Civilinė byla Nr. e2-1580-1056/2023

Teisminio proceso Nr. 2-32-3-00082-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1;

2.1.2.6; 2.1.5.1.1; 2.1.5.2; 2.4.1;

2.6.12; 3.2.4.1; 3.2.6.1

(S)

                PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. liepos 11 d.

Pasvalys

Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų teisėja Edita Masiukienė,

sekretoriaujant Miglei Simsonienei,

dalyvaujant ieškovei I. R., jos atstovui advokatui Algimantui Kolpertui,

atsakovui A. U.,

atsakovei D. U., jos atstovui advokatui Manvydui Šivickui,

atsakovo Pasvalio rajono žemės ūkio bendrovės „Vaškai“ atstovei advokatei Jurgitai Ivanauskienei, 

trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, valstybės įmonės Registrų centras atstovei  Jurgitai Apanskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. R. ieškinį atsakovams D. U., A. U., Pasvalio rajono žemės ūkio bendrovei „Vaškai“, trečiajam asmeniui valstybės įmonei Registrų centras dėl savininko teisių gynimo.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       Ieškovė prašo pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2007 m. gegužės 22 d. mainų sutarties (toliau – ir Mainų sutartis) dalį, sudarytą tarp Pasvalio rajono žemės ūkio bendrovės (toliau – ŽŪB) „Vaškai“ ir D. U. ir A. U., dalyje dėl 1/8 dalies ūkio pastato, pažymėto 2I1p. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo D. U. ir A. U. nuoavybėn, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje, teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovas nurodė, kad valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje yra įregistruotos ieškovei nuosavybės teisės į 1/8 pastato Nr. (duomenys neskelbtini). Pastatas-ūkinis pastatas; daikto pagrindinė naudojimo paskirtis: pagalbinio ūkio; pažymėjimas plane: 61Ip, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad minėto pastato 1/8 dalį ieškovė įsigijo 1992-08-24 Pirkimo - pardavimo sutartimi pagal Lietuvos Respublikos1991-05-28 Įstatymą Nr. I-1374 Nr. (duomenys neskelbtini) bei pagal 2018-05-15 Turto pasidalinimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Jos turimos nuosavybės teisės nėra ginčijamos. Nurodo, kad VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje yra įregistruotos nuosavybės teisės A. U. i ir D. U. į 7/8 pastato Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatas-ūkinis pastatas su tremperiu; pagrindinė naudojimo paskirtis: pagalbinio ūkio; pažymėjimas plane: 2I lp. Iš Registro išrašo su istorija matyti, kad šio pastato 1/8 dalį A. U. įsigijo 1996-08-12 Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir 7/8 dalis 2007-05-22 Mainų sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) iš ŽŪB „Vaškai“. Apie sudarytą sandorį ieškovė sužinojo 2022 metų rugpjūčio mėnesį, gavusi iš VĮ Registrų centras 2022-08-29 raštą. Nurodo, kad į ieškovės vardu įregistruotą nurodytą nekilnojamąjį turtą nuosavybės teisės yra įregistruotos ankščiau negu į D. ir A. U.. Iš VĮ Registrų centro sužinojo, kad pastatas, kurio 1/8 dalis įregistruota ieškovės vardu ir pastatas, kuris įregistruotas atsakovų D. ir A. U. vardu yra galimai tas pats pastatas. 2022-05-16 raštu kreipėsi į VĮ Registrų centrą, prašydama sutvarkyti jos turimo statinio dalių duomenis. VĮ Registrų centras atsisakė tai padaryti. Pasiūlė ieškovei padaryti nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylą. Padarius šią bylą nustatyta, kad jai nuosavybes teise priklausančio pastato naujas adresas po atliktų kadastrinių matavimų yra (duomenys neskelbtini). Kadastrinių matavimų byloje jai priklausančio pastato dalies unikalus numeris ir kiti duomenys nurodyti kaip pastato unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centras 2022-08-29 raštu „Dėl informacijos suteikimo“ nurodė , kad į visą ūkio pastatą , pažymėtą 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) yra įregistruotos nuosavybės teisės D. U. ir A. U. vardu. 1/8 dalį šio pastato ŽŪB „Vaškai“ 1996-08-12 pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė A. U., o Mainų sutartimi žemės ūkio bendrovė „Vaškai” perleido 7/8 dalis ūkio pastato A. U. ir D. U., nors nuosavybės teisės Vaškų žemės ūkio bendrovei pripažintos 1995-05-08 Pasvalio rajono savivaldybės tarybos mero potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) lik į 2/8 dalis šio ūkio pastato. Nurodo, kad tokiu būdu Mainų sutartimi, sudaryta tarp ŽŪB „Vaškai“ ir atsakovų A. ir D. U., žemės ūkio bendrovė perdavė daugiau nuosavybės teisių, negu pati turėjo. Šiuo sandoriu pažeistos ieškovės teisės, nes 1/8 dalis minėto pastato priklausė jai, nors Mainų sutarties sudarymo metu tas pats pastatas VĮ Registrų centre buvo žymimas skirtingais nekilnojamojo turto objektais. Tačiau, ta aplinkybė, kad „Vaškai” perleido nuosavybę į ne jai priklausančias statinio dalis ir esant ieškovės nuosavybės teisių tiesioginiam pažeidimui, ieškovei ir kaip ne sandorio šaliai, leidžia ginčyti sudarytą mainų sutartį toje dalyje kiek pažeidžia jos teises, t.y. dėl 1/8 dalies pastato mainų sutarties pripažinimo negaliojančia. Pripažinus negaliojančiu sandorį dėl 1/8 dalies pastato perleidimo, jai atsirastų galimybę įregistruoti nuosavybės teises į pastatą, jau unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nurodyta jos užsakymu atlikto nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje. Papildomai paaiškino, kad ieškovė 1992 m. su vyru privatizavo butą su ūkiniais pastatais (duomenys neskelbtini). Butams priklausė po dalį to tvarto, jiems –1/8. Iš pradžių tuo tvartu jie naudojosi, laikė gyvulius, daržoves. Vėliau žodiniu susitarimu leido savo tvarto dalimi naudotis U. Vėliau paaiškėjo, kad U. apie tą tvartą norėjo išsipirkti žemę, ir ji gavo dokumentą, ar sutinka su sklypo ribomis, matininkas matavo sklypo ribas. Jai kilo klausimas, kaip ji prieis prie savo sklypo ribos, matininkas jai pasakė, kad jos nuosavybės ten nebėra. Tada ieškovė užsisakė kadastrinius pastato matavimus ir jai negalėjo įregistruoti nuosavybės, nes jai pasakė, kad tai vienas ir tas pats pastatas. Jos turtas tapo nebe jos. Šiuo metu tas tvartas yra užrakintas, pagrindinis pastato įėjimas yra užrakintas, ji nebegali tvartu naudotis.

3.       Atsakovė D. U. pateikė atsiliepimą, kuriuo su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašo ieškinį atmesti bei nurodo, kad ieškovė ieškinį pateikė praleidusi bendrąjį CK 1.125 straipsnio 1 dalyje numatytą ieškinio senaties terminą. Procesiniuose dokumentuose, atsakovė D. U., jos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovams A. U. ir D. U. VĮ Registrų centras duomenų bazėje yra įregistruotos nuosavybės teisės į visą pastatą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini) (7/8 pastato atsakovai A. U. ir D. U. įsigijo Mainų sutartimi, o 1/8 dalį pastato atsakovas A. U. įsigijo 1992 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartimi). Iš 1996 m. rugpjūčio 12 d. Sutarties 1 punkto matyti, kad atsakovas A. U. iš atsakovo nupirko 49/100 dalis karkasinio gyvenamojo namo su mansarda, su dviem priestatais, 1/8 dalį ūkinio pastato su tremperiu, ½ dalį ūkio pastato ir kiemo įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)). Sutartyje konstatuota, kad šie pastatai priklauso ŽŪB „Vaškai“ nuosavybės teise pagal 1996-08-01 Panevėžio VIPP biuro pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir registracijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini). 1996-08-01 Panevėžio VIPP biuro pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir registracijos pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad atsakovas ŽŪB „Vaškai“ turėjo nuosavybės teisę 1/8 dalį ūkinio pastato su tremperiu ir galėjo jį parduoti atsakovui A. U.. Nurodo, kad iš 2007 m. gegužės 22 d. Mainų sutarties 1 punkto matyti, kas atsakovas ŽŪB „Vaškai“ nuosavybės dalį gyvenamojo namo, 7/8 ūkinio pastato su tremperiu, ½ dalį ūkinio pastato, ½ kitų statinių (inžinerinių) -kiemo statinių (šulinys), esančių adresu (duomenys neskelbtini), mainė į atsakovui A. U. ir atsakove D. U. priklausantį 0.7700 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Minėtos sutarties 2 punkte nurodyta, kad mainoma dalis pastatų nuosavybės teise priklauso Pasvalio r. ŽŪB „Vaškai“ pagal 2007-04-16 VĮ Registrų centro Panevėžio filialo pažymą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2007-04-04 Nekilnojamo turto registro centrinės duomenų bazės išrašą, 1995-05-08 miesto (rajono) valdybos potvarkį Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ji kokio nors sandorio pagrindu buvo įgijusi nuosavybės teises į 1/8 dalį pastato su tremperiu, esančio (duomenys neskelbtini). Susipažinus su byloje Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais, apie pastatą-ūkinį pastatą, Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir pastatą-ūkinį pastatą su tremperiu Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), akivaizdu, kad yra padaryta klaida nustatant pastato-ūkinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. D. U. ir A. U. valdo pastatą-ūkinį pastatą su tremperiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), šio pastato užstatytas plotas yra 396 kv.m,, tūris 1585 kub. m., jokiems kitiems bendrasavininkams šis pastatas nepriklauso. D. U. nuosavybės teise valdo 1/8 pastato -ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), šio pastato užstatytas plotas 360 kv.m., tūris 1674 kv.m. Šie du pastatai yra skirtingais adresai ir skirtingo ploto bei tūrio, priklauso skirtingiems savininkams, todėl ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento Mainų sutartį dalyje dėl 1/8 dalies ūkio pastato, pažymėto 2I1p. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo D. U. ir A. U. nuosavybėn yra visiškai nepagrįstas ir turi būti atmestas. Paaiškino, kad pastatas, esatis (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas bendrovės ir leido naudotis bendrovės nariams, kurie neturėjo savo tvartų. R., ieškovės vyras, laikė tvarte bulvių ir kopūstų, bet trumpai. Nurodo, kad ieškovė įsigijo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini). Pripažino, kad R. buvo uždėję spyną ant savo tvartelio dalies. 2008 m. sudarė dovanojimo sutartį su U. ir gavo dovanų 1/8 dalį pastato (duomenys neskelbtini), prie keturbučio (teismo posėdžio metu tiksliai neparodė, kuris tai pastatas plane, galbūt iš bylos kadastrinės bylos (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 2G1/P).

4.       Atsakovas A. U. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad keturiasdešimt metų dirbo tame pačiame „(duomenys neskelbtini)“ kolūkyje. Vėliau nusipirko savo namą, ūkinį pastatą. Dėl naudojimosi tvartais, esančiais (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad daugiausiai naudojosi jų šeima, M., B., U., kiti, taip pat ir R., kuris dirbo bendrovėje vairuotoju, mechaniku. R. ten laikė daržoves apie dvejus metus. Bendrovė davė tvartelius ten dirbantiems asmenims. Konkrečiai buvo paskirta, kam koks tvartelis paskirtas. R. tvarteliu naudojosi ir jie – žmona buvo sutarusi, kad laikys ten savo gyvulius, su R. sutarė ir jis leido. Dabar jis stovi tuščiais, iš lauko užrakinta, jis pats (U.) ten užrakino. Užrakinimui R. leidimo neprašė, nes ten bendrovės turtas, o ne R. 1995 m. nusipirko 1/8 dalį to pastato. Žmona gavo dovanų dalis pastate (duomenys neskelbtini).

5.       Atsakovė Pasvalio rajono žemės ūkio bendrovė „Vaškai“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį ir priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės atsiliepime į ieškinį, atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė tik deklaratyviai nurodė, jog Mainų sutartis dalyje dėl 1/8 dalies ūkio pastato, pažymėto 2I1p. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo D. U. ir A. U. nuosavybėn turi būti pripažinta negaliojančia, tačiau neįrodė, jog egzistuoja CK 1.80 straipsnio taikymo sąlygos. Ieškovė nenurodė, kokią imperatyvią teisės normą atsakovai pažeidė sudarydami Mainų sutartį. Be to, ieškovė teigia, jog apie Mainų sutarties sudarymą sužinojo tik 2022 m. rugpjūčio mėnesį gavusi iš VĮ „Registrų centras“ 2022 m. rugpjūčio 29 d. raštą. Tačiau rūpestingas ir apdairus asmuo, apie Mainų sutarties sudarymą, galėjo ir turėjo sužinoti dar 2007 m. gegužės 31 d. Paaiškintina, jog nuo 2007 m. gegužės 31 d. Nekilnojamojo turto registre, kurio duomenys yra vieši, buvo įregistruotas įrašas apie Mainų sutarties sudarymą, ką patvirtina Ieškovės kartų su Ieškiniu pateikti Nekilnojamojo turto duomenų bazės išrašai. Pažymėtina ir tai, jog Mainų sutartis Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota 2007 m. gegužės 22 d. notariniu pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, notaras, tvirtindamas Mainų sutartį, neabejotinai patikrino ar ŽŪB „Vaškai“ Mainų sutartimi perleidžia jam priklausančias nuosavybės teises, ir jokių neatitikimų nenustatė. Šį aplinkybė papildomai patvirtina, jog, Mainų sutartį patvirtinus notarui, jos pagrįstumu nėra pagrindo abejoti, o panaikinus notarine tvarka sudarytą sandorį, būtų pažeidžiamas notarine forma patvirtintų sandorių patikimumo principas.

6.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų VĮ „Registrų centras“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame dėl ieškinio pagrįstumo nepasisakė. Nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis ūkio pastatas, plane pažymėtas 6I1p, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: I. R. (1/8 dalis, įregistravimo pagrindas – 1992-08-24 sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018-05-15 Turto pasidalijimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)), G. K. (1/32 dalis, įregistravimo pagrindas – 2013-05-29 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)), A. K. (1/32 dalis, įregistravimo pagrindas – 2013-05-29 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)), D. U. (1/8 dalis, įregistravimo pagrindas – 2008-12-30 Dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir G. K. (1/16 dalis, įregistravimo pagrindas – 2008-07-17 Turto pasidalijimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008-04-17 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Patikrinus Registrų centre saugomą ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro ir registro duomenų bylą nustatyta, kad šio ūkio pastato 3/8 dalis Pasvalio rajono (duomenys neskelbtini) kolūkis pardavė gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butų savininkams 1992-08-24 sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), 1992-08-24 sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1992-09-15 sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), vykdant Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą. Nekilnojamojo turto registro duomenimis ūkio pastatas, plane pažymėtas 2I1p, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: A. U. (1/8 dalis, įregistravimo pagrindas – 1996-08-12 sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir A. U. bei D. U. (7/8 dalys, įregistravimo pagrindas – 2007-05-22 Mainų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)). Patikrinus Registrų centre saugomą ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro ir registro duomenų bylą nustatyta, kad į šį ūkio pastatą Pasvalio rajono žemės ūkio bendrovei „Vaškai“ nuosavybės teisės įregistruotos Pasvalio rajono savivaldybės tarybos 1995-05-08 potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsniu, duomenys sukaupti Valstybinio žemės kadastro duomenų registre ir Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, buvo perrašomi į Nekilnojamojo turto registrą nuo 1998-01-01 Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tuometinėse turto registravimo įstaigose sukauptų duomenų perrašymas į Nekilnojamojo turto registrą buvo atliekamas tų duomenų pakartotinai nerevizuojant (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-02-10 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A11-202/2004). VĮ Registrų centrui nėra žinomos ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalių privatizavimo aplinkybės ir (ar) ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pripažinimo nuosavybės teise Pasvalio rajono žemės ūkio bendrovei „Vaškai“ aplinkybės. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai pirmą kartą buvo atlikti 1992-08-11, o ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai pirmą kartą buvo atlikti 1993-03-16, kuomet pagal galiojančius teisės aktus nebuvo nustatinėjamos statinių centro koordinatės (nustatyti statinių centro koordinates atsirado pareiga tik įsigaliojus Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėms, patvirtintoms Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002- 12-30 įsakymui Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“, (įsigaliojo 2003-02-22, žr. šių taisyklių 17.4 papunktį), o toks duomuo į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašomas tik nuo 2004-01-01, kuomet buvo pakeistas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas (žr. 2004-01-01 – 2006-12-20 galiojusios įstatymo redakcijos 17 straipsnio 2 dalies 7 punktą)), taip pat iki šiol nėra įrašytos ūkio pastatų centro koordinatės, nes savininkai nėra pateikę prašymo tokius duomenis įrašyti, todėl Registrų centras negalėjo ir negali patvirtinti ar paneigti, kad ieškinyje nurodyti ūkio statiniai yra vienas ir tas pats pastatas. Atkreiptinas dėmesys, kad kadastro duomenų bylose nurodyti skirtingi ūkio statinių adresai, taip pat statybos metai, skiriasi jų išorės parametrai (ilgis, plotis, tūris). Pagal byloje esančias kadastrines bylas, matininkui pastatų vietą parodo pastato savininkas. Registrų centras negali pasakyti, kur yra pastatas, pažymėtas pažymėjimas plane: 61Ip. Gatvė, pažymėta plane yra su nutrūkimu, nėra aišku, kokio ilgio tas nutrūkimas (gali būti ir kelios gatvės ir keli kvartalai), tik savininkas žino, kur yra tas pastatas. Nėra galimybės atsakyti, ar ginčo pastatas yra tas pats pastatas. Pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys nėra pakeisti, yra įrašyta tik pastaba. Pastato adresas buvo užrašomas pagal pagrindinį pastatą, šiuo atveju pagrindinis pastatas yra gyvenamasis namas, šiuo atveju priskirta prie (duomenys neskelbtini). Dėl pastato (duomenys neskelbtini) – jo vietą buvo galima nustatyti, nes nėra nutrūkimų gatvėje, plane, šiam pastatui adresas suteiktas žemėlapio pagrindu. Pagal pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). ir (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylas matyti, kad šių matmenys yra labai panašūs. Registrų centras juos traktavo kaip atskirus pastatus, nes neturėjo objektyvių duomenų kitokiai išvadai, tačiau nėra galima atsakyti, ar tai vienas ir tas pats pastatas.

7.       Liudytoja L. U. teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 1994 m. turėjo nusipirkę ūkinį pastatą ir juo naudojosi iki 2006 m. Ūkinis pastatas jiems tapo nebereikalingas ir 2008 m. dovanojo U., pastas adresu (duomenys neskelbtini). Tai 8 vietų ūkinis pastatas su tremperiu. Jiems (U.) priklausė 1/8 dalis. Šią dalį jie nusipirko kartu su (duomenys neskelbtini) esančiomis patalpomis 1994 m. Tvartais, esančiais (duomenys neskelbtini), pradėjo naudotis, nusipirkę iš R. – butą nusipirko vieni žmonės, o jie tik tvartus. (Duomenys neskelbtini), bendrasavinkai, kurie naudojosi nuo 1994 m. dar buvo K., B., R., N., M., U. U. irgi turėjo vieną dalį ir iš kitų asmenų nuomojosi dar du ūkinius. Račkauskams irgi priklausė viena dalis ūkinio. Pastatai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra skirtingi: (duomenys neskelbtini), yra garažai ir malkinės, o (duomenys neskelbtini), yra tvartai. U. dovanojo (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato dalį – tvarto.

8.       Liudytojas V. U. teisme parodė, kad pirko iš R. dalį pastato (8 tvartų ir sandėliukų – tremperių), pirko 1/8 dalį 1994 m. tuo metu tvartais dar naudojosi U., K., I. R., B. A., N., kt. U. laikė gyvulius, R. irgi ateidavo, nežino, kaip jie naudojosi, R. priklausė kraštinis tvartas. Dovanojo U. pastato dalį, esančią adresu (duomenys neskelbtini), ten kur buvo tvartai. Taip pat R., jiems ir B. priklausė dalis pastato (duomenys neskelbtini), jiems (U.) ten taip pat priklausė garažas ir malkinė, įgijo irgi iš R. (Duomenys neskelbtini) pastatų dalį dovanojo V. Tai ne pats pastatas, kur tvartai ir kurio dalį dovanojo U.

9.       Liudytojas G. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad iš tėvo paveldėjo tvartą, esantį (duomenys neskelbtini). Prieš tai gatvės nebuvo (buvo nurodyta adresas, (duomenys neskelbtini)). Paveldėjo butą, garažus ir tvartą., Žino, kad tvartas yra (duomenys neskelbtini). Registrų centras išdavė dokumentus adresu (duomenys neskelbtini). Jis gimė ir augo (duomenys neskelbtini), bet žino, kad tvartas yra (duomenys neskelbtini). Jam kaip savininkui, priklauso nuosavybė tuose tvartuose, bet jo manymu yra klaida ir nurodytas neteisingas adresas (duomenys neskelbtini), nors turėtų būti (duomenys neskelbtini). 1986 m. tvartas tuo metu priklausė jo tėvams, nežino, ar R. tuo metu naudojosi. 2016 m. U. norėjo pirkti iš jo tvarto dalį, bet galiausiai pirkimas neįvyko.

Teismas         

k o n s t a t u o j a:

Faktinės bylos aplinkybės

10.       1992 m. rugpjūčio 24 d. buvo sudaryta sutartis, pagal kurią Pasvalio rajono (duomenys neskelbtini) kolūkio valdybos atstovė V. M. (pardavėja) ir I. R. (pirkėja) (duomenys neskelbtini) nusipirko (duomenys neskelbtini)-ą butą (50,80kv.m. ploto) ir kitus pastatus - ¼ 2G1/p, 1/6 5I1/m, 1/8 6I1/p; 1/8 tremperio. Nurodyta, kad bendra turto kaina 9444 rublių, 1152 rublių pirkėjas sumokėjo į Pasvalio banko skyrių grynais pinigais. Sutartis patvirtina notarės Ilmos Budrytės.

11.       Nekilnojamojo turto registrų duomenų bazės išraše nurodyta, kad I. R. įregistruotos nuosavybės teisės į 1/8 pastato Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas; daikto pagrindinė naudojimo paskirtis: pagalbinio ūkio; pažymėjimas plane: 61Ip, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (pagal 1992-08-24 Pirkimo - pardavimo sutartį pagal Lietuvos Respublikos1991-05-28 Įstatymą Nr. I-1374 Nr. (duomenys neskelbtini). bei pagal 2018-05-15 Turto pasidalinimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)).

12.       Iš 1995 m. gegužės 8 d. Pasvalio rajono savivaldybės tarybos mero potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl nuosavybės teisių pripažinimo, nustatyta, kad Vaškų žemės ūkio bendrovei buvo pripažinta nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini): gyvenamąjį namą 1A1/ž su priestatais 2a1/m, 1a1/p, kurio bendras naudingas plotas 140,09 km.v., ūkinį pastatą 3I1/ž – 97 kv.m. ir 2/8 ūkinio pastato 2I1/p – 98,98 kv.m., esančius (duomenys neskelbtini).

13.       1995 m. gegužės 24 d. Lietuvos Respublikos valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyta, kad pažymėjimas išduotas Vaškų žemės ūkio bendrovei nuosavybės teisėmis į šį turtą: visas dalis pastatų „1A1/ž, 2I1/p, 3I1/ž + k. įr.“ Pagal 1995 m. gegužės 8 d. Pasvalio rajono savivaldybės mero potvarkį Nr. (duomenys neskelbtini).

14.       Iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) buvo pervadinta į (duomenys neskelbtini)  (Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) lapas Nr. 1).

15.       2007 m. gegužės 22 d. buvo sudaryta Mainų sutartis tarp Pasvalio rajono ŽŪB „Vaškai“ ir A. U. ir D. U., kuria ŽŪB „Vaškai“ mainė nuosavybės dalį gyvenamojo namo, 7/8 ūkinio pastato su tremperiu, ½ dalį ūkinio pastato, ½ kitų statinių (inžinerinių) -kiemo statinių (šulinys), esančių adresu (duomenys neskelbtini), į atsakovui A. U. ir atsakove D. U. priklausantį 0.7700 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šios sutarties 2 punkte nurodyta, kad mainoma dalis pastatų nuosavybės teise priklauso Pasvalio rajono ŽŪB „Vaškai“ pagal 2007-04-16 VĮ Registrų centro Panevėžio filialo pažymą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2007-04-04 Nekilnojamo turto registro centrinės duomenų bazės išrašą, 1995-05-08 miesto (rajono) valdybos potvarkį Nr. (duomenys neskelbtini).

16.       2021 m. atliktoje Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad pastatas – ūkinis pastatas su tremperiu žymėjimas plane 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra tas pats pastatas, žymėjimas plane 6I1p, unikalus nr. (duomenys neskelbtini), yra aprašytas ir byloje, reg. (duomenys neskelbtini).

17.       Iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad pastato, pažymėto plane 6I1/p aukštis yra 2,60, plotis 13,78, ilgis 28,28. Šalia pastato matyti (duomenys neskelbtini), tačiau su įtrūkiu, kurio ilgis nėra žinomas.

18.       Iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad pastato, pažymėto plane 2I1/p aukštis yra 2,60, plotis 13,00, ilgis 28,30. Šalia pastato matyti (duomenys neskelbtini) (prieš tai buvusi – (duomenys neskelbtini)).

19.       2008 m. gruodžio 30 d. V. U. ir L. U. dovanojimo sutartimi padovanojo D. U. 1/8 dalį pastato-ūkinio pastato, pažymėjimas plane 6I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio 390 kv.m. užstatyto ploto, (duomenys neskelbtini).

         Dėl ieškinio senaties taikymo

20.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.124 straipsnyje numatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį. Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis).

21.       Nagrinėjamu atveju ieškovė, pareiškė ieškinį dėl savininko teisių gynimo praėjus daugiau nei 10 metų nuo mainų sutarties, kurios dalį prašo pripažinti negaliojančia, sudarymo dienos. Ieškovė nurodė, kad apie savo kaip savininkės pažeistas teises sužinojo tik 2022 m. rugpjūčio mėnesį, gavusi atsakymą iš VĮ Registrų centro. Tiek ieškovės kartu su ieškiniu pateikti į bylą susirašinėjimai su VĮ Registrų centru“, tiek Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) Medžiagoje esantys dokumentai patvirtina, kad ieškovė nuo 2022 m. kovo mėnesio kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymais pakeisti, sutvarkyti registro duomenis, suteikti informaciją ir kt. Šie aktyvūs ieškovės veiksmai patvirtina, kad kaip paaiškinimuose nurodė ieškovė, sužinojusi apie atliekamus sklypo ribų matavimus, ji kreipėsi pirmiausia į VI Registrų centrą, vėliau - į teismą dėl savo teisių gynimo.

22.       Lietuvos Respublikos Aukščiausiais Teismas yra išaiškinęs, kad įstatymas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumą, bet ir sukurti stabilius civilinius teisinius santykius, todėl nustato ilgesnį ir trumpesnį ieškinio senaties terminą. Šis ne tik skatina nukentėjusią šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme nustatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Taigi, taikant normas, reguliuojančias ieškinio senatį, būtina atsižvelgti tiek į abiejų civilinio teisinio santykio šalių interesus, tiek ir į ieškinio senaties instituto normų tikslus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-403/2022 33 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

23.       Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis); jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).

24.       Kadangi ieškinio senaties pabaiga reiškia teisės į pažeistos teisės gynimą pabaigą, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kada šis terminas prasideda. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą, ieškinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad šios yra pažeistos; teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali sutapti, bet gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau, tačiau pastarąją aplinkybę jis turi įrodyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-403/2022 34 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).

25.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovės nuosavybės teisės į ginčo pastatą buvo įregistruotos nuo 1992 m., tikslintos 2008 m. Turto padalinimo sutartimi. Taigi ieškovė žinojo turinti 1/8 dalį ūkinio pastato – tvarto dalį. 2021 m. rugsėjo 17 d. ieškovės (kaip savininkės) iniciatyva buvo atlikta jai priklausančio pastato kadastrinių matavimų byla, nustatyta, kad pastato adresas yra (duomenys neskelbtini) ir ieškovė 2022 m. vasario 10 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl adreso pakeitimo. 2022 m. kovo 1 d. rašte VĮ Registrų centras nurodė, kad išnagrinėjus ieškovės 2022-02-10 prašymą Nekilnojamojo turto registre pakeisti registro duomenis - perkelti nuosavybės teises iš pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuspręsta Jūsų prašymą atmesti, nes Nekilnojamojo turto registre įregistruotos A. U. ir D. U. nuosavybės teisės į visą pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir perkėlus ieškovės nuosavybės teises iš pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendra nuosavybės teisių dalis yra daugiau kaip 100 procentų; visų bendrasavininkų susitarimas dėl dalių pasikeitimo Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nepateiktas. Taigi teismas vertina, kad šiuo atveju ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo to momento, kai ieškovė sužinojo apie savo kaip savininkės galimai pažeistas teises, t.y. nuo VĮ Registrų centro rašto gavimo 2022 m. kovo 1 d. ir konstatuoja, kad ieškinio senaties terminas nagrinėjamu atveju nėra praleistas (CK 1.125, 1.127 straipsniai).

Dėl 2007 m. gegužės 22 d. Mainų sutarties dalies pripažinimo negaliojančia

26.       Sandorių negaliojimo instituto tikslas – apsaugoti nukentėjusią sandorio šalį, užtikrinti civilinių teisinių santykių teisėtumą, teisingumą, sąžiningumą.

27.       Nagrinėjamu atveju tarp atsakovės ŽŪB „Vaškai“ ir atsakovų D. ir A. U. 2007 m. gegužės 22 d. Mainų sutartimi atsakovė ŽŪB „Vaškai“ nuosavybės dalį gyvenamojo namo, 7/8 ūkinio pastato su tremperiu, ½ dalį ūkinio pastato, ½ kitų statinių (inžinerinių) -kiemo statinių (šulinys), esančių adresu (duomenys neskelbtini), mainė į atsakovui A. U. ir atsakove D. U. priklausantį 0.7700 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Kaip minėta, pagal mainų sutartį viena šalis įsipareigoja perduoti kitai šaliai nuosavybės teise vieną daiktą mainais už kitą daiktą (CK 6.432 straipsnio 1 dalis), tai mainų šalys mainydamos daiktus, turi turėti nuosavybės teisę į juos. Nagrinėjamu atveju, iš 1995 m. gegužės 8 d. Pasvalio rajono savivaldybės tarybos mero potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl nuosavybės teisių pripažinimo, nustatyta, kad Vaškų žemės ūkio bendrovei buvo pripažinta nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), tame tarpe į 2/8 ūkinio pastato, žymimo plane 2I1/p, esantį (duomenys neskelbtini). Iš minėtos Mainų sutarties nustatyta, kad ŽŪB „vaškai“ be viso kito mainė 7/8 ūkinio pastato su tremperiu, esančių adresu (duomenys neskelbtini).

28.       Byloje kilo ginčas, ar ūkiniai pastatai Nekilnojamo turto registro duomenų bazėse žymimi unikaliais Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 6I1p, (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 2I1p, adresu (duomenys neskelbtini), yra vienas ir tas pats pastatas, nes tokiu atveju atsakovė ŽŪB „Vaškai“ galimai neturėjo nuosavybės teisių į jį ir negalėjo šio pastato dalies mainyti į kitą nekilnojamąjį turtą.

29.       Iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad pastato, pažymėto plane 6I1/p ir pastato, pažymėto plane 2I1/p aukštis yra analogiški, plotis pagal planus skiriasi dviem centimetrais, ilgis skiriasi 22 cm. Pažymėtina, kad pastato, pažymėto plane 6I1/p tikslus adresas nėra nurodytas, ir remiantis VĮ Registrų centro atstovės paaiškinimais, nuo plane nurodytos (duomenys neskelbtini) jis gali būti nutolęs per kelias gatves, ar net kvartalus (plane gatvės nuotrūkio žymėjimas specialiu ženklu). 2021 m. atliktoje naujoje Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad pastatas – ūkinis pastatas su tremperiu žymėjimas plane 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra tas pats pastatas, žymėjimas plane 6I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra aprašytas ir byloje, reg. (duomenys neskelbtini). Byloje apklausti liudytojai L. U., V. U., G. K. patvirtino, kad ūkinis pastatas su tremperiu, VĮ Registrų centro pažymose nurodomas, kaip esantis adresu (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 6I1p pagal naujus suteiktus adresus yra (duomenys neskelbtini). Taigi šios aplinkybės patvirtina, kad minėti pastatai, VĮ Registrų centre registruoti skirtingais adresais ir unikaliais numeriais, faktiškai yra tas pats pastatas. Nors atsakovai D. U., A. U., ŽŪB „Vaškai“ atstovė neigė šią aplinkybę, nurodydami, kad pastatas (duomenys neskelbtini) yra visai kitas pastatas nei (duomenys neskelbtini), skiriasi jų adresai, išsidėstymas, teismas šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), yra garažas ir malkinė, šias aplinkybes patvirtino tiek ieškovė, tiek atsakovai D. ir A. U., tiek byloje apklausti liudytojai. Tuo tarpu ginčas kilo dėl pastato, kurio paskirtis yra tvartas (su tremperiu – kaip nurodė atsakovai bei liudytojai – tremperis tai sandėliukas, patalpa šienui laikyti). Taigi akivaizdu, kad ginčo nėra dėl pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis yra garažas ir malkinė, kilo ginčas dėl ūkinio pastato – tvarto. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų, 1995 m. gegužės 8 d. Pasvalio rajono savivaldybės tarybos mero potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad ŽŪB „Vaškai“ priklausė tam tikra dalis tiek minimo pastato, kurio paskirtis – tvartas, tiek pastato, kurio paskirtis garažas ir malkinė. Ūkinis pastatas, kurio paskirtis garažas ir malkinė (Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), plane žymimas 2G1p) yra visai kitokių išmatavimų ir išvaizdos, nei pastatas, kurio paskirtis – tvartai. Šias aplinkybes taip pat patvirtina byloje apklausti liudytojai, byloje pateiktos nuotraukos ir žemėlapiai.

30.       Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, teismui konstatavus, kad kadastrinių matavimų byloje registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas su tremperiu žymėjimas plane 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra tas pats pastatas, žymėjimas plane 6I1p, unikalus nr. (duomenys neskelbtini), byloje, reg. (duomenys neskelbtini), kyla pagrindas vertinti, ar sudarytas Mainų sutartis neturėtų būti pripažinti negaliojančia.

31.       CK 1.80 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 1.80 straipsnio 1 daliai taikyti būtina konstatuoti dviejų sąlygų visetą: 1) kad teisės norma yra imperatyvi ir 2) kad šios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas. Sprendžiant dėl abiejų šių sąlygų esminę reikšmę turi ne lingvistinė normos išraiška, o interesas, kurio apsaugą ji užtikrina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014). Imperatyvi įstatymo norma pripažintina tokia, kurios teisinių santykių subjektai negali panaikinti ar pakeisti tarpusavio susitarimu. Imperatyvi nuostata reiškia, kad teisės subjektas pats negali pasirinkti kitokio elgesio varianto (skirtingai nei esant dispozityviai teisės normai), o privalo elgtis taip, kaip yra nustatyta imperatyvioje teisės normoje. Nustatant, teisės norma yra imperatyvi ar ne, svarbus lingvistinis normos aiškinimas – jeigu vartojami žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo būti“ ir pan., tai darytina išvada, kad teisės norma yra imperatyvi. Jeigu teisės normoje nėra aiškiai išreikšto imperatyvo, sprendžiant dėl normos imperatyvumo, vadovaujamasi civilinės teisės normų aiškinimo principais: atsižvelgiama į tam tikros teisės normos tikslus ir uždavinius, objektą ir interesą, kurį ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminius ryšius su kitomis normomis ir t. t. (CK 1.9 straipsnis). Nustačius, kad tam tikra teisės norma yra imperatyvi, reikia išsiaiškinti, ar konkretus sandoris sudarytas pažeidžiant šioje normoje įtvirtintą įsakmų reikalavimą arba draudimą ir ar šio pažeidimas lemia būtent sandorio negaliojimą.

32.       Įstatyme numatyta, kad pagal mainų sutartį viena šalis įsipareigoja perduoti kitai šaliai nuosavybės teise vieną daiktą mainais už kitą daiktą (CK 6.432 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje atskleista mainų sutarties esmė – tai apsikeitimas daiktais, kartu perleidžiant nuosavybės teises į juos. Prielaida šiai sutarčiai sudaryti yra tai, kad sutampa šalių ketinimai įsigyti atitinkamą daiktą, perleidžiant kitai šaliai nuosavybėn kitą daiktą. Esant sutarties šalių ketinimų (perleisti vieną turimą konkretų daiktą ir įsigyti kitą, kurį turi kita sutarties šalis) sutapčiai, sudarant mainų, o ne dvi pirkimo–pardavimo sutartis, sutaupoma laiko ir lėšų. Šalių siekį už perleidžiamą daiktą gauti ne pinigus, bet kitą daiktą gali lemti, inter alia (liet. be kita ko), įgyjamo daikto ypatybių priimtinumas, kitos objektyvios ir subjektyvios priežastys. Mainų sandorio sudarymas yra itin aktualus tais atvejais, kai sandorio šalių pagrindinis siekis – ne gauti perleidžiamo daikto vertę atitinkančią pinigų sumą, bet įgyti individualiais požymiais apibrėžtą kitos šalies turimą daiktą, išsiskiriantį tam tikromis ypatybėmis, kurios jį įgyjančiai šaliai yra svarbios ir priimtinos. Mainų sutartimi gali būti mainomi ir nelygiaverčiai daiktai, jeigu tokia yra tikroji tokią sutartį sudarančių asmenų valia ir jeigu tai nepažeidžia įstatymų reikalavimų, įstatymų saugomų kitų asmenų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-421/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

33.       CK 4.37 straipsnyje reglamentuota, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Savininkas turi teisę perduoti kitam asmeniui visą nuosavybės teisės objektą ar jo dalis, ar tik konkrečias šio straipsnio 1 dalyje nurodytas teises. Taigi sistemiškai aiškinant CK 6.432 straipsnio ir CK 4.37 straipsnio nuostatas, mainų sutartis gali būti sudaroma tik abiem sandorio šalims mainant joms nuosavybės teise priklausančius daiktus.

34.       CK 4.47 straipsnyje nurodytas nuosavybės teisės įgijimo pagrindų sąrašas. Nuosavybė be viso kito gali būti įgijama pagal sandorius (CK 4.47 straipsnio 1 punktas). Ieškovė nuosavybė teisę į ginčo pastato dalį įgijo 1992-08-24 Pirkimo - pardavimo sutartimi pagal Lietuvos Respublikos1991-05-28 Įstatymą Nr. I-1374 Nr. (duomenys neskelbtini). bei pagal 2018-05-15 Turto pasidalinimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu byloje duomenų, kokiu pagrindu atsakovė ŽŪB „Vaškai“ įgijo nuosavybės teisę į visą ginčo pastatą – pagal 1995 m. gegužės 8 d. Pasvalio rajono savivaldybės tarybos mero potvarkį Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl nuosavybės teisių pripažinimo, nustatyta, kad Vaškų žemės ūkio bendrovei buvo pripažinta nuosavybės teisė į 2/8 ūkinio pastato 2I1/p –, esančius (duomenys neskelbtini). Taigi teismas pripažįsta, kad 2007 m. gegužės 22 d. sudaryta Mainų sutartis tarp atsakovų ŽŪB “Vaškai” ir D. bei A. U., dalyje dėl 1/8 dalies ūkinio pastato (žymimo 2I1p), pažeidė CK 6.432 straipsnio 1 dalies ir CK 4.47 straipsnio nuostatas, nes atsakovė ŽŪB „Vaškai“ mainė jai nuosavybės teise nepriklausiusią pastato – ūkinio pastato, žymimo plane 2I1/p, dalį, todėl daroma išvada, kad yra pagrindas pripažinti minėtą mainų sutartį šioje dalyje negaliojančiai CK 1.80 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu.

35.       Pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalį, kai sandoris negalioja, viena sandorio šalis privalo grąžinti kitai visa, ką yra gavusi pagal sutartį – taikoma restitucija. CK 6.145 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Nagrinėjamu atveju pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (CK 1.95 straipsnio 1 dalis). Aiškindamas ir taikydamas restituciją reglamentuojančias CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad restitucija yra prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas. Jos taikymo esmė pripažįstant sandorius negaliojančiais yra ta, kad šalys, gavusios turtą vykdydamos nuginčytą sandorį, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant status quo ante (padėtis, buvusi iki tol) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2011). Taigi pagal bendrąjį principą, šalys turi viena kitai grąžinti viską, ką yra gavusios iš priešingos šalies, vykdydamos negaliojančiu pripažintą sandorį. Tačiau restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, visų pirma turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina (CK 6.145 straipsnio 2 dalis, 6.241 straipsnis). Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos būdą (CK 6.146 straipsnis), taip pat įvertinti, ar nėra pagrindo pakeisti restitucijos būdą (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

36.       Nagrinėjamu atveju taip pat pažymėtina, kad CK 1.80 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, negali būti išreikalautas iš jį sąžiningai įgijusio trečiojo asmens, išskyrus šio CK 4.96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje praktikoje yra išaiškinta, kad CK 1.80 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta išlyga, kuria apribota galimybė išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo, taikytina ne niekinio sandorio šalims, bet kitiems panai vėlesnius sandorius ginčo daiktą įgijusiems sąžiningiems asmenims (kasacinio teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. e3K-3-315-684/2020). Taigi nagrinėjamu atveju atsakovai ŽŪB „Vaškai“, D. U. ir A. U. yra minėtos Mainų sutarties šalys, todėl jiems CK 1.80 straipsnio 3 dalies nuostatos netaikomos ir iš jų ginčo pastato dalis gali būti išreikalauta, taikant restituciją natūra (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, 6.145 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė byloje iš viso patyrė 717 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš jų 17 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 700 Eur atstovavimo išlaidos.

38.       Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiamos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos (iš kiekvieno po 239 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnis, 93 straipsnis).

39.       Byloje susidarė 46,48 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos lygiomis dalimis priteisiamos iš atsakovų (iš kiekvieno po 15,49 Eur) (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

        Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 269-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) tarp Pasvalio rajono žemės ūkio bendrovės „Vaškai“ ir D. U. bei A. U. sudarytą 2007 m. gegužės 22 d. Mainų sutarties dalį, dalyje dėl 1/8 dalies ūkio pastato, pažymėto plane 2I1p. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo D. U. ir A. U. nuoavybėn.

Taikyti restituciją ir grąžinti 1/8 dalį ūkio pastato, pažymėto plane 2I1p. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atsakovės I. R. asmeninėn nuosavybėn. 

Priteisti iš atsakovės Pasvalio rajono žemės ūkio bendrovės „Vaškai“ 239 Eur (du šimtus trisdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų – ieškovei I. R..

Priteisti iš atsakovės D. U. 239 Eur (du šimtus trisdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų – ieškovei I. R..

Priteisti iš atsakovo A. U. 239 Eur (du šimtus trisdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų – ieškovei I. R..

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų Pasvalio rajono žemės ūkio bendrovės „Vaškai“, D. U., A. U. 46,48 Eur – iš kiekvieno po 15,49 Eur – procesinių dokumentų įteikimo išlaidų – valstybei.

Sprendimas gali būti skundžiamas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmuose.

Teisėja