Civilinė byla Nr. e2-9473-1080/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04527-2020-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1.;
(S)
3.2.6.1
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. liepos 22 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Sadauskaitė,
sekretoriaujant Svetlanai Žurienei,
dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Reginai Derkinytei - Kaupienei,
atsakovės atstovei advokatei Žydrūnei Stuglytei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ieškovo ADB Compensa Vienna Insurance ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau –UAB) „DHL Logistics Lietuva“ dėl nuostolių atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė:
1. ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 29 487,57 Eur nuostolių, 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, kad šalių susitarimu (duomenys neskelbtini), iš atsakovės užsakė krovinių vežimą: 850 vnt. dėžių pagalvių ir pagalvių užvalkalų (konteinerio Nr. (duomenys neskelbtini)) vežimas maršrutu (duomenys neskelbtini); 1.521 vnt. dėžių pakabų (konteinerių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) maršrutu (duomenys neskelbtini). Minėti konteineriai buvo gabenami jūra laivu (duomenys neskelbtini). Šiaurės jūroje iš laivo (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo gabenami kroviniai, iškrito apie 270 konteinerių, tarp jų ir konteineriai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Iš faktinio vežėjo (duomenys neskelbtini) buvo gauta informacija, kad konteinerių (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nepavyko rasti ir jie laikomi dingusiais. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į draudiką – ieškovą, su kuriuo buvo sudaręs krovinių draudimo sutartį ir pranešė apie draudiminį įvykį (krovinio praradimą). Ieškovas, vykdydamas savo, kaip draudiko pareigas, už prarastą Krovinį bendrai draudėjui (duomenys neskelbtini) išmokėjo 29 487,57 EUR draudimo išmoką. Nuostolių suma buvo paskaičiuota remiantis sąskaitomis už prarastas prekes. Ieškovas, vadovaudamasis CK 6.1015 straipsniu, kreipėsi į atsakovę (vežėją), kuri buvo prisiėmusi pilną atsakomybę už krovinius jų gabenimo maršrutu (duomenys neskelbtini) metu, ir pareiškė subrogacinį reikalavimą dėl 29 487,57 EUR išmokos grąžinimo (nuostolių atlyginimo) (žalos bylos Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovė atsisakė patenkinti ieškovo reikalavimą ir ieškovo pretenziją perdavė faktinio vežėjo teisininkams, kurie savo ruožtu nurodė, kad vyksta su krovinių dingimu susijusių aplinkybių tyrimas ir nuostoliai pagal ieškovo reikalavimą nebus atlyginti. Ieškovas laiko, kad atsakovė, kaip vežėja, yra atsakinga už krovinių dingimą, todėl nesutinka su atsakovės atsisakymu padengti nuostolius ir reiškia subrogacinį reikalavimą teismine tvarka. Ieškovo įsitikinimu, šiuo atveju egzistuoja visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos.
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju privalo būti vertinamos ne tik Sutarties nuostatos, nustatančios Užsakovo ir atsakovės atsakomybės ribas, bet ir Hagos-Visbio konvencijos taisyklės, o klausimai, kurių nereguliuoja Hagos-Visbio konvencija, turėtų būti sprendžiami pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Atsakovės manymu, ieškovas netinkamai aiškina faktines ginčo aplinkybes, šiam ginčui taikytinus teisės aktus, todėl nesutinka su ieškovo Ieškinyje nurodytais argumentais. Atsakovė laikosi pozicijos, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas ir privalo būti atmestas, nes egzistuoja aplinkybės, šalinančios atsakovės atsakomybę už krovinių pararadimą, ieškovas, pareikšdamas ieškinį praleido Hagos-Visbio konvencijoje nustatytą vienerių metų terminą pareikšti savo reikalavimus teisme.
5. Pažymi, jog vežėjo jūra, kaip ir kitų vežimo santykių, civilinei atsakomybei yra taikomos tiek bendrosios civilinę atsakomybę reglamentuojančios nacionalinės teisės normos, tiek tarptautinės konvencijos. Nagrinėjamu atveju žala kroviniui kilo dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių – gamtos jėgų pasireiškimo, o tai iš esmės šalina atsakovės atsakomybę ieškovo atžvilgiu. Laivybos linija (duomenys neskelbtini) konstatavo nepalankių oro sąlygų faktą ir tai pagrindžia viešoje erdvėje esančių duomenų visuma.
6. Teigia, kad nagrinėjamu atveju, ieškinio senaties klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis Hagos-Visbio konvencijos nuostatomis, reglamentuojančiomis terminus pareikšti reikalavimus vežėjui dėl krovinio sugadinimo/praradimo. Nagrinėjamu atveju ieškovas, perėmęs reikalavimą iš užsakovo, yra taip pat saistomas vienerių metų terminu pareikšti ieškinį teisme nuo dienos, kai kroviniai turėjo būti pristatyi į (duomenys neskelbtini). Remiantis Hagos-Visbio konvencija, šis vienerių metų terminas pareikšti ieškinį teisme yra naikinamasis ir negali būti teismo atnaujintas, nebent šalys iš anksto būtų susitarusios pratęsti terminą po to, kai atsirado pagrindas pareikšti ieškinį. Remiantis CK 1.117 straipsnio 6 dalimi, naikinamieji terminai negali būti teismo ar arbitražo atnaujinti. Hagos-Visbio taisyklių 3 straipsnio 6 dalyje nurodyto termino kaip naikinamojo vertinimą pagrindžia ir doktrinoje išsakyta pozicija, kad, pasibaigus vieneriems metams nuo dienos, kai prekės buvo ar turėjo būti pristatytos, ieškovo teisės pareikšti ieškinį išnyksta. Nagrinėjamu atveju Konteineris Nr. (duomenys neskelbtini) su jame esančiais Kroviniais į (duomenys neskelbtini) turėjo būti pristatytas 2019 m. sausio 5 d., o Konteineriai Nr. (duomenys neskelbtini) su juose esančiais Kroviniais – 2019 m. sausio 15 d. Nuo šių numatytų Krovinių pristatymo datų yra pradedamas skaičiuoti vienerių metų naikinamasis terminas ieškovui pareikšti teisme ieškinį dėl žalos atlyginimo tinkamam atsakovui. Ieškovas, nesilaikydamas teisės aktuose nurodytos ieškinio senaties tvarkos ir terminų, ieškinį dėl nuostolių atlyginimo teisme pareiškė 2020 m. vasario 12 d.
7. Ieškovas pateikė dubliką, kuriuo prašo ieškinį tenkinti pilna apimtimi; tuo atveju, jei atsakovė remtųsi ieškinio senatimi, o teismas spręstų, kad ieškinio senatis yra praleista, atnaujinti ieškinio senatį.
8. Papildomai nurodė, kad sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) sudarė ne atsakovė ((duomenys neskelbtini)), o kita įmonė – (duomenys neskelbtini), todėl (duomenys neskelbtini) ir atsakovės sutartiniams santykiams ši sutartis neturėtų būti taikoma. Sutartiniai santykiai dėl šio ginčo krovinių vežimo susiklostė tarp (duomenys neskelbtini) ir būtent atsakovės ((duomenys neskelbtini)), ką patvirtina ir atsakovės (duomenys neskelbtini) už Krovinių vežimą išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), todėl ginčui turi būti aktualūs būtent šių subjektų pasirašyti dokumentai. Nors atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodo, kad pagal 2018-09-25 siuntų ir krovinių vežimo sutartį atsakovė įsipareigojo „vežti ar organizuoti perduotų siuntų ir krovinių vežimą kelių, geležinkelių, jūros ir (arba) oro transportu“, tačiau sutartis nereglamentuoja šalių santykių dėl krovinių vežimo (krovinių vežimo organizavimo) jūra. Dėl to, net jei minėtos sutarties šalys būti tinkamos, ši sutartis nebūtų taikoma, nes kroviniai buvo vežami jūra ir toks vežimas nepatektų į sutarties taikymo apimtį.
9. Taip pat nurodė, kad šiam ginčui Hagos-Visbio konvencijos taisyklės nėra taikomos ir jomis sprendžiant ginčą remtis negalima. Būtent dėl šios priežasties, ieškovas ir ieškinio reikalavimo negrindė Hagos-Visbio konvencijos taisyklių nuostatomis. Nurodo, kad tokia ieškovo pozicija grindžiama Hagos-Visbio konvencijos taisyklių I straipsnio c dalimi, kuri prekes apibrėžia kaip gaminius ir bet kurios rūšies daiktus, išskyrus gyvus gyvūnus ir krovinius, kurie vežimo sutartyje yra nurodyti kaip vežami ant denio ir yra taip vežami. Ši nuostata siaurina Hagos-Visbio konvencijos taisyklių taikymo sritį, nurodant kokių krovinių vežimui Hagos-Visbio konvencijos taisyklės netaikomos ir į šią išimtį patenka būtent kroviniai, kurie yra vežami ant denio. Ginčo atveju, šalys susitarė dėl krovinių vežimo konteineriuose (užsakymuose nurodyti net konkretūs konteinerių dydžiai), kurie yra vežami būtent ant denio. Taigi, ginčo vežimas patenka į Hagos-Visbio konvencijos taisyklių taikymo išimtį ir dėl to, ieškovo nuomone, Hagos-Visbio konvencijos taisyklės tarp šalių kilusiam ginčui neturėtų būti taikomos.
10. Teigia, kad nepalankios oro sąlygos/audra pati savaime nėra laikytina force majeure aplinkybe ir vien faktas, kad gabenat krovinius laivas (duomenys neskelbtini) pateko į audrą (duomenys neskelbtini) jūroje, dar neatleidžia atsakovės nuo sutartinės atsakomybės taikymo. Atsakovė niekaip neįrodė, kad kroviniai buvo parasti būtent dėl itin sunkių oro sąlygų, o ne, pavyzdžiui, nepakankamo vežėjo pasirengimo reisui ar rūpestingumo prižiūrint krovinius audros metu (netinkamas tvirtinimas, netinkamai pasirinktas greitis ir pan.). Vien audros kilimas ir laivo susidūrimas su nepalankiomis oro sąlygomis savaime nėra ir negali būti tokia aplinkybė, dėl kurios objektyviai atsakovė negalėjo įvykdyti sutarties. Kitaip tariant, audra ir Krovinių praradimas jos metu neatitinka antrojo force majeure požymio. Teisinėje literatūroje taip pat akcentuojama, kad pati audra, kaip gamtos reiškinys, savaime nelaikytina force majeure aplinkybe.
11. Mano, kad ginčui tarp šalių Hagos-Visbio konvencijos taisyklės nėra taikomos, dėl ko nėra ir negali būti taikoma Hagos-Visbio konvencijos taisyklių III straipsnio 6 punkte įtvirtina 1 metų ieškinio senatis. Atsižvelgiant į tai, kad Hagos-Visbio konvencijos taisyklės šiam ginčui nėra taikomos, ginčui gali būti aktualus LR Prekybinės laivybos įstatymas ir jame įtvirtinti ieškinio senaties terminai. Remiantis LR Prekybinės laivybos įstatymo 75 straipsnio 6 dalies 1 punktu, reikalavimams, kylantiems iš krovinių ar bagažo vežimo jūra, taikomas 1 metų ieškinio senaties terminas ir jis yra skaičiuojamas nuo krovinių ar bagažo išdavimo dienos, o jeigu kroviniai ar bagažas nebuvo išduoti, – nuo tos dienos, kurią jie turėjo būti išduoti. Todėl tuo atveju, jeigu toliau ginče atsakovė remtųsi Prekybinės laivybos įstatymo 75 straipsnio 6 dalies 1 punktu įtvirtinta ieškinio senatimi ir teigtų, kad ieškinio senatis yra praleista, ieškovas prašo praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti ir suteikti teisę ieškovui ginti savo pažeistas teises.
12. Atsakovė pateikė tripliką, kuriuo prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
13. Papildomai nurodo, kad atsakovė 2018 m. rugsėjo 21 d. atskyrimų sąlygų pagrindu yra perėmusi visas teises ir pareigas iš pagal (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sudarytą sutartį, todėl atsakovė turi teisę remtis Sutarties nustatomis šiame ginče. Pažymi, kad sutarties nuostatos yra taikomos krovinių vežimui jūra. Vien tai, jog (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sutartyje susitarė, jog (duomenys neskelbtini) įsipareigoja vežti krovinius kelių ir (ar) oro transportu, savaime nereiškia, jog (duomenys neskelbtini) minėtos sutarties pagrindu negalėjo vežti (organizuoti) krovinių vežimo jūros transportu. (duomenys neskelbtini) niekada neginčijo minėtos sutarties, ar atitinkamos šios sutarties nuostatos. tarp (duomenys neskelbtini) ir atsakovės sudaryta sutartis yra standartinė (bendrinė), taikoma visoms (duomenys neskelbtini) dukterinėms įmonėms. Todėl natūralu, jog sutartis neapibrėžia visų galimų transportavimo būdų ir tvarkos. Nurodo, kad pats ieškovas pripažino sutarties sudarymo faktą ir kildindamas savo subrogacinį reikalavimą, rėmėsi būtent sutarties nuostatomis, todėl tokie ieškovo dviprasmiški teiginiai, kaip kad nurodyta dublike dėl sutarties ginčo teisiniams santykiams netaikymo, yra visiškai nepagrįsti.
14. Nepaisant to, jog sutartyje nėra įsakimiai nurodyta, jog Hagos-Visbio konvencijos nuostatos jūriniam vežimui yra taikomos, nagrinėjamu atveju Hagos-Visbio konvencijos taikymą pagrindžia konosamentai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (važtaraščiai) – krovinius lydintys dokumentai, kuriuose yra pateiktos krovinio vežimo jūra sąlygos. Ieškovas dublike klaidingai interpretuoja Hagos-Visbio konvencijos 1 straipsnio c dalį, kadangi nei sutartyje, nei konosamentuose nebuvo nurodyta, jog kroviniai, esantys Konteineriuose, yra vežami ant denio. Atitinkamai, nėra išpildyta viena iš būtinųjų Hagos-Visbio konvencijoje nurodytų sąlygų – aiškiai numatyti, kad krovinys bus vežamas ant denio, todėl ieškovas nepagrįstai remiasi šia išimtimi, teigdamas, jog Hagos-Visbio konvencija nagrinėjamam ginčui nėra taikoma.
15. Nurodo, kad Prekybinės laivybos įstatymas taikomas tiek, kiek teisinių santykių nesureguliuoja Hagos-Visbio konvencija.
16. Teigia, kad tuo atveju, jeigu būtų nustatyta atsakovės kaltė už Konteinerių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) praradimą, atsakovė privalėtų ieškovui atlyginti ne 29 487,57 EUR, kaip kad ieškovas nurodo, bet ne daugiau kaip 13 313,82 EUR.
17. Teismo posėdžio metu šalys palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ir reikalavimus.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys atmestinas.
18. Iš bylos duomenų ir šalių paaiškinimų nustatyta, jog 2018 m. rugsėjo 9 d. (duomenys neskelbtini) ir atsakovė sudarė siuntų ir krovinių vežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo vežti ar organizuoti perduotų siuntų ir krovinių vežimą kelių ir/arba oro transportu, o (duomenys neskelbtini) už suteiktas paslaugas sumokėti atlyginimą Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. 2018 m. lapkričio 7 d. ir 12 d. (duomenys neskelbtini) dukterinė bendrovė (duomenys neskelbtini) (toliau – Užsakovas) el. paštu pateikė atsakovei užsakymus pervežti krovinius (pagalves, pagalvių užvalkalus ir pakabas) (toliau – Kroviniai) maršrutu (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) Kroviniai buvo plukdomi jūrų transportu. Atsakovė Krovinių iš (duomenys neskelbtini) atgabenimui pasitelkė laivybos kompaniją - faktinį krovinio vežėją (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)). 2018 m. gruodžio 2 d. Užsakovo dalis Krovinių pagal užsakymus buvo pakrauti į konteinerį (duomenys neskelbtini) (toliau – Konteineris Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). 2018 m. gruodžio 6 d. Užsakovo kita dalis Krovinių buvo pakrauti į konteinerius (duomenys neskelbtini) (toliau – Konteineris Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (toliau – Konteineris Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). Konteineriai Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pakrauti į motorinį laivą (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)). Konteineris Nr. 1 su jame esančiais Kroviniais į (duomenys neskelbtini) turėjo būti atplukdytas 2019 m. sausio 5 d., o Konteineriai Nr. 2-3 su juose esančiais Kroviniais – 2019 m. sausio 15 d. 2019 m. sausio 3 d. (duomenys neskelbtini) raštu informavo atsakovę, jog (duomenys neskelbtini) eksploatuojamas laivas (duomenys neskelbtini), reiso Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrė su nepalankiomis oro sąlygomis pakeliui į (duomenys neskelbtini), pagal preliminarius duomenis kai kurie laivo vežti konteineriai iškrito už borto, laivu yra vežami (duomenys neskelbtini) klientų kroviniai, ir kad laivas vis dar plaukia, o operatorius vis dar sudarinėja įvykio paveiktų objektų sąrašą. 2019 m. sausio 10 d. (duomenys neskelbtini) el. paštu informavo atsakovę, kad Konteineriui Nr. 2 nepadarytas joks poveikis, o Konteineris Nr. 1 ir Konteineris Nr. 3 iškrito pro bortą. (duomenys neskelbtini), po atliktos Konteinerių paieškos ir skaičiavimų, pranešė, kad Konteinerio Nr. 1 ir Konteinerio Nr. 3 nepavyko rasti ir jie yra laikomi dingusiais. Ieškovas atlikęs žalos bylos sureguliavimo procedūrą dėl įvykio apie nuskendusį (duomenys neskelbtini) krovinį (du konteinerius), pateiktais bei surinktais dokumentais, draudimo taisyklių ir draudimo sutarties sąlygomis apskaičiavo ir, išskaitęs išskaitą, (duomenys neskelbtini) išmokėjo 29 487,57 Eur. Ieškovas kreipėsi į atsakovę su subrogaciniu reikalavimu dėl ieškovo Užsakovui 29 487,57 EUR sumokėtos draudimo išmokos grąžinimo, tačiau atsakovė atsisakė pretenziją patenkinti ir ieškovo pretenziją perdavė (duomenys neskelbtini) teisininkams, kurie nurodė, jog vyksta su Krovinių dingimu susijusių aplinkybių tyrimas ir nuostoliai pagal ieškovo reikalavimą nebus atlyginti. Atsakovei atsisakius padengti nuostolius, ieškovas pareiškė subrogacinį reikalavimą teisme.
Dėl 2018-09-25 siuntų ir krovinių vežimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) taikymo
19. Ieškovas teigia, kad 2018-09-25 siuntų ir krovinių vežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kuria atsakovė remiasi atskirsdama į ieškinio reikalavimus, sudarė ne atsakovė, o kita įmonė – (duomenys neskelbtini), todėl (duomenys neskelbtini) ir atsakovės sutartiniams santykiams ši Sutartis neturi būti taikoma. Teismas su šiuo ieškovo argumentu nesutinka.
20. Bylos duomenimis ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 21 d. buvo pradėtas ir 2019 m. sausio 28 d. užbaigtas (duomenys neskelbtini) verslo dalių, susijusių su krovinių gabenimo bei tarptautinio persiuntimo atskyrimas į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) atskyrimo sąlygų ištraukoje nurodyta, kad atskyrimo metu (duomenys neskelbtini) bus perleista atskiriama dalis; nustatant turtą ir įsipareigojimus, kurie yra atskiriami į naują bendrovę, bus laikomasi principų: naujai bendrovei bus perleistos teisės ir įsipareigojimai pagal Bendrovės sudarytas į sutartis nurodytas Priede 2 (10.1 punktas). Pastarajame priede nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) perduodamas teisės į klientą (duomenys neskelbtini). Ginčo, kad (duomenys neskelbtini), yra viena iš (duomenys neskelbtini) grupės įmonių, byloje nėra. Taigi darytina išvada, kad suskaidytos, verslo dalių atskyrimo būdu, įmonės įsipareigojimus pagal Sutartį perėmė atsakovė, atitinkamai teisės ir pareigas iš (duomenys neskelbtini) pagal sudarytą Sutartį perėmė atsakovė, todėl atsakovė turi teisę remtis Sutarties nuostatomis, dėl ko pastarasis ieškovo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
21. Ieškovas pažymi, kad Sutartis nereglamentuoja šalių santykių dėl Krovinių vežimo jūra. Atsakovė su tokia pozicija nesutinka, atsikirsdama nurodo, jog Sutarties nuostatos turi būti aiškinamos remiantis Sutarties nuostatomis ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis.
22. Nustatyta, kad šalis siejo paslaugų – vežimo ar organizavimo – teikimo santykiai. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo prioritetas: aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013; kt.). Tačiau sutarties šalių subjektyviais ketinimais nustatant sutarties turinį galima vadovautis tik jeigu abi šalys sutaria dėl sutarties teksto prasmės. Šalių tikrųjų ketinimų nustatymas yra praktiškai neįmanomas, kai tarp šalių yra ginčas dėl tikrosios sutarties teksto prasmės ir kai šalys skirtingai interpretuoja sutarties tekstą, tokiais atvejais taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, t. y. taikoma sisteminė-lingvistinė sutarties teksto analizė.
23. Sutarties 1.1 punkte šalys susitarė, kad atsakovė įsipareigoja vežti ar organizuoti (duomenys neskelbtini) (toliau – Klientas) perduotų siuntų ir krovinių vežimą kelių ir(ar) oro transportu, o Klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti atlyginimą Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (taip pat ir Sutarties 11.4 punktas). (duomenys neskelbtini) paslaugas įsipareigojo teikti pagal Kliento žodžiu, raštu elektroniniu paštu arba (duomenys neskelbtini) Interneto svetainėje pateiktą užsakymą. (Sutarties 3.1 punktas). Šalys sutarė, kad <..> Klientui nepateikus visos užsakymo formoje reikalaujamos informacijos, (duomenys neskelbtini) pasilieka teise savo nuožiūra organizuoti vežimą, atsižvelgiant į saugiam transportavimui reikalingas sąlygas bei kitas tinkamam užsakymo įvykdymui būtinas aplinkybes (Sutarties 3.2 punktas). Šalys taip pat susitarė, kad siuntos ar krovinio vežimo maršrutą ir transportavimo būdą užsakytai paslaugai (duomenys neskelbtini) pasirenka savo nuožiūra (Sutarties 8.1 punktas). Taigi iš Sutarties nuostatų sisteminės analizės matyti, kad (duomenys neskelbtini) nebuvo apribota vežti ir(ar) organizuoti krovinių vežimą jūra. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad Klientas ir/ar (duomenys neskelbtini) prieštaravo krovinių gabenimui jūros transportu. Iš 2018 m. lapkričio 7 d. ir lapkričio 12 d. el. paštu pateiktų užsakymų, 2018 m. gruodžio 21 d. Užsakymo pakeitime Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. gruodžio 6 d. Eksporto sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. vasario 8 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. vasario 15 d. PVM sąskaitos – faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. gruodžio 6 d. ir 2018 m. gruodžio 2 d. važtaraščių, 2018 m. gruodžio 5 d. Komercinės sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), tarpusavio susirašinėjimų matyti, kad buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog kroviniai bus gabenami jūra: nurodytas krovinių siuntėjas, pakrovimo ir iškrovimo uostai, konteinerių dydis, laivo pavadinimas, reiso Nr., plaukimo data, todėl neabejotina, kad Klientui ir/ar (duomenys neskelbtini) buvo žinoma, kad kroviniai bus gabenami jūra, buvo derinamos krovinių išplaukimo datos bei kita reikalinga informacija bei sąlygos, reikalingos Krovinių gabenimui jūra. Pažymėtina, kad ir pats ieškovas, išmokėjęs draudiminę išmoką, 2019 m. gegužės 21 d. pateiktoje pretenzijoje remiasi Sutartimi, kurioje konstatuoja Sutartimi priimtų įsipareigojimų netinkamą vykdymą ir dėl to kylančią žalą, t.y. savo subrogacinį reikalavimą reiškia remdamasis ir Sutarties nuostatomis. Duomenų apie tai, kad sureguliuojant ir išmokant draudiminę išmoką ieškovas abejojo, nesutiko dėl krovinių gabenimo jūra būdo, nepateikė. Nors byloje nėra pateikta jokios medžiagos apie šalių derybas dėl sutarties sudarymo, Sutarties šalių santykių su draudimo bendrove praktiką iki sutarties sudarymo, tačiau įvertinus prieš tai nurodytus įrodymus, Sutarties šalių elgesį po Sutarties sudarymo: užsakymų pateikimą, tarpusavio susirašinėjimą dėl krovinių gabenimo, sąlygų derinimą, informacijos apsikeitimą, tam reikalingų dokumentų pateikimą, t.y. dėl pačios Sutarties vykdymo, darytina išvada, kad Sutarties šalys susitarė dėl krovinių gabenimo ne tik kelių ir(ar) oro transportu, bet ir jūros transportu bei toks krovinio gabenimo būdas buvo galimas ir išreikštas šalių Sutarties 8.1 punkte. Be to, įvykus įvykiui, Klientas buvo informuojamas apie Konteinerių likimą, minėta, jog byloje nėra duomenų, jog (duomenys neskelbtini) būtų prieštaravimusi dėl gabenimo būdo, todėl laikytina, kad Sutarties šalių pozicijos dėl Sutarties sąlygų, nustatančių krovinio gabenimą jūra, nebuvo priešingos. Atsižvelgiant į nurodyta, ieškovo argumentai, kad Sutartis nereglamentuoja šalių santykių dėl krovinių vežimo jūra, atmesti kaip nepagrįsti.
Dėl teisinio reguliavimo ginčo teisiniams santykiams ir senaties taikymo
24. Atsakovė teigia, kad byloje taikytinas Hagos-Visbio konvencijos 3 straipsnio 6 dalyje nurodytas 1 metų senaties terminas ieškinio reikalavimams pareikšti, kuris yra naikinamasis ir negali būti atnaujinamas. Ieškovas su tokia pozicija nesutinka, nurodo, kad Hagos – Visbio konvencijos taisyklės netaikytinos, nes Sutarties šalys sutarė dėl krovinių vežimo Konteineriuose, kurie vežami ant denio ir nagrinėjamu atveju taikytina Hagos – Visbio konvencijos taisyklių I straipsnio c dalyje numatyta taikymo išimtis. Ieškovo nuomone, ieškinio teisinis pagrindas grindžiamas kitais Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, reglamentuojančiais vežimo teisinius santykius, konkrečiai LR Civiliniu kodeksu ir LR Prekybinės laivybos įstatymu.
25. Lietuvos Respublikos Seimas 2003 m. liepos 3 d. įstatymu Nr. IX-1682 ratifikavo 1979 m. gruodžio 21 d. Briuselyje priimtą Protokolą (Protokolas dėl SST), iš dalies pakeičiantį 1924 m. rugpjūčio 25 d. Tarptautinę konvenciją dėl kai kurių teisės normų, susijusių su konosamentais, suvienodinimo (Hagos taisyklės), iš dalies pakeistą 1968 m. vasario 23 d. protokolu (Visbiu taisyklės). Pagal Protokolo dėl SST 6 straipsnio 2 dalį, kai protokolą ratifikuoja valstybė, kuri nėra Konvencijos Šalis, tai prilygsta Konvencijos ratifikavimui, todėl, ratifikuodama Protokolą dėl SST, Lietuva atitinkamai ratifikavo ir Hagos taisykles, iš dalies pakeistas Visbiu taisyklėmis (toliau konsoliduotas tekstas vadinamas Hagos-Visbiu taisyklėmis, Taisyklėmis).
26. Tarp šalių nėra ginčo, kad Kroviniai buvo prarasti juos gabenant jūra. Sutartimi šalys sulygo, kad pagal šią Sutartį atsakovė (ekspeditorius) įsipareigoja vežti ar organizuoti Kliento perduotų siuntų ir krovinių vežimą kelių ir(ar) oro transportu, o Klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti atlyginimą Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, o pagal Sutarties 8.1 punktą siuntos ar krovinio vežimo maršrutą ir transportavimo būdą užsakytai paslaugai (duomenys neskelbtini) pasirenka savo nuožiūra. Sutarties yra aptarta šalių atsakomybė ir nustatyta, kad, be kita ko, kiekviena iš šalių atsako už įsipareigojimų nevykdymą arba netinkamą vykdymą (Sutarties 14.1 punktas); šalys įsipareigojo bendradarbiauti išieškant regreso tvarka šalies patirtus nuostolius iš kaltų trečiųjų asmenų (siuntos krovinio siuntėjo ar gavėjo, vežėjo ir kitų asmenų) (Sutarties 14.6 punktas). Be to 2018-12-06, 2018-12-02 važtaraščiuose nurodoma, kad ekspeditorius yra (duomenys neskelbtini). Taigi šalių buvo sulygta dėl ir atsakovės ekspedijavimo paslaugų, kurios apima krovinių vežimo organizavimą jūrų transportu, ir nustatyta, kad ekspeditoriaus organizuoto krovinių vežimo atveju jo veiksmai ir atsakomybė prieš užsakovą turi būti vertinami neatsiejamai nuo ekspedijavimo sutarties sąlygų ir teisės normų, taikytinų konkrečiai vežimo rūšiai (Sutarties 14.7 punktas). Pažymėtina, kad ieškovas taip pat neginčijo, kad atsakovė nagrinėjamu atveju veikė kaip ekspeditorius, ieškinį grįsdama ir kartu su ieškiniu pateiktomis Bendrų užsakymo sąlygos pervežimams jūra 21 ir 24 punktais, reglamentuojančiais ekspeditoriaus teisę pasitelkti trečiuosius asmenis ir dėl to jam tenkančią atsakomybę.
27. Prarasti Kroviniai Konteineriuose buvo gabenti jūrų transportu pagal konosamentus. Doktrinoje nurodoma, kad Hagos-Visbiu taisyklės yra dokumentinio taikymo tipo, t. y., nesant šalių susitarimo dėl Taisyklių taikymo, jos taikomos tik tais atvejais, kai išduodamas vežimo sutartį patvirtinantis konosamentas ar kitas panašus nuosavybę patvirtinantis dokumentas. Būtent minėtų dokumentų egzistavimas suponuoja vežimo jūra sutarties sudarymą tarp jūrinio vežėjo ir siuntėjo (žr., pvz., Hoeks, M. Multimodal Transport Law, The Law Applicable to the Multimodal Contract for the Carriage of Goods. Kluwer Law International, 2010, p. 300, 311, 313-316; Sinkevičius, E. Krovinių vežimo dokumentai, jų funkcijos ir teisinė reikšmė. Jurisprudencija, 2008 1(103), p. 47; Lietuvos Aukščiausio Teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-41-690/2016, 31 punktas).
28. CK 1.106 straipsnio 1 dalyje konosamentas apibrėžtas kaip vertybinis popierius, įrodantis sutarties sudarymo faktą ir patvirtinantis jo turėjo teisę gauti konosamente nurodytus daiktus (krovinį) bei jais disponuoti. Taigi, pirma, konosamentas patvirtina vežimo sutarties sudarymo faktą, antra, konosamentą turinčio asmens teisę gauti krovinį ir juo disponuoti, t. y. įgalina konosamento turėtoją atsiimti prekes jų pristatymo vietoje, perduoti prekes kitam asmeniui konosamentą indosuojant ar kitais būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41-690/2016, 35 punktas).
29. Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis nustato, kad kroviniai jūra vežami vadovaujantis 1924 m. Tarptautine konvencija dėl teisės normų, susijusių su konosamentais, suvienodinimo (Hagos taisyklės), iš dalies pakeista 1968 m. Briuselio protokolu, iš dalies pakeičiančiu Tarptautinę konvenciją dėl kai kurių teisės normų, susijusių su konosamentais, suvienodinimo (Visbiu taisyklės), ir iš dalies pakeista Protokolu (protokolas dėl SST), iš dalies pakeičiančiu 1924 m. rugpjūčio 25 d. Tarptautinę konvenciją dėl kai kurių teisės normų, susijusių su konosamentais, suvienodinimo (Hagos taisyklės), iš dalies pakeistą 1968 m. vasario 23 d. protokolu (Visbiu taisyklės); konosamentai išduodami pagal šiose Taisyklėse nustatytas sąlygas.
30. Sutarties 14.7 punkte šalių tiesiogiai nesulygta, kad šalių atsakomybę reglamentuoja Hagos-Visbiu konvencijos taisyklės, tačiau Hagos-Visbiu taisyklės privalo būti taikomos kiekvienam konosamentui dėl prekių vežimo tarp dviejų skirtingų valstybių uostų, jeigu yra tenkinamos šių Taisyklių 10 straipsnyje nurodytos sąlygos.
31. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju ekspedijavimo paslaugas nesuteikta dėl to, kad buvo tinkamai neįvykdyta vežimo (krovinio gabenimas jūra) sutartis, todėl atsakovė ieškovui turi atsakyti pagal tas pačias taisykles, pagal kurias ekspeditoriui atsako atitinkamas vežėjas (CK 6.826 straipsnio 2 dalis); šiuo atveju sprendžiant dėl atsakovės atsakomybės taikytinos Hagos-Visbiu taisyklės.
32. Ieškovas teigia, kad šalys susitarė dėl krovinių vežimo konteineriuose, kurie vežami būtent ant denio, dėl ko ginčo vežimas patenka į Hagos-Visbio konvencijos 1 straipsnio c dalyje numatytą išimtį ir taisyklės neturėtų būti taikomos.
33. Pagal Hagos-Visbiu konvencijos taisyklių 1 straipsnio c dalį, prekes apibrėžia kaip gaminius ir bet kurios kitos rūšies daiktus, išskyrus, gyvus gyvūnus ir krovinius, kurie vežimo sutartyje yra nurodomi kaip vežami ant denio ir yra taip vežami. Taigi, vežimo sutartyje turi būti nurodoma, jog kroviniai bus vežami ant denio ir jie iš tikrųjų vežami ant denio. Nagrinėjamu atveju nei Sutartyje, nei konosamentuose nenurodyta, kad Kroviniai Konteineriuose vežami (plaukdinami) ant laivo denio, o ieškovas teigdamas priešingai, šiai aplinkybei pagrįsti nepateikė įrodymų (CPK 178 straipsnis).
34. Ieškovo manymu, pagal Konteinerių dydžius ir pateiktą laivo vaizdą galima daryti išvadą, jog Konteineriai buvo gabenami ant denio, tačiau teismo vertinimu, byloje esantys duomenys neleidžia vienareikšmiškai konstatuoti, jog Konteineriai buvo gabenami tik ant denio. Nors Užsakymuose nurodyti konteinerių dydžiai ir į bylą pateiktas laivo, kuriuo buvo gabenami Konteineriai, atvaizdas, tačiau šių įrodymų nepakanka daryti pagrįstos išvados, jog Konteineriai iš tiesų buvo gabenami ieškovo nurodomoje vietoje, byloje nėra pateikta duomenų apie laivo sandarą/konstrukciją ir kaip gabenami Kroviniai Konteineriuose faktiškai buvo išdėstyti laive, iš kurių galima būtų spręsti, jog Konteineriai galėjo būti gabenami tik ant laivo denio. Galiojant civilinio proceso rungtyniškumo principui, atsakovei akcentuojant pateikiamų duomenų nepakankamumą dėl Konteinerių gabenimo ant denio, ieškovas turėjo galimybę pateikti papildomus duomenis/įrodymus patvirtinančius šią aplinkybę, tačiau to nedarė. Tuo tarpu vien tik Konteinerių dydis, kuris gali būti įvairus, ir į bylą pateiktas iš toli laivo su įvairiais konteineriais vaizdas, neleidžia manyti apie ginčo Konteinerių įmanomą buvimą tik ant laivo denio. Be to iš teismui pateiktos ištraukos vertimo apie „(duomenys neskelbtini) konteinerių iškritimą už borto per audrą (duomenys neskelbtini) jūroje“ matyti, kad (duomenys neskelbtini) yra vienas didžiausių pasaulyje konteinerinių laivų, dėl ko nepaneigta aplinkybė, jog Konteineriai galėjo būti gabenami ir kitose laivo dalyse. Iš 2019-01-03 (duomenys neskelbtini) laiško matyti, kad aplinkybė, jog kai kurie laivo vežti konteineriai iškrito už borto, daroma pagal preliminarius duomenis. Iš 2019-06-28 elektroninio laiško matyti, kad įvykį tiria ekspertai, šios aplinkybės neginčijo ir šalys bylos nagrinėjimo metu. Ieškovas iki bylos išnagrinėjimo dienos jokios ekspertų išvados, iš kurios būtų konstatuoti Konteinerių gabenimą ant denio, nepateikė. Taigi nurodytos preliminarios Konteinerių praradimo aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti ieškovės nurodytą Hagos – Visbiu taisyklių išimtį, dėl ko ieškovo sprendimo 32 punkte nurodytus argumentus teismas atmeta kaip neįrodytus.
35. Atsakovė, remdamasi Hagos-Visbiu taisyklių 3 straipsnio 6 dalies nuostatomis, prašo taikyti ieškinio senaties terminą ir ieškovo ieškinį atmesti. Ieškovas iš esmės neginčija, kad ieškinio senatį praleido, tačiau, jeigu atsakovė toliau ginče remtųsi Prekybinės laivybos 75 straipsnio 6 dalies 1 punkte įtvirtinta ieškinio senatimi, ieškovas prašo praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti.
36. Hagos-Visbiu taisyklių 3 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad vadovaujantis 6bis dalimi vežėjas ir laivas bet kuriuo atveju visiškai atleidžiami nuo atsakomybės už prekes, jei per vienerius metus nuo jų pristatymo arba nuo dienos, kai jos turėjo būti pristatytos, ieškinys nebuvo pareikštas. Šis laikotarpis gali būti pratęstas, jeigu šalys taip susitarė po to, kai atsirado pagrindas pareikšti ieškinį. Nurodytas vienerių metų terminas yra naikinamasis ir jį praleidus išnyksta subjektinė teisė kreiptis dėl galimai netinkamo pareigų pagal Hagos-Visbiu taisykles vykdymo. Tokia aiškinimo taisyklė suformuota ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-41-690/2016, 51 punktas).
37. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinį pateikė teismui 2020-02-13, tuo tarpu kroviniai buvo prarasti 2019-01-03, o Konteineris Nr. 1 turėjo būti pristatytas į (duomenys neskelbtini) 2019-01-05, Konteineriai Nr. 2 ir Nr. 3 turėjo būti pristatyti 2019-01-15. Vadovaujantis sprendimo 36 punkte aptartu reglamentavimu, laikytina, kad nesant šalių susitarimo dėl termino pratęsimo, atsakovė turi būti visiškai atleista nuo atsakomybės, nes pasibaigus vieneriems metams nuo dienos, kai prekės buvo ar turėjo būti pristatytos, ieškovės teisės pareikšti ieškinį išnyko.
38. Kasacinio teismo išaiškinimuose, nagrinėjant tokio pobūdžio bylas laikomasi pozicijos, kad Hagos-Visbiu taisyklės nereglamentuoja ieškinio senaties nutraukimo, tokių gairių nepateikia ir Taisyklių parengiamieji darbai, todėl ieškinio senaties termino nutraukimui taikytinos nacionalinės teisės nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus 2016-02-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-41-690/2016 (50 p.)).
39. CK 1.117 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad naikinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus išnyksta tam tikra civilinė teisė ar pareiga. Naikinamieji terminai negali būti teismo ar arbitražo atnaujinami. LR Prekybinės laivybos įstatymo 75 straipsnio 6 dalies 1 punkte taip pat numatyta, jog šis terminas yra naikinamasis.
40. Atsižvelgiant į tai, kad Hagos-Visbiu 6 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas yra naikinamasis, ieškovės prašymas šį terminą atnaujinti, nes jis buvo praleistas ieškovo nurodomų priežasčių, kaip santykių su faktiniu vežėju jokių santykių neturėjimu, apsunkintu faktinių aplinkybių susižinojimu, netenkinamas. Pažymėtina, kad ieškovas yra profesionalius savo srities atstovas ir jam žinoma, jog Hagos-Visbiu 6 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas yra naikinamas, nuo sužinojimo ir ieškinio teismui dienos, dėl ko jam taip pat taikytini didesnis atidumo ir rūpestingumo kriterijai.
41. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, ieškovo ieškinys atmestinas pritaikius vienerių metų ieškinio senaties terminą tokiam reikalavimui pareikšti.
42. Esant aukščiau išdėstytam, kiti tiek ieškovės, tiek atsakovės ieškinio (ne)pagrįstumo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų nepasisako.
43. Atmetus ieškinį, ieškovas turi pareigą atlyginti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė pateikė prašymą priteisti jai 5 776,22 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Įvertinus procesinių dokumentų kiekį, turinį, posėdžių skaičių, ginčo dalyką, patirtos bylinėjimosi išlaidos laikomos pagrįstomis, atitinka realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus. Išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato nustatytų maksimalių dydžių. Dėl to bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovui iš atsakovės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei UAB „DHL Logistics Lietuva“, j.a.k. 304992176, iš ieškovo ADB Compensa Vienna Insurance Group, j.a.k. 304080146, 5 776,22 Eur (penkis tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt šešis eurus ir 22 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Dovilė Sadauskaitė