Administracinio teisės pažeidimo byla

Nr. ATP-478-193/2013

Proceso Nr. 4-14-3-00495-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija: 79.1.

(S)

Teisėja Vitalija Ragauskienė

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 28 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Ričardas Gilys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutarimo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pažeidėjas) administracinio teisės pažeidimo byloje

NUSTATĖ:

Skundžiamu nutarimu Pažeidėjas pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1302 str. ir, taikant ATPK 301 str., nubaustas teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams 6 mėnesiams be transporto priemonės konfiskavimo. Pažeidėjas nubaustas už tai, kad jis 2013 m. rugsėjo 1 d., 12.48 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį būdamas neblaiviu (nustatytas vidutinis (1,75 ‰) girtumas) ir būdamas baustu pagal ATPK 126 str. 1 d.

Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti skundžiamą nutarimą – netaikyti ATPK 301 str. nuostatų ir skirti Pažeidėjui nuobaudą ATPK 1302 str. sankcijos ribose. Institucija cituoja skundžiamą nutarimą, ATPK 257 str., transporto priemonės savininkės paaiškinimą, dėsto ATPK 301 str. taikymo ir administracinių nuobaudų skyrimo teorinius bei praktinius aspektus ir mano, kad apylinkės teismas negalėjo remtis transporto priemonės savininkės paaiškinimu neatlikęs jokio papildomo įrodymų tyrimo, nes nesant objektyvių įrodymų sunku vertinti, ar jos nurodytos aplinkybės atitinka tikrovę ir ar apskritai buvo neteisėto naudojimosi transporto priemone faktas. Taip pat nurodo, kad tą pačią dieną, dar prieš sulaikymą vairuojant būnant neblaiviu, Pažeidėjas kreipėsi į policijos komisariatą pranešdamas, kad jis pasigedo transporto priemonės, tačiau nuvykus pareigūnams išaiškėjo, kad Pažeidėjas tiesiog pamiršo, kur jis paliko automobilį. Tuo metu Pažeidėjas jau buvo neblaivus, todėl jam buvo paaiškinta, kad jis nevairuotų, tačiau Pažeidėjas, nepaisydamas pareigūnų perspėjimo, vis tiek sėdo už vairo būdamas neblaiviu. Pažeidėjas su savimi turėjo automobilio raktelius ir dokumentus, transporto priemonės savininkė į policiją dėl prieš jos valią paimtos transporto priemonės nesikreipė, kas, Institucijos manymu, rodo, jog Pažeidėjas transporto priemone naudojosi teisėtai. Byloje nesant objektyvių duomenų apie tai, kad transporto priemone buvo disponuojama neteisėtai, nėra išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti ATPK 301 str. ir švelninti Pažeidėjo atsakomybę. Atsižvelgdama į tai Institucija teigia, kad priimdamas skundžiamą nutarimą apylinkės teismas įvertino tik transporto priemonės savininkės interesą neprarasti transporto priemonės, todėl toks nutarimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Pažeidėjas prašo apeliacinį skundą atmesti. Jis cituoja skundžiamą nutarimą, Institucijos apeliacinį skundą ir mano, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas. Taip pat cituoja ATPK 301 str., dėsto pažeidimo padarymo aplinkybes ir teigia, kad apylinkės teismas objektyviai įvertino visas bylos aplinkybes. Jis visiškai prisipažįsta, kad vairavo automobilį būdamas neblaiviu, tačiau automobilį jis vairavo be transporto priemonės savininkės žinios. Jis leidimo vairuoti transporto priemonę neprašė ir yra įsitikinęs, kad transporto priemonės savininkė nebūtų jam leidusi naudotis transporto priemone. Šiuo atveju transporto priemonės savininkė niekuo nesusijusi su jo padarytu pažeidimu, apie tai, kad jis naudojosi jos automobiliu, ji sužinojo jau po to, kai jis buvo sulaikytas, ji niekada nėra leidusi jam naudotis jos transporto priemone, todėl Pažeidėjas mano, kad transporto priemonės savininkė negali būti nubausta konfiskuojant jos automobilį.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą transporto priemonės savininkė taip pat cituoja skundžiamą nutarimą ir tvirtina, kad Pažeidėjo vairuotas automobilis priklauso jai. Juo naudojasi jos žuvusio sūnaus žmona, kuri pažįsta Pažeidėją. Pažeidėjo ji pati nepažįsta, jų nesieja jokie tarpusavio santykiai. Ji nėra leidusi Pažeidėjui naudotis jos automobiliu, todėl įvykio metu Pažeidėjas jos automobilį vairavo savavališkai, be jos leidimo ir žinios. Pažeidėjas atsiprašė, gailisi dėl savo elgesio, tačiau ji tokio Pažeidėjo elgesio nepateisina. Atsižvelgdama į tai transporto priemonės savininkė prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Institucija skundu neginčija apylinkės teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių, pažeidimo įrodytumo ir jo kvalifikavimo, tačiau iš esmės nesutinka su apylinkės teismo sprendimu taikyti ATPK 301 str. nuostatas ir neskirti Pažeidėjui ATPK 1302 str. sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo.

ATPK 1302 str. nurodyta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių <...> vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK <...> 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 4 metų su transporto priemonės konfiskavimu <...>. ATPK 301 str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi, administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais ir išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.

Šioje byloje skirdamas nuobaudą apylinkės teismas atsižvelgė į nustatytas faktines bylos aplinkybes – įvertino padaryto pažeidimo pobūdį bei pavojingumą, Pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes ir visas šias aplinkybes, o taip pat tai, kad Pažeidėjas nėra automobilio savininkas ir automobilio savininkė naudotis automobiliu Pažeidėjui leidimo nedavė, laikė pagrindu taikyti Pažeidėjui ATPK 301 str. ir neskirti ATPK 1302 str. sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo. Minėtos aplinkybės, apylinkės teismo manymu, ypatingai švelnina Pažeidėjo teisinę padėtį.

Tačiau su tokia apylinkės teismo išvada negalima sutikti.

Visų pirma būtina pažymėti, kad Pažeidėjas padarė itin pavojingą administracinį teisės pažeidimą, kuriuo kėsinamasi ne tik į kelių eismo saugumą, bet ir į žmonių sveikatą ar turtą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarime konstatavo, kad įstatymo ginama prigimtinė žmogaus teisė – nuosavybės teisė – nėra absoliuti. Viena iš nuosavybės teises ribojančių sąlygų yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims (visuomenei) būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtu disponuoja pats savininkas, ar kiti asmenys. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuotą oficialią konstitucinę doktriną apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad šiuo atveju transporto priemonės vairavimas būnant neblaiviu, turint galiojančią nuobaudą už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviu, kelia itin didelį pavojų pirmiau paminėtoms įstatymais saugomoms vertybėms, o tai reiškia ir visuomenės interesams, nepriklausomai nuo to, ar vairuota transporto priemonė priklauso Pažeidėjui, ar kitiems asmenims. Nėra jokių abejonių, kad šiuo atveju įstatymu aukščiau iškeliant visuomenės interesą užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą, o ne Pažeidėjo ir transporto priemonės savininkės suinteresuotumą išvengti neigiamų pasekmių ar nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu, yra užtikrinamas teisingas balansas tarp transporto priemonės savininkės nuosavybės neliečiamumo ir visuomenės intereso. Todėl šios aplinkybės, objektų, į kuriuos Pažeidėjas pasikėsino paminėtu ATPK 1302 str. įtvirtintu teisės pažeidimu, svarba ir visuomenės siekis užtikrinti įstatymais saugomų vertybių saugumą nagrinėjamu atveju yra pakankamas tam, kad pateisintų net ir administracinio teisės pažeidimo nepadariusios transporto priemonės savininkės nuosavybės teisių ribojimą.

Kitaip savininkės teisės būtų ginamos, jeigu pažeidimo padarymo metu panaudotas jos turtas būtų užvaldytas neteisėtai, pavyzdžiui, jis būtų buvęs pagrobtas. Tokiu atveju įstatymas gintų turto savininkės teises. Tačiau iš apylinkės teismo posėdyje paties Pažeidėjo, transporto priemonės savininkės paaiškinimų, o taip pat jų atsiliepimų į apeliacinį skundą seka, kad transporto priemonės savininkė pati teisės vairuoti transporto priemonės neturi, automobiliu, su savininkės žinia, naudojasi Pažeidėjo draugė. Tokiu būdu Pažeidėjo draugė šiuo atveju laikytina teisėta automobilio valdytoja. Įvykio dieną Pažeidėjas automobiliu atvažiavo į turgų norėdamas nupirkti sodinukų ir nuvežti juos į savo draugės sodą, t. y. automobilis buvo naudojamas bendriems su teisėta transporto priemonės valdytoja interesams. Pažeidėjas su savimi turėjo automobilio raktelius ir dokumentus. Pažymėtina ir tai, kad transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte Pažeidėjas pasirašė kaip jo vairuotos transporto priemonės savininkas (valdytojas) (6 b.l.). Priešingai, nei teigiama skundžiamame nutarime, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pažeidimo padarymo metu Pažeidėjas būtų neteisėtai disponavęs transporto priemone, o teisėta transporto priemonės valdytoja ar transporto priemonės savininkė būtų ėmęsi kokių nors priemonių tam, kad apsaugotų transporto priemonę nuo neteisėto disponavimo ja ir užkirstų kelią tam (pvz., būtų pranešę teisėsaugos institucijoms apie tai, kad Pažeidėjas vairuoja automobilį prieš jų valią, jos būtų aiškiai išreiškę kokiais nors aktyviais savo veiksmais nesutikimą, kad Pažeidėjas vairuotų transporto priemonę ar pan.). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 1 d. yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas turi rūpintis ir atsakyti už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Tačiau nagrinėjamu atveju nei transporto priemonės savininkė, nei teisėta jos valdytoja nevykdė šios teisės normos reikalavimo ir nesiėmė pakankamų priemonių tam, kad būtų užkirsta galimybė Pažeidėjui naudotis automobiliu. Įvertinus tai laikytina, kad Pažeidėjas transporto priemone pažeidimo metu disponavo neabejotinai apie tai žinant savo draugei, t. y. teisėtai transporto priemonės valdytojai ir jai savo neveikimu pritariant tokiam Pažeidėjo elgesiui. Tai reiškia, kad Pažeidėjas, priešingai, nei teigiama skundžiamame nutarime, transporto priemone disponavo teisėtai, todėl transporto priemonės savininkei tenka daikto – transporto priemonės – atsitiktinio žuvimo rizika. Kita vertus apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepaisant to transporto priemonės savininkė gali reikalauti iš Pažeidėjo atlyginti žalą, susijusią su jos turto netekimu.

Tokiu būdu, šiuo atveju visos apylinkės teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės (jų tarpe ir Pažeidėjo bei transporto priemonės savininkės suinteresuotumas išvengti neigiamų pasekmių ar nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu) negali būti iškeltos aukščiau už visuomenės intereso užtikrinti įstatymais saugomų vertybių saugumą svarbą, jos nerodo mažesnio nei Pažeidėjo asmenybės, nei jo padaryto pažeidimo pavojingumo visuomenei – šios aplinkybės leidžia nuobaudą individualizuoti tik ATPK 1302 str. sankcijos ribose.

Atsižvelgęs į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes ir sutikdamas su visais Institucijos apeliacinio skundo motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje byloje apylinkės teismas paviršutiniškai ir neobjektyviai įvertino tinkamam nuobaudos individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes bei netinkamai taikė įstatymą (ATPK 301 str. nuostatas), todėl nutarimas keičiamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 str. 1 d. 6 p., teismas

NUTARĖ:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutarimą pakeisti.

A. G. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1302 str. nubausti teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams 6 mėnesiams su transporto priemonės – automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

Panaikinti nutarimo dalį, kuria automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nutarta grąžinti R. L..

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas               Ričardas Gilys