Pranešėja Erinija Kazlauskienė                                                Civilinė byla Nr. 2S-1273-730/2014

Teisėja Diana Vercinskė                                                            (Proceso Nr. 2-10-3-00933-2013-7)

                                                                                                     Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

                                                                                                    119.13; 122.3

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. rugpjūčio 28 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Palangos ūkis“ atstovo advokato T. P. atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Palangos butų ūkis“ ieškinį atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims UAB „Palangos komunalinis ūkis“, daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrasavininkams dėl įsakymo pripažinimo neteisėtu, jo panaikinimo ir restitucijos taikymo,

n  u  s  t  a  t  ė :

ieškovė kreipėsi į teismą dėl įsakymo pripažinimo neteisėtu, jo panaikinimo ir restitucijos taikymo. 2014-05-21 paskirtas antras parengiamasis teismo posėdis. Dalyvaujantys byloje asmenys į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, apie parengiamojo teismo posėdžio vietą ir laiką dalyvaujantiems byloje asmenims pranešta tinkamai.

Palangos miesto apylinkės teismas 2014-05-21 nutartimi paliko nenagrinėtu ieškovės UAB „Palangos butų ūkis“ ieškinį atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims UAB „Palangos komunalinis ūkis“, daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrasavininkams dėl įsakymo pripažinimo neteisėtu, jo panaikinimo ir restitucijos taikymo. Nurodė, kad ieškovės UAB „Palangos butų ūkis“ atstovai D. P. ir advokatas T. P. neatvyko į parengiamąjį teismo posėdį be svarbių priežasčių, nes iki parengiamojo teismo posėdžio pradžios nepateikti duomenys ar įrodymai apie ieškovės atstovų negalėjimą atvykti ir dalyvauti parengiamajame teismo posėdyje, šios aplinkybės pagal CPK 246 straipsnio 1 dalies nuostatas sudaro pagrindą pareiškimą, kuriuo iškelta civilinė byla, palikti nenagrinėtu. Taip pat nurodė, kad bylinėjimosi išlaidos neskirstytinos, nes byla pabaigiama nepriimant teismo sprendimo, be to, atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Atskiruoju skundu ieškovės UAB „Palangos butų ūkis atstovas“ advokatas T. P. prašo pripažinti ieškovės atstovo nedalyvavimą 2014-05-21 parengiamajame teismo posėdyje dėl svarbių priežasčių ir Palangos miesto apylinkės teismo 2014-05-21 nutartį panaikinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais.

1. Į teismo posėdį neatvyko dėl nenumatytų aplinkybių. Vykstant į teismo posėdį kelyje sugedo ieškovės atstovo automobilis, gauti kitą automobilį nebuvo galimybės. Neturėjo galimybės pranešti apie neatvykimą ir telefonu, nes išsikrovė mobiliojo ryšio telefonas.

2. Atsakovė iki parengiamojo teismo posėdžio pateikė bylą nagrinėjančiam teismui Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorės 2014-05-21 įsakymą „Dėl direktoriaus 2013-06-14 įsakymo Nr. A1-543 pripažinimo netekusiu galios“. Šiuo įsakymu atsakovė iki bylos nagrinėjimo iš esmės patenkino ieškovės reikalavimą, todėl skundžiama nutartis galėjo būti priimta vadovaujantis tik CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu.

3. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju šalys neatvyko į parengiamąjį posėdį, teismas privalėjo vadovautis parengiamojo teismo posėdžio eigą reguliuojančiomis teisės normomis ir taikyti CPK 230 straipsnio 3 dalį.

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovės atstovas prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad abi šalys į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių, teismas pagrįstai paliko ieškinį nenagrinėtu.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtas šalims neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad 2014-05-12 paskirtas antras parengiamasis teismo posėdis 2014-05-21, 13 val. Dalyvaujantiems byloje asmenims apie parengiamąjį teismo posėdį pranešta tinkamai, tačiau dalyvaujantys byloje asmenys į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, prašymų atidėti parengiamąjį teismo posėdį nepateikė, įrodymų, patvirtinančių svarbias neatvykimo priežastis taip pat nepateikė. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtu CPK 246 straipsnio 1 dalies pagrindu. Ieškovės atstovas atskirajame skunde nurodo, kad į teismo posėdį neatvyko dėl nenumatytų aplinkybių. Vykstant į teismo posėdį kelyje sugedo ieškovo atstovo automobilis, gauti kitą automobilį nebuvo galimybės. Neturėjo galimybės pranešti apie neatvykimą ir telefonu, nes išsikrovė mobiliojo ryšio telefonas.

Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Ši teisė laiduojama ir ieškovui, ir atsakovui, taip pat kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių byloje asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovės atstovo nurodytos aplinkybės, atsižvelgiant ir į šiuo metu esančias ryšio bei susisiekimo galimybes, negali būti vertinamos svarbiomis ir pateisinančiomis tai, jog jis neinformavo teismo apie neturėjimą galimybės atvykti į parengiamąjį teismo posėdį, todėl darytina išvada, kad ieškovės atstovas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas ir į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko be svarbios priežasties, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtu.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paliko ieškinį nenagrinėtą CPK 246 straipsnio 1 dalies ir 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, kurie reglamentuoja, ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindą, kai į teismo posėdį neatvyksta viena iš šalių, o šiuo atveju į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko abi šalys.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, kad CPK 246 straipsnio ir 296 straipsnio nuostatos reguliuoja ieškinio palikimo nenagrinėtu klausimus,  neatvykus į teismo posėdį, bet ne į parengiamąjį teismo posėdį.

CPK 230 straipsnio 4 dalis nustato, kad parengiamasis teismo posėdis vyksta pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo pirmojoje instancijoje taisykles, todėl esant tokiam teisiniam reglamentavimui, yra pagrindas išvadai padaryti, kad tiek CPK 246 straipsnis, tiek CPK 296 straipsnis reglamentuoja neatvykimo į visus teismo paskirtus posėdžius, neišskiriant ir parengiamojo, neatvykimo padarinius.

Kaip nustatyta, kad į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko abi šalys, apie parengiamąjį teismo posėdį joms buvo pranešta civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą, ar nagrinėti  bylą šalims nesant nebuvo gauta, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl šalių neatvykimo į parengiamąjį posėdį pasekmių, turėjo vadovautis CPK 230 straipsnio 3 dalimi ir CPK 296 straipsnio 6 dalimi. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo atveju dėl šios procesinės teisės normos netinkamo taikymo nėra pagrindo naikinti iš esmės teisingos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties.

Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo nutartį yra pagrindas pakeisti.

Pirmosios instancijos teismas priėmęs nutartį palikti ieškinį nenagrinėtu, nepaskirstė šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų, nes byla pabaigiama nepriimant teismo sprendimo, be to atsakovė nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į procesinį šalių elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę, įtvirtintą CPK 270 straipsnio 5 dalyje, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą teismas turi išspręsti priimdamas sprendimą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą teismas turi išspręsti neatsižvelgdamas į šalių prašymą – tai yra teismo pareiga (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas).

Tokiu būdu  apeliacinės instancijos teismo nuomone pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesinės teisės norma, nepaskirstydamas šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

Esant tokiai teismų praktikai dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, yra svarbu nustatyti kokio procesinio teisinio santykio pagrindu, byla tarp šalių užbaigiama nepriimant sprendimo. Šiuo atveju buvo teisinis pagrindas palikti ieškinį nenagrinėtu, vadovaujantis CPK 230 straipsnio 3 dalimi ir 296 straipsnio 6 dalimi, tai yra, kai abi šalys neatvyko be svarbių priežasčių, kas sudaro pagrindą išvadai padaryti, jog ieškinys paliktas nenagrinėtu dėl abiejų šalių kaltės.  

Byloje yra įrodymai apie ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas - 144, 00 Lt žyminis mokestis, kitų įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas šalys iki bylos nagrinėjimo pabaigos ir ieškovė su atskiruoju skundu nepateikė.

Todėl apeliacinės instancijos teismas įvertinęs šalių procesinį elgesį, tai yra, abi šalys neatvyko į teismo posėdį be svarbių priežasčių, sprendžia, kad yra pagrindas iš atsakovės ieškovei priteisti 72 Lt žyminio mokesčio (CPK 94 straipsnio 1 dalis), pakeičiant pirmosios instancijos nutartį  (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Vadovaudamasis CPK 336–339 straipsniais, teismas

n  u  t  a  r  i  a :

pakeisti Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartį.

Priteisti ieškovei UAB „Palangos butų ūkis“ iš atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos 72 Lt žyminio mokesčio.

Kitoje dalyje Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                            Erinija Kazlauskienė