Civilinė byla Nr. 3K-3-480/2006
Procesinio sprendimo kategorijos: 25.3; 30.9.1(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. rugsėjo 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Teodoros Staugaitienės (kolegijos pirmininkė), Janinos Januškienės ir Algio Norkūno (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vytauto g. 122 daugiabučio namo savininkų bendrijos kasacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 3 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vytauto g. 122 daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškinį atsakovei Z. B. dėl namo šildymo būdo pakeitimo be atsakovės Z. B. sutikimo; tretieji asmenys: Palangos miesto savivaldybė, UAB „Litesko“ filialas „Palangos šiluma“, K. S., G. K., A. P., V. B., V. Ch., T. J. L., B. Z., M. V., N. Z., K. P., V. V. A.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas nurodė, kad 2004 m. balandžio 20 d. bendrijos narių susirinkime buvo nutarta kreiptis su prašymu į Palangos miesto savivaldybę dėl gyvenamojo namo atjungimo nuo centralizuoto šilumos tiekimo, šilumos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir gyvenamojo namo šildymo būdo pakeitimo bei gauti iš savivaldybės techninių sąlygų sąvadą namo šildymo būdo pakeitimo darbams atlikti. Kad gautų šilumos atjungimo techninių sąlygų sąvadą, bendrija privalo pateikti savivaldybei visų namo butų savininkų sutikimus dėl šildymo būdo pakeitimo. Jie turi būti patvirtinti notaro. Visi bendrijos nariai tokius sutikimus davė, išskyrus buto Nr. 8 savininkę – atsakovę. Ji nepagrįstai atsisako duoti sutikimą ir dalyvauti šilumos būdo pakeitimo procese, taip apriboja bendrijos narių teisę pasirinkti ekonomiškesnį dujinį šildymo būdą.
Ieškovas prašė leisti jam pateikti Palangos miesto savivaldybei prašymą dėl gyvenamojo namo, esančio Palangoje, Vytauto g. 122, atjungimo nuo centralizuoto šilumos tiekimo, nesant atsakovės sutikimo, t. y. prašymą dėl šilumos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir norimo keisti namo šildymo būdo derinimo, techninių sąlygų sąvado tiems darbams atlikti gavimo bei visų kitų veiksmų, susijusių su namo atjungimu nuo centralizuoto šilumos tiekimo, atlikimo be atsakovės sutikimo.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų
sprendimo ir nutarties esmė
Palangos miesto apylinkės teismas 2005 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nurodė, kad daugiabučio namo bendroji inžinerinė įranga – šilumos tinklai – yra bendroji dalinė visų namo savininkų nuosavybė. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių susitarimu, o kai yra nesutarimas – valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Atskirų savininkų atsisakymas dalyvauti sprendžiant bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos pakeitimo klausimus neturi kliudyti kitiems savininkams atlikti šių veiksmų. Daugiabučio namo butų savininkas turi teisę įstatymo nustatyta tvarka atjungti savo buto šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų įrenginius nuo centralizuoto tiekimo, tik nepažeisdamas kitų namo butų savininkų teisių. Šiam veiksmui atlikti savininkas privalo pateikti prašymą savivaldybės institucijai derinti šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą ir jo norimą keisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą bei gauti iš jos techninių sąlygų sąvadą tiems darbams atlikti; prie prašymo turi būti pridėti visų butų ir kitų patalpų savininkų arba pastato šildymo ar karšto vandens sistemų bendraturčių raštiški sutikimai (Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnis, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258, 183.2 punktas; toliau –Taisyklės).
Teismas motyvavo, kad atsakovės rašytinis sutikimas yra būtinas pateikiant prašymą savivaldybei derinti šilumos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą ir norimą keisti šildymo būdą visame name bei gauti techninių sąlygų sąvadą šiems darbams atlikti. Atsakovė nurodė, kad ji nenori keisti savo buto šildymo būdo dėl to, jog neturi lėšų dujinei įrangai įsigyti, jai sumontuoti ir eksploatavimo išlaidoms padengti; ji nepasitiki nauju šildymo būdu, nes egzistuoja sprogimo pavojus, bute bus deginamas deguonis; ji dažnai išvyksta iš Lietuvos, dėl to neturės galimybės tinkamai prižiūrėti dujinio šildymo įrangos. Atsakovė abejoja norimos pakeisti name šildymo sistemos patikimumu, ekonomiškumu, saugumu, praktiškumu, nežino jos daliai tenkančių išlaidų sumos. Ieškovas pripažįsta, kad jokių konkrečių apskaičiavimų, matavimų, projektų, išvadų dėl dujinės šildymo sistemos struktūros, apimties, veikimo, ekonomiškumo ir pan. nebuvo daroma. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad būtų pateikęs atsakovei duomenis, kurių pagrindu ji galėtų apsispręsti, ar esant naujam šildymo būdui nebus padaryta žalos jos interesams. Darytina išvada, kad atsakovė, neturėdama objektyvios ir išsamios informacijos dėl norimos įrengti dujinės šildymo sistemos name bei butuose struktūros, apimties, veikimo, ekonomiškumo, ekologiškumo ir pan., t. y. išankstinės informacijos apie naujo šildymo sąlygas, neduodama rašytinio sutikimo pateikiant prašymą savivaldybei derinti šilumos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą ir norimą keisti šildymo būdą, elgėsi teisėtai ir pagrįstai, nepažeidė ieškovų teisių ir interesų.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2006 m. vasario 1 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Teisėjų kolegija sutiko su teismo sprendimo išvadomis ir papildomai nurodė, kad ieškovas privalėjo teismui pateikti techninius sprendimus, projektus, ir tik tokiu atveju būtų galima konstatuoti, ar atsakovė, neduodama sutikimo dėl šildymo būdo pakeitimo, pažeidžia ieškovo teises, bei padaryti išvadą, kad dėl šilumos tiekimo būdo pakeitimo nebus pažeisti atsakovės teisėti interesai. Taisyklių 165 straipsnyje nustatyta, kad, keičiant šilumos energijos tiekimo būdą ir atjungiant namą nuo centralizuoto šildymo, reikalingas visų butų savininkų sutikimas. Ši nuostata patvirtina tai, kad centralizuotas šilumos tiekimas tik į atsakovei priklausantį butą negalimas. Byloje yra pateiktas ir trečiojo asmens A. P. sutikimas atjungti kitus namo butus nuo centrinio šildymo sistemos, bet šilumos energijos tiekimo į jo butą nekeisti. Taigi ne tik atsakovė, bet ir trečiasis asmuo A. P. nesutinka su namo šildymo sistemos atjungimu nuo centrinio šildymo įrenginių. Trečiojo asmens UAB „Litesko“ pozicija šioje byloje yra vienareikšmiška – centrinio šildymo energijos tiekimas tik į du butus yra negalimas, nuostolingas. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų apie tai, kokiu būdu bus šildomos atsakovės bei trečiojo asmens A. P. patalpos, jeigu centralizuotas šildymas į kitus butus būtų atjungtas.
Atsakovės atsisakymą dėl šiluminės energijos tiekimo būdo pakeitimo nulemia subjektyvios priežastys: ji dažnai būna užsienyje, neturi lėšų sumokėti už darbų atlikimą. Ieškovas pripažįsta, kad šilumos tiekimo būdo pakeitimas lemia šilumos įrengimų, esančių butuose, pertvarkymą. Kadangi šilumos energijos įrengimai (vamzdynai, baterijos), išskyrus bendrus energijos tiekimo tinklus, priklauso buto savininkui, tai buto savininkas gali nuspręsti, kad jo nuosavybei be savininko sutikimo nebūtų daroma jokio neigiamo poveikio. Atsakovė turi teisę atsisakyti, kad būtų iš esmės pakeistos šiluminės energijos tiekimo sąlygos, ir toks atsisakymas įstatymo nepažeidžia.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti teismų sprendimą ir nutartį, palikti galioti Palangos miesto apylinkės teismo 2005 m. sausio 24 d. sprendimą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismų praktikoje yra keletas panašių į šią bylų (civilinės bylos Nr. 3K-94/2004, Nr. 3K-789/2003), tačiau jos visos buvo nagrinėjamos pagal teisės aktus, galiojusius iki Šilumos ūkio įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 2003 m. liepos 1 d. Šiose bylose norintys atsijungti nuo centralizuoto šilumos tiekimo butų savininkai atsidurdavo aklavietėje, nes, teismų vertinimu, jie turėjo įrodyti, kad jų atsijungimo būdas, taip pat būdas, kuriuo jie šildytų savo patalpas, yra tinkami ir nepadarys žalos kitiems to namo patalpų savininkams. Kad įrodytų šias aplinkybes, jie turėjo parengti atsijungimo ir naujo šildymo būdo įrengimo projektą, atlikti ekspertizę ir įvertinti galimą žalą kitiems patalpų savininkams (arba tos žalos nebuvimą). Tačiau tokio projekto jie negalėjo parengti, nes negalėjo gauti tam reikalui būtinų dokumentų iš savivaldybės institucijos – techninių sąlygų sąvado. Norint jį gauti, būtina savivaldybei pateikti visų patalpų savininkų raštiškus sutikimus. To nebuvo galima sutvarkyti, nes buvusi iki Šilumos ūkio įstatymo įsigaliojimo teisės aktų sistema buvo padariusi šį klausimą neišsprendžiamą. Dėl to ir teismai negalėjo tinkamai spręsti šių bylų.
Visi veiksmai šioje byloje yra atlikti galiojant Šilumos ūkio įstatymui. Šio įstatymo 23 straipsnyje nustatyta, kad šilumos vartotojas daugiabučiame name turi teisę individualiai arba kartu su kitais namo butų savininkais pakeisti savo buto, patalpų ar viso pastato šildymo būdą ir įstatymo 25–27 straipsniuose nustatyta tvarka įgyvendinti savo sprendimą, t. y. savo sprendimą suderinti su savivaldybe. Tuo atveju, kai atsijungti pageidauja visas namas, procedūra atliekama pagal įstatymo 27 straipsnį. Šiame straipsnyje nenustatyta detalios kreipimosi į savivaldybę tvarkos. Tokią tvarką reglamentuoja poįstatyminiai aktai: Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, Šilumos vartotojų įrenginių atjungimo nuo šilumos sistemų ekonominio vertinimo metodika, Kompensacijos už rezervinę galią nustatymo metodika. Šių teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios atsijungimo tvarką, yra neteisėtos ir prieštaringos, nes šilumos vartotojui užkraunamos savivaldybės pareigos, taip pat reikalaujama gauti visų namo butų savininkų sutikimus dėl atsijungimo, kai dar nėra jokių oficialių duomenų apie atsijungimo ekonominius padarinius. Tuo tarpu Statybų teisės aktų sistemoje bendraturčių sutikimo sąvoka traktuojama šiek tiek kitaip negu pirmiau nurodytuose teisės aktuose, pavyzdžiui, Statybos techniniame reglamente (STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“) nurodyta, kad pasiūlymams dėl daugiabučio namo patalpų bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų rekonstravimo turi pritarti dauguma (daugiau nei 50 proc.) namo patalpų savininkų. Toks bendraturčio sutikimo dėl bendrojo naudojimo objektų rekonstravimo traktavimas yra protingas ir teisingas. Tokia nuostata leidžia realiai įgyvendinti Šilumos ūkio įstatymo deklaruojamą vartotojo teisę atsijungti nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos. Ir priešingai, tos sąvokos traktavimas taip, kad net ir vienas bendraturtis turi veto teisę daugiabučio namo butų savininkams priimant sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų rekonstrukcijos, yra neprotingas, neteisingas ir neteisėtas. Dėl Šilumos ūkio įstatymo ir ypač jį lydinčių poįstatyminių teisės aktų nelogiškumo yra parengtas Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuriame numatyta, kad pavieniai butų savininkai, nesutinkantys su daugumos namo butų savininkų priimtais sprendimais, vis dėlto turėtų jiems paklusti arba ginti savo teises CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.
Teismai, priimdami skundžiamus sprendimą ir nutartį, neatsižvelgė į pirmiau išdėstytas statybų teisės normų taikymo ypatybes, taip pat į tai, kad ieškovas negalėjo pateikti atsakovei preliminarių duomenų apie norimą įrengti šildymo sistemą, nes negalėjo gauti techninių sąlygų sąvado, todėl negalėjo turėti parengto projekto ir jo įvertinimo. Techninių sąlygų sąvado ieškovas negalėjo gauti dėl to, kad savivaldybė nepriima prašymo derinti atsijungimą be atsakovės sutikimo. Teismai pažeidė esminę Šilumos ūkio įstatymo 23 straipsnio nuostatą dėl teisės atsijungti nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos. Esant poįstatyminių teisės aktų prieštaringumui, teismai taikė tik tuos iš jų ir taip juos išaiškino, kad teisės atsijungti nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos iš esmės neliko. Taip teismai pažeidė civilinės teisės protingumo principą.
Teismai pažeidė procesinės teisės normas. Teismai buvo griežti ieškovui, neleisdami jam nė kiek nukrypti nuo ieškinio ir apeliacinio skundo dalyko. Tačiau tokio griežtumo teismai netaikė trečiojo asmens UAB „Litesko“ atstovams. Šis trečiasis asmuo gynė savo interesus, siekdamas vartotojus išlaikyti prisijungusius prie centralizuotos šilumos tiekimo sistemos, be to, jis faktiškai dar atstovavo ir atsakovei. Teismai niekuo nepagrįstus šio trečiojo asmens teiginius priėmė kaip įrodymus byloje ir jais vadovavosi. Teismai taip pat nepagrįstai ignoravo esminę bylos aplinkybę, kad ieškovas įsipareigojo padengti atsakovei visas jai tenkančias naujos šildymo sistemos įrengimo išlaidas. Ieškovas stengėsi susitarti su atsakove tiesiogiai ir teismo posėdžiuose. Jis siūlė jai įvairias alternatyvas: įrengti atsakovės bute dujinį šildymą bei izoliuoti sienas su kaimyniniais butais, kad ji galėtų negyvendama bute laikyti dujinį katilą išjungtą; įrengti šilumos skaitiklį jos bute; leisti pasilikti prie centralizuoto šildymo. Atsakovės atsisakymas priimti šias sąlygas vertintinas kaip neprotingas užsispyrimas. Teismas šių aplinkybių iš viso nevertino.
Prisidėjime prie kasacinio skundo tretieji asmenys M. V., V. B., V. A., J. L., K. P., V. Ch., K. S., N. Z. sutinka su kasacinio skundo argumentais ir prašo jį tenkinti.
Atsiliepime į kasacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Litesko“ prašo teismų sprendimą ir nutartį palikti nepakeistus, skundą atmesti. Jame nurodoma, kad teismai pagrįstai konstatavo, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovės atsisakymas duoti sutikimą yra nepagrįstas, taip pat neįrodė, kad pakeistas šildymo būdas nepažeis jos teisių ir nepadarys žalos. Kasatoriaus teiginys, kad teismas, atsižvelgdamas į Šilumos ūkio įstatymo ir kitų teisės aktų pakeitimo projektus, turėjo ieškinį patenkinti ir leisti pateikti savivaldybei prašymą dėl techninių sąlygų sąvado išdavimo, o tik po to vertinti atsakovės nesutikimo pagrįstumą, yra nelogiškas, prieštarauja asmens lygybės prieš įstatymą principui, taip pat principui, kad teismas, spręsdamas bylą, vadovaujasi tik oficialiai paskelbtais teisės aktais. UAB „Litesko“ turi teisinį materialinį suinteresuotumą byloje, nes su bylos šalimis ją sieja šilumos pirkimo-pardavimo sutarties teisiniai santykiai. Dėl to pagal Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnio 1 dalį turi būti atsižvelgta į tokios sutarties nutraukimo sąlygas; kai jų nėra – į įstatymo nustatytas sąlygas ir tvarką. Taisyklių 165 straipsnyje nustatyta, kad asmenys, pageidaujantys atsijungti nuo centralizuoto šilumos tiekimo, privalo pateikti prašymą savivaldybės institucijai derinti šilumos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą, prie prašymo pridėti visų butų savininkų raštiškus sutikimus. Tokia tvarka siekiama apsaugoti butų savininkų teisę – disponuoti nuosavybe savo nuožiūra.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Šilumos energijos tiekimas yra viena iš energijos pirkimo–pardavimo sutarčių rūšių. Pagrindinės jos nuostatos yra reglamentuotos Civiliniame kodekse (Šeštosios knygos 7 skirsnis „Energijos pirkimo–pardavimo sutartys“). Šio skirsnio normos taikomos aprūpinant šilumos energija, jeigu įstatymai nenustato ko kita arba kitokia išvada nedarytina atsižvelgiant į prievolės esmę (CK 6.391 straipsnis). Civilinio kodekso 6.390 straipsnyje įtvirtinta abonento – fizinio asmens – vartotojo teisė nutraukti energijos pirkimo–pardavimo sutartį. Tai reiškia vartotojo įrenginių atjungimą nuo šilumos tiekimo sistemos su sąlyga, kad vartotojas yra visiškai atsiskaitęs už suvartotą iki atsijungimo energiją. Šią teisę vartotojas gali įgyvendinti daugiabučiame name, jeigu jo įrenginių atjungimas nepadarys žalos kitų to namo butų gyventojams. Toks reglamentavimas orientuoja į tai, kad atjungimas turi būti racionalus: ekonomiškai pagrįstas, leistų taupyti vartotojo lėšas, būtų geresnis apšildymas, nepablogėtų tiekimo ir vartojimo techninės ar finansinės sąlygos. Detalesnių nuostatų Civiliniame kodekse nėra, todėl šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartims nutraukti taikytinos Šilumos ūkio įstatymo nuostatos. Šis įstatymas reglamentuoja šilumos ūkio subjektų veiklą, jų santykius su šilumos vartotojais (1 straipsnio 1 dalis). Įstatymo tikslai yra mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą šilumos vartotojams, šilumos ūkyje įteisinti pagrįstą konkurenciją, ginti šilumos vartotojų teises ir teisėtus interesus ir kt. (1 straipsnio 2 dalis). Konkrečios šio įstatymo nuostatos turi būti taikomos atsižvelgiant į nurodytus Šilumos ūkio įstatymo tikslus ir šilumos pirkimo–pardavimo sutarties esmę.
Šilumos ūkio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta šilumos vartotojo daugiabučiame name teisė kartu su kitais namo butų ir kitų patalpų savininkais nuspręsti pakeisti savo buto, patalpų ar viso pastato šildymo būdą ir savo sprendimą įgyvendinti šio įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu siekiama keisti viso pastato šildymo būdą, tai ši teisė įgyvendinama Šilumos ūkio įstatymo 27 straipsnyje nustatyta tvarka. Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 27 straipsnio 1 dalyje, kuriuose įtvirtinta šilumos vartotojų daugiabučiuose namuose teisė pakeisti viso pastato šildymo būdą, nenurodoma, kad šildymo būdo visame pastate keitimo iniciatyvą turi pareikšti ir su prašymu dėl šilumos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir šildymo būdo visame pastate keitimo derinimo turi teisę kreiptis visi daugiabučio namo šilumos vartotojai. Šilumos ūkio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad vartotojas kartu su kitais namo butų ir kitų patalpų savininkais turi teisę nuspręsti dėl šildymo būdo pakeitimo, bet nenustatyta, jog toks sprendimas turi būti priimamas vienbalsiai. Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamos principinės šilumos pirkimo–pardavimo nutarčių nutraukimo vartotojo iniciatyva nuostatos ir nurodoma, kad vartotojai turi teisę nutraukti sutartis pagal jose nustatytas nutraukimo sąlygas, o jeigu sutartyse jos nenustatytos – įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Šiose nuostatose, taip pat 25 straipsnio 2 dalyje nenustatyta, kokia tvarka ir kaip turi būti priimamas daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas dėl šildymo būdo keitimo visam pastatui; neįtvirtinta nuostata, kad turi būti vienbalsis savininkų sprendimas.
Šilumos ūkio įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl šildymo būdo keitimo visam pastatui priimamas savivaldybės sprendimas. Jis priimamas pagal savivaldybėje įregistruotą šilumos vartotojo prašymą. Daugiabučiuose namuose prašymą dėl šildymo būdo pakeitimo derinimo priima ne vienas, o keli vartotojai, bet nurodytoje normoje nereglamentuojama tokio vartotojų pasirinkimo priėmimo tvarka.
Pagal Šilumos ūkio įstatymo 21 straipsnio 1 dalį daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai yra šilumos vartotojai, jeigu jie butus ir kitas patalpas šildo pastato šildymo būdu. Sprendimą dėl šildymo būdo jie priima ne tik kaip vartotojai, bet ir kaip savininkai. Sprendimas dėl daugiabučio namo šildymo būdo keitimo yra savininkų sprendimas dėl bendrojo naudojimo įrenginių pertvarkymo (rekonstrukcijos), t. y. savininkų sprendimas dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo. Savininkas įgyvendina nuosavybės teisę savo nuožiūra, bet ši teisė nėra absoliuti, nes savininkas neturi pažeisti įstatymo ir kitų asmenų teisių ir interesų. Bendrosios nuosavybės įgyvendinimo atveju tai reiškia, kad bendraturtis turi būti informuotas ir turėti galimybę realiai dalyvauti priimant sprendimus dėl bendrosios nuosavybės įgyvendinimo, kartu tai reiškia, jog jis turi paisyti kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų (CK 4.37, 4.75 straipsniai). Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimas reglamentuojamas CK 4.85 straipsnyje. Jame nustatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip. Daugiabučio namo šildymo būdo keitimas kvalifikuojamas kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objekto pertvarkymas, dėl kurio sprendimą savininkai priima CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka. Nuosavybės teisė – tai savininko galimybė valdyti, naudoti ir disponuoti daiktu. Valdymas – kaip nuosavybės teisės turinio elementas – reiškia galimybę turėti daiktą savo žinioje ir teisę daryti jam fizinį ir ūkinį poveikį. Naudojimas pagal nuosavybių teisės nuostatas suprantamas kaip naudos iš daikto gavimas, o nauda – kaip daikto ekonominis reikšmingumas. Disponavimas turtu – tai galimybė sudaryti sandorius dėl daikto, kuriais nusprendžiamas jo teisinis likimas. Atitinkamai daikto ar jo elementų pertvarkymas siekiant efektyvesnio jo naudojimo, lėšų ekonomijos ar kitokios naudos sietinas su savininko teise naudotis ir valdyti daiktą, o ne juo disponuoti, nors disponavimo elementas teisiškai šiuo atveju nepaneigiamas (daiktas ar jo elementas nustoja egzistavęs pirmykščiu pavidalu). Sprendžiant, ar šildymo būdo pakeitimas savininkų sprendimu yra disponavimas nuosavybe, valdymas ar naudojimas, reikšminga yra tai, kad: 1) šiuo atveju daromas sprendimas dėl vienos iš daikto dalių pertvarkymo, todėl daiktas nelikviduojamas; 2) nepriimamas sprendimas dėl daikto teisinio likimo, bet dėl ūkinio poreikio jam masto ir būdo; 3) vieno daikto elemento pertvarkymu nesiekiama daikto likviduoti, o norima ekonominės naudos. Iš to darytina išvada, kad daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas dėl viso pastato šildymo būdo keitimo, nors tai susiję su buvusios šildymo sistemos atjungimu ir kitos sistemos sumontavimu, kvalifikuojamas kaip savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimas pagal CK 4.85 straipsnį; sprendimas inicijuoti viso pastato šildymo būdo keitimą turi būti priimamas šiame straipsnyje nustatyta tvarka (Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 4 straipsnis). Atsižvelgiant į šilumos vartotojo, kaip savininko, teisinę padėtį ir išdėstytas nuostatas, Šilumos ūkio įstatymo ir jam įgyvendinti priimtos teisės aktų nuostatos negali būti aiškinamos ir taikomos taip, kad būtų paneigiamos ar be pagrindo ribojamos vartotojo–savininko teisės.
Šildymo būdo keitimo visam pastatui įgyvendinimo tvarka reglamentuojama ūkio ministro 2003 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 4-301 patvirtintoje Šilumos vartotojų įrenginių atjungimo nuo šilumos tiekimo sistemų ekonominio įvertinimo metodikoje (toliau – ir Metodika), kurioje nustatyta, kad šilumos vartotojo pareiškimas pageidaujant keisti šildymo būdą visam pastatui gali būti paduodamas po to, kai daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai priima sprendimą kreiptis su prašymu dėl šildymo būdo visam pastatui keitimo CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu kyla bendraturčių ginčas dėl nuosavybės teisės įgyvendinimo, tai jis sprendžiamas teismo tvarka (CK 4.75 straipsnis); jeigu tokį sprendimą priėmė į juridinį asmenį susivieniję savininkai, tai šis ginčas sprendžiamas ginčijant juridinio asmens sprendimą (CK 2.82 straipsnis).
Daugiabučio namo butų savininkų sprendimas dėl šildymo būdo visam pastatui keitimo reikštų ketinimą pertvarkyti statinio bendrąją inžinerinę sistemą (šildymo sistemą), keičiant jos tipą. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 punktą tai yra statinio rekonstravimas. Šiems darbams atlikti privalomas statybos leidimas (Statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“, 2 punktas). Statybos leidimui gauti statytojas turi pateikti, be kitų dokumentų, statinio bendraturčių sutikimą; kai ketinama keisti viso statinio šildymo būdą, reikalingas statinio bendraturčių sutikimas (nurodyto Reglamento 15 punktas, 15. 3 papunktis).
Statybos darbai atliekami, turint projektą. Statybos projektui parengti turi būti išduodamas statinio projektavimo sąlygų sąvadas. Jam gauti savivaldybei pateikiamas statytojo prašymas ir statinio bendrosios nuosavybės bendraturčių sutikimas, kai rekonstruojami daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektai (Statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“, 10 punktas, 10.3 papunktis). Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas, priimtas CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka dėl viso pastato šildymo būdo keitimo, yra pagrindas savivaldybei pradėti derinimo procedūrą pagal Šilumos ūkio įstatymo 27 straipsnį. Turi būti vadovaujamasi tuo, kad dėl projektavimo sąlygų sąvado išdavimo prasideda statyba. Tai – pirmasis etapas. Jo metu statinio savininkai gali neturėti visos informacijos ir nebūti visiškai apsisprendę dėl pasiryžimo vykdyti statybą iki rekonstrukcijos pabaigos, t. y. iki namo šildymo būdo pakeitimo, tačiau šio etapo metu turi būti surinkti statybiniai, techniniai, ekonominiai ir kitokie būtini duomenys, kurie statinio savininkams, ne tik tiems, kurie balsų dauguma patvirtino kreipimąsi dėl projektavimo sąlygų išdavimo, bet ir kitiems, leistų apsispręsti, ar viso pastato šildymo būdo keitimas užtikrins tinkamesnį nei ankstesnis šilumos tiekimą (dėl patikimumo, kokybės, sąnaudų ekonomijos ar kt.). Siekimas, remiantis Šilumos ūkio įstatymu, ginti vartotojų teises ir teisėtus interesus nulemia tai, kad projektavimo varžymas reikštų ir šilumos vartotojo teisėtą interesą rinktis šilumos tiekimą palankesnėmis sąlygomis varžymą; kita vertus – ir pagrįstos konkurencijos ribojimą šilumos ūkyje. Vartotojo teisės turi būti užtikrinamos, suteikiant galimybę šilumos tiekėjams tenkinti vartotojo poreikius mažiausiomis sąnaudomis, užtikrinant saugų tiekimą ir neviršijant leidžiamo neigiamo poveikio aplinkai (Šilumos ūkio įstatymo 3 straipsnis).
Atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas, ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 165 punkto nuostatos, kuriose nustatyta prašymo dėl pastato šildymo būdo keitimo visam pastatui ir techninių sąlygų sąvado gavimo šiems darbams atlikti tvarka, turi būti aiškinamos ir taikomos taip, kad prašymas yra išduodamas pradiniam statybos etapui – projektavimui, o daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai priima sprendimą CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka. Šio punkto nuostata „visi kartu“ negali būti aiškinama tik kaip vienbalsis visų savininkų sprendimas, kitaip būtų paneigiama bendraturčių vartotojų galimybė inicijuoti procesą dėl galimybės ištirti ir vykdyti pertvarkymą, po to visiems savininkams, jau esant visapusiškai informuotiems, priimti galutinį sprendimą dėl statinio rekonstravimo.
Nagrinėjamoje byloje yra priimtas namo savininkų bendrijos 2004 m. balandžio 20 d. sprendimas dėl atsijungimo nuo centralizuoto šildymo, nepateikta duomenų, kad šis nutarimas panaikintas. Teismai, tirdami svarbias bylai aplinkybes, netinkamai taikė nurodytų Šilumos ūkio įstatymo, Metodikos ir Taisyklių nuostatas ir reikalavo, kad ieškovai įrodytų tas aplinkybes, jog jie nepažeis vieno iš vartotojų ir bendraturčių teisių, tačiau neatkreipė dėmesio į tai, kad buvo kreiptasi tik dėl projektavimo sąlygų sąvado išdavimo ir statybos proceso pradžios. Teismai nepagrindė, kuo tokia iniciatyva, t. y. pertvarkymo techninių galimybių, finansinių ir ekonominių aspektų tyrimas, pažeidžia dalies šilumos vartotojų teises; teismai sprendimais neužtikrino konkurencijos įgyvendinimo, vartotojų teisių apsaugos ir gynimo tikslų. Pirmiau nurodytų materialinės teisės normų pažeidimas sudaro pagrindą panaikinti priimtus teismų sprendimą ir nutartį (CPK 359 straipsnio 3 dalis), o ieškinį iš dalies patenkinti. Esant bendrijos sprendimui dėl atsijungimo nuo centralizuoto šilumos tiekimo, teismo sprendimu jai leidžiama pateikti savivaldybei prašymą dėl šilumos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo derinimo ir šildymo būdo visam pastatui keitimo, taip pat gauti iš savivaldybės techninių sąlygų sąvadą šiems darbams atlikti (CK 4.85 straipsnis, Šilumos ūkio įstatymo 27 straipsnis).
Ieškiniu buvo prašoma leisti atlikti ir visus kitus veiksmus, susijusius su namo atjungimu nuo centralizuoto šilumos tiekimo be atsakovės sutikimo. Kiti veiksmai nėra konkrečiai nurodyti, o byloje nenustatyta, kad tai nepažeis vieno iš vartotojų ir savininkų teisių, nes kol kas reikiami savininkų apsisprendimų duomenys nėra surinkti. Ši ieškinio dalis atmestina kaip neįrodyta, nes nėra duomenų ne tik apie tai, kad vienam iš vartotojų tai yra subjektyviai nepalankus variantas dėl jo individualių reikalavimų. Ar pažeistos ir pagrįstai varžomos jo, kaip savininko, teisės, turi būti sprendžiama pagal tai, kad siūlomas ekonomiškesnis, patikimesnis, ekologiškesnis ir kitaip vartotojui palankesnis už buvusį kitas viso pastato šildymo būdas, o jo naudingumas įvertinamas pagal visų kriterijų visumą. Tik juos žinant, galima nuspręsti, ar konkretaus savininko – vartotojo – teisė, įpareigojant be jo sutikimo atlikti ir kitus veiksmus (pavyzdžiui, išduoti statybos leidimą, derinti šildymo būdo pakeitimą), nepažeis jo teisių. Toks sprendimas netrukdo asmenims iškelti ginčą teisme dėl neišspręstų klausimų: dėl pažeidžiamų teisių, atsisakymo duoti sutikimą, l savivaldybės atlikto derinimo ir kt. (CPK 279 straipsnio 4 dalis).
Ieškovas turėjo 300 Lt žyminio mokesčio išlaidų ir 650 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, priteisiama po pusę šių sumų (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartį ir Palangos miesto apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 3 d. sprendimą panaikinti.
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Leisti Palangos miesto Vytauto g. 122 daugiabučio namo savininkų bendrijai pateikti Palangos miesto savivaldybei prašymą dėl šilumos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo derinimo ir šildymo būdo visam pastatui keitimo bei gauti iš Palangos miesto savivaldybės techninių sąlygų sąvadą šiems darbams atlikti.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti ieškovui Palangos miesto Vytauto g. 122 daugiabučio namo savininkų bendrijai iš atsakovės Z. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) Lt žyminio mokesčio ir 325 (tris šimtus dvidešimt penkis) Lt atstovavimo išlaidų.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Teodora Staugaitienė
Janina Januškienė
Algis Norkūnas