Civilinė byla Nr. e2A-1423-852/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33277-2020-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.16.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gegužės 25 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Andriaus Veriko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Renatos Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės VšĮ „Vaikystės takas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. J. ir V. J. ieškinį atsakovei VšĮ „Vaikystės takas“ dėl nuomos mokesčio skolos ir nuostolių atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai R. J. ir V. J. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Vaikystės takas“ 1 200,48 Eur nuomos mokesčio skolą, 33,17 Eur delspinigius, 5 380,87 Eur nuostolių patalpoms atlyginimą, 1 183,30 Eur nuostolių inventoriui atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovai paaiškino, kad su atsakove 2015 m. rugpjūčio 1 d. sudarė Nuomos sutartį Nr. 20150801/-01, pagal kurią ieškovai atsakovei atlygintinai vieneriems metams išnuomojo gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini). Pagal šalių 2015 m. rugpjūčio 1 d. pasirašytą priėmimo–perdavimo aktą tiek patalpų, tiek jose buvusių baldų ir įrangos būklė buvo gera, be defektų. Vėliau, t.y. 2017 m. rugpjūčio 1 d. šalys sudarė Nuomos sutartį Nr. 20170801/01 (toliau – Nuomos sutartis) dėl to paties objekto nuomos. Atsakovei pradėjus netinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus, ieškovė R. J. 2020 m. balandžio 29 d. išsiuntė atsakovei pretenziją. Atsakove 2020 m. balandžio 30 d. pranešė, kad neturi pareigos mokėti nuomos mokesčio, nes dėl Covid-19 pandemijos negali vykdyti ikimokyklinio ugdymo veiklos. Ieškovė R. J. 2020 m. gegužės 4 d., be kita ko, pasiūlė arba atidėti nuomos mokesčio mokėjimą arba apibusiu susitarimu nutraukti Nuomos sutartį nuo 2020 m. gegužės 15 d. Atsakovė su tokiu pasiūlymu nesutiko ir 2020 m. gegužės 4 d. rašte nurodė, kad iš nuomotų patalpų išsivežė visus daiktus. Ieškovė R. J. 2020 m. gegužės 15 d. raštu paprašė, kad atsakovė 2020 m. gegužės 19 d. atvyktų į nuomojamas patalpas ir jas perduotų Nuomos sutartyje nustatyta tvarka. Atsakovė numatytu laiku neatvyko. Dėl to R. J. vienašališkai pasirašė patalpų priėmimo–perdavimo aktą, kuriame aprašė patalpų būklę priėmimo metu: pažeistos sienos (skylės, nubyrėjęs tinkas, pragręžtos skylės), pažeista grindų danga, sugadintas inventorius ir baldai (kaitlentė, sieninės spintos durų stiklas, antro aukšto vonios spintelė). Ieškovai pažymėjo, kad laiku nemokėdama nuomos mokesčio, atsakovė pažeidė Nuomos sutartį. Dėl to ieškovai turėjo teisę 2020 m. gegužės 19 d. vienašališkai nutraukti Nuomos sutartį remiantis Nuomos sutarties 5.1 punktu ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.497 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Taigi nuomos santykiai tarp bylos šalių tęsėsi iki 2020 m. gegužės 19 d. Patalpų perdavimo dieną atsakovė buvo skolinga 2 435,48 Eur nuomos mokesčio (500 Eur už kovo mėn., 1 200 Eur už balandžio mėn. ir 735,48 Eur už gegužės mėn.). Atsakovė 2020 m. birželio 26 d. pervedė 1 238 Eur, bet liko skolinga 1 200,48 Eur nuomos mokesčio. Atsakovė turi pareigą ne tik sumokėti šią skolą, bet ir pagal Nuomos sutarties 5.2 punktą apskaičiuotus 33,17 Eur dydžio delspinigius. Atsakovės sugadinto inventoriaus kaina yra 1 183,30 Eur: 779 Eur kaitlentė, sieninės spintos durų stiklo keitimo paslauga – 210 Eur, antro aukšto vonios spintelė – 62,30 Eur, pirmo aukšto ūkinė spintelė – 132 Eur. Patalpų apgadinimo faktą patvirtina priėmimo–perdavimo aktas ir antstolio D. S. 2020 m. gegužės 19 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Ieškovų įsitikinimu, atsakovė turi atlyginti dėl daikto pabloginimo kilusius nuostolius (Nuomos sutarties 4.2.4, 4.4 ir 5.1 punktai, CK 6.499 straipsnio 1 dalis, 6.500 straipsnis). Patalpų remontui ieškovai išleido 5 380,87 Eur su PVM (3 178 Eur be PVM už sienų perdažymą, 200 Eur be PVM už pagalbinius darbus ir 959 EUR be PVM už parketo šlifavimą ir lakavimą).
2. Atsakovė VšĮ „Vaikystės takas“ atsiliepimu prašė ieškinio netenkinti. Paaiškino, kad atsakovės vienintelė ir pagrindė veikla – ikimokyklinio ugdymo paslaugų teikimas. Šios veiklos dėl paskelbto karantino atsakovė nebegalėjo vykdyti nuo 2020 m. kovo 16 d. Su ieškove R. J. buvo žodžiu bendrauta dėl nuomos mokesčio sumažinimo. Ieškovei nesutikus sumažinti nuomos mokesčio, atsakovė patalpas atlaisvino ir jas perdavė ieškovei 2020 m. balandžio 27 d. Nurodytą dieną vykusio susitikimo metu ieškovė pareiškė pretenzijas dėl patalpų būklės. Tačiau atsakovė su ieškovės pretenzijomis nesutiko, nes atsakovė neturi pareigos šalinti natūralaus nusidėvėjimo pasekmių. Šalims nepasiekus kompromiso dėl patalpų remonto nebuvo pasirašytas ir patalpų priėmimo–perdavimo aktas. Bet ieškovei buvo perduoti patalpų raktai ir ji juos priėmė. Atsižvelgiant į tai, atsakovė nuomos mokestį sumokėjo už laikotarpį iki 2020 m. balandžio 27 d. Atsakovės teigimu, ieškovų minimi patalpų apgadinimai yra natūralaus nusidėvėjimo pasekmė. Sienų spalva blunka, o parketas nusidėvėjo, nes juo intensyviai vaikščiota. Nežiūrint to, atsakovė sutinka savo lėšomis užtaisyti baldų kabinimui išgręžtas skyles ir perdažyti sienas. Atsakovė teigė, kad jai perduotos patalpos jau buvo prastos būklės ir atsakovė atliko einamąjį jų remontą. Nesutiko su padaryta žala dėl baltų ir kaitlentės apgadinimo. Paaiškino, kad kaitlentė buvo naudota, be to, ieškovai siekia įsigyti kitokią kaitlentę, nei buvo perduota atsakovei. Pažymėjo, kad antro aukšto vonios spintelė ir pirmo aukšto ūkinė spintelė nebuvo perduotos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 8 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti ieškovams R. J. ir V. J. iš atsakovės VšĮ „Vaikystės takas“ 163 Eur skolą, 22,16 Eur delspinigius, 5 076,38 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir 977,24 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kitus ieškinio reikalavimus atmetė.
4. Teismas nurodė, kad pagal Nuomos sutarties 2.1 punktą atsakovė įsipareigojo mokėti 1 200 Eur dydžio nuomos mokestį per mėnesį. Spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti nuomos mokesčio skolą, teismas konstatavo, kad esminis ginčo aspektas yra tai, kada buvo nutraukta Nuomos sutartis ir kada atsakovė grąžino ieškovams patalpos. Nuo šių faktų priklauso nuomos mokesčio skaičiavimo laikotarpis. Ieškovai teigia, kad patalpų grąžinimo ir sutarties nutraukimo momentas yra 2020 m. gegužės 19 d., kai buvo pasirašytas vienašalis patalpų priėmimo–perdavimo aktas, o atsakovė įrodinėja, kad patalpos faktiškai buvo perduotos 2020 m. balandžio 27 d. Nuomos sutarties 6.2 punkte nustatyta, kad sutarties šalys turi teisę nutraukti šią sutartį abipusiu rašytiniu susitarimu, o 6.4 punktu nuomininkui suteikta teisė vienašališkai nutraukti sutartį apie tai informavus nuomininką prieš du mėnesius. Byloje pateiktų įrodymų visetas suponuoja, kad šių formaliųjų nuostatų nebuvo laikytasi. Liudytojo I. V. parodymai patvirtina, kad po karantino paskelbimo tarp ieškovų ir atsakovės žodine forma prasidėjo derybos dėl tolesnio Nuomos sutarties vykdymo; deryboms nepavykus atsakovė pranešė, kad atlaisvino patalpas ir nori jas perduoti; 2020 m. balandžio 27 d. vykusios patalpų apžiūros metu bylos šalys nepasiekė susitarimo dėl patalpų perdavimo ir priėmimo, tačiau atsakovės įgalioti asmenys paliko raktus duryse (2020 m. lapkričio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 min. 39 sek. – 6 min. 12 sek.; 23 min. 10 sek. – 24 min. 27 sek.). Teismo vertinimu, liudytojo parodymai, taip pat prieš tai minėta šalių susirašinėjimo medžiaga patvirtina, kad šalys iki 2020 m. balandžio 27 d. derino Nuomos sutarties nutraukimo klausimą žodine forma. Aplinkybė, kad 2020 m. balandžio 27 d. organizuotas patalpų faktinis perdavimas, sudaro pagrindą išvadai, jog bylos šalys buvo pasiekusios susitarimą dėl nuomos teisinių santykių nutraukimo sąlygų ir momento. Priešingu atveju, nebūtų buvusi rengta patalpų apžiūra ir jų perdavimas. Nors tokie bylos šalių veiksmai neatitinka Nuomos sutarties 6.2, 7.2 punktuose nustatyto rašytinio sutarties pakeitimų formos reikalavimo, tačiau sutarties sąlygos bendru šalių sutarimu gali būti modifikuojamos tiek žodžiu, tiek konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju tai ir buvo padaryta. Teismas pažymėjo, kad pagal Nuomos sutarties 4.1.2 ir 4.2.4 punktus patalpos, pasibaigus sutarčiai, turi būti perduodamos remiantis perdavimo–priėmimo aktu. Nagrinėjamu atveju dvišalis patalpų priėmimo–perdavimo aktas nebuvo sudarytas. Tačiau teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad faktiškai ginčo patalpos ieškovams buvo perduotos 2020 m. balandžio 27 d. Teismas konstatavo, kad 2020 m. balandžio 27 d. patalpų priėmimo–perdavimo akto šalys nepasirašė kilus tarpusavio nesutarimams dėl to, ar atsakovė turi pareigą atlikti patalpų remontą, todėl akto nepasirašymo faktas negali būti absoliutinamas. Atsižvelgiant į tai teismas taip pat vertino, kad ieškovai turi teisę reikalauti, jog atsakovė sumokėtų nuomos mokestį, apskaičiuotą iki 2020 m. balandžio 27 d. Nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. balandžio 27 d. atsakovė pagal Nuomos sutartį turėjo sumokėti 4 680 Eur nuomos mokestį (3 × 1 200 Eur + (1 200 Eur / 30 × 27). Teismas taip pat nustatė, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika, jog atsakovė į valstybės biudžetą už ieškovus sumokėdavo gyventojų pajamų mokestį, apskaičiuotą nuo mėnesinio nuomos mokesčio. Pagal šią praktiką nuo paminėtos 4 680 Eur sumos atsakovė turėjo sumokėti 702 Eur gyventojų pajamų mokestį (Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis). Teismas nustatė, kad atsakovė 2020 m. birželio 26 d. sumokėjo nuomos mokestį už kovo mėn. Pagal atsakovės pateiktus dokumentus atsakovė už ieškovę 2020 metais į valstybės biudžetą sumokėjo 539 Eur (150 Eur + 389 Eur) dydžio gyventojų pajamų mokestį. Tai yra, mokestis pilnai sumokėtas už sausio ir vasario mėn., o už kovo mėn. liko 1 Eur nepriemoka. Taigi už kovo mėn. atsakovės ieškovams mokėtina nuomos mokesčio skola buvo ne 500 Eur, bet 321 Eur (1 200 Eur – 700 Eur – (1 200 Eur × 15 procentų – 179 Eur). Už balandžio mėn. atsakovė turėjo bendrai sumokėti ieškovams 1 080 Eur (1 200 Eur / 30 × 27) dydžio nuomos mokestį. Teismas nustatė, kad 2020 m. birželio 26 d. atsakovė pervedė ieškovams 1 238 Eur. Teismas šią sumą išskaičiavo iš atsakovės nesumokėtų sumų ir sprendė, jog atsakovė yra skolinga ieškovams 163 Eur (321 Eur + 1 080 Eur – 1 238 Eur) nuomos mokesčio. Kitoje dalyje ieškovų pretenzijas tiek, kiek jos susijusios su nuomos mokesčio skolos priteisimu, teismas vertino kaip nepagrįstas. Teismas pažymėjo, kad ieškovai turi teisę reikalauti 0,02 procento dydžio delspinigių už pradelstą nuomos mokesčio sumokėjimą, remiantis Nuomos sutarties 5.2 punktu. Nuomos mokestis už kovo mėn. turėjo būti sumokėtas iki 2020 m. kovo 15 d., o už balandžio mėn. iki 2020 m. balandžio 15 d. Šią prievolę atsakovė iš dalies įvykdė 2020 m. birželio 26 d. Dėl to atsakovė už uždelstą atsiskaityti laikotarpį turi pareigą sumokėti ieškovams 22,16 Eur (321 Eur × 0,02 procentai × 103 d.) + (1 080 Eur × 0,02 procentai × 72 d.) delspinigius (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.72 straipsnis). Teismas taip pat konstatavo, jog atsakovės argumentai, kad dėl Covid-19 grėsmės buvo apribota atsakovės veikla, nereiškia, jog atsakovė buvo atleista nuo Nuomos sutarties vykdymo.
5. Teismas, spręsdamas dėl ieškovų reikalavimo priteisti nuostolius už išnuomotoje patalpoje buvusių daiktų sugadinimą, konstatavo, kad ieškovai nuostolius sieja su tuo, jog atsakovė sugadino kaitlentę, sudaužė sieninės spintos durų stiklą, taip pat sugadino dvi spinteles: antro aukšto vonios ir pirmo aukšto ūkinę spintelę. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog buvo sudaužytas kaitlentės stiklas, yra fiksuota antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Pagal V. M. įmonės 2020 m. gegužės 22 d. išankstinę sąskaitą Nr. 2020/05/22-6 analogiška nauja kaitlentė su jos atvežimo paslauga kainuoja 779 Eur. Įrodymų, kad sąskaitoje nurodyta kitokia kaitlentė nei buvo sumontuota ginčo patalpose ir kad tokios kaitlentės kaina yra mažesnė, atsakovė nepateikė (CPK 178 straipsnis). Atsakovė taip pat neteikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad faktinė sugadintos kaitlentės vertė turėjo būti mažesnė nei prašoma priteisti ieškovų suma, ir nesigynė nuo pareikšto reikalavimo nusidėvėjimo fakto atsikirtimu. Dėl to teismas sprendė, kad atsakovė nepaneigė nuostolių dėl kaitlentės sugadinimo dydžio. Teismas sprendė, kad atsakovei kyla pareiga atlyginti dėl kaitlentės sugadinimo ieškovų patirtą 779 Eur žalą. Taip pat pagrįstu teismas laikė ir ieškovų reikalavimą priteisti iš atsakovės sieninės spintos durų stiklo keitimo išlaidų atlyginimą. Spintos, esančios virtuvės patalpose, stiklo sudaužymo faktas fiksuotas faktinių aplinkybių konstatavimo protokole ir toks daikto sugadinimas nelaikytinas jo natūraliu nudėvėjimu. Atsakovės atsikirtimą, kad stiklas buvo skilęs dar patalpų perdavimo metu, teismas atmetė kaip nepagrįstą, nes ieškovai prašo priteisti nuostolius ne dėl kambaryje, o dėl virtuvės patalpose esančios spintos sudaužyto stiklo. Teismas rėmėsi ieškovų pateiktais įrodymais apie šio stiklo keitimo kainą, t.y. 210 Eur pagal UAB „Lorte Studio“ 2020 m. gegužės 4 d. sąskaitą išankstiniam apmokėjimui Nr. 2020-05-04. Ieškinio reikalavimą priteisti dėl spintelių sugadinimo patirtą žalą teismas atmetė. Pažymėjo, kad antstolis spintelių sugadinimo nekonstatavo. Ieškovės R. J. surašytame patalpų priėmimo–perdavimo akte atliktas įrašas, kad išgręžta antro aukšto vonios spintelė, tačiau nėra jokių žymų apie pirmo aukšto spintelės sugadinimą. Liudytojas I. V. parodė, kad ieškovai patys sutvarkė pirmo aukšto spintelę, o antro aukšto spintelė buvo pakeista kaip komplektas su kriaukle, nes pastaroji turėjo defektų. Teismas konstatavo, kad ieškovai neįrodė, jog spintelių keitimo ir (ar) remonto poreikį lėmė atsakovės veiksmai, taip pat nepagrindė žalos fakto, nes viena spintelė nebuvo keista, o kitos spintelės kainos apmokėjimą pagrindžiantys dokumentai nepateikti.
6. Teismas, spręsdamas dėl ieškovų reikalavimo priteisti nuostolius už išnuomotos patalpos būklės pabloginimą, pažymėjo, jog pagal CK 6.499 straipsnio 1 dalį pasibaigus nuomos sutarčiai nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Tuo atveju, jei skolininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo atlyginti nuomotojui dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės (CK 6.500 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įstatyme įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Jeigu daikto būklė pablogėja dėl jo natūralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje būtų nustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2007; 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2008; 2011 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2011). Teismas nurodė, kad Nuomos sutarties 4.2.3 punktu atsakovė įsipareigojo atlyginti ieškovams nuostolius, susijusius su patalpų pabloginimu, jeigu tai įvyktų dėl atsakovės kaltės, o 4.4 punktu – atlikti paprastąjį patalpų remontą. Sąlygų dėl to, kokios būklės patalpas atsakovė turėtų grąžinti, pasibaigus Nuomos sutarčiai, sutartyje nėra. Nenumačius Nuomos sutartyje, kad nėra taikoma nuostata dėl natūralaus patalpų nusidėvėjimo, sprendžiant dėl to, ar ieškovai pagrįstai prašo priteisti iš atsakovės 5 380,87 Eur nuostolių patalpoms atlyginimą, esminę reikšmę turi aplinkybė, ar ieškovų minimi patalpų apgadinimai yra natūralaus ar nenatūralaus nusidėvėjimo pasekmė. Teismas konstatavo, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole aprašyta, kad patalpų sienos turi žymių pažeidimų (sienos daug išgręžiotų skylių, vietomis pažeisti dažai, kai kur sienos išteptos dažais), o keliose patalpų grindų vietose pažeista (nutrinta) danga. Nėra pagrindo abejoti tuo, kad antstolio fiksuoti pažeidimai atsirado, kai atsakovė naudojo patalpas, ir buvo patalpų perdavimo ieškovams metu. Aplinkybė, kad patalpų būklė aprašyta ne 2020 m. balandžio 27 d., o 2020 m. gegužės 19 d., iš dalies yra atsakovės veiksmų pasekmė – įstaiga nepasirašė patalpų priėmimo–perdavimo akto. Pasirinkusi tokį veikimo būdą, atsakovė kartu prisėmė ir riziką, susijusią su patalpų būklės nustatymu. Teismas pažymėjo, kad ieškovai prašo priteisti iš atsakovės 5 380,87 Eur nuostolių patalpoms atlyginimą. Nuostolius patalpoms, pasak ieškovų, sudaro 3 845,38 Eur su PVM išlaidos sienų dažymui, 242 Eur su PVM išlaidos pagalbiniams darbams ir 1 160,39 su PVM išlaidos parketo šlifavimui ir lakavimui. Šių verčių suma yra 5 247,77 Eur. Iš 2020 m. lapkričio 25 d. ieškovų prašymo pagrindo akivaizdu, kad, apskaičiuodami prašomą priteisti nuostolių patalpoms atlyginimo dydį, ieškovai padarė matematinę klaidą. Tai yra, PVM be pagrindo skaičiavo nuo 4 447 Eur, o ne nuo 4 337 Eur (3 178 Eur + 200 Eur + 959 Eur) sumos. 2020 m. lapkričio 25 d. prašymo 5 punkte ieškovai aiškiai išskyrė, kad prašo priteisti iš atsakovės 3 178 Eur už sienų dažymą, 200 Eur už pagalbinius darbus ir 959 Eur už grindų tvarkymą. Taigi praktiškai ieškovų reikalavimo dėl nuostolių, padarytų patalpoms, atlyginimo priteisimo suma yra 5 247,77 Eur. Teismas konstatavo, kad ieškovų išlaidų patalpų remontui realumą ir faktą pagrindžia UAB „Esima“ 2020 m. rugsėjo 18 d. Atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktas, PVM sąskaita faktūra Nr. 018, 2020 m. spalio 7 d. UAB „Esima“ paaiškinimas dėl sąmatos ir ieškovų pateikti mokėjimo nurodymai, kuriais atsiskaityta su UAB „Esima“ už įmonės atliktus rangos darbus. UAB „Esima“ sąmatoje nurodytų atliktų darbų apimčių (dažytų sienų ir šlifuotų grindų plotų) atsakovė neginčijo. Pagal UAB „Esima“ 2020 m. spalio 7 d. paaiškinimą dėl sąmatos, atliekant remonto darbus, buvo nuglaistyta ir perdažyta 192 kv. m. sienų (1/3 dalis visų patalpų sienų ploto), nušlifuota ir nulakuoti 29 kv. m. grindų (1/4 viso grindų paviršiaus). Už 1 kv. m. sienų glaistymo ir dažymo UAB „Esima“ ieškovai mokėjo 12 Eur, o už 1 kv. m. grindų šlifavimo ir lakavimo – 18 Eur. Teismas nurodė, kad atsakovės pateikta UAB „Idruma“ parengta sąmata nesiremia, nes UAB „Idruma“ nevykdo statybos darbų atlikimo veiklos ir šios įmonės pateikti skaičiavimai negali būti laikomi patikimais. Be to, UAB „Idruma“ sąmatoje nurodytos kainos objektyviai neatitinka vidutinių vidaus apdailos darbų kainų, aprašytų ieškovų pateiktame išraše iš infostatyba.lt. Teismas vertino, kad ieškovų pateikti dokumentai pagrindžia ieškovų išlaidų patalpų remontui dydį, remonto darbų apimtį ir tai, kad šios išlaidos yra protingo dydžio. Spręsdamas dėl to ar patalpų būklės pabloginimas yra susijęs su natūraliu nusidėvėjimu, teismas pažymėjo, kad ieškovams buvo žinoma, kokią veiklą (ikimokyklinio, mokyklinio amžiaus vaikų ugdymui) atsakovė vykdys nuomotose patalpose. Tai atskleista ir tarp šalių pasirašytų nuomos sutarčių 1.3 punktuose. Todėl atsakovė pagrįstai atsikerta, kad vaikų ugdymo veikla yra natūraliai susijusi su intensyviu patalpų naudojimu, o grindų dangos nutrynimas laikytinas natūralaus patalpų nusidėvėjimo jas naudojant pagal paskirtį pasekme. Teismo vertinimu, dėl to atsakovei negali kilti atsakomybė už grindų remonto išlaidų atlyginimą, o atsakovės pareiga atlikti einamąjį nuomotų patalpų remontą negali būti aiškinama taip, kaip tą siūlo ieškovai. Tai yra, nuomininko pareiga atlikti einamąjį remontą (atnaujinti patalpas) nereiškia, kad nuomininkas turi atnaujinti nuomotą daiktą taip, jog būtų pašalinti natūralaus nusidėvėjimo padariniai. Spręsdamas dėl ieškovų reikalavimo priteisti nuostolius už patalpos sienų apgadinimus, teismas pažymėjo, kad dalį sienų ieškovai perdažė dėl to, kad sienose buvo žymių pažeidimų (išgręžta daug skylių, vietomis pažeisti sienų dažai, sienos išteptos dažais). Teismo vertinimu, kryptingo fizinio poveikio sienoms negalima traktuoti kaip natūralaus nusidėvėjimo pasekmės. Šioje ginčo dalyje atsakovė nuo reiškiamo reikalavimo ginasi tuo, kad sienų pažeidimai atsirado, atsakovei pritaikius nuomotas patalpas savo veiklai - atsakovės teisė pritaikyti patalpas taip, kad galėtų vykdyti jose vaikų ugdymo veiklą, buvo numatyta Nuomos sutarties 4.1.3 punkte. Tačiau teismo įsitikinimu, tai nereiškia, kad atsakovei nekyla pareiga atlyginti patalpų būklei, atskiriant pertvarkymus, padarytą žalą. Pastaroji atsakovės pareiga kyla ne tik iš Nuomos sutarties 4.2.4 punkto, bet ir prievolės atlikti patalpų paprastąjį remontą, kaip jis apibrėžtas Nuomos sutarties 4.4 punkte. Priešingai nei teigia atsakovė, sienų trūkumai laikytini patalpų pabloginimu CK 6.500 straipsnio prasme. Ženklūs sienų pažeidimai, kaip pagrįstai nurodė ieškovai, mažina patalpų naudojimo pagal paskirtį galimybes, o tuo pačiu ir jų ekonominę vertę. Dėl to teismas sprendė, kad atsakovė turi pareigą kompensuoti ieškovams turėtas sienų remonto išlaidas, kurios yra 3 378 Eur (3 178 Eur + 200 Eur) be PVM (4087,38 Eur su PVM). Į šią sumą įskaičiuotina ir 200 Eur be PVM už pagalbinius darbus (elektros jungiklių demontavimas, grindų apvadų uždengimas ir kt.) ieškovų sumokėta suma, nes tokie darbai yra būtini, kad būtų galima išdažyti sienas. Teismas pažymėjo, kad ieškovai atliko ne visų ginčo patalpų sienų remontą, o tik tų dalių, kurios buvo pažeistos, todėl laikė nepagrįstu atsakovės atsikirtimą, kad ieškovų išlaidos nesusijusios su nurodyta žala.
7. Teismas taip pat tenkino ieškovų reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad yra patenkinti 65,73 procentai ieškinio reikalavimų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovė VšĮ „Vaikystės takas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. sprendimą dalyje dėl 5 076,38 Eur nuostolių atlyginimo ir procesinių palūkanų priteisimo ir šioje dalyje ieškinį atmesti. Taip pat apeliantė prašo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantės nuomone, teismas netinkamai vertino bylai reikšmingas aplinkybes. Teismas be pagrindo antstolio surašytą faktinių aplinkybių protokolą vertino kaip ekspertinį dokumentą, įrodantį ginčo patalpų nusidėvėjimą. Teismas ieškovams priteisė 3845,38 Eur (su PVM) išlaidas sienų dažymui ir 1160,39 Eur (su PVM) išlaidas parketo šlifavimo ir lakavimo kompensavimui, tačiau nei faktinių aplinkybių protokole, nei 2020-05-19 patalpų (duomenys neskelbtini) vienašališkame priėmimo-perdavimo akte nekalbama apie tariamai sugadintą parketą. Apeliantė pažymi, kad teismas priteisdamas 3845,38 Eur (su PVM) išlaidas sienų dažymui nepasisakė kokiais įrodymais atribojo natūralų sienų nusidėvėjimą ir tariamą sienų sugadinimą. Paaiškina, kad atsakovė patalpas iš ieškovų perėmė ir eksploatavo nuo 2015-08-01, t.y. pagal Nuomos sutartyje numatytą paskirtį jos buvo eksploatuotos beveik 5 metus. Nuomos sutarties 1.3. punkte buvo numatyta, kad patalpos ir žemės sklypo dalis suteikiamos laikinai valdyti ir naudoti jas ikimokyklinio ar priešmokyklinio amžiaus (taip pat mokyklinio amžiaus) vaikų ugdymui; nuomotojas leidžia perplanuoti ir pertvarkyti patalpas ar jų dalį, pritaikant patalpas taip, kad nuomininkas galėtų vykdyti 1.3. punkte numatytą veiklą. Nuomos sutarties 1.4. punkte taip pat buvo numatyta, kad nuomotojas šia sutartimi besąlygiškai ir neatšaukiamai sutinka, kad nuomininkas vykdytų šios sutarties 1.3. punkte nurodytą veiklą. Apeliantės įsitikinimu, sąžiningai aiškinant šiuos du nuomos sutarties punktus, akivaizdu, jog nuomotojas suprato ir sutiko, kad ikimokyklinio amžiaus vaikai nuomos patalpose tikrai žais tiek su žaislais, bus piešimo kaip ugdymo užsiėmimai ir tikrai bus naudojami dažai. Gyvenimiška praktika leidžia teigti, kad per 5 metų laikotarpį neįmanoma, kad vaikai vienaip ar kitaip fiziškai neliestų sienos. Dėl šios aplinkybės nuomos sutartyje panaudotas išsireiškimas „... besąlygiškai ir neatšaukiamai sutinka...“. Visa tai rodo, kad nuomotojas, t.y. ieškovai puikiai suprato būsimos nuomininko veiklos galimas pasekmes patalpoms ir tokias rizikas prisiėmė. Apeliantė paaiškina, kad nesutinka su teismo sprendimu priteisti 210 Eur nuostolių už tariamai sudaužytų virtuvės patalpose esančios spintos durų stiklo keitimą, nes teismas nenustatė šio stiklo sudaužymo fakto. Taip pat apeliantė mano, jog teismo sprendimas yra prieštaringas, nes teismas konstatavo, kad parketas nusidėvėjo natūraliai dėl naudojimo, bet neaišku, kodėl nesivadovavo tais pačiais argumentais spręsdamas dėl sienų nusidėvėjimo. Paaiškina, kad pagal nuomos sutartį nuomininkas buvo atsakingas už einamąjį remontą, bet šis remontas neapima sienų perdažymo, o atliekamas tik tam, kad patalpas būtų galima naudoti pagal paskirtį. Apeliantės nuomone, į ieškovų pateiktą sąskaitą galėjo būti įtraukti ir pastato išorės dažymo darbai, nes bylos įrodymai patvirtina, kad tuo metu galimai vyko iš pastato išorės dažymo darbai (tai matyti iš fotonuotraukų). Teismas neturėjo vadovautis liudytojo I. V. paaiškinimais apie atliktus darbus, nes jis yra ieškovų dukters būsimas sutuoktinis. Taip pat apeliantė mano, kad teismas netinkamai taikė materialines teisės normas ir neteisingai vadovavosi teismo praktika. Paaiškina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. spalio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2009 konstatavo, kad Civilinio kodekso 6.500 straipsnyje nustatyta: jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Įstatyme įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Jeigu daikto būklė pablogėja dėl jo natūralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje būtų nustatyta kitaip (CK 6.499 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad nurodytais atvejais nuomotojas turi žinoti ir gali iš anksto numatyti išnuomojamo daikto pabloginimą, taigi jis negali pagrįstai tikėtis dėl daikto pabloginimo nuostolių atlyginimo, jeigu jam tokia teisė į nuostolių atlyginimą nesuteikta sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2007; 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2008). Taip pat kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad patalpų pritaikymas nuomininko veiklai nelaikytinas patalpų pabloginimu, jei pertvarkymai gali būti atskiriami ir pašalinami, ir tai nenulemtų tų patalpų, kaip nekilnojamojo turto ir nuomos objekto, funkcionalumo dalies netekimo ar ekonominės vertės sumažėjimo. Nuomos sutartyje nenustatyta nuomininko įsipareigojimų išmontuoti patalpose sumontuotus įrenginius ir grąžinti pradinės būklės patalpas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2007) (citatos pabaiga) “. Apeliantės teigimu, paminėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartyje yra vertinamos tapačios faktinės aplinkybės, t.y. situacija, kai nuomininkas išsinuomotų patalpų sienose buvo išgręžęs skylių atitinkamų laikiklių įtvirtinimui. Ginčo byloje nuomininkas išgręžė sienose skyles siekiant pritvirtinti baldus (spinteles), kad juos pasiektų ikimokyklinio amžiaus vaikai, t.y. patalpas pritaikė savo veiklai. Dėl patalpų pritaikymo tokiai veiklai nuomotojas, t.y. ieškovai davė besąlyginį sutikimą ir patvirtino, kad neturi jokių pretenzijų dėl atliekamų darbų. Kasacinio teismo suformuotoje teisminėje praktikoje nustatyta, kad patalpų pritaikymas nuomos sutartyje nustatytai veiklai, dėl kurios vykdymo nuomos sutarties šalys ir susitarė, nėra laikytinas patalpų pabloginimu. Apeliantės teigimu, šiuo atveju ieškovai yra nesąžiningi, nes siekia gauti nuomos mokestį ir po 5 metų eksploatavimo atgauti patalpas identiško techninio stovio kokias perdavė nuomininkui.
9. Ieškovai R. J. ir V. J. atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti ir priteisti jiems iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai atkreipia dėmesį, kad apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas sprendimu priteisė ieškovams 1160,39 Eurus (su PVM) išlaidas už parketo šlifavimo ir lakavimo darbus, nes šio ieškovų reikalavimo teismas ginčijamu sprendimu netenkino. Ieškovų nuomone, apeliacinio skundo ribos turėtų apimti tik sprendimu patenkintus ieškovo reikalavimus dėl 5 076,38 Eur nuotolių atlyginimo priteisimo: 779 Eur už kaitlentę, 210 Eur už virtuvės spintos stiklo keitimą ir 4 087,38 Eur už patalpų sienų remontą. Dėl to, ieškovai atsiliepime neteikia savo atsikirtimų į apeliacinio skundo argumentus dėl grindų dangos remonto, nes šio reikalavimo teismas netenkino. Ieškovų nuomone, teismas tinkamai vertino bylos įrodymus. Skirtingai, nei teigia apeliantė, teismas antstolio surašyto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo neprilygino ekspertinio tyrimo aktui. Antstolio užfiksuota informacija patvirtina tik tai, kad buvo tam tikri patalpų bei daiktų defektai, bet nepatvirtina tų defektų atsiradimo aplinkybių ir priežasčių. Dėl bylai reikšmingų aplinkybių, ar patalpų bei daiktų trūkumai ir dėl to atsiradę nuostoliai yra susiję su atsakove ir jos vykdoma veikla, teismas sprendė pagal visumą įrodymų. Teismas konstatavo, kad antstolio fiksuoti pažeidimai atsirado, kai atsakovė naudojo patalpas, ir buvo patalpų perdavimo ieškovams metu. Tarp šalių kilus ginčui dėl žalos patalpoms masto ir žalos dydžio, teismas pagrįstai taikė CPK 178 straipsnyje nustatytą bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę, kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Ieškovų nuomone, teismas pagrįstai priteisė 4087,38 Eur nuostolių atlyginimo už patalpų sienų remontą. Teismas aiškindamas sutartį tinkamai vertino ir pasisakė dėl nuomos sutarties nuostatų ( nuomos sutarties 1.3 p.), kuriose buvo numatytas nuomininko patalpose vykdytos veiklos pobūdis (ikimokyklinio ugdymo veikla), kuri, teismo nuomone, suponavo intensyvesnį patalpų naudojimą bei neišvengiamai didesnį poveikį patalpų būklei (didesnį jų dėvėjimąsi). Teismas vertino ir atsižvelgė į tai, kad nuomos sutartyje nebuvo jokių išlygų dėl iš anksto numatyto išnuomojamo daikto galimo pabloginimo bei tai, kad nuomos sutartyje (4.3 p., 4,4 p.) šalys numatė būtent nuomininko pareigą savo sąskaita (kaštais) vykdyti einamuosius remonto darbus, todėl pagrįstai sprendė, kad: „.. atsakovės pareiga atlyginti patalpoms padarytą žalą kyla ne tik iš nuomos sutarties 4.2.4 punkto, bet iš prievolės atlikti patalpų paprastąjį remontą, kaip jis apibrėžtas nuomos sutarties 4.4 punkte”. Teismas nepripažindamas patalpų sienose atsakovės padarytus mechaninius pažeidimus natūraliu nusidėvėjimu, tinkamai taikė teisės normas ir nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo taisyklės, kur tokie mechaniniai pažeidimai nėra pripažinti natūraliu patalpų nusidėvėjimu (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2008; 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9-706/2015). Ieškovų nuomone, teismas pagrįstai priteisė 779 Eur nuostolių atlyginimo už sugadintą kaitlentę. Paaiškina, kad pati atsakovė teisme pripažino kaitlentės sugadinimo faktą. Taip pat atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovų nurodytų nuostolių dydį ar pagrįstumą. Ieškovai pažymi, kad apeliantė nesutinka su priteista 210 Eur dydžio nuostolių suma už sudaužyto virtuvės patalpose esančios spintos durų stiklo keitimą, nurodydama, kad teismas apskritai nepasisako apie stiklo tariamo sudaužymo faktą. Bet priešingai nei nurodo apeliantė, teismas durų stiklo sudaužymo faktą nustatė vadovaudamasis antstolio faktinių aplinkybių protokole fiksuotais duomenimis. Taip pat teismas pagrįstai sprendė, kad toks daikto sugadinimas nelaikytinas jo natūraliu nudėvėjimu. Teismas sprendime pagrįstai atmetė atsakovės atsikirtimus (kuriais grindžiamas ir apeliacinis skundas), kad stiklas buvo skilęs dar patalpų perdavimo metu, nes tai nebuvo fiksuota patalpų perdavimo akte. Atsakovė byloje nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad stiklo keitimo kaina turėtų būti mažesnė nei nurodyta UAB „Lorte Studio“ 2020 m. gegužės 4 d. sąskaitoje išankstiniam apmokėjimui Nr. 2020-05-04.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
10. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.
11. Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą tiek, kiek juo yra patenkinti ieškinio reikalavimai. Nors apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė 1160,39 Eur (su PVM) išlaidas parketo šlifavimo ir lakavimo kompensavimui, tačiau tiek iš teismo sprendimo motyvų, tiek iš rezoliucinės dalies yra aišku, kad teismas šio ieškinio reikalavimo netenkino. Atsižvelgiant į tai apeliacinės instancijos teismas vertina, kad ši teismo sprendimo dalis nėra apeliacijos objektu ir dėl šios sprendimo dalies papildomai nepasisako. Iš apeliacinio skundo turinio taip pat matyti, kad apeliantė neginčija ir teismo sprendimo dalies dėl ieškovams priteisto nuomos mokesčio bei priteistų nuostolių už kaitlentės sugadinimą. Teisėjų kolegija nenustatė CPK 320 straipsnyje numatytų pagrindų, dėl kurių apeliacinės instancijos teismas ex officio turėtų peržengti apeliacinio skundo ribas ir peržiūrėti teismo sprendimą šiose apeliaciniu skundu neginčijamose dalyse.
12. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą apskųstoje dalyje įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis tiek dėl byloje nustatytų faktų, tiek ir dėl materialinės teisės normų taikymo. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad nuomininkui tenka pareiga atlyginti padarytą žalą dėl išnuomotų patalpų būklės pabloginimo, jeigu pabloginimas atsirado ne dėl normalaus nusidėvėjimo ir jei nuomos sutartyje nesutarta kitaip. Apeliantė iš esmės neginčija tokių teismo išvadų, kurios yra pagrįstos CK 6.499 straipsnio 1 dalies, CK 6.500 str. nuostatomis, o taip pat ir kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2007; 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2008; 2011 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2011).
13. Apeliantė ginčydama teismo sprendimo dalį, kuria teismas priteisė iš atsakovės 4087,38 Eur (su PVM) nuostolių už patalpų sienų remontą, visų pirma teigia, kad teismas neteisingai vertino, jog sienoms padaryta žala yra atsiradusi ne dėl natūralaus jų nusidėvėjimo. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka. Pirmosios instancijos teismas remdamasis šalių paaiškinimais bei antstolio D.S. sudarytu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu pagrįstai nustatė, kad pasibaigus nuomos sutarčiai nuomininkė gražino nuomotojui patalpas, kurių sienose buvo padaryta daug žymių pažeidimų (sienose daug išgręžiotų skylių, vietomis pažeisti dažai, kai kur sienos išteptos dažais). Teisėjų kolegija taip pat kaip ir pirmosios instancijos teismas vertina, kad tokie sienų pažeidimai, atsiradę dėl mechaninio poveikio, negali būti laikomi natūraliu patalpų nusidėvėjimu, nepaisant net ir to, kad šias patalpas nuomininkė naudojo pakankamai ilgai, t.y. beveik 5 metus. Apeliantė teigia, kad kasacinis teismas sienose išgręžtas skyles yra pripažinęs natūraliu nusidėvėjimu CK 6.500 straipsnio prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2009), tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytoje kasacinio teismo byloje padarytomis išvadomis šiuo atveju negalima remtis kaip precedentu, nes tos bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios šioje byloje nustatytoms. Minėtoje byloje kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sienose išgręžtos skylės rankšluosčių laikikliams nepablogino patalpų būklės ir neapsunkino patalpų naudojimo pagal paskirtį – kavinės veiklai („patalpų vertė nesumažėjo, jos neprarado dalies funkcionalumo ir tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį taip pat neprarado savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės“). Kaip matyti, kasacinis teismas vertino, kad išgręžtos skylės sienose nepablogina patalpų tolimesnio naudojimo tai pačiai veiklai, o šiuo atveju nuomotojai nenuomojo patalpų konkrečiai veiklai (ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo veiklai) ir nėra duomenų, kad ketintų tai daryti ateityje. Kitaip tariant, šiuo atveju negalima vertinti, kad nuomotojai išgręžtas skyles sienose būtų galėję protingai panaudoti tai pačiai paskirčiai, dėl kurios tos skylės ir buvo išgręžtos, t.y. įrengti spinteles, žemesnio aukščio prausyklas, skirtas ikimokyklinio amžiaus vaikams, ir kt. ir kad dėl to patalpų ekonominė vertė nesumažėjo.
14. Apeliantė taip pat tvirtina, kad dėl poveikio patalpoms, įskaitant skylių sienose išgręžimą, šalys susitarė nuomos sutartyje, o tai atleidžia nuomininką nuo pareigos grąžinti išsinuomotas patalpas tokios pat būklės, kaip jos buvo perduotos (CK 6.499 str. 1 d.). Apeliantė teigia, kad skylės sienose buvo išgręžtos atliekant patalpų pritaikymą atsakovės vykdomai ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo veiklai ir kad dėl tokio poveikio patalpoms ieškovai neprieštaravo (Nuomos sutarties 4.1.3 punktas). Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apeliantės pateikiamu Nuomos sutarties nuostatų aiškinimu. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovės nurodytame Nuomos sutarties 4.1.3 punkte yra kalbama apie nuomininko teisę atlikti patalpų pertvarkymus ir jų pritaikymą vykdomai veiklai, tačiau nekalbama apie tai, kokios būklės patalpas nuomininkė turės grąžinti pasibaigus sutarčiai. Vertindamas, ar nuomos sutarties šalys buvo susitarusios dėl grąžinamų patalpų būklės pasibaigus nuomos sutarčiai, pirmosios instancijos teismas sistemiškai aiškino visą nuomos sutarties tekstą, o ne tik apeliantės cituojamus sutarties punktus. Šiuo atveju būtina įvertinti, kad Nuomos sutarties 4.2.4 punkte šalys papildomai susitarė, kad pasibaigus nuomos sutarties galiojimui nuomininkas perduos patalpas su visais jose padarytais pertvarkymais, kurie negali būti atskiriami nuo patalpų nepadarant žalos jų būklei. Be to, pagal Nuomos sutarties 4.3. ir 4.4. punktus nuomininkas buvo įsipareigojęs daryti patalpų einamąjį ir paprastąjį remontą. Vertinant sutarties šalių tikruosius ketinimus, manytina, kad remiantis Nuomos sutarties 4.2.4 punkto nuostatomis, ieškovai iš tikrųjų galėjo pagrįstai tikėtis, jog atsakovė atlaisvindama patalpas neišardys dėl patalpų pritaikymo padarytų pagerinimų, kuriuos pašalinus būtų padaryta žala patalpoms, šiuo atveju – patalpų sienoms. Todėl atsakovės teiginiai, kad ieškovai žinojo, kokiai paskirčiai atsakovė ketino naudoti išsinuomotas patalpas, ir taip pat neprieštaravo, kad atsakovė pritaikytų patalpas šiai komercinei veiklai, neatleidžia nuomininko nuo pareigos sutvarkyti šias patalas, jei atsakovė jas atlaisvindama nuspręstų išardyti ir atskirti patalpose padarytus pagerinimus.
15. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad šalys nuomos sutartyje aptarė nuomininko pareigą daryti patalpų remontą. Nuomos sutarties 4.3 punkte šalys susitarė, kad nuomininkas darys patalpų „einamąjį remontą“, o Nuomos sutarties 4.4 punkte be to numatė, kad nuomininkas darys ir „paprastąjį remontą“. Pažymėtina, kad „paprastasis“ ir „einamasis“ remontas pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 58 dalį yra laikomas tapačiu („Statinio paprastasis remontas (atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso sąvoką „einamasis remontas“) – statyba, kurios tikslas – atnaujinti statinį jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant“), tačiau atsižvelgiant į tai, kad šalys išskyrė šias remonto rūšis ir nuomininko pareigą atlikti patalpų remontą aptarė net dvejuose skirtinguose sutarties punktuose, yra pagrindas manyti, kad pagal sutartį būtent nuomininkui buvo priskirta pareiga atlikti patalpų atnaujinimo remontą, būtiną šių patalpų naudojimui pagal paskirtį. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovų argumentais bei pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad šiuo atveju nuomos sutartyje numatyta nuomininko pareiga atlikti paprastąjį (einamąjį) patalpų remontą reiškė, kad nuomininkas ir atlaisvindamas patalpas jas paliks tokios būklės, kad jas būtų galima toliau naudoti pagal paskirtį. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad nuomininko pareiga atlikti einamąjį remontą nereiškia, kad nuomininkas turi atnaujinti nuomotą daiktą taip, jog būtų pašalinti natūralaus nusidėvėjimo padariniai, bet šiuo atveju iš antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole fiksuotos išnuomotų patalpų būklės jų atlaisvinimo metu yra aišku, kad atsakovės atlaisvintos patalpos yra ženkliai pablogintos ir negali būti toliau naudojamos įprastai paskirčiai neatlikus remonto. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad šiuo atveju atsakovės pareiga atlyginti nuostolius kyla ne tik iš padarytų sienų sugadinimų, kurie nėra susiję su normaliu nusidėvėjimu, bet ir iš nuomininko prievolės atlikti patalpų remontą, kaip jis apibrėžtas Nuomos sutarties 4.3 ir 4.4 punktuose.
16. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo peržiūrėti teismo sprendimą dėl ieškovams priteistų 210 Eur nuostolių už sudaužytų virtuvės patalpose esančios spintos durų stiklo keitimą. Spintos stiklo bei kaitlentės sudaužymo faktas yra fiksuotas antstolio D. S. 2020 m. gegužės 19 d. sudarytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Nepagrįsti apeliantės teiginiai, jog antstolio sudarytas faktinių aplinkybių konstatavo protokolas nėra tinkamas įrodymas, norint konstatuoti paminėtus patalpų įrangos apgadinimus. Atsakovė nėra pateikusi kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad ši žala nėra susijusi su atsakovės veikla išnuomotose patalpose, arba kad minimas spintos durų stiklas buvo sugadintas ne nuomos laikotarpiu.
17. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai vertino įrodymus, patvirtinančius nuostolių dydį. Teismas argumentuotai atmetė atsakovės teiktą UAB „Idruma“ parengta sąmatą (e. bylos t. 1, b.l. 49, .zip priedas). Teismas, remiantis byloje esančiais įrodymais (e. bylos t. 1, b.l. 64, .zip priedas) pagrįstai konstatavo, kad įprasta tokių remonto darbų rinkos kaina yra didesnė, nei ją nurodo UAB „Indruma“ parengtoje sąmatoje ir kad šią sąmatą parengusi UAB „Idruma“ pati nevykdo statybos darbų ir nebuvo įsipareigojusi jų atlikti už savo pasiūlytą kainą. Be to, UAB „Indruma“ sąmatoje nėra išskirta medžiagų kaina ir reikalingas kiekis. Konstatuodamas nuostolių dydį teismas vertino visumą įrodymų ir nesirėmė vien tik liudytojo I. V. paaiškinimais, kaip teigia apeliantė. Taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovų užsakymu remonto darbus patalpose atlikusi įmonė UAB „Esima“ galėjo įtraukti į sąskaitą ir užmokestį už kitus darbus, o ne tik už vidaus sienų remonto darbus. Teismas, spręsdamas dėl ieškovų patirtų nuostolių realumo pagrįstai rėmėsi atliktų darbų priėmimo aktu ir ieškovų atliktais mokėjimo pavedimais (e. bylos t. 1, b.l. 43, .zip priedai).
18. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
19. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
20. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė civilinės bylos nagrinėjimo dalyką, teisingai kvalifikavo šalių teisinius santykius bei, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistu.
21. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
22. Ieškovė R. J. prašo priteisti iš apeliantės 847 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Byloje yra pateikti įrodymai, kad už ieškovę šias išlaidas advokatei realiai yra sumokėjusi K. J.. Spręsdama dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (8.11. punktas), galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės patirtos 847 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje už advokato teisinę pagalbą atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl jos ieškovei priteistinos iš atsakovės (CPK 98 straipsnis).
23. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos.
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovės VšĮ „Vaikystės takas“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės VšĮ „Vaikystės takas“, juridinio asmens kodas 302557111, 847 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Giedrė Čėsnienė
Andrius Verikas
Renata Volodko