Civilinė byla Nr. e2S-2446-565/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22591-2018-9  

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1.; 3.3.2.3.; 3.3.2.5.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 6 d.

         Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas” atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 24 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas” prevencinį ieškinį atsakovui antstoliui D. K. dėl uždraudimo atlikti veiksmus, keliančius grėsmę žalai atsirasti, trečiasis asmuo UAB „Baltijos kredito sprendimai“.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu atsakovui antstoliui D. K., prašydama uždrausti antstoliui D. K. parduoti varžytynėse ieškovei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausantį turtą, t. y. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos teisę ir pastatą, kurio bendras plotas sudaro 12 398,50 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) už 4 080 000,00  Eur kainą.
2. Nurodė, jog trečiasis asmuo UAB „Baltijos kredito sprendimai“ antstoliui D. K. yra pateikęs vykdomuosius įrašus DJ-8 ir DJ-10 dėl 2 697 625,31 Eur sumos bei procesinių palūkanų išieškojimo iš ieškovės. Antstolis yra užvedęs vykdomąsias bylas Nr. 0174/17/00096 ir Nr. 0174/17/00095. Antstolis skyrė ekspertizę ieškovei priklausančio turto, (duomenys neskelbtini), rinkos vertei nustatyti. 2018-06-27 antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-18-174-2-DK-T-6812, kuriuo, vadovaudamasis 2017-12-12 ekspertizės aktu Nr. 2764 EKZ_2017 JZE VHAN, nusprendė parduoti pirmose varžytynėse ieškovei priklausantį minėtą turtą už 4 080 000 Eur kainą. Nurodė, jog ieškovės iniciatyva pasamdytas profesionalus turto vertintojas UAB „Verslavita“ vertinimo ataskaitoje Nr. VN-18-145 nustatė, kad viso turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), investicinė vertė 2018-07-09 yra net 9 432 000 Eur, tai yra bent du kartus viršija antstolio paskirtos ekspertizės metu nustatytą turto pardavimo iš varžytinių kainą. Antstoliui pardavus visa? turtą varžytinėse už nepagrįstai mažą vertę, tai yra tik už 4 080 000 Eur sumą, nukentėtų ieškovės interesai, ieškovė patirtų net kelis milijonus (daugiau nei 5 000 000 Eur) nuostolių, o asmenys, įsigiję ieškovei priklausantį turtą iš varžytynių, nepagrįstai praturtėtų ieškovės sąskaita, nukentėtų kiti ieškovės kreditoriai ir ieškovė galimai taptų nemoki. Ieškovė yra pateikusi skunda? antstoliui, kuriuo prašo panaikinti 2018-06-27 patvarkymą Nr. S-18-174-2-DK-T-6812 vykdomosiose bylose Nr. 0174/17/00096 ir Nr. 0174/17/00095, tačiau skundas nėra išnagrinėtas. Teigia, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja visos prevencinio ieškinio tenkinimo sąlygos, tai yra atsakovo veiksmų neteisėtumas; potenciali žalos atsiradimo grėsmė ateityje; siekis pašalinti žalos grėsmę.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 24 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas” prevencinį ieškinį atsakovui antstoliui D. K..
4. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovė savo ieškinyje nesuformulavo materialinio teisinio reikalavimo (t. y. ieškinio dalyko), o pareikšti abu reikalavimai (prašymai) yra kildinami ne iš materialinių teisinių reikalavimų, o iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo instituto (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 144 – 145 straipsniai). Antstolio veiksmai vykdymo proceso metu savaime nėra neteisėti, kol jų neteisėtumas nėra įrodytas. Prevencinio ieškinio pareiškimui būtina sąlyga yra ir atsakovo preliminarus nesąžiningumas ieškovės atžvilgiu. Atsakovas, kaip antstolis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo nuostatomis, vykdo CPK numatytą vykdymo proceso veiksmą, kuris jam priklauso pagal priskirtą kompetenciją. Civilinio proceso tikslas yra ginti pažeistas asmenų teises ir teisę kreiptis į teismą teisinės gynybos turi tik asmenys, siekiantys, kad būtų apginta pažeista jų teisė ir teisėti interesai (CPK 2 straipsnis, 5 straipsnis). Ieškovė, nesutikdama su antstolio veiksmais turi teisę teikti skundą dėl antstolio veiksmų (CPK 510 – 512 straipsniai). Teismas savo procesiniais sprendimais negali paneigti teisėtų vykdymo veiksmų, numatytų Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CK 6.255 straipsnio 1 dalis; 137 straipsnio 2 dalis).

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Ieškovė UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas” pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 24 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareikštą prevencinį ieškinį priimti. Skunde nurodo šiuos esminius argumentus:
1. pirmosios instancijos teismas ieškinio pagrįstumą vertino dar jo priėmimo stadijoje, teismas turėjo priimti nutartį dėl ieškinio trūkumų šalinimo, to­dėl buvo pažeistos procesinės teisės normos (CPK 137 straipsnio 2 dalis), o tai yra pagrindas naikinti priimtą nutartį (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad ieškovė ne­tinkamai suformulavo pareikšto ieškinio dalyką (teismas nurodė trūkumą), tačiau sprendė, jog ginčas yra nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Lietuvos teismų praktikoje analogiškais atvejais yra nustatomas terminas trūkumams pašalinti, o ne atsisakoma priimti ieškinį. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-2193-258/2018, nurodyta, jog pirmosios instancijos teismas „padarė išvadą, kad reiškiamu ieškiniu iš esmės siekiama užtikrinti būsimo teismo sprendimo dėl turto pardavimo iš varžytinių akto nuginčijimo įvykdymą, kas savo turiniu atitinka laikinųjų apsaugos priemonių institutą, tačiau nesudaro savarankiško reikalavimo. Todėl ieškovas turi suformuluoti ieškinio pagrindą ir reikalavimą taip, kad jis sudarytų savarankišką pagrindą ir dalyką“;
2. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.255 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prevencinis ieškinys yra asmens galimai pažeistų civilinių teisių gynimo būdas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareikštas ieškinys neturi materia­linio reikalavimo. Ieškovės pareikšto prevencinio ieškinio materialinis reikalavimas nukreiptas į materialinės vertės (civilinės teisės objekto) – pinigų, gautinų už turtą, praradimą. Ieškovės materialinio reikalavimo taikymas išspręstų ginčą iš esmės – neleistų kilti didelės sumos nuostoliui, kurį sąlygotų turto pardavimas varžytynėse už 4 080 000 Eur ar mažesnę sumą, t. y. būtų pasiektas materialinio reikalavimo tikslas – uždrausti veiksmą, kuris sukeltų didelę žalą ateityje. Tokio reikalavimo tenkinimo atveju antstolis turėtų iš naujo atlikti ginčo turto vertinimą ir nustatyti objektyvią tikrąją ginčo turto kainą, ir tik tuomet būtų galima skelbti varžytynes;
3. teismų praktikoje nurodoma, jog „prevencinio ieškinio specifika lemia, kad laikinoji apsaugos priemonė ir ieškinio dalykas, taip pat būsimo teismo sprendimo turinys gali visiškai ar iš dalies sutapti“ (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-280/2012). Nagrinėjamu atveju tiek prevencinio ieškinio dalykas (uždrausti neteisėtą veiksmą – parduoti ginčo turtą už per mažą kainą, nes tai sukeltų labai didelę žalą), tiek laikinoji apsaugos prie­monė (stabdyti antstolio patvarkymo paskelbtas ginčo turto varžytynes) iš dalies sutampa ir turi tą patį tikslą – neleisti parduoti ginčo turto už kainą, kuri yra aiškiai per maža, nes tai sukeltų didelę žalą tiek ieškovei (skolininkui ir turto savininkui), tiek jos kreditoriams, nes gali būti prarasta 5 352 000 eurų suma;
4. ieškovė supranta, jog antstolio atliekami veiksmai per se (savaime) nėra visuomet neteisėti. Tačiau prevencinio ieškinio atveju neteisėti veiksmai suprantami kaip teisei prieštaraujantys ar teisinę pareigą pažeidžiantys veiksmai (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-970-553/2012). Nagrinėjamu atveju ginčo turto pardavimas už 4 080 000 Eur kainą, kai jo reali vertė gali siekti 9 432 000 Eur (pagal byloje pateiktą UAB „Verslavita“ ataskaitą), yra akivaizdžiai teisei priešingas veiksmas (pažeidžiamos turto savininko, turinčio absoliučią nuosavybės teisę, teisės ir teisėti interesai, pažeidžiamos kreditorių teisės ir teisėti interesai). Dėl to šis antstolio veiksmas tampa prieštaraujančiu teisei ir neteisėtu prevencinio ieškinio sąlygų prasme. Lietuvos teismų praktikoje pasisakyta, kad kainos skirtumas pripažintas esmingai mažesniu, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina daugiau kaip 30-50 proc. mažesnė negu turto rinkos kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7- 90/2009). Šiuo atveju 4 080 000 Eur kaina sudaro tik 43 proc. tikros ginčo turto vertės, t. y. pardavimas vyktų esmingai mažesne kaina, o tai yra teisei prieštaraujanti situacija;
5. siekiant, kad teismas nepaneigtų antstolio veiksmų vykdymo procese ir kad antstolis galėtų vykdyti savo pareigas, nustatytas vykdymo procese (CPK VI dalis), jei sprendimu būtų tenkintas prevencinis ieškinys ir uždrausta ginčo turtą parduoti neteisėtu veiksmu (pardavimu už 4 080 000 Eur ar mažesnę sumą), ieškovė papildo prevenciniame ieškinyje suformuluotą reikalavimą: ,,iki antstolis paskirs ekspertui atlikti naują ginčo turto vertinimą ir atlikto vertinimo pagrindu priims naują patvarkymą dėl ginčo turto įkainojimo”.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
7. Atskirasis skundas atmetamas.
8. Civilinis procesas vyksta pagal įstatymų nustatytą tvarką, kurios turi laikytis tiek teismas, tiek proceso dalyviai. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka ir laikantis įstatyme numatytų ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio reikalavimų, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga yra imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 straipsnis). Teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas turi atitikti civilinio proceso principus: šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis), proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), kooperacijos (bendradarbiavimo) (CPK 8 straipsnis), taip pat teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus.
9. CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
10. CK 6.255 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prevencinio ieškinio galimybė, kai jau padaryta žala ir yra realus pavojus, kad dėl toliau vykdomos veiklos ji vėl gali būti padaryta. Taigi, prevencinio ieškinio objektas yra neteisėti veiksmai, kurių pasekoje daroma ar gali atsirasti žala.
11. Ieškovė prevenciniu ieškiniu prašo uždrausti antstoliui D. K. parduoti varžytynėse ieškovei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausantį turtą, t. y. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos teisę ir pastatą, kurio bendras plotas sudaro 12398,50 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), už 4 080 000,00  Eur sumą.
12. Remiantis teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2YT-29670-1064/2018 pagal pareiškėjos (skolininkės) UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundus dėl antstolio D. K. veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje – antstolis D. K., išieškotoja UAB „Baltijos kredito sprendimai“. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi pareiškėjos UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ 2018 m. liepos 17 d. ir 2018 m. liepos 20 d. skundai dėl antstolio D. K. veiksmų atmesti kaip nepagrįsti; pareiškėjai UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skirta 1000 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismas, be kita ko, minėtoje byloje nustatė, kad analogiškas pareiškėjos skundas dėl pradinės turto pardavimo kainos nustatymo jau buvo sprendžiamas Vilniaus miesto apylinkės teisme ir 2018 m. vasario 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-5592-432/2018 atmestas. Ši nutartis buvo palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1687-232/2018.
13. Iš Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtos civilinės bylos Nr. e2YT-29670-1064/2018 medžiagos nustatyta, jog minėtoje byloje pareiškėja nesutiko su 2018 m. birželio 27 d. antstolio patvarkymu Nr. S-18-174-2-DK-T-6812, kuriuo antstolis nusprendė parduoti varžytinėse pareiškėjai priklausantį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos teisę ir prekybos pastatą su vaistinės, kavinės ir administracinėmis patalpomis, kurio bendras plotas sudaro 12 398,50 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 4 080 000 Eur. Pareiškėja minėtoje byloje teigė, kad pirmiau nurodyto pastato vertė, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, yra 4 168 791 Eur, o sklypo vertė siekia 1 742 858 Eur, todėl bendra turto vertė (5 911 649 Eur) viršija antstolio nurodytą pradinę varžytynių kainą. Pareiškėja taip pat nurodė, kad ji užsakė nepriklausomą turto vertinimą, kurio metu buvo nustatyta, jog turto rinkos vertė 2018 m. liepos 9 d. yra 9 432 000 Eur.
14. Prevenciniame ieškinyje ieškovė neneigia, jog yra pateikusi skunda? antstoliui, kuriuo prašo panaikinti antstolio 2018 m. birželio 27 d. patvarkymą Nr. S-18-174-2-DK-T-6812 vykdomosiose bylose Nr. 0174/17/00096 ir Nr. 0174/17/00095, tačiau nurodo, kad skundas nėra išnagrinėtas, todėl teikia prevencinį ieškinį.
15. Įvertinus ieškovės prevencinio ieškinio turinį ir reikalavimus, konstatuotina, kad ieškovė kelia antstolio veiksmų, atliekamų konkrečiame vykdymo procese, teisėtumo klausimą. Antstolio veiksmų teisėtumo kontrolei CPK nustatyta speciali tvarka. Teisė ginčyti antstolio procesinius veiksmus turi būti realizuojama vykdymo procese, naudojantis teise reikšti prašymus (dėl turto vertės, varžytinių ar kt.) vykdomojoje byloje ir apskųsti antstolio veiksmus teismui CPK 510 ir 512 straipsniuose nustatyta tvarka.
16. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas teisės normų, todėl visi šio proceso dalyviai, taigi ne tik antstolis, bet ir skolininkas, išieškotojas, privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).
17. Ieškovė atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prevencinio ieškinio priėmimo klausimą, turėjo tik patikrinti, ar ieškovė turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis), tačiau teismas pasisakė dėl pačios bylos esmės ir ieškinio nepagrįstumo bei jo neįrodytinumo, nes konstatavo, jog nėra prevencinio ieškinio tenkinimo sąlygų, numatytų CK 6.255 straipsnyje.
18. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog nagrinėjamu atveju ieškinio trūkumų šalinimo institutas negali būti taikomas, nes ieškovės prevencinis ieškinys atsakovui antstoliui D. K. uždrausti parduoti ieškovės turtą varžytinėse nenagrinėtinas teisme ginčo teisenos tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
19. Apeliantė nurodė teismų praktiką dėl ieškinio trūkumų, taip pat prevencinio ieškinio dalyko, tačiau teismų praktikos nurodymas, neįrodinėjant aplinkybių sutapimo su šios bylos aplinkybėmis (racio decidedi), nėra faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai, galintys paneigti pirmosios instancijos teismo nutarties išvadų teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas), todėl nurodyta teismų praktika nevertinama.
20. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                                            Rūta Burdulienė