Teikimas Nr. TS-11-1035/2017
Teisminio proceso Nr. (nesuteiktas)
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14
(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2017 m. sausio 27 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 59-297,
n u s t a t ė :
V. M. Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 259 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, 65 straipsniu, jam paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsniu, pridėta neatlikta Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė ir paskirta galutinė – 6 metų ir 29 dienų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės atlikimo pradžia – 2013 m. balandžio 18 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2019 m. gegužės 17 d., 1/2 dalį laisvės atėmimo bausmės nuteistasis atliko 2016 m. gegužės 3 d. Neatliktos bausmės dalis 2016 m. gruodžio 15 d. – 2 metai 5 mėnesiai 2 dienos.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2016 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 59-297 (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti V. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Komisija atsižvelgė į V. M. nežymią pažangą mažinant vidutinę nusikalstamo elgesio riziką, kriminogeninius veiksnius, nusikaltimams būdingą modelį, elgesį bausmės atlikimo metu, nesistengimą įsidarbinti pataisos namuose, mažą darbinę patirtį laisvėje, nedengiamą ieškinį, silpną motyvaciją keistis bei kitas aplinkybes, todėl nusprendė, kad nuteistasis nesilaikys įstatymų ir nusikals.
V. M. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Nutarimą. Nuteistojo teigimu, priešingai nei teigia Komisija, jis neigiamai vertina konfliktines situacijas, taip pat sumažėjo jo nusikalstamo elgesio rizika. Nurodo, kad pataisos namuose nedirba, nes trūksta darbo vietų. Pažymi, kad jam rūpi šeimos ateitis, išlaiko vaiką ir siekia išsaugoti ryšius su šeima.
Nuteistojo V. M. skundas netenkintinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatyta minimali paskirtosios laisvės atėmimo bausmės dalis, kurią nuteistieji turi būti faktiškai atlikę, kad galėtų teikti prašymą Komisijai dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. BVK 158 straipsnyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant asmenys negali būti paleisti iš pataisos įstaigos lygtinai.
Susipažinęs su nuteistojo V. M. asmens byla, Nutarime išdėstytais pagrindais ir motyvais, teismas konstatuoja, kad nėra nustatyta BVK 158 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant V. M. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos negalėtų būti taikomas. Nuteistasis Komisijos svarstomas trečią kartą. Nuteistasis V. M. atlikęs ½ dalį teismo paskirtos bausmės, pateikė Komisijai prašymą paleisti jį lygtinai, visiškai įvykdė Komisijos 2016 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 59-161 teiktas rekomendacijas: konsultuojasi su pataisos namų psichologu, dalyvauja AA grupės užsiėmimuose. V. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 67 balai, vidutinė, po antrojo svarstymo sumažėjo 3 balais.
Kita vertus, be šių BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų formaliųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo kriterijų, taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, turi būti atsižvelgiama į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį bausmės atlikimo metu, o taip pat ir į jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, kurios yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir kurios vienareikšmiai leidžia padaryti išvadą, kad bausmės tikslai (paskirtis) bus įgyvendinti nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos.
Pažymėtina, kad V. M. Komisijoje buvo svarstomas 2016 m. liepos 7 d. Komisijos nutarimu Nr. 59-161 nutarta nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nes, atsižvelgiant į asmens vidutinę nusikalstamo elgesio riziką, nežymią pažangą ją mažinant, kriminogeninius veiksnius, nusikaltimams būdingą modelį, elgesį bausmės atlikimo metu, neseniai baigusias galioti nuobaudas, nuteistojo asmenybę ir silpną motyvaciją keistis, nutarta asmeniui netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. V. M. apskundė šį nutarimą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi atsisakė tenkinti nuteistojo skundą.
Nuo V. M. svarstymo Komisijoje 2016 m. liepos mėnesį iki svarstymo 2016 m. gruodžio mėnesį sumažėjo asmens pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (3 balais), 2016 m. liepos 14 d. asmuo skatintas, jam pareikšta padėka, įvykdė Komisijos 2016 m. liepos 12 d. nutarimu teiktas rekomendacijas, be to, savo sūnaus išlaikymui pervedė 900 Eur ir teismui pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Atlikdamas bausmę, nuteistasis dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos“ ir „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų lygtinai“ programose, taip pat psichoedukacinėje, ikireabilitacinėje programoje „Įžanginė grupė“, smurto prevencijos programoje „Elgesys – pokalbis – pasikeitimas“, lanko AA susirinkimus. Nurodytas aplinkybes teismas vertina teigiamai, jos rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvaciją keistis, jo stengimąsi mažinti nusikalstamo elgesio riziką, tačiau jos nėra pakankamos taikyti V. M. lygtinį paleidimą. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo iš esmės pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir kad jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai.
Iš Nutarimo ir 2016 m. gruodžio 8 d. socialinio tyrimo išvados matyti, kad V. M. amžiaus pirmojo teistumo metu – 18 metų, tai leidžia teigti, jog netinkamas galiojančių teisės ir moralės normų suvokimas nuteistajam susiformavo jauname amžiuje. Padarytoms nusikalstamoms veikoms būdingas nusikaltimų modelis. Kaltę nuteistasis dėl padarytų veikų pripažįsta tik iš dalies. Nuteistasis anksčiau buvo teistas 8 kartus už įvairaus pobūdžio tyčinius nusikaltimus, iš jų ir už nusikalstamą veiką žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. Darytina išvada, kad ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės jam teigiamo poveikio nepadarė. Turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, vėl nusikalto ir šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę už dviejų tyčinių sunkių nusikaltimų ir vieno baudžiamojo nusižengimo padarymą, susijusių su neteisėtu psichotropinių medžiagų disponavimu, keliant didelį pavojų žmonių sveikatai, viena iš nurodytų veikų padaryta veikiant bendrininkų grupe. Šios aplinkybės atspindi nuteistojo požiūrį į jo padarytas nusikalstamas veikas, nerodo jo sąmoningumo ir noro prisiimti visišką atsakomybę už savo veiksmus. Taip pat aukščiau nurodytos aplinkybės rodo, jog V. M. iš ankstesnių teistumų teigiamų išvadų nedaro, savo elgesiu demonstruoja polinkį daryti priešingus teisei veiksmus ir nenorą laikytis įstatymų, yra linkęs nusikalsti ir kelia teismui abejonių dėl jo galimybės laikytis įstatymų ateityje, būnant laisvėje. Už anksčiau padarytus nusikaltimus V. M. 3 kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, sąlygas pažeidė 1 kartą. Bausmės atlikimo metu nuteistasis V. M. režimo reikalavimus pažeidė 4 kartus, 3 kartus taikytos drausminės nuobaudos. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad asmuo teikia pirmenybę planavimui, bet, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, pasiduoda joms ir siekia tiesioginio atlygio, kuris dažnai priveda prie teisės pažeidimų. Vienas nusikaltimas buvo smurtinis. Turi realistinius ilgalaikius tikslus, tačiau negeba konkretizuoti, kaip konkrečiai siektų juos įgyvendinti. Iš Komisijos 2016 m. gruodžio 20 d. nutarimo matyti, kad asmuo neturi galiojančių nuobaudų, pataisos įstaigoje nedirba ir toliau nedengia vykdomųjų raštų 76 Eur sumai, nors turi pakankamai pinigų kasdieniams poreikiams tenkinti. Išėjęs į laisvę, darbo neturėtų, registruotųsi darbo biržoje. Socialinio tyrimo išvadoje finansiniai sunkumai nurodomi kaip vienas iš nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinančių veiksnių. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistajam adaptuotis visuomenėje bus gana sudėtinga, taip pat suteikia pagrindo teismui abejoti, ar nuteistasis iš tiesų yra pasiryžęs pragyvenimui užsidirbti teisėtais būdais, todėl išlieka pakankamai didelė rizika, kad jis gali rinktis neteisėtus būdus, siekdamas gauti lėšų pragyvenimui ir skolos padengimui. Be to, nuteistasis V. M. šiuo metu dar yra neatlikęs pakankamai didelės dalies laisvės atėmimo bausmės – daugiau nei 2 metų ir 3 mėnesių. Šiuo atveju teismas įvertina ir visuomenės interesą, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų adekvačią jo padarytoms nusikalstamoms veikoms bausmę, kurią, įvertinęs visas aplinkybes, paskyrė teismas, ir kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir įvertinęs Komisijos pateiktus duomenis, nuteistajam V. M. taikytas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei jų įvykdymo rezultatus, taip pat, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką (priklauso vidutinės rizikos grupei), į nežymią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, t. y. iš 70 balų sumažėjo iki 67 balų, jo elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat kitas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo metu nėra pakankamo pagrindo teigti, jog nuteistasis, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl V. M. skundas netenkintinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo V. M. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 59-297 netaikyti nuteistajam V. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Valerij Lauš