Civilinė byla Nr. 2-5158-615/2016

                                 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01414-2016-9

                                                                                                                  Procesinio sprendimo kategorija 3.2.7.

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. sausio 26 d.

Kaunas

            Kauno apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Plučas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos V. K. pareiškimą dėl įrodymų užtikrinimo,

            n u s t a t ė:

            Kauno apylinkės teisme gautas pareiškėjos V. K. atstovės prašymas dėl įrodymų užtikrinimo iki pareiškiant ieškinį. Pareiškėja siekia, kad teismas įpareigotų 367-ąją Daugiabučio namo savininkų bendriją pateikti pareiškėjai 2015-09-29 bendrijos narių balsavimo raštu biuletenių kopijas bei nurodyti kokie asmenys nebalsavo, kurių asmenų balsavimo biuleteniai pripažinti negaliojančiais, kurie asmenys konkrečios nuomonės neišreiškė. Pareiškime nurodyti tokie prašymo pagrįstumą pareiškėjos nuomone pagrindžiantys motyvai: neužtikrinus įrodymų pareiškėjai nėra žinomi butų savininkų duomenys ir kaip jie balsavo, o tai apsunkina bylos iškėlimą, „Be to, yra pagrindo baimintis, kad balsavimo raštu biuleteniai, jame esantys duomenys gali būti pakeisti, papildyti ir pan.“.

            Prašymas netenkintinas.

            Aukštesnių instancijų teismai savo praktikoje pažymi, kad įrodymų užtikrinimas– tai įstatyme nustatyta tvarka vykdomas įrodymų išsaugojimas ir užfiksavimas. Teisinis įrodymų užtikrinimo instituto pagrindas– byloje dalyvaujančių asmenų pagrįsta abejonė, kad vėliau pateikti reikalingus įrodymus pasidarys neįmanoma arba sunku. CPK 221 straipsnis nustato, jog asmenys, kurie turi pagrindą baimintis, kad pateikti jiems reikalingus įrodymus vėliau pasidarys negalima arba sunku, gali prašyti teismą, tiek prieš ieškinio padavimą, tiek ir padavus jį, užtikrinti šiuos įrodymus. Prašyme užtikrinti įrodymus, be procesiniams dokumentams privalomų elementų, turi būti nurodoma: 1) įrodymai, kuriuos reikia užtikrinti; 2) aplinkybės, kurias įrodymai turi patvirtinti; 3) priežastys, dėl kurių pareiškėjas prašo užtikrinti įrodymus (CPK 222 straipsnis). Taigi, įrodymų užtikrinimo būtinumas yra siejamas su reikalingumu teismui pateikti įrodymus, abejojant, ar vėliau tai bus įmanoma padaryti, ar ne. Sprendžiant įrodymų užtikrinimo klausimą yra svarbu, kad prašomi užtikrinti įrodymai būtų susiję su būsimo ar esamo ieškinio aplinkybių pagrindimu. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad nuostatos, reglamentuojančios įrodymų užtikrinimą, numato tik prašomų užtikrinti įrodymų pateikimą teismui, darytina išvada, jog CPK 221 straipsnio pagrindu įrodymai neužtikrintini kitokiu tikslu (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2014-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2599-390/2014; Panevėžio apygardos teismo 2014-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-824-278/2014; Vilniaus apygardos teismo 2014-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-377-533/2014 ir kt.).

            Todėl reikšdamas prašymą dėl įrodymų užtikrinimo iki pareiškiant ieškinį, asmuo privalo aiškiai pagrįsti, jog: 1) įrodymai bus susiję su būsimo ieškinio aplinkybių pagrindimu; 2) neužtikrinus įrodymų iki ieškinio pareiškimo, iškėlus bylą tai padaryti bus daug sunkiau arba neįmanoma. Nagrinėjamu atveju nei vienos iš šių sąlygų pareiškėja savo prašyme aiškiai nepagrindė ir nepateikė jokių tokių sąlygų buvimą patvirtinančių įrodymų.

            Pareiškėjos atstovė nurodo, kad neužtikrinus įrodymų pareiškėjai nėra žinomi butų savininkų duomenys ir kaip jie balsavo, o tai apsunkina bylos iškėlimą. Tačiau iš kitų prašyme nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjos sūnui privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo yra surašę Valstybinės statybų inspekcijos, kurios kaip juridinio asmens duomenys yra vieši, specialistai. Taip pat yra kilęs ginčas tarp pareiškėjos ir 367-ąją Daugiabučio namo savininkų bendrijos, kurios kaip juridinio asmens duomenys, kaip matyti iš pateikto prašymo, pareiškėjai yra žinomi. Todėl teismo vertinimu pareiškėjai šiuo atveju nėra jokių kliūčių reikšti ieškinį aukščiau nurodytiems juridiniams asmenimis, iškeltoje byloje prašant teismo išreikalauti duomenis apie asmenis, kurie procese galimai turės dalyvauti trečiaisiais asmenimis bei įrodymus dėl 2015-09-29 bendrijos narių balsavimo. Jokios konkrečios aplinkybės, dėl kurių ieškinį ketinama reikšti ne juridiniams, o fiziniams asmenims, pateiktame prašyme nenurodytos. Pažymėtina ir tai, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys apie butų savininkus, išskyrus savininkų asmens kodus, yra vieši ir pareiškėja, kurią atstovauja kvalifikuotą teisinę pagalbą teikianti advokatė, turi teisę šiuos duomenis iš VĮ Registrų centras gauti. Pareiškėja taip pat nurodo, kad „Be to, yra pagrindo baimintis, kad balsavimo raštu biuleteniai, jame esantys duomenys gali būti pakeisti, papildyti ir pan.“ Tačiau jokių konkrečių aplinkybių, kad 367-oji Daugiabučio namo savininkų bendrija praeityje jau yra klastojusi arba artimiausi laiku ketina klastoti kokius nors dokumentus ar duomenis, pareiškėja teismui nenurodė ir jokių tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. Todėl pareiškėjos prašymas netenkintinas kaip nepagrįstas (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 114 straipsnio 1 dalis, 221 straipsnis, 222 straipsnis).

            Teismas, vadovaudamasis CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 114 straipsnio 1 dalimi, 221 straipsniu, 222 straipsniu, 291 straipsniu,

            n u t a r i a:

            Pareiškėjos V. K. pareiškimo dėl įrodymų užtikrinimo netenkinti.

            Nutarties patvirtintą kopiją siųsti pareiškėjos atstovei.

            Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                                        Mindaugas Plučas