Baudžiamoji byla Nr. 1-405-813/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48022-2016-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
11.2.19.3.; 2.10.2.7.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.
(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. sausio 23 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Kantaravičius,
sekretoriaujant Indrei Žilinskienei,
dalyvaujant prokurorui Donatui Jačiauskui,
kaltinamajam R. G.,
civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui direktoriui M. K. ir įgaliotam atstovui advokatui R. P.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. G., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, gyvenamąją vietą deklaravęs prie (duomenys neskelbtini) savivaldybės,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
R. G. 2016 m. spalio 10 d. apie 07.00 val. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), buitinėse patalpose, iš joje esančio darbo stalo stalčiaus slapta pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 1436,46 Eur, padarymas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1436,46 Eur turtinę žalą, tokiu būdu slapta pagrobė svetimą turtą.
Kaltinamasis R. G., apklaustas teisiamajame posėdyje, dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino iš dalies parodė, kad įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ nelegaliai nuo 2016 m. birželio mėn. iki 2016 m. spalio mėn. vidurio įmonės automobiliu dirbo vairuotoju-maisto išvežiotoju. Už darbą jis turėjo gauti minimalų darbo užmokestį, tačiau direktorius M. K. jam mokėdavo po 10 Eur už dieną, o dirbdavo po 10-12 val. per dieną. R. G. jautėsi apgautas direktoriaus, todėl nusprendė pavogti įmonės pinigus. Kaltinamasis žinojo, kur įmonės buitinėse patalpose, stalčiuje esančioje piniginėje yra laikomi grynieji pinigai. 2016-10-10 apie 07 val. jis atvyko į įmonės patalpas, paliko įmonės automobilio raktelius ir slapta iš stalčiaus piniginės paėmė apie 300 Eur. Kategoriškai tvirtina, kad piniginėje buvo tik apie 300 Eur, o ne 1436,46 Eur. Dėl savo poelgio gailisi. Civilinį ieškinį dalyje dėl 300 Eur įmonei padarytos žalos atlyginimo pripažįsta, sutinka apmokėti ir advokato išlaidas.
Parodymų patikrinimo vietoje metu R. G. parodė vietą, iš kurios pavogė įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus (b.l. 46-47).
Liudytojas M. K. parodė, kad įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ R. G. nelegaliai be darbo sutarties dirbo keletą dienų vairuotoju-maisto išvežiotoju, už dieną jam mokėdavo po 20 Eur. 2016-10-10 R. G. į įmonės patalpas turėjo atvežti ir palikti įmonės automobilio raktus. Įmonės patalpose stalčiuje piniginėje buvo laikomi grynieji pinigai, viso 1436,46 Eur, skirti išmokėti darbuotojams darbo užmokestį. Šiuos pinigus R. G. pavogė.
Liudytoja R. P. parodė, kad įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba administratore. 2016-10-09 direktorius M. K. jai pavedė darbuotojams išmokėti algas. Liudytoja tą ketino padaryti 2016-10-10 apie 12 val. Iš stalčiaus pasiėmė piniginę, kurioje būdavo laikomi tam skirti grynieji pinigai, tačiau pinigų joje nebuvo. Iš įmonės virėjos G. K. sužinojo, jog 2016-10-10 ryte į šias įmonės patalpas buvo atėjęs R. G., kuris paliko automobilio raktelius. Kiti asmenys tą dieną įmonės patalpose nesilankė.
Iš įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus M. K. pateikto CD su vaizdo įrašo matyti, kad įmonės pagalbinėse patalpose 2016-10-10 užfiksuotas prie stalo sėdintis R. G. (b.l. 18-24).
Įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ apyvartos žiniaraštyje pažymėta, kad 2016-10-10 įmonėje buvo 1436,46 Eur (b.l. 15).
Įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-10-09 kasos išlaidų orderyje Nr. 53 nurodyta, kad kasininkui M. K. iš kasos išduota 1436,46 Eur suma darbuotojams išmokėti darbo užmokestį už 2016.09 mėn. (b.l. 16).
Iš teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumos galima daryti išvadą apie kaltinime minimų aplinkybių pagrįstumą. Tai, kad kaltinamasis R. G. 2016 m. spalio 10 d. apie 07.00 val. buvo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buitinėse patalpose ir kad iš joje esančio darbo stalo stalčiaus piniginės slapta pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius pinigus, byloje ginčo nekyla. Tai užfiksuota įmonės atstovo pateiktame vaizdo įraše, tai paliudijo įmonės direktorius M. K., administratorė R. P., šį faktą pripažino ir pats kaltinamasis, tai užfiksuota ir jo parodymų patikrinimo vietoje metu. R. G. ginčija tik pagrobtų pinigų kiekį, teigdamas, jog pavogė ne 1436,46 Eur, tik 300 Eur. Teismas šiais kaltinamojo parodymais netiki. Nuosekliais įmonės direktoriaus ir administratorės ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais nustatyta, kad piniginėje visgi buvo 1436,46 Eur suma. Įvertinus, kad šie pinigai turėjo būti panaudoti dešimties darbuotojų darbo užmokesčiui išmokėti, sprendžiama, jog 1436,46 Eur suma yra teisinga, nes 300 Eur suma objektyviai būtų nepakankama mėnesiniam darbo užmokesčiui visiems įmonėms darbuotojams išmokėti. Be to, byloje yra įrodymai, jog nusikaltimo padarymo dieną įmonės kasoje ši pinigų suma egzistavo, ji iš vakaro buvo išgryninta įforminant kasos išlaidų orderį ir skirta darbuotojų algoms išmokėti pagal įmonej vedamą algalapį. Jokių duomenų apie tai, kad įmonės stalčiuje buvo laikoma mažesnė, nei išgryninta, pinigų suma, byloje nėra. Taigi, byloje esančių įrodymų visuma yra pakankama R. G. inkriminuotam 1436,46 Eur slaptam pagrobimo faktui konstatuoti. Todėl R. G. veikoje yra BK 178 str. 1 d. numatyto tyčinio nusikaltimo sudėtis, jis kaltas ir baustinas.
Vertinama ir tai, kad įmonės teisme pareikštas civilinis ieškinys pagrobtų pinigų sumai yra įrodytas, pagrįstas bylos duomenimis (kasos išlaidų orderio, apyvartos žiniaraščio, priskaitymo-išskaitymų žiniaraščio kopijomis), todėl visiškai tenkintinas. Civilinio ieškovo patirtos advokato išlaidos įrodytos advokato R. P. pinigų priėmimo kvitu ir įmonės direktoriaus M. K., jų dydžio kaltinamasis neginčijo, sutiko šias išlaidas apmokėti. Todėl iš kaltinamojo priteistinos ir šios advokato išlaidos.
Skirdamas bausmę R. G., teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (nusikaltimas nuosavybei), pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), jo padarymo motyvus ir tikslus (neteisėtai gauti didesnį atlyginimą už darbą), tiesioginės tyčios kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę. Teismas konstatuoja, kad R. G. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Vertinant R. G. asmenybę, pažymėtina kad R. G. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). Jis praeityje neteistas, baustas administracine tvarka už KET, viešosios tvarkos pažeidimus, smulkią vagystę, turi galiojančių nuobaudų. Nors R. G. yra nuo 2015-04-22 registruotas Kauno apskrities priklausomybės ligų centre dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyvias medžiagas, tačiau pagal specialisto išvadą yra pakaltinamas, gali suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (b.l. 56-58). Teismas vertina, kad R. G. teisiamas pirmą kartą, deda pastangas pragyventi ne iš nusikalstamų veikų, yra registruotas darbo biržoje kaip ieškantis darbo. Teismas, įvertinęs kad nevedęs ir nėra saistomas šeimyninių ryšių (gyvena su teta), kad nusikalto pirmą kartą, kad pripažino patį vagystės faktą, jam skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – vidutinio dydžio laisvės apribojimas su prokuroro per baigiamąsias kalbas prašytais skirti įpareigojimais. Teismo įsitikinimu, BK 41 str. numatyti bausmės tikslai R. G. gali būti pasiekti jam paskyrus sankcijoje numatytą švelnesnę nei laisvės atėmimo ar arešto bausmės rūšį, kuri užtikrins teisingo nubaudimo principo įgyvendinimą, sulaikys kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, apribos jam galimybes daryti naujus teisės pažeidimus. Teismo nuomone, švelniausių inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatyta viešųjų darbų ar baudos bausmės rūšis sudarytų pernelyg švelnios bausmės įvaizdį bei nebaudžiamumo efektą. Taigi, teismo vertinimu, teisingo nubaudimo principas šioje byloje gali būti pasiektas R. G. paskyrus tik laisvės apribojimo bausmę.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302-307 str ,
n u s p r e n d ž i a :
R. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant R. G. per visą laisvės apribojimo laiką nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose ir neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Išaiškinti R. G., kad be bausmę vykdančios institucijos žinios jis privalo nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimus.
R. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), iš R. G., gim. (duomenys neskelbtini), 1436,46 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus trisdešimt šešis eurus 46 ct) turtinei žalai atlyginti ir 600 Eur (šešis šimtus eurų) advokato išlaidoms atlyginti.
Dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kasos išlaidų orderio, apyvartos žiniaraščio, priskaitymo-išskaitymų žiniaraščio kopijas, CD su vaizdo medžiaga – palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.
Teisėjas Darius Kantaravičius