

Teismas sprendžia, jog laikotarpis, kuriuo pareiškėjui galimai kilo neturtinė žala yra nuo 2019 m. gegužės 24 d. iki 2020 m. sausio 14 d. ir nuo 2020 m. sausio 18 d. iki 2020 m. liepos 29 d.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui); 2) žalai; 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.

Teismas pažymi, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

 

Dėl gyvenamojo ploto normos

 

Pareiškėjas skunde nurodė, kad gyvenamojo ploto norma buvo pažeista, nes gyvenant Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 20, 17 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 1 gyveno 16 asmenų, o 15 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 2 skundžiamu laikotarpiu gyveno 28 žmonės.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymas Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2018 m. spalio 20 d. iki 2020 m. sausio 22 d.) bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-02-05 įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020 m. vasario 6 d. iki 2020 m. rugpjūčio 7 d.) nustatė, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems pataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpose turi tekti ne mažiau nei 3,1 kv. m gyvenamojo ploto, o pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose – mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, taigi darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017, 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017, 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-626-662/2017, 2017 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1110-858/2017).

Byloje esanti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Turto valdymo skyriaus 2022 m. sausio 20 d. pažyma Nr. 77-94 „Apie nuteistojo I. G. laikymo sąlygas“ bei prie atsiliepimo į pareiškėjo atsikritimą pateiktos I ir II aukšto schemos patvirtina, jog 17 būrio 1 gyvenamosios kameros plotas – 52,00 kv. m, joje gyveno 16 nuteistųjų, o 15 būrio 2 gyvenamosios kameros plotas – 71,2 kv. m, joje gyveno 22 asmenys. Duomenų apie tai, jog aukščiau nurodytose gyvenamosiose patalpose kalinamų asmenų skaičius skundžiamu laikotarpiu būtų kitęs, nepateikta. Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis sprendžia, jog pareiškėjui 17 būrio 1 gyvenamojoje kameroje teko 3,25 kv. m, o 15 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje – 3,24 kv. m. Atsižvelgiant į nustatytą, matyti, kad pareiškėjas Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 15 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 2 skundžiamu laikotarpiu gyveno 28 nuteistieji, tačiau nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų tokį teiginį. Atsikirtime pareiškėjas nurodė, kad atsakovės atstovas teismui pateikė melagingus duomenis, kiek asmenų buvo kalinama, tačiau savo duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo teiginį nepateikia.

Teismas pažymi, jog atsakovės atstovas teismui pateikė Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Turto valdymo skyriaus 2022 m. sausio 20 d. pažymą Nr. 77-94 „Apie nuteistojo I. G. laikymo sąlygas“ bei prie atsiliepimo į pareiškėjo atsikritimą I ir II aukšto schemas, taip pat Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Resocializacijos skyriaus 2022 m. balandžio 4 d. pažymą Nr. 63-939 „Dėl I. G. gyvenamųjų patalpų“, kurioje užfiksuoti duomenys apie patalpų plotą ir jose gyvenančių nuteistųjų skaičių, todėl teismas neturi pagrindo abejoti pateiktų duomenų pagrįstumu ir teisingumu.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad didelę dalį gyvenamojo ploto užėmė baldai ir kitas inventorius.

Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) didžioji kolegija, harmonizuodama praktikos išsiskyrimus, 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršic prieš Kroatiją pažymėjo, jog pagal Konvencijos 3 straipsnį nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos. Būtent šiame EŽTT sprendime nurodė, kad nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, jog 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą. EŽTT šiame sprendime taip pat nurodė, kad kai vertinamas kalinimas kameroje, kurioje kiekvienam kalinamam asmeniui tenka nuo 3 iki 4 kv. m, erdvės veiksnys išlieka svarbus sprendžiant dėl kalinimo sąlygų adekvatumo; tokiais atvejais Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas bus konstatuotas, jeigu ploto veiksnys nustatomas kartu su kitomis netinkamo kalinimo sąlygomis. Be to, EŽTT paaiškino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją, nurodydamas, jog kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, tačiau nėra nurodyta, kad į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, užstatytas baldais. EŽTT vertinimu, šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Tai reiškia, kad baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.

Įvertinus byloje surinktus duomenis apie pareiškėjui tenkantį gyvenamąjį plotą, teismas pareiškėjo argumentą, jog buvo pažeista minimalaus gyvenamojo ploto norma atmeta kaip nepagrįstą.

 

Dėl patalpų neįrengimo

 

Pareiškėjas skunde nurodė, kad gyvenamuosiuose būriuose nebuvo įrengtas laisvalaikio kambarys, drabužių džiovinimo patalpa, taip pat neįrengtos batų ir maisto laikymui skirtos patalpos. Atsikirtime į atsiliepimą papildomai pažymėjo, jog nebuvo įrengta koplyčia.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 10 d. iki 2020 m. gruodžio 22 d.) (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 5 punkte numatyta, kad pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamos šios patalpos: laisvalaikio kambarys (kiekvienam būriui) (5.8 papunktis), drabužių ir avalynės džiovykla (5.9 papunktis) bei kambarys maisto produktams laikyti (kiekvienam būriui) (5.10 papunktis).

Atsakovės atstovė 2022 m. sausio 20 d. pažymoje Nr. 77-94 „Apie nuteistojo I. G. laikymo sąlygas“ nurodė, jog 17, 15 būrių patalpose laisvalaikio kambarys nuteistiesiems nėra įrengtas. Minėtoje 2022 m. sausio 20 d. pažymoje nurodyta, kad sanitariniuose mazguose įrengtos skalbimo mašinos, tam numatytose vietose įrengtos pastatomos sulankstomos drabužių džiovyklės, sanitariniuose mazguose įrengtos džiovinimo mašinos. Džiovinimo vietos taip pat įrengtos ir būrių kiemuose po stacionariais stogeliais, išdalintos daiktadėžės batams sudėti, kuriose galėjo džiovinti batus. Be to, įstaigos trečiajame sektoriuje 15-17 būriuose įrengtos virtuvėlės, sudarytos sąlygos maisto produktus laikyti spintelėse ir šaldytuvuose.

Aplinkybė, kad bendrabučio tipo patalpose, kuriose aktualiu laikotarpiu bausmę atliko pareiškėjas, nebuvo įrengtas laisvalaikio kambarys, pripažino ir atsakovės atstovas, todėl nustačius, kad vertinamu laikotarpiu atsakovės atstovas neužtikrino, kad pataisos įstaigoje būtų įrengtas poilsio kambarys, bei atsižvelgus į teisinį reglamentavimą, pripažintina, kad atsakovės atstovas neįvykdė Eksploatavimo taisyklių 5.8 papunktyje nustatyto reikalavimo.

Eksploatavimo taisyklių 5.10 papunktyje nurodyta, kad pataisos namuose nuteistųjų gyvenamuosiuose korpusuose kiekvienam būriui turi būti įrengtas kambarys maisto produktams laikyti.

Iš atsakovės atstovo pateikto I ir II aukšto plano matyti, kad virtuvė įrengta pirmame aukšte, kuriame yra 14 ir 15 būriai. Atsakovės atstovo pateiktoje II aukšto schemoje virtuvės patalpa nepažymėta. Kitų duomenų, kurie patvirtintų, jog 15 – 17 būriams įrengtos virtuvėlės, kaip tai nurodyta 2022 m. sausio 20 d. pažymoje Nr. 77-94 atsakovės atstovas nepateikė. Be to, Lietuvos kalėjimų tarnybos Turto valdymo skyriaus 2023 m. kovo 22 d. pažymoje Nr. LV-14224 „Apie nuteistojo I. G. laikymo sąlygas“ nurodyta, kad nuteistiesiems maisto laikymo patalpa įrengta 1 aukšte, o virtuvėlė 2 aukšte. Teismas pažymi, jog maisto laikymo patalpa 1 aukšto schemoje nėra pažymėta, todėl teismas negali įvertinti, jog atsakovės atstovo nurodyti duomenys atitiko skundžiamu laikotarpiu buvusias faktines aplinkybes.

Atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad kiekvienas būrys turi įrengtą virtuvėlę, kurioje nuteistieji gali laikyti maisto produktus, teismas sprendžia, kad atsakovės atstovas nesilaikė Eksploatavimo taisyklių 5.10 papunktyje numatyto įpareigojimo pataisos namuose nuteistųjų gyvenamuosiuose korpusuose kiekvienam būriui įrengti kambarį maisto produktams laikyti.

Atsakovės atstovas nurodė, jog įstaigos administracija sanitariniuose mazguose įrengė skalbimo mašinas, sulankstomas drabužių džiovykles, taip pat džiovinimo mašinas bei džiovinimo vietas burių kiemuose po stacionariais stogeliais. Nuteistiesiems išdalintos daiktadėžės batams susidėti, kuriose galėjo džiovinti batus. Duomenų apie tai, jog pareiškėjas kreipėsi su skundais į įstaigos administraciją dėl neįrengtų ar netinkamai įrengtų vietų, kuriose galėtų išsiskalbti ar išsidžiovinti drabužius, nėra, todėl pareiškėjo argumentas, jog nebuvo įrengta atskira vieta batų ir drabužių džiovinimui atmestina, kaip nepagrįsta.

Pareiškėjas tik atsikirtime į atsiliepimą nurodo, kad Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje koplyčia įrengta tik 2021 m. gruodžio mėnesį, todėl ginčijamu laikotarpiu negalėjo atlikti religinių apeigų kaip tautinių mažumų atstovas bei susitikti su sentikių popu.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys tikintys nuteistieji turi teisę dienotvarkėje numatyto laisvalaikio metu pataisos įstaigose vieni arba kartu su kitais nuteistaisiais atlikti religines apeigas. BVK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad religinės apeigos netrukdytų kitų nuteistųjų poilsiui. Religinių apeigų atlikimo pataisos įstaigoje tvarką nustato Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės (BVK 106 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2018 m. spalio 20 d. iki 2020 m. sausio 22 d.) 184 punkte numatyta, kad atsižvelgiant į kiekvieno nuteistojo religinius, dvasinius ir moralinius poreikius, turi būti leidžiama dalyvauti pamaldose arba susirinkimuose, vykstančiuose pataisos įstaigoje, ir turėti tam reikalingas knygas ir literatūrą. Minėtų taisyklių 185 punktas numatė, kad religinėms apeigoms atlikti pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į dvasininkų rekomendacijas, įrengia atitinkamas patalpas.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 21 d. iki 2020 m. rugpjūčio 21 d.) 113 punkte numatyta, kad pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) administracija užtikrina nuteistųjų (suimtųjų) teisę tenkinti su religija susijusius poreikius Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) administracija sudaro sąlygas Lietuvos Respublikoje pripažintų tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkams lankytis pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje). Pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) vietos religinėms apeigoms atlikti įrengiamos pagal dvasininkų rekomendacijas (114 punktas).

Nurodytas teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad nepriklausomai nuo inicijuojamų religinių apeigų masto (ar vienas, ar bendruomenėje, su dvasininku ar be jo), iš esmės vien tik dėl savo sakralinio, susikaupimo, tylos bei ramybės reikalaujančio pobūdžio, religinėms apeigoms atlikti atsakovė turi užtikrinti tam atskiras patalpas, t. y. įrengtas pagal dvasininkų rekomendacijas su religine atributika. Pažymėtina, kad Vidaus tvarkos taisyklių 114 punkte suformuluotas imperatyvus reikalavimas įrengti vietą religinėms apeigoms atlikti pagal dvasininkų rekomendacijas, todėl tokia vieta pataisos įstaigoje privalo būti ir jos paskirtis turi būti ne multifunkcinė, derinant religinių apeigų galimybę su kitomis tuo pačiu metu vykdomomis veiklomis.

Taigi, nors religinių apeigų atlikimas neturėtų būti suprantamas išimtinai kaip tokių apeigų atlikimas vien tik koplyčioje, tačiau, teismo vertinimu, bet kokiu atveju tam turi būti skiriama atskira patalpa, sudarant religines apeigas atliekančiam ir / ar besimeldžiančiam asmeniui sakraliai privačią erdvę, kurioje būtų išlaikyta rimtis, susikaupimas ir tyla.

Atsakovės atstovė atsiliepime į pareiškėjo atsikirtimą nurodė, kad pataisos namų Trečiajame sektoriuje naujai rekonstruotame pastate yra įrengtas laisvalaikio kambarys, kuriame yra religinė atributika (kryžius, maldaknygė). Nuteistieji be apribojimų gali lankytis klubo patalpose, kuriose taip pat yra kryžius, religinė atributika ir kurioje galima atlikti religines apeigas atskirai nuo kitų nuteistųjų.

Pareiškėjas atsikirtime nenurodė, kaip koplyčios kaip patalpos nebuvimas pažeidė jo teises. Be to, pažymėtina, jog galimą pažeidimą pareiškėjas siejo ne su patalpų nebuvimu, tačiau su tuo, jog negalėjo susitikti su sentikių popu. Byloje duomenų, jog pareiškėjas kreipėsi į administraciją su prašymais užtikrinti jam susitikimą su sentikių popu nėra.

Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė, jog atsakovės atstovas veikė netinkamai, nesuteikė pareiškėjui patalpų ar susitikimo su sentikių popu, tam, kad pareiškėjas galėtų išpažinti tikėjimą. Pareiškėjo argumentai dėl to, jog negalėjo susitikti su sentikių popu yra deklaratyvūs, abstraktūs, grindžiami tik subjektyviu pareiškėjo manymu, nepagrįsti objektyviais duomenimis, todėl atmestini, kaip nepagrįsti.

 

Dėl sanitarinių mazgų

 

Pareiškėjas skunde nurodė, kad visuose būriuose, kuriuose pareiškėjas buvo kalinamas, nebuvo užtikrintas sanitarinių įrenginių kiekis.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 7.4 punkte nurodyta, kad praustuvių norma 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų; 7.6 punkte nurodyta, kad klozeto (gali būti ir tupiamas) arba pisuaro (tik vyrams) norma 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų.

Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Resocializacijos skyriaus 2022 m. sausio 13 d. pažymoje Nr. 63-103 „Dėl I. G. gyvenamųjų patalpų“ nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 24 d. iki 2020 m. sausio 8 d. vienu sanitariniu mazgu naudojosi 16 ir 17 būriai, kuriuose iš viso buvo 89 nuteistieji, o laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 7 d. iki 2020 m. liepos 29 d. vienu sanitariniu mazgu naudojosi 14 ir 15 būriai, kuriuose iš viso buvo 68 nuteistieji. 2022 m. balandžio 4 d. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Resocializacijos skyriaus pažymoje Nr. 63-939 „Dėl I. G. gyvenamųjų patalpų“ pateikta analogiško turinio informacija kaip ir aukščiau nurodytoje pažymoje, tik patikslinus laikotarpį bei gyvenamąją patalpą, kurioje pareiškėjas buvo kalinamas.

Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Turto valdymo skyriaus 2022 m. sausio 20 d. pažymoje Nr. 77-94 „Apie nuteistojo I. G. laikymo sąlygas“ nurodyta, kad nurodė, kad viename pastate yra įrengti 14, 15, 16, 17 būriai, kuriuose visi gyvenantys nuteistieji gali naudotis visais sanitarinio mazgo įrengimais: 14 sėdimų klozetų, 2 pisuarai, 1 kojų plautuvė, 18 praustuvių, 8 maudymosi vietos.

2023 m. kovo 22 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Turto valdymo skyriaus pažymoje
Nr. LV-14224 „Apie nuteistojo I. G. laikymo sąlygas“ nurodyta, kad Trečiojo sektoriasu 20 būryje (dėl numeracijos keitimosi 17 būrys) įrengta 5 klozetai ir 5 praustuvės. Šiais sanitariniais mazgais galėjo naudotis 16-17 būrių nuteistieji. Trečiojo sektoriaus 15 būryje įrengta 4 klozetai, 2 pisuarai ir 4 praustuvės. Šiais sanitariniais mazgais galėjo naudotis 14-15 būrių nuteistieji.

Atsakovės atstovo pateikti duomenys prieštaringi, turintys neatitikimų. Teismas nurodo, kad atsakovės atstovas (institucija), turėdama žmogiškuosius išteklus ir tam skirtą skyrių – Turto valdymo skyrių – privalo įsitikinti pateikiamų duomenų teisingumu, o teikdama teismui duomenis yra atsakinga už pateiktų duomenų tikrumą ir teisingumą.

Atsižvelgiant į tai, jog atsakovės atstovas 2023 m. vasario 28 d. nutartimi buvo įpareigotas nurodyti, kiek žmonių naudojasi sanitariniais įrenginiais pareiškėjo būriuose, kada ir koks kiekis jų buvo įrengtas, teismas laiko, jog atsakovės atstovo 2023 m. kovo 28 d. pateikti papildomi duomenys bei prie jų pridėti dokumentai, vykdant teismo nutartį, vertintini kaip turintys įrodomąją galią sprendžiant dėl sanitarinių mazgų įrengimo atitikties ginčo laikotarpiu galiojusiems teisės aktams.

Įvertinus 2023 m. kovo 22 d. pažymoje Nr. LV-14224 pateiktą informaciją apie 17 būryje ir 15 būryje buvusių sanitarinių įrenginių kiekį spręstina, jog pareiškėjui skundžiamu laikotarpiu bausmę atliekant 17 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje 1 sėdimas klozetas teko 17,8 kalinčiam asmeniui, 1 praustuvė – 17,8 kalinčiam asmeniui, o 15 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje 1 sėdimas klozetas (arba pisuaras) teko 11,3 kalinčiam asmeniui, 1 praustuvė 17 kalinčių asmenų.

Atsižvelgiant į nustatytą, teismas sprendžia, jog atsakovės atstovas nesilaikė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų reikalavimų ir pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas.

 

 

Dėl neužtikrinto natūralaus ir dirbtinio apšvietimo

 

Pareiškėjas skunde nurodė, kad visose gyvenamosiose patalpose, kuriose pareiškėjas atliko bausmę, buvo netinkamas natūralus ir dirbtinis apšvietimas. Nurodė, jog nebuvo įmanoma skaityti, ar rašyti, nes labai greitai pavargdavo akys.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu
Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 14 punkte nurodyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx.

Pareiškėjas su skundu pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus 2020 m. sausio 20 d. raštą Nr. (2-224.80)2-2319 „Dėl I. G. skundo nagrinėjimo“, kuriame nurodyta, jog remiantis Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus fizikinių tyrimų poskyrio 2019 m. lapkričio 21 d. Dirbtinio apšvietimo tyrimo protokolu Nr. F-A-629/2019 nustatyta, kad 3-ojo sektoriaus 20-ojo būrio 1-oje gyvenamojoje patalpoje (matavimo vieta: stalo paviršiaus tiesioginis regėjimo laukas) dirbtinės apšvietos vertė, matuojant įjungus visus dirbtinio apšvietimo šaltinius ir užtamsinus natūralios šviesos šaltinius, buvo 145+/-24 lx (norma ne mažiau kaip 200 lx). Dirbtinės apšvietos ribinė vertė buvo mažesnė už Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punkte reglamentuojamą dydį.

Atsakovės atstovė atsiliepime nurodė, kad užtikrina gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų apšvietimą, be to, gavusi informaciją apie neveikiantį apšvietimą, sudaužytas lemputes nedelsiant keičiam naujomis. Atsakovės atstovas kitų duomenų, kurie patvirtintų, jog užtikrino tinkamą apšvietimą nepateikė, taip pat nepateikė duomenų, jog po 2019 m. lapkričio 21 d. nustatytų pažeidimų, juos pašalino.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, jog yra pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo pareiškėjo atžvilgiu padarytų minėtų veiksmų neteisėtumą ir vieną iš valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo prielaidų – valstybės valdžios neteisėtus veiksmus.

 

Dėl gyvenamojoje patalpoje esančios drėgmės ir žemos temperatūros

 

Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl gyvenamojoje patalpoje esančios drėgmės ir žemos temperatūros jam tekdavo kęsti gan didelius, pastovius sąnarių skausmus, kurie sumažėdavo, kai temperatūra patalpoje ilgesnį laiką būdavo aukštesnė.

Higienos normos HN 134:2015 16 punkte numatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc.

Pareiškėjo pateiktame Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus 2020 m. sausio 20 d. rašte Nr. (2-22 4.80)2-2319 „Dėl I. G. skundo nagrinėjimo“ nurodyta, kad 2019 m. lapkričio 21 d. Šiluminės aplinkos tyrimo protokolu Nr. F-M-600/2019 buvo nustatyta, kad 3 sektoriaus 20-ojo būrio 1 gyvenamojoje patalpoje oro temperatūra buvo 18,2/18,3 C (norma turi būti ne mažesnė kaip 18 C ir ne aukštesnė kaip 28 C), santykinė patalpų oro drėgmė siekė 53,5/55,2 proc. (norma nuo 35 iki 65 proc.).

Kitų pareiškėjo skundų, kurie būtų adresuoti įstaigos administracijai ar Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui dėl netinkamos patalpų temperatūros ar santykinės patalpų oro drėgmės nėra. Pareiškėjas nurodė, jog dėl perpildytos patalpos tekdavo pastoviai laikyti atidaryta langą, kad išsivalytų patalpos oras.

Pažymėtina, jog Higienos normos HN 134:2015 17 punkte nurodyta, kad turi būti sudaryta galimybė išsivėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Atsižvelgiant į nurodyta, teismas sprendžia, jog atsakovės atstovas ginčo laikotarpiu nepažeidė Higienos normos HN 134:2016 16 punkto reikalavimų.

 

Dėl blakių ir tarakonų  

 

Pareiškėjas skunde nurodė, kad skundžiamu laikotarpiu patalpose buvo daugybė blakių ir tarakonų, todėl buvo sukandžiotas, o tarakonai užteršdavo laikomą maistą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jo nurodytas aplinkybes patvirtina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus (toliau – ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras) 2020 m. vasario 4 d. raštas Nr. (2-22 4.80) 2-4850 bei 2020 m. sausio 20 d. raštas Nr. (2-22 4.80)2-2319. Pažymėtina, jog Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus 2020 m. vasario 4 d. rašte Nr. (2-22 4.80)2-4850 „Dėl I. G. skundo nagrinėjimo“ nenagrinėtos aplinkybės, susijusios blakių bei tarakonų buvimu gyvenamosios patalpose.

Higienos normos HN 134:2015 20 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.

Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus 2020 m. sausio 20 d. rašte Nr. (2-22 4.80)2-2319 „Dėl I. G. skundo nagrinėjimo“ nurodyta, kad kenkėjai 3 sektoriaus 17, 18, 19 ir 20 būrių virtuvėlėje ir gyvenamosiose patalpose buvo naikinami 2019 m. rugpjūčio 12 d. ir 2019 m. lapkričio 11 d. Taip pat nustatyta, kad įstaigoje yra vykdoma nuolatinė kenkėjų stebėsenos programa, todėl nuteistieji pastebėję kenkėjus ar jų pėdsakus privalo informuoti budintį pareigūną ar būrio viršininką. Operatyviosios kontrolės metu 20 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje buvo pastebėta blakių, o bendrojo naudojimo virtuvėje gyvų tarakonų, todėl buvo pažeista Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 punktas.

Duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į budintį pareigūną ar būrio viršininką dėl pastebėtų kenkėjų byloje nėra. Be to, nėra duomenų, jog pareiškėjas į kalinimo įstaigą dėl blakių ar tarakonų būtų kreipęsis po 2019 m. lapkričio 19 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atliktos operatyviosios kontrolės. Pareiškėjas skunde nenurodė, be to, byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas į Nacionalinį visuomenės centrą ar budintį prižiūrėtoją (būrio viršininką) būtų kreipęsis dėl blakių ar tarakonų jam bausmę atliekant 15 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje.

Byloje pateikti duomenys, kad atsakovės atstovas pateikė Kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 76-41, kurioje numatyta, susitarta suteikti kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugas. Be to, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras nustatė, kad kenkėjų monitoringas, kontrolė ir naikinimas kalinimo įstaigoje buvo vykdomas.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, jog 2019 m. lapkričio mėnesį atsakovės atstovas pažeidė Higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimus, kitu pareiškėjo skundžiamu laikotarpiu atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų nenustatyta.

 

Dėl taksofonų / telefonų trūkumo

 

Pareiškėjas atsikirtime į atsiliepimą nurodė, kad ginčo metu buvo įrengti tik du taksofonai, todėl šios priežasties nutrūko ryšis su artimais giminaičiais, draugėmis, draugais, nes galėjo skambinti aukščiau nurodytiems asmenims tik iš šių taksofonų, kurie būdavo visada užimti.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2018 m. spalio 20 d. iki 2020 m. sausio 22 d.) 124 punkte numatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu. Skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 21 d. iki 2020 m. rugpjūčio 21 d.) 37 punkte numatyta, kad pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) administracija sudaro sąlygas nuteistiesiems (suimtiesiems) skambinti telefonu. Skambinimui telefonu prilyginamas skambinimas internetine telefonija.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2018 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. V-430 patvirtinto Laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomų suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu bei naudojimosi interneto telefonija tvarkos aprašo 13 punkte numatyta, kad suimtasis (nuteistasis), laikomas kameroje, pageidaujantis skambinti ar kalbėti telefonu turi pateikti įstaigos administracijai pasirašytą prašymą. Minėtame apraše nėra numatyti reikalavimai įrengtų telefonų skaičiui, taip pat nėra numatyta.

Byloje nėra duomenų, jų nenurodo ir pareiškėjas, jog jam pateikus prašymą kalbėti telefonu, tokia teisė jam nebuvo suteikta. Byloje taip pat nėra duomenų, jog Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pareigūnai ribojo pareiškėjo galimybę laisvai bendrauti telefonu. Be to, pareiškėjas dėl to, kad jam nebuvo užtikrintas tinkamas naudojimasis telefonu, nesikreipė į įstaigos, kurioje yra kalinamas, administraciją.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, jog pareiškėjas nenurodė, konkrečiai kada buvo apribota jo teisė pasinaudoti telefonu, kaip ir kokie pareigūnai sąmoningai trukdė pareiškėjo pokalbį /ius. Pareiškėjo teiginiai yra deklaratyvūs, abstraktūs, grindžiami tik subjektyviu pareiškėjo manymu, nepagrįsti objektyviais duomenimis, todėl atmestini, kaip nepagrįsti.

 

Dėl stebėjimo kamerų įrengimo

 

Pareiškėjas atsikirtime į atsiliepimą nurodė, kad jam nebuvo sudarytos saugios bausmės atlikimo sąlygos, nes nebuvo įrengtos stebėjimo kameros.

Pažymėtina, jog atsakovės atstovė atsiliepime į atsikirtimą nurodė, kad Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2022 m. sausio 17 d. direktoriaus įsakymu Nr. V-34 patvirtintos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Asmens duomenų tvarką, tačiau teismas sprendžia, jog tokia tvarka negali būti vertintina šioje byloje, nes ginčo laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 24 d. iki 2020 m. sausio 14 d. ir nuo 2020 m. sausio 18 d. iki 2020 m. liepos 29 d. ji nebuvo galiojanti ir negali būti taikoma šiame ginče.

Nepaisant to, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pasisakoma, jog pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimų Nr. 42525/07, 60800/08); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Atitinkamai šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrintos tinkamos laikymo sąlygos, tenka atsakovei (jos atstovui), tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjas tokiose bylose yra atleidžiamas nuo pareigos pateikti detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Tokio pobūdžio bylose turi būti vertinama įrodymų visuma, taip pat atsižvelgiama į pareiškėjo nusiskundimų dėl netinkamų laikymo sąlygų konkrečiu nusiskundimo aspektu apibūdinimo konkretumą, aiškumą, teiginių pagrįstumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. A-421-146/2017; 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2614-492/2017

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodo, kuo pareiškėjo teiginiai dėl stebėjimo kamerų neįrengimo yra deklaratyvūs. Nenurodyti konkretūs įvykiai, jų datos, kuomet pareiškėjui nebuvo sudarytos saugios kalinimo sąlygos. Pareiškėjo teiginiai grindžiami subjektyviu manymu, nėra pateikta objektyvių duomenų, todėl yra atmestini, kaip nepagrįsti.

 

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjo kalinimo sąlygos dėl patalpų neįrengimo, per mažo sanitarinių mazgų kiekio, laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 24 d. iki 2020 m. sausio 14 d. ir nuo 2020 m. sausio 18 d. iki 2020 m. liepos 29 d., bei 2019 m. lapkričio mėnesį netinkamos kenkėjų kontrolės buvo pažeidžiamos, toks pažeidimas nebuvo momentinis ar vienkartinis, todėl yra pagrindas išvadai, kad pareiškėjas patyrė perteklinius neigiamus išgyvenimus, diskomfortą, nepilnavertiškumo jausmą.

Kita vertus, atsakovės atstovo į bylą pateikta Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Resocializacijos skyriaus 2022 m. sausio 12 d. pažymą Nr. 87-6 „Dėl nuteistojo I. G.“ patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 24 d. iki 2020 m. liepos 29 d. pareiškėjas nesikreipė į psichologus dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo, diskomforto. Atsižvelgiant į pateiktus dokumentus, teismas vertina, kad, kalinimo įstaigai neužtikrinus tinkamo patalpų įrengimo, sanitarinių mazgų kiekio bei 2019 m. lapkričio mėnesį neužtikrinus kenkėjų tinkamos kontrolės, pareiškėjo neigiami išgyvenimai nebuvo itin stiprūs.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines, darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti jo nurodyta suma. Teismo vertinimu, dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 200 Eur, kuri priteistina iš atsakovo (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Skunde pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam 5 proc. dydžio palūkanų nuo administracinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose, t. y. bylose dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis), 5 proc. dydžio metinės palūkanos yra priteisiamos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje
Nr. A-756-2195/2010, 2011 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-3550/2011). Procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant pareiškėjo, reikalaujančio atlyginti žalą, prašymui jas skaičiuoti ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-73/2009, 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-756-2195/2010).

Tai, kad pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinės žalos dydį pinigais nustato teismas ir kad atsakovas iki teismo galutinio sprendimo įsiteisėjimo nežino konkrečios savo piniginės prievolės apimties, nėra pagrindas priteisti procesines palūkanas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir pažeisti CK 6.37 straipsnio 2 dalį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2007).

Iš administracinės bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas, prašydamas priteisti jam neturtinę žalą, į teismą kreipėsi 2021 m. gruodžio 17 d., administracinė byla teisme buvo iškelta 2021 m. gruodžio 22 d. Atitinkamai, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už prievolę atlyginti neturtinę žalą nuo 2021 m. gruodžio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodytos procesinės palūkanos priteistinos už piniginę prievolę atlyginti neturtinę žalą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme, nes priešingu atveju jos neatliktų kompensuojamosios funkcijos ir nebūtų pasiekta jų paskirtis skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę: skolininkas būtų nesuinteresuotas geranoriškai atlyginti bent dalies padarytos neturtinės žalos.

Likusieji tiek pareiškėjos, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, teismas

 

n u s p r e n d ž i a:

 

Pareiškėjo I. G. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti I. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 200 Eur (du šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2021 m. gruodžio 22 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

 

 

Teisėja Jolanta Medvedevienė