Civilinė byla Nr. e2A-117-910/2026
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00509-2024-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.1; 3.3.1.18.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. balandžio 16 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Antano Rudzinsko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „YIT Lietuva“ dėl turtinės žalos (nuostolių) atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Via Lietuva“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Rimgauda“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ir ieškovė, ESO) prašė iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „YIT Lietuva“ (toliau – ir atsakovė) priteisti 109 043,57 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) nuostolių atlyginimą, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad trečiasis asmuo AB „Via Lietuva“ (ankstesnis pavadinimas AB „Lietuvos automobilių kelių direkcija“) vykdė Valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 5210 Bendoriai–Riešė–Kalinas ruožo nuo 5,202 iki 5,764 km ir 5,43 km tilto rekonstravimo bei pėsčiųjų ir dviračių tako įrengimo nuo 5,169 iki 6,36 km (toliau – objektas) projektą (toliau – projektas), kuriam vykdyti trečiasis asmuo AB „Via Lietuva“ pasitelkė atsakovę. Darbus atsakovė turėjo atlikti pagal trečiojo asmens AB „Via Lietuva“ užsakymu UAB „SRP Projektas“ 2019 metais parengtą techninį darbo projektą Nr. P18-032 (toliau – SRP techninis darbo projektas). Įgyvendinant projektą buvo būtina perkelti ieškovei nuosavybės teise priklausantį vidutinio slėgio skirstomąjį dujotiekį. Šiam tikslui pasiekti ieškovė ir trečiasis asmuo AB „Via Lietuva“ 2021 m. balandžio 27 d. sudarė dujotiekio pertvarkymo paslaugos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo organizuoti dujotiekio rekonstravimo (perkėlimo) darbus. Šiems darbams atlikti ieškovė pasitelkė rangovą – trečiąjį asmenį UAB „Rimgauda“.
3. Dujotiekio perkėlimo darbai buvo atlikti pagal suderintą techninį darbo projektą, o 2021 m. liepos 5 d. perkeltas dujotiekis 2021 m. liepos 7 d. buvo prijungtas prie veikiančio dujų skirstymo tinklo. Atsakovei buvo išduotas sutikimas vykdyti žemės kasimo darbus dujotiekio apsaugos zonoje pagal su ieškove suderintą techninį projektą. Atsakovė, vykdydama kelio šlaito sankasos stiprinimo darbus, gręždama ertmes poliams, 2021 m. liepos 26 d. pažeidė ieškovei priklausantį dujotiekį. Dujotiekio pažeidimas buvo užfiksuotas 2021 m. liepos 26 d. pirminiame gamtinių dujų sistemos avarijos, sutrikimo ar kito įvykio (gedimo) tyrimo akte Nr. 67073, taip pat įvykio vietoje padarytose nuotraukose. Nustačius dujotiekio pažeidimą, buvo atlikti pažeidimo lokalizavimo darbai ir atjungta pažeista dujotiekio atkarpa. Ieškovė dėl dujotiekio pažeidimo lokalizavimo patyrė 3 268,31 Eur išlaidas.
4. Atlikus įvykio aplinkybių vertinimą paaiškėjo, kad atsakovė statybos rangos darbus vykdė ne pagal su ieškove suderintą techninį darbo projektą, o pagal alternatyvų projektinį sprendinį, kuriuo buvo pakeistas polių išdėstymas ir numatyta papildoma polių eilė. Atsakovės savarankiškai pasirinktas alternatyvus projektinis sprendinys su ieškove nebuvo suderintas, apie tokį projekto pakeitimą ji nebuvo informuota, dėl šio projekto sprendinių nebuvo gautas leidimas vykdyti žemės darbus dujotiekio apsaugos zonoje. Dėl atsakovės pasirinkto alternatyvaus projektinio sprendinio įrengtų polių dalis pateko į dujotiekio apsaugos zoną ir buvo pažeistas dujotiekis. Be to, atsakovė darbus pagal alternatyvų projektinį sprendinį pradėjo vykdyti iki tol, kol šis projektas buvo patvirtintas užsakovo, taip pažeisdama statybos darbų vykdymo tvarką ir teisės aktų reikalavimus, reglamentuojančius veiklą inžinerinių tinklų apsaugos zonose.
5. Dėl atsakovės veiksmų padaryto dujotiekio pažeidimo atsirado būtinybė ne tik lokalizuoti pažeidimą, bet ir organizuoti naujo dujotiekio rekonstravimą kitoje vietoje, nes atsakovės įrengtų polių dalis pateko į dujotiekio apsaugos zoną, todėl nebuvo galimybės pažeisto dujotiekio atkurti esamoje vietoje. Dėl šios priežasties ieškovė patyrė išlaidas, susijusias su dujotiekio rekonstravimo projektavimu, naujo dujotiekio įrengimu, kitais darbais.
6. Ieškovė dėl atsakovės veiksmų patyrė 109 043,57 Eur žalą, kurią sudaro: 3 268,31 Eur be PVM dujotiekio pažeidimo lokalizavimo išlaidos, 24 301,09 Eur be PVM dujotiekio pažeidimo likvidavimo išlaidos, 4 970 Eur be PVM dujotiekio projektavimo paslaugos, 74 995,80 Eur be PVM išlaidos, perkeliant pažeistą dujotiekį ir prijungiant prie skirstomojo tinklo, 793,37 Eur be PVM išlaidos už servitutų registravimą, 715 Eur už antstolio suteiktas paslaugas. Ieškovės įsitikinimu, yra visos būtinos sąlygos taikyti atsakovei civilinę atsakomybę: atsakovės neteisėti veiksmai, ieškovės patirta turtinė žala, priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos bei atsakovės kaltė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: ieškovei iš atsakovės priteisė 79 772,48 Eur turtinės žalos atlyginimą, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (79 772,48 Eur) nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2024 m. gegužės 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 309 Eur bylinėjimosi išlaidas; kitą ieškinio dalį atmetė; iš atsakovės trečiajam asmeniui UAB „Rimgauda“ priteisė 4 747,74 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, iš atsakovės valstybei priteisė 24,24 Eur, iš ieškovės 8,97 Eur – išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
8. Teismas nustatė, kad ieškovė pareiškė atsakovei ieškinį dėl 109 043,57 Eur turtinės žalos atlyginimo, nurodydama, jog atsakovė, vykdydama kelio rekonstravimo darbus, pažeidė ieškovei priklausantį skirstomąjį dujotiekį. Taip pat nustatė, kad, vykdant valstybinės reikšmės rajoninio kelio rekonstravimo projektą, buvo numatytas ieškovei priklausančio vidutinio slėgio dujotiekio perkėlimas. Šiam tikslui tarp ieškovės ir trečiojo asmens AB „Via Lietuva“ (toliau – ir trečiasis asmuo 1) buvo sudaryta dujotiekio pertvarkymo paslaugos sutartis, kuria ieškovė įsipareigojo organizuoti dujotiekio rekonstravimo darbus, o šiems darbams atlikti pasitelkė rangovę UAB „Rimgauda“ (toliau – ir trečiasis asmuo 2).
9. Teismas nustatė, kad, perkėlus dujotiekį ir jį prijungus prie veikiančio tinklo, atsakovė vykdė kelio sankasos stiprinimo darbus ir gręžė ertmes poliams, tačiau atliekant šiuos darbus buvo pažeistas naujai įrengtas dujotiekis. Teismas konstatavo, kad atsakovė, vykdydama darbus pagal alternatyvų projektą, jo nesuderino su ieškove ir negavo jos sutikimo vykdyti žemės kasimo darbus dujotiekio apsaugos zonoje, taip pat nesilaikė teisės aktų ir techninių reikalavimų, reglamentuojančių darbų vykdymą inžinerinių tinklų apsaugos zonose. Be kita ko, atsakovė neatliko rankinio kontrolinio atkasimo dujotiekio vietai ir gyliui nustatyti, virš dujotiekio vykdė gręžimo darbus mechanizuotu būdu ir neišlaikė reikalaujamų atstumų nuo inžinerinių tinklų. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės veiksmai buvo neteisėti ir būtent dėl jų buvo pažeistas ieškovei priklausantis dujotiekis. Teismas konstatavo, kad tarp atsakovės veiksmų ir ieškovės patirtos žalos yra priežastinis ryšys, nes dujotiekis buvo pažeistas atsakovei atliekant polių gręžimo darbus.
10. Vertindamas ieškovės prašomą priteisti žalos dydį, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovė įrodė 3 268,31 Eur be PVM dujotiekio pažeidimo lokalizavimo išlaidas, 715 Eur be PVM išlaidas už antstolio suteiktas paslaugas, 74 995,80 Eur išlaidas už pažeisto dujotiekio perkėlimą ir prijungimą prie skirstomojo tinklo, 793,37 Eur be PVM išlaidas už servitutų įregistravimą (iš viso – 79 772,48 Eur be PVM).
11. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 24 301,09 Eur be PVM dujotiekio pažeidimo likvidavimo išlaidas. Teismas pažymėjo, kad trečiojo asmens UAB „Rimgauda“ išrašyta PVM sąskaita faktūra nėra detalizuota, joje neįvardyti konkretūs atlikti darbai, todėl nėra galimybės patikrinti, ar nurodyta suma apskaičiuota objektyviai. Teismas pažymėjo, kad darbų dalis jau buvo apmokėta kaip pažeidimo lokalizavimo išlaidos, o gerbūvio sutvarkymas, neužbaigus remonto, įvertintas kaip nepagrįstas ir perteklinis.
12. Teismas, vertindamas ieškovės patirtų 4 970 Eur be PVM dujotiekio projektavimo išlaidų pagrįstumą, konstatavo, kad ieškovė neįrodė dujotiekio projektavimo būtinybės, taip pat nepateikė šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų (sutarties, sudarytos su UAB „Tobula paslauga“, sąskaitos faktūros, darbų detalizacijos); vien ieškovės atliktas sumokėjimas už darbus nėra pakankamas įrodymas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
13. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 1 d. sprendimo dalį, kuria atmesta ieškinio dalis dėl 24 301,09 Eur be PVM dujotiekio pažeidimo likvidavimo išlaidų bei 4 970 Eur be PVM dujotiekio projektavimo išlaidų priteisimo, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovės 24 301,09 Eur be PVM dujotiekio pažeidimo likvidavimo išlaidas, objektyviai neįvertino apeliantės nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų. Teismas neatsižvelgė į realią faktinę situaciją, susiklosčiusią pradėjus dujotiekio pažeidimo likvidavimo darbus. Nors dujotiekio pažeidimo likvidavimo darbai buvo pradėti, jų užbaigti nebuvo įmanoma dėl atsakovės atliktų veiksmų – įrengtų polių ir kitų konstrukcijų, patenkančių į dujotiekio apsaugos zoną ir faktiškai kliudančių tinkamai atlikti remontą. Dėl šios priežasties pradėti dujotiekio pažeidimo likvidavimo darbai buvo nutraukti ir vėliau atnaujinti. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad darbų dalis buvo atlikta, o vėliau atlikti darbai laikomi pertekliniais. Priešingai, susiklosčiusios išskirtinės aplinkybės objektyviai nulėmė kitokio sprendimo dėl pažeisto dujotiekio likvidavimo darbų būtinybę.
13.2. Teismas nepagrįstai sureikšmino UAB „Rimgauda“ 2022 m. gegužės 2 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 16384 detalizacijos trūkumą ir nepagrįstai nusprendė, kad apeliantė neįrodė 24 301,09 Eur žalos dydžio. Priešingai, pateikta UAB „Rimgauda“ 2022 m. gegužės 2 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 16384 ir mokėjimo dokumentai patvirtina realiai patirtas išlaidas, o jų pagrįstumas turėjo būti įvertintas kompleksiškai, atsižvelgus į faktines aplinkybes ir darbų pobūdį. Avarinių darbų atveju detali kiekvieno atlikto veiksmo apskaita ne visada yra įmanoma, todėl detalizacijos nebuvimas savaime nepaneigia apeliantės patirtų išlaidų pagrįstumo.
13.3. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad apeliantės patirtų išlaidų dalis (pvz., gerbūvio tvarkymas) yra nepagrįstos ar perteklinės. Priešingai, šie darbai buvo atlikti reaguojant į avarinę situaciją ir siekiant užtikrinti saugumą bei atkurti pažeistos teritorijos būklę, todėl jie laikytini būtinaisiais padariniais, atsiradusiais dėl atsakovės neteisėtų veiksmų.
13.4. Susiklosčiusi situacija nulėmė būtinybę pasirinkti kitą techninį sprendimą – dujotiekio perkėlimą. Tokie darbai laikomi naujo statinio statyba, todėl jiems atlikti būtinas projektas, atitinkantis statybos teisės aktų reikalavimus. Dėl to ieškovė patyrė projektavimo išlaidų (4 970 Eur be PVM), kurios yra tiesioginė atsakovės veiksmų pasekmė. Teismas objektyviai neįvertino šių išlaidų būtinybės.
13.5. Teismas nepakankamai įvertino priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir apeliantės patirtų išlaidų. Atsakovės neteisėti veiksmai – netinkamas statybos darbų vykdymas ir dujotiekio apsaugos zonos pažeidimas – nulėmė tiek avarinę situaciją, tiek būtinybę imtis papildomų veiksmų (nutraukti pradėtus darbus, parengti projektą, planuoti dujotiekio perkėlimą). Dėl to visos su tuo susijusios išlaidos yra tiesioginiai nuostoliai, kurie turi būti atlyginti.
13.6. Teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad iš ieškovės (apeliantės) ir atsakovės valstybės naudai priteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu: iš atsakovės – 24,24 Eur, iš ieškovės – 8,97 Eur. Tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje neteisingai nurodyta, kad valstybės naudai iš apeliantės priteisiama 24,24 Eur, o iš atsakovės – 8,97 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „YIT Lietuva“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyti tokie pagrindiniai atsikirtimai:
14.1. Ieškovė neįrodė ginčijamų 24 301,09 Eur dujotiekio pažeidimo likvidavimo išlaidų pagrįstumo. Vienintelė šias išlaidas pagrindžianti UAB „Rimgauda“ 2022 m. gegužės 2 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 16384 yra bendro pobūdžio, joje nenurodyta, kokie konkretūs darbai buvo atlikti, kokia jų apimtis, kokie resursai panaudoti ir kaip susidarė galutinė suma. Tokia dokumento forma neleidžia patikrinti nei darbų turinio, nei jų būtinybės, nei kainos pagrįstumo. Apeliantės nurodyti atlikti darbai negali būti laikomi būtinais ar pagrįstais, atsižvelgiant į tai, kad dujotiekio remonto darbai nebuvo užbaigti, o apeliantė pripažįsta, jog buvo planuojami tolesni darbai. Gerbūvio atkūrimas tokiomis aplinkybėmis yra ekonomiškai nepagrįstas. Be to, dujotiekio pažeidimas buvo operatyviai lokalizuotas ir pašalintas, todėl vėliau patirtos išlaidos gali būti nesusijusios su dujotiekio avarijos likvidavimu siaurąja prasme, jos labiau susijusios su tolesniais ieškovės sprendimais dėl infrastruktūros pertvarkymo.
14.2. Apeliantė nepateikė 4 970 Eur be PVM dujotiekio projektavimo išlaidas patvirtinančių įrodymų – nėra nei sutarties, nei sąskaitos faktūros, nei darbų detalizacijos. Vien sumokėjimo faktas nepatvirtina išlaidų realumo ir pagrįstumo. Apeliantė taip pat neįrodė šių išlaidų būtinumo: nepagrindė, kodėl buvo būtina parengti naują dujotiekio projektą, o ne tęsti pradėtus darbus ar pasirinkti kitus sprendimus. Dėl to neįrodyta, kad šios išlaidos buvo neišvengiamos ir tiesiogiai susijusios su atsakovės veiksmais.
14.3. Apeliantė neįrodė, kad visos jos nurodytos išlaidos atsirado dėl atsakovės veiksmų, o ne dėl apeliantės priimtų sprendimų ar veiksmų organizuojant darbus. Be to, ieškovė neįrodė, kad ėmėsi visų protingų priemonių nuostoliams sumažinti, kaip to reikalauja civilinės atsakomybės principai.
15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą, kuris savo esme yra prisidėjimas prie apeliacinio skundo, trečiasis asmuo UAB „Rimgauda“ prašo apeliacinį skundą patenkinti, remdamasis tuo, kad:
15.1. Teismas pagrįstai konstatavo atsakovės neteisėtus veiksmus – dujotiekio pažeidimą vykdant darbus pagal nesuderintą projektą, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Teismas taip pat teisingai nustatė priežastinį ryšį ir atsakovės kaltę, todėl, nagrinėjamu atveju yra visos civilinės atsakomybės sąlygos priteisti apeliantei visą patirtą žalą.
15.2. Teismas, vertindamas dujotiekio pažeidimo likvidavimo išlaidų pagrįstumą, nepagrįstai apsiribojo tik UAB „Rimgauda“ 2022 m. gegužės 2 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 16384 vertinimu ir ignoravo kitus byloje esančius reikšmingus įrodymus. Byloje pateiktas 2022 m. gegužės 2 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas (F–2), kuriame detalizuoti atlikti darbai, taip pat mokėjimo nurodymas Nr. s0019678, patvirtinantys apeliantės atsiskaitymą su trečiuoju asmeniu 2 už atliktus darbus. Pateikti dokumentai yra pakankami įrodyti darbų atlikimo faktą ir jų apimtį. PVM sąskaita faktūra yra tik buhalterinis dokumentas, kuriame detali darbų specifikacija nėra privaloma.
15.3. Teismo išvada dėl apeliantės patirtų 4 970 Eur be PVM projektavimo išlaidų yra nepagrįsta ir neatitinka bylos medžiagos. Byloje yra tiek UAB „Tobula paslauga“ 2023 m. liepos 11 d. užbaigto sutartinio darbo perdavimo ir priėmimo aktas Nr. ADA923, 2023 m. liepos 11 d. PVM sąskaita faktūra Serija TP023 Nr. 1002190, tiek mokėjimo nurodymas Nr. s0074744, patvirtinantys apeliantės atsiskaitymą už dujotiekio projektavimo paslaugas. Teismas taip pat objektyviai neįvertino, kad dujotiekio perkėlimas prilyginamas naujo statinio statybai, kuriai pagal teisės aktus privaloma parengti projektą, todėl tokios išlaidos yra neišvengiamos ir tiesiogiai susijusios su atsakovės neteisėtais veiksmais.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį ribas nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų priėmimo
17. Apeliantė 2026 m. kovo 12 d. pateikė rašytinius paaiškinimus ir naujus įrodymus: UAB „Rimgauda“ 2022 m. gegužės 2 d. rangos būdu atliktų darbų priėmimo aktą (F-2); UAB „Rimgauda“ 2022 m. balandžio 11 d. darbų gamtinių dujų aplinkoje vykdymo paskyrą, registravimo Nr. 1378; UAB „Rimgauda“ darbuotojų, supažindintų su darbų atlikimo tvarka, saugos reikalavimais ir rizikos veiksniais, 2022 m. balandžio 19 d. sąrašą; UAB „Energijos skirstymo operatorius“ 2022 m. balandžio 8 d. užsakymą Nr. 22-01 (dėl dujotiekio remonto) UAB „Rimgauda“ su dujotiekio schema; UAB „Kuzmienė ir partneriai“ 2022 m. balandžio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SKP 02951; 2022 m. gegužės 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SKP 02964; UAB „Vidurys“ 2022 m. balandžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VID2203235; UAB „DVU baltic“ atliktų darbų aktą Nr. 2022/05/02-1; UAB „DVU baltic“ 2022 m. gegužės 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. E0111; viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Energetikų mokymo centro Darjušui Dudenui (Darjuš Duden) 2018 m. spalio 25 d. išduotą pažymėjimą G Nr. 269988; UAB „Rimgauda“ kvalifikacijos atestatą Nr. 7780.
18. Apeliantė rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė teigia, jog apeliantės pateiktas į bylą atliktų darbų priėmimo aktas (F-2) yra be rangovo UAB „Rimgauda“ ir užsakovės (apeliantės) parašų, tačiau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė nebuvo išreiškusi abejonių dėl atliktų darbų akto; dėl to su rašytiniais paaiškinimais pateikiamas UAB „Rimgauda“ ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ elektroniniais parašais pasirašytas 2022 m. gegužės 2 d. atliktų darbų priėmimo aktas (F-2). Apeliantė taip pat nurodo argumentus, dėl kurių nesutinka su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais argumentais.
19. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam draudimui.
20. Vadovaujantis CPK 323 straipsniu, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti konkretūs procesiniai terminai ir šiems pasibaigus draudžiama keisti (papildyti) skundą (atsiliepimą į jį) (CPK 323 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-321-464/2022; 2022 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-269-330/2022; 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-942-464/2022).
21. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantės pateiktų rašytinių paaiškinimų turinį, daro išvadą, kad šiais paaiškinimais iš esmės siekiama atsikirsti į atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytus argumentus, papildomai pateikiant savo teisinį vertinimą dėl apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies nepagrįstumo. Jau nurodyta, kad pagal apeliacinį procesą reglamentuojančias teisės normas nėra galimybės papildyti apeliacinį skundą, pasibaigus jo padavimo terminui, taip pat teikti procesinį dokumentą, kuriame atsikertama į priešingos šalies atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytus argumentus. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija atsisako priimti apeliantės pateiktus rašytinius paaiškinimus ir su jais pateiktus naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių ir bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų
22. Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal viešojo pirkimo būdu trečiojo asmens AB „Via Lietuva“ ir atsakovės UAB „YIT Lietuva“ 2021 m. gegužės 21 d. sudarytą pirkimo sutartį Nr. S-564 atsakovė vykdė valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 5210 Bendoriai–Riešė–Kalinas ruožo nuo 5,202 iki 5,764 km ir 5,43 km tilto rekonstravimo bei pėsčiųjų ir dviračių tako įrengimo nuo 5,169 iki 6,36 km projektą. Darbus atsakovė UAB „YIT Lietuva“ turėjo atlikti pagal trečiojo asmens AB „Via Lietuva“ užsakymu UAB „SRP Projektas“ 2019 metais parengtą techninį darbo projektą Nr. P18-032.
23. Apeliantė ESO atsakovei UAB „YIT Lietuva“ 2021 m. gegužės 28 d. išdavė sutikimą Nr. 21LD-VI-989 vykdyti žemės kasimo darbus dujotiekio bei elektros kabelio tinklų apsaugos zonose (procesinio dokumento reg. Nr. CBP-504, priedas Nr. 1).
24. Apeliantės ESO pasitelktas rangovas (trečiasis asmuo UAB „Rimgauda“) 2021 m. liepos 7 d. atliko dujotiekio perkėlimo darbus (procesinio dokumento reg. Nr. CBP-504, priedas Nr. 3).
25. Atsakovė, vykdydama kelio šlaito sankasos sustiprinimo darbus objekte, gręždama ertmes poliams, 2021 m. liepos 26 d. pažeidė apeliantei nuosavybės teise priklausantį vidutinio slėgio skirstomąjį požeminį dujotiekį (procesinio dokumento reg. Nr. CBP-504 priedas Nr. 4).
26. Apeliantė 2021 m. rugpjūčio 17 d. pateikė atsakovei prašymą atlyginti žalą – 3 268,31 Eur dujotiekio pažeidimo lokalizavimo išlaidas (procesinio dokumento reg. Nr. CBP-504, priedas Nr. 13).
27. Atsakovė 2021 m. rugsėjo 9 d. raštu nurodė, kad atsisako apeliantei atlyginti žalą, nes, vykdydama kelio šlaito sankasos sustiprinimo darbus objekte, neatliko neteisėtų veiksmų (procesinio dokumento reg. Nr. CBP-504, priedas Nr. 14).
28. Apeliantė 2024 m. sausio 26 d. pakartotinai kreipėsi į atsakovę, prašydama atlyginti žalą. Nurodė, kad apeliantė, vykdydama dujotiekio pažeidimo lokalizavimo ir likvidavimo darbus, patyrė turtinę žalą, iš viso – 105 775,26 Eur, kurią sudaro: dujotiekio pažeidimo likvidavimo išlaidos – 104 266,89 Eur, išlaidos už antstolio paslaugas – 715 Eur, servitutų ir apsaugos zonos žymos registravimo sąnaudos – 793,37 Eur (procesinio dokumento reg. Nr. CBP-504, priedas Nr. 31).
29. Atsakovė 2024 m. vasario 15 d. raštu nurodė, kad neprisiima atsakomybės už apeliantės patirtą žalą, nes žalos atsiradimą nulėmė UAB „Rimgauda“ ir apeliantės veiksmai objekte (procesinio dokumento reg. Nr. CBP-504, priedas Nr. 32).
30. Apeliantė 2024 m. gegužės 14 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės priteisti 109 043,57 Eur be PVM nuostolių atlyginimą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė tuo, kad atsakovė, vykdydama kelio šlaito sankasos stiprinimo darbus pagal alternatyvų projektinį sprendinį, kuris nebuvo suderintas su apeliante, gręždama ertmes poliams, 2021 m. liepos 26 d. pažeidė apeliantei priklausantį dujotiekį ir tokiais veiksmais padarė apeliantei turtinę žalą, iš viso – 109 043,57 Eur be PVM.
31. Pirmosios instancijos teismas apskųstu sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: ieškovei (apeliantei) iš atsakovės priteisė 79 772,48 Eur žalos atlyginimą: 3 268,31 Eur be PVM dujotiekio pažeidimo lokalizavimo išlaidas, 715 Eur be PVM išlaidas už antstolio suteiktas paslaugas, 74 995,80 Eur išlaidas už pažeisto dujotiekio perkėlimą ir prijungimą prie skirstomojo tinklo, 793,37 Eur be PVM išlaidas už servitutų įregistravimą. Ieškinio dalį dėl 24 301,09 Eur be PVM dujotiekio pažeidimo likvidavimo išlaidų ir 4 970 Eur be PVM dujotiekio projektavimo išlaidų atmetė, priėjęs prie išvados, kad apeliantė neįrodė šių išlaidų pagrįstumo.
32. Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai dėl 24 301,09 Eur be PVM dujotiekio pažeidimo likvidavimo ir 4 970 Eur be PVM dujotiekio projektavimo išlaidų, ir remiasi tuo, kad teismas kompleksiškai neįvertino apeliantės pateiktų įrodymų, patvirtinančių, jog išlaidos, susijusios su dujotiekio pažeidimo likvidavimu (24 301,09 Eur be PVM) ir dujotiekio projektavimu (4 970 Eur be PVM), buvo būtinos, šalinant atsakovės netinkamai atliktų darbų padarinius, yra pateikti šių išlaidų faktą ir dydį patvirtinantys įrodymai. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria patenkinta ieškinio dalis dėl 3 268,31 Eur be PVM dujotiekio pažeidimo lokalizavimo išlaidų, 715 Eur be PVM išlaidų už antstolio suteiktas paslaugas, 74 995,80 Eur išlaidų už pažeisto dujotiekio perkėlimą ir prijungimą prie skirstomojo tinklo, 793,37 Eur be PVM išlaidų už servitutų įregistravimą, apeliacine tvarka neapskųsta.
33. Taigi, apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimus dėl 24 301,09 Eur be PVM dujotiekio pažeidimo likvidavimo bei 4 970 Eur be PVM dujotiekio projektavimo išlaidų atlyginimo, teisingai nustatė šioje byloje susiklosčiusios ginčo situacijos faktines aplinkybes, ar nustatytoms aplinkybėms tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, kuriomis reglamentuojamos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, taip pat proceso teisės normas, nustatančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.
34. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nėra šalių ginčo dėl to, jog apeliantei (ieškovei) nuosavybės teise priklausantis dujotiekis buvo pažeistas dėl atsakovės neteisėtų veiksmų – kelio sankasos sutvirtinimo darbus atsakovė vykdė pagal su apeliante nesuderintą projektą ir, gręždama papildomus polius dujotiekio apsaugos zonoje, pažeidė dujotiekį. Šie atsakovės neteisėti veiksmai yra konstatuoti pirmosios instancijos teismo, priteisiant ieškovei dalį reikalaujamos atlyginti žalos, ir atsakovė šios teismo sprendimo dalies apeliacine tvarka neapskundė. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovės neteisėti veiksmai, pažeidus apeliantei nuosavybės teise priklausantį dujotiekį, yra nustatyti, teisėjų kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais įrodinėjama, jog yra ir kitos būtinos sąlygos taikyti atsakovei civilinę atsakomybę dėl pirmosios instancijos teismo apeliantei nepriteistos žalos dalies – 24 301,09 Eur be PVM dujotiekio pažeidimo likvidavimo ir 4 970 Eur be PVM dujotiekio projektavimo išlaidų.
Dėl 24 301,09 Eur be PVM dujotiekio pažeidimo likvidavimo išlaidų
35. Apeliantė (ieškovė), kvestionuodama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės 24 301,09 Eur be PVM žalos atlyginimą, grindžiamą dujotiekio pažeidimo likvidavimo išlaidomis, teigia, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog šiam reikalavimui pagrįsti pateikta tik PVM sąskaita faktūra, iš kurios neaišku, kokie darbai atlikti, ir neįvertino byloje esančių kitų įrodymų, kuriuose detalizuoti tiek atlikti darbai, tiek jų kaina. Be to, teismas nepagrįstai neatskyrė dujotiekio pažeidimo lokalizavimo ir likvidavimo darbų, nors reikalaujama atlyginti žala buvo patirta tiek lokalizuojant dujotiekio pažeidimą, tiek jį likviduojant. Apeliantės teigimu, teismas neįvertino, kodėl šiuo konkrečiu atveju kilo poreikis sutvarkyti gerbūvį, tai nulėmė nepagrįstą išvadą, kad reikalaujamos atlyginti išlaidos yra perteklinės. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus pripažįsta pagrįstais.
36. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas aptariamą ieškovės (apeliantės) reikalavimą, iš esmės rėmėsi tuo, kad ieškovė neįrodė šios žalos pagrįstumo ir jos dydžio. Teismas įvertino, kad nurodytai žalai pagrįsti pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje nedetalizuota, kokie konkretūs pažeidimo likvidavimo darbai buvo atlikti, be to, ieškovei yra atlygintos 3 268,31 Eur dujotiekio pažeidimo lokalizavimo išlaidos, iš bylos duomenų matyti, jog, lokalizuojant dujotiekio pažeidimą, buvo atvykę inžinierius, suvirintojas, autocisterna, tai reiškia, kad dujotiekio pažeidimas buvo ne tik lokalizuotas, bet ir likviduotas. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad į reikalaujamą atlyginti žalą patenka ir gerbūvio sutvarkymo darbai, tačiau, kol nebuvo užbaigtas dujotiekio remontas (likviduota avarija ir perkeltas dujotiekis), gerbūvio sutvarkymas, teismo nuomone, buvo perteklinis.
37. Teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai ir faktiškai pagrįstais apeliantės argumentus, kad dujotiekio pažeidimo lokalizavimo ir likvidavimo darbai nėra tapatūs. Dujotiekio pažeidimo lokalizavimas – tai neatidėliotini veiksmai, siekiant sustabdyti dujų tekėjimą į atmosferą, o dujotiekio pažeidimo likvidavimas – tai pažeisto dujotiekio sutvarkymas, atkuriat tinkamą ir saugų dujų tiekimą. Tokį aiškinimą pagrindžia Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 1-82 patvirtintų Gamtinių dujų skirstymo ir vartotojų sistemų eksploatavimo taisyklių (toliau – taisyklės) nuostatų analizė. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios redakcijos taisyklių 44 punkte nurodyta, kad avarijas, sutrikimus, kitus įvykius (gedimus) dujų skirstymo sistemose lokalizuoja ir likviduoja šias sistemas eksploatuojanti įmonė; avarijų ir sutrikimų lokalizavimas apima neatidėliotinus veiksmus, atliekamus esant dujų sistemos ar jos įrenginių sutrikimams ir avarijoms, kad būtų sustabdytas sutrikimo ar avarijos plitimas, apsaugoti žmonės ir aplinka, maksimaliai išsaugota dujų sistema ir (ar) jos sudedamosios dalys ar vertybės; pagal taisyklių 51 punktą, lokalizavus avarijas, sutrikimus, kitus įvykius (gedimus), likviduoti avarijų, sutrikimų, kitų įvykių (gedimų) pasekmes ir atnaujinti dujų skirstymą gali dujų sistemą eksploatuojančios įmonės kvalifikuoto padalinio, gavusio avariją, sutrikimą tiriančios komisijos leidimą, kai tokia komisija yra sudaroma. Dėl to nagrinėjamu atveju apeliantei priteistos 3 268,31 Eur dujotiekio pažeidimo lokalizavimo išlaidos, t. y. inžinierių, technikų darbo užmokestis, 40 m3 sąlyginio geometrinio tūrio talpos autocisternos nuoma 24 val., transporto nuoma, transporto išlaidos ir nutekėjusių iš pažeisto dujotiekio dujų kiekis (ieškinio priedas Nr. 6), nepaneigia apeliantės teisės reikalauti su tokiomis išlaidomis nesidubliuojančių dujotiekio pažeidimo likvidavimo išlaidų atlyginimo.
38. Apeliantė paaiškino ir tai patvirtina byloje esantys įrodymai (pažeidimo vietos nuotraukos, rašytiniai įrodymai dėl atliktų darbų pobūdžio), kad nagrinėjamu atveju, lokalizuojant dujotiekio pažeidimą (sustabdant dujų tekėjimą į atmosferą), dujotiekio atkarpa buvo atjungta nuo veikiančio dujotiekio, atlikti darbai detalizuoti su lokalizavimu susijusių nuostolių apskaičiavimo pažymoje (ieškinio priedas Nr. 6). Iš karto atlikti dujotiekio remonto darbus objektyviai nebuvo įmanoma, nes pažeidimo vietovėje dėl aukštų gruntinių vandenų nebuvo galimybės tinkamai atkasti dujotiekį, be to, išvalyti dujotiekio vamzdį nuo į jį pribėgusio vandens bei purvo, todėl remonto darbai buvo atidėti, dujotiekis paliktas neveikiantis. Siekiant likviduoti dujotiekio pažeidimą, turėjo būti atlikti darbai, atkuriant tinkamą ir saugų dujų tiekimą, tam buvo parengtas ir rangovui pateiktas užsakymas konkretiems dujotiekio pažeidimo sutvarkymo darbams (ieškinio priedas Nr. 20).
39. Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančius rašytinius įrodymus, kuriais grindžiami dujotiekio pažeidimo lokalizavimo ir likvidavimo darbai, daro išvadą, kad darbai nesidubliuoja, todėl ta aplinkybė, kad apeliantei yra priteistas 3 268,31 Eur be PVM žalos atlyginimas dėl dujotiekio pažeidimo lokalizavimo, neturi reikšmės sprendžiant dėl jos reikalavimo atlyginti 24 301,09 Eur be PVM žalą, patirtą siekiant likviduoti dujotiekio pažeidimą, t. y. suremontuoti pažeistą dujotiekį.
40. Apeliantė, įrodinėdama 24 301,09 Eur be PVM dujotiekio pažeidimo likvidavimo išlaidų pagrįstumą ir jų priežastinį ryšį su atsakovės neteisėtais veiksmais, remiasi tuo, kad, atsakovei pažeidus dujotiekį, buvo aiškinamasi, kodėl įvyko pažeidimas ir ieškoma tinkamiausio sprendimo, kaip atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį bei dujų tiekimą vartotojams; 2022 m. sausio 4 d. vykusio susitikimo metu atsakovė informavo apeliantę, kad paskutinę įgręžtų polių eilę patraukė nuo dujotiekio taip, jog poliai nepatektų į dujotiekio apsaugos zoną; apeliantė, atsižvelgdama į tai, ėmėsi veiksmų, kad dujotiekio pažeidimas būtų likviduotas esamoje dujotiekio vietoje, 2022 m. balandžio 8 d. pateikė užsakymą rangovei UAB „Rimgauda“, kurią pasitelkė likvidavimo darbams atlikti (ieškinio priedas Nr. 20), apie 2022 m. balandžio 11 d. ketinamus pradėti dujotiekio pažeidimo likvidavimo darbus išsiuntė pranešimus AB „VIA Lietuva“ bei atsakovei (ieškinio priedas Nr. 19); rangovei UAB „Rimgauda“ pradėjus darbus ir atkasus dujotiekį toliau, nei pažeista jo vieta, paaiškėjo, kad atsakovės apeliantei 2022 m. sausio 4 d. susitikimo metu pateikta informacija, jog visi poliai iš dujotiekio apsaugos zonos yra patraukti, nėra teisinga: atsakovės įrengta papildomų polių eilė visgi patenka į dujotiekio apsaugos zoną, mažiausiai du poliai įrengti pragręžiant (pažeidžiant) dujotiekį (tai užfiksuota Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo 2022 m. balandžio 15 d. protokole; ieškinio priedas Nr. 23). Apeliantės teigimu, atsižvelgus į pradėjus vykdyti pažeidimo likvidavimo esamoje vietoje darbus nustatytą realią faktinę situaciją, pradėti likvidavimo darbai buvo nutraukti ir sutvarkytas gerbūvis. Apeliantės pateiktais duomenimis, darbai, atlikti siekiant dujotiekį sutvarkyti jo pažeidimo vietoje (dujotiekio atkasimas, po to – užkasimas, apsaugos priemonių, reikalingų darbams atlikti, įrengimas, technikos nuoma), taip pat gerbūvio sutvarkymas, kai tapo aišku, jog pažeidimo vietoje dujotiekio atkurti nepavyks, jai kainavo iš viso 24 301,09 Eur be PVM.
41. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės išdėstytas aplinkybes, kodėl buvo priimtas sprendimas dujotiekį sutvarkyti jo pažeidimo vietoje, taip pat priežastis, dėl kurių pažeidimo likvidavimas esamoje vietoje buvo negalimas, patvirtina jos į bylą pateikti įrodymai – tiek paaiškinimai (CPK 186 straipsnis), tiek rašytiniai įrodymai (CPK 197 straipsnio 1 dalies). Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie paneigtų apeliantės nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus (CPK 12, 178 straipsniai). Įvertinus šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusią situaciją, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad apeliantės pradinis sprendimas likviduoti dujotiekio pažeidimą esamoje vietoje, buvo racionalus, protingas, ekonomiškas, tačiau jo įgyvendinti iki galo nepavyko paaiškėjus, atsakovės įrengta papildomų polių eilė visgi patenka į dujotiekio apsaugos zoną (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, apeliantė turi pagrindą reikalauti iš atsakovės žalos atlyginimo, apskaičiuoto pagal išlaidas, patirtas siekiant dujotiekio pažeidimą likviduoti jo pažeidimo vietoje, – tokios išlaidos nagrinėjamu atveju pripažįstamos patirtomis pagrįstai, jos priežastiniu ryšiu susijusios su atsakovės neteisėtais veiksmais, pažeidus dujotiekį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.247 straipsnis; CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
42. Atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti argumentai, kad ji, gavusi iš apeliantės (ieškovės) pranešimą apie ketinamus atlikti dujotiekio pažeidimo likvidavimo esamoje vietoje darbus, 2022 m. balandžio 14 d. raštu (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 22) pareikalavo tokių darbų nevykdyti jų nesuderinus su atsakove, todėl neturi atsakyti už apeliantės savavališkai, neapdairiai ir neatsakingai atliktų darbų neigiamus padarinius (patirtas išlaidas), įvertinus byloje esančių duomenų visumą, atmetami kaip nepagrįsti. Viena vertus, dujų skirstymo sistemų pažeidimų likvidavimą reglamentuojantys teisės aktai nenustato šias sistemas eksploatuojančio ir jų pažeidimus šalinančio subjekto pareigos pažeidimo likvidavimo darbus derinti su dujotiekio sistemą pažeidusiu subjektu (šios nutarties 37 punktas). Kita vertus, atsakovė, kaip ginčo dujotiekį pažeidęs subjektas, gavusi pažeidimo likvidavimo darbus organizuojančios apeliantės pranešimą apie pažeidimo likvidavimo esamoje dujotiekio vietoje darbus, 2022 m. balandžio 14 d. rašte, prieštaraudama nurodytiems darbams dėl subjektyvių priežasčių, nenurodė esminės aplinkybės – kad atsakovės įrengta papildomų polių eilė visgi patenka į dujotiekio apsaugos zoną, nors šią aplinkybę žinojo (turėjo žinoti), kadangi būtent ji įrengė polius, nesuderinusi pakoreguoto projekto su apeliante, kaip dujotiekio savininke.
43. Dėl nurodytų motyvų taip pat atmetami kaip nepagrįsti atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyti argumentai, kad apeliantė savo veiksmais prisidėjo prie jos reikalaujamų atlyginti nuostolių atsiradimo, nesiėmė priemonių jiems sumažinti, todėl atsakovė turi būti atleista nuo civilinės atsakomybės (CK 6.248 straipsnio 4 dalis).
44. Kai dėl pirmiau aptartų priežasčių paaiškėjo, kad likviduoti dujotiekio pažeidimo esamoje vietoje negalima ir teks dujotiekį perkelti, reikėjo užkasti atkastą dujotiekio atkarpą, sutvarkyti aplinką. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuo konkrečiu atveju nustatytas aplinkybes, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais argumentais, kad apeliantės patirtos gerbūvio sutvarkymo išlaidos yra perteklinės ir apeliantei neatlygintinos. Gerbūvio sutvarkymo darbai tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė nagrinėjamu atveju, kai paaiškėjo, kad likviduoti dujotiekio pažeidimo esamoje vietoje negalima dėl atsakovės neteisėtai įrengtos papildomos polių eilės, pripažįstami būtinais, siekiant užtikrinti dujotiekio apsaugos zonos tinkamą būklę ir saugumą (CPK 176 straipsnio 1 dalis).
45. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė reikalaujamą atlyginti 24 301,09 Eur be PVM žalą grindžia UAB „Rimgauda“ išrašyta PVM sąskaita faktūra, iš kurios neaišku, kokie darbai buvo atlikti, padaryta neatlikus byloje esančių kitų įrodymų analizės.
46. Nurodytos žalos faktui ir dydžiui įrodyti apeliantė (ieškovė) pateikė ne tik darbus atlikusios rangovės UAB „Rimgauda“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, bet ir 2022 m. gegužės 2 d. Rangos būdu atliktų darbų priėmimo aktą (F-2), kuriame įvardyta, kokie darbai atlikti (žemės kasimo, laikino kelio įrengimo, kelio atitvaro demontavimo ir sumontavimo, apšvietimo atramos komplekto atstatymo), kokios priemonės nuomotos (tvoros su kelio gairelėmis, hidraulinė vakuuminė mašina), nurodyti atskirų darbų ir nuomotų priemonių tiek kiekiai, tiek įkainiai. Rangovės UAB „Rimgauda“ atliktų ginčo dujotiekio remonto darbų ir įrenginių nuomos kaina – 24 301,09 Eur be PVM (ieškinio priedas Nr. 25). Būtent už nurodytus darbus buvo išrašyta UAB „Rimgauda“ 2022 m. gegužės 2 d. PVM sąskaita faktūra Serija RIMG Nr. 16384 dėl 24 301,09 Eur be PVM (su PVM 29 404,32 Eur), kurią apeliantė apmokėjo 2022 m. birželio 6 d. mokėjimo nurodymu Nr. s0019678 (ieškinio priedas Nr. 25).
47. Atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti argumentai, kad 2022 m. gegužės 2 d. Rangos būdu atliktų darbų priėmimo aktas (F-2) nepasirašytas šalių, todėl yra neleistinas įrodymas 24 301,09 Eur išlaidoms pagrįsti, atmetami. Viena vertus, atsakovė, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nesirėmė tuo, kad šis dokumentas, pateiktas ieškovės su ieškiniu, turi trūkumų ir negali būti vertinamas kaip tinkamas įrodymas. Kita vertus, aptariamą dokumentą į bylą pateikė ieškovės advokatas, savo parašu patvirtindamas visų prie ieškinio pridėtų dokumentų tikrumą (CPK 114 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenų analizė nesuteikia pagrindo abejoti 2022 m. gegužės 2 d. Rangos būdu atliktų darbų priėmimo akto (F-2), kaip įrodymo, leistinumu.
48. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, nuosekliai pažymima, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024, 106 punktas). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja pagrįstas teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016, 23 punktas). Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024 28 punktą).
49. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė aptartas įrodymų vertinimo taisykles, nes UAB „Rimgauda“ 2022 m. gegužės 2 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą dėl atliktų dujotiekio remonto pagal avarinį užsakymą darbų vertino izoliuotai, netyrė ir neįvertino kitų rašytinių įrodymų, kuriuos ieškovė (apeliantė) pateikė, siekdama pagrįsti reikalaujamos atlyginti 24 301,09 Eur be PVM žalos faktą ir dydį.
50. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tie nuostoliai, kurie yra pakankamai susiję su neteisėtais veiksmais, o vertinant priežastinį ryšį turi būti atsižvelgiama į tai, ar tokie padariniai galėjo būti protingai numatomi. Nagrinėjamu atveju, įvertinus atsakovės atliktų statybos rangos darbų, vykdytų dujotiekio apsaugos zonoje, pobūdį ir didesnę riziką pažeisti inžinerinius tinklus, atsakovė (rangovė), veikdama kaip savo srities profesionalė, galėjo ir turėjo numatyti, kad dujotiekio pažeidimas gali sukelti ne tik avarijos lokalizavimo išlaidas, bet ir papildomų darbų poreikį, likviduojant pažeidimo padarinius ir atkuriant tinkamą bei saugų dujotiekio eksploatavimą, juolab tokiu atveju, kai atsakovė, gavusi apeliantės pranešimą apie dujotiekio pažeidimo likvidavimą esamoje vietoje, nesuteikė informacijos, turinčios esminę reikšmę dujotiekio pažeidimui esamoje vietoje likviduoti.
51. Atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovė veikė kaip rangos srities profesionalė, jos atsakomybė už apeliantei padarytą žalą kyla be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis).
52. Įvertinusi byloje esančių įrodymų (tarp jų – šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus (CPK 186 straipsnis), rašytinius įrodymus (CPK 197 straipsnis), nuotraukas (CPK 220 straipsnis) visumą, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad apeliantė (ieškovė) pateikė pakankamai įrodymų tiek 24 301,09 Eur be PVM žalos faktui ir dydžiui, tiek šios žalos priežastiniam ryšiui su atsakovės neteisėtais veiksmais, pažeidus dujotiekį ir neatskleidus esminės informacijos, reikalingos pažeidimui likviduoti, pagrįsti (CK 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis; CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Atsakovės argumentai ir įrodymai, kuriais ji remiasi, nepaneigia išvadų dėl jos atsakomybės už apeliantės reikalaujamus nuostolius (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis).
53. Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra nustatytos visos būtinos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei dėl apeliantės patirtos 24 301,09 Eur be PVM žalos kilti (CK 6.246–6.249 straipsniai; CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas reikalavimą atlyginti aptartą žalą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl apskųsta teismo sprendimo dalis pakeičiama ir ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės 24 301,09 Eur be PVM žalos atlyginimą patenkinamas.
Dėl 4 970 Eur be PVM dujotiekio projektavimo išlaidų
54. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas jos reikalavimas atlyginti 4 970 Eur be PVM žalą, patirtą sumokėjus UAB „Tobula paslauga“ už dujotiekio projektavimą, kai paaiškėjo, kad pažeisto dujotiekio nėra galimybės atkurti pažeidimo vietoje ir jį reikia perkelti. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neištyrė visų byloje esančių įrodymų, tai nulėmė nepagrįstą išvadą, kad neįrodyta būtinybė projektuoti dujotiekį, taip pat projektavimo išlaidų faktas ir dydis. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus pripažįsta pagrįstais.
55. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimą dėl 4 970 Eur žalos, grindžiamos ieškovės (apeliantės) patirtomis dujotiekio perkėlimo projektavimo išlaidomis, rėmėsi tuo, kad ieškovė nepagrindė, kodėl buvo būtina rengti naują dujotiekio projektą, nepateikė nei su projektuotoja UAB „Tobula paslauga“ sudarytos sutarties, nei užsakymo, nei išlaidų detalizacijos, todėl teismas negali įsitikinti šių išlaidų realumu ir pagrįstumu.
56. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė pateikė į bylą įrodymus, kurie pagrindžia, jog, pradėjus dujotiekio atkūrimo jo pažeidimo vietoje darbus ir atkasus dujotiekį toliau, nei jo pažeidimo vieta, paaiškėjo, kad dėl atsakovės pagal nesuderintą projektą dujotiekio apsaugos zonoje įrengtų papildomų polių neįmanoma sutvarkyti dujotiekio jo pažeidimo vietoje, nuspręsta dujotiekį perkelti į kitą vietą, nes tik taip galima užtikrinti saugų jo eksploatavimą (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis).
57. Dujotiekio, kaip specifinės inžinerinių tinklų sistemos, perkėlimo projektavimo darbų būtinybė nagrinėjamu atveju kyla ne tik iš bendrųjų statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, bet ir specialiųjų energetikos teisės aktų nustatyto teisinio reglamentavimo. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2016 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 1-162 patvirtintos Skirstomųjų dujotiekių įrengimo taisyklės nustato ne didesnio kaip 16 bar didžiausio darbinio slėgio (MOP) plieninių dujotiekių ir ne didesnio kaip 7 bar didžiausio darbinio slėgio polietileninių dujotiekių projektavimo ir įrengimo techninius ir organizacinius reikalavimus. Aptariamos taisyklės taip pat taikomos rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant gamtinių dujų skirstymo ir vartotojų sistemas. Skirstomųjų dujotiekių įrengimo taisyklės nustato, kad dujotiekio įrengimas (įskaitant jo rekonstravimą ar perkėlimą) yra galimas tik parengus atitinkamą projektą. Nurodytos taisyklės aiškiai įtvirtina, kad projektavimas yra neatsiejama ir privaloma tiek dujotiekio įrengimo, tiek jo rekonstravimo proceso dalis. Dėl to nagrinėjamu atveju dujotiekio perkėlimo projektavimo darbai nebuvo apeliantės (ieškovės) pasirinkimas – jie buvo būtina sąlyga teisėtam ir saugiam dujotiekio perkėlimui įvykdyti ir perkelto dujotiekio teisinei registracijai atlikti.
58. Dėl nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė (apeliantė) nepagrindė projektavimo darbų būtinybės, neatitinka nagrinėjamam ginčui aktualaus teisinio reguliavimo, taip pat byloje esančių įrodymų, kurių analizė suponuoja priešingą išvadą – atsakovei pažeidus dujotiekį, jo nebuvo įmanoma sutvarkyti pažeidimo vietoje dėl atsakovės neteisėtai dujotiekio apsaugos zonoje įrengtų papildomų polių, tai nulėmė šio inžinerinio įrenginio perkėlimo darbų ir tokiems darbams atlikti būtino projekto poreikį (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
59. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė pateikė tik apmokėjimo dokumentą ir nėra kitų įrodymų, kurie leistų įsitikinti projektavimo išlaidų realumu ir pagrįstumu, neatitinka faktinių bylos duomenų ir rodo, jog byloje esantys įrodymai nebuvo ištirti išsamiai (CPK 185 straipsnis). Ieškovė pateikė ne tik sumokėjimą už UAB „Tobula paslauga“ parengtą projektą patvirtinantį dokumentą, bet ir projekto parengimą patvirtinančius dokumentus, tarp jų – užbaigto sutartinio darbo perdavimo–priėmimo aktą Nr. ADA923 (ieškinio priedas Nr. 27), projekto dokumentaciją, suderintą su AB „VIA Lietuva“ (dubliko priedai Nr. 6 ir 7) (CPK 12, 178 straipsniai).
60. Apeliantė teisingai pažymi ir tai, kad būtent pagal UAB „Tobula paslauga“ parengtą projektą buvo atlikti dujotiekio perkėlimo darbai, kurių išlaidas (74 995,80 Eur) pirmosios instancijos teismas pripažino ieškovės patirta žala ir priteisė ją iš atsakovės. Tai papildomai patvirtina, kad dujotiekio projektas buvo parengtas ir faktiškai panaudotas.
61. Be to, atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė pati nurodė, kad jai buvo atsiųstas ESO užsakymu UAB „Tobula paslauga“ parengtas pakartotinio dujotiekio pertvarkymo (perkėlimo) projektas (atsiliepimo į apeliacinį skundą 30–31 punktai). Taigi, atsakovė neturi pagrindo abejoti apeliantės (ieškovės) užsakytų projektavimo paslaugų realumu.
62. Teisėjų kolegija taip pat nepritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad projektavimo darbams pagrįsti turėjo būti pateikta rašytinė sutartis. Apeliantė teisingai nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 86 straipsnio 7 dalį tam tikrais atvejais leidžiama sudaryti žodines sutartis. Nagrinėjamu atveju rašytinės sutarties nebuvimas negali būti vertinamas kaip aplinkybė, paneigianti apeliantės ir UAB „Tobula paslauga“ projektavimo sutartinių santykių buvimą ir jų pagrindu patirtas išlaidas. Apie apeliantės su UAB „Tobula paslauga“ sudarytas žodines sutartis buvo išviešinta Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (CVP IS) Pirkimo sutarčių viešinimo platformoje. Žodinės sutarties dėl ginčo dujotiekio perkėlimo projekto darbų sudarymą ir vykdymą apeliantė įrodinėjo kitomis įrodinėjimo priemonėmis (ieškinio priedai Nr. 26, 27; dubliko priedai Nr. 6, 7) ir jos pateiktų duomenų pakanka projektavimo paslaugų būtinumui ir išlaidų už šias paslaugas faktui bei dydžiui pagrįsti (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis).
63. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo šalių argumentus, byloje esančių duomenų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė (apeliantė) neįrodė 4 970 Eur be PVM žalos, grindžiamos dujotiekio projektavimo išlaidomis, pagrįstumo ir dydžio, padaryta pažeidus įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Ieškovė pateikė pakankamai įrodymų tiek 4 970 Eur be PVM žalos faktui ir dydžiui, tiek šios žalos priežastiniam ryšiui su atsakovės neteisėtais veiksmais, pažeidus dujotiekį, pagrįsti (CK 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis; CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Yra nustatytos visos būtinos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei dėl apeliantės patirtos 4 970 Eur be PVM žalos kilti (CK 6.246–6.249 straipsniai; CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Dėl to apskųsta teismo sprendimo dalis pakeičiama ir ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės 4 970 Eur be PVM žalos atlyginimą patenkinamas.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
64. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti, todėl dėl jų teisėjų kolegija išsamiau nepasisako.
65. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimus dėl žalos, grindžiamos dujotiekio pažeidimo likvidavimo išlaidomis (24 301,09 Eur be PVM) ir dujotiekio projektavimo išlaidomis (4 970 Eur be PVM), atlyginimo, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, tai nulėmė nepagrįstą išvadą, jog ieškovė neįrodė reikalaujamos atlyginti žalos pagrįstumo ir jos dydžio, be to, priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir reikalaujamos atlyginti žalos. Dėl to apskųsta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis pakeičiama: ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės žalos, grindžiamos 24 301,09 Eur be PVM dujotiekio pažeidimo likvidavimo išlaidomis, ir 4 970 Eur be PVM dujotiekio projektavimo išlaidomis, atlyginimą patenkinamas, ir ieškovei (apeliantei) iš atsakovės priteisima iš viso 109 043,57 Eur be PVM žalai, kilusiai dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, pažeidus dujotiekį, atlyginti (24 301,09 Eur be PVM (už pažeisto dujotiekio likvidavimo darbus) + 4 970 Eur be PVM (už dujotiekio perkėlimo projektavimo darbus) + 3 268,31 Eur be PVM (už dujotiekio pažeidimo lokalizavimo darbus) + 715 Eur be PVM (už antstolio suteiktas paslaugas) + 74 995,80 Eur be PVM (už pažeisto dujotiekio perkėlimo ir prijungimo prie skirstomojo tinklo darbus) + 793,37 Eur be PVM (už servitutų įregistravimą), taip pat 6 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (109 043,57 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gegužės 21 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
66. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
67. Apeliacinės instancijos teismui patenkinus apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus taip, kad ieškinys patenkintas visiškai, byla išspręsta ieškovės naudai, ji turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Taip pat teisę reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo įgijo ieškovės pusėje dalyvavęs trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, – UAB „Rimgauda“ (CPK 47 straipsnio 2 dalis). Atsakovė neturi teisinio pagrindo gauti jos patirtų bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimą (CPK 93, 98 straipsniai).
68. Bylos duomenimis, ieškovė, pateikdama ieškinį, sumokėjo 1 793 Eur dydžio žyminį mokestį, tai – būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurių atlyginimas priteisiamas iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
69. Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, UAB „Rimgauda“ pirmosios instancijos teisme patyrė 6 503,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios, ieškinį patenkinus, priteisiamos iš atsakovės.
70. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktą bylinėjimosi išlaidoms priskiriamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra patirtos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovės valstybei priteisiama 33,21 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnis).
71. Apeliantės (ieškovės) apeliacinį skundą patenkinus, jai ir trečiajam asmeniui UAB „Rimgauda“ priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.
72. Apeliantė už apeliacinį skundą sumokėjo 659 Eur žyminį mokestį, kuris priteisiamas apeliantei iš atsakovės.
73. Trečiasis asmuo UAB „Rimgauda“ pateikė duomenis, kad patyrė 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
74. Trečiojo asmens prašomos priteisti 1 089 Eur išlaidos neviršija maksimalaus rekomenduojamo priteisti užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą dydžio, apskaičiuoto pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), įvertinus jas pagal CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, pripažįstamos pagrįstomis visa apimtimi, todėl priteisiamos iš atsakovės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 1 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį patenkinti.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“, juridinio asmens kodas 304151376, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „YIT Lietuva“, juridinio asmens kodas 133556411, 109 043,57 Eur (vieną šimtą devynis tūkstančius keturiasdešimt tris eurus ir 57 ct) turtinei žalai atlyginti, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 109 043,57 Eur sumą nuo šios bylos teisme iškėlimo dienos (2024 m. gegužės 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 793 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus devyniasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio išlaidų.
Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Rimgauda“, juridinio asmens kodas 300639104, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „YIT Lietuva“, juridinio asmens kodas 133556411, 6 503,75 Eur (šešis tūkstančius penkis šimtus tris eurus ir 75 ct) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „YIT Lietuva“, juridinio asmens kodas 133556411, 33,21 Eur (trisdešimt tris eurus ir 21 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, esančią: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5662. Sumokėjus šias išlaidas teismui būtina pateikti tai patvirtinančius dokumentus.“
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“, juridinio asmens kodas 304151376, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „YIT Lietuva“, juridinio asmens kodas 133556411, 659 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą išlaidų.
Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Rimgauda“, juridinio asmens kodas 300639104, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „YIT Lietuva“, juridinio asmens kodas 133556411, 1 089 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Teisėjai Rasa Gudžiūnienė
Laima Ribokaitė
Antanas Rudzinskas