Administracinė byla Nr. AS-985-520/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02597-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų T. L., A. P., S. P., E. R. ir B. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų T. L., A. P., S. P., E. R. ir B. R. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Skaldenis“ ir akcinė bendrovė „Eurovia Lietuva“) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjai T. L., A. P., S. P., E. R. ir B. R. (toliau – ir pareiškėjai) 2016 m. birželio 23 d. padavė teismui skundą, prašydami panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra, atsakovas) 2016 m. gegužės 27 d. galutinę atrankos išvadą Nr. (28.7)-A4-5592 (toliau – ir Išvada).

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2016 m. rugpjūčio 1 d. gautas pareiškėjų patikslintas skundas, kuriame jie prašė panaikinti Išvadą ir Agentūros 2015 m. kovo 24 d. sprendimą Nr. (15.9)-A4-3099 „Dėl Vilniaus rajono Pašilių žvyro telkinio dalies (30,0 ha) naudojimo galimybių“ (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjai taip pat prašė atnaujinti skundo dėl Sprendimo panaikinimo padavimo terminą. Prašymą pareiškėjai grindė šiomis aplinkybėmis: nors Sprendimas buvo paskelbtas visuomenės informavimo priemonėse dar 2015 metais, tačiau pareiškėjai apie Sprendimo egzistavimą nežinojo; pareiškėjai nebuvo informuoti raštu, nors, pareiškėjų teigimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-370 patvirtinto Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 9, 12 ir 14 punktais tai turėjo būti atlikta.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 12 d. nutartimi netenkino pareiškėjų prašymo atnaujinti terminą skundui dėl Sprendimo panaikinimo paduoti ir šią patikslinto skundo dalį atsisakė priimti, kitą patikslinto skundo dalį priėmė.

Teismas nustatė, kad visuomenė apie parengtą poveikio aplinkai vertinimo (toliau – ir PAV) programą buvo informuota respublikiniame laikraštyje „Lietuvos žinios“ (2013 m. gruodžio 28 d.), laikraštyje „Vilniaus krašto savaitraštis“ (2013 m. gruodžio 26 d.), skelbimas buvo pakabintas Vilniaus rajono savivaldybės Riešės seniūnijos skelbimų lentoje (2013 m. gruodžio 27 d.), o 2014 m. sausio 2 d. – Agentūros tinklalapyje. Teismas pažymėjo, kad dėl parengtos PAV programos suinteresuotos visuomenės pasiūlymų nebuvo gauta. Teismas taip pat nustatė, kad Agentūra Sprendimu leido vykdyti ūkinę veiklą pagal parengtą PAV ataskaitą, įvykdžius Sprendimo 10 punkte nustatytas sąlygas, Sprendimas 2015 m. balandžio 1 d. buvo paskelbtas Riešės seniūnijoje, 2015 m. balandžio 2 d. – dienraštyje „Lietuvos žinios“, 2015 m. balandžio 2 d. – savaitraštyje „Vilniaus krašto savaitraštis“, o 2015 m. balandžio 1 d. – Agentūros tinklalapyje. Įvertinęs tai, kad Sprendimas buvo skelbiamas tiek nacionalinėje, tiek vietinėje spaudoje, Agentūros interneto tinklalapyje, teismas darė išvadą, jog pareiškėjams buvo sudaryta galimybė sužinoti apie priimtą Sprendimą bei susipažinti su jo turiniu.

Teismo vertinimu, pareiškėjai nepagrįstai remiasi Aprašo 18.3 punkto nuostata, kuri nustato, jog registruotu paštu yra informuojami pasiūlymus pateikę suinteresuotos visuomenės atstovai, nes šiuo atveju suinteresuotos visuomenės pasiūlymų nebuvo gauta. Dėl to teismas sprendė, kad pareiškėjų nurodyta termino skundui paduoti praleidimo priežastis nepagrindė objektyvių nuo pareiškėjų valios nepriklausančių termino skundui paduoti praleidimo priežasčių. Teismas konstatavo, kad pareiškėjai, būdami pakankamai apdairūs ir rūpestingi, turėjo galimybių sužinoti apie priimtą Sprendimą iš visuomenės informavimo priemonių ir skundą teismui paduoti laiku. Teismo vertinimu, pareiškėjai Sprendimą ginčyti delsė nepateisinamai ilgą laiką, nes patikslintas skundas išsiųstas tik 2016 m. liepos 29 d. Atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes, teismas darė išvadą, kad pareiškėjai praleido įstatymu nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl savo nerūpestingumo ir kitų subjektyvaus pobūdžio priežasčių, dėl kurių terminas apskųsti Sprendimą negali būti atnaujintas. Netenkinęs prašymo dėl termino atnaujinimo, teismas šią pareiškėjų patikslinto skundo dalį atsisakė priimti.

II.

Pareiškėjai T. L., A. P., S. P., E. R. ir B. R. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartį ir grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo klausimą dėl patikslinto skundo dalies, kuria skundžiamas Sprendimas, priėmimo.

Pareiškėjai nurodo, kad 2016 m. liepos 1 d., t. y. jau po pirminio skundo šioje byloje pateikimo teismui, pareiškėjai gavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos raštą su priedu – Agentūros raštu, kuriame oficialiai nurodyta, jog Sprendimu buvo patvirtinta PAV ataskaita dėl akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Eurovia Lietuva“ suformuoto karjero, esančio Pašilių kaime, Vilniaus rajone. Šiame Agentūros rašte nurodyta, jog AB „Eurovia Lietuva“ ketinamo eksploatuoti karjero ir su tuo susijusios planuojamos ūkinės veiklos PAV procesas vyko 2013–2014 metais, tačiau gyventojai (įskaitant ir pareiškėjus) apie tai niekaip realiai nebuvo informuoti ir tik iš minėto Agentūros rašto, pateikto kartu su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2016 m. liepos 1 d. raštu, pareiškėjai sužinojo, kokiu sprendimu buvo patvirtinta AB „Eurovia Lietuva“ planuojamos ūkinės veiklos PAV ataskaita, tačiau nei Sprendimas, nei PAV ataskaita gyventojams.

Pareiškėjai paaiškina, kad jokios pastabos ir jokie siūlymai nebuvo pateikti, nes pareiškėjai ir kiti aplinkinių vietovių gyventojai realiai nebuvo informuoti apie tai, jog vykdoma AB „Eurovia Lietuva“ ketinamo eksploatuoti karjero ir su tuo susijusios planuojamos ūkinės veiklos PAV procedūra. Kadangi pareiškėjai apie Sprendimą sužinojo iš teismui pateikto rašto, jie nemanė, kad praleido terminą skundui dėl Sprendimo panaikinimo pateikti. Pareiškėjų teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai bei neteisėtai nusprendė, kad terminas skundui pateikti turi būti skaičiuojamas nuo Sprendimo paskelbimo būtent internete. Pareiškėjai teigia, kad jie nebuvo realiai informuoti apie vykstančius procesus, ir laikosi pozicijos, jog tokiu formaliu skelbimu internete bei abejotinose visuomenės informavimo priemonėse buvo pažeista Konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavime priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais.

Pareiškėjai pažymi, kad suinteresuota visuomenė (įskaitant ir pareiškėjus) apie vykdomą PAV atranką nebuvo informuota adekvačiai, laiku ir veiksmingai, todėl neteko galimybės teikti siūlymus. Dėl pareiškėjams nesuprantamų priežasčių buvo pasirinkta informaciją skelbti mažai skaitomame dienraštyje ir nevalstybine kalba leidžiamame savaitraštyje. Pirmosios instancijos teismas tik nagrinėdamas bylą iš esmės gali įvertinti, ar nebuvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, ar iš tikrųjų buvo užtikrintos pareiškėjų teisės ir ar jie buvo realiai informuoti apie vykstančius derinimo procesus. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė visus šiuos argumentus vertinti, dar patikslinto skundo priėmimo stadijoje nusprendęs, kad terminas skundui pateikti yra praleistas, o tai reiškia, jog pirmosios instancijos teismas jau pasisakė ir dėl pateikto tiek pirminio, tiek patikslinto skundų esmės, t. y. įvertino, kad paskelbimas internete yra tinkamas, kad nuo jo turi būti skaičiuojamas terminas ir kad visi pareiškėjų argumentai, išdėstyti skunduose, yra nepagrįsti, nes gyventojai buvo informuoti neva tinkamai, tačiau dėl savo neveikimo negynė savo teisių.

Atsakovas Agentūra atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad jis nesutinka su atskiruoju skundu.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjai reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo iškėlė akivaizdžiai praleidę skundo pateikimo administraciniam teismui terminą. Atsakovo teigimu, pareiškėjų pozicija dėl galbūt netinkamai spręsto klausimo dėl termino skundui paduoti atnaujinimo yra nepagrįsta, nes pirmosios instancijos teismas, spręsdamas patikslinto skundo priėmimo klausimą, laikėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nurodytos tvarkos, išsamiai išnagrinėjo pareiškėjų ir Agentūros pateiktus faktinius duomenis dėl visuomenės informavimo vykdant privalomą PAV dėl Vilniaus rajono Pašilių žvyro telkinio dalies (30 ha) naudojimo, tinkamai išdėstė motyvus, kodėl pareiškėjų nurodomos termino praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis. Agentūros 2016 m. birželio 21 d. rašte Nr. (28.7)-A4-6476 „Dėl karjerų įrengimo Pašilių kaime, Vilniaus rajone, sustabdymo bei susijusios informacijos pateikimo“ buvo pateikta nuoroda į viešai paskelbtą Sprendimą ir PAV ataskaitą. Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes dėl Sprendimo paskelbimo viešai spaudoje ir internete 2015 metais, tokiu būdu užtikrinant visuomenės, taip pat ir pareiškėjų, informavimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad teisės aktai nereikalavo priėmus Sprendimą jį asmeniškai įteikti pareiškėjams, nes šie PAV ataskaitos nagrinėjimo metu neteikė pasiūlymų, t. y. visuomenės atstovai nebuvo aktyvūs vykdant PAV procedūrą, neišreiškė suinteresuotumo pagal teisės aktų reikalavimus, o PAV procedūra vykdyta laikantis teisės aktų nuostatų.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino su termino atnaujinimo klausimu susijusias faktines aplinkybes, pagrįstai vadovavosi Aprašo 18 punkto nuostatomis ir tinkamai aiškino jų taikymą, tačiau pareiškėjų keliamas reikalavimas yra susijęs su Sprendimu, priimtu atlikus privalomą PAV, todėl pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje iš dalies netiksliai nurodytos aktualios teisės aktų normos, nes tinkamą viešą PAV ataskaitos ir Sprendimo paskelbimą pagrindžia Aprašo 18, 21, 36–38 punktai. Atsižvelgęs į tai, kad pirmosios instancijos teismas surinko klausimui dėl termino skundui paduoti atnaujinimo išspręsti reikalingus įrodymus, išnagrinėjo reikšmingas aplinkybes ir tinkamai išaiškino visuomenės informavimo teisinį reguliavimą vykdant PAV procedūrą bei priėmė teisingą sprendimą, jog nėra svarbių priežasčių atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, atsakovas laikosi pozicijos, kad nėra ABTĮ 145, 146 straipsniuose nustatytų pagrindų pirmosios instancijos teismui perduoti iš naujo nagrinėti klausimą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir pagrindų panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priimti pareiškėjų patikslintą skundą. Tačiau atsakovas teigia, kad apeliacinės instancijos teisme gali būti peržiūrėtos nuorodos į taikytinas Aprašo nuostatas ir pagal ABTĮ 154 straipsnio 1 dalies 2 punktą iš dalies pakeista pirmosios instancijos teismo nutartis, pateikiant nuorodas į aktualias materialiosios teisės nuostatas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Skaldenis“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo reikalavimus spręsti teismo nuožiūra, nes Sprendimas nėra susijęs su UAB ,,Skaldenis“ atliekamu planuojamos ūkinės veiklos vertinimu ir neturi įtakos UAB ,,Skaldenis“ teisėms ir pareigoms.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III.

Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 12 d. nutarties dalis, kuria neatnaujinus skundo padavimo termino, atsisakyta priimti pareiškėjų T. L., A. P., S. P., E. R. ir B. R. patikslinto skundo dalį dėl Sprendimo panaikinimo pagal ABTĮ (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 33 straipsnio 2 dalies 9 punktą (skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas).

Nustatyta, kad Agentūra 2015 m. kovo 24 d. priėmė Sprendimą, kad planuojama ūkinė veikla – Vilniaus rajono Pašilių žvyro telkinio dalies (30 ha) naudojimas – leistina pagal parengtą PAV ataskaitą ir įvykdžius Sprendimo 10 punkte nustatytas sąlygas. Agentūra 2016 m. gegužės 27 d. priėmė Išvadą, kad planuojamai ūkinei veiklai – Vilniaus rajono Pašilių žvyro telkinio dalį naudoti, PAV neprivalomas. Šioje Išvadoje buvo nurodyta, kad planuojamos ūkinės veiklos plotas apima 16,5 ha. Pareiškėjai 2016 m. birželio 23 d. pateikė skundą dėl Išvados panaikinimo, nurodydami, jog Išvadoje nutylima, kad Pašilių kaime vos keli šimtai metrų nuo planuojamo UAB ,,Skaldenis“ karjero ribos ketinamas įrengti kitas karjeras, kuriame iškasenų gavybą vykdytų AB „Eurovia Lietuva“. Šio karjero plotas – 30 ha. Tame pačiame kaime tuo pačiu metu kelių šimtų metrų atstumu veiks du karjerai, kurių bendras plotas bus 46,5 ha, tačiau joks bendras (suminis) PAV nebuvo atliktas, o Išvadoje teigiama, jog jis apskritai neprivalomas. 2016 m. liepos 29 d. pareiškėjai išsiuntė teismui patikslintą skundą, prašydami panaikinti ne tik Išvadą, tačiau ir Sprendimą.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad pareiškėjai, būdami pakankamai apdairūs ir rūpestingi, turėjo galimybių sužinoti apie priimtą Sprendimą iš visuomenės informavimo priemonių ir skundą teismui paduoti laiku, tačiau nepateisinamai ilgą laiką delsė ginčyti Sprendimą. Pareiškėjai atskirajame skunde nesutinka su minėtomis pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė kreipimosi į teismą termino eigos pradžios momentą, nes terminas skundui pateikti skaičiuojamas ne nuo Sprendimo paskelbimo viešai, pareiškėjai nebuvo realiai informuoti apie vykstančius procesus, nes nei Sprendimas, nei PAV ataskaita gyventojams nebuvo pateikta ir jie tik iš Agentūros rašto, pateikto kartu su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2016 m. liepos 1 d. raštu, sužinojo, kokiu sprendimu buvo patvirtinta AB „Eurovia Lietuva“ planuojamos ūkinės veiklos PAV ataskaita.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties atsisakyti priimti pareiškėjų patikslinto skundo dalį dėl Sprendimo panaikinimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet yra įtvirtintos ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teisės kreiptis į teismą pobūdis reikalauja valstybės reguliavimo, tačiau toks reguliavimas negali pažeisti teisės esmės arba prieštarauti kitoms Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos teisėms (žr. 1975 m. vasario 21 d. sprendimą byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įvairių procesinių reikalavimų ieškinio turiniui ir formai nustatymas pateisinamas, nes jais siekiama užtikrinti efektyvų teisingumo vykdymą ir operatyvų procesą, todėl formalių procesinių reikalavimų taikymas priimant ieškinį savaime nereiškia teisės kreiptis į teismą pažeidimo (žr. 2001 m. gegužės 10 d. sprendimą byloje Z ir kiti prieš Jungtinę Karalystę). Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, pažymėtina, kad bylininkai, įgyvendindami teisę kreiptis į teismą, pateikdami ieškinius, apeliacinius skundus ir pan., turi tikėtis egzistuojančių formalių proceso taisyklių taikymo (žr. 2000 m. lapkričio 16 d. sprendimą byloje Sotiris ir Nikos Kouras Attee prieš Graikiją).

Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).

Aiškindamas nurodytą ABTĮ nuostatą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1228-492/2015).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas skundo padavimo termino eigos pradžią sieja ne tik su pačiu fiziniu veiksmu – akto įteikimu asmeniui, bet ir su sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie skundžiamą aktą momentu. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas. Sužinojęs apie priimtą aktą, asmuo kartu sužino apie šiuo aktu pažeidžiamas jo teises (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-75-492/2015). Kai įstatyme nustatytas tam tikro akto viešas paskelbimas, terminas skundui paduoti paprastai pradedamas skaičiuoti, kai baigiamos visos teisės norminiuose aktuose numatytos privalomos skundžiamo atsakovo sprendimo viešo paskelbimo procedūros (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-1316/2014).

Sprendimo priėmimo metu galiojusioje Aprašo 37 punkto redakcijoje buvo nustatyta, kad atsakinga institucija per 10 darbo dienų po sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo priėmimo pagal nustatytą formą turi paskelbti informaciją apie priimtą sprendimą savo tinklalapyje. Užsakovas ar PAV dokumentų rengėjas, gavęs atsakingos institucijos sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo pasirinktoje vietoje, per 10 darbo dienų turi apie tai pranešti visuomenei, paskelbdamas Aprašo 18.1 ir 18.2 punktuose nurodytose visuomenės informavimo priemonėse 5 priede nurodytą informaciją apie priimtą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo pasirinktoje vietoje (Aprašo 38 p. redakcija, galiojusi Sprendimo priėmimo metu). Sprendimo priėmimo metu galiojusioje Aprašo 18 punkto redakcijoje, be kita ko, buvo nustatyta, kad užsakovas ar PAV dokumentų rengėjas 9, 12 ir 14 punktuose nurodytą informaciją turi paskelbti: 18.1. miesto(-ų) ar rajono(-ų), kuriame planuojama vykdyti ūkinę veiklą, spaudoje ir respublikinėje spaudoje, esant galimybei, – per radiją ir televiziją, užsakovo tinklalapyje; 18.2. savivaldybės (seniūnijos), kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, skelbimų lentoje, su savivaldybės (seniūnijos) informacine žyma apie gavimo faktą ir datą.

Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjams buvo sudaryta galimybė sužinoti apie priimtą Sprendimą bei susipažinti su jo turiniu, nes Sprendimas 2015 m. balandžio 1 d. buvo paskelbtas Riešės seniūnijoje, 2015 m. balandžio 2 d. – dienraštyje „Lietuvos žinios“, 2015 m. balandžio 2 d. – savaitraštyje „Vilniaus krašto savaitraštis“, o 2015 m. balandžio 1 d. – Agentūros tinklalapyje. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teisės aktai nereikalavo priėmus Sprendimą jį asmeniškai įteikti pareiškėjams. Pareiškėjai atskirajame skunde neginčija Sprendimo viešo paskelbimo 2015 m. balandžio 1–2 d. aplinkybių, tačiau teigia, jog pareiškėjai realiai apie Sprendimo priėmimą iš jų nesužinojo, o sužinojo tik po pirminio skundo padavimo. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad visos teisės norminiuose aktuose nustatytos privalomos Sprendimo viešo paskelbimo procedūros galutinai buvo baigtos 2015 m. balandžio 2 d. ir būtent nuo šios datos nagrinėjamu atveju turi būti skaičiuojamas skundo padavimo terminas, nes nuo šio momento pareiškėjai turėjo sužinoti apie Sprendimą.

Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjų nurodomas vėlesnis sužinojimas apie Sprendimą negu informacija apie jį buvo paskelbta viešai, nesudaro pagrindo kitaip skaičiuoti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią, negu yra išaiškinta nurodytoje administracinių teismų praktikoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės turi būti vertinamos sprendžiant klausimą, ar yra svarbios termino atnaujinimo priežastys, o ne nustatant termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią, kuris skaičiuojamas nuo asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Taigi nėra pagrindo abejoti, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai akivaizdžiai, t. y. daugiau nei metus, praleido įstatymu nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl Sprendimo panaikinimo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015). Reikia pabrėžti, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjas visus teiginius dėl termino praleidimo privalo pagrįsti objektyviais duomenimis. Priešingai, susidarytų galimybė piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, t. y. teismui neturint objektyvių duomenų apie tai, kokiu pagrindu buvo praleistas skundo padavimo terminas, proceso dalyvis galėtų nurodyti abstrakčias jokiais duomenimis nepagrįstas aplinkybes. Taip būtų pažeidžiamas teisinio saugumo principas bei teisės stabilumas, kurį inter alia suponuoja procesinių terminų reglamentavimas (2011 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-44/2011). Pagal administracinių teismų praktiką sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013).

Pritardama pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties motyvams dėl pareiškėjų nurodytų priežasčių, su kuriomis jie sieja termino paduoti skundą praleidimą, įvertinimo ir jų nekartodama, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjai terminą skundui paduoti praleido ne dėl svarbių priežasčių.

Įvertinusi pareiškėjų atskirajame skunde išsakytą pasirinktų visuomenės informavimo priemonių, kuriose buvo skelbta apie Sprendimą, kritiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad šie argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo pripažinti, jog skelbiant viešai informaciją apie Sprendimą buvo pažeistos Aprašo nuostatos, reglamentuojančios Sprendimo išviešinimą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pareiškėjai, būdami pakankamai apdairūs ir rūpestingi, turėjo galimybių sužinoti apie priimtą Sprendimą ir skundą teismui paduoti laiku. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjai 2016 m. birželio 23 d. skunde dėl Išvados panaikinimo nurodė aplinkybes dėl abiejų žvyro karjerų (30 ir 16,5 ha), tačiau dar ir po pirminio skundo pateikimo iki 2016 m. liepos 29 d. delsė kreiptis į teismą dėl Sprendimo panaikinimo. Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais atskirojo skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas jau patikslinto skundo priėmimo stadijoje pasisakė dėl pateikto tiek pirminio, tiek patikslinto skundų esmės.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad remiantis pareiškėjų atskirojo skundo argumentais skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti pripažinta nepagrįsta ir neteisėta, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija), teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų T. L., A. P., S. P., E. R. ir B. R. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                         Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė