Civilinė byla Nr. 2-886/2010

                     Procesinio sprendimo kategorija 110.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. liepos 8 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės ir Donato Šerno

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Spainetos prekybos sistema“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 2 d. nutarties, kuria teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-1792-264/2010, iškeltoje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Spainetos prekybos sistema“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kintvilė“ dėl sutarties sąlygų pakeitimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ieškovas UAB „Spainetos prekybos sistema“ ieškiniu prašė teismo nuo ieškinio padavimo teisme dienos pakeisti tarp jo ir atsakovo UAB „Kintvilė“ 2004 m. gegužės 5 d. sudarytos negyvenamųjų 132 kv. m. ploto patalpų, esančių Vokiečių g. 13, Vilniuje, nuomos sutartyje nustatytą kainą, ją sumažinant iki 65 Lt (neįskaitant PVM) už 1 kv. m. Ieškinyje nurodoma, kad nuomos sutartis galioja iki 2014 m. gegužės 15 d. Ieškovo nuomone, prieš kelis metus šalių sutarta nuomos kaina ekonominio sunkmečio sąlygomis nebeatitinka šių dienų realijų, pažeidžia šalių lygiateisiškumą. Ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones –  leisti ieškovui UAB „Spainetos prekybos sistema“ mokėti prašomą sumažinti nuomos mokesčio dalies sumą, iš viso 8 580 Lt (neįskaitant PVM) per mėnesį, į teismo (arba ieškovo pasirinkto notaro) depozitinę sąskaitą, o sukauptą sumą paskirstyti šalims, atsižvelgiant į teismo baigiamąjį aktą. Prašyme pažymima, jog ieškovas reikalavimą sumažinti nuomos mokestį pareiškė nuo ieškinio padavimo teisme dienos, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovas turėtų mokėti esamą nuomos mokestį, o jam palankaus sprendimo atveju — reikalauti grąžinti nuomos mokesčio permoką nuo ieškinio iškėlimo iki sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ieškovo duomenimis, 2008 m. atsakovas UAB „Kintvilė“ patyrė 152 782 Lt nuostolių. Dėl šios priežasties būtų sudėtinga išreikalauti iš atsakovo permokėtą nuomos mokesčio sumą, jeigu teismas netaikytų laikinosios apsaugos. Ieškinio suma 102 960 Lt yra lygi metinei prašomo sumažinti nuomos mokesčio sumai. Ieškovas UAB „Spainetos prekybos sistema“ pabrėžė, kad tokia pinigų suma teismų praktikoje pripažįstama labai didele.

Kauno apygardos teismas 2010 m. kovo 2 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Teismas nurodė, kad sprendžiant klausimą turi būti atsižvelgta į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, abiejų bylos šalių interesų pusiausvyrą. Nutartis motyvuojama tuo, kad ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės - leisti jam mokėti prašomą sumažinti nuomos mokesčio dalies sumą, iš viso 8580 Lt (neįskaitant PVM) per mėnesį, į teismo (arba ieškovo pasirinkto notaro) depozitinę sąskaitą, o sukauptą sumą paskirstyti šalims pagal galutinio teismo sprendimo esmę, yra tokios priemones, kurios negali užtikrinti teismo sprendimo įvykdymo pagal pareikštą reikalavimą – sumažinti patalpų nuomos kainą. Be to, įstatymas pagal tokį reikalavimą nenumato tokios laikinosios apsaugos priemonės rūšies taikymo.

Ieškovas UAB „Spainetos prekybos sistema“ atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir patenkinti jo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Skundą grindžia šiais argumentais:

1)      Ieškovas pareiškė reikalavimą sumažinti nuomos mokestį nuo ieškinio padavimo teisme dienos, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovas turėtų mokėti esamą nuomos mokestį, o jam palankaus sprendimo atveju — reikalauti grąžinti nuomos mokesčio permoką nuo ieškinio iškėlimo iki sprendimo įsiteisėjimo dienos. Tai apsunkintų ieškovui, kurio turtinė padėtis sunki, galimai palankaus sprendimo įvykdymą.

2)      Ieškovo prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė užtikrina abiejų šalių interesų pusiausvyrą, kadangi iki ginčo išsprendimo atsakovui būtų mokamas nuomos mokestis.

3)      Teismas neatsižvelgė į tai, kad bus sudėtinga išsireikalauti iš atsakovo permokėtą nuomos mokestį.  

Atsakovas UAB „Kintvilė“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o ieškovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1)      Ieškovo reikalavimas sumažinti nuomos mokesčio dydį neturi būti vykdomas priverstinai, o yra savaime besirealizuojantis. Todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės.

2)      Ieškovas prašymą grindžia CPK 145 straipsnio pirmosios dalies 7 punkto norma (draudimas kitiems asmenims perduoti atsakovui turtą arba vykdyti kitas prievoles). Nagrinėjamu atveju ieškovo prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė neatitinka jo paties pareikšto reikalavimo uždrausti jam vykdyti prievoles.

3)      Įstatymuose neįtvirtintos nuostatos, kuriomis remiantis būtų galima įgyvendinti pasirinktą laikinąją apsaugos priemonę. Nei CPK, nei CK 6.56 straipsnis bei kitos normos neįtvirtina galimybės mokėti nuomos mokesčio dalį į teismo ar notaro depozitinę sąskaitą, o sukauptą pinigų sumą paskirstyti šalims pagal teismo baigiamąjį aktą.   

Atskirasis skundas netenkintinas.

Konkrečioje byloje gali būti taikomos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios atitinka ieškovo pareikštų reikalavimų esmę ir užtikrina ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymą lemia teismo atliekamas teisinis tyrimas, kurio metu nustatoma, ar pagal pareikštą reikalavimą (jis padeda nustatyti ieškovo procesinį tikslą) apskritai gali būti užtikrinama tam tikra laikina apsauga, jeigu taip, ar laikinosios apsaugos priemonė, kurią prašo taikyti ieškovas, iš tiesų užtikrina ieškovui galimai palankaus sprendimo realų įvykdymą.

Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje ieškiniai pagal procesinį tikslą skirstomi į ieškinius: 1) dėl pripažinimo; 2) dėl priteisimo; 3) dėl teisinių santykių modifikavimo. Ieškiniai dėl pripažinimo paprastai turi prejudicinę galią ieškiniams dėl priteisimo ir nereikalauja priverstinio vykdymo. Ieškiniais dėl priteisimo ieškovas siekia, kad atsakovas atliktų tam tikrus turtinio pobūdžio veiksmus (perduotų turtą, sumokėtų skolą ir pan.). Siekiant užtikrinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą pagal tokius reikalavimus, gali būti taikomi laikini turtinio pobūdžio suvaržymai atsakovui. Pagal pareikštus ieškinius dėl teisinių santykių modifikavimo (sukūrimo, pakeitimo, panaikinimo) paprastai nereikalingas teismo sprendimo priverstinis vykdymas. Tiesa, tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, pagal reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ar globėjo (rūpintojo) asmeniui pakeitimo, ir panašiai teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje, kadangi teismo sprendimo įvykdymas (vaiko perdavimas) gali būti užtikrintas valstybės prievartos pagalba. Tačiau, kai reiškiamas reikalavimas dėl sutartinių teisinių santykių pakeitimo, konkrečiai – sutartos kainos už naudojimąsi daiktu, sumažinimo, šalių sutartiniai teisiniai santykiai modifikuosis teismo sprendimo pagrindu, tad sprendimas neturės būti vykdomas priverstine tvarka. Tai reiškia, kad toks reikalavimas negali būti užtikrintas laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis būtų nustatomi turtinio pobūdžio ribojimai, pagalba. Teismui patenkinus tokį ieškinį ir sumažinus nuomos kainą nuo ieškinio teismui padavimo dienos, ieškovas pagal CK 6.130 - 6.140 straipsnių nuostatas galėtų atlikti būsimų mokėjimų įskaitymą arba teismine tvarka reikalauti, kad atsakovas grąžintų ieškovui nuo ieškinio padavimo dienos sumokėtą didesnę nuomos sumą. Ieškovui pareiškus tokį reikalavimą, jo įvykdymas galėtų būti užtikrintas atsakovui taikomais turtinio pobūdžio suvaržymais.

Tuo tarpu prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės negali užtikrinti ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymo teismo sprendimo patenkinimo atveju. Patenkinus ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagal pareikštus reikalavimus, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių esmė, paskirtis ir tikslai, o teismas, spręsdamas tarpinį procesinį klausimą byloje, neteisėtai ir nepagrįstai a priori išspręstų šalių ginčą, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės įsiterptų į materialiuosius teisinius santykius bei sutarties šalių tarpusavio teisių ir pareigų pagal sandorį vykdymą. Tokia pozicija atitinka Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką panašaus pobūdžio bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 9 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-382/2010).

Kiti apelianto bei atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį ir tikslus, pagrįstai netenkino ieškovo prašymo dėl šių priemonių taikymo. Todėl žemesnės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.