Baudžiamoji byla Nr. 2K-225/2012
Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00712-2008-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.14.3.2, 1.2.14.10; 1.2.23.2; 2.1.7.1; 2.1.7.2;
2.1.7.3; 2.1.7.4 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. gegužės 15 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Tomo Šeškausko, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Rimanto Baumilo,
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorei Aidai Japertienei,
nukentėjusiojo V. Š. atstovui advokatui Valdui Venckūnui,
nuteistojo A. K. gynėjui advokatui Artūrui Baužai,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo V. Š. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio bei pagal nuteistojo A. K. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 9 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 9 d. nuosprendžiu A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams šešiems mėnesiams, 187 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu trejiems metams, 260 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu devyneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šios bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dešimčiai metų.
Priteista iš A. K. nukentėjusiesiems V. Š. 435 966,84 Lt turtinei ir 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, R. Š. 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, UAB „A“ 3570,74 Lt turtinei žalai atlyginti.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 9 d. nuosprendis pakeistas: nuteistojo A. K. nusikalstama veika iš BK 260 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į 260 straipsnio 1 dalį ir paskirta laisvės atėmimo bausmė penkeriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės, paskirtos pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį, subendrintos su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies sudedant, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas septyneriems metams. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo R. Baumilo pranešimą, nukentėjusiojo atstovo advokato, prašiusio nukentėjusiojo kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo kasacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėjo advokato, prašiusio nuteistojo kasacinį skundą tenkinti, nukentėjusiojo atmesti, prokurorės, prašiusios nuteistojo kasacinį skundą atmesti, nukentėjusiojo kasacinį skundą palikti nenagrinėtą, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
A. K. pagal BK 180 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, bendrininkų grupe įsibraudamas į patalpą bei panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė ir sugadino didelės vertės svetimą turtą. Nusikaltimai padaryti tokiomis aplinkybėmis: 2008 m. liepos mėn., tarp 20 d. 22.40 val. ir 21 d. 2.08 val., veikdamas bendrininkų grupe su ne mažiau kaip keturiais tyrimo nenustatytais asmenimis, įsibrovęs į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius V. Š., R. Š. ir I. Š., t. y. V. Š. smaugdamas bei surakindamas antrankiais, užklijuodamas burną lipnia juosta, surišdamas kojas, suduodamas rankomis bei įspirdamas jam ne mažiau kaip šešiolika kartų į galvos, veido, krūtinės, kaklo, rankų bei kojų sritis, R. Š. surakindamas antrankiais bei sąvaržomis, surišdamas kojas, spausdamas pledą ant galvos ir dusindamas, vilkdamas per grindis, griebdamas už plaukų, surišdamas laidais, suduodamas rankomis bei įspirdamas jai ne mažiau kaip dvidešimt du kartus į dešinio šono, rankų, kojų, pečių, nugaros, veido sritis, I. Š. paguldydamas ant žemės, surišdamas rankas ir kojas sąvaržomis, užklijuodamas burną lipnia juosta, bendrais veiksmais su nenustatytais asmenimis padarė nukentėjusiajam V. Š. nesunkų, R. Š. ir I. Š. – nežymų sveikatos sutrikdymą bei pagrobė bendros 692 599,04 Lt vertės įvairaus V. ir R. Š. turto (laikrodžių, juvelyrinių dirbinių, jubiliejinių monetų, kvepalų, drabužių, pinigų (8500 EU, 20 000 Lt) manikiūrines žirklutes), banko korteles bei UAB „A“ priklausantį 3570,74 Lt vertės kompiuterį „Apple“ su klaviatūra. Taip pat plėšimo metu buvo sugadintas nukentėjusiųjų turtas (tvora, namo grindys, kiliminė danga, sienų apmušalai, durys su stakta, baseino sistema, užuolaidos, baldai, rankinės, mobilieji telefonai, drabužiai, pledas), kurio bendra vertė 292 974,04 Lt.
Be to, A. K. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, iš nenustatyto asmens laikotarpiu iki 2010 m. sausio 17 d., turėdamas tikslą parduoti, neteisėtai įgijo 24 vnt. mėlynos spalvos tablečių, kuriose rasta 1,439 g psichotropinės medžiagos MDMA bei 1,129 g narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių), jas laikė iki 2010 m. sausio 17 d. bute, esančiame Kaune, Širvintų g. 13-2, kol buvo rastos ir paimtos kratos metu.
Kasaciniu skundu nukentėjusysis V. Š. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 4 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl padarytų esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BK 260 straipsnio 1 dalies).
Kasatoriaus manymu, A. K. veika atitinka BK 260 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių jog A. K. disponavo narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis, rastomis garaže, yra nepagrįsta išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, padaryta pažeidžiant BPK 20 straipsnio nuostatas. Šios instancijos teismas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl narkotinių medžiagų radimo garaže aplinkybių, privalėjo atlikti įrodymų tyrimą ir ištirti esmines bylos aplinkybes, tarp jų ir tariamos garažo nuomos sutarties atsiradimo. Kasatorius pažymi, kad nuteistasis A. K. kratos, atliktos bute ir garaže, metu neminėjo, jog garažu naudojosi kiti asmenys, apie tai jis nurodė tik 2010 m. sausio 27 d., apklausiamas kaip įtariamasis. Be to, iš nuteistojo brolio G. K. parodymų galima spręsti, kad kratos metu pateikta nuomos sutartis ir vairuotojo pažymėjimo kopija turėjo būti bute Kaune, Širvintų g. 13, ir apie tai nuteistasis turėjo žinoti, nes, pagal jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, pinigai už nuomą kiekvieną mėnesį buvo mokami jam (A. K.). Kasatoriaus įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje visiškai neargumentavo, kodėl atmetė liudytojų G. S. ir V. V. parodymus, pagal kuriuos, kratos metu garaže radus maišelius su milteliais, A. K. labai susinervino, pasimetė, prašė jų rastų miltelių nerodyti, išmesti ir žadėjo už tai atsilyginti.
Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, skirdamas bausmę, pažeidė BK 54 straipsnio reikalavimus, nes neatsižvelgė į tai, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir pripažino jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veika padaryta bendrininkų grupe.
Kasaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 9 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nuosprendį ir bylą nutraukti.
Kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismų nuosprendžiai yra neteisėti ir nepagrįsti dėl esminių BPK pažeidimų, kurie lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą, suvaržė įstatymų garantuotas jo teises bei sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti šią bylą ir priimti teisingą sprendimą .
Kasatorius teigia, kad teismai bylos įrodymus vertino pažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, remdamiesi tikėtinumo sąlyga, todėl padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, kad jis padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje. Teismai nepaneigė kaltinimui prieštaraujančių duomenų, skundžiamus nuosprendžius surašė nesilaikydami BPK normų reikalavimų, pagal kuriuos nuosprendžiuose padarytos išvados dėl nusikaltimo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo turi būti pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais; abejonės, nepavykus jų pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažeidė ir BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nes nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde.
Kasatorius teigia, kad jo kaltė įvykdžius plėšimą ir svetimo turto sugadinimą (BK 180 straipsnio 3 dalis ir 187 straipsnio 2 dalis) neįrodyta, ji grindžiama vieninteliu įrodymu – ant nukentėjusiosios I. Š. drabužio (džemperio) rastu kraujo pėdsaku, dėl kurio patikimumo kyla abejonių. Šis įkaltis neva rastas virtuvėje, tačiau įvykio vietos apžiūros metu, kuri buvo atliekama 2008 m. liepos 21 d. nuo 3.20 iki 12.30 val., baltos spalvos džemperio nebuvo rasta nei virtuvėje, nei kitose namo patalpose. Pirmajame įvykio vietos pažiūros protokole yra aiškiai parašyta, kad, apžiūrėjus virtuvės patalpą, kampe prie šaldytuvo matyti raudonos spalvos drabužis, apie baltos spalvos džemperį nieko nerašoma, jo nematyti ir prie protokolo esančiose nuotraukose. Be to, kad plėšimo metu I. Š. būtų vilkėjusi tokį drabužį, nė vienas iš liudytojų (UAB „J“ apsaugos darbuotojų ir policijos pareigūnų), išskyrus Š., nepatvirtino. Priešingai, liudytojas A. K. (UAB „J“ apsaugos darbuotojas) ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad, jam atvykus, mergina vilkėjo tamsios spalvos kelnėmis ir bordo spalvos megztiniu. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo šio liudytojo parodymus, motyvuodamas tuo, kad A. K. buvo apklaustas ne iš karto po įvykio, o tik 2008 m. rugpjūčio 7 d., nors, kasatoriaus manymu, 16 dienų po įvykio nėra ilgas laiko tarpas. Kasatorius nurodo, kad savo apeliaciniame skunde pateikė argumentus dėl liudytojo A. K. parodymų, kaip prieštaraujančių kaltinimo pozicijai, ignoravimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas dėl to visiškai nepasisakė, šio liudytojo parodymų nevertino.
Kasatorius pažymi, kad džemperis buvo rastas ir paimtas tik 2008 m. liepos 22 d., atliekant papildomą įvykio vietos apžiūrą. Apžiūros protokole užfiksuota, kad virtuvėje ant kėdės matyti mėlynos spalvos džinsai, o prie jų – baltos spalvos džemperis; ant kelnių klešnių ir džemperio priekinių dalių, tikėtina, yra kraujo pėdsakų. Apie tai, kad kraujo pėdsakų būtų buvę džemperio nugarinėje dalyje ir ant gobtuvo – protokole nenurodyta. Šios papildomos įvykio vietos apžiūros metu nefilmuota ir nefotografuota, daiktinis įrodymas – džemperis – paėmimo metu išsamiai neaprašytas, nenufotografuotas, neaprašyti ir tikėtini kraujo pėdsakai, jų išsidėstymas. Nepaisant to, prieštaraudamas pirmosios instancijos teismo išvadai, kur konstatuoti pirmiau nurodyti šio daiktinio įrodymo poėmio ir apžiūros BPK pažeidimai, apeliacinės instancijos teismas nurodė priešingai – kad daiktinis įrodymas buvo nuodugniai aprašytas, todėl abejoti jo patikimumu nėra pagrindo. Kasatorius mano, kad tokia apeliacinės instancijos teismo išvada yra neteisinga, prieštaraujanti bylos duomenims. Tokios kasaciniame skunde išdėstytos aplinkybės, nuteistojo teigimu, yra pagrindas manyti, kad šis vienintelis įkaltis – kraujo pėdsakas (mėginys Nr. 27), rastas ant nukentėjusiosios džemperio, atsirado ne įvykio vietoje, o kitoje vietoje ir kitu laiku, nes jokiu tyrimu (specialisto išvada, ekspertize) nėra iki šiol atsakyta, ar kraujo pėdsakai ant džemperio palikti vienu metu. Apeliacinės instancijos teismas, palikdamas galioti pirmosios instancijos apkaltinamąjį nuosprendį dėl plėšimo ir turto sugadinimo, apsiribojo tuo, kad specialisto išvadoje kategoriškai konstatuota, jog ant I. Š. džemperio, paimto 2008 m. liepos 22 d. papildomai apžiūrint įvykio vietą, rasto vyro kraujo genotipas sutampa su A. K. genotipu ir tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų A. K. fokusų genotipui, neįmanoma. Šios instancijos teismas, pasisakydamas dėl neišsamaus kraujo dėmių ištyrimo, konkretaus jų atsiradimo laiko nenustatymo, rėmėsi specialisčių G. Chvatovič ir R. Jasiuvėnienės paaiškinimais, pagal kuriuos teismo medicinos praktikoje tokie metodai nenaudojami, nes yra nepatikimi ir neįteisinti ir nėra žinoma, kas galėtų atlikti tokius tyrimus. Apeliacinės instancijos teismui to pakako nuspręsti, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo manyti, jog kasatoriaus kraujas ant džemperio galėjo atsirasti kitoje vietoje ir kitu laiku. Tačiau abiejų instancijų teismai savo sprendimuose nenurodė svarbios aplinkybės, kad specialistė R. Jasiuvėnienė, be kita ko, parodė, jog, atlikus tyrimą, negalima pasakyti, ar kraujo dėmės paliktos vienu metu. Ši aplinkybė, kasatoriaus manymu, svarbi dėl to, kad ant baltos spalvos džemperio buvo rastos ne viena, o trys kraujo dėmės (mėginiai Nr. 25, 26, 27), ir atsakymas, ar šios paliktos vienu metu ar ne, yra svarbus, siekiant byloje nustatyti tiesą. Kasatoriaus įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, neišsamiai ir neobjektyviai išnagrinėdamas bylą, buvo šališkas, iš anksto nusistatęs dėl kasatoriaus kaltumo, o apeliacinės instancijos teismas bylos įrodymų netyrė, tik apsiribojo pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis.
Kasatoriaus manymu, nukentėjusiojo V. Š. parodymai, kuriuose jis tvirtino vieną užpuoliką sužalojęs manikiūrinėmis žirklutėmis, yra nepatikimi, nes pirmosios instancijos teismas nuosprendyje jais nesirėmė, o apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepateikė jokių motyvų. Be to, kasatoriaus teigimu, svarbu ir tai, kad nė vienas iš nukentėjusiųjų Š. neparodė atpažįstantys jį iš balso, ūgio, kūno sudėjimo, kaip vieną iš užpuolikų. Beje, nukentėjusioji I. Š. teigė, kad vaikinai buvo 18–20 m. amžiaus. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė, kasatoriaus įsitikinimu, yra nemotyvuota ir nepagrįsta, taip pat nepagrįstai tenkinti nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai.
Kasatorius taip pat nurodo, kad jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Pasak kasatoriaus, abiejų instancijų teismai, vertindami įrodymus, padarė klaidingą išvadą dėl jo kaltės padarius šį nusikaltimą, teismų išvados prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, nes jų nepatvirtina bylos įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas nenurodė, kokiais įrodymais remdamasis jis nusprendė, kad kratos metu bute rastus du maišelius su narkotine medžiaga kanapėmis ir jų dalimis bei tabletėmis, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos MDMA, kasatorius įgijo ir laikė turėdamas tikslą parduoti, taigi jo kaltė padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką nepatvirtinta neginčijamais ir objektyviais įrodymais.
Be to, kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje padaryta rašybos klaida, nes nuosprendžio rezoliucinėje dalyje vietoje BK 180 straipsnio 3 dalies parašyta, kad paskirtos bausmės yra subendrinamos su bausme, paskirta pagal BK 180 straipsnio 2 dalį.
Nuteistojo A. K. kasacinis skundas atmestinas, nukentėjusiojo V. Š. – paliktinas nenagrinėtas.
Dėl nukentėjusiojo V. Š. kasacinio skundo
Pagal BPK 367 straipsnio 1 dalį apskųsti įsiteisėjusį teismo nuosprendį ar nutartį remiantis šio Kodekso 369 straipsnyje numatytais pagrindais turi teisę prokuroras, nukentėjusysis, jo atstovas, nuteistasis, išteisintasis, asmuo, kuriam byla nutraukta, jų gynėjas ir atstovas pagal įstatymą, asmuo, kuriam paskirtos ar nepaskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, jo gynėjas, atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, taip pat civilinis atsakovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai, užstato davėjas, asmuo, kurio turtas ar jo vertę atitinkanti pinigų suma konfiskuoti, jų atstovas.
Taigi apskųsti įsiteisėjusį teismo nuosprendį ar nutartį kasacine tvarka turi teisę tik įstatyme išvardyti proceso dalyviai. V. Š. pripažintas nukentėjusiuoju dėl prieš jį A. K. su nenustatytais bendrininkais įvykdyto plėšimo ir turto sugadinimo (BK 180 straipsnio 3 dalis ir 187 straipsnio 2 dalis), dėl šio nuteistojo padarytos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, jis nukentėjusiuoju nepripažintas. Todėl V. Š. kasacinis skundas, kuriuo skundžiama apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl A. K. nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, perkvalifikavimo į 260 straipsnio 1 dalį ir švelnesnės bausmės paskyrimo, laikytinas paduotu asmens, neturinčio teisės paduoti kasacinio skundo. Esant tokioms aplinkybėms, nukentėjusiojo V. Š. kasacinis skundas paliktinas nenagrinėtas.
Dėl BPK 376 straipsnio nuostatų taikymo
BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas vadovaujasi pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis, jei jos nustatytos remiantis bylos proceso metu gautais įrodymais, kurie ištirti ir įvertinti laikantis BPK 20 straipsnio nuostatų. Kasacinės instancijos teismas bylos aplinkybių netiria ir nenagrinėja, bylos proceso metu gauti įrodymai patikrinami patikimumo ir leistinumo bei jų tarpusavio ryšio aspektais.
Dėl A. K. nuteisimo pagal BK 180 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį
Kasatorius A. K. neigia dalyvavimą apiplėšiant V. ir R. Š. ir sugadinant jų turtą, tvirtina, kad bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, jo kaltė neįrodyta, grindžiama vieninteliu, neaiškiomis aplinkybėmis atsiradusiu įrodymu – kraujo pėdsaku, rastu ant I. Š. džemperio, kuris paimtas ir apžiūrėtas pažeidžiant BPK nustatytą tvarką. Tokie kasatoriaus teiginiai nepagrįsti.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. K. 2008 m. liepos mėn., tarp 20 d. 22.40 val. ir 21 d. 2.08 val., veikdamas bendrininkų grupe su ne mažiau kaip keturiais tyrimo nenustatytais asmenimis, įsibrovė į V. ir R. Š. namus, kur, panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius V. Š., R. Š. ir I. Š., pagrobė ir sugadino didelės vertės svetimą turtą. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė išsamiai ir nešališkai ištyręs ir įvertinęs nukentėjusiųjų, liudytojų A. K., A. K., K. R., V. M., Z. S., G. K., J. S., S. J., D. Ž. parodymus, specialistų R. Jasiuvienės, D. Kairienės, privačių ekspertų A. Garmaus, G. Chvatovič paaiškinimus, įvykio vietos apžiūros, papildomų įvykio vietos apžiūrų, pavyzdžių (A. K. seilių) lyginamajam tyrimui paėmimo protokolų, Lukiškių tardymo izoliatoriaus kalėjimo pažymos, specialisto išvadų Nr. 140-(5942)-IS1-6316, 140-(373)-IS1-395, G-3170/08(02), G-3166/08(02), G-725/09(02), G-116/10(02), konsultacinės specialisto išvados Nr. A-KI-122-48, greitosios medicinos pagalbos medicinos kortelės, UAB „Jungtis“ bei AB SEB banko pateiktos informacijos duomenis.
Iš 2008 m. liepos 22 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad, papildomai apžiūrėjus įvykio vietą – Š. gyvenamojo namo patalpas, iš virtuvės buvo paimtas baltas džemperis, tikėtina, su kraujo dėmėmis. Nukentėjusioji I. Š. parodė, kad užpuolimo metu ji vilkėjo būtent šiuo drabužiu. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors I. Š. džemperis nebuvo nufotografuotas bei išsamiai aprašytas, neaprašyti tikėtini kraujo pėdsakai, jų išsidėstymas (nurodyta, kad pėdsakai yra priekinėje džemperio dalyje), tačiau šis daiktinis įrodymas netrukus po jo suradimo su užduotimi atlikti objektų tyrimą buvo perduotas specialistams tirti ir 2008 m. rugpjūčio 13 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(5942)-IS1-6316 išsamiai aprašytas. Aprašomojoje specialisto išvados dalyje nurodyta, kad daiktinis įrodymas supakuotas į voką Nr. 15, tai trikotažinis baltas džemperis su geltonos spalvos išsiuvinėtu užrašu NIKE, užsegamas užtrauktuku, su gobtuvu. Gobtuvo priekio dešinėje, prie krašto, yra apie 1,5x2,5 cm dydžio rudos spalvos dėmė, iš kurios žmogaus kraujo tyrimui padaryta iškarpa tiriant mėginį, pažymėtą Nr. 25. Gobtuvo priekio kairėje, prie krašto, yra apie 1x2 cm dydžio plote šviesiai rudos spalvos sutepimas, iš kurio žmogaus kraujo tyrimui padaryta iškarpa tiriant mėginį, pažymėtą Nr. 26. Džemperio nugarinėje pusėje, 9 cm nuo gobtuvo prisiuvimo siūlės ir 8 cm nuo kairės rankovės prisiuvimo skylės, yra apie 1x1,5 cm dydžio rudos spalvos dėmė, iš kurios žmogaus kraujo tyrimui padaryta iškarpa tiriant mėginį, pažymėtą Nr. 27. Šioje specialisto išvadoje konstatuota, kad ant pateikto tirti I. Š. džemperio (mėginys Nr. 27) yra žmogaus kraujas, priklausantis vyrui, kurio genotipas skiriasi nuo R. Š., V. Š., I. Š. ir A. Č. genotipų. 2010 m. sausio 18 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(373)-IS1-395) nustatyta, kad ant I. Š. džemperio, paimto iš virtuvės 2008 m. liepos 22 d. papildomos įvykio vietos apžiūros metu, kraujo pėdsako (mėginio Nr. 27) genotipas identiškas ištirtų A. K. fokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė yra ne didesnė kaip 0,0000000000001 proc. Patikrinęs šiuos bylos duomenis, pirmosios instancijos teismas pripažino, jog DNR tyrimai atlikti BPK nustatyta tvarka ir, įvertinęs, kad kraujo mėginio Nr. 27 genotipas buvo nustatytas dar 2008 m. rugpjūčio 13 d., t. y. beveik prieš pusantrų metų iki lyginamųjų pavyzdžių paėmimo 2010 m. sausio 18 d. ir lyginamojo tyrimo atlikimo, kad nėra duomenų, jog iki 2010 m. sausio 18 d. iš A. K. būtų buvę imti lyginamieji kraujo pavyzdžiai, padarė išvadą, jog nėra pagrindo abejoti atliktų tyrimų rezultatų patikimumu bei manyti, kad tyrimui pateikti įrodymai galėjo būti suklastoti. Be to, teismas, pasisakydamas dėl kitų A. K. kaltės įrodymų neradimo, pažymėjo, kad plėšime dalyvavę asmenys ėmėsi visų priemonių nusikaltimo pėdsakams sunaikinti.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šių pirmiau nurodytų duomenų kontekste buvo įvertinti ir UAB „Jungtis“ darbuotojo A. K. parodymai, kuriuose teigiama, jog I. Š., jiems atvykus, vilkėjo tamsios spalvos kelnėmis ir bordo spalvos megztiniu. Šiais parodymais teismas nuosprendyje nesirėmė, padaręs išvadą, kad jie prieštarauja bylos duomenims. Atsižvelgęs į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu A. K. buvo apklaustas ne iš karto po įvykio, o tik 2008 m. rugpjūčio 7 d., ir pats abejojo savo parodymų tikslumu, o teisiamajame posėdyje apskritai negalėjo prisiminti, kuo vilkėjo I. Š. jiems atvykus į įvykio vietą, teismas padarė išvadą, kad šis liudytojas galėjo klysti. Teismas pabrėžė, kad tokių liudytojo nurodytų aplinkybių nepatvirtina ir 2008 m. liepos 21 d. įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys, kuriuose užfiksuota, jog virtuvėje kampe prie šaldytuvo yra raudonos spalvos drabužis, nes iš nuotraukų matyti, kad tai ne bordo spalvos megztinis, o juodas švarkas raudonu pamušalu. Taigi, priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendė, kad nėra pagrindo manyti, jog I. Š. įvykio metu vilkėjo kitu drabužiu, o ne baltos spalvos džemperiu, kaip nurodė nukentėjusiosios I. Š. ir R. Š. Tokia išvada teisėjų kolegijai nekelia abejonių.
Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal nuteistojo apeliacinį skundą (kurio argumentai pakartoti kasaciniame skunde), padarė analogiškas išvadas, jog A. K. padarė jam inkriminuotas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, paneigdamas nuteistojo versiją, kad jo kaltę patvirtinantis įrodymas – jo kraujo pėdsakas ant I. Š. džemperio – galėjo atsirasti kitoje vietoje ir kitu laiku, nurodė, kad šio daiktinio įrodymo radimo ir paėmimo aplinkybės abejonių nekelia. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad įvykio vieta – didelis dviejų aukštų namas su dideliu kiekiu patalpų, taip pat kiemas, todėl ji tęsėsi gana ilgai. Pirmajame įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad šis procesinis veiksmas buvo pradėtas naktį ir truko devynias valandas, po to liepos 22–ąją jis buvo tęsiamas toliau ir pagal BPK nuostatas įformintas kaip papildoma įvykio vietos apžiūra; būtent tuo metu, pakartotinai apžiūrėjus virtuvę, buvo rastas I. Š. džemperis su kraujo dėmėmis. Teisėjų kolegija, įvertinusi procesinių veiksmų eigą, daro išvadą, kad daiktinio įrodymo – I. Š. džemperio – nenufotografavimas įvykio vietos apžiūros metu ir netikslus jo aprašymas nelaikytini esminiu BPK 179 straipsnio nuostatų pažeidimu, nes tai neturėjo jokios įtakos tyrimo rezultatams (t. y. 2008 m. rugpjūčio 13 d. specialisto išvadai, kuria buvo nustatytas kraujo mėginio Nr. 27 genotipas), todėl teismai pagrįstai grindė A. K. kaltę šiuo įrodymu. Apeliacinės instancijos teismui, kaip ir pirmosios instancijos teismui, nekilo abejonių, kad ant I. Š. džemperio A. K. kraujo dėmė atsirado būtent plėšimo metu, nes nuteistasis ir nukentėjusioji nebuvo pažįstami ir niekada niekur nebuvo susitikę. Be to, apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų vertinimo, nurodydamas, kad nukentėjusiųjų parodymai buvo vertinami kaip visuma kartu su kitais bylos įrodymais ir laikomi patikimais tiek, kiek jie patvirtino faktinius objektyvius bylos įrodymus.
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, kaip to reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nuosprendyje išdėstė įrodymus, kuriais grindė savo išvadas dėl A. K. kaltės apiplėšus V. ir R. Š. ir sugadinus jų turtą, ir pateikė motyvus, kuriais atmetė kitus įrodymus. Šios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis A. K. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, nepažeisdamas bylos nagrinėjimo šios instancijos teisme reglamentuojančių BPK nuostatų, nuteistojo A. K. apeliacinį skundą išnagrinėjo tinkamai, atsakydamas į visus esminius skundo argumentus.
Dėl A. K. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį
Kasatorius tvirtina, kad jo kaltės padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką nepatvirtina neginčijami ir objektyvūs bylos įrodymai, jo manymu, apeliacinės instancijos teismas nenurodė, kokiais įrodymais remdamasis sprendė, kad kratos metu rastus du maišelius su narkotine medžiaga kanapėmis ir jų dalimis bei tabletėmis su psichotropine medžiaga MDMA įgijo ir laikė turėdamas tikslą parduoti. Šie kasatoriaus teiginiai nepagrįsti.
Pažymėtina, kad tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrajame bylos kontekste. Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinė nutartis Nr. 2K-113/2011).
Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad A. K. kaltė, padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta objektyviais bylos duomenimis, t. y. kratos protokolu, specialisto išvadomis Nr. 140-(550)-ISI-768, 140-(552)-ISI-976 bei liudytojų R. D., J. K., G. S., A. S., V. V., D. Ž. parodymais.
Iš kratos protokolo matyti, kad bute buvo rasti du maišeliai su susmulkintomis žolelėmis ir rudos spalvos lipnia juosta suklijuotas paketas su 24 vnt. tablečių. Specialisto išvadoje Nr. 140-(550)-ISI-768 nustatyta, kad susmulkinta augalinės kilmės medžiaga yra narkotinė – kanapės ir jų dalys, kurių bendra masė 1,129 g, o tablečių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga MDMA, kurios masė 1,1439 g. Specialisto išvadoje Nr. 140-(550)-ISI-976 nustatyta, kad ant paketo iš pakuotės Nr. 0126962 yra palikti A. K. pirštų atspaudai dešinės rankos smiliumi ir kairės rankos mažyliu. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs kratą atlikusių pareigūnų parodymus, paneigė A. K. versiją, kad pirštų atspaudai ant maišelio su narkotine medžiaga galėjo atsirasti maišelį palietus kratos metu. Remdamasis šiais duomenimis, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad A. K. pats narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartoja, teismas padarė išvadą, jog jis šias medžiagas įgijo ir laikė turėdamas tikslą platinti. Tokia išvada yra teisinga. Iš bylos duomenų matyti, kad narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių A. K. turėjo du maišelius, kurių svoris maždaug po 0,5 g (0,436 ir 0,693 g), be to, turėjo 24 vnt. tablečių, kurių sudėtyje nustatyta psichotropinė medžiaga MDMA. Teisėjų kolegijos nuomone, šie objektyvūs duomenys, t. y. surastų psichotropinių ir narkotinių medžiagų kiekis, pastarųjų (kanapių ir jų dalių) išfasavimas į dvi dozes maždaug po 0,5 g rodo nuteistojo siekį platinti šias medžiagas.
Dėl rašymo klaidos apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje
Abiejų instancijų teismai nustatė, kad A. K., veikdamas bendrininkų grupe, įsibraudamas į patalpą bei panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė didelės vertės svetimą turtą. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad šios instancijos teismas nustatomojoje nuosprendžio dalyje aprašė A. K. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, atitinkančias BK 180 straipsnio 3 dalį, tačiau rezoliucinėje dalyje padarė rašymo klaidą, nes nurodė ne BK 180 straipsnio 3 dalį, o 180 straipsnio 2 dalį. Teisėjų kolegija laiko, kad ši klaida nesunkina nuteistojo A. K. teisinės padėties, todėl ji netaisytina, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis dėl to nekeistinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 377 straipsnio 4 dalimi, 382 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Nukentėjusiojo V. Š. kasacinį skundą palikti nenagrinėtą, o kasacinį procesą nutraukti.
Nuteistojo A. K. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Tomas Šeškauskas
Viktoras Aidukas
Rimantas Baumilas