Civilinė byla Nr. 2-432/2013
Procesinio sprendimo kategorija 126.8
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. sausio 31 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Konstantino Gurino, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų (kreditorių) V. G. ir uždarosios akcinės bendrovės „TALADA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5441-585/2012, kuria netenkintas pareiškėjų (kreditorių) V. G. ir uždarosios akcinės bendrovės „TALADA“ skundas dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „VG Delada“ 2012 m. birželio 15 d. kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjai (kreditoriai) V. G. ir UAB „TALADA“ atskiruoju skundu prašė pripažinti negaliojančiu BUAB „VG Delada“ kreditorių susirinkimo, įvykusio 2012 m. birželio 15 d., nutarimą Nr. 3, kuriuo nuspręsta parduoti BUAB „VG Delada“ ilgalaikį turtą bei įkeistas atsargas. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 11 d. nutartimi UAB „VG Delada“ iškėlė bankroto bylą. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi patvirtino UAB „VG Delada“ kreditorių finansinius reikalavimus. Minėta nutartimi taip pat buvo patvirtintas V. G. kreditorinis pirmos eilės reikalavimas 3 226, 36 Lt sumai ir trečios eilės reikalavimas 224 279, 70 Lt sumai bei UAB TALADA“ kreditorinis trečios eilės reikalavimas 104 375, 42 Lt sumai. 2012 m. birželio 15 d. vykusiame kreditorių susirinkime buvo nutarta patvirtinti parduodamo BUAB „VG Delada“ turto kainą ir pardavimo tvarką. Pareiškėjai (kreditoriai), nesutikdami su kreditorių susirinkimo nutarimu Nr. 3, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą. Pareiškėjai (kreditoriai) skunde nurodė, kad kreditorių susirinkimas, priimdamas nutarimą dėl BUAB „VG Delada“ turto pardavimo kainų, pažeidė teisės aktus, nustatančius bankrutuojančių bendrovių turto pardavimo iš varžytynių tvarką, nesivadovavo teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir neleistinumo piktnaudžiauti teise principais. Kreditorių susirinkimo nustatytos minimalios turto pardavimo kainos yra per mažos, tokiomis kainomis pardavus turtą būtų nepagrįstai sumažinta galimybė kreditoriams patenkinti savo kreditorinius reikalavimus bankroto byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartimi pareiškėjų (kreditorių) skundo netenkino. Nurodė, kad skundas gali būti paduotas ne vėliau kaip per 14 dienų nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą. Teismas sprendė, kad pareiškėjai (kreditoriai) susirinkime dalyvavo raštu, todėl neabejotinai žinojo apie kreditorių susirinkimo datą ir jo darbotvarkę. Be to, pareiškėjai neabejotinai žinojo, kad 2012 m. birželio 15 d. susirinkime buvo sprendžiama ir dėl turto pardavimo. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad susirinkimo protokolas vėliausiai galėjo būti surašytas 2012 m. birželio 25 d., nes jau 2012 m. birželio 27 d. buvo pateiktas teismui, todėl kreditoriai, 2012 m. liepos 26 d. padavę skundą ir neabejotinai žinoję apie 2012 m. birželio 15 d. vykusį susirinkimą ir jame svarstytų nutarimų priėmimą, net jeigu ir 2012 m. birželio 15 d. nežinojo nutarimų priėmimo rezultatų, ne vėliau kaip nuo 2012 m. birželio 27 d. privalėjo žinoti apie skundžiamus nutarimus, todėl jie praleido įstatyme numatytą 14 dienų terminą skundui paduoti. Pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių terminas yra praleistas. Tuo pagrindu teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai savo teisėmis naudojosi nerūpestingai, todėl jų skundą atmetė. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjai (kreditoriai) neįrodė skunde nurodytų aplinkybių, jog susirinkimo metu nustatyta parduodamo turto kaina yra per maža.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Pareiškėjai (kreditoriai) V. G. ir UAB „TALADA“ atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartį ir priimti naują nutartį – panaikinti 2012 m. birželio 15 d. kreditorių susirinkimo nutarimą Nr. 3, kuriuo nuspręsta parduoti BUAB „VG Delada“ ilgalaikį turtą ir įkeistas atsargas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
- Pareiškėjai (kreditoriai) nepraleido įstatyme numatyto termino skundui dėl kreditorių susirinkimo nutarimo paduoti. Teismas nepagrįstai skundą atmetė kaip paduotą praleidus terminą. Pasak pareiškėjų, jie į teismą kreipėsi tik sužinoję apie ginčijamą kreditorių susirinkimo protokolą. Įstatyme numatytas 14 dienų terminas skundui paduoti skaičiuojamas nuo to momento, kada realiai kreditorius galėjo susipažinti su kreditorių susirinkimo protokolu.
- Vienas iš bankroto proceso tikslų – ginti kreditorių teises kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje. Bankrutuojančios įmonės kreditoriai savo teises gina kreditorių susirinkimuose pagal teismo patvirtintus jų kreditorinius reikalavimus. Pagrindinis kreditoriaus interesas bankroto byloje yra gauti finansinio reikalavimo patenkinimą iš teisės aktų nustatyta tvarka realizuoto turto.
- Kreditorių susirinkimas be kitų įgaliojimų turi teisę tvirtinti įmonės turto pardavimo kainą. Tuo atveju, kai rengiantis bankrutuojančios įmonės likvidavimo procedūroms kreditorių susirinkimas priimą nutarimą dėl įmonės turto pardavimo būdo, tvarkos ir kainos nustatymo, šiuo nutarimu turi būti nustatytas toks turto pardavimo būdas, turto pardavimo tvarka ir kaina, kad tai atitiktų tiek įmonės, tiek ir daugumos kreditorių interesus. Tačiau jeigu dėl įmonės turto pardavimo kainos, būdų ar tvarkos kyla ginčas, įmonės bankroto administratorius paprastai turėtų organizuoti parduodamo turto vertinimą.
Atsakovo BUAB „VG Delada“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo atsiliepime prašo atmesti apeliantų skundą ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime atsakovo atstovas nurodo, kad kreditorius Danske bank A/S Lietuvos filialas, turintis 96,71 proc. balsų, pateikė atsakovui pasiūlymą dėl ilgalaikio turto bei atsargų, įkeistų Danske bank A/S Lietuvos filialui, pardavimo kainos ir pardavimo tvarkos. Balsavimas dėl kreditoriaus pasiūlymo vyko raštu. Už kreditoriaus pasiūlymą balsavo kreditoriai, turintys 96,71 proc. balsų nuo visos teismo patvirtintos kreditorių reikalavimų sumos. Nurodė, kad turto vertinimo tvarką nustato ir pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas. Pagal įstatymą nutarimas yra laikomas priimtu, kai už jį balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma savo vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusė visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos. Nurodo, kad apeliantai nepagrindė abejonių dėl parduodamo turto kainos bei tvarkos nustatymo teisėtumo. Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjai neturi reikalavimo teisės bankui įkeisto turto atžvilgiu, kadangi pardavus šį turtą bus padengtas tik banko kreditorinis reikalavimas. Atsakovo atstovas nurodo, kad pagal nustatytą tvarką, net ir atlikus turto vertinimą, klausimą dėl turto kainos nustatymo sprendžia kreditorių susirinkimas, kuriam vertinimo išvados nėra privalomos.
Kreditorius Danske bank A/S Lietuvos filialas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjų (kreditorių) V. G. ir UAB „TALADA“ atskirąjį skundą atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą. Pažymi, kad pagal ĮBĮ turto vertės nustatymas priklauso tik kreditorių susirinkimo kompetencijai. Net ir atlikus turto vertinimą, klausimą dėl parduodamo turto vertės sprendžia kreditorių susirinkimas, kuriam vertinimo išvados nėra privalomos. Kreditorių susirinkime nuspręsta dėl pradinės turto pardavimo kainos, tokiu būdu skatinant potencialius šio turto pirkėjus teikti pasiūlymus dėl aukštesnės turto įsigijimo kainos. Kreditorius nurodė, kad 2012 m. birželio 15 d. kreditorių susirinkime už nutarimą Nr. 3 balsavo kreditoriai, turintys 96,71 proc. teismo patvirtintų finansinių reikalavimų sumos, todėl nutarimas yra priimtas teisėtai.
Lietuvos apeliaciniame teisme 2013 m. sausio 31 d. buvo gauti pareiškėjo (kreditoriaus) UAB „TALADA“ rašytiniai paaiškinimai. Pareiškėjas nurodo papildomus argumentus, vadovaujantis kuriais įrodinėja pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjų (kreditorių) V. G. ir UAB „TALADA“ skundą dėl BUAB „VG Delada“ 2012 m. birželio 15 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teisėjų kolegija sprendžia vadovaudamasi atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).
Kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose, balsuoti jame priimamais klausimais ir ginti savo teises (ĮBĮ 21 str. 2 d. 1 p.). Kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarka numatyta ĮBĮ 24 str., kurio 1 d. įtvirtinta, kad kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis; be to, kreditorius turi teisę raštu pareikšti kreditorių susirinkimui savo nuomonę (už ar prieš) dėl kiekvieno nutarimo ir ši nuomonė turi būti įskaitoma į kreditorių susirinkimo (taip pat ir pakartotinio susirinkimo) balsavimo rezultatus, apie tai paskelbiant kreditorių susirinkimo metu.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pareiškėjų (kreditorių) skundą dėl kreditorių susirinkime, vykusiame 2012 m. birželio 15 d., priimto nutarimo, atmetė tuo pagrindu, kad skundas yra paduotas praleidus ĮBĮ 24 str. 5 d. nustatytą terminą.
ĮBĮ 24 str. 5 d. nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą. Nagrinėjamu atveju ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas buvo priimtas 2012 m. birželio 15 d. (b. l. 12-15).). Apie tai, kad tą dieną bus sprendžiamas klausimas dėl BUAB „VG Delada“ turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo, apeliantams buvo žinoma. Todėl apeliantai, patys nedalyvaudami 2012 m. birželio 15 d. kreditorių susirinkime, turėjo visas galimybes iš karto pasidomėti apie tai, koks jame buvo priimtas nutarimas. ĮBĮ 24 str. 4 d. nustatyta, kad kreditorių susirinkimo pirmininkas privalo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo nutarimo priėmimo dienos kreditorių susirinkimo protokolo kopiją pateikti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. BUAB „VG Delada“ kreditorių 2012 m. birželio 15 d. susirinkimo protokolas, kuriame buvo priimtas ginčijamas nutarimas, į bankroto bylą buvo pateiktas 2012 m. birželio 27 d. Nuo tos dienos apeliantams nebuvo jokių ribojimų susipažinti su kreditorių susirinkimo protokolu. Rūpestingas ir atidus kreditorius gali teisme, susipažindamas su bankroto bylos medžiaga, susižinoti apie kreditorių susirinkimuose priimtus nutarimus. Be to, nėra duomenų, kad pareiškėjai efektyviai ir operatyviai būtų įgyvendinę ĮBĮ 21 str. 2 d. 2 p. numatytą teisę gauti iš bankroto administratoriaus informaciją apie pareiškėjams aktualiu BUAB „VG Delada“ turto pardavimo klausimu, dėl kurio jie 2012 m. birželio 15 d. kreditorių susirinkime pareiškė savo nuomonę raštu, priimto sprendimo rezultatą. Skundą pareiškėjai (kreditoriai) padavė 2012 m. liepos 26 d., tai yra praleidę 14 dienų terminą teikti skundą, skaičiuotiną nuo dienos, kurią kreditorius galėjo ir turėjo sužinoti apie ginčijamo nutarimo priėmimą. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad pareiškėjų skundas pateiktas praleidus ĮBĮ nustatytą terminą. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų aiškinimais dėl termino skaičiavimo pradžios, nes jie turėjo objektyvią galimybę sužinoti apie ginčijamo nutarimo priėmimą vėliausiai 2012 m. birželio 27 d. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju neįrodytos aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą praleistą terminą atnaujinti.
Kiti pareiškėjų (kreditorių) atskirajame skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, teisingai nustatė faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Pareiškėjų (kreditorių) atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti arba panaikinti. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė ir absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 323 str. ir 338 str. įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) atskirąjį skundą yra draudžiama. Atsižvelgiant į CPK 17 str. įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo principą, pasibaigus atsiliepimo į atskirąjį skundą padavimo terminui, jį keisti (papildyti) taip pat yra draudžiama (žr. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, priimtas civilinėse bylose Nr. 2-940/2011 ir Nr. 2-1730/2011). Šių įstatymo bei teisminės praktikos nuostatų pagrindu teisėjų kolegija pateiktus pareiškėjo (kreditoriaus) UAB “TALADA” 2013 m. sausio 31 d. rašytinius paaiškinimus atsisako priimti ir jų nevertina, nes šiais paaiškinimais iš esmės pildomas atskirasis skundas. Minėti paaiškinimai procesiškai gražintini juos pateikusiam asmeniui, nes jie pateikti pažeidžiant CPK 323 str. nustatytą imperatyvų draudimą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Konstantinas Gurinas
Gintaras Pečiulis