VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S  U Ž  A K I Ų

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 2 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys, rašytinio proceso tvarka atsakovei už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Finansų administravimas“ ieškinį atsakovei Monikai Šaltytei dėl skolos priteisimo, priimdamas sprendimą už akių.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškininiu reikalavimu priteisti iš atsakovės 407,53 Eur negrąžintos paskolos sumą, 186,46 Eur palūkanas, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 25 d. tarp UAB „4 finance“ ir atsakovo nuotoliniu būdu buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, kurios pagrindu ieškovas paskolino atsakovei 202,73 Eur sumą iki 2016 m. lapkričio 25 d. Atsakovė pagal Sutarties 2.10 punktą 2014 m. lapkričio 4 d. pateikė prašymą papildomai 144,81 Eur sumai, 2014 m. lapkričio 17 d. – 86,89 Eur sumai, 2015 m. sausio 20 d. – 50 Eur sumai, Ieškovas nurodė, kad atsakovei savo įsipareigojimų pilnai nevykdant vienašališkai 2015 m. gegužės 16 d. nuraukė sutartį. Ieškovo teigimu dėl atsakovė netinkamai vykdytų sutartinių įsipareigojimų atsakovės skola ieškovui sudaro 407,53 Eur negrąžintos paskolos suma ir 186,46 Eur palūkanos. Nurodė, kad pradiniam kreditoriui UAB „4finance“ 2015-12-21 reikalavimo teisę į atsakovą perleidus International R. M. OÜ, ieškovas reikalavimo teisę į atsakovą įgijo tarp International R. M. OÜ ir ieškovo 2016‑03-10 sudarytos Reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu.

Atsakovei Civilinio proceso kodekso 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka buvo įteiktas ieškinio nuorašas ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus. Per teismo nustatytą terminą atsakovas be pateisinamos priežasties atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o ieškovas yra pareiškęs prašymą priimti sprendimą už akių, jei byloje atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas, todėl byloje atsiranda Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalyje numatytos sprendimo priėmimo už akių pasekmės.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2014 m. rugsėjo 25 d. tarp UAB „4 finance“ ir atsakovo nuotoliniu būdu buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, kurios pagrindu ieškovas paskolino atsakovei 202,73 Eur sumą iki 2016 m. lapkričio 25 d. Atsakovė pagal Sutarties 2.10 punktą 2014 m. lapkričio 4 d. pateikė prašymą papildomai 144,81 Eur sumai, 2014 m. lapkričio 17 d. – 86,89 Eur sumai, 2015 m. sausio 20 d. – 50 Eur sumai, Ieškovas nurodė, kad atsakovei savo įsipareigojimų pilnai nevykdant vienašališkai 2015 m. gegužės 16 d. nuraukė sutartį. Ieškovo teigimu dėl atsakovė netinkamai vykdytų sutartinių įsipareigojimų atsakovės skola ieškovui sudaro 407,53 Eur negrąžintos paskolos suma ir 186,46 Eur palūkanos. Pranešimo apie fizinį atsiskaitymą (Reikalavimo į debitorių sąskaitas pagal vartojimo kreditų sutartis perleidimas) tarp UAB „4finance“ ir International R. M. OÜ, 2016-03-10 Reikalavimo teisių perleidimo sutarties tarp International R. M. OÜ ir UAB „Finansų administravimas“, 2016-05-04 Pranešimo dėl reikalavimo teisių perleidimo ir ieškinyje išdėstytų aplinkybių bei pareikštų reikalavimų matyti, kad pirminis kreditorius sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai – suteikė atsakovei kreditą, tačiau atsakovė tinkamai nevykdė pagal sutartį prisiimtų įsipareigojimų.

Iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad tarp bylos šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutarties sampratą atitinkanti sutartis (Civilinio kodekso 6.886 straipsnio 1 dalį), kurią sudarant kredito davėjas (ieškovas) privalo užtikrinti tinkamą atsakingo skolinimo principo įgyvendinimą (Civilinio kodekso 6.886 straipsnio 2 dalis). Vienas iš tokio principo įgyvendinimą užtikrinančių teisės aktų yra Vartojimo kredito įstatymas (Civilinio kodekso 6.886 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis Vaitojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1-2 dalimis preziumuojama, kad vartojimo kredito kaina yra protinga, pagrįsta ir sąžininga, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu nėra didesnė kaip 200 procentų. Vien įstatyminės prezumpcijos neviršijimas savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad vartojimo kredito sutarties kaina buvo sąžininga ir pagrįsta. Atsižvelgiant į tai, kad vartotojų teisių apsauga yra susijusi su viešojo intereso užtikrinimu, teismas kiekvienu atveju ex officio turi vertinti, ar vartojimo kredito sutarties kaina kaip ir bet kuri kita vartojimo sutarties nuostata buvo sąžininga ir nepažeidė vartotojų interesų (Civilinio kodekso 6.193 straipsnio 4 dalis, Civilinio proceso kodekso 179 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, teismas atsižvelgęs į tai, kad vartojimo kredito kainą sudaro tik mokėtinos sutartinės palūkanos, taip pat įvertinęs aplinkybę, kad jos sudaro maždaug 1/4 kredito sumos, sprendžia, kad ieškovo nustatytos atsakovei 84,31 Eur sutartinės palūkanos yra protingo dydžio bei atitinka sąžiningą verslo praktiką (Civilinio proceso kodekso 6.886 straipsnio 1-2 dalis, Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1-2 dalis). Atsižvelgiant į išdėstyta, atsakovei neįvykdžius tinkamai savo sutartinės piniginės prievolės laiku grąžinti 407,53 Eur dydžio kreditą bei 84,31 Eur dydžio sutartines palūkanas, pastarosios sumos priteisiamos iš atsakovo ieškovui (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Ieškovas taip pat prašo priteisti 102,15 Eur palūkanas, paskaičiuotas pagal vartojimo kredito sutarties 7.1 punkte įtvirtintą 133,10 proc. palūkanų normą už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos 2015 m. gegužės 17 d. iki 2015 m. rugpjūčio 16 d. Šias palūkanas ieškovas laiko minimaliais nuostoliais, susidariusiais dėl to, kad ieškovas negalėjo atsakovo laiku negrąžinto kredito ir sutartinių palūkanų perskolinti. Teismas pažymi, kad Vartojimo kredito įstatymo nuostatos yra taikomos ir sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo (Vartojimo kredito įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Iš šios teisinės nuostatos teismas daro išvadą, kad Vartojimo kredito įstatymo teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio, dėl ko vartojimo kredito sutarties šalys negali jų pakeisti sutartimi (Civilinio kodekso 6.157 straipsnio 1 dalis). Viena iš tokių imperatyvių nuostatų įtvirtinta Vartojimo kredito sutarties įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje, pagal kurią pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną; jokios kitos netesybos ar mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Dėl šios priežasties teismas ieškovo prašomas priteisti Vartojimo kredito sutarties 7.1 punkte nustatytas 133,10 proc. palūkanas mažina iki įstatyme įtvirtinto imperatyvaus 0,05 proc. dydžio, skaičiuojamo nuo laiku negrąžintos kredito ir sutartinių palūkanų 491,84 Eur sumos už kiekvieną uždelstą dieną ieškovo nurodomu laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 17 d. iki 2015 m. rugpjūčio 16 d. viso už minėtą laikotarpį 22,38 Eur palūkanų.

Remiantis Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo taip pat priteistinos ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 514,22 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme - 2017 m. gruodžio 11 d. - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalimi - jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal ieškovo ieškinį yra patenkinti 86,57 procentai reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos vadovaujantis šia proporcija. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovui priteistina viso 12,99 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Valstybė patyrė 1,39 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p.). Civilinio proceso kodekso 96 str. 6 d. numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu nepriteistinos valstybei iš atsakovo.

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsniu, 285-288 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės Monikos Šaltytės, a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Finansų administravimas“, j. a. k. 304179870, naudai 407,53 Eur (keturių šimtų septynių eurų 53 ct) negrąžintą paskolą, 84,31 Eur (aštuoniasdešimt keturių eurų 31 ct) palūkanas iki kredito grąžinimo termino, 22,38 Eur (dvidešimt dviejų eurų 38 ct) palūkanas po kredito grąžinimo termino, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 514,22 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme - 2017 m. gruodžio 11 d. - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 12,99 Eur (dvylikos eurų 99 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo šalies pridedamos medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data, žyminio mokesčio kvitas. Kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti.

Papildomai paskelbti apie sprendimo už akių priėmimą viešai, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt ir, nepavykus kopijos įteikti paštu, skaičiuoti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo terminą nuo viešo paskelbimo dienos.

Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas              Alfonsas Guobys