Administracinė byla Nr. eAS-569-662/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07881-2023-4 

                Procesinio sprendimo kategorijos: 49; 59.2

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. rugsėjo 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Rasos Ragulskytės-Markovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas V. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. 23S117812 dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvoje panaikinimo bei 2023 m. liepos 27 d. Migracijos departamento sprendimą nutraukti prašymo pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje nagrinėjimą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti skundžiamo sprendimo vykdymą iki skundo išnagrinėjimo. Šį prašymą pareiškėjas grindė tuo, kad jam yra virš 70 metų, sunkiai serga, nuolat vartoja vaistus. Išvykus, jis neteks galimybės būtinam gydymui, bus padaryta neatitaisoma žala jo sveikatai. Sužinojęs apie skundžiamą sprendimą pareiškėjas patiria didžiulį stresą jau dabar. Lietuvoje jis gyveno 1975–1991 metais. Nuo 1993 m. Lietuvoje gyvena be pertraukos. Visas jo gyvenimas susijęs tik su Lietuva, išvykti pareiškėjas negali, nes neturi kur. Rusijoje ar kitose trečiose šalyse jis neturi nei giminių, nei draugų ar pažįstamų. Išvykimas reikštų faktinę gyvenimo Lietuvoje pabaigą ir visų ryšių su šeima nutraukimą. Tai sukels dar didesnį stresą, pergyvenimus. Atsižvelgiant į pareiškėjo amžių, ligas, negalėjimą sklandžiai persikraustyti iš Lietuvos, akivaizdu, kad išvykimo sukelti pergyvenimai gali būti lemtingi jo sveikatos būklei. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jo sutuoktinė sunkiai serga, jai būtina nuolatinė priežiūra. Suaugę vaikai gyvena atskirai nuo tėvų, todėl vienintelis, nuolat galintis pasirūpinti žmona, yra pareiškėjas. Sutuoktinė negali išvykti kartu su pareiškėju dėl sunkios savo sveikatos būklės. Svetimoje šalyje be kitų asmenų palaikymo ji negalės niekaip užtikrinti tinkamos savo sunkios sveikatos būklės priežiūros. Sutuoktiniui išvykus, jo žmonai maksimaliai padidės pergyvenimai, stresas, kas, labai tikėtina, turės lemiamos įtakos ir pareiškėjo sutuoktinės sveikatos būsenai. Pareiškėjo teigimu, priėmus sprendimą, kuris grindžiamas tuo, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, bei jo nesustabdžius, pareiškėjas bus išsiųstas į Rusiją, kuri yra agresyvų karą vykdanti šalis. Pareiškėjo šeima būtų išardyta. Aktualu ir tai, kad pareiškėjas Lietuvoje lieka be jokio teisėto pagrindo bei statuso, t. y. jo buvimas Lietuvoje bus laikomas neteisėtu. Panaikinus teisėto buvimo Lietuvoje pagrindą, pareiškėjas netenka jam suteikiamų teisių bei garantijų. Pareiškėjas negalės atlikti jokių kitų teisinių veiksmų bei naudotis jam suteikiamomis teisėmis Lietuvoje – kreiptis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, netgi negalės nueiti į banką ir išsiimti pinigų pragyvenimui. Todėl neabejotinai kils didelė neatitaisoma žala tiek jam pačiam, tiek ir jo šeimai.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teismas ta pačia nutartimi priėmė pareiškėjo skundą.

Teismas pareiškėjo argumentus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo laikė nepagrįstais. Teismas nurodė, kad pareiškėjo argumentas, jog jis negalės kreiptis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos yra prieštaringas, kadangi pareiškėją šioje byloje atstovauja profesionalus teisininkas, t. y. advokato padėjėjas, taip pat pareiškėjas prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, todėl akivaizdu, jog pareiškėjui valstybės garantuojama teisinė pagalba nėra reikalinga. Byloje nėra duomenų apie pareiškėjo atžvilgiu priimtą sprendimą, kuriuo remiantis būtų vykdomas pareiškėjo išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos, todėl pagrindo teigti, jog pareiškėjas ar jo šeima, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, patirs skunde minimus nepatogumus, nėra. Pareiškėjo argumentai dėl galimos žalos yra deklaratyvūs, grindžiami hipotetinio pobūdžio prielaidomis. Net ir susidarius tokiai situacijai, jog būtų priimtas pareiškėjui palankus galutinis procesinis sprendimas jo iškeltoje administracinėje byloje, pareiškėjas savo galimai pažeistas teises galėtų ginti kitais teisių gynimo būdais, t. y. išsiieškoti patirtą turtinę žalą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsniu.

III.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 14 d. nutarties dalį, kuria netenkintas jo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir šiuo klausimu priimti naują sprendimą – sustabdyti Migracijos departamento sprendimą dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvoje panaikinimo, skundžiamo sprendimo vykdymą atidedant iki skundo išnagrinėjimo.

Atskirajame skunde teigiama, kad skundžiamas Migracijos departamento sprendimas įsiteisėjo jo priėmimo dieną. Pareiškėjas būtent tą dieną prarado legalaus buvimo Lietuvoje statusą. Todėl, jei netenkinti jo prašymo sustabdyti sprendimą dėl jo pavojingumo valstybei, jis sulaikymo atveju būtų perduotas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikоs vidaus reikalų ministerijos pareigūnams ir nedelsiant išsiųstas į Rusiją (ir tai gali nutikti bet kuriuo momentu). Tokie užsieniečių, pripažintų keliančiais pavojų Lietuvos Respublikai, sulaikymai ir išsiuntimai įvykdomi tą pačią dieną arba kitą dieną nuo jų sulaikymo. Todėl, jei nebūtų pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė dabar, tai teismai dėl prašymo nagrinėjimo trukmės jau objektyviai negalėtų apginti pareiškėjo nuo deportacijos, o galutinis teismo sprendimas byloje deportacijos sukeltos žalos taip pat ištaisyti negalėtų.

Atskirajame skunde taip pat pakartojami argumentai dėl pareiškėjo sveikatos būklės, prašoma į ją atsižvelgti. Pabrėžiama, kad teismo akcentuojamas civilinis procesas negalėtų atlyginti padarytos žalos pareiškėjui ir jo šeimai.

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovas pažymi, kad ginčijamu sprendimu nėra sprendžiamas pareiškėjo grąžinimo ar išsiuntimo į kilmės valstybę klausimas. Tolesnė pareiškėjo teisinė padėtis bus sprendžiama atskirais sprendimais, kuriuose bus vertinamos visos su pareiškėju susijusios aplinkybės, taip pat ar yra Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 130 straipsnio pagrindai, draudžiantys išsiųsti arba grąžinti užsienietį į kilmės valstybę. Migracijos departamentas kiekvienu atveju išanalizuoja užsieniečio individualią situaciją. Priimtas sprendimas dėl grąžinimo ar išsiuntimo, jei toks bus priimtas, galės būti skundžiamas teismui. Užsienietis, turėdamas leidimą nuolat gyventi, iš esmės prilyginamas Lietuvos Respublikos piliečiui, todėl jam keliami aukštesni reikalavimai. Tokių užsieniečių turima pozicija, kuri yra susijusi su agresyvia Rusijos Federacijos politika ir jų lojalumu, vertintina kaip galima grėsmė valstybės saugumui, nes būtent tokie asmenys gali būti išnaudoti priešiškų valstybių žvalgybos ir taip galimai pakenkti Lietuvos Respublikos saugumui.

Atsakovo vertinimu, pareiškėjo teiginys, kad išsiuntimo grėsmės sukelti pergyvenimai gali būti lemtingi pareiškėjo sveikatos būklei, yra hipotetinis ir pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų spręsti apie jo sveikatos būklę.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – ir VSD) atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

VSD pažymi, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis gali būti išsiųstas į Rusijos Federaciją. Migracijos departamento sprendimuose nebuvo nurodoma pareiškėjui išvykti iš Lietuvos Respublikos ir nėra pateikta įrodymų, kad buvo priimtas sprendimas, kuriuo remiantis būtų vykdomas pareiškėjo išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėjas tikėtinai nepagrindė skundo reikalavimo pagrįstumo. Nesant šios būtinosios reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlygos, ši priemonė negali būti pritaikyta. Pareiškėjas taip pat nepagrindė, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala.

VSD teigimu, pareiškėjo akcentuojami tam tikri galimai patiriami nepatogumai nenusveria viešojo intereso ir nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės. Pareiškėjo subjektyvi nuomonė, kad jis gali patirti neigiamas pasekmes, nesudaro pagrindo prielaidai, kad pareiškėjas iš tikrųjų patirs žalą. Ginčas kilo dėl Migracijos departamento priimto sprendimo panaikinti pareiškėjo turėtą leidimą nuolat gyventi, atsižvelgiant į jo keliamas galimas grėsmes valstybės saugumui, todėl pareiškėjo asmeniniai interesai ir šeiminiai ryšiai negali būti aukščiau Lietuvos Respublikos valstybės saugumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 14 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie (iš pirmo žvilgsnio) reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016, 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018, 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-624/2021). Nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal ABTĮ 70 straipsnį negalimas, o pareiga pagrįsti šios priemonės taikymo būtinumą tenka proceso dalyviui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019, 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-789/2021).

Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-751-442/2018; 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-60-525/2019). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas 2023 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. 23S117812 panaikino pareiškėjui išduotą leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu. Skundžiamas Migracijos departamento sprendimas priimtas atsižvelgus į tai, kad pagal VSD pateiktą išvadą ir Migracijos departamento atlikta tyrimą V. B. gyvenimas Lietuvoje kelia realią grėsmę valstybės saugumui. Pagal VSD 2023 m. balandžio 12 d. rašte Nr. 18-3956 pateiktą vertinimą, jei užsienietis nurodo, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, tai jis taip išreiškia paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, kad užsienietis remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, taip pat tai rodo, kad asmuo yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo teismo taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – stabdyti Migracijos departamento sprendimo vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas nagrinėjamoje administracinėje byloje.

Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas, kai panaikinamas užsieniečio leidimas gyventi, išskyrus atvejus, kai sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi priimtas šio Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodytu pagrindu, o leidimas nuolat gyventi – šio Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 ar 21 punkte nurodytais pagrindais. Pagal Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktą leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, ginčo esmę, pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės pobūdį, pareiškėjo argumentus bei bylos medžiagą, konstatuoja, kad pareiškėjas nepagrindė būtinosios sąlygos prašomai reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos. Visų pirma, akcentuotina, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, nėra sprendžiama dėl skundžiamo individualaus administracinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo argumentai, kad nesustabdžius sprendimo galiojimo, pasikeičia jo teisinė padėtis, o ateityje, tikėtina, kad dėl išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos pareiškėjas patirs reikšmingą žalą, savaime nereiškia, kad nesustabdžius ginčijamo sprendimo galiojimo, pareiškėjui bus padaryta didelė, neatitaisoma žala. Šiuo atveju Migracijos departamento sprendime nėra nurodyta pareiškėjui išvykti iš Lietuvos Respublikos ir vykti į Rusijos Federaciją. Pagal Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punktą užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu jo buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui arba viešajai tvarkai. Tačiau byloje nėra įrodymų, kad kompetentinga institucija yra priėmusi sprendimą išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjo tvirtinimas, kad jis bus išsiųstas į Rusijos Federaciją ir dėl to jis ir jo šeima patirs žalą ir kitus nepatogumus, yra hipotetinio pobūdžio. Ginčo dalykas byloje yra sprendimo, kuriuo panaikintas pareiškėjo leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumas ir pagrįstumas. Šioje proceso stadijoje pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra tiesiogiai susijęs su ginčo dalyku ir reikštų, kad galbūt pažeistos pareiškėjo teisės be pagrindo bus ginamos prevenciškai. Pažymėtina, jog atskirojo skundo argumentai, kad galbūt ateityje, galimai palankaus teismo sprendimo atveju, bus apsunkintas jo įvykdymas, taip pat nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nėra pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Audrius Bakaveckas

                                        Beata Martišienė

                                        Rasa Ragulskytė-Markovienė