Civilinė byla Nr. 3K-3-304/2012                                                                                                             

  Teisminio proceso Nr. 2-60-3-00141-2011-1

  Procesinio sprendimo kategorija 130.3.2 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS        

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Birutės Janavičiūtės ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Afin Leasing AG kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo 2011 m. lapkričio 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo Afin Leasing AG prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Ukrainos Respublikos notaro įstaigos išduotą vykdomąjį įrašą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas ginčas dėl to, ar, užsienio valstybės juridiniam asmeniui kreipusis į Lietuvos Respublikos teismą pripažinti ir leisti vykdyti Ukrainos Respublikos notaro įstaigos išduotą vykdomąjį įrašą ir nustačius, kad skolininkas yra likviduotas, byla nutrauktina CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu – kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka.

Ukrainos Respublikos Kijevo miesto notarinės apygardos notarė L. V. P. 2005 m. lapkričio 10 d. ne ginčo tvarka išdavė vykdomąjį įrašą Nr. 3970, kuriame nurodė nukreipti išieškojimą į įkeistą kilnojamąjį turtą (transporto priemones), priklausantį suinteresuotam asmeniui ribotos atsakomybės bendrovei „SK Terminal“ (skolininkui), siekiant patenkinti pareiškėjo Afin Leasing AG reikalavimą: išieškoti iš skolininko 1 272 971,59 euro pagrindinę skolą, 160 863,24 euro palūkanų, 45 578,76 euro skolą už CASCO draudimą bei 19 135,76 euro delspinigių, iš viso – 1 498 549,35 euro.

Ukrainos Respublikos teisingumo ministerijos Valstybinės vykdomosios tarnybos departamentas priėmė vykdyti vykdomąjį įrašą ir 2005 m. lapkričio 30 d. nutarimu areštavo ribotos atsakomybės bendrovės ,,SK Terminal“ turtą ir uždraudė jį perleisti; 2005 m. gruodžio 1 d. nutarimu nustatė, kad iki nustatyto termino (2005 m. lapkričio 23 d.) skolininkas geruoju skolų ir su jomis susijusių sumų pareiškėjui negrąžino, įkeisto turto buvimo vieta nežinoma, todėl paskelbė jo paiešką.

Ukrainos Respublikos Donecko srities ūkio teismas 2006 m. gegužės 11 d. nutarimu likvidavo ribotos atsakomybės bendrovę „SK Terminal“ ir įpareigojo valstybinės registracijos instituciją išbraukti ją iš Ukrainos Respublikos bendrojo valstybinio įmonių ir organizacijų registrų.

Ukrainos Respublikos teisingumo ministerijos Valstybinės vykdymo tarnybos departamentas 2011 m. birželio 15 d. nutarimu grąžino neįvykdytą vykdomąjį įrašą pareiškėjui ir nurodė, kad jis gali būti pakartotinai pateiktas vykdyti iki 2012 m. birželio 15 d.

Pareiškėjas 2011 m. spalio 25 d. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydamas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Ukrainos Respublikos Kijevo miesto notarinės apygardos notarės 2005 m. lapkričio 10 d. išduotą vykdomąjį įrašą, nurodydamas, kad Lietuvos Respublikoje yra ribotos atsakomybės bendrovei „SK Terminal“ iki likvidavimo priklausiusio pareiškėjui įkeisto kilnojamojo turto – transporto priemonių, kurios saugomos Lietuvos Respublikos muitinės sandėlyje.

II. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties esmė

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo 2011 m. lapkričio 28 d. nutartimi byla nutraukta CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Teismas nurodė, kad civilinis procesas ginčo teisenos tvarka grindžiamas dvišališkumu, t. y. kiekviename procese dalyvauja dvi šalys – ieškovas ir atsakovas. Dviejų šalių dalyvavimas procese sudaro tinkamas sąlygas jam vykti, įgyvendinti rungimosi principą. Esant tik vienai šaliai, procesas negalimas. Bylose dėl pripažinimo ir leidimo vykdyti užsienio teismų procesinius sprendimus dalyvauja pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo, kurie turi atitinkamas procesines teises ir pareigas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ribotos atsakomybės bendrovė ,,SK Terminal“ yra likviduota, sprendė, jog nagrinėjamoje byloje – pripažinti ir leisti vykdyti Ukrainos Respublikos notarės išduotą vykdomąjį įrašą – nėra suinteresuoto asmens, kuris galėtų pasinaudoti procesinėmis gynybos galimybėmis dėl pareikšto prašymo ir kuriam, prašymą patenkinus, tektų pareiga sumokėti skolą ar perduoti daiktus. Dėl to teismas nutraukė bylą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Teismas pažymėjo, kad dėl išieškojimo iš galbūt likusio po nurodytos įmonės likvidavimo turto turi būti sprendžiama kitomis teisinėmis priemonėmis.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu pareiškėjas Afin Leasing AG prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo 2011 m. lapkričio 28 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – prašymą tenkinti arba grąžinti bylą Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

1. Kasatoriaus teigimu, Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas, kad byla nutrauktina, nes skolininkas ribotos atsakomybės bendrovė ,,SK Terminal“ yra likviduota, netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias civilinės bylos nutraukimo pagrindus (CPK 293 straipsnio 1 punktas), užsienių teismų sprendimų pripažinimą (CPK 809 straipsnis), rungimosi principo įgyvendinimą civiliniame procese (CPK 12 straipsnis), proceso dalyvius ir jų statusą (CPK 38, 41 straipsnis), įstatymų taikymo analogiją (CPK 3 straipsnio 6 dalis). CPK 293 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad civilinė byla nutraukiama, jeigu ji nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka. Šis bylos nutraukimo pagrindas atitinka CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte išdėstytos normos turinį ir yra siejamas su bylų priskirtinumu bendrosios kompetencijos teismams. Kasatoriaus prašymas pripažinti vykdomąjį įrašą yra priskirtinas teismų kompetencijai bei nagrinėtinas civilinio proceso tvarka pagal CPK LX skyrių, CPK 809 straipsnio 4 dalį. Kadangi vykdomasis įrašas išduotas kasatoriui, tai jis turi teisę kreiptis į teismą. Bylos dėl sprendimų pripažinimo ir vykdymo nenagrinėjamos pagal ginčo teisenos taisykles. CPK 811 straipsnis įtvirtina teisę bet kuriam asmeniui, turinčiam byloje teisinį suinteresuotumą, teikti teismui prašymą pripažinti sprendimą. CPK 811 straipsnio 2 dalyje, 812 straipsnyje nenustatyta, kad atsakovas (skolininkas) privalo dalyvauti teismo procese ir pateikti atsiliepimą į prašymą pripažinti sprendimą. Tokių reikalavimų neįtvirtinta ir CPK 814 straipsnyje, reglamentuojančiame leidimo vykdyti sprendimą išdavimo tvarką. Kasatoriaus nuomone, sistemiškai vertinant CPK 810 straipsnio 2, 4 dalis, darytina išvada, kad sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti procesas yra susijęs su formaliu sprendimo teisėtumo procesine prasme, bet ne materialiąja prasme įvertinimu.

Be to, kasatoriaus nuomone, skundžiamoje nutartyje suformuluoti išaiškinimai dėl rungimosi principo prieštarauja CPK 12 straipsniui. Rungimosi principas iš esmės yra įgyvendinamas civilinio proceso ginčo teisenoje bei, priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, nereiškia, kad civilinei bylai vykstant pagal CPK LX nuostatas turi dalyvauti dvi šalys. Dėl to sąlyga, kad nagrinėjant tokį prašymą turi būtinai dalyvauti skolininkas, yra nepagrįsta.

Pagal Ukrainos Respublikos įstatymus vykdomojo rašto pateikimas vykdyti yra galimas po skolininko likvidavimo. CK 4.224 straipsnyje skolininko likvidavimas neįtvirtintas kaip vienas įkeitimo prievolės pasibaigimo pagrindų. Atsižvelgiant į tai, kad skolininko likvidavimas, likus įkeisto turto, nereiškia įkeitimo teisės pasibaigimo, pareiškėjas tiek pagal Ukrainos Respublikos, tiek pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus turi teisę patenkinti turimą reikalavimą pagal vykdomąjį rašą, įgyvendinęs teisę kreiptis į teismą CK LX skyriuje nustatyta tvarka.

Kasatoriaus nuomone, tuo atveju, jeigu byloje kyla neaiškumų dėl proceso tvarkos pagal CPK LX skyrių taikymo, teismas turi taikyti CPK 3 straipsnio 6 dalį, įtvirtinančią įstatymo ir teisės analogijos taikymo atvejus, kada nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialųjį arba procesinį santykį. Viena ta aplinkybė, kad įstatymų leidėjas neįtvirtino proceso dėl pripažinimo ir leidimo vykdyti sprendimus vykdymo taisyklių, kai procese dalyvauja tik pareiškėjas, negali panaikinti kasatoriaus teisės patenkinti savo reikalavimą iš likusio skolininko turto.

Lietuvos Respublika ir Ukrainos Respublika yra pasirašiusios sutartį dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau – Sutartis), kurios 42 straipsnyje įtvirtinta, kad Susitariančiosios Šalys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse ir šeimos bylose, taip pat nuosprendžius. Nors Sutarties 43–45 straipsniuose nustatyta sprendimų pripažinimo ir įvykdymo tvarka, tačiau ji nėra detali. Kadangi Sutarties nuostatos nereglamentuoja kasatoriaus prašymo dalyko, atsižvelgiant į CPK 809 straipsnio 4 dalį, kasatoriaus prašymas turi būti nagrinėjamas CPK nustatyta tvarka. Tokią išvadą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. teismų praktikos, taikant tarptautinės privatinės teisės normas, apibendrinimo apžvalgoje pateikti išaiškinimai.

2. Apeliacinės instancijos teismas, nutraukdamas bylą CPK 293 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu, tačiau, nenurodydamas institucijos, į kurią kasatorius turėtų kreiptis, pažeidė CPK 294 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir suvaržė kasatoriaus galimybes pasinaudoti procesinėmis gynybos priemonėmis. CPK 294 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad jeigu byla nutraukiama dėl to, jog ji nenagrinėtina teisme, teismas privalo nurodyti, į kurią instituciją asmuo turi kreiptis. Lietuvos apeliacinis teismas, nutraukdamas bylą nurodytu pagrindu, šios pareigos neįvykdė. CPK 294 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Tai, kasatoriaus nuomone, reiškia, kad Lietuvos apeliacinis teismas, nutraukdamas bylą ir neleisdamas kasatoriui įgyvendinti egzistuojančios ir galiojančios teisės išieškoti skolą iš skolininkui priklausiusio turto – transporto priemonių, ir nenurodydamas, kur jis turėtų kreiptis, užkirto kasatoriui galimybę apginti savo pažeistas teises.

Atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl prašymo pripažinti ir leisti vykdyti užsienio notaro išduotą vykdomąjį įrašą nagrinėjimo

Užsienio teismų, taip pat kitų valstybės institucijų (išskyrus Europos Sąjungos valstybių narių) priimtų sprendimų (aktų) pripažinimo ir leidimo vykdyti tvarka nustatyta CPK 809–817 straipsniuose. Pagal CPK 810 straipsnyje įtvirtintą normų konkurencijos taisyklę užsienio teismų sprendimai yra pripažįstami tarptautinių sutarčių pagrindu, nesant sutarties – CPK 810 straipsnyje nustatytomis sąlygomis. Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl Ukrainos notaro įstaigos išduoto vykdomojo įrašo pripažinimo ir leidimo vykdyti. Lietuvos Respublika ir Ukrainos Respublika       1993 m. liepos 7 d. sudarė sutartį dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose.

Sutarties 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Susitariančiosios Šalys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse ir šeimos bylose, taip pat nuosprendžius dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Pagal Sutarties 1 straipsnio 2 dalį teisingumo įstaigoms priskiriami ne tik teismai, bet ir prokuratūra bei notarinės kontoros. Taigi pagal šias Sutarties nuostatas Ukrainos notaro išduotas vykdomasis įrašas patenka į sprendimų, pripažintinų pagal Sutartį, sąrašą.

Sutarties 43 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, skirtos prašymams leisti vykdyti sprendimus nagrinėti. Šio  straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėti tokius prašymus yra kompetentingi teismai Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje sprendimas turi būti vykdomas; prašymo rekvizitus nustato šios Šalies įstatymai (3 dalis); prie prašymo leisti vykdyti sprendimą turi būti pridėti: 1) teismo patvirtintas sprendimo nuorašas, oficialus dokumentas apie sprendimo įsiteisėjimą, jei tai nėra aišku iš paties sprendimo teksto; 2) dokumentas, patvirtinantis, kad atsakovui, nedalyvavusiame procese, buvo laiku ir nustatyta forma bent vieną kartą įteiktas šaukimas į teismą; 3) šių dokumentų patvirtinti vertimai (4 dalis); jeigu išduodant leidimą vykdyti sprendimą teismui kyla abejonių, jis gali pareikalauti paaiškinimų iš asmens, padavusio prašymą, taip pat apklausti skolininką dėl prašymo esmės ir, esant reikalui, paprašyti paaiškinimo iš sprendimą priėmusio teismo (5 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, remiantis sisteminiu Sutarties nuostatų aiškinimu, šie reikalavimai taikytini ir prašymų pripažinti užsienio teismų sprendimus nagrinėjimui.

Pažymėtina, kad prašymą pripažinti ir leisti vykdyti užsienio valstybės sprendimą nagrinėjantis teismas neturi diskrecijos tikrinti, ar teisingai užsienio valstybės teismai taikė materialiuosius ir proceso įstatymus, jo diskrecijos ribos – patikrinimas, ar nėra tarptautinėje sutartyje ar kitame teisės akte (įstatyme, reglamente, kt.) nustatytų pagrindų nepripažinti ir neleisti vykdyti sprendimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. vasario 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Link Technologies“ v. UAB ,,APM“, bylos Nr. 3K-3-319/2002; 2009 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Baltarusijos Respublikos RCAB ,,Torgovyj dom Konstantinovskogo metalurgičeskogo zavoda“ v.UAB ,,Dezira“, bylos Nr. 3K-3-375/2009). Sutarties 45 straipsnyje įtvirtintas baigtinis sąrašas pagrindų, kuriems esant gali būti atsisakoma pripažinti ir leisti vykdyti teismo sprendimą: 1) padavęs prašymą asmuo arba atsakovas nedalyvavo procese, nes jam nebuvo laiku ir nustatyta forma pranešta; 2) dėl to paties ginčo, tarp tų pačių šalių jau yra priimtas sprendimas šalyje, kurioje prašoma pripažinti ir leisti vykdyti sprendimą, arba jeigu jos įstaiga pradėjo procesą anksčiau; 3) byla priklauso išimtinei šalies, kurioje prašoma pripažinti ir leisti vykdyti teismo sprendimą, kompetencijai.

Iš byloje pateikto kasatoriaus prašymo turinio matyti, kad jis kreipėsi į kompetentingą Lietuvos Respublikos teismą, prašydamas pripažinti ir leisti vykdyti Ukrainos notaro įstaigos išduotą vykdomąjį įrašą dėl to, jog turėjo duomenų, kad Lietuvoje gali būti skolininkui ribotos atsakomybės bendrovei ,,SK Terminal“ priklausiusio turto, kuris įkeistas kasatoriui ir iš kurio nurodyta išieškoti vykdomajame įraše. Prašyme nurodyta, kad skolininkas yra likviduotas. Byla  nutraukta kaip nenagrinėtina teisme (CPK 293 straipsnio 1 punktas), remiantis tuo, kad nėra suinteresuoto asmens, kuris galėtų pasinaudoti procesinėmis gynybos galimybėmis dėl pareikšto prašymo ir kuriam, prašymą patenkinus, tektų pareiga sumokėti skolą ar perduoti daiktus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai skolininko likvidavimo faktą vertino kaip kasatoriaus teisės išieškoti skolą iš įkeisto turto pasibaigimą. Šiuo atveju reikšminga aplinkybė yra ta, kad galbūt yra skolininko turto, tai reiškia, jog jis yra valdomas skolininko įgaliotų, kitų asmenų ar valstybės institucijų, kurie laikytini suinteresuotais asmenimis nagrinėjant kasatoriaus prašymą.

Minėta, kad Sutarties 43 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog prašymo rekvizitus nustato šalies, kurioje prašoma pripažinti ir leisti vykdyti sprendimą, įstatymai. Pagal CPK 811 straipsnio 1 dalies nuostatas prašymai pripažinti užsienio teismo sprendimą turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus. Jeigu teismas nustato, kad prašymas neatitinka tam tikrų formos arba turinio reikalavimų, jis, vadovaudamasis CPK 115 straipsnio nuostatomis, turi teisę nustatyti terminą trūkumams pašalinti (CPK 812 straipsnio 5 dalis). Per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalinus, prašymas laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui, o kai prašymas jau buvo priimtas teismo žinion, jis paliekamas nenagrinėtas (CPK 812 straipsnio 5 dalis).

Nurodytas reglamentavimas suponuoja išvadą, kad tais atvejais, kai pareiškėjas kreipiasi į kompetentingą teismą, prašydamas pripažinti ir leisti vykdyti užsienio teismo sprendimą ir pateikia prašymą, neatitinkantį įstatyme nustatytų formos ar turinio reikalavimų (šiuo atveju nenurodytas suinteresuotas asmuo), teismas turi taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą ir nustatyti prašymą padavusiam asmeniui terminą nustatytiems trūkumams pašalinti. Taigi teismas, vadovaudamasis pirmiau nurodytomis normomis, turėjo nustatyti kasatoriui terminą, per kurį šis turėtų galimybę patikslinti savo prašymą ir nurodyti, kokių asmenų dispozicijoje yra turtas, iš kurio prašoma išieškoti, jam to nepadarius – palikti pareiškimą nenagrinėtą. Pažymėtina, kad kasaciniam teismui pateikta duomenų, jog Ukrainos Docenko srityje nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 67-1655, ir Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnas perdavė ginčo transporto priemones saugoti UAB ,,Afin Baltica“.

Sutarties 43 straipsnio 5 dalyje nustatyta teismo teisė, kilus abejonių, pareikalauti paaiškinimų iš asmens, padavusio prašymą. Remiantis CPK 812 straipsnio 1 dalies nuostata, tokios abejonės gali būti pašalinamos, paskyrus žodinį bylos nagrinėjimą. Be to, Sutarties nuostatos, be kita ko, suteikia teismui galimybių kreiptis į kitos valstybės teisingumo įstaigas, siekiant sužinoti apie vykdomus ikiteisminius tyrimus ir nagrinėjamas baudžiamąsias bylas, taip pat kitą reikšmingą prašymui pripažinti ir leisti vykdyti užsienio teismo sprendimą išnagrinėti informaciją.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teismas netinkamai aiškino ir taikė prašymų pripažinti ir leisti vykdyti užsienio teismų sprendimus nagrinėjimą reglamentuojančias teisės normas, neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos ir Ukrainos Respublikos dvišalės Sutarties nuostatas, dėl to nepagrįstai nutraukė bylą pagal kasatoriaus prašymą. Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartis naikintina ir byla grąžintina Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo 2011 m. lapkričio 28 d. nutartį  panaikinti ir grąžinti bylą Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                        Sigitas Gurevičius

Birutė Janavičiūtė

Juozas Šerkšnas