Teisėjas J. Furmanavičius                                                            Byla Nr. 1S-33 2005 m.

    Procesinio sprendimo kategorija 2.1.15.1.2.2

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

      N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

    2005 m. vasario 14 d.

  Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus

teisėja Violeta Ražinskaitė,

sekretoriaujant Rytei Klišauskienei,                                                       

dalyvaujant prokurorei Rimai Kriščiūnaitei,                           

gynėjai Birutei Strimaitytei,                                                                                                  

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo D. D. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundą dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. sausio 13 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. D. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams nuo 2005 m. sausio 16 d.

              Teisėja

n u s t a t ė:

D. D. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 147 str., 307 str. 2 d., o būtent:

jis 2004 m. liepos 14 d., laikotarpiu nuo 14 iki 19 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su R. G. ir A. J. , susitarė su liudytojais Nr. 1 ir Nr. 2, kuriems Kauno m. apylinkės teismas 2004-07-13 nutartimi leido atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, dėl merginos, t. y. liudytojo Nr. 3, neteisėto pirkimo-pardavimo sandorio už 1000 Lt, turėdamas tikslą gauti turtinės naudos iš pastarosios organizavimo prostitucijai, ir tą pačią dieną, apie 1850 val., ten pat per bendrininką A. J. sumokėdamas dalį sutartos sumos – 500 Lt, o likusius pinigus – 500 Lt pažadėdamas sumokėti po to, kai liudytojas Nr. 2 atveš parduodamos merginos, t. y. liudytojo Nr. 3, asmens pasą, įgijo iš liudytojų Nr. 1 ir    Nr. 2 minimą merginą;

jis 2004 m. liepos 14 d., laikotarpiu nuo 14 iki 19 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su R. G. ir A. J., aktyviais veiksmais ieškodamas merginų prostitucijai, planuodamas tam tikslui išgabenti jas į užsienį ir neteisėtai nupirkdamas už 1000 Lt iš liudytojų Nr. 1 ir Nr. 2, kuriems Kauno m. apylinkės teismas 2004-07-13 nutartimi leido atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, merginą – liudytoją Nr. 3, organizavo prostituciją.

Kauno apygardos teismas 2005 m. sausio 13 d. nutartimi D. D. suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams. Teismas nurodė, jog jis kaltinamas padaręs apysunkį ir sunkų nusikaltimus, kurių sankcijose numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Bausmės griežtumas bei kaltinamojo (teismas, prieštaraudamas BPK 22 str. 2 d. nuostatoms, jį nepagrįstai įvardija įtariamuoju) požiūris į nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas, duoda pagrindą manyti, jog siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės ir bausmės jis gali slėptis nuo teismo. Be to, D. D. teistas tris kartus už sunkius nusikaltimus, naujus nusikaltimus, kurių padarymu yra kaltinamas, padarė praėjus tik keliems mėnesiams po lygtinio paleidimo iš pataisos namų. Tai rodo jo polinkį nusikalsti, nenorą taisytis, todėl yra pagrindas manyti, jog būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 str. 4 dalyje.

Kaltinamojo gynėjas skundu prašo nutartį panaikinti ir kaltinamąjį D. D. iš suėmimo paleisti. Nurodo, jog nutartis nepagrįsta, nes priimta pažeidžiant BPK 119, 121 str. reikalavimus. Aplinkybė, jog D. D. kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu, nėra pagrindas jam pratęsti suėmimo terminą. Ankstesnės nutartys, pratęsiant suėmimo terminą D. D. , buvo motyvuojamos tuo, kad byloje nesulaikytas vienas iš įtariamųjų, kurį D. D. būdamas laisvėje galėjo paveikti, taip trukdydamas procesui. Šiuo metu minėtas asmuo – R. G. yra suimtas, todėl buvusio suėmimo faktinio pagrindo nebeliko. Gynėjas mano, jog teismas, pratęsdamas suėmimo terminą, tinkamai neįvertino aplinkybių, jog D. D. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nepilnamečių vaikų, dėl to pažeidė BPK 121 str. 4 d. reikalavimus. Teismas nepakankamai apsvarstė švelnesnių kardomųjų priemonių paskyrimo galimybę. D. D. neturi tikslo pažeidinėti įstatymų, daryti nusikaltimų, trukdyti bylos nagrinėjimo. Be to, kaltinamajam būnant ilgą laiką įkalintam, labai pablogėjo jo sveikatos būklė, dėl to jis daugybę kartų kreipėsi pagalbos į tardymo izoliatoriaus medikus. Šias aplinkybes patvirtina Kauno TI pažyma. Kaltinamasis gynėjui guodėsi, jog labai nukrito jo kūno svoris, nusilpo organizmas, todėl įvairiose kūno vietose atsivėrė pūliniai, šalinami dantys. Būdamas suimtas jis negali tinkamai pasirūpinti savo sveikata, o jam teikiama medicininė pagalba yra nepakankama. Galiojantys Lietuvos įstatymai ir ratifikuotos tarptautinės konvencijos neleidžia žmogaus kankinti ar jo atžvilgiu panašiai elgtis. Kaltinamojo žodžiais, jo buvimas nelaisvės sąlygomis dėl jo sveikatos būklės tolygus kankinimui.

Teismo posėdyje gynėja prašo kaltinamojo gynėjo skundą tenkinti, prokurorė prašo skundą atmesti.

Kaltinamojo D. D. gynėjo skundas atmetamas.

BPK 122 str. detaliai nurodyta, kada suėmimas kaip kardomoji priemonė gali būti skiriamas. Skiriant D. D. suėmimą 2004-07-16 ir vėliau pratęsiant, įstatymas nepažeistas.

Suėmimas D. D. pratęstas BPK 122 str. 1 d. 1 ir 3 p. numatytais pagrindais.

D. D. kaltinamas apysunkio ir sunkaus nusikaltimų padarymu, už kuriuos pagal galiojantį įstatymą numatytos ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai ,,kitų aplinkybių” sąvokai, kurios pakanka skirti ar pratęsti suėmimą tuo pagrindu, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Be to, pats kaltinamasis niekur nedirbo, žmona važinėja dirbti į užsienį, tai irgi leidžia manyti apie šio suėmimo pagrindo realumą.

Skunde nurodytos aplinkybės, jog ginamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nepilnamečių vaikų ir pan., turi reikšmės nustatant, ar kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, tačiau negali paneigti realiai esančio suėmimo pratęsimo pagrindo arba būti pakankamos griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti.

Pagrįstą teismo manymą, jog D. D. darys naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 str. 4 d., sąlygoja tai, kad jis anksčiau teistas tris kartus. Iš bylos duomenų matyti, jog jis Marijampolės apylinkės teismo 2004-04-21 nutartimi lygtinai paleistas iš ankstesnės bausmės atlikimo vietos, kur atlikinėjo bausmę už plėšimą, ir kaltinamas jau 2004-07-14 vėl padaręs naujus nusikaltimus.

Skundo motyvas, jog D. D. negali daryti poveikio kitam kaltinamajam R. G. , nes šis jau suimtas, neturi reikšmės kardomosios priemonės pratęsimui, kadangi suėmimas nebuvo pratęstas tuo pagrindu, kad jis gali trukdyti procesui.

Gynėjas teisus teigdamas, jog ankstesnėse teismo nutartyse, pratęsiant D. D. suėmimo terminą, buvo nurodytas suėmimo pagrindas, numatytas BPK 122 str. 1 d. 2 punkte. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004-12-30 nutarimo Nr. 50 ,,Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą” 19 p. nuostatas teisėjas, skirdamas suėmimą arba pratęsdamas jo terminą, gali pakeisti suėmimo skyrimo, jo termino pratęsimo pagrindą kitu, papildyti nauju, jeigu iš pateiktos bylos medžiagos matyti aplinkybės, patvirtinančios kitą pagrindą.

Byloje pakanka teisėtais būdais gautų duomenų, leidžiančių manyti, jog D. D. gali būti padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas (BPK 125 str.). Duomenų vertinimas yra ne šio teismo posėdžio uždavinys, tai bus padaryta I instancijos teismo teisiamajame posėdyje, nagrinėjant baudžiamąją bylą.

BPK 121 str. nuostatos numato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Tai reiškia, kad byloje turi būti tokių duomenų, tačiau jie šioje bylos nagrinėjimo stadijoje dar negali būti vertinami kaltės įrodytumo aspektu. Šio straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytos aplinkybės, į kurias teismas atsižvelgia, parinkdamas kardomosios priemonės rūšį. Tačiau nė vienos minėtoje straipsnio dalyje nurodytos aplinkybės buvimas ar nebuvimas negali nulemti sprendimo dėl kardomosios priemonės skyrimo arba pratęsimo, kadangi sprendimas priimamas, įvertinus aplinkybių visumą. Todėl nepagrįstas gynėjo skundo motyvas, jog teismas pažeidė BPK 121 str.     4 d. reikalavimus.

Išdėstyti motyvai leidžia daryti išvadą, kad D. D. suėmimas pratęstas pagrįstai. Kardomųjų priemonių skyrimo bendrosios nuostatos (BPK 121 str.) nepažeistos.

Nepagrįstas skundo argumentas, jog D. D. buvimas suėmime tolygus kankinimui, kadangi kaltinamojo sveikata yra bloga.

Iš prie skundo pridėto kaltinamojo gynėjui adresuoto Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus rašto matyti, kad ginamasis ne kartą kreipėsi į Kauno tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybos medikus. Tai rodo, jog jam buvo suteikta medicininė pagalba ir, esant reikalui, ji vėl bus suteikta. Byloje nėra duomenų, to neįrodo ir gynėjo pateiktas raštas, kad kaltinamasis dėl sveikatos būklės negali būti laikomas suimtas arba suėmimas kelia pavojų jo sveikatai. Dėl to griežčiausios kardomosios priemonės pratęsimas nei Lietuvos įstatymų, nei tarptautinių konvencijų prasme nevertinamas kaip asmens kankinimas arba žiaurus elgesys su juo.

Pratęstu suėmimu siekiama užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Švelnesne kardomąja priemone negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. 

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 130 str.,

n u t a r i a:

              suimtojo D. D. gynėjo skundą atmesti.

              Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėja                                                                                                                                                     Violeta Ražinskaitė