Civilinė byla Nr.
3K-3-242/2010
Procesinio
sprendimo kategorija 71 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS
TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gegužės 31 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos
Davidonienės (pranešėja), Antano Simniškio ir Janinos Stripeikienės (kolegijos
pirmininkė),
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų „Polygrade L.L.C.“ ir UAB „Jurstanus“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 9 d. nutarties
peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų „Polygrade L.L.C.“ ir UAB „Jurstanus“
ieškinį atsakovui M. S. firmai „Ugrima“ dėl piniginio įnašo, pelno dalies,
palūkanų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Ginčo esmė
Byloje kilo
ginčas dėl materialiosios teisės
normų, reglamentuojančių jungtinės veiklos sutarties pasibaigimo padarinius, taikymo.
Ginčo šalys 2004 m.
birželio 7 d. sudarė jungtinės veiklos (Konsorciumo)
sutartį dėl Konsorciumo įkūrimo žemės ūkio produkcijai gaminti,
įsigyti, platinti ir realizuoti (toliau – Konsorciumo sutartis), susitardamos
dėl bendro verslo vykdymo, gauto pelno paskirstymo tvarkos bei sąlygų.
Atsakovas iš AB „Jonavos grūdai“, AB „Akmens meistrai“ ir VĮ Lietuvos žemės
ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros už 1 793 102,70 Lt (be
PVM) nupirko 4866,67 t grūdų, kuriuos pardavus buvo gauta
2 056 460,40 Lt (be PVM). Ieškovų teigimu, Konsorciumas gavo 263
357,70 Lt pelno, tačiau atsakovas už parduotus grūdus su ieškovais
neatsiskaitė. Ieškovai prašė teismo priteisti iš atsakovo ieškovui „Polygrade
L.L.C.“ 433 014,95 Lt piniginio įnašo,
50 procentų pelno sumos nuo
realizuotų 4864,93 t grūdų (131 678,60 Lt), iš viso 564 693,60 Lt, bei
penkių procentų dydžio metinių palūkanų nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo
teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; ieškovui UAB „Jurstanus“ – 25 procentus pelno sumos nuo realizuotų
4864,93 t grūdų (65 839,30 Lt), ir penkių procentų dydžio metinių palūkanų nuo
šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų
sprendimo ir nutarties esmė
Kauno apygardos teismas
2006 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš
atsakovo ieškovui „Polygrade L.L.C.“ 283 759,95 Lt piniginio įnašo, 50 procentų pelno sumos nuo parduotų 4864, 93 t grūdų, t. y. 131 678,60
Lt, bei penkių procentų dydžio metinių palūkanų, ieškovui UAB „Jurstanus“ – 25 procentus pelno sumos nuo parduotų
4864,93 t grūdų, t. y. 65 839,30 Lt, ir penkių procentų dydžio metinių palūkanų
nuo šios sumos. Teismas nurodė, kad šalys veikė pagal 2004 m. birželio 7 d.
jungtinės veiklos sutartį; ieškovas „Polygrade L.L.C.“ 2004 m.
lapkričio 8 d. pervedė į atsakovo sąskaitą 50 000 eurų, 2004 m. lapkričio 11 d. – 20 000 eurų, 2004 m. lapkričio 16
d. – 52 425 JAV dolerius ir 20
000 JAV dolerių, iš viso 433 014,95
Lt, kurie buvo panaudoti grūdams pirkti. Teismas pažymėjo, kad grūdai
buvo perkami atsakovo vardu, tačiau pagal šalių sutartį jie laikytini
Konsorciumo grūdais, o gautos pajamos – Konsorciumo pajamomis, todėl gautas
pelnas turėjo būti paskirstytas šalių jungtinės veiklos sutarties 5.1.5 punkte
nustatyta tvarka. Teismas nustatė, kad Konsorciumas pagal grūdų pirkimo–pardavimo
sutartis iš AB „Jonavos grūdai“ nupirko 3000 t grūdų, iš AB „Akmens meistrai“ –
692,04 t grūdų, padarė išvadą, jog iš viso atsakovo vardu buvo nupirkta 3692,04
t grūdų už 1 670 046,45 Lt
(su PVM). Atsakovas savo vardu iš VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto
produktų rinkos reguliavimo agentūros nupirko 1174,63 t grūdų, už kuriuos
sumokėjo 445 079,37 Lt (su PVM). Teismas konstatavo, kad iš viso
Konsorciumas už 1 793 102,70 Lt (be PVM) įsigijo 4866,67 t grūdų. Teismas
nurodė, kad viena dalis Konsorciumo turimų grūdų buvo parduota VĮ Lietuvos
žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrai už 383 716,45 Lt (su
PVM), o likusi dalis – 2005 metais eksportuota į Baltarusiją ir parduota už 1
731 277 Lt (be PVM). Pardavus visus grūdus, buvo gauta 2 056 460,40 Lt pajamų
(be PVM). Šią sumą teismas pripažino Konsorciumo pajamomis pagal jungtinės
veiklos sutartį. Teismo teigimu, Konsorciumui gavus 263 357,70 Lt pelno, šis
turėjo būti paskirstytas šalims pagal Konsorciumo sutarties 5.1.5 punktą.
Ieškovo prašomas priteisti piniginis įnašas buvo sumažintas iki 298 464,95 Lt, nes teismas nustatė, kad atsakovas
grąžino ieškovui „Polygrade L.L.C.“ 39 000 eurų (134 550 Lt).
Lietuvos apeliacinio teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi
civilinę bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2009 m. gruodžio 9 d. nutartimi jį tenkino, pakeitė pirmosios instancijos
teismo sprendimą: panaikino teismo sprendimo dalį, kuria
tenkintas ieškinys, ir ieškinį atmetė; kitą teismo sprendimo dalį paliko
nepakeistą. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų
įvertinimo taisykles, nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes, netinkamai aiškino ir
taikė materialiosios teisės normas. Kolegijos teigimu, pirmosios instancijos
teismas teisingai nustatė, kad šalių
ginčas kilo iš sutartinių santykių ir jos pagal Konsorciumo sutartį susitarė
dalytis faktiškai gautą pelną, kuris apskaičiuojamas iš realiai gautų pajamų
atėmus visas turėtas išlaidas ir nuostolius, sutartis buvo vykdoma, grūdų
pirkimo–pardavimo sutartys buvo sudarytos Konsorciumo vardu ir interesais,
tačiau teismas neteisingai nustatė, kad Konsorciumas iš viso už grūdus gavo 2
056 460, 40 Lt pajamų (be PVM), ir padarė neteisingą išvadą, jog, atėmus pinigų
dalį, už kurią grūdai buvo įsigyti, Konsorciumas gavo 263 357, 70 Lt pelno, nes
ieškovai neįrodė, kad, atsakovui pardavus grūdus, Konsorciumas gavo 263 357,70
Lt pelno, kuris galėjo būti padalytas jo dalyviams pagal sutarties sąlygas.
Priešingai, atsakovo apeliacinės instancijos teisme pateikti papildomi
dokumentai patvirtino, kad Konsorciumo veikla buvo nuostolinga, nes, pardavus
grūdus Baltarusijoje, buvo gauta tik 21 000 eurų (arba 72508,80 Lt), o kita
Baltarusijos Respublikos Aukščiausiojo ūkio teismo 2006 m. vasario 1 d.
sprendimu byloje Nr. 1-11/2005 priteistos iš grūdų pirkėjo (jo nesumokėtos)
sumos dalis (1 131 519,85 Lt) liko neišieškota, skolininkui neturint
turto. Dėl to kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas
nepagrįstai tenkino ieškinio reikalavimus dėl pelno dalies priteisimo. Kolegija
taip pat konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė
ieškovui „Polygrade L.L.C.“ piniginio įnašo dalį (283 759,95 Lt); motyvavo, jog šis įnašas
buvo panaudotas, vykdant Konsorciumo sutartį dėl grūdų pirkimo, o ieškovas
neįrodė šio reikalavimo pagrįstumo.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 9 d. nutartį, pakeisti Kauno apygardos teismo 2006 m. gruodžio
27 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovo ieškovui „Polygrade L.L.C.“ 408 151,97
Lt, ieškovui UAB „Jurstanus“ 54 898,11 Lt, bylinėjimosi
išlaidas. Kasacinis skundas
grindžiamas šiais argumentais:
1.
Dėl CPK 362 straipsnio 2 dalies pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 362
straipsnio 2 dalį, nes nesivadovavo kasacinio teismo nutartyje išdėstytais
išaiškinimais tirti aplinkybes dėl gautų
pajamų, patirtų išlaidų bei nuostolių, įvertinti kiekvieną sandorį, sudarytą
vykdant jungtinės veiklos sutartį. Teismas nevertino, ar atsakovas
sudarė sandorius dėl grūdų laikydamasis Konsorciumo sutarties, apsiribojo tik aplinkybės,
kad visi sandoriai buvo sudaryti Konsorciumo vardu ir kad grūdų pardavimas
Baltarusijoje buvo nuostolingas, konstatavimu. Kasatorių teigimu, teismas
netyrė atsakovo Konsorciumo vardu sudarytų sandorių sudarymo aplinkybių, t. y.
ar jis teisėtai sudarė šiuos sandorius, nes pagal Konsorciumo sutarties 3.1.7
punktą atsakovas įsipareigojo neatlikti jokių veiksmų Konsorciumo vardu prieš
tai jų nesuderinęs su „Polygrade L.L.C.“.
Iš UAB „Jurstanus“ 2006 m. sausio 31 d. reikalavimo atsakovui pateikti
informaciją, ieškovų atstovo prašymo Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų
rinkos reguliavimo agentūrai dėl informacijos pateikimo matyti, kad ieškovai
neturėjo duomenų apie atsakovo sudarytus sandorius nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki
2006 m. vasario 10 d. Tai reiškia, kad atsakovas Konsorciumo vardu prekiavo
grūdais be partnerių žinios, todėl ši aplinkybė buvo pagrindas kitiems
partneriams reikalauti atsakovo atlyginti tokiais sandoriais padarytus
nuostolius (CK 6.972 straipsnio 4 dalis). Teismas šių aplinkybių
nevertino, todėl nepagrįstai atmetė ieškinį.
2.
Dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties
neišsamumo. Apeliacinės
instancijos teismo nutartis yra neišsami, nemotyvuota, neatitinka CPK 263
straipsnio reikalavimų, nes teismas nepasisakė dėl ieškovų argumento, jog
atsakovas procese elgėsi nesąžiningai ir, pakeisdamas savo procesinę
poziciją apeliaciniame skunde, piktnaudžiavo teise, skundžiamoje nutartyje taip
pat nepasisakyta dėl atsakovo prievolės atlyginti žalą, kuri buvo padaryta
prekiaujant grūdais, nesilaikant Konsorciumo sutarties sąlygų, nors šis
argumentas buvo išdėstytas apeliacinės instancijos teisme ir UAB „Jurstanus“ atstovo
rašytiniuose paaiškinimuose. Teismas, nepasisakydamas dėl atsakovo
nesąžiningumo ir jo civilinės atsakomybės už Konsorciumo sutarties netinkamą
vykdymą, pažeidė pareigą visapusiškai išnagrinėti bylą ir motyvuotai atsakyti į
visus šalių argumentus (CPK 263, 265 straipsniai, 331 straipsnio 4 dalis).
3.
Dėl
atsakovo nesąžiningumo. Kasatorių teigimu, atsakovas
iš esmės pakeitė savo procesinę poziciją apeliacinės instancijos teisme: tiek
atsiliepime į ieškinį, tiek kituose pirmosios instancijos teismui pateiktuose
dokumentuose atsakovas teigė, kad, prekiaudamas grūdais, jis veikė savo vardu
ir savo lėšomis, tačiau pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas
veikė Konsorciumo vardu, apeliacinės instancijos teismas taip pat padarė
išvadą, jog atsakovas grūdų įsigijimą finansavo iš Konsorciumo sutarties
pagrindu jam „Polygrade L.L.C.“ pervestų lėšų. Atsakovas šių teismo išvadų
neginčijo ir apeliaciniame skunde pripažino, kad sandoriai dėl grūdų buvo
sudaryti vykdant Konsorciumo sutartį. Kasatorių teigimu, atsakovas kaip
verslininkas, privalėjo žinoti, kad jis veikė Konsorciumo, o ne savo vardu,
todėl sąmoningai klaidino pirmosios instancijos teismą. Be to, atsakovas
pakeitė savo poziciją, nes įrodinėdamas, kad sandorius sudarė savo vardu,
atsakovas tikėjosi sau pasilikti visą pelną, tačiau paaiškėjus, kad sandoriai
nuostolingi, jam nebeliko jokio intereso tai įrodinėti. Taigi atsakovas
piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, tačiau apeliacinės instancijos teismas šio
fakto nevertino, nepagrįstai netaikė sankcijų už CK 1.5, 1.137 straipsnių
pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažeidė CPK 314 straipsnį, nes
priėmė ir vertino atsakovo tik apeliacinės instancijos teisme pateiktus naujus
įrodymus, susijusius su grūdų pirkimu ir pardavimu (pirkimo, saugojimo ir
transportavimo išlaidas bei pardavimo kainą patvirtinančius dokumentus), nors
jis turėjo šiuos dokumentus iki bylos iškėlimo teise. Atsakovo nesąžiningumo
neįvertinimas turėjo esminės reikšmės bylos išnagrinėjimui. Nors kasatoriai
atsiliepime į apeliacinį skundą akcentavo atsakovo nesąžiningumą ir jo pareigą
atlyginti partnerių patirtus nuostolius dėl viršijant jam suteiktus įgaliojimus
sudarytų sutarčių, tačiau apeliacinės instancijos teismas nutartyje nieko dėl
šio klausimo nepasisakė, todėl pažeidė CK 1.5 straipsnį, 1.137 straipsnio 3
dalį, CPK 12, 17 straipsniuose įtvirtintus principus.
4.
Dėl
atsakovo prievolės atlyginti nuostolius. Apeliacinės
instancijos teismas neanalizavo ir nepasisakė dėl atsakovo civilinės
atsakomybės šiam viršijus suteiktus įgaliojimus sudarant konsorciumo vardu
sandorius, kurie buvo nuostolingi. Pagal CK 6.972 straipsnio 4 dalį partneris,
visų partnerių vardu sudaręs sandorius viršydamas jam suteiktus įgaliojimus,
privalo atlyginti dėl tokių sandorių kitų partnerių patirtus nuostolius. Be to,
pagal CK 6.256 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir
laiku vykdyti savo sutartines prievoles; šių pareigų pažeidimas yra pagrindas
sutartinei atsakomybei atsirasti. Vadinasi, partneris, pažeidęs jungtinės
veiklos sutartį (viršijęs jam jungtinės veiklos sutartimi suteiktus
įgaliojimus), atsako prieš kitus partnerius bendraisiais pagrindais, o tuo
atveju, kai jungtinės veikos sutartį pažeidęs partneris yra verslininkas, jis
atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją
įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK
6.256 straipsnio 4 dalis); šios normos išimtis įtvirtinta CK 6.972 straipsnio 4
dalyje. Jeigu apeliacinės instancijos teismas būtų vertinęs kiekvieną atsakovo
sandorį, sudarytą vykdant jungtinės veiklos sutartį, būtų nustatyta aplinkybė,
kad atsakovo veikloje, susijusioje su prekyba grūdais Konsorciumo vardu, buvo
visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos. Atsakovo neteisėti veiksmai buvo Konsorciumo
sutarties nesilaikymas ir elgesys, pažeidęs atidaus ir rūpestingo asmens
kriterijų, nes pagal Konsorciumo sutartį atsakovas neturėjo teisės be ieškovų
sutikimo sudaryti sandorių visų partnerių vardu. Be to, atsakovas, sudarydamas
sandorius dėl grūdų, viršijo normalią ūkinę riziką ir pažeidė bendrą pareigą
elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Kasatorių
teigimu, atsakovas gavo tik 1,03 Lt pelno už 1 t grūdų pardavimą agentūrai, t.
y. grūdų pardavimas agentūrai buvo nuostolingas Konsorciumui. Atsakovas, parduodamas grūdus Baltarusijos
ūkiui, nebuvo tiek apdairus ir rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo
būtina, nes, nors kontrahentas neatsiskaitė už patiektus grūdus, atsakovas ir
toliau jam tiekė dar didesnius grūdų kiekius, nepatikrino ūkio mokumo ar
nepareikalavo iš jo prievolių įvykdymo užtikrinimo. Tarp kasatorių patirtų nuostolių ir atsakovo neteisėtų
veiksmų yra priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis), nes atsakovas, viršydamas
jam suteiktus įgaliojimus, Konsorciumo vardu ir panaudodamas partnerių bendrąją
nuosavybę, sudarė sandorius, kurie buvo nuostolingi, dėl šių sandorių buvo
iššvaistyta partnerių bendroji nuosavybė, Konsorciumas negavo pelno, t. y. patirta
911 927,07 Lt nuostolių. Atsakovas konkliudentiniais veiksmais pripažino savo
prievolę atlyginti žalą: jis 2005 m. spalio 17 d. pervedė kasatoriui „Polygrade
L.L.C.“ 39 000 eurų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas veikė kaip
verslininkas, todėl jam atsakomybė atsirado be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4
dalis). Dėl to ieškovams nereikia įrodinėti jo kaltės.
5.
Dėl
atsakovo prievolės grąžinti bendrąją partnerių nuosavybę. Atsakovas, viršydamas jam suteiktus
įgaliojimus, supainiojo partnerių bendrąja nuosavybe esančias lėšas
su nuosavomis lėšomis ir šiuos pinigus naudojo prekiauti grūdais; jis disponavo
partnerių bendrąja nuosavybe be kitų partnerių pritarimo, todėl visos iš tokio
neteisėto elgesio atsirandanti neigiamų padarinių rizika teko atsakovui.
Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismams nustačius, kad konsorciumo
sutartis pasibaigė, buvo pagrindas partnerių bendrąja nuosavybe esančias lėšas
padalyti teisės akų nustatyta tvarka pagal CK 6.978 straipsnio 4 dalį. Konsorciumo
sutarties 10.4 punkte nustatyta, kad pasibaigus sutarčiai kasatorius „Polygrade
L.L.C.“ per dešimt dienų grąžina kitiems
partneriams visus likusius piniginius
įnašus. Dėl to iš atsakovo šiam ieškovui priteistina jo
negrąžinta partnerių bendrų lėšų dalis.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas M. S.
firma „Ugrima“ prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos
teismo nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodo, kad skundas
nepagrįstas, apeliacinės instancijos teismas ištyrė ir įvertino visus atsakovo
sudarytus grūdų pirkimo–pardavimo sandorius su trečiaisiais asmenimis,
nepažeidė proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo, taip pat dėl atsakovo
nesąžiningumo fakto.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bylos
nagrinėjimo dalyko
Pažeidus subjektinę teisę, suinteresuotas asmuo
gali imtis priemonių, kad apgintų pažeistą ar ginčijamą teisę. Asmeniui
kreipusis į teismą su ieškiniu, šis
tampa pagrindine pažeistų subjektinių teisių gynybos priemone: šitaip šalių
materialusis ginčas įgauna procesinę formą ir prasideda civilinis procesas.
Ieškinį sudaro ieškovo reikalavimas ir jį pagrindžiančios aplinkybės. Šios dvi
sudedamosios ieškinio dalys vadinamos ieškinio elementais – ieškinio dalyku ir
ieškinio pagrindu. Ieškinio dalykas – tai ieškovo per teismą atsakovui
pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4
punktas). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas
grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t.y. ieškinio dalyką (CPK
straipsnio 1 dalies 2 punktas). Juridiniai faktai, kuriais grindžiamas
reikalavimas, yra faktinis ieškinio pagrindas, o konkrečios materialiosios
teisės normos, kurios reguliuoja ginčijamą materialųjį teisinį santykį ir kurių
pagrindu teismas patenkina ieškinį, sudaro juridinį ieškinio pagrindą. Taigi,
civilinės bylos nagrinėjimo dalykas yra ieškinio pagrindas ir dalykas, kuriuos
nustato bylos šalys.
Nagrinėjamoje byloje dalykas buvo reikalavimai
priteisti dalį pelno, kurį ieškovas gavo jungtinės veiklos sutarties pagrindu,
bei padalyti partnerių bendrąja nuosavybės teise priklausiusias lėšas,
pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai.
Teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties
formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui
neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą
ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo
(CK 6.969 straipsnis). Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra
kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių išteklių (įnašų)
kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai
veikti; bendras dalyvių tikslas ir
interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 25 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje V. M.
v. IĮ J. D. turgus ,,Marmantas”, bylos
Nr. 3K-3-749/2003; 2008 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.
M. ir kt. v. Ž. P., bylos Nr. 3K-3-181/2008). Konstatavus nurodytus
požymius, sutartis kvalifikuojama kaip jungtinės veiklos sutartis. Skiriamasis
šios sutarties bruožas, leidžiantis ją atriboti nuo panašių sutartinių teisinių
santykių, – tai bendri jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras
jų tikslas (sutarties dalykas).
Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad šalių
jungtinės veiklos sutarties tikslas buvo tam tikros ūkinės veiklos – žemės ūkio
produkcijos gaminimo, įsigijimo, platinimo ir realizavimo – vykdymas ir pelno
gavimas. Pagal CK 6.974 straipsnio 1 dalį bendrų išlaidų ir bendrų
nuostolių, susijusių su jungtine veikla, paskirstymas nustatytas jungtinės
veiklos sutartyje; jeigu tokio susitarimo nėra, kiekvienas partneris atsako už
bendras išlaidas ir bendrus nuostolius proporcingai savo dalies dydžiui. CK
6.976 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pelnas, gautas iš jungtinės veiklos,
paskirstomas partneriams proporcingai kiekvieno jų indėlio į bendrą veiklą
vertei, jeigu ko kita nenustato sutartis. Ieškovai reiškė reikalavimą priteisti
jiems dalį pelno, gauto sandorių, atsakovo sudarytų vykdant jungtinės veiklos
sutartį, pagrindu. Taigi, tokiu atveju reikšmingas jungtinės veiklos rezultatas
yra būtent gautas pelnas, o ne pajamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje V. M. v. Ž. P., bylos Nr.
3K-3-181/2008). Nagrinėjamoje byloje pagal ieškovų pareikštą reikalavimą visų
pirma tenka pareiga nustatyti, ar jungtinės veiklos partneriai buvo susitarę
dėl bendrų išlaidų ir nuostolių bei pelno paskirstymo, o jeigu buvo, tai kaip
konkrečiai. Teismai nustatė, kad šalių sutartimi buvo nustatyta gauto pelno
paskirstymo tvarka, tačiau jungtinės veikla nebuvo pelninga, todėl ieškovų
reikalavimą atmetė. Pagal ieškovų pareikštą reikalavimą dėl pelno, gauto iš
jungtinės veiklos, priteisimo, bylos nagrinėjimo dalyką sudarė gauto pelno
pagal kiekvieną sandorį nustatymas bei šio pelno paskirstymas, t. y. prievolių,
kilusių iš jungtinės veiklos sutarties, vykdymo klausimai.
Tuo tarpu kasatorius savo skunde kelia CK 6.972
straipsnio 4 dalies, kurioje nustatyta, kad partneris, visų partnerių vardu
sudaręs sandorius, viršydamas jam suteiktus įgaliojimus, privalo atlyginti dėl
tokių sandorių kitų partnerių patirtus nuostolius, taikymo klausimą. Reikalavimas
atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl netinkamo sutarties vykdymo, reiškia
reikalavimą taikyti sutartinę civilinę atsakomybę (CK 6.245 straipsnio 2
dalis). Asmuo, neįvykdęs ar
netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties
šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).
Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas šias
CK normas, yra nurodęs, kad sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už
sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą arba pažeidus bendro
pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio
1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutartinės prievolės
neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas (CK 6.246,
6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas,
reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę. CK 6.249 straipsnio
1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas,
turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias
asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška
yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų
dydį nustato teismas.
Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą,
yra nurodęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje
Sodininkų bendrija „Šermukšnėlė“ v.
J. Z., bylos Nr. 3K-3-460/2008), kad CK 6.249 straipsnio
1 dalies nuostata, jog jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai
įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, reiškia, kad kai šalys nesutaria dėl
nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių
pateiktus įrodymus. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą
visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui
nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi
paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis).
Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo
šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai).
Atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje nustatytas
aplinkybes, pažymėtina, kad reikalavimas priteisti pelno, gauto iš jungtinės
veiklos, dalį ir reikalavimas atlyginti nuostolius CK 6.972 straipsnio
4 dalyje nustatytais pagrindais, kvalifikuotini skirtingai atsižvelgiant į byloje
nustatinėtinas aplinkybes. Kasatoriai nagrinėjamoje byloje nebuvo pareiškę
reikalavimo atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sandorių, nurodytų CK 6.972
straipsnio 4 dalyje, ir šios normos taikymui reikšmingų aplinkybių byloje
neįrodinėjo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios kategorijos bylose galioja
šalių dispozityvumo principas – šalių pareiga byloje pareikšti jų pažeistos
teisės pobūdį atitinkančius gynimo būdus reikalavimą bei teikti tokių
reikalavimų pagrįstumą patvirtinančius įrodymus. Teismo pareiga yra spręsti, ar
pagal pareikštą reikalavimą pakanka įrodymų jam patenkinti. Teismas negali už
šalis pakeisti bylos nagrinėjimo dalyko, nes priešingu atveju būtų pažeisti
šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12,
13, 17 straipsniai). Dėl to, jeigu jungtinės veiklos sutarties dalyviai
pareiškia reikalavimą dėl pelno, gauto iš šios veiklos, priteisimo, o teismas
nustato, jog pelnas nebuvo gautas, teismas turi teisę tokius reikalavimus
atmesti (CPK 259, 260 268 straipsniai, 270 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus
argumentus, konstatuoja, kad kasatoriaus argumentai dėl CPK 362 straipsnio 2 dalies
pažeidimo nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas vadovavosi kasacinio
teismo nutartyje išdėstytais išaiškinimais ir vertino atsakovo sudarytus
sandorius pagal ieškinyje pareikštus reikalavimus tiek, kiek šie sandoriai buvo
reikšmingi nustatant pelno, gauto iš jungtinės veiklos sutarties buvimą.
Kasatoriai šių sandorių teisėtumo neginčijo, reikalavimų dėl sutartinės
civilinės atsakomybės taikymo nereiškė, todėl teismas neturėjo pagrindo
nustatinėti jos buvimo sąlygas, o kasacinio skundo argumentai dėl šios
atsakomybės taikymo nepatenka į bylos nagrinėjimo ribas.
Tačiau teisėjų kolegija pripažįsta, kad būtina
pažymėti, jog reikalavimas priteisti pelno, gauto iš jungtinės veiklos, dalį
pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes yra neatskiriamai susijęs su
antruoju reikalavimu – priteisti vienam iš kasatorių jo piniginį įnašą
pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai. Toks reikalavimas reiškia kasatoriaus
siekį įgyvendinti jo teises, kurias sukuria jungtinės veiklos sutarties
pasibaigimas, ir išspręsti su tuo susijusius klausimus.
Dėl
jungtinės veiklos sutarties pasibaigimo padarinių
CK 6.971 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad partnerių įneštas turtas,
buvęs jų nuosavybe, taip pat jungtinės veiklos metu gauta produkcija, pajamos
ir vaisiai yra visų partnerių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu ko kita nenustatyta
įstatyme ar jungtinės veiklos sutartyje. Jeigu įneštas turtas nebuvo partnerio
nuosavybė, o juo partneris naudojasi kitokiu pagrindu, šis turtas yra
naudojamas visų partnerių interesais ir taip pat yra pripažįstamas bendrai visų
partnerių naudojamu turtu, jeigu įstatymas nenustato ko kita. Už bendro turto
apskaitą atsakingas vienas iš partnerių, paskirtas visų partnerių bendru
sutarimu. Bendras turtas naudojamas, valdomas ir juo disponuojama visų
partnerių bendru sutarimu. Kilus ginčui, bet kurio iš partnerių reikalavimu šią
tvarką nustato teismas. Partnerių pareigas, susijusias su bendro turto
išlaikymu, taip pat kitokių išlaidų padengimu, nustato jungtinės veiklos
sutartis.
CK 6.978 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad
turtas, esantis bendrąja partnerių nuosavybe, pasibaigus jungtinės veiklos
sutarčiai, padalijamas pagal CK ketvirtosios knygos nustatytas taisykles,
t. y. CK 4.80 straipsnį.
Kasatorius „Polygrade L.L.C.“ šioje byloje prašė
priteisti iš atsakovo 433 014,95 Lt
piniginio įnašo. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad šis įnašas buvo panaudotas
jungtinėje veikloje. Pagal ieškinyje nurodytą reikalavimo priteisti piniginį
įnašą į jungtinę veiklą pagrindą konstatuotina, kad ieškovas prašė taikyti CK
nustatytus jungtinės veiklos sutarties pasibaigimo turtinius padarinius. Tokių
padarinių išsprendimas neišvengiamai susijęs su pirmuoju reikalavimu dėl pelno
dalies priteisimo ir kartu reiškia teismo pareigą nustatyti visą partnerių
bendrąją nuosavybę.
Kadangi kasaciniame skunde keliami 6.978
straipsnio 4 dalies taikymo klausimai, reiškiantys po jungtinės veiklos
sutarties pasibaigimo likusio turto padalijimą tarp sutarties partnerių, teisėjų
kolegija pripažįsta, kad būtina pasisakyti dėl turto sąvokos.
CK
nepateikta turto sąvokos, atskiruose CK straipsniuose apibrėžiamos arba atskiros
turto rūšys (CK 1.97 straipsnis, 3.84 straipsnis), arba turto sąvoka vartojama
kaip termino „daiktas“ sinonimas (CK 4.76 straipsnis, 4.88 straipsnio 1 dalis),
tačiau terminas „turtas“, kaip toks, CK yra plačiai vartojamas. Turto ir verslo
vertinimo pagrindų įstatymas turtą apibrėžia kaip materialias, nematerialias ir
finansines vertybes (2 straipsnio 1 dalis); Buhalterinės apskaitos įstatymas –
kaip materialiąsias, nematerialiąsias ir finansines vertybes, kurias valdo ir
naudoja ir (arba) kuriomis disponuoja ūkio subjektas ir kurias naudojant
tikimasi gauti ekonominės naudos (2 straipsnio 18 dalis).
CK 1.97
straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinių teisių objektai yra daiktai,
pinigai ir vertybiniai popieriai, kitas turtas bei turtinės teisės,
intelektinės veiklos rezultatai, informacija, veiksmai ir veiksmų rezultatai,
taip pat kitos turtinės ir neturtinės vertybės. CK 4.38 straipsnyje nustatyta,
kad nuosavybės teisės objektu gali būti daiktai ir kitas turtas.
Civilinės
teisės subjektui priklausančio turto sudėtis ir vertė svarbi pirmiausia todėl,
kad pagal asmens turto aktyvą tiesiogiai ar netiesiogiai nustatomos jo galimos
atsakomybės pagal turtines prievoles ribos,
kartu ir reali galimybė tokiam asmeniui dalyvauti civilinėje apyvartoje.
Taigi matyti, kad turto sąvoka vienais atvejais reiškia asmeniui priklausančius
daiktus, turtines teises ir įsipareigojimus, o kitais atvejais – tiktai turto
aktyvą, t. y. daiktus ir turtines teises. Plačiąja prasme turtu teisėje laikomi
beveik visi civilinių teisių objektai (daiktai, intelektinės veiklos
rezultatai, turtinės teisės ir įsipareigojimai, vertybiniai popieriai ir kt.),
o siaurąja prasme į turto sampratą įtraukiami tik daiktai.
Nagrinėjamoje
byloje teismai nustatė, kad dalis grūdų buvo parduota VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų
rinkos reguliavimo agentūrai už 383 716,45 Lt (su PVM), pardavus grūdus
Baltarusijoje, buvo gauta tik 21 000 eurų (arba 72 508,80 Lt), o kita Baltarusijos
Respublikos Aukščiausiojo ūkio teismo 2006 m. vasario 1 d. sprendimu byloje Nr.
1-11/2005 priteistos iš grūdų pirkėjo (jo nesumokėtos) sumos dalis (1 131
519,85 Lt) liko neišieškota, skolininkui neturint turto. Teismams nustačius, kad
grūdų pardavimas buvo Konsorciumo, veikusio jungtinės veiklos sutarties
pagrindu, veikla, iš šios veiklos gautos pajamos yra partnerių bendroji dalinė
nuosavybė (CK 6.971 straipsnio 1 dalis). Nors už Baltarusijoje
parduotus grūdus iš grūdų pirkėjo priteistos sumos didžioji dalis (1 131
519,85 Lt) yra neišieškota, tai savaime nereiškia, kad teisė išsiieškoti
priteistas lėšas nebeegzistuoja. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisė
išsiieškoti iš bendrosios jungtinės veiklos gautas pajamas, kurios yra
priteistos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, yra turtinė teisė, kuri patenka į
partnerių turto masę; šis turtas, pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai, turi
būti padalijamas vadovaujantis CK 6.978 straipsnio 4 dalies nuostatomis. Tuo
tarpu byloje nebuvo tirtos ir nustatytos faktinės aplinkybės, kuriomis
remiantis būtų galima spręsti, koks turtas yra bendroji partnerių nuosavybė,
nors pagal tarpusavyje susijusių abiejų reikalavimų pobūdį jos teisiškai yra
reikšmingos. Teisėjų kolegija turi pagrindą konstatuoti, kad neatskleista bylos
esmė, nes pareikšti reikalavimai nėra tinkamai kvalifikuoti. Dėl to, konstatavusi
pagrindo peržiūrėti bylą kasacine tvarka egzistavimą ir atsižvelgusi į naujų
įrodymų bei nustatinėtinų faktinių aplinkybių mastą, teisėjų kolegija
sprendžia, kad naikintini šioje byloje priimti tiek apeliacinės instancijos
teismo, tiek ir pirmosios instancijos teismo procesiniai sprendimai, byla
perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tam, kad būtų
išspręsti jungtinės veiklos sutarties pasibaigimo padariniai (CPK 360 straipsnis).
Dėl
išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos
teisme
Kasacinis teismas turėjo 70,51 Lt išlaidų,
susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88
straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010
m. gegužės 31 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų
įteikimu). Kadangi byla grąžinama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos
teismui, tai šioje proceso stadijoje nėra galimybės priteisti nurodytų išlaidų
valstybės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Dėl šių išlaidų priteisimo
valstybės naudai turės pasisakyti teismas, išnagrinėjęs bylą pakartotinai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 360, 362 straipsniais,
n u t a r i a :
Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 9 d. nutartį ir Kauno
apygardos teismo 2006 m. gruodžio 27 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo
nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra
galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina
Davidonienė
Antanas
Simniškis
Janina
Stripeikienė