KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Vida Jegorovienė,

sekretoriaujant Jūratei Žvinklei, Ramunei Bakutienei,

dalyvaujant ieškovui M. V.,

ieškovo atstovui advokatui M. S.,

atsakovės S. Š. atstovui advokato padėjėjui G. Š.,

nedalyvaujant atsakovei S. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. V. ieškinį atsakovei S. Š. dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovas pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės  35 000 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdym bei bylinėjimosi išlaidas (1 t., e. b. l. 28-30). Ieškovas teismo posėdžio metu sumažino reikalavimus iki 29 812,74 Eur (įskaitant komisinius).

Ieškovas M. V. ieškinyje, dublike nurodė, kad dokumentais, pavadintais 2014 m. kovo 11 d. ir 2014 m. balandžio 16 d. paprastaisiais vekseliais, paskolino atsakovei S. Š. 35 000 Eur. Pinigai atsakovei buvo išmokėti per Moneygram sistemą. Vekseliuose nurodytas skolos grąžinimo terminas suėjo, tačiau atsakovė pinigų negrąžino. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovė savo elektroniniuose pranešimuose yra pripažinusi savo skolą ieškovui. Ieškovas mano, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai.

Ieškovas teismo posėdyje paaiškino, kad pervedimai buvo daromi todėl, kad atsakovė turėjo parduoti namą, kiekvieną sykį buvo nurodoma vis nauja priežastis, dėl ko atsakovei reikia pinigų. Iki 5 000 Eur ieškovas manė, jog atsakovė tikrai grąžins, kai tik parduos namą. Ieškovas nurodė, kad jo tikslas buvo vienintelis, užsidirbti iš nekilnojamojo turto, kai atsakovė parduos namą. Kontraktą dėl paskolos suteikimo buvo paruošęs, tačiau atsakovė niekada nenorėjo jo pasirašyti. Ieškovas paaiškino, kad toliau pervedinėjo pinigus, kadangi atsakovė grasino, jog negrąžins jau paskolintų pinigų. Viena iš didesnių sumų buvo pervesta tuomet, kai atsakovė nurodė, jog negali parduoti namo, kol visiškai neišsimokės lizingu pirktos mašinos, todėl ieškovas pervedė didesnę sumą, kad atsakovė galėtų išsipirkti mašiną. Ieškovo nuomone, tai įrodo jo teiginius, kad atsakovė kiekvieną kartą vis nurodydavo skirtingas priežastis, dėl ko jai reikia pinigų. Ieškovas nurodė, kad tuo metu, kai pervedinėjo pinigus atsakovei, jis gyveno separacijoje. Ieškovas prašo priteisti galutinę sumą - 29 812,74 Eur, įskaitant komisinius.

Ieškovo atstovas advokatas M. S. teismo posėdžio metu akcentavo, jog byloje pateikti keli rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad tarp šalių susiformavo paskolos santykiai. Tokie rašytiniai įrodymai - 2014 m. kovo 11 d. ir 2016 m. balandžio 16 d. vekseliai, kuriuose nurodyta atsakovės valia, jos ranka parašyta, kad ji yra skolininkė ir pati atsakovė pasirašiusi minėtus vekselius. Advokatas nurodė, kad sutinka, jog sumos, nurodytos vekseliuose kelia abejonių, tačiau jų turinys bei atsakovės parašas liudija, kad šalys yra paskolos teisiniuose santykiuose. Advokatas pažymėjo, kad vekseliai turėtų būti vertinti kaip paskolos rašteliai. Akcentavo, kad dar vienas įrodymas, patvirtinantis paskolinius santykius yra elektroninis pranešimas, kuriame atsakovė nurodė, jog gavo 45 000 Eur ir turi juos atvežti S. R.. Be to, pati atsakovė neneigia gavusi iš ieškovo pinigų pagal žodinius jų tarpusavius susitarimus. Advokatas nurodė, kad minėti įrodymai tiesiogiai koreliuoja su pervedimais. Visi trys elementai atitinka paskolos teisinius santykius, t. y. suma, kurią ieškovas grindžia tiesioginiais pervedimais, skolininkės patvirtinimas apie pinigų gavimą, ir skolininkės parašas.

Advokatas atkreipė dėmesį, kad į bylą pateikti Swedbank 2014 m. pavedimai, iš kurių matyti, kad tretieji asmenys perka S. Š. butą, tačiau, ar pinigai buvo gauti, ar jie įkrito į S. Š. sąskaitą, duomenų nėra.

Advokatas akcentavo, kad pats ieškovas atvyko į teismo posėdį, yra davęs parodymus, išsamiai atsakė į klausimus, tačiau atsakovė posėdžiuose nedalyvavo, todėl ieškovo pateikti teiginiai, yra nepaneigti, nors atsakovė į tai apeliavo. Advokatas nurodė, kad ieškovas tiesiogiai įrodo ne tik savo  paaiškinimais, bet ir rašytiniais įrodymais. Advokato nuomone, tikslai, motyvai nėra reikšmingi sudarant sandorį, atsakovė pinigų prašė, juos gavo, pati nurodo, kad perlaidos buvo, kokie motyvai, tikslai, lieka už sudaryto sandorio ribų. Advokatas nurodė, kad ieškovas kategoriškai neigia, kitų santykių tarp šalių nebuvo. Pažymėjo, kad pateiktos nuotraukos iš facebook paskyros negali būti vertinamos, nes neprijungtos prie šios bylos. Advokato nuomone, ieškovas nesielgė neapdairiai, kadangi išsaugojo mokėjimų pavedimus, be to, jis kreipėsi į teisininką dėl teisinės pagalbos, išieškant paskolos sumą, siuntė reikalavimus, pretenzijas, kad paskola būtų sugrąžinta. Mano, kad ieškinys yra pagrįstas ir įrodymas, todėl prašo ieškinį tenkinti dėl 29 812,74 Eur skolos, procesinių palūkanų priteisimo.

Atsakovė S. Š. pateikė atsiliepimą į ieškinį, atsiliepimą į dubliką – tripliką, kuriuose nurodė, kad su ieškovo keliamais reikalavimais nesutinka. Atsakovė neneigia gavusi pinigus iš ieškovo, tačiau paaiškino, kad 2014 m. kovo 11 d. ir 2014 m. balandžio 16 d. paprastuosius vekselius pasirašė ne laisva valia, o dėl ieškovo jai daryto ekonominio, psichologinio spaudimo ir naudojimosi jos sunkia finansine padėtimi. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad nebuvo įspėta ir negalėjo vertinti, kad pinigai, kuriuos ilgą laiką ieškovas siuntė, bus vertinami kaip paskola. Atsakovė pabrėžė, jog apie tai, kad ieškovas pervestus pinigus laiko kaip paskolą, sužinojo tik tada, kai nutraukė artimus santykius su juo. 

Atsakovės atstovas advokato padėjėjas G. Š. teismo posėdžio metu atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas kelis kartu į bylą pateikė įvairius rašytinius įrodymus: pinigų perlaidų kvitus, kurie buvo pateikti vieni, po to keičiami, pildomi, verčiami. Tik bylai baigiantis buvo pateikti, kaip ieškovas teigia, originalai. Advokato padėjėjas pažymėjo, kad 2014 m. kovo 11 d. vekselyje nurodyta suma yra vos 2 000 Eur, nors pervedimų iki to laiko buvo atliktai gerokai didesnei sumai. Advokato padėjėjo nuomone, neįvyko vekselyje nurodytos aplinkybės, nes po vekselio sudarymo nebuvo pervesta tokios sumos, t. y. 32 000 Eur. Taip pat nesuprantama, kodėl 2014 m. balandžio 16 d. vekselyje nurodyta suma 49 000 Eur, nors pavedimų apimtis yra visiškai kitokia. Advokato padėjėjas atkreipė dėmesį, jog ieškovo pateiktos perlaidos ir jų galutinė suma nesiekia 30 000 Eur, be to niekur nėra nurodyta, jog tai paskolos. Taip pat pažymėjo, jog ieškovas pinigus siuntė iki 2014 m. rugpjūčio 29 d., kas yra nesuvokiama, kaip asmuo, save laikantis kreditoriumi, toliau siunčia pinigus negrąžinančiam skolininkui. Šiuose santykiuose nebuvo jokių kalbų apie paskolos sumą, palūkanas, netesybas, grąžinimo terminus, be to, ieškovas neturi įrodymų, kad šalių santykiai galėjo būti paskolos. Advokato padėjėjo nuomone, tarp šalių susiklostę santykiai turėtų būti laikomi dovanojimu.

Pažymėjo, kad ieškovas ieškiniu siekė 35 000 Eur skolos, tačiau galutinė suma nebesiekia            30 000 Eur.

Advokato padėjėjas nurodė, kad ieškovas yra nekilnojamojo turto prekeivis, tarp šalių klostėsi draugystės santykiai, priešingu atveju, ieškovas nuo pat pradžių būtų inicijavęs tinkamą dokumentų įforminimą. Be to, šalys susipažino internetiniame portale, visiškai neįtikėtina, kad verslininkas ieško kitoje svetimoje šalyje jaunų merginų ir mėgina gauti naudos iš tariamai paskolintų pinigų. Tokie pervedimai buvo tik paties ieškovo rizika, jo valia.

Akcentavo, kad ieškovas iniciavo bylą Panevėžio miesto apylinkės bylą, po atsakovės prieštaravimų, ieškovas nebesikreipė į teismą, toliau, po šio trumpo proceso, toliau buvo daromi pavedimai.

Jam nebuvo reikšminga suma, ieškovo teiginys, neva jį atsakovė šantažavo, niekaip nėra pagrįstas, ieškovas ne kartą, viso proceso metu iki šio posėdžio teigė, kad atsakovė skolinga 35 000 Eur sumą, tačiau galutinė suma yra kitokia, todėl ieškovo teiginiai yra dviprasmiški. Atskovės atstovas prašė ieškinį atmesti.

Liudytojas S. R. 2017 m. sausio 17 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad pažįsta ieškovą, 2010 m. dirbo teisininku kreipėsi ieškovas, kuris norėjo itališkai kalbančio teisininko paslaugų, kaip problemą jis minėjo, kad buvo padaręs atsakovei eilę bankinių pavedimą ir dabar pervestas sumas norėjo susigrąžinti, jis teigė, kad tai buvo paskola, buvo daug pavedimų. Paaiškino, kad matė vekselį, 48 000 ar 49 000 Eur sumai. Atliko dalį teisinių paslaugų, išvertė iš italų kalbos dokumentus, t. y. pavedimus, darytas per moneygram, western Union. 2014 m. buvo susitikę su ieškovu sutarė, kad pateiks vekselį, jog užfiksuoti įsiskolinimą. Tai buvo ieškovo pasiūlymas. Atsakovę pakvietė liudytojas. Atsakovė atvyko į Vilnių, susitiko su liudytoju, kuris buvo parengęs vekselio projektą, kurį atsakovė pasirašė. Sakė, kad atsakovė buvo labai susijaudinusi, kadangi jai gresia dideli nemalonumai, nes areštuotos sąskaitos. Liudytojas nurodė, kad buvo rekomendavęs ieškovui advokatą dėl kreipimosi į teismą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 16 d. buvo išdavęs teismo įsakymą pagal ieškovo pareiškimą atsakovei dėl 4 201,23 Eur (17 506,00 Lt0 skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo įsakymo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų. Teismo įsakymas 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi buvo panaikintas, ieškovui nepateikus ieškinio (3 t., b. l. 105).

Ieškovas 2015 m. gegužės 5 d. pateikė Kauno apylinkės teismui pareiškimą dėl 35 000 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės teismo įsakymu (1 t., e. b. l. 1-2).

Atsakovė nekilnojamojo turto nuosavybės teise neturi (1 t., b. l. 7).

2015 m. gegužės 6 d. buvo išduotas įsakymas išieškoti iš atsakovės ieškovo prašomas sumas              (1 t., e. b. l. 9). Minėtas teismo įsakymas buvo panaikintas, atsakovei S. Š. pareiškus prieštaravimus (1 t., e. b. l. 36).

2014 m. kovo 11 d. atsakovė S. Š. pasirašė dokumentą, pavadintą „neprotestuotinu paprastuoju vekseliu“, kuriame nurodė, kad skolinasi 2 000 Eur iš ieškovo M. V. su grąžinimu 32 000 Eur (trisdešimt du tūkstančius eurų) M. V. turi perlaidos būdu suteikti paskolą 2 000 Eur (1 t., e. b. l. 32).

2014 m. balandžio 16 d. atsakovė S. Š. pasirašė dokumentą, pavadintą „neprotestuotinu paprastuoju vekseliu“, kuriame nurodė, kad ji turi išsiųsti M. V. – 49 000 eurų (keturiasdešimt devynis tūkstančius eurų) bankiniu pavedimu iki 2014 m. balandžio 19 d. (1 t., e. b. l. 33).

Ieškovas 2014 m. balandžio 16 d. pranešimu informavo atsakovę, kad ji neapmokėjo 2014 m. kovo 11 d. išrašyto paprastojo neprotestuotino vekselio 32 000 Eur sumai (1 t., e. b. l. 34).

Ieškovas 2014 m. balandžio 11 d. priminimu paprašė atsakovę per septynias dienas atsiskaityti pagal vekselius (1 t., e. b. l. 35).

Ieškovas laikotarpiu 2010 m. gegužės 22 d. – 2014 m. rugpjūčio 29 d. Tarptautinio mokėjimo pavedimais per moneygram sistemą atsakovei pervedinėjo įvairias sumas (2 t., e. b. l. 3-194, 4 t. b. l.  3-222). Pervedimai buvo pastovūs, kas kelias dienas, kartais tą pačią dieną ieškovas atsakovei pinigus pervesdavo kelis kartus įvairiomis sumomis (2 t., e. b. l. 77). Tarptautiniuose mokėjimo pavedimuose paskirtis nenurodyta. Didžiausia pervesta suma per vieną kartą buvo 2010 m. rugpjūčio 10 d. –             1 435,00 Eur (2 t., e. b. l. 141). Paskutinis pavedimas padarytas 2014 m. rugpjūčio 29 d. (2 t., e. b. l. 163). Ieškovas tarptautiniais mokėjimo pavedimais atsakovei pervedė iš viso: 29 812,74 Eur (4 t., e. b. l. 224-225).

Atsakovė Valstybinei mokesčių inspekcijai Metinių pajamų deklaracijų už 2012-2015 m.  mokestinius laikotarpius nepateikė (3 t., e. b. l. 97).

Atsakovės atstovo advokato padėjėjo G. Š. pateiktos nuotraukos (3 t., e. b. l. 8-13) nevertintinos, kadangi 2016 m. sausio 26 d. teismo posėdžio metu teismas nutarė jų neprijungti (3 t., e. b. l. 14).

Dėl tarp šalių susiklosčiusių santykių kvalifikavimo

Tarp ieškovo ir atsakovės kilo ginčas dėl tarp šalių susiklosčiusių prievolinių teisinių santykių kvalifikavimo. Ieškovas teigia, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai, atsakovė nurodo, kad ieškovo pervedimai turėtų būti traktuojami kaip dovanojimas, kadangi ją ir ieškovą siejo artimas, draugyste grindžiamas ryšys.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

Ieškovas norėdamas pagrįsti, kad tarp jo ir atsakovės buvo paskolos teisiniai santykiai, pateikė byloje 2014 m. kovo 11 d. ir 2014 m. balandžio 16 d. paprastuosius neprotestuotinus vekselius. Ieškovo nuomone, vekseliai patvirtina, jog atsakovei jis buvo paskolinęs pinigų. Be to, pasak ieškovo, atsakovė pati 2014 m. kovo 18 d. elektroniniu paštu patvirtino, jog yra gavusi iš jo 45 000 Eur. Tuo tarpu, atsakovė neigia, kad šalis galėjo sieti paskolos teisiniai santykiai, atsakovė teigia, kad ieškovas niekada neįspėjo, jog jo daromi pavedimai per moneygram sistemą, turėtų būti grąžinami. Atsakovė teigė, kad ieškovo pervedinėjamus pinigus laikė kaip dovanomis.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.870 straipsnio 1 dalyje pateiktą paskolos sutarties sampratą paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Kasacinio teismo išaiškinta, kad esminės paskolos sutarties sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Esant šioms sąlygoms, pripažįstama, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. L. v. B. V., bylos Nr. 3K-3-558/2007; 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje V. U. v. D. R., bylos Nr. 3K-3-107/2011).

Teismo vertinimu, ieškovo pateikti paprastieji neprotestuotini vekseliai nepatvirtina to fakto, kad šalis siejo paskolos teisiniai santykiai. Atkreiptinas dėmesys, kad pačių vekselių turinys yra neaiškus, dviprasmiškas: 2016 m. kovo 11 d. vekselyje nėra aiški paskolos suma, nes nurodyta, kad atsakovė skolinasi 2 000 Eur su grąžinimu 32 000 Eur. Po mėnesio atsakovė jau įsipareigoja ieškovui per tris dienas išsiųsti 49 000 Eur. Teismas sprendžia, jog vien tik lingvistinio neprotestuotinų vekselių turinio aiškinimo nepakanka. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog liudytojas S. R. nurodė, kad padėjo ieškovui parengti neprotestuotinus paprastuosius vekselius. Todėl, ieškovas, turėdamas kvalifikuotą teisinę pagalbą, būdamas verslininku, atidus ir rūpestingas civilinių santykių dalyvis, turėjo visas galimybes pasirūpinti tinkamu šalių paskolos teisinius santykius kvalifikuojančių dokumentų įforminimu.

Siekiant teisingai kvalifikuoti šalis siejančius teisinius santykius, turi būti išsiaiškinta tikroji šalių valia, tiksliai nustatytas paskolos dalykas. Nagrinėjamojoje byloje iš pateiktų vekselių bei 2014 m. kovo 18 d. elektroninio pašto pranešimo, negalima teigti, jog tariamos paskolos dalykas yra aiškus, nes visuose minėtuose dokumentuose, nurodoma skirtinga pinigų suma, nurodytos sumos skiriasi nuo faktiškai ieškovo padarytų pavedimų.

Iš byloje esančių įrodymų visumos, teismas sprendžia, kad ieškovo valia nebuvo suteikti paskolą atsakovei. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas pinigus pradėjo siųsti dar 2010 metais. Nors ieškovas nurodė, jog tikėjosi užsidirbti iš nekilnojamojo turto, atsakovei pardavus gyvenamąjį namą. Tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių tokius ieškovo teiginius. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo pateikti tarptautiniai mokėjimo pavedimai nepatvirtina, kad atsakovė pardavė kokį nekilnojamąjį turtą, kadangi šiuose mokėjimo nurodymuose pasirašė asmenys Ž. S., V. L., nėra aiškus jų ryšys su atsakove ir ieškovu (3 t. e. b. l. 79-80). Vien tik atsakovės vardo ir pavardės nurodymas mokėjimo nurodymuose, negali būti tinkamas įrodymas, patvirtinantis tą aplinkybe, kad atsakovė pardavė nekilnojamąjį turtą. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas neįrodinėjo, kas yra tie mokėjimo nurodymuose nurodyti asmenys, koks jų ryšys su šalimis.

Atsakovė net neturi savo vardu jokio nekilnojamojo turto. O ieškovo teiginiai, neva atsakovė turėjo parduoti tėvų namą, nepagrįsti byloje jokiais įrodymais. Atsakovė nurodė, jog palaikė artimus ryšius su ieškovu, todėl nelaikė, kad jo siunčiami pinigai laikytini kaip paskola. Teismas sutinka su tokiais atsakovės argumentais, akivaizdu, kad ieškovas atsakovei pervedinėjo pinigus savo valia, nesiekdamas, bent jau iš pradžių, kad jie būtų grąžinami. Pažymėtina, kad ieškovas, kaip jis pats nurodė, yra verslininkas, todėl visiškai nesuprantama ir nelogiška, kad verslininkas, siekdamas pelno iš nekilnojamojo turto pardavimo, pervedinėtų pinigus jaunai moteriai (atsakovei), nesudaręs su ja paskolos sutarties, neaptaręs, kokią turtinę naudą jis gaus iš savo paskolintų pinigų.

Pagal CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalį paskolos sutartis yra realinis sandoris, t. y. paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių, nors vienos nesant, paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad šios aplinkybės bylose dėl paskolos grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2011 ir kt.). Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog po 2014 m. kovo 11 d. ir 2014 m. balandžio 16 d. vekselių pasirašymo ar 2014 m. kovo 18 d. elektroninio pranešimo, ieškovas atsakovei būtų pervedęs minėtuose dokumentuose nurodytas sumas. Minėta, kad ieškovo pavedimai buvo pastovūs, pradedant nuo 2010 m. gegužės 22 d. ir tęsiant netgi po to, kai buvo pasirašyti vekseliai. Ieškovo argumentai, jog jis toliau tęsė pinigų pervedimus todėl, kad atsakovė grasino negrąžinti jau paskolintų pinigų, vertinti kaip visiškai nelogiški ir keisti. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog daromuose pavedimuose nenurodyta mokėjimų paskirtis.

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Minėta, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str.). Šiuo atveju, ieškovo pateikti byloje įrodymai apie pavedimai atsakovei per moneygram sistemą nepatvirtina to fakto, kad atsakovei būtų suteikta tokio pat dydžio paskola, kokia nurodyta vekseliuose ar elektroniniame pranešime, kadangi minėtuose dokumentuose skiriasi faktiškai ieškovo darytų pavedimų sumos, nuo tų sumų kurios nurodytos vekseliuose ir elektroniniame pranešime. Atsižvelgiant į tai, ieškovo ieškinys atmestinas kaip neįrodytas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė nepateikė prašymo ir bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų, todėl jos nepriteistinos (CPK 98 str. 1 d.).

Teismas patyrė 9,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, ieškinį atmetus, šios bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovo (CPK 92 str., 96 str. 2 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, 263-270 straipsniais, 279 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

1. Atmesti ieškovo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškinį atsakovei S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo.
2. Priteisti iš ieškovo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 9,90 Eur (devynis eurus 90 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                                      Vida Jegorovienė