Civilinė byla Nr. 2S-2382-653/2025

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04099-2025-2

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.6.11

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Rome Law“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Rome Law“ skundą dėl antstolės Vidos Daugirdienės veiksmų, suinteresuotas asmuo – V. S..

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Rome Law“ pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti antstolės Vidos Daugirdienės 2025 m. balandžio 4 d. patvarkymą Nr. S-25-4-19210 ir įpareigoti antstolę atnaujinti vykdomąją bylą ir tęsti išieškojimą. Taip pat skundu prašoma atlikti antstolės procesinės veiklos kontrolę bei įpareigoti antstolę atlikti vykdymo proceso veiksmus.

2.       Pareiškėja nurodė, kad pateikdama vykdomąjį raštą vykdymui 2017 m. rugsėjo 27 d. antstoliui pateikė ir prašymą dėl vykdymo išlaidų sumokėjimo atidėjimo iki teismo sprendimo įvykdymo. Pateiktas vykdomasis raštas buvo priimtas vykdyti ir vykdytas iki skundžiamo antstolės patvarkymo priėmimo 2025 m. balandžio 4 d. (beveik aštuonerius metus). Anot pareiškėjos, vykdymo išlaidų nereikalavimas rodo, kad priimdamas vykdymui vykdomąjį raštą, antstolis faktiškai tenkino išieškotojo prašymą ir atidėjo vykdymo išlaidų sumokėjimą iki teismo sprendimo įvykdymo. Be to, antstolė po beveik aštuonerių metų vykdymo pareikalaudama atidėtų vykdymo išlaidų apmokėjimo, privalėjo priimti motyvuotą antstolio patvarkymą, kuriame, be kita ko, turėjo nurodyti prašomų apmokėti vykdymo išlaidų pagrindimą, jų sumokėjimo terminą, taip pat nurodyti ir teisines pasekmes, kurios atsirastų išieškotojui neapmokėjus vykdymo išlaidų.

3.       Pareiškėja pažymėjo, kad skundžiame antstolio patvarkyme nurodyta, jog vykdymo išlaidų apmokėjimo nebuvo pareikalauta per klaidą, todėl ši klaida ištaisytina ir vykdymo išlaidų pareikalautina Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 150 punkto pagrindu. Pareiškėja vertino, kad ir tokiu atveju antstolė turėjo priimti patvarkymą, apie tai informuojant išieškotoją iki bylos užbaigimo, sudarant galimybę išsiaiškinti, ar atliekant vykdymo veiksmus buvo padaryta klaida. Papildomai nurodė, kad nei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK), nei Instrukcija nenumato, jog išieškotojui neapmokėjus antstolio pareikalautų vykdymo išlaidų, kuomet jau yra vykdomas išieškojimas, antstolis gali tuo pagrindu užbaigti vykdomąją bylą ir vykdomąjį raštą grąžinti išieškotojui. Patvarkyme nurodytas vykdomosios bylos užbaigimo neapmokėjus jau vykdomos vykdomosios bylos vykdymo išlaidų pagrindas (CPK 631 straipsnio nustatyta tvarka grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui, išskyrus šio Kodekso 611 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus) visiškai neatitinka faktinio pagrindo, dėl kurio antstolė užbaigė vykdomąją bylą.

4.       Pareiškėja nurodė, kad antstolė pateiktoje apmokėti vykdymo išlaidų sąskaitoje mokėtina vykdymo išlaidų suma yra nedetalizuota ir neteisingai apskaičiuota, neatitinka Instrukcijoje numatytų reikalavimų. Nurodė, kad iš vykdomosios bylos taip pat matyti, jog antstolė laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 22 d. iki 2025 m. kovo 12 d. neatliko jokių vykdymo proceso veiksmų vykdomojoje byloje, todėl teismo prašoma atlikti vykdymo proceso veiksmų neatlikimo kontrolę bei pripažinti, kad antstolio veiksmai minėtu laikotarpiu yra neteisėti.

5.       Antstolė Vida Daugirdienė 2025 m. balandžio 23 d. patvarkymu netenkino pareiškėjos skundo ir skundą perdavė teismui. Antstolė nurodė, kad vykdomoji byla buvo nuolatinėje kontrolėje, suvesta į „Skolis“ sistemą, kuri automatiniu būdu nuolat tikrina skolininko turtinę padėtį, naujai atidaromas banko sąskaitas, nekilnojamąjį turtą, įsidarbinimą ir pan., taip pat buvo atliekami paklausimai rankiniu būdu ir nei karto nebuvo nustatyta net menkiausia galimybė įvykdyti vykdomąjį dokumentą bent iš dalies. Registrų centro duomenimis, skolininkas nėra turėjęs jokio nekilnojamojo turto, nedirba ir nuo vykdomosios bylos užvedimo pradžios nėra dirbęs, kadangi nuo 2015 m. rugsėjo 2 d. deklaravo išvykimą į (duomenys neskelbtini), registruose nerandami jokie duomenys apie skolininko artimuosius ar gimines Lietuvoje.

6.       Antstolė nurodė, kad vykdomojoje byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog prašymas dėl atleidimo nuo vykdymo išlaidų mokėjimo buvo tenkintas. Be to, tokio prašymo tenkinimas yra negalimas, vadovaujantis Instrukcijos 142 punkto 3 papunkčiu, numatančiu, kad išieškotoją juridinį asmenį, pateikiantį vykdyti vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje, kurioje šis juridinis asmuo buvo visiškai ar iš dalies atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ar žymimo mokesčio sumokėjimas jam buvo atidėtas, antstolis gali iš viso ar iš dalies atleisti nuo vykdymo išlaidų mokėjimo arba vykdymo išlaidų apmokėjimą atidėti. Pateikdamas vykdyti vykdomąjį raštą, toks išieškotojas antstoliui turi pateikti teismo nutartį, kuria buvo išspręstas žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo ar atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo klausimas. Antstolė pažymėjo, kad UAB „Rome Law“ yra profesionalus skolų supirkinėtojas/išieškotojas, todėl turėjo suprasti, jog tokio prašymo pateikimas antstoliui yra neteisėtas nuo pat jo pateikimo momento.

7.       Antstolė pažymėjo, kad pagal Instrukcijos 150 punktą, antstoliui pareikalavus, išieškotojas privalo apmokėti visas vykdymo išlaidas. Ši teisės norma nenumato kreditoriui teisės pasirinkti dėl registrų, užklausų ir kitų aktyvių vykdymo veiksmų apmokėjimo. Antstolė atkreipė dėmesį, kad pagrindinis išieškotojos tikslas yra pelno siekimas, pigiai įsigytų reikalavimų sąskaita. Išieškotoja UAB „Rome Law“ įsigijo jau niekinį reikalavimą į skolininką bankroto procese, savo iniciatyva pradėjo vykdymo procesą, prisiėmė riziką dėl papildomų išlaidų bei nuostolių atsiradimo skolos išieškojimo procese. Pažymėjo, kad antstolė neturi pareigos neatlygintinai atlikti vykdymo veiksmų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8.       Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. gegužės 15 d. nutartimi nutarė pareiškėjos UAB „Rome Law“ skundą dėl antstolės Vidos Daugirdienės veiksmų atmesti.

9.       Pirmosios instancijos teismas, remdamasis vykdomosios bylos duomenimis, nustatė, kad antstolė Laima Neniškienė vykdė vykdomąją bylą Nr. 0065/17/00861. Byla pradėta pagal Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-933-613/2017 dėl 45 063,48 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo išieškojimo iš skolininko V. S. išieškotojai UAB „Rome Law“, kuri 2021 m. gegužės 17 d. pasibaigus antstolės Laimos Neniškienės įgaliojimams perduota antstolei Vidai Daugirdienei (vykdomosios bylos Nr. 0004/21/12643).

10.       Teismas sprendė, kad antstolė pagrįstai pareikalavo išieškotojo apmokėti vykdymo išlaidas, nes vykdomoje byloje nėra rašytinių įrodymų patvirtinančių aplinkybę, kad antstolė, priimdama vykdyti vykdomąjį dokumentą, tenkino išieškotojo prašymą ir atidėjo vykdymo išlaidų sumokėjimą iki teismo sprendimo įvykdymo. Teismas pažymėjo, kad vykdomoje byloje taip pat nėra rašytinių įrodymų, jog išieškotoja, kaip juridinis asmuo, teismo nutartimi buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ar jai buvo atidėtas žyminio mokesčio mokėjimas, kaip nurodyta Instrukcijos 142.3 punkte. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog skolininkas nuo 2015 m. rugsėjo 2 d. yra deklaravęs išvykimą į (duomenys neskelbtini), duomenų apie skolininko darbo santykius Lietuvoje nėra, kilnojamojo ar nekilnojamojo turto skolininkas taip pat neturi, pajamų negauna. Atsižvelgdamas į nurodytą ir į tai, jog galimybė iš skolininko išieškoti skolą yra maža, teismas priėjo išvadą, kad išieškotojai atsisakius apmokėti vykdymo išlaidas, antstolė pagrįstai 2025 m. balandžio 4 d. priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo.

11.       Pasisakydamas dėl skundo argumento, kad antstolė neteisingai paskaičiavo vykdymo išlaidas, teismas pažymėjo, jog kreditoriui, kaip vykdymo proceso dalyviui, neapribota galimybė susipažinti su vykdomąją byla ir joje esančiais duomenimis apie paskaičiuotas vykdymo išlaidas, prašyti šių išlaidų detalizacijos.

12.       Teismas nurodė, kad remiantis antstolės nurodytais duomenimis, vykdomoji byla buvo suvesta į „Skolis“ sistemą, kuri automatiniu būdu nuolat tikrina skolininko turtinę padėtį, naujai atidaromas banko sąskaitas, nekilnojamąjį turtą, įsidarbinimą ir pan., taip pat buvo atliekami paklausimai rankiniu būdu ir nei karto nebuvo nustatyta net menkiausia galimybė įvykdyti vykdomąjį dokumentą bent iš dalies. Antstolė periodiškai tikrino informaciją apie skolininko turimas lėšas ir turtą įvairiuose registruose bei kredito įstaigose, taip pat nuolat antstolė tikrino skolininko duomenis apie jo darbovietę ir gaunamas pajamas, o „Skolis“ sistema neinformavo antstolės apie pasikeitusią skolininko turtinę padėtį.

13.       Teismas nenustatė pareiškėjos teisių ir vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų ir vertino, kad nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais ir panaikinti 2025 m. balandžio 4 d. patvarkymą Nr. S-25-4-19211. Todėl pareiškėjos skundą atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

14.       Išieškotoja UAB „Rome Law“ (toliau – ir apeliantė) atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 15 d. nutartį ir išspęsti klausimą iš esmės – skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti; pripažinti neteisėtu ir panaikinti antstolės V. Daugirdienės 2025 m. balandžio 4 d. patvarkymą; įpareigoti antstolę atnaujinti vykdomąją bylą ir tęsti išieškojimą; atlikti antstolės V. Daugirdienės procesinę veiklos kontrolę vykdomojoje byloje Nr. 0004/21/12643 už laikotarpį nuo 2025 m. sausio 22 d. iki 2025 m. balandžio 4 d., įvertinant antstolę šiai neatlikus jokių vykdymo proceso veiksmų laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 22 d. iki 2025 m. kovo 12 d., taip pat pripažįstant neteisėtais antstolės vykdymo proceso veiksmų neatlikimą minėtu laikotarpiu; pripažįstant neteisėtais antstolio vykdymo išlaidų reikalavimą nepriimant antstolio patvarkymo ir neteikiant išieškotojui vykdymo išlaidų apskaičiavimo; panaikinus skundžiamą antstolio patvarkymą – įpareigoti antstolę atlikti išieškotojo 2025 m. kovo 12 d. prašyme nurodytus vykdymo veiksmus ir dėl šių priimti antstolio patvarkymą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1.                      Antstolė V. Daugirdienė 2017 m. rugsėjo 28 d., nenustačiusi akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui. Skundo priėmimas rodo, kad antstolė faktiškai tenkino ir kartu su dokumentu pateiktą išieškotojos prašymą dėl būtinųjų vykdymo išlaidų atidėjimo. Prašymo tenkinimą pagrindžia ir aplinkybė, kad vykdymo veiksmai buvo atliekami aštuonerius metus, neprašant išieškotojos atlyginti vykdymo išlaidas. Tai, kad byloje nėra jokio rašytinio dokumento dėl būtinųjų vykdymo išlaidų atidėjimo, nereiškia, jog jų sumokėjimas nebuvo atidėtas iki teismo sprendimo įvykdymo.

14.2.                      Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų antstolio apskaičiuotų ir pareikalautų apmokėti vykdymo išlaidų pagrįstumą. Be to, išieškotojos skaičiavimu, būtinos vykdymo išlaidos sudaro 245,52 Eur, o ne 343,42 Eur. Antstolė, pateikdama PVM sąskaitą faktūrą apmokėjimui nedetalizavo vykdymo išlaidų, kaip tai numato Instrukcijos 2.4 punktas.

14.3.                      Įstatymas nenumato vykdomojo dokumento grąžinimo pagrindo, išieškotojui neapmokėjus antstolio pareikalautų vykdymo išlaidų jau pradėtame vykdymo procese. Antstolė neteisėtai užbaigė bylą, vadovaudamasi CPK 631 straipsniu ir CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

14.4.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kokie vykdymo veiksmai buvo atliekami pagal antstolės nurodytus patvarkymų teiginius ir neįsitikino, ar antstolio patvarkymuose nurodytos faktinės aplinkybės dėl vykdymo proceso veiksmų atlikimo atitinka teismui pateiktą vykdomosios bylos medžiagą. Taigi teismas faktiškai neatliko antstolės procesinės veiklos kontrolės. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad antstolė naudojo „Skolis“ programą, antstolė apie tai neinformavo pareiškėjos.

15.       Antstolė Vida Daugirdienė atsiliepime į atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

15.1.                      Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji buvo atleista nuo vykdymo išlaidų mokėjimo. Net jei pareiškėja būtų atleista nuo vykdymo išlaidų mokėjimo, vadovaujantis Instrukcijos 150 punktu, privalėtų apmokėti visas vykdomojoje byloje patirtas išlaidas, antstolei pareikalavus.

15.2.                      Nagrinėjamu atveju pareiškėja atsisakė apmokėti būtinąsias vykdymo išlaidas, o atsisakydama apmokėti išlaidas nekėlė klausimo dėl jų apskaičiavimo pagrįstumo. Tačiau bet kuriuo atveju užbaigus vykdomąją bylą, antstolės išrašyta PVM sąskaita faktūra dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo buvo panaikinta.

15.3.                      Išieškotojai atsisakius apmokėti už atliktus vykdymo veiksmus, antstolė pagrįstai priėmė patvarkymą užbaigti vykdomąją bylą ir grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojai.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
 teisiniai argumentai ir išvados

16.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).

17.       Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

18.       Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta netenkinti skundo dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atskirojo skundo argumentų

19.       CPK 610 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išieškotojas apmoka vykdomosios bylos administravimo išlaidas ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytais atvejais išlaidas tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas bei atlygį antstoliui. Vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko.

20.       Sprendimų vykdymo instrukcijos 141 punkte nurodyta, kad išieškotojas ar jo įgaliotas atstovas, pateikdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo sumokėti antstoliui administravimo išlaidas, išskyrus Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytas išimtis. Jeigu antstolis atsisako priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, išieškotojo apmokėtos vykdymo išlaidos grąžinamos išieškotojui.

21.       Instrukcijos 142 str. numato, kad jeigu išieškotojas, pateikdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą, administravimo išlaidų neapmoka, antstolis atsisako priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, išskyrus tam tikrus atvejus. Pagal Instrukcijos 142.3 papunktį, išieškotoją juridinį asmenį, pateikiantį vykdyti vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje, kurioje šis juridinis asmuo buvo visiškai ar iš dalies atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ar žyminio mokesčio sumokėjimas jam buvo atidėtas, antstolis gali iš viso ar iš dalies atleisti nuo vykdymo išlaidų mokėjimo arba vykdymo išlaidų apmokėjimą atidėti. Pateikdamas vykdyti vykdomąjį raštą toks išieškotojas antstoliui turi pateikti teismo nutartį, kuria buvo išspręstas žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo ar atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo klausimas.

22.       Instrukcijos 144 punkte numatyta, kad antstolis turi teisę priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą išieškotojui neapmokėjus administravimo išlaidų, jeigu, priėmus vykdomąjį dokumentą vykdyti, išieškotojui nedelsiant išrašoma sąskaita administravimo išlaidoms apmokėti. Šiuo atveju administravimo išlaidas išieškotojas privalo apmokėti per 20 dienų nuo sąskaitos išrašymo.

23.       Instrukcijos 150 punktas numato, kad antstoliui pareikalavus, išieškotojas Instrukcijos nustatyta tvarka privalo apmokėti visas vykdymo išlaidas.

24.       Jeigu vykdomoji byla nutraukiama dėl to, kad vykdomasis dokumentas buvo neteisėtai priimtas vykdyti, vykdomoji byla užbaigiama ir antstolis privalo grąžinti išieškotojui visas šio sumokėtas vykdymo išlaidas (Instrukcijos 173 str.).

25.       Taigi aptartas teisinis reglamentavimas įtvirtina antstolio teisę priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo procesą išieškotojui neapmokėjus administravimo išlaidų, išrašant išieškotojui sąskaitą administravimo išlaidoms apmokėti jau pradėjus vykdymo veiksmus. Todėl apeliantė nepagrįstai teigia, kad vykdomojo dokumento priėmimas vykdyti ir vykdymo veiksmų atlikimas rodo, jog apeliantei buvo atidėtas vykdymo išlaidų sumokėjimas iki teismo sprendimo įvykdymo. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad išieškotoja teismo nutartimi buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ar jai buvo atidėtas žyminio mokesčio mokėjimas, dėl ko būtų pagrindas atidėti vykdymo išlaidų sumokėjimą, kaip tai numato Instrukcijos 142.3 papunktis. Apeliantės deklaratyvūs argumentai apie tai, kad jai buvo atidėtas vykdymo išlaidų mokėjimas, nesant byloje objektyvių įrodymų, atmestini kaip nepagrįsti.

26.       Minėtas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad išieškotojai (apeliantei) atsisakant apmokėti būtinąsias vykdymo išlaidas, įpareigojimas antstolę toliau tęsti skolos išieškojimo veiksmus, neatitiktų protingumo ir sąžiningumo principų, bet pažeistų imperatyvias įstatymo nuostatos, reglamentuojančias vykdomojo dokumento priėmimo tvarką, bei įstatyme nustatytą antstolės teisę į būtinųjų administravimo išlaidų atlyginimą. Faktas, kad iki vykdomosios bylos perdavimo antstolei Vidai Daugirdienei, antstolė Laima Neniškienė nepareikalavo vykdymo išlaidų apmokėjimo (duomenų, kad buvo pateikta sąskaita dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo byloje nėra), nepanaikina ir neapriboja bylą perėmusios antstolės teisės reikalauti šių vykdymo išlaidų apmokėjimo.

27.       Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino antstolės atliktus vykdymo veiksmus. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad antstolė tikrino skolininko duomenis apie naujai atidaromas banko sąskaitas, nekilnojamąjį turtą, darbovietę, gaunamas pajamas ir pan., tačiau  nebuvo nustatyta galimybė įvykdyti vykdomąjį dokumentą bent iš dalies. Teismas nurodė, kad vykdomoji byla buvo suvesta į „Skolis“ sistemą, kuri automatiniu būdu tikrina skolininko turtinę padėtį. Be to, iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, jog antstolė skolininko turimu adresu siuntė raginimą įvykdyti sprendimą, buvo priimti nurodymai dėl lėšų paskirstymo ir priverstinio nurašymo, valstybės registruose ir per Antstolių informacinę sistemą (AIS) tikrinami duomenys apie skolininko finansinę, šeiminę padėtį.

28.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantės argumentui, kad vykdomojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad antstolė vykdymo procese naudojo „Skolis“ sistemą, kuri tikrina skolininko turtinę padėtį ir duomenims pasikeitus – informuoja apie tai sistemos naudotoją. Tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad bylos duomenimis, skolininkas nuo 2015 m. rugsėjo 2 d. yra deklaravęs išvykimą į (duomenys neskelbtini), byloje nėra duomenų apie skolininko darbo santykius Lietuvoje, turimą turtą ar gaunamas pajamas. Byloje taip pat nėra duomenų, kad aptarta informacija iki vykdomosios bylos užbaigimo būtų pasikeitusi. Atsižvelgdamas į nurodytą, vykdomojoje byloje atliktų vykdymo veiksmų mąstą ir antstolės aktyvumą, teismas vertina, kad nurodyta aplinkybė, jog byloje nėra duomenų apie „Skolis“ sistemos naudojimą, nesudaro pagrindo išvadai, kad antstolė netinkamai atliko įstatyme numatytas funkcijas.

29.       Pasisakydamas dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas išsamiai nemotyvavo išvados dėl antstolės apskaičiuotų būtinųjų vykdymo išlaidų dydžio, tačiau padarė teisingas išvadas, kad šios išlaidos yra pagrįstos.

30.       Remiantis Instrukcijos 109.16 papunkčiu, kai išieškotina suma sudaro daugiau nei 29 000 Eur, būtinosios vykdymo išlaidos sudaro 220 Eur. Sąskaitos išrašymo metu galiojo 156,1 vartojimo kainų indeksas. Indeksavus minėtą sumą, gaunama 343,42 Eur suma. Taigi nepavykus išieškoti vykdymo išlaidų, antstolė 2025 m. balandžio 3 d. pagrįstai išieškotojai išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 00008060 343,42 Eur sumai.

31.       Iš apelianto procesinių dokumentų matyti, kad jis suprato kaip buvo paskaičiuota antstolės reikalaujama vykdymo išlaidų suma. Apeliantas tokį paskaičiavimą ginčija – nurodo, kad vykdymo išlaidos sudaro 245,52 Eur, o ne 343,42 Eur. Tokiu atveju, ginčijamas antstolės neveikimas – detalizuoto vykdymo išlaidų paskaičiavimo nepateikimas – nepažeidė išieškotojo teisių, neapribojo jo galimybės ginti pažeistas teises įstatymų nustatyta tvarka.

32.       Antstolė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad jos išrašyta PVM sąskaita faktūra dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo buvo panaikinta, tačiau įrodymų, patvirtinančių šią nurodytą aplinkybę, nepateikė, nepaaiškino kokias teisines pasekmes sukėlė nurodytos sąskaitos panaikinimas, todėl tokia aplinkybė neturi įrodomosios reikšmės vertinant atskirojo skundo pagrįstumą.

33.       CPK 632 straipsnyje nėra konkrečiai nustatyta tokia situacija kokia susidarė nagrinėjamoje byloje, tačiau vadovaujantis teisės analogija (CPK 3 str. 7 d.) bei tuo, kad tuo atveju, kai išieškotojas, pateikdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą, administravimo išlaidų neapmoka, antstolis atsisako priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, tačiau šiuo atveju vykdomasis dokumentas buvo priimtas ir vykdomasis procesas vyko aštuonerius metus, byloje nesant duomenų apie išieškotas sumas iš skolininko ir išieškotojui atsisakius sumokėti vykdymo išlaidas vykdymo procese po vykdomojo rašto priėmimo, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad antstolė pagrįstai užbaigė vykdomąją bylą ir grąžino vykdomąjį dokumentą išieškotojui CPK 631 ir 632 straipsniuose nustatyta tvarka. Nutraukus bylą CPK 629 str. 1 d. 9 p. pagrindu, apeliantė būtų praradusi teisę iš naujo pateikti vykdomąjį dokumentą vykdymui. Taigi, šiuo atveju skundžiamas antstolės patvarkymas išieškotojo teisių nepažeidė.

34.       Pažymėtina, kad tokios pozicijos dėl vykdomosios bylos užbaigimo laikomasi ir teismų praktikoje (žr. pvz.: Šiaulių apygardos teismo 2025 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-630-357/2025).

35.       Remiantis bylos duomenimis, išieškotoja 2025 m. kovo 12 d. antstolei pateikė prašymus dėl skolininko gyvenamosios ir darbo vietos nustatymo, įpareigoti skolininką ir jo artimuosius pateikti duomenis apie savo turtinę ir šeiminę padėtį, nurodyti atliktų vykdymo veiksmų apimtį, o nenustačius skolininko gyvenamosios vietos – skelbti jo paiešką per policiją. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje nutartyje jau buvo įvertinas antstolės atliktų vykdymo veiksmų teisėtumas,  todėl išieškotojui neapmokėjus vykdymo išlaidų bei esant užbaigtai vykdomajai bylai, nėra pagrindo tenkinti skundo dalyje dėl antstolės įpareigojimo atlikti veiksmus. Be to, apeliantas nepagrindė tokių reikalaujamų atlikti veiksmų tikslingumo įvertinus vykdomoje byloje jau surinktus duomenis apie skolininko turtinę padėtį, aplinkybę, kad jis yra deklaravęs gyvenamąją vietą į užsienį.

36.       Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

37.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino nagrinėjama klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 15 d. nutartį panaikinti arba pakeisti, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

38.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

39.       CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į kiekvienos bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos).

40.       Atskirojo skundo netenkinus, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o antstolė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju aktualus 2024 metų IV ketvirčio paskelbtas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris yra – 2 335,90 Eur. Už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą maksimali atlygintina suma yra 934,36 Eur (2 335,90 x 0,4) (Rekomendacijų 7, 8.16 punktai).

41.       Antstolė patyrė 150 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą, rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, pateikė 2025 m. birželio 2 d. sąskaitą Nr. 21 ir išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą. Šios išlaidos atitinka realumo ir būtinumo kriterijus, yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijų 8.16 papunkčio pagrindu apskaičiuoto rekomenduojamo priteisti maksimalaus už tokio pobūdžio teisines paslaugas užmokesčio dydžio, todėl yra priteisiamos iš pareiškėjos (CPK 93 straipsnio 1,3 dalys).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Rome Law“ atskirojo skundo netenkinti.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Rome Law“ (juridinio asmens kodas 302783950) antstolei Vidai Daugirdienei (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150 Eur (šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja                                                                        Jelena Šiškina