Civilinė byla Nr. 2-816-971/2022

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-14015-2012-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.4.2.13.; 3.1.7.6.; 3.2.6.1.

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 10 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Sušinskaitė,

sekretoriaujant Erikai Žigalovaitei, Kristinai Vyšniauskienei,

dalyvaujant ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovams T. B., J. K.,

atsakovių Neringos savivaldybės administracijos, Neringos savivaldybės atstovei advokatei Linai Šimei,

atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, atstovėms R. I.-B., J. P.,

atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, atstovėms G. Č., N. P.,

atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, atstovui V. Č.,

atsakovui R. G., jo atstovui advokatui Jonui Plateliui,

atsakovių N. B., J. D., J. P. atstovui advokatui Gyčiui Kuncevičiui,

atsakovės O. L. V. atstovui advokatui Algirdui Goštautui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patikslintą ieškinį atsakovams Neringos savivaldybės administracijai, Neringos savivaldybei, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, R. G., N. B., J. D., J. P., O. L. V., D. A., A. L., M. Z., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, T. P., A. S., V. B., dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių pašalinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau ir – Inspekcija) 2020-05-25 pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė:

1) įpareigoti atsakovą D. A. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, pertvarkyti statomą gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (2012 m. balandžio 19 d. Inspekcijos faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-1115 žymimas Nr. 1), taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius;

2) įpareigoti atsakoves J. P., J. D., N. B. (pagal Gyventojų registro duomenis N. B., todėl toliau sprendime - N. B.) per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, pertvarkyti statomą ūkinį pastatą, kuris statomas vietoje buvusių statinių – dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (2012 m. balandžio 19 d. Inspekcijos faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-1115 žymimas Nr. 2), taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius;

3) įpareigoti atsakovę O. L. V. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, pertvarkyti ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (2012 m. balandžio 19 d. Inspekcijos faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-1115 žymimas Nr. 3), taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius;

4) per teismo nustatytą terminą atsakovui D. A. neatlikus 1 punkte nurodytų veiksmų, įpareigoti jį kaltų asmenų – Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, R. G., J. L., M. Z. ir V. B. lėšomis per 3 mėnesius nugriauti statomą gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę;

5) per teismo nustatytą terminą atsakovėms J. P., J. D., N. B. neatlikus 2 punkte nurodytų veiksmų, įpareigoti jas kaltų asmenų – Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, R. G., J. L., M. Z. ir V. B. lėšomis per 3 mėnesius nugriauti statomą ūkinį pastatą, kuris statomas vietoje buvusių statinių – dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę;

6) per teismo nustatytą terminą atsakovei O. L. V. neatlikus 3 punkte nurodytų veiksmų, įpareigoti ją kaltų asmenų – Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, R. G., J. L., M. Z. ir V. B. lėšomis, per 3 mėnesius nugriauti statomą ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę;

7) nustatyti, kad atsakovui D. A. neįvykdžius 4 punkte nustatyto įpareigojimo ir nepašalinus statybos padarinių, šiuos padarinius turi teisę pašalinti Inspekcija nugriaudama statomą gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atsakovo D. A. lėšomis;

8) nustatyti, kad atsakovėms J. P., J. D., N. B. neįvykdžius 5 punkte nustatyto įpareigojimo ir nepašalinus statybos padarinių, šiuos padarinius turi teisę pašalinti Inspekcija nugriaudama statomą ūkinį pastatą, kuris statomas vietoje buvusių statinių – dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atsakovų J. P., J. D., N. B. lėšomis;

9) nustatyti, kad atsakovei O. L. V. neįvykdžius 6 punkte nustatyto įpareigojimo ir nepašalinus statybos padarinių, šiuos padarinius turi teisę pašalinti Inspekcija nugriaudama statomą ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), O. L. V. lėšomis.  

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2021-05-07 sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies:

įpareigojo atsakovą D. A. per 24 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, parengti pertvarkytus gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), projektinius dokumentus, atitinkančius Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano 9.2.1.5 punkte nustatytus reikalavimus;

įpareigojo Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos per 24 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išduoti atsakovui D. A. gyvenamojo namo statybą leidžiantį dokumentą pagal pertvarkytus gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), projektinius dokumentus;

įpareigojo atsakoves J. P., J. D., N. B. per 24 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, parengti pertvarkytus ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kuris statomas vietoje buvusių statinių – dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), projektinius dokumentus, atitinkančius Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano 9.2.1.5 punkte nustatytus reikalavimus;

įpareigojo Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos per 24 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išduoti atsakovams J. P., J. D., N. B. ūkinio pastato statybą leidžiantį dokumentą pagal pertvarkytus ūkinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuris statomas vietoje buvusių statinių – dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), projektinius dokumentus; 

įpareigoti atsakovę O. L. V. per 24 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, parengti pertvarkytus ūkinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), projektinius dokumentus, atitinkančius Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano 9.2.1.5 punkte nustatytus reikalavimus; 

įpareigojo Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos per 24 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išduoti atsakovei O. L. V. ūkinio pastato statybą leidžiantį dokumentą pagal pertvarkytus ūkinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), projektinius dokumentus;

kitą patikslinto ieškinio dalį atmetė.

Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2021-11-11 nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2021-05-07 sprendimo dalį, kuria atsakovai D. A., J. P., J. D., N. B., O. L. V. įpareigoti per 24 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, parengti projektinius dokumentus, o ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos apsaugos ministerijos išduoti statybą leidžiančius dokumentus, pakeitė ir išdėstė taip:

įpareigoti atsakovą D. A. per 24 mėnesius nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, pertvarkyti statomą gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (2012 m. balandžio 19 d. Inspekcijos faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-1115 žymimas Nr. 1) taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius;

įpareigoti atsakoves J. P., J. D., N. B. per 24 mėnesius nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, pertvarkyti statomą ūkinį pastatą, kuris statomas vietoje buvusių statinių – dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (2012 m. balandžio 19 d. Inspekcijos faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-1115 žymimas Nr. 2) taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius;

įpareigoti atsakovę O. L. V. per 24 mėnesius nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, pertvarkyti ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (2012 m. balandžio 19 d. Inspekcijos faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-1115 žymimas Nr. 3) taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.

Klaipėdos apylinkės teismo 2021-05-07 sprendimo dalis, kuriomis patikslintas ieškinys atmestas (dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo kaltų ir statinių savininkų lėšomis) ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, panaikino ir bylą dėl šios dalies perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Be to, Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovo V. B. prašymą dėl rašymo apsirikimo ištaisymo, 2021-12-02 priėmė civilinėje byloje Nr. 2A-813-460/2021 papildomą nutartį rezoliucinėje dalyje nurodant, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2021-05-07 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3-793/2021 paliekamas nepakeistas dalyje, kuria atmestas ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos patikslintas ieškinys dėl atsakovui V. B. pareikštų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, Klaipėdos apylinkės teismo 2022-03-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-816-971/2022 atsakovo V. B. procesinė padėtis pakeista iš atsakovo į trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų.

Apeliacinės instancijos teismui perdavus dalį bylos iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai nagrinėja ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimus dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo kaltų ir statinių savininkų lėšomis (patikslinto ieškinio 4-9 reikalavimai) bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė savo reikalavimų (neišspręstų) netikslino ir laikėsi 2020-05-25 patikslintame ieškinyje išdėstytos pozicijos.

Dėl kaltų asmenų, kurių lėšomis turi būti šalinami neteisėtos statybos padariniai, ieškovė 2020-05-25 patikslintame ieškinyje nurodė, kad kaltais asmenimis, kurių lėšomis turėtų būti griaunami/išardomi (duomenys neskelbtini) esantys statiniai, pastatyti teismo sprendimu panaikinto statybos leidimo pagrindu, pripažintini: Neringos savivaldybė, Neringos savivaldybės administracija; Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija; Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (vietoje buvusio Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento); Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos; detalųjį planą parengęs architektas R. G.; statinio projektuotojai – projekto dalių vadovai, J. L. ir M. Z.; detaliojo plano užsakovas ir vienas iš statytojų V. B.. Lėšos, skiriamos statybos padarinių šalinimui, save esme yra žala, taigi sprendžiant dėl kaltų asmenų nustatymo įvertintini jų neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp veiksmų ir pasekmių. Šiuo atveju statytojo žala bus laikomi padarinių šalinimo kaštai. Neteisėti veiksmai teritorijų planavimo ir statybos srityje buvo nustatyti teismų sprendimais, be to, patikslintame ieškinyje taip pat nurodomi kaltais traukiamų asmenų neteisėti veiksmai. Pažymėjo, kad būtent dėl neteisėto teritorijos, adresu (duomenys neskelbtini) (naujas numeris (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (naujas numeris (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (naujas numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), detaliojo plano, patvirtinto Neringos savivaldybės tarybos (toliau ir – Taryba) 2001-01-26 sprendimu Nr. 06, buvo išduotas neteisėtas statybos leidimas ir jo pagrindu pastatyti statiniai. Šiuo atveju teismo sprendimu panaikintas statybos leidimas buvo neteisėto detaliojo plano pasekmė. Todėl kaltų asmenų, kurių lėšomis šalintini neteisėtos statybos padariniai, nustatymas pirmiausia paremtas šių asmenų veiksmais ir įtaka neteisėto detaliojo teritorijų planavimo procese. Be to, prie asmenų, kurių lėšomis šalintini neteisėtos statybos padariniai, priskirtini ir statinių projektuotojai, kurių veikla projektuojant ginčo statinius, nepaisant tuometinės Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) (toliau – KNNP planavimo schema) sprendinių ir imperatyvių teisės aktų reikalavimų ir juos pažeidžiant, taip pat prisidėjo prie neteisėtų statinių sukūrimo.

Dėl Neringos savivaldybės ir savivaldybės administracijos atsakomybės ieškovė pažymėjo, kad Neringos savivaldybės institucijos, priimdamos neteisėtus administracinius sprendimus dėl teritorijų planavimo ir statybos nagrinėjamoje teritorijoje, netinkamai vykdė joms pavestas pareigas, neatsižvelgė į tai, kad saugomos teritorijos tvarkomos ir veikla jose plėtojama pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, statiniai valstybiniuose parkuose projektuojami, statomi ar rekonstruojami vadovaujantis teisės aktais, valstybinių parkų tvarkymo planų (planavimo schemų) sprendiniais. Be to, Neringos savivaldybės ir savivaldybės administracijos veiksmų neteisėtumas iš esmės patvirtintas įsiteisėjusiais teismų sprendimais.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento veiksmai pritariant ginčo detaliajam planui, kuris prieštaravo KNNP planavimo schemai ir buvo parengtas nesivadovaujant šios institucijos išduotomis planavimo sąlygomis, užtraukia minėtos institucijos atsakomybę, įskaitant pareigą dengti neteisėtos statybos padarinių šalinimo (griovimo) išlaidas, jeigu statiniai nebus pertvarkyti pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento teises ir pareigas perėmė Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, todėl pastaroji institucija traukiama kaltu asmeniu vietoje buvusio Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas dalyvavo ankstesnėse bylose dėl administracinių sprendimų panaikinimo, taigi šiai įstaigai (jos teisių ir pareigų perėmėjai) minėti teismo sprendimai taip pat turi prejudicinę galią.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija (toliau ir – Direkcija), derindama minėtą detalųjį planą, taip pat neprieštaravo jo sprendiniams, pažymėdama tai 2000-11-02 raštu Nr. 07-01-385. Tokiais veiksmas Direkcija neužtikrino, kad jos sprendimai dėl teritorijų planavimo dokumentų derinimo neprieštarautų aukštesnės galios teisės aktams, o veikla, susijusi su teritorijų planavimu ir statinių statyba Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje, būtų vykdoma griežtai laikantis KNNP planavimo schemos sprendinių. Būtent Direkcijai tenka dalis atsakomybės už neteisėtą detalųjį planą, o kartu ir pareiga atlyginti neteisėtos statybos, kurios vykdymo pagrindas pirmiausia buvo sukurtas šiuo detaliuoju planu, likvidavimo išlaidas.

Kultūros vertybių apsaugos departamento veiksmai pritariant ginčo detaliajam planui, kuris prieštaravo KNNP planavimo schemai ir buvo parengtas nesivadovaujant šios institucijos išduotomis planavimo sąlygomis, užtraukia minėtos institucijos atsakomybę, įskaitant pareigą dengti neteisėtos statybos padarinių šalinimo (griovimo) išlaidas, jeigu statiniai nebus pertvarkyti pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus. Detaliojo plano sprendiniams buvo pritarta, nors rengiant detalųjį planą nesivadovauta Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 21 straipsniu, nustačiusiu planuojant nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijoje tvarkymo, pritaikymo ar statybos darbus prievolę atlikti istorinius – urbanistinius tyrimus. Be to, nebuvo parengta ir nekilnojamosios kultūros vertybės U12 – (duomenys neskelbtini) gyvenvietės pagrindiniame dosje nurodyta individuali teritorijos regeneravimo programa, kurią reikėjo parengti, norint regeneruoti ir sutvarkyti urbanistinės vertybės teritoriją. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, kaip Kultūros vertybių apsaugos departamento teisių ir pareigų perėmėjas, taip pat laikytinas atsakingu asmeniu, kurio lėšomis turėtų būti dengiamos statinių griovimo išlaidos. Ši įstaiga taip pat dalyvavo ankstesnėse bylose dėl administracinių sprendimų panaikinimo, taigi šiai įstaigai (jos teisių ir pareigų perėmėjai) minėti teismo sprendimai taip pat turi prejudicinę galią.

Teritorijos, adresu (duomenys neskelbtini), detalųjį planą parengė architektas R. G.. Būtent jis, rengdamas detaliojo plano sprendinius bei vykdydamas kitas detaliojo planavimo procedūras, pasirašydamas ant parengto detaliojo plano, tiek pagal imperatyvius teisės aktų reikalavimus, tiek ir vykdydamas institucijų išduotas detaliojo planavimo sąlygas, kuriose tiesiogiai buvo įrašytas reikalavimas rengiant detalųjį planą vadovautis KNNP planavimo schema, privalėjo užtikrinti, kad parengto detaliojo plano sprendiniai neprieštarautų galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams, t. y. KNNP planavimo schemai ir atitiktų šio planavimo dokumento sprendinius, tačiau ši pareiga iš esmės buvo įvykdyta netinkamai, ką patvirtina administracinės bylos Nr. I-263-162/2009 medžiaga. Todėl R. G. taip pat turi atlyginti neteisėtos statybos padarinių šalinimo išlaidas, kurios atsirado dėl neteisėtai parengto detaliojo plano sprendinių įgyvendinimo.

Gyvenamojo namo su ūkiniu pastatu ir priklausiniais adresu (duomenys neskelbtini) statybos projekto, kurio pagrindu buvo išduotas statybos leidimas, vadovas buvo J. L., o projekto dalies vadovas M. Z.. Statinio projekto vadovai J. L. ir M. Z. pasirašydami ant parengto techninio projekto dalių, kartu prisiėmė ir atsakomybę, kad statinio projektas parengtas laikantis atitinkamų reikalavimų, įskaitant ir KNNP planavimo schemos sprendinius. Rengiant gyvenamojo namo su ūkiniu pastatu ir priklausiniais adresu (duomenys neskelbtini) statinio projektą buvo privalu užtikrini jo atitiktį tuo metu galiojusios KNNP planavimo schemos sprendiniams, tačiau šio reikalavimo buvo nesilaikyta, todėl neteisėtos statybos padariniai turi būti šalinami taip pat ir statinio projekto vadovų J. L. ir M. Z. lėšomis.

Ieškovės teigimu, tarp Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, paminėtų valstybės institucijų, detaliojo plano rengėjo, statinio projekto rengėjų – projekto vadovų, detaliojo plano užsakovo ir statytojo V. B. veiksmų ir neteisėtai išduoto statybos leidimo bei atsiradusių padarinių yra priežastinis ryšys. Jeigu nurodyti asmenys savo veiksmais būtų užtikrinę teisėtumą detaliojo planavimo, statybos leidimo išdavimo teisiniuose santykiuose, savo sprendimus būtų grindę teisės aktų normomis ir galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais būtų pasielgę apdairiai ir rūpestingai, statiniai nebūtų buvę pastatyti ir nereikėtų spręsti jų padarinių šalinimo klausimų. Atsižvelgiant į tai, kad nurodytų asmenų veiksmai prisidėjo prie statybos padarinių atsiradimo, šių asmenų lėšomis turėtų būti dengiami būsimi statinių griovimo kaštai, jei statiniai nebus įteisinti. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad negalima atskirti atsakovų atsakomybės, tiek vienas, tiek kitas atsakovai dalyvavo procese, susijusiame su detaliojo planavimo dokumento rengimu. Detaliojo planavimo procesas buvo vientisas procesas, visus kaltus asmenis sieja bendri veiksmai, pradedant užsakovo V. B. veiksmais iniciavus detaliojo planavimo procesą, dalyvaujant jo rengimo procedūrose, vietos savivaldos ir valstybės institucijų veiksmais, nustatant sąlygas detaliojo dokumento rengimui, detaliojo dokumento rengėjui rengiant planavimo dokumentą, institucijoms jį tikrinant, ir baigiant detaliojo plano patvirtinimu, kuris atvėrė kelią statybą leidžiančio dokumento išdavimui bei statinių statybai. Todėl, ieškovės manymu, atsakovams kyla solidarioji atsakomybė.

Pažymėtina, kad ieškovė patikslintame ieškinyje pasisakė ir dėl užsakovo (statytojo) V. B. atsakomybės, tačiau, kaip minėta, bylos dalis dėl jam pareikštų reikalavimų yra išspręsta įsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo 2021-05-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3-793/2021, kuriuo ieškovės patikslintas ieškinys dėl atsakovui V. B. pareikštų reikalavimų atmestas, todėl šiame sprendime dėl V. B. pareikštų reikalavimų nespręstina ir nepasisakytina.

Atsakovas R. G. atsiliepimu į patikslintą ieškinį su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį jo atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad R. G. nėra tinkamas atsakovas byloje. Šiuo atveju architektas R. G. negali būti sutapatinamas nei su Individualia R. G. architektūros firma, nei su UAB „Pamario projektai". Nurodyti subjektai yra išregistruoti iš Juridinių asmenų registro, R. G. nėra šių subjektų teisių ir pareigų perėmėjas. Tai reiškia, kad nėra teisinio pagrindo R. G. traukti atsakovu nurodytoje byloje argumentuojant, kad R. G. buvo detaliojo plano rengėjas. Nekyla ginčo, kad R. G. buvo detaliojo plano architektas, tačiau architektas neatsako tokia pačia apimtimi kaip rengėjas. Architekto atsakomybė, pagal aktualų reglamentavimą, gali būti realizuota per Lietuvos architektų rūmų organų priimtus sprendimus dėl architekto etikos ar kvalifikacijos. Be to, pagal taikytiną reguliavimą detaliojo plano rengėjas neatsako už žalą, atsiradusią po detaliojo plano įsigaliojimo. Patikslintas ieškinys, net ir konstatavus rengėjo atsakomybę (kas būtų visiškai nepagrįsta) atsakovo R. G. atžvilgiu visais atvejais turi būti atmetamas kaip pareikštas netinkamam atsakovui. Iš ieškinio galima suprasti, kad neteisėtais detaliojo plano rengėjo veiksmais laikomas detaliojo plano neteisėtumas, konstatuotas įsiteisėjusiais teismo sprendimais, tačiau administracinėje byloje dėl detaliojo plano ir kitų aktų panaikinimo atsakovas nedalyvavo, todėl prejudicinės galios priimti sprendimai atsakovo atžvilgiu neturi. Be to, atsakovo teigimu, detalusis planas parengtas kokybiškai ir neprieštarauja teisės aktams bei teritorijų planavimo dokumentams. Šiuo atveju neegzistuoja detaliojo plano rengėjo civilinės atsakomybės sąlygų. Pažymėjo ir tai, kad nėra pagrindo kalbėti apie solidarią atsakovų atsakomybę.

Atsiliepimu į patikslintą ieškinį atsakovės J. D. ir J. P. su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas suteikia teisę adresu (duomenys neskelbtini), šalia gyvenamojo namo pastatyti daugiau nei 1 priklausinį bei imperatyviai numato, kad turi būti išardytos jungtys tarp pastatų. Tai reiškia, kad nėra būtinybės nugriauti atsakovėms priklausantį ūkinį pastatą, nes sklype gali stovėti daugiau nei 1 priklausinys. Patikslinto ieškinio reikalavimai, išdėstyti 5 ir 8 punktuose, negali būti tenkinami atsakovių atžvilgiu, nes tai prieštarautų Statybos įstatymo 40 straipsnio 5 punkto imperatyvui – griauti pastatą galima tik kai jo statyba pagal teisės aktus yra negalima, minėti reikalavimai yra neproporcingi. Be to, ieškovė nepagrįstai remiasi Statybos įstatymo 33 straipsniu. Iš ieškovės patikslintame ieškinyje išdėstytų faktinių aplinkybių dėl institucijų kaltės inter alia išduodant statybą leidžiantį dokumentą, akivaizdu, kad institucijos yra kaltos dėl netinkamo teritorijų planavimo ir statybos teisės aktų taikymo ir juos vykdant atliktų procedūrinių pažeidimų, bet ne atsakovės. Atsakovės yra sąžiningai turtines teises į pastatą įgiję asmenys, atsakovės neprisidėjo prie panaikintų pastatų statybą leidžiančių dokumentų išdavimo, todėl pritaikius ieškovės prašomą griežčiausią poveikio priemonę – ūkinio pastato nugriovimą – būtų neproporcingai suvaržytos jų teisės, o jos turėtų patirti pačias griežčiausias poveikio priemones, nors yra nekaltos ir savo veiksmais niekaip neprisidėjo prie padarytų teisės normų pažeidimų. Šiuo atveju, atsakovės neprisidėjo prie panaikintų pastatų statybą leidžiančių dokumentų išdavimo, statybų pagal panaikintus statybą leidžiančius dokumentus padarinių (jungtis tarp gyvenamojo namo ir ūkinio pastato) visuomenės interesams mastas yra itin mažas, esamiems reikalavimams prieštarauja tik balkonas, jungiantis pastatą su gyvenamuoju namu. Duomenų apie kitus ūkinio pastato neatitikimus teisės aktų reikalavimams byloje nėra, nors joje dalyvauja visos suinteresuotos institucijos. Dėl to taikyti ūkinio pastato nugriovimo poveikio priemonę, esant galimybei išardyti balkoną ir taip užtikrinti reikalavimą dėl jungties išardymo, nėra teisinio pagrindo.

Atsiliepimu į patikslintą ieškinį atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė patikslintą ieškinį atmesti. Nurodė, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir jame esantys statiniai nėra registruoti Kultūros vertybių registre, tačiau patenka į kultūros paveldo vietovės – (duomenys neskelbtini) gyvenvietės, unikalus kodas Kultūros vertybių registre – (duomenys neskelbtini), teritoriją. Atsakovė įvertinusi pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2019-07-02 akte Nr. KPD-RM-571/2 nustatytus Kultūros vertybių registre registruotos Juodkrantės gyvenvietės duomenis, pradeda registruotos Juodkrantės gyvenvietės apskaitos duomenų tikslinimo procedūras dėl nustatytų kultūros paveldo vietovės urbanistinės struktūros statinių priskyrimo kitų statinių kategorijai. Šiuo atveju, atsakovė pažymėjo, kad statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) sklype, nustatytų paveldosaugos reikalavimų nepažeidžia (išskyrus aprašytas jungtis tarp statinių). Tuo atveju, jei būtų nustatyti kelių asmenų (statytojų, valstybės institucijų) neteisėti veiksmai, teismas turėtų analizuoti asmenų atsakomybės laipsnį ir spręsti dėl proporcingos statybos padarinių šalinimo naštos paskirstymo. Ieškovė nepateikė bei neįrodė atsakovės atsakomybės laipsnio, kokie konkretūs veiksmai sąlygojo galimai neteisėtai išduoto statybos leidimo išdavimą, kokie konkretūs paveldosaugos reikalavimai yra pažeidžiami šiuo metu. Atsakovės pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2019-07-02 aktu Nr. KPD-RM-571/2 statiniams suteiktas urbanistinės struktūros statinių statusas, t. y. jie tapo urbanistinės vietovės – (duomenys neskelbtini) gyvenvietės – vertingosiomis savybėmis. Tuo pagrindu yra draudžiama urbanistinės struktūros statinius griauti.

Atsiliepime į patikslintą ieškinį trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pažymėjo, kad pateiktame ieškinyje ieškovė nekelia teismų atsakomybės klausimo, nenurodo jokių neteisėtų teismo veiksmų, todėl trečiasis asmuo neturėtų dalyvauti tokio pobūdžio byloje. 

Atsiliepimu į patikslintą ieškinį trečiasis asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos su patikslintu ieškiniu sutiko, prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad teismas, spręsdamas dėl statybos, vykdytos pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą, padarinių šalinimo žemės sklype (duomenys neskelbtini), be įstatyminio reglamentavimo privalo vadovautis ir Kuršių nerijos nacionalinio parko specialiuoju teritorijų planavimo dokumentu bei bendruoju planu. Teismas remdamasis šiuose teritorijų planavimo dokumentuose įtvirtintais teritorijų tvarkymo sprendiniais, kuriais nustatyta, kaip turi būti tvarkomas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), turi priimti sprendimą, kuriuo leistų statytojui/turto savininkui per nustatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinius ar jų dalis.

Kiti dalyvaujantys byloje asmenys atsiliepimų į patikslintą ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai palaikė likusius neišspręstus 2020-05-25 patikslinto ieškinio reikalavimus ieškinyje išdėstytais motyvais ir prašė juos tenkinti, laikėsi pozicijos, kad ieškinyje nurodytų kaltų asmenų atsakomybė yra solidari, kadangi atsakovų veiksmai yra bendri, persipynę tarpusavyje, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika detaliojo planavimo procese atsakomybė negali būti daloma. Atstovas T. B. pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu teismas spręs, kad kaltų asmenų atsakomybė yra dalinė, tokiu atveju kalti asmenys turėtų atsakyti lygiomis dalimis, kadangi ieškovė neturi objektyvių duomenų dėl kiekvieno asmens kaltės laipsnio. Atstovai taip pat laikėsi pozicijos, kad šiuo atveju nėra pagrindo vertinti Inspekcijos, kaip Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjos, atsakomybės.

Atsakovių Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės atstovė su neišspręstais patikslinto ieškinio reikalavimais iš esmės sutiko, pažymėjo, kad šiuo atveju turėtų būti taikoma dalinė atsakomybė (lygiomis dalimis) ir nustatyti visi kalti asmenys, kurių lėšomis turi būti šalinami neteisėtos statybos padariniai. Taip pat nurodė, kad atsakomybė tenka ir pačiai ieškovei bei statytojui/užsakovui V. B..

Atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, atstovės su patikslinto ieškinio dalimi, kuri apima atsakovės atsakomybės klausimus, nesutiko, prašė patikslinto ieškinio reikalavimus Aplinkos apsaugos departamento atžvilgiu atmesti. Nurodė, kad vien dalyvavimas teritorijų planavimo procese nėra pagrindas priteisti žalą, nėra įrodytos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos.

Atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, atstovės teismo posėdyje laikėsi pozicijos, kad atsakingų (kaltų) asmenų atsakomybė turi būti individualizuojama, o vien dalyvavimas derinimo procedūrose kaltės neužtraukia. Šiuo atveju ieškovė nepagrindė atsakovės neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio. Mano, kad teismas turėtų vertinti ir pačios ieškovės (Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjos) atsakomybės klausimą.    

Atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad turėtų būti nustatyta dalinė kaltė (atsakomybė) kiekvienos institucijos. Hipotetiškai galima įžvelgti tam tikrą Kultūros paveldo departamento atsakomybės laipsnį, tačiau turi būti konkrečiai įvardijami neteisėti veiksmai. Mano, kad ieškinys dalyje dėl likusių neišspręstų reikalavimų nėra įrodytas. Taip pat mano, kad šiuo atveju yra ieškovo ir atsakovo sutaptis, kadangi Klaipėdos apskrities viršininko administracija buvo viena iš pagrindinių institucijų, dalyvavusių planavimo procese ir turi būti sprendžiama dėl jos atsakomybės.

Atsakovas R. G. ir jo atstovas su atsakovui pareikštais neišspręstais patikslinto ieškinio reikalavimais nesutiko, teismo posėdyje palaikė atsiliepime, rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytą poziciją. Nurodė, kad R. G. nėra tinkamas atsakovas. Detalusis planas buvo parengtas tinkamai, tačiau netinkamai buvo parengtas techninis projektas (pagal techninį projektą pastatyti statiniai ne taip, kaip numatė detalusis planas). R. G. akcentavo statytojo V. B., projektuotojų atsakomybę; jo atstovas pažymėjo, kad atsakomybė tenka detalųjį planą derinusiosioms institucijoms, tarp jų ir ieškovei. Atsakovo R. G. atžvilgiu neįrodytos civilinės atsakomybės sąlygos.

Atsakovių J. D., J. P., N. B. atstovas teismo posėdyje palaikė atsakovių procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, prašė patikslintą ieškinį likusioje dalyje atmesti kaip neįrodytą ir nepagrįstą. Nurodė, kad statybos padarinių šalinimo būdas jau yra parinktas Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, kuri yra vykdoma, kiek tai priklauso nuo atsakovių valios. Pažymėjo, kad niekas negali pasakyti, kokių reikalavimų tie projektiniai dokumentai neatitinka. Šiuo atveju atsakovių, kurios yra sąžiningos turto įgijėjos, atžvilgiu reikalavimai nereiškiami, turi būti aiškiai identifikuojamos atsakomybės ribos. Nurodė ir tai, kad Inspekcija yra netinkama ieškovė, kadangi ji taip pat yra atsakingas subjektas, be to, ieškovė nevykdė įrodinėjimo pareigos. Akcentavo, kad Statybos įstatymas negali būti taikomas mechaniškai ir reikia vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo, proporcingumo principais. Mano, kad šiuo atveju solidari atsakomybė negalima, o ieškovė pasirinko neįrodinėti atsakomybės laipsnio, todėl patikslintas ieškinys turi būti atmestas.

Atsakovės O. L. V. atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo atveju ieškovas sutampa su atsakovu, todėl procesas negalimas. Ieškovė ieškinio netikslino, nors Klaipėdos apygardos teismas pasakė, kad solidari kaltų asmenų atsakomybė negalima. Teismas negali atlikti ieškovo pareigų, todėl prašė nutraukti bylą. Taip pat pritarė atsakovių J. D., J. P., N. B. atstovo argumentams, sutiko su atsakovo R. G. pozicija, kad R. G. nėra tinkamas atsakovas, pritarė teisingumo, protingumo, sąžiningumo, proporcingumo principų taikymui.

Kiti dalyvaujantys byloje asmenys į teismo posėdį (posėdžius) neatvyko (nedalyvavo nuotoliniu būdu), byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

patikslintas ieškinys likusioje (neišspręstų reikalavimų) dalyje tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patenkantis į saugomą, Kuršių nerijos nacionalinio parko, UNESCO pasaulio paveldo teritoriją, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Sklypą valstybinės žemės nuomos sutarčių pagrindu valdo ir naudoja pastatų savininkai atsakovai D. A., J. P., J. D., N. (N.) B. ir O. L. V.. Šiame sklype stovi statiniai – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui D. A.; ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis priklauso atsakovėms J. P., J. D., N. B.; ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei O. L. V.. Paminėtų ginčo pastatų statyba buvo atlikta pagal 2004-04-15 išduotą statybos leidimą. Statybos leidime nurodoma, kad atliekama nauja statyba (Klaipėdos apygardos teismo administracinės bylos Nr. I-263-152/2009, 1 tomas, b. l. 54). Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai (buvęs pavadinimas Klaipėdos apygardos administracinis teismas) 2009-09-04 sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-263-162/2009, nusprendė panaikinti minėtų pastatų statybą leidžiančius dokumentus: 1) Neringos savivaldybės tarybos 2001-01-26 sprendimą Nr. 06 „Dėl teritorijos adresu (duomenys neskelbtini) (naujas numeris (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (naujas numeris (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (naujas numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), detalaus plano patvirtinimo“; 2) Neringos savivaldybės administracijos 2002-11-04 patvirtintą projektavimo sąlygų sąvadą gyvenamojo namo su ūkiniu pastatu ir priklausiniais projektavimui, adresu (duomenys neskelbtini); 3) Neringos savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus 2004-04-15 išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini), naujai statybai; 4) Neringos savivaldybės tarybos 2002-10-21 sprendimą Nr. 181 ,,Dėl pritarimo infrastruktūros plėtojimo sutarčiai“; 5) 2002-10-21 sutartį Nr. 13 ,,Dėl infrastruktūros plėtojimo“, sudarytą tarp Neringos savivaldybės ir T. P., A. S., N. B. ir V. B.. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2010-10-11 nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A525-1112/2010, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009-09-04 sprendimą paliko nepakeistą, tačiau, panaikinus administracinius aktus, liko neišspręstas šių aktų pagrindu vykdytos statybos padarinių šalinimo klausimas. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2012-04-19 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-1115 (16.31) yra pažymėta, kad žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), su gyvenamuoju namu blokuojamas ūkinės paskirties statinys žymimas Nr. 2, kitas priklausinys – Nr. 3, tuo tarpu gyvenamasis namas pažymėtas Nr. 1.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose numatyta, kad, jeigu teismas savo sprendimu panaikina statybą leidžiančio dokumento galiojimą, jis savo sprendimu: 1) įpareigoja statytoją (užsakovą), jeigu jo nėra, – statinio ar jo dalies savininką, valdytoją, naudotoją, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininką, valdytoją ar naudotoją per nustatytą terminą teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 2) įpareigoja statytoją (užsakovą) ar kitą šios dalies 1 punkte nurodytą asmenį per nustatytą terminą teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis išardyti perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ar atstatyti (atkurti) kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), kurį (kurią) nugriovus (išardžius) buvo pažeistas viešasis interesas; 3) leidžia šios dalies 1 punkte nurodytam asmeniui per nustatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį, jeigu toks statinio perstatymas ar pertvarkymas yra galimas pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; šių veiksmų per nustatytą terminą neatlikus, – vykdyti šios dalies 1 ar 2 punkte nurodytus reikalavimus; 4) įpareigoja kompetentingas institucijas per nustatytą terminą pagal statytojo (užsakovo) ar kito šios dalies 1 punkte nurodyto asmens tinkamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus (jeigu tai būtina), jeigu statinio statyba nepažeidžia galiojančių detaliųjų planų ar žemės valdos projektų (jeigu jie privalomi), taip pat bendrųjų planų ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinių ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, išduoti naują statybą leidžiantį dokumentą tuo atveju, kai statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas neteisėtai dėl kompetentingų institucijų neteisėtai atliktų procedūrų.

Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyti įpareigojimo pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinius neįvykdymo padariniai – šių veiksmų per nustatytą terminą neatlikus, – turi būti vykdomi šios dalies 1 ar 2 punkte nurodyti reikalavimai. Ši įstatymo norma yra imperatyvi.

Kaip jau buvo minėta, Klaipėdos apygardos teismas įsiteisėjusia 2021-11-11 nutartimi, pakeisdamas ir iš dalies panaikindamas Klaipėdos apylinkės teismo 2021-05-07 sprendimą, įpareigojo atsakovus D. A., J. P., J. D., N. B., O. L. V. per 24 mėnesius nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, pertvarkyti ginčo statinius (statomą gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); statomą ūkinį pastatą, kuris statomas vietoje buvusių statinių – dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) taip, kad jie atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, o Klaipėdos apylinkės teismo 2021-05-07 sprendimo dalis, kuriomis patikslintas ieškinys atmestas (dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo kaltų ir statinių savininkų lėšomis) ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, panaikino ir bylą dėl šios dalies perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas dėl neteisėtų statybų kaltus asmenis, turėtų įvertinti, kaip (kokia apimtimi) valstybės institucijos prisidėjo prie statybos išduodamos statybos leidimą ir su juo susijusius dokumentus, kitas reikšmingas su institucijų pareigų vykdymu (neveikimu) susijusias aplinkybes ir dėl jų šioms institucijoms tenkančią neteisėtai pastatytų statinių griovimo išlaidų dalį. Taip pat turėtų būti įvertinta, ar statytojai neprisidėjo prie sprendimų dėl neteisėtų statybas leidžiančių dokumentų priėmimo. Be to, teisėjų kolegija pažymėjo, kad kiekvieno kalto asmens kaltė turi būti individualizuojama, nustatant, kokia konkrečia dalimi jis turi dengti padarinių šalinimo išlaidas.

Taigi šioje byloje nagrinėjami ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimai dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo kaltų ir statinių savininkų lėšomis (patikslinto ieškinio 4-9 reikalavimai). 

Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismas, nustatęs pagrindą taikyti Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–2 punktuose įtvirtintas statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemones, turėtų išsiaiškinti ir atitinkamai argumentuoti, kas yra atsakingas (atsakingi) už statybą leidžiančio dokumento išdavimą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir todėl privalo dengti išlaidas už statybos padarinių šalinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 86 punktas).

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, byloje panaikinus statybos leidimą ir taikant neteisėtos statybos teisinius padarinius, turi būti nustatomi dėl neteisėto statybos leidimo išdavimo kalti asmenys, kurių neteisėti veiksmai lėmė ir statybos neteisėtumą bei sudarė pagrindą nugriauti tokius statinius. Tuo atveju, jei būtų nustatyti kelių asmenų (statytojų, valstybės institucijų) neteisėti veiksmai, teismas turėtų analizuoti asmenų atsakomybės laipsnį ir spręsti dėl proporcingos statybos padarinių šalinimo naštos paskirstymo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-20 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-915/2018 34 punktą).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020-12-17 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-611/2020, pažymėjo, kad kadangi kasacinio teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad tokio pobūdžio bylose kaip nagrinėjamoji toje pačioje byloje turi būti sprendžiami tiek neteisėtos statybos ir (ar) statybos pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą padarinių šalinimo, tiek kaltų asmenų, kurių lėšomis turi būti šalinami padariniai, nustatymo, tiek žalos atlyginimo klausimai, atsižvelgiant į proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, siekiant išvengti neproporcingos naštos asmenims, teisėjų kolegijos nuomone, kiekvieno kalto asmens kaltė turi būti individualizuojama, nustatant, kokia konkrečia dalimi jis turi dengti padarinių šalinimo išlaidas. Priešingu atveju atsakovams, kaip solidariesiems skolininkams dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo išlaidų dengimo, galėtų tekti neproporcinga našta dengti savo lėšomis visas padarinių šalinimo išlaidas, o po to tektų Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.279 straipsnyje nustatyta tvarka reikšti regresinį reikalavimą kitiems dėl neteisėtos statybos kaltiems asmenims.

Atsižvelgiant į šiuos kasacinio teismo ir apeliacinės instancijos teismo išaiškinimus, ieškovės atstovų argumentai dėl solidarios kaltų asmenų atsakomybės atmestini kaip nepagrįsti.

Statyba, vykdoma (įvykdyta) pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, yra neteisėta; jos rezultatas – pastatytas statinys taip pat laikomas neteisėtai pastatytu statiniu. Statyba pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą sukelia civilinius ir kitus teisinius padarinius. Jei statinys pastatytas pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, yra pagrindas riboti savininko nuosavybės teisę, įpareigojant jį susilaikyti nuo aktyvių nuosavybės teisės įgyvendinimo veiksmų – draudžiant savininkui disponuoti ir naudotis tokiu nekilnojamojo turto objektu (CK 4.103 straipsnio 1 dalis).

Pripažinus statybą leidžiantį dokumentą neteisėtu ir būtinumą pašalinti tokios neteisėtos statybos padarinius nugriaunant pastatytą statinį, atitinkami asmenys gali būti įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus.

Visų pirma, statytojas (užsakovas), jeigu jo nėra, – statinio ar jo dalies savininkas, valdytojas, naudotojas, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininkas, valdytojas ar naudotojas gali būti įpareigotas nugriauti statinį, pastatytą pagal neteisėtą statybą leidžiantį dokumentą. Ši pareiga, be kita ko, apima iniciatyvos, organizacinius, įskaitant sąnaudų apskaičiavimo, faktinio statinio nugriovimo organizavimo, komunikavimo su teismo sprendimu nustatytais kaltais dėl tokios neteisėtos statybos asmenimis dėl finansavimo pareigos įvykdymo ir kt. tokios pareigos įgyvendinimo aspektus. Ši pareiga nurodytiems asmenims kyla nepriklausomai nuo to, ar ir kokiu laipsniu bus nustatyta paties statytojo (užsakovo), o jeigu jo nėra, – statinio ar jo dalies savininko, valdytojo, naudotojo, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininko, valdytojo ar naudotojo, kaltė dėl neteisėtos statybos.

Antra, teismo sprendimu nustatytiems kaltiems asmenims proporcingai jų kaltei kyla pareiga prisidėti prie neteisėtos statybos padarinių šalinimo kompensuojant asmeniui, kuriam nustatyta pareiga nugriauti neteisėtai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę, šių padarinių pašalinimo išlaidas (pareiga kompensuoti padarinių šalinimo išlaidas ar jų dalį). Nors Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas tiesiogiai neįvardija (neapibrėžia) kaltų asmenų (nepateikia jų sąrašo), sisteminė Statybos įstatymo analizė leidžia daryti išvadą, kad tai yra kompetentingi subjektai, dalyvaujantys statybą leidžiančio dokumento išdavimo procese (Statybos įstatymo 27 straipsnio 24, 26 dalys).

Ieškovė bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad kaltais asmenimis, kurių lėšomis turi būti šalinami neteisėtos statybos padariniai, pripažintini: Neringos savivaldybė, Neringos savivaldybės administracija; Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija; Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (vietoje buvusio Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento); Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos; detalųjį planą parengęs architektas R. G.; statinio projektuotojai – projekto dalių vadovai, J. L. ir M. Z.. Dalis atsakovų nurodė, kad turi būti sprendžiamas ir pačios ieškovės, kaip Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teisių ir pareigų perėmėjos, taip pat užsakovo (statytojo) V. B. atsakomybės klausimas.

Minėta, kad ieškovė po Klaipėdos apygardos teismo 2021-11-11 nutarties priėmimo šioje byloje netikslino ieškinio, neįrodinėjo atsakovų (kaltais pripažintinų asmenų) dalinės atsakomybės, teismui sprendžiant, jog nėra pagrindo solidarios atsakomybės taikymui, teigė, jog tokiu atveju kalti asmenys turėtų atsakyti lygiomis dalimis, nes ieškovė neturi objektyvių duomenų dėl kiekvieno asmens kaltės laipsnio.

Statybos įstatyme nepateikiama kaltės sąvoka ar jos nustatymo kriterijai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad taikant Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 1 punktą (šiuo metu galiojančio Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas) asmuo laikomas kaltu, kai jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek buvo būtina, atsižvelgiant į tam asmeniui tenkančias pareigas, nepaisant to, ar tam tikrus veiksmus padarė tyčia ar dėl neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2014).

Bylos duomenimis, įsiteisėjusiais administracinių teismų sprendimais (Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009-09-04 sprendimas administracinėje byloje Nr. I-263-162/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-10-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1112/2010), kurie šioje byloje turi prejudicinę galią (Civilinio proceso kodekso, toliau ir – CPK, 182 straipsnio 2 punktas) nustatyta, kad Neringos miesto savivaldybės valdyba 1999-10-20 sprendimu Nr. 281 nusprendė organizuoti teritorijos, adresu (duomenys neskelbtini) detaliojo plano rengimą, planavimo organizatoriaus funkcijas pavesdama vykdyti Neringos savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir statybos skyriui. Tuometinė Miesto tvarkymo ir statybos skyriaus viršininkė Z. M. 1999-11-29 patvirtino sąlygas teritorijų planavimo dokumentui rengti, kuriose nurodyta, kad planuojamai teritorijai be kita ko taikomi Vyriausybės 1999-03-19 nutarimu Nr. 308 patvirtinti Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatai (toliau ir – Parko nuostatai) ir KNNP planavimo schema. Detaliojo planavimo organizatorius 2000-02-18 patvirtino planavimo užduotį, nustatydamas planavimo tikslus – nustatyti ir įteisinti, atliktus procedūrinius veiksmus, planuojamoje teritorijoje esamų ir naujai formuojamų sklypų ribas, jų dydžius architektūrinius apribojimus, paskirtį, paminklotvarkinius bei aplinkosauginius reikalavimus, galimybę rekonstruoti esamus pastatus. 2000-11-23 Neringos savivaldybės vyriausiasis architektas V. V. suderino teritorijos (duomenys neskelbtini), detalųjį planą. Neringos savivaldybės taryba 2001-01-26 priėmė sprendimą Nr. 06 „Dėl teritorijos adresu (duomenys neskelbtini) (naujas numeris (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (naujas numeris (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (naujas numeris (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), detalaus plano patvirtinimo“, kurį kaip neteisėtą vėliau panaikino Klaipėdos apygardos administracinis teismas. Neringos savivaldybės tarybos sprendimo, kuriuo buvo patvirtintas minėtas detalusis planas, pagrindu pažeisdama KNNP planavimo schemos nuostatas, Neringos savivaldybės administracija 2002-11-04 patvirtino ir išdavė projektavimo sąlygų sąvadą gyvenamojo namo su ūkiniu pastatu ir priklausiniais projektavimui, adresu (duomenys neskelbtini), o Neringos savivaldybės administracijos Architektūros skyrius 2004-04-15 išdavė statybos leidimą, suteikusį teisę adresu (duomenys neskelbtini), vykdyti gyvenamojo namo su priklausiniais statybos darbus.

Sutiktina su ieškovės argumentais, kad Neringos savivaldybės institucijos, priimdamos minėtus neteisėtus administracinius sprendimus dėl teritorijų planavimo ir statybos nagrinėjamoje teritorijoje, netinkamai vykdė joms pavestas pareigas, numatytas Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 9, 11 ir 13 punktuose, ir kituose norminiuose teisės aktuose, neatsižvelgė į tai, kad saugomos teritorijos tvarkomos ir veikla jose plėtojama pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, statiniai valstybiniuose parkuose projektuojami, statomi ar rekonstruojami vadovaujantis teisės aktais, valstybinių parkų tvarkymo planų (planavimo schemų) sprendiniais. 

Neringos savivaldybės institucijos turėjo užtikrinti, kad jų priimami sprendimai dėl planavimų sąlygų išdavimo, detaliojo plano derinimo, tvirtinimo, ginčo statinių projektavimo sąlygų sąvado išdavimo, techninio projekto derinimo ir statybos leidimo išdavimo neprieštarautų teisės aktams, tačiau savo pareigas vykdė netinkamai. Neringos savivaldybės ir Neringos savivaldybės administracijos veiksmų neteisėtumas iš esmės patvirtintas įsiteisėjusiais administracinių teismų sprendimais, kuriais atliktas Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos elgesio ir veiksmų įvertinimas detaliojo planavimo ir statybos procese.

Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, kurio teises ir pareigas perėmė Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, 1999-11-18 išdavė sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti, kuriose nurodė, kad planuojamai teritorijai turi būti taikoma KNNP planavimo schema. Tačiau minėtos institucijos atstovas G. P., nepaisydamas to, kad teritorijos adresu (duomenys neskelbtini), detaliojo plano sprendiniai prieštaravo KNNP planavimo schemos sprendiniams, vis tiek 2000-11-07 suderino nagrinėjamos teritorijos detalųjį planą, kurio teisėtumas buvo nuginčytas Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-263-162/2009. KNNP planavimo schema buvo patvirtintas, teritorijų planavimo dokumentų registre registruotas, pagal galiojančius teisės aktus ir išduotas planavimo sąlygas (detaliajam planui rengti) ginčo santykiuose privalomas taikyti teritorijų planavimo dokumentas. Sutiktina su ieškovės pozicija, kad Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento veiksmai pritariant ginčo detaliajam planui, kuris prieštaravo KNNP planavimo schemai ir buvo parengtas nesivadovaujant šios institucijos išduotomis planavimo sąlygomis, taip pat užtraukia minėtos institucijos atsakomybę.

Minėta, kad žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patenka į saugomą Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją. Vadovaujantis Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų (patvirtinta Vyriausybės 1999-03-19 nutarimu Nr. 308) 4 punktu Kuršių nerijos nacionalinis parkas tvarkomas pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą (generalinį planą) (KNNP planavimo schemą), o pagal Nuostatų 16 punktą Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija atsako už saugomų kraštovaizdžio kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugą, organizuoja ir koordinuoja jų nuolatinę priežiūrą ir tvarkymą, skatina pažintinį turizmą, racionalų gamtos išteklių ir kultūros paveldo naudojimą, pagal kompetenciją kontroliuoja, kad fizinių ir juridinių asmenų veikla Nacionaliniame parke atitiktų nustatytąjį Nacionalinio parko apsaugos ir naudojimo režimą, turi kitų teisės aktuose nustatytų teisių ir pareigų. Nagrinėjamu atveju Direkcija, derindama ginčo detalųjį planą, 2000-11-02 raštu Nr. 07-01-385 neprieštaravo detaliojo plano sprendiniams. Tokiu būdu Direkcija neužtikrino, kad jos sprendimai dėl teritorijų planavimo dokumentų derinimo neprieštarautų aukštesnės galios teisės aktams, o veikla, susijusi su teritorijų planavimu ir statinių statyba Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje, būtų vykdoma griežtai laikantis KNNP planavimo schemos sprendinių. Taigi teisės aktais jai nustatytas pareigas Direkcija taip pat vykdė netinkamai.

 Byloje taip pat nustatyta, kad ginčo detalusis planas buvo parengtas vadovaujantis ir Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygardos viršininko A. G. 1999-11-19 patvirtintomis sąlygomis detaliesiems planams rengti, kuriose buvo įrašytas reikalavimas planuojamai teritorijai taikyti KNNP planavimo schemą. Visgi nepaisant pastarojo teritorijų planavimo dokumento sprendinių Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygardos viršininkas A. G. 2000-11-06 derinimu Nr. 00/26 suderino teritorijos adresu (duomenys neskelbtini), detalųjį planą. Detaliojo plano sprendiniams buvo pritarta, nors rengiant detalųjį planą nesivadovauta Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 21 straipsniu, nustačiusiu planuojant nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijoje tvarkymo, pritaikymo ar statybos darbus prievolę atlikti istorinius – urbanistinius tyrimus. Be to, nebuvo parengta ir nekilnojamosios kultūros vertybės U12 – (duomenys neskelbtini) gyvenvietės pagrindiniame dosje nurodyta individuali teritorijos regeneravimo programa, kurią reikėjo parengti, norint regeneruoti ir sutvarkyti urbanistinės vertybės teritoriją. Šios aplinkybės nustatytos Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009-09-04 sprendimu. Tokiu būdu Kultūros vertybių apsaugos departamento, kurio teises ir pareigas perėmė Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos,  veiksmai pritariant ginčo detaliajam planui, kuris prieštaravo KNNP planavimo schemai ir buvo parengtas nesivadovaujant šios institucijos išduotomis planavimo sąlygomis, suponuoja išvadą, kad Kultūros paveldo departamentas taip pat laikytinas atsakingu asmeniu (institucija), kurios lėšomis turi būti dengiamos neteisėtos statybos padarinių šalinimo (griovimo) išlaidos, jeigu statiniai nebus pertvarkyti pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus.

Dėl Aplinkos apsaugos departamento ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovių išsakytų argumentų, kad vien dalyvavimas detaliojo plano derinimo procedūrose institucijų kaltės neužtraukia, pažymėtina, kad kiekviena institucija veikia savo kompetencijos ribose, atitinkamai ir rengiant, derinant teritorijų planavimo dokumentus. Derinimo procedūra nėra savitikslė ir tik nuo pačių institucijų (jose dirbančių pareigūnų/tarnautojų) požiūrio priklauso, ar dalyvavimas šioje procedūroje bus formalus ar ne. Būtent derinimo procedūros metu atsakingos institucijos ir turi patikrinti, ar pateiktas derinti teritorijų planavimo dokumentas atitinka atitinkamo lygmens planavimo dokumentų nuostatas, galiojančius aukštesnio ir to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir teritorijų planavimo normų reikalavimus, kitų teisės aktų reikalavimus, ar įvykdytos planavimo sąlygos ir kt. Būtent kompetentingos institucijos turi pareigą savo veiklą vykdyti taip, kad jų veiksmai ir sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Net jeigu kompetentingos institucijos stokoja išteklių ar laiko teisėtiems sprendimams priimti, tokia situacija vertintina kaip valstybės klaida, o valstybės klaidos negali būti taisomos privačių asmenų sąskaita.

Dėl atsakovo R. G. atsakomybės ieškovė nurodė, kad teritorijos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), detalųjį planą parengė architektas R. G., kurio kvalifikaciją detaliųjų planų rengimo srityje tuo metu patvirtino kvalifikacijos atestatas Nr. 8493. Vadovaujantis Detaliųjų planų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996-11-15 įsakymu Nr. 159, 60 punktu, rengdamas detaliojo plano dokumentus, rengėjas privalėjo vadovautis teritorijų planavimo normų sąvadu ir buvo atsakingas už pasekmes, dėl jo kaltės atsiradusias planavimo proceso ir procedūrų metu. Atsakovas R. G. su tokia ieškovės pozicija nesutiko. Teismui pateikė 2000-04-20 sutartį, sudarytą su R. G. architektūros firma, kuri pradėjo ginčo detaliojo plano rengimo darbus, tačiau šiuos darbus perėmė ir užbaigė UAB „Pamario projektai". Atsakovas pažymėjo, kad paminėti juridiniai asmenys yra išregistruoti iš Juridinių asmenų registro, ir atsakovas nėra šių subjektų teisių ir pareigų perėmėjas. Nagrinėjamu atveju sutiktina su atsakovo teiginiu, kad reikalavimas dėl civilinės atsakomybės taikymo turėtų būti reiškiamas ne specialistui, vykdžiusiam atitinkamas funkcijas, t. y. atsakovui, o sutartinių teisinių santykių šaliai – 2000-04-20 sudarytos projektavimo darbų sutarties šaliai individualiai R. G. architektūros firmai ar UAB „Pamario projektai“. Teismo vertinimu ieškovė nepagrįstai architektą R. G. tapatina su minėtais juridiniais asmenimis, tačiau R. G. nėra šių subjektų teisių ir pareigų perėmėjas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad R. G. nebuvo Klaipėdos apygardos administracinio teismo nagrinėtos administracinės bylos, kurioje panaikintas ginčo detalusis planas, šalimi.

Be to, atsakovas remiasi kasacinio teismo praktika, pagal kurią detaliojo plano rengėjas negali būti laikomas kaltu asmeniu Statybos įstatymo 33 straipsnio prasme. Iš tiesų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020-12-16 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-1075/2020 pasisakė, kad sisteminė Statybos įstatymo analizė patvirtina, kad kaltų asmenų sąvoka Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 1 punkto (šiuo metu galiojančio Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto) kontekste apima kompetentingas institucijas, dalyvavusias statybą leidžiančio dokumento išdavimo procese (pagal įstatymą statybą leidžiančio dokumento išdavimo procese turinčioms tiek pritarimo funkciją, tiek ir konkretaus dokumento išdavimo funkciją). Nei pagal Statybos, nei pagal Teritorijų planavimo įstatymą detaliojo plano sprendinius parengę asmenys nėra laikomi kompetentingomis institucijomis, dalyvaujančiomis statybą leidžiančio dokumento išdavimo procese. Kasacinis teismas šioje nutartyje taip pat pažymėjo, kad vien ta aplinkybė, kad detaliojo plano rengėjai yra rinkos profesionalai, jiems keliami aukšti kvalifikacijos reikalavimai, būtent jie atlieka situacijos analizę ir yra geriausiai įsigilinę į atitinkamo dokumento turinį, laiko prasme ilgiausiai dalyvauja detaliojo plano rengimo procese, nereiškia, kad projekto rengėjams yra patikėtos tam tikros valstybinės funkcijos. Kad ir kokio lygio profesionalai būtų projekto rengėjai, tai negali eliminuoti kompetentingų institucijų atsakomybės už teritorijų planavimo ir statybą leidžiančio dokumento teisėtumo procesą.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, paminėtą kasacinio teismo praktiką teismas sprendžia, kad patikslinto ieškinio reikalavimai atsakovo R. G. atžvilgiu yra nepagrįsti, neįrodyti, todėl atmestini (CPK 178 straipsnis).

Dėl atsakovų J. L. ir M. Z. atsakomybės ieškovė nurodė, kad gyvenamojo namo su ūkiniu pastatu ir priklausiniais adresu (duomenys neskelbtini) statybos projekto, kurio pagrindu buvo išduotas statybos leidimas, vadovas buvo J. L. (Kvalifikacijos atestatas Nr. 10611), o projekto dalies vadovas M. Z. (Kvalifikacijos atestatas Nr. 5077, Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos specialisto atestatas Nr. 229S). Ieškovė pažymėjo, kad pagal tuo metu galiojusio Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, statinio projektas turėjo būti rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, o projektuotojui teko atsakomybė už tai, kad statinio projektas atitiktų įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas (Statybos įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas J. L. mirė (duomenys neskelbtini), atsakovo procesines teises ir pareigas šioje civilinėje byloje perėmė jo sutuoktinė A. L.. Kaip teisingai buvo pažymėta Klaipėdos apylinkės teismo 2021-05-07 sprendime A. L., būdama mirusiojo įpėdine ir priimdama jo palikimą, negali priimti asmeninių neturtinių palikėjo teisių ir pareigų, kurios yra susijusios išskirtinai su palikėjo asmeniu. Tuo pagrindu laikytina, kad nėra jokio teisinio pagrindo atsakovei A. L. prisiimti atsakomybę už prievoles, atsiradusias iš palikėjo J. L. asmeninių neturtinių teisių ir pareigų įgyvendinimo, vykdant statinių projektavimo darbus.

Ginčo statinių statybą leidžiančius dokumentus, kurie panaikinti įsiteisėjusiu administracinio teismo sprendimu, išdavė atitinkamos kompetentingos institucijos, kurios atitinkamu laikotarpiu nagrinėjo ir vertino statybą leidžiančių dokumentų išdavimo klausimą. Ieškovė patikslintame ieškinyje konkrečiai nedetalizavo statinio projekto dalies vadovo M. Z. civilinės atsakomybės sąlygų, kurioms esant atsakovas turėtų pareigą finansuoti neteisėtos statybos padarinių šalinimą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad atsakovas M. Z. žinojo, kad valstybinės institucijos išdavė statybą leidžiančius dokumentus, kurie neatitiko įstatymų ir kitų teisės aktų keliamų reikalavimų. Be to, nei J. L., nei M. Z. nebuvo Klaipėdos apygardos administracinio teismo nagrinėtos administracinės bylos šalimis ir negalėjo šioje byloje ginti savo interesų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, patikslinto ieškinio reikalavimai atsakovų A. L. ir M. Z. atžvilgiu taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

Teismo posėdyje dalyvavę atsakovų atstovai (didžioji jų dalis) pasisakė, kad šiuo atveju atsakomybė dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo tenka ir pačiai ieškovei.

Ginčo detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo metu galiojusios redakcijos Teritorijų planavimo įstatymo 30 straipsnis numatė, kad valstybinė teritorijų planavimo priežiūra – tai bendrųjų, detaliųjų ir specialiųjų teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo ir viešo svarstymo procedūrų kontrolė, taip pat šių sprendinių tikrinimas pagal teritorijų planavimo normų sąvado reikalavimus. Priežiūros bendrąją tvarką nustato Vyriausybės patvirtinti teritorijų planavimo priežiūros nuostatai. Pagal minėto įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktą savivaldybių teritorijų bendrojo planavimo, detaliojo planavimo, savivaldybės ir fizinių bei juridinių asmenų lygmens specialiojo planavimo valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliko apskrities viršininkas. Pagal minėto įstatymo 31 straipsnį priežiūrą atliekančios institucijos pareigūnai, be kita ko, tikrina, ar teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo, viešo svarstymo procedūra atitinka teisės normas, ar sprendimai atitinka teritorijų planavimo normų sąvadą; kai nustatyti pažeidimai, reikalauja ištaisyti teisės normų pažeidimus ir laikytis teritorijų planavimo normų sąvado, taip pat kai nustatyti pažeidimai, reikalauja papildomo derinimo ar ekspertizės, taiko administracinio poveikio priemones nesilaikantiems reikalavimų; teikia motyvuotas išvadas teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančiai institucijai dėl dokumento tvirtinimo tikslingumo.

Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1996-11-15 įsakymu Nr. 159 patvirtintų Detaliųjų planų taisyklių 42 punktas numatė, kad detaliojo plano derinimo procedūrą sudaro: 1) sprendinių derinimas su savivaldybės bendrojo plano ir specialiųjų planų sprendiniais ir besiribojančių teritorijų detaliųjų planų sprendiniais, įregistruotais teritorijų planavimo dokumentų registre; 2) sprendinių pasekmių vertinimas su vertinimo subjektais; 3) tikrinimas teritorijų planavimo priežiūros institucijoje. Tikrinimui teikiami planuojamos teritorijos raidos programa, detaliojo plano sprendiniai ir detaliojo planavimo procedūrų dokumentai. Tikrinimo rezultatas yra patikrinimo aktas. Teritorijų planavimo priežiūros bendrąją tvarką nustato Vyriausybės patvirtinti teritorijų planavimo priežiūros nuostatai (Detaliųjų planų taisyklių 44 punktas). Pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros nuostatus, patvirtintus Vyriausybės 1997-04-16 nutarimu Nr. 370, 14.3.1 punktą apskrities viršininkui buvo pavesta atlikti savivaldybių teritorijų bendrojo planavimo, detaliojo planavimo ir specialiojo planavimo valstybinę priežiūrą, teikti detaliųjų planų patikrinimo išvadas juos tvirtinančioms savivaldybių taryboms arba valdyboms. Pagal minėtų Detaliųjų planų taisyklių 45 ir 46 punktus detaliuosius planus tvirtina savivaldybės taryba; tvirtinimui teikiami tik suderinti, viešai apsvarstyti ir patikrinti teritorijų planavimo priežiūros institucijos detalieji planai.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad detaliojo teritorijų planavimo dokumento, sudariusio prielaidas neteisėtai statybai, patikrinimą atliko ir 2000-12-29 teigiamą patikrinimo išvadą, kad teritorijų planavimo dokumento projektas gali būti teikiamas tvirtinti, pateikė Klaipėdos apskrities viršininko administracija, kurios teises ir pareigas, susijusias su teritorijų planavimu ir statybos valstybine priežiūra, perėmė Inspekcija. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, atlikdama patikrinimą, jokių detaliojo plano neatitikimų įstatymų reikalavimams, Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų sprendiniams, kitiems teisės aktams nenustatė.

Taigi nagrinėjamu atveju Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teigiama teritorijų planavimo dokumento patikrinimo išvada sudarė teisines sąlygas kompetentingai institucijai tvirtinti teritorijų planavimo dokumentą, kuris įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo panaikintas kaip prieštaraujantis įstatymams, todėl teismo vertinimu pati ieškovė netinkamai vykdė teisės aktais jai nustatytas pareigas, todėl ir ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pripažintina kaltu asmeniu, kurio lėšomis turėtų būti vykdomas padarinių pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą šalinimas.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-20 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-915/2018 34 punkte suformuluotą teisės aiškinimo taisyklę, taikant neteisėtos statybos teisinius padarinius, turi būti nustatomi dėl neteisėto statybos išdavimo kalti asmenys, nustatomas jų atsakomybės laipsnis ir sprendžiama dėl proporcingos statybos padarinių šalinimo naštos paskirstymo. Taigi, teismas privalo ex officio (pagal pareigas) spręsti nurodytus klausimus net ir nesant pareikšto atitinkamo šalių reikalavimo (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-16 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-1075/2020).

Teismo vertinimu Inspekcija, pareiškusi reikalavimą dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo naštos paskirstymo, žinodama įsiteisėjusiais teismų sprendimais esant konstatuotus Klaipėdos apskrities viršininko administracijos neteisėtus veiksmus, atsakovams šioje byloje keliant pačios Inspekcijos atsakomybės klausimą, turėjo suprasti ir tikimybę, kad dalis naštos jai gali tekti kaip institucijai, perėmusiai Klaipėdos apskrities viršininko administracijos funkcijas.

Nors dalis atsakovų bylos nagrinėjimo metu kėlė užsakovo (statytojo) V. B. atsakomybės klausimą, tačiau, kaip minėta, bylos dalis dėl jam pareikštų reikalavimų yra išspręsta įsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo 2021-05-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3-793/2021, kuriuo ieškovės patikslintas ieškinys dėl atsakovui V. B. pareikštų reikalavimų atmestas, todėl teismas neturi teisinio pagrindo iš naujo pasisakyti ir spręsti dėl V. B. pareikštų reikalavimų.

Klaipėdos apygardos teismas 2021-11-11 nutartyje nurodė, kad taip pat turėtų būti įvertinta, ar statytojai neprisidėjo prie sprendimų dėl neteisėtų statybas leidžiančių dokumentų priėmimo. Pažymėtina, kad ieškovė, be aukščiau nurodytų institucijų ir asmenų, jokių kitų asmenų kaltės ir atsakomybės neįrodinėjo. Kaip pasisakė kasacinis tesimas vienoje iš nutarčių, viešojo intereso elemento egzistavimas nepaneigia rungtyniškumo, kuris yra pamatinis nacionalinio civilinio proceso principas, ir savaime nesudaro pagrindo kitaip paskirstyti įrodinėjimo naštą – asmuo, nors ir gina ne (išimtinai) savo asmeninį, bet viešąjį interesą, privalo įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą dėl statybos padarinių kraštutinėmis priemonėmis pašalinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 62 punktas). Įvertinęs bylos duomenis, aktualią kasacinio teismo praktiką teismas nenustatė pagrindų spręsti dėl dar kurių nors asmenų (statytojų) atsakomybės, o V. B., atstovavusio visiems statytojams, atžvilgiu ieškinys yra atmestas ir Klaipėdos apylinkės teismo 2021-05-07 sprendimas šioje dalyje yra įsiteisėjęs.

Pažymėtina, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Dėl neteisėtų statybų gali būti padaroma įvairaus pobūdžio žala, kurios viena iš rūšių – statytojo ar kito asmens turėtos išlaidos, susijusios su statinio griovimu ir statybvietės sutvarkymu (tai atitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą žalos sampratą). Tačiau skirtingai nei CK 6.271 straipsnyje reglamentuota atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, pareiga skirti lėšų neteisėtai pastatytam statiniui griauti ir statybvietei sutvarkyti pagal Statybos įstatymą siejama su asmens kalte. Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas yra specialioji teisės norma CK 6.271 straipsnio atžvilgiu, nustatant kaltų asmenų pareigą skirti lėšų statiniui griauti ir statybvietei sutvarkyti, todėl tiek tais atvejais, kai kalti asmenys yra privatūs subjektai, tiek kai jie yra viešojo administravimo subjektai, nurodyta šių asmenų pareiga atsiranda tik esant jų kaltei dėl neteisėtos statybos.

Minėta, kad pagal susiformavusią teismų praktiką, taikant Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 1 punktą (šiuo metu galiojančio Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas) asmuo laikomas kaltu, kai jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek buvo būtina, atsižvelgiant į tam asmeniui tenkančias pareigas, nepriklausomai nuo to, ar tam tikrus veiksmus padarė tyčia ar dėl neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2014).

Nagrinėjamoje byloje prejudiciniais teismų sprendimais nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad nustatytų kaltų asmenų Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Aplinkos apsaugos departamento (kaip Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento teisių ir pareigų perėmėjo), Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Kultūros paveldo departamento (kaip Kultūros vertybių apsaugos departamento teisių ir pareigų perėmėjo), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (kaip Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teisių ir pareigų perėmėjos) atlikti neteisėti veiksmai šiuos kaltės kriterijus atitinka. Nurodytų aplinkybių visuma (tiek detaliojo plano neteisėtas patvirtinimas, tiek leidimo statyti išdavimas) tiesiogiai nulėmė tai, kad statytojas (statytojai) pradėjo vykdyti statybą ir atsirado neteisėti statybos padariniai, kurių šalinimo klausimas sprendžiamas nagrinėjamoje byloje.

Sprendžiant asmenų, kurių lėšomis turi būti nugriautas neteisėtai pastatytas statinys atsakomybės laipsnį teismas atsižvelgia ne tik į teritorijų planavimo ir statybos leidimo išdavimo procesuose dalyvavusių asmenų (institucijų) konstatuotus neteisėtus veiksmus, tačiau ir į tai, kad būtent minėti veiksmai priežastiniu ryšiu susiję su kilusiomis pasekmėmis – neteisėtai išduotu statybą leidžiančiu dokumentu, bei šio priežastinio ryšio rūšį.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, taigi padaryta žala nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėtų veiksmų, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010).

Teismo vertinimu, visus galutinius sprendimus, kurių prieštaravimas aukštesnės galios teisės aktams buvo nustatytas įsiteisėjusiais teismų sprendimais (dėl detaliojo plano patvirtinimo, dėl statybos leidimo išdavimo ir kt.) priėmė Neringos savivaldybė ir Neringos savivaldybės administracija. Būtent šios institucijos turėjo užtikrinti jų išduodamų aktų teisėtumą ir pagrįstumą. Tačiau, kaip jau buvo nurodyta, priimdamos minėtus aktus Neringos savivaldybė ir Neringos savivaldybės administracija (jos pareigūnai) pažeidė (nesilaikė) tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus, kas tiesiogiai lėmė neteisėto leidimo išdavimą ir neteisėtos statybos padarinių atsiradimą (tiesioginis priežastinis ryšys).

Tuo tarpu kiti teismo nustatytų kaltų asmenų veiksmai tik netiesiogiai lėmė neteisėtai išduoto statybos leidimo priėmimo procesą. Teismo vertinimu, jų veiksmai teismo prejudiciniais sprendimais panaikintų aktų priėmimą paveikė netiesiogiai ir mažesne dalimi (netiesioginis priežastinis ryšys).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nagrinėjamojoje byloje teismo nustatytų kaltų dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo asmenų atsakomybė yra dalinė: atitinkamai atsakovų Neringos savivaldybės ir Neringos savivaldybės administracijos kaltės dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo atsakomybės laipsnis sudaro 40 procentų, o atsakovų Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, bei ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos kaltės dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo atsakomybės laipsnis sudaro po 15 procentų. Atsižvelgus į nustatytą kaltų asmenų atsakomybės laipsnį, atitinkamomis nustatytomis proporcijomis paskirstoma ir neteisėtos statybos padarinių pašalinimo našta, t. y. jeigu atsakovai D. A., J. P., J. D., N. B., O. L. V. per teismo nustatytą terminą neįvykdys jiems Klaipėdos apygardos teismo 2021-11-11 nutartimi nustatytų įpareigojimų, neteisėtai pastatyti statiniai turės būti nugriauti panaudojant 40 procentų Neringos savivaldybės ir Neringos savivaldybės administracijos lėšų ir po 15 procentų atsakovų Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, bei ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos lėšų.

Teismas nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo civilinėje byloje Nr. 2-3-793/2021 2021-01-11 priimtos įsiteisėjusios nutarties dėl atsakovų pakeitimo, kuria atsakovai Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos buvo pakeisti į Lietuvos Respubliką, atstovaujamą šių institucijų, tačiau pažymi, kad pagal nagrinėjamai bylą aktualią kasacinio teismo praktiką pareiga kompensuoti statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo išlaidas ar jų dalį tenka konkrečioms kompetentingoms institucijoms, o ne valstybei ar savivaldybei (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-20 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-915/2018, 2018-05-23 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 2020-12-16 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-1075/2020). Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, nėra jokių kliūčių nustatyti, kad dalis neteisėtos statybos padarinių pašalinimo naštos tenka Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, o ne Lietuvos Respublikai, atstovaujamai šios institucijos.

Dėl patikslinto ieškinio 7, 8, 9 reikalavimų (nustatyti, kad atsakovams D. A., J. P., J. D., N. B., O. L. V. neįvykdžius nustatytų įpareigojimų ir nepašalinus statybos padarinių, šiuos padarinius turi teisę pašalinti Inspekcija nugriaudama statinius atsakovų D. A., J. P., J. D., N. B., O. L. V. lėšomis) nei ieškinyje, nei teismo posėdžio metu ieškovės atstovai plačiau nepasisakė, atstovas T. B. nurodė, kad remiasi Statybos įstatymo 33 straipsniu.

Statybos įstatymo 33 straipsnio 4 dalis numato, kad priimdamas vieną iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimų, teismas savo sprendime nurodo, kad, jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas neįvykdomas, statinys ar jo dalis, pastatytas (pastatyta) pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, nugriaunamas (nugriaunama), išardomas (išardoma) ar atstatomas (atstatoma), atkuriamas (atkuriama) statytojo (užsakovo) ar kito šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto asmens lėšomis. Jeigu vykdant byloje dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo priimtą sprendimą dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo Lietuvos valstybei atstovaus Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, teismas, priimdamas vieną iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimų, savo sprendime nurodo, kad statytojo (užsakovo) ar kito šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto asmens lėšomis gali būti įvykdytas tik šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytas reikalavimas.

Teismo vertinimu lingvistinė ir loginė Statybos įstatymo 33 straipsnio analizė suponuoja išvadą, kad, per nustatytą terminą neįvykdžius teismo reikalavimo, statinys, pastatytas pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, gali būti nugriaunamas ne tik statytojo (užsakovo), statinio ar jo dalies savininko, valdytojo, naudotojo, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininko, valdytojo ar naudotojo lėšomis, bet ir teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis. Priešingas aiškinimas neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo, proporcingumo principų (CK 1.5 straipsnis).

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, dėl patikslinto ieškinio 7, 8, 9 reikalavimų teismas sprendžia, kad, vadovaujantis Statybos įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi, yra pagrindas nustatyti, jog atsakovams D. A., J. P., J. D., N. B., O. L. V. neįvykdžius teismo nustatytų įpareigojimų ir nepašalinus statybos padarinių, šiuos padarinius turi teisę pašalinti Inspekcija nugriaudama statinius teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis.

Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010), todėl dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodytų argumentų plačiau nepasisakytina, kadangi teismo vertinimu jie nėra teisiškai reikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Ieškovė civilinėje byloje Nr. 2-3-793/2021 turėjo 354,11 Eur (1222,66 Lt) procesinių dokumentų vertimo išlaidų (4 tomas, b. l. 99-101). Apie kitas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje duomenų nėra.

Atsakovė Neringos savivaldybės administracija civilinėje byloje Nr. 2-3-793/2021 turėjo 1303,83 Eur, o šioje civilinėje byloje turėjo 1580,56 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą, iš viso pirmosios instancijos teisme atsakovė turėjo 2884,39 Eur bylinėjimosi išlaidų. Be to, Neringos savivaldybės administracija turėjo 220,52 Eur išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Atsakovas R. G. civilinėje byloje Nr. 2-3-793/2021 turėjo 4268,96 Eur (3000 Lt, kas atitinka 868,86 Eur, ir 3400,10 Eur), o šioje civilinėje byloje turėjo 1897,28 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą, iš viso pirmosios instancijos teisme atsakovas turėjo 6166,24 Eur bylinėjimosi išlaidų. Be to, R. G. turėjo 726 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ir 1694 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą rengiant kasacinį skundą.

Atsakovė N. B. civilinėje byloje Nr. 2-3-793/2021 turėjo 2922,87 Eur, o šioje civilinėje byloje turėjo 701,80 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą, iš viso pirmosios instancijos teisme atsakovė turėjo 3624,67 Eur bylinėjimosi išlaidų. Be to, N. B. turėjo 1512,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir 25 Eur žyminio mokesčio (75 Eur / 3) išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Atsakovė J. D. civilinėje byloje Nr. 2-3-793/2021 turėjo 2898,61 Eur, o šioje civilinėje byloje turėjo 701,80 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą, iš viso pirmosios instancijos teisme atsakovė turėjo 3600,41 Eur bylinėjimosi išlaidų. Be to, J. D. turėjo 1512,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir 25 Eur žyminio mokesčio (75 Eur / 3) išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė J. D. taip pat mokėjo žyminius mokesčius už teikiamus atskiruosius skundus dėl nutarčių, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu.

Atsakovė J. P. civilinėje byloje Nr. 2-3-793/2021 turėjo 2898,61 Eur, o šioje civilinėje byloje turėjo 701,80 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą, iš viso pirmosios instancijos teisme atsakovė turėjo 3600,41 Eur bylinėjimosi išlaidų. Be to, J. D. turėjo 1512,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir 25 Eur žyminio mokesčio (75 Eur / 3) išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kiti byloje dalyvaujantys asmenys duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Klaipėdos apygardos teismas 2021-11-11 nutartimi, pakeisdamas ir iš dalies panaikindamas Klaipėdos apylinkės teismo 2021-05-07 sprendimą, iš dalies tenkino ieškovės apeliacinį skundą ir iš esmės tenkino 2020-05-25 patikslinto ieškinio 1-3 reikalavimus, tik nustatė ilgesnį terminą įpareigojimams įvykdyti, o atsakovių J. P., J. D., N. B. apeliacinis skundas buvo netenkintas. Šioje byloje likę 4-9 patikslinto ieškinio reikalavimai tenkinami iš dalies (ieškinys atmestas atsakovų R. G., A. L., M. Z. atžvilgiu, pati ieškovė pripažinta kaltu asmeniu, kurio lėšomis turėtų būti vykdomas padarinių pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą šalinimas). Skirstant šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgtina į kaltais ir atsakingais dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo pripažintų asmenų (institucijų) atsakomybės laipsnį.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovių Neringos savivaldybės ir Neringos savivaldybės administracijos priteistina po 71,05 Eur (iš viso 40 proc.), o iš atsakovių Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, priteistina po 53,29 Eur (po 15 proc.) dokumentų vertimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

Atsakovei Neringos savivaldybės administracijai iš ieškovės priteistina 15 proc. pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų, kas sudaro 432,66 Eur, o apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos atsakovei nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Atsakovui R. G. iš ieškovės priteistinos visos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme, t. y. 6166,24 Eur, kadangi patikslinto ieškinio reikalavimai jo atžvilgiu atmesti (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, apimtį, nagrinėjimo trukmę, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo mažinti šių išlaidų. Tuo tarpu atsakovo R. G. turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme ir už kasacinio skundo parengimą nepriteistinos, kadangi iš dalies buvo tenkintas ieškovės apeliacinis skundas, o kasacinį skundą atsisakyta priimti.

Atsakovei N. B. iš ieškovės priteistina 15 proc. pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų, kas sudaro 543,70 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis), o apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos atsakovei nepriteistinos, kadangi jos apeliacinis skundas buvo netenkintas.

Atsakovei J. D. iš ieškovės priteistina 15 proc. pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų, kas sudaro 540,06 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis), o apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos atsakovei nepriteistinos, kadangi jos apeliacinis skundas buvo netenkintas. Atsakovei taip pat nepriteistinos žyminio mokesčio už atskiruosius skundus išlaidos, kadangi skundai buvo netenkinti.

 Atsakovei J. P. iš ieškovės priteistina 15 proc. pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų, kas sudaro 540,06 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis), o apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos atsakovei nepriteistinos, kadangi jos apeliacinis skundas buvo netenkintas.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 130,31 Eur. Ši suma priteistina valstybei proporcingai iš atsakingais dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo pripažintų asmenų: iš atsakovių Neringos savivaldybės ir Neringos savivaldybės administracijos priteistina po 26,06 Eur (iš viso 40 proc.), iš atsakovių Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos priteistina po 19,55 Eur (po 15 proc.) (CPK 96 straipsnio 1, 3 dalys). Pažymėtina, kad ieškovė buvo atleista tik nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo (dabar Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai) 2012-12-10 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, kaip ir buvo nurodęs teismas, priimdamas sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3-793/2021 (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Įsiteisėjus teismo sprendimui, grąžinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams administracinę bylą Nr. I-263-162/2009 (4 tomai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279, 307 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

patikslintą ieškinį likusioje dalyje tenkinti iš dalies.

Kaltais asmenimis dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo pripažinti Neringos savivaldybę ir Neringos savivaldybės administraciją, kurių atsakomybės laipsnis sudaro 40 procentų; Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, kurios atsakomybės laipsnis sudaro 15 procentų; Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, kurios atsakomybės laipsnis sudaro 15 procentų; Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, kurios atsakomybės laipsnis sudaro 15 procentų; Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, kurios atsakomybės laipsnis sudaro 15 procentų.

Atsakovui D. A. per teismo nustatytą terminą neatlikus Klaipėdos apygardos teismo 2021-11-11 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-813-460/2021 nurodytų veiksmų, tai yra neįvykdžius įpareigojimo per 24 mėnesius nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, pertvarkyti statomą gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (2012-04-19 Inspekcijos faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-1115 žymimas Nr. 1) taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, įpareigoti D. A. proporcingai pagal nustatytą atsakomybės laipsnį kaltų asmenų lėšomis per 3 mėnesius nugriauti statomą gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę.

Atsakovėms J. P., J. D., N. B. per teismo nustatytą terminą neatlikus Klaipėdos apygardos teismo 2021-11-11 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-813-460/2021 nurodytų veiksmų, tai yra neįvykdžius įpareigojimo per 24 mėnesius nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, pertvarkyti statomą ūkinį pastatą, kuris statomas vietoje buvusių statinių – dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (2012-04-19 Inspekcijos faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-1115 žymimas Nr. 2) taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, įpareigoti J. P., J. D., N. B. proporcingai pagal nustatytą atsakomybės laipsnį kaltų asmenų lėšomis per 3 mėnesius nugriauti statomą ūkinį pastatą, kuris statomas vietoje buvusių statinių – dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę.

Atsakovei O. L. V. per teismo nustatytą terminą neatlikus Klaipėdos apygardos teismo 2021-11-11 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-813-460/2021 nurodytų veiksmų, tai yra neįvykdžius įpareigojimo per 24 mėnesius nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, pertvarkyti ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (2012-04-19 Inspekcijos faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-1115 žymimas Nr. 3) taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, įpareigoti O. L. V. proporcingai pagal nustatytą atsakomybės laipsnį kaltų asmenų lėšomis per 3 mėnesius nugriauti statomą ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę.

Nustatyti, kad atsakovui D. A. neįvykdžius nustatyto įpareigojimo ir nepašalinus statybos padarinių, šiuos padarinius turi teisę pašalinti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nugriaudama statomą gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), proporcingai pagal nustatytą atsakomybės laipsnį kaltų asmenų lėšomis.

Nustatyti, kad atsakovėms J. P., J. D., N. B. neįvykdžius nustatyto įpareigojimo ir nepašalinus statybos padarinių, šiuos padarinius turi teisę pašalinti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nugriaudama statomą ūkinį pastatą, kuris statomas vietoje buvusių statinių – dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), proporcingai pagal nustatytą atsakomybės laipsnį kaltų asmenų lėšomis.

Nustatyti, kad atsakovei O. L. V. neįvykdžius nustatyto įpareigojimo ir nepašalinus statybos padarinių, šiuos padarinius turi teisę pašalinti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nugriaudama statomą ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), proporcingai pagal nustatytą atsakomybės laipsnį kaltų asmenų lėšomis.

Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.  

Priteisti ieškovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos iš atsakovių Neringos savivaldybės ir Neringos savivaldybės administracijos po 71,05 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovių Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, po 53,29 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovei Neringos savivaldybės administracijai iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 432,66 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovui R. G. iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 6166,24 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovei N. B. iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 543,70 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovei J. D. iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 540,06 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovei J. P. iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 540,06 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovių Neringos savivaldybės ir Neringos savivaldybės administracijos po 26,06 Eur, iš atsakovių Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos po 19,55 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, sumokant priteistas sumas į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, nurodant įmokos kodą – 5662.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo (dabar Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai) 2012-12-10 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemonės palikti galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, grąžinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams administracinę bylą Nr. I-263-162/2009 (4 tomai).

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją išsiųsti viešo registro tvarkytojui VĮ Registrų centrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                                            Kristina Sušinskaitė