Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-21-309/2020

                   Teisminio proceso Nr. 4-35-3-00271-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 16.9.8; 21.1.7;

 (S)

21.11.10

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 19 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. gruodžio 11 d. nutarties. 

Teismas

n u s t a t ė:

I.       Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1.       V. B. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėjos 2019 m. spalio 17 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalį 600 (šešių šimtų) eurų bauda už tai, kad jis 2019 m. vasario 27 d., 13.50 val., kelyje (duomenys neskelbtini)–(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kelio (duomenys neskelbtini)–(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) km, vairavo automobilį, kai teisė vairuoti transporto priemones yra atimta. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą.

2.       Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose 2019 m. lapkričio 18 d. iš (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato buvo gautas V. B. skundas, kuriuo jis prašė panaikinti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėjos 2019 m. spalio 17 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti. Be to, V. B. kartu su skundu pateikė prašymą dėl praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo.

3.       Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2019 m. gruodžio 11 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto V. B. skundą atmetė ir (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėjos 2019 m. spalio 17 d. nutarimą paliko nepakeistą.

II.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4.       Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį, panaikinti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėjos 2019 m. spalio 17 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo bylos teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

1.1.                      Skunde V. B. nurodo, kad administracinio nusižengimo byla jo atžvilgiu yra neobjektyviai ir nevisapusiškai išnagrinėta, byloje netinkamai įvertinti įrodymai, todėl jis yra nepagrįstai nubaustas padaręs administracinį nusižengimą.

1.2.                      Apeliaciniame skunde teigiama, kad jis tą pačią dieną, t. y. 2019 m. vasario 27 d., tuo pačiu metu kaip ir jam inkriminuotas administracinis nusižengimas (ANK 424 straipsnio 3 dalis), buvo nubaustas ir pagal ANK 209 straipsnio 7 dalį (už (duomenys neskelbtini) 5 300 Eur (penkių tūkstančių trijų šimtų eurų) bauda). Mano, kad jam inkriminuotas administracinis nusižengimas (ANK 424 straipsnio 4 dalis, kartu su ANK 209 straipsnio 7 dalimi) 2019 m. vasario 27 d. turėjo būti užfiksuotas tuo pačiu metu bei dėl jų turėjo būti surašytas vienas administracinių nusižengimų protokolas, nagrinėjama viena administracinių nusižengimų byla ir už abu administracinius nusižengimus paskirta viena galutinė subendrinta administracinė nuobauda. Nurodo, kad jis šiuo metu yra nubaustas du kartus, t. y. už jo padarytus administracinius nusižengimus yra paskirtos dvi skirtingos administracinės nuobaudos, kas, apelianto manymu, prieštarauja ANK 38 straipsnio nuostatoms bei kartu pažeidžia non bis in idem principą, draudžiantį bausti du kartus už tą patį.

1.3.                      Apelianto įsitikinimu, jis yra nubaustas po daugiau kaip pusės metų laiko. Dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo nurodo, kad nurodytu laiku jis automobilio nevairavo, todėl buvo nepagrįstai apkaltintas ir nepagrįstai nubaustas. Atkreipia aukštesnės instancijos teismo dėmesį į tai, kad administracinio nusižengimo byloje nėra jokių įrodymų, t. y. nei policijos pareigūnų parodymų, nei jų tarnybinių pranešimų kad jis būtų padaręs jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą ir būtų vairavęs automobilį. Apibendrindamas apeliantas V. B. skunde nurodo, kad jam inkriminuotas administracinis nusižengimas policijos pareigūnų nebuvo užfiksuotas, nebuvo surinkti administracinio nusižengimo padarymą patvirtinantys duomenys, todėl jis yra nepagrįstai nubaustas.

2.       Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. B. apeliacinį skundą (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyrius (toliau – Institucija) prašo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. B. apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

1.1.                      Atsiliepime Institucija nurodo, kad 2019 m. gruodžio 11 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Institucijos manymu, apylinkės teismas nagrinėdamas V. B. skundą dėl (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato priimto nutarimo, išsamiai pasisakė dėl apelianto skundo argumentų, nustatė visas objektyvias bei subjektyvias bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui.

III.       Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

6.       Apeliacinis skundas atmetamas.

7.       Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu atsakomybėn patrauktas V. B. ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir padarytą išvadą, kad jis padarė ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, nes jis nevairavo automobilio, kai teisė vairuoti jam yra atimta.

8.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, jog teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Taigi bylą nagrinėjanti institucija (nagrinėjamu atveju – teismas) turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasi daryti išvadas dėl administracinio nusižengimo padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi, todėl proceso dalyvių teismui pateiktų siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo procesinis sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

9.       Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais ir administracinio nusižengimo bylos medžiaga, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visus byloje esančius įrodymus ir pagrįstai pripažino, kad V. B. 2019 m. vasario 27 d., 13.50 val., vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti yra atimta, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje.

10.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų matyti, kad V. B. 2018 m. sausio 12 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu buvo nuteistas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį bei jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 (dvejiems) metams. Iš administracinių nusižengimų byloje esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. B. į Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) regiono skyriaus registrą buvo įtrauktas (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) jis pasirašytinai supažindintas su jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis specialiąja teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones, terminą skaičiuojant po (duomenys neskelbtini) bausmės atlikimo, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (administracinė byla, b. l. 4). Pažymėtina, kad V. B. specialioji teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta ir administracinių nusižengimų byloje, jos terminą skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (administracinė byla, b. l. 23). Iš administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad V. B. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. gegužės 3 d. nutarimu, patikslintu 2019 m. birželio 14 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi buvo nubaustas už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 209 straipsnio 7 dalyje, t. y. 2019 m. vasario 27 d. apie 13.50 val. (duomenys neskelbtini) ribose, kelyje (duomenys neskelbtini)–(duomenys neskelbtini), automobilio „Mercedes Benz”, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) (automobilio savininkė Z. J.) bagažinėje gabeno (duomenys neskelbtini) pakelius cigarečių „(duomenys neskelbtini)” su (duomenys neskelbtini) Respublikos akcizo ženklais, (duomenys neskelbtini) pakelį cigarečių „(duomenys neskelbtini)“ su (duomenys neskelbtini) Respublikos akcizo ženklais ir (duomenys neskelbtini) pakelius cigarečių „(duomenys neskelbtini)“ su (duomenys neskelbtini) Respublikos akcizo ženklais. Jam buvo paskirta 5 300 (penkių tūkstančių trijų šimtų) eurų dydžio bauda su cigarečių bei automobilio „Mercedes Benz“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu (nutarimas įsiteisėjo 2019 m. birželio 14 d.) (administracinė byla, b. l. 15-17).

11.       Visgi, kaip jau buvo minėta anksčiau, V. B. padaryta nauja veika (ANK 424 straipsnio 3 dalis) buvo įvertinta ir baudžiamosios teisės prasme, t. y. atliekant ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 straipsnyje. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros prokuroras priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), nes V. B. veikoje nėra nusikalstamos veikos požymių. Prokuroras minėtu nutarimu, perdavė V. B. bylą (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, spręsti administracinio nusižengimo bylos pradėjimo klausimą dėl ANK 424 straipsnio 3 dalies padaryto administracinio nusižengimo (administracinė byla, b. l. 7, 9). Todėl, priešingai nei nurodo apeliantas, jo padarytas administracinis nusižengimas, po prokuroro nutarimo įsiteisėjimo, 2019 m. spalio 10 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėja jam surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi V. B. veiksmuose nebuvo nustatyta nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje sudėtis. Pažymėtina ir tai, kad panašiu laiku padarytas administracinis nusižengimas numatytas ANK 209 straipsnio 7 dalyje jau buvo išnagrinėtas ir priimtas įsiteisėjęs apylinkės teismo nutarimas. Įvertinus tai, kas išdėstyta, apelianto apeliacinio skundo argumentai, susiję su ANK 38 straipsnio taikymu bei padarytų administracinių nusižengimų tyrimu vienoje administracinio nusižengimo byloje yra atmestini kaip nepagrįsti.

12.       Be to, pažymėtina, kad V. B. po padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, (duomenys neskelbtini) taip pat vairavo automobilį, kai teisė vairuoti transporto priemones yra atimta (administracinė byla, b. l. 15).

13.       Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Ši nuostata pakartota BK 2 straipsnio 6 dalyje. Draudimas persekioti už tuos pačius veiksmus įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte, kuriame nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Šia nuostata įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas (non bis in idem), kuris įtvirtintas ir tarptautiniu lygmeniu – Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnyje.

14.       Draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos teismų praktikoje apibrėžtas imperatyvu, įtvirtinančiu, kad, priėmus galutinį sprendimą baudžiamojoje byloje, negalima kartoti baudžiamojo ar pagal pažeidimo, galimos bausmės bei griežtumo laipsnio pobūdį tapataus proceso dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų. Nustatant, ar teisiškai reikšmingi faktai, nagrinėjami abiejuose procesuose, laikytini identiškais, vertinami faktai, sudarantys visumą konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su tuo pačiu kaltinamuoju ir neatskiriamai susijusių tarpusavyje laiko, erdvės ir objekto požiūriu. EŽTT praktikoje pripažįstama, kad minėto principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminių veikos (administracinio nusižengimo ir nusikalstamos veikos) požymių.

15.       Konstitucinis Teismas 2017 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. KT4-N3/2017 „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 1891 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ 26.5 punkte yra išaiškinęs, jog konstitucinis principas non bis in idem reiškia, inter alia (be kita ko), tai, kad jeigu asmuo už teisei priešingą veiką buvo patrauktas ne baudžiamojon, bet administracinėn atsakomybėn, t. y. jam buvo pritaikyta sankcija – paskirta nuobauda ne kaip už nusikaltimą, bet kaip už administracinį teisės pažeidimą, jis už tą veiką negali būti traukiamas dar ir baudžiamojon atsakomybėn. Analogiška pozicija išsakyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2012, 2K-226/2014). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 5 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-36-697/2019)

16.       Nagrinėjamu atveju, V. B. nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn (ikiteisminis tyrimas prokuroro nutarimu buvo nutrauktas), todėl apygardos teismo manymu, nėra pažeistas non bis in idem principas.

17.       Svarbu įvertinti ir tai, kad dėl ANK 209 straipsnio 7 dalyje padaryto administracinio nusižengimo V. B. savo kaltės neneigė, kad vairuodamas automobilį gabeno (duomenys neskelbtini) cigaretes, prokuroro nutarime yra išdėstyti visi pagrindiniai įrodymai, kuriuos apylinkės teismas išsamiai išanalizavo, o šiuo atveju jis, analogišku laiku ir įvykio vietoje vairavo tokį patį automobilį, todėl nekyla abejonių, kad V. B. galėjo padaryti jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje.

18.       Išnagrinėjęs apelianto apeliacinį skundą, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad kitaip vertinti bylos duomenis, daryti kitokias išvadas, nei padarė apylinkės teismas, ar pripažinti, kad skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo priimtam procesiniam sprendimui. Vien tai, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus vertino kitaip nei V. B., kuris savaip pateikia įvykio aplinkybių interpretaciją, kad minėto automobilio jis nevairavo bei jam palankų byloje esančių duomenų vertinimą (jų nebuvimą), negali būti priežastimi byloje priimti kitokį sprendimą nei priėmė apylinkės teismas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

palikti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas                                                           Zigmas Kavaliauskas