Administracinė byla Nr. I-802-243/2010
Proceso Nr. 3-63-3-00619-2010-4
Teismo procesinio sprendimo kategorija 16.5, 74
KLAIPĖDOS APYGARDOS
ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. rugsėjo 10 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Vida Stonkuvienė, sekretoriaujant Nataljai Švec, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. L. prašymą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos VRM, ir Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl 281,28 Lt nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
pareiškėja D. L. prašyme teismui nurodo, jog dirba Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate policijos pareigūne ir jai nuo 2007-09-01 iki 2008-07-31 nebuvo sumokėtas visas darbo užmokestis dėl to, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatas išmokama priemokų ir priedų dalis negalėjo viršyti 70 procentų pareiginės algos. Pareiškėjos teigimu, jai nesumokėtas 281,28 Lt. darbo užmokestis, kurį prašo priteisti. Prašymo reikalavimą grindžia tuo, jog Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu konstatavo, kad teisinė situacija, kai valstybės tarnautojui, kuris dirba poilsio, švenčių dienomis, nakties metu, kenksmingomis ar pavojingomis darbo sąlygomis, atlieka įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomas užduotis, atliekamas viršijant nustatytą darbo trukmę, nemokama arba darbas neapmokamas teisingai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pareiškėja prašo priteisti darbo užmokesčio nepriemoką solidariai iš atsakovų Lietuvos valstybės ir Tauragės apskrities VPK, nes abiejų atsakovų veiksmus vertina kaip netinkamą darbdavio funkcijų atlikimą. Atsakovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu pareiškėjos prašymą siūlo nepatenkinti, nes už jos atliktą darbą poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, papildomų užduočių atlikimą viršijant nustatytą darbo trukmę mokėjo pagal galiojantį teisinį reglamentavimą. Pažymi, kad valstybės tarnautojų profesinė veikla turi būti atlyginama iš valstybės (savivaldybių) biudžeto ir kad atsakovui šiuo metu nėra paskirtos lėšos darbo užmokesčio nepriemokai sumokėti. Prašo atidėti teismo sprendimo vykdymą vieneriems metams dėl visuotinai žinomos aplinkybės apie Lietuvos valstybės sunkią turtinę padėtį. Atsakovas taip pat prašo atidėti bylos nagrinėjimą, kol Lietuvos Konstitucinis Teismas išnagrinės prašymus Nr. 35/2010, Nr. 36/2010, Nr. 40/2010 dėl ištyrimo Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio ta apimtimi, kuria nėra įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį galima būtų nustatyti, ar Konstitucijai prieštaraujančiu pripažintas teisės aktas negalioja nuo jo priėmimo, ar nuo Konstitucinio nutarimo priėmimo dienos (b.l. 22-23).
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas ir tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime išdėsto analogiškus atsikirtimo argumentus kaip ir atsakovas Tauragės apskrities VPK. Prašo administracinę bylą sustabdyti iki Konstitucinis Teismas išnagrinės prašymus dėl nagrinėjamoje byloje taikomų aktų teisėtumo (b.14-18).
Teismas konstatuoja:
pareiškėja D. L. dirba Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate policijos pareigūne. Prašymu ji teismo prašo priteisti nesumokėtą darbo užmokestį. Reikalavimas kyla iš valstybės tarnybos teisinių santykių. Ginčo dėl nesumokėto darbo užmokesčio sumos dydžio tarp proceso šalių nėra. Atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato parengtoje pažymoje nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2007-09-01 iki 2008-07-31 pareiškėjai nesumokėta 281,28 Lt priemokų ir priedų dalis už darbą poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, viršvalandinį darbą, viršijanti 70 procentų pareiginės algos (b.l. 9-10).
Valstybės tarnautojams atitinkamo dydžio darbo užmokestis buvo nustatytas Valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) VI skyriuje. Iki 2005 m. gruodžio 21 d. galiojusios Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, jog statutiniams valstybės tarnautojams šio įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentavo statutai, išskyrus šio įstatymo nustatytą darbo apmokėjimo tvarką. Nuo 2006 m. birželio 7 d. galiojusios Valstybės tarnybos įstatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad statutiniams valstybės tarnautojams be išlygų taikomos šio Įstatymo VI skyriaus, reglamentuojančio darbo užmokestį, nuostatos. Įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog priedų ir priemokų suma valstybės tarnautojui negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Pareiškėjai darbo užmokestis buvo skaičiuojamas ir mokamas, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) nustatytą ribą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, jog kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą bei konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstituciniam Teismui konstatavus valstybės tarnybos įstatymo neatitikimą Konstitucijos nuostatoms, išnyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų pagrįsti ne viso darbo užmokesčio mokėjimą pareiškėjui. Konstitucinis Teismas, analizuodamas valstybės pareigą mokėti įstatymų nustatytą darbo užmokestį valstybės tarnautojams, yra nurodęs, jog „asmeniui, kuris atliko pavestą darbą pagal Konstituciją atsiranda teisė reikalauti, kad jam būtų sumokėtas visas pagal įstatymus ar jais remiantis išleistus kitus teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis būtų sumokėtas nustatytu laiku. Asmens teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą ginama kaip nuosavybės teisė pagal Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2004m. gruodžio 13 d., 2007 m. kovo 20 d. nutarimai).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Ginčuose dėl nesumokėto darbo užmokesčio „sprendimo įvykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų laikyti situaciją, kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismą reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta. Būtent iki to momento, kada teisė pareikšti prašymą teisme gali būti įgyvendinta, negali būti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, formuojančio vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyse administracinėje byloje Nr. A12-219/2004 K. Jefremova v. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas, administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 Linas Šarkis v. Kauno rajono policijos komisariatas bei išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010 J. Kuzmičiūtė v. Vilniaus apskrities išdėstytos nuostatos, jog ginčuose dėl darbo užmokesčio nepriemokų priteisimo ginčo šalių teisiniai santykiai nėra pasibaigę, taikomos ir nagrinėjamoje byloje.
Nagrinėjamoje byloje atsakovo Tauragės apskrities VPK atsisakymas mokėti pareiškėjai nesumokėtą darbo užmokestį negali būti pripažintas teisėtu. Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį yra dvišaliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas. Darbdavys nagrinėjamoje byloje yra Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, o ne valstybė plačiąja teisinių santykių prasme, todėl konstatuojama, kad pareiškėjos reikalavimas pareikštas tinkamam atsakovui Tauragės apskrities VPK. Lietuvos valstybė nelaikytina tinkamu atsakovu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką, būtent tokią poziciją dėl atsakovo tinkamumo ginčo teisiniame santykyje išdėstė išplėstinės teisėjų kolegijos išnagrinėtose administracinėse bylose A1-635/2005 ir A662-1735/2010 ir Nr. A662-1735/2010 J. Kuzmičiūtė v. Vilniaus apskrities. Pareiškėja atliko savo kaip valstybės tarnautojo pareigas, tačiau jai nebuvo sumokėtas pagal įstatymą priklausantis darbo užmokestis. Nagrinėjant šią administracinę bylą po Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimo priėmimo iš Lietuvos Respublikos taikytinų teisės aktų sistemos 2008-12-09 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16-1, 17, 23, 26, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu yra pašalinta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies norma, prieštaraujanti Konstitucijai. Sprendimas dėl pareiškėjos prašymo turi būti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dieną galiojančiomis teisės normomis. Teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų grįsti Valstybės tarnybos įstatyme nustatyto darbo užmokesčio nemokėjimą pareiškėjai yra išnykęs.
Reikalavimas priteisti negautą darbo užmokestį nėra reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir nesiejamas su darbo užmokesčio nesumokėjusio subjekto (institucijos) kalte, todėl teismas vertina, kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, susijusius su atsakovo civilinės atsakomybės pagrindų nebuvimu.
Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pareiškėjos prašymas dėl priteisimo negauto darbo užmokesčio pagrįstas, todėl tenkintinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 2 ir 4 punktais. Pareiškėjai priteistina iš atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 281,28 Lt nesumokėto darbo užmokesčio.
Valstybės tarnautojų profesinė veikla atlyginama iš valstybės (savivaldybių) biudžeto, todėl finansiniai asignavimai darbo užmokesčiui mokėti turi būti paskirti iš valstybės biudžeto. Pripažįstama, kad yra pagrindas atidėti teismo sprendimo vykdymą vieneriems metams dėl visuotinai žinomos aplinkybės apie Lietuvos valstybės sunkią finansinę padėtį, remiantis Lietuvos Respublikos civilio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi.
Netenkintinas atsakovo ir trečiojo suinteresuotojo asmens prašymas atidėti administracinės bylos nagrinėjimą arba bylą sustabdyti iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išspręs teismų prašymus, ar Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio nuostatos neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 daliai, 7 straipsnio 2 daliai. Į Konstitucinį Teismą kreiptasi dėl Konstitucinio Teismo nutarimo galiojimo retroaktyviai. Konstitucinio teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Teismų praktika aiškinant minėtą situaciją pateikta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 1 d. nutartyje Nr. A-219/2004 (Administracinių teismų praktika, Nr. 5, 2004 m., psl. 194-206), kurioje suformuluotos nagrinėjamam ginčui ir antikonstituciniais pripažintų įstatymų taikymui reikšmingos taisyklės. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visą numatytą sprendimo priėmimo procedūrą, įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti. Sprendimas dėl skundo turi būti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dieną galiojančiomis teisės normomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2005 m. gruodžio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A1 – 638/2005 (Administracinių teismų praktika, Nr. 8, psl. 316-329) konstatavo, kad iki to momento, kada teisė pareikšti skundą teisme gali būti įgyvendinta, negali būti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma įvykdytu sprendimu.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ABTĮ 85 – 89 straipsniais,
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ABTĮ 85 – 89 straipsniais,
n u s p r e n d ė :
patenkinti pareiškėjos D. L. prašymą,
priteisti iš atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 281,28 Lt. ( du šimtus aštuoniasdešimt vieną litą) nesumokėtą darbo užmokestį D. L. už laikotarpį nuo 2007-09-01 iki 2008-07-31 ( fizinių asmenų ir kiti mokesčiai neišskaičiuoti),
teismo sprendimo vykdymą atidėti iki 2011 m. rugsėjo 11 d.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėja Vida Stonkuvienė