Civilinė byla Nr. 2A-55-425/2011.

                                                                             Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02909-2010-6.

                                                                                      Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

                                                                                      78.2.1; 121.15; 121.21

 

 

PANEVĖŽIO  APYGARDOS  TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. kovo 3 d.

Panevėžys

 

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Zinos Mickevičiūtės,

kolegijos teisėjų: Laimanto Misiūno (pranešėjas), Laimutės Sankauskaitės,

sekretoriaujant Lolitai Kudabienei,

dalyvaujant: ieškovui V. J.,

 atsakovei D. J.,

nedalyvaujant trečiojo asmens AB DnB NORD banko atstovui,

            viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3864-755/2010, pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei D. J., trečiajam asmeniui AB DnB NORD bankui dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

 

n u s t a t ė:

 

Ieškovas V. J. pateikė 2010-04-29 ieškinį (b. l. 6-11) bei patikslintą ieškinį (b. l. 2-5) atsakovei D. J., kuriais prašė pakeisti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, patvirtintos Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-09-03 sprendimu, dalį, nustatant, jog turtas padalijamas ne išmokant atsakovei D. J. piniginę kompensaciją, o parduoti turtą - 0,1665 h ploto žemės sklypą su ant jo esančiu gyvenamuoju namu su priklausiniais, ir gautomis lėšomis sugrąžinant kreditoriui jo suteiktą namo statybai kreditą, o likusią sumą padalijant tarp ieškovo ir atsakovės santykiu 60 ir 40 proc. Turto pardavimo terminas nenustatomas, pradinė kaina  turėtų būti ne žemesnė nei trijų didžiausių nekilnojamojo turto bendrovių analogiško turto pardavimo kainų aritmetinio vidurkio suma. Taip pat prašė panaikinti antstolio A. Bespalovo uždėtą turto areštą. Teismo posėdyje ieškovas pareiškė atsisakantis reikalavimo dėl turto arešto panaikinimo, o kitus reikalavimus palaikė

Ieškovas nurodė, kad iš  esmės pasikeitė aplinkybės: jis tapo bedarbiu, prasidėjo didelė ekonominė krizė bei nekilnojamojo turto rinkos sąstingis, teismo sprendimu atitekusio nekilnojamojo turto rinkos vertė dabar mažesnė nei vertinimo metu. Pardavus turtą ir grąžinus kreditą, 40 proc. likusios sumos skirti atsakovei, 60 proc. – ieškovui, kadangi visas kilnojamasis turtas atiteko atsakovei.

Atsakovė D. J. atsiliepimu (b. l. 52-55) prašė civilinę bylą nutraukti arba ieškovo ieškinį atmesti.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010-10-07 sprendimu ieškinį atmetė, priėmė ieškovo atsisakymą nuo reikalavimo antstoliui A. Bespalovui dėl turto arešto panaikinimo ir toje dalyje bylą nutraukė. Teismas nustatė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-09-03 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-2380-589/2008 buvo nutraukta šalių santuoka bei patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuria nekilnojamasis turtas: statiniai, įvertinti 499 000 Lt, ir žemės sklypas, įvertintas 195 000 Lt esantys (duomenys neskelbtini), bei buitinė technika atiteko ieškovui V. J., o atsakovei atiteko transporto priemonė, įvertinta 30 000 Lt bei ieškovas įsipareigojo atsakovei išmokėti 240 000 Lt kompensaciją už jai tenkančią mažesnę nuosavybės dalį. Ieškovas iki šios dienos atsakovei sumokėjo tik 10 000 Lt. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad priimtas sprendimas pagrįstas ir teisėtas bei įsiteisėjęs. Nekilnojamojo turto rinkos vertės sumažėjimas nėra esminės aplinkybės, dėl kurių būtų galima keisti teismo sprendimą dėl sutuoktinių turto padalijimo. Be to ieškovo siūlomas naujas sutuoktinių turto padalijimo būdas neatitinka CK normų ir būtų priklausomas nuo tam tikrų sąlygų atsiradimo ar neatsiradimo, o pagal CK normas sąlyginiai sprendimai draudžiami.

Ieškovas V. J. apeliaciniame skunde (b. l. 107-108), apeliacinės instancijos teisme su savo atstovu advokatu prašė panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-10-07 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo V. J. ieškinį patenkinti. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nepilnai išaiškino aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, neteisingai įvertino santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 6 punkte nurodytas turto pasidalijimo, jo vertės, turtinių prievolių, kompensacijų dydį ir terminą. Ieškovas – apeliantas pažymėjo, kad ieškinyje nurodė, kad gautos lėšos pardavus nekilnojamąjį turtą bus panaudotos padengti paskolą bankui, o likę pinigai padalinti ieškovui ir atsakovei. Ieškovas nurodė, kad turi teisę naujai kelti klausimą dėl teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų peržiūrėjimo, kadangi 1) iš esmės pasikeitė aplinkybės, atsiradusios dėl ekonominės krizės, 2) ieškovas tapo nemokus ir bedarbis, 3) atsakovei D. J. ir trečiajam asmeniui DnB Nord bankui taikomos išskirtinės sąlygos, nepriklausomai nuo dalintino nekilnojamojo turto rinkos vertės sumažėjimo, 4) santuokos nutraukimo sutarties sąlygos visa našta užgulė ieškovą ir yra neįgyvendinamos, 5) ieškovas yra nelygioje padėtyje su atsakove, turi būti atsižvelgta į nepilnamečių vaikų interesus, nes nekilnojamasis turtas gali būti išvaržytas. Paaiškinime (b. l. 114-117) ieškovas nurodė, kad pagal įvairias pažymas ir pažymėjimus nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) vertinimas svyruoja nuo 49 900 Lt iki 694 000 Lt, o tai yra ekonominės krizės padarinys. Turto padalijimą galima atlikti tiksliai tik jį pardavus, grąžinus kreditą trečiajam asmeniui AB DnB Nord bankui ir likusią sumą padalijus ieškovui ir atsakovui. Taip pat nurodė, kad hipotekos ir AB DnB Nord banko sutikimai šį nekilnojamąjį turtą parduoti gauti.

Atsakovė D. J. pateikė atsiliepimą (b. l. 128-130), apeliacinės instancijos teisme asmeniškai prašė ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovė nurodė, kad apeliaciniame skunde nurodytais motyvais 2010-10-07 sprendimą naikinti nėra pagrindo. Sprendimas, kuriuo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis yra įsiteisėjęs, o keisti jį galima tik iš esmės pasikeitus aplinkybėms ir tik tas sprendimo dalis, kurios susijusios su nepilnamečių vaikų išlaikymu ir jų gyvenamosios vietos nustatymu bei buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymu. Ieškovo siūlomas turto padalijimo būdas yra nekonkretus ir prieštarauja CK 3.127 str. Nutraukiant santuoką 2008-09-03, buvo sutarta, kad V. J. sumokės atsakovei D. J. 240 000 Lt kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį ir nebuvo jokios kalbos, kad turtas turi būti parduotas, atsiskaitoma su kreditoriumi banku, o po to dalinamas.

Tretysis asmuo AB DnB Nord bankas atsiliepimu (b. l. 120-122) į apeliacinį skundą prašė palikti nepakeistą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-10-07 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3864-755/2010, o apelianto V. J. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą bei prijungti prie bylos Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-11-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 20-398/2010. Tretysis asmuo nurodė, kad visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu ir jame išdėstytais motyvais. Bankas nurodė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 20-398/10 2010-11-16 nutarė parduoti iš varžytinių įkeistą turtą, kadangi ieškovas nevykdė savo įsipareigojimų pagal kredito sutartį ir ši sutartis buvo nutraukta. Išvaržius turtą, bankui bus grąžinta 37 487,67 EUR skolos, 132 Lt žyminis mokestis bei 5,84 proc. palūkanos, o likusi suma bus atiduota skolininkui, todėl iš esmės 2010-11-16 nutartis sukelia analogiškas pasekmes toms, kurių prašo ieškovas, todėl bylos dalis, kuria reiškiamas analogiškas reikalavimas, yra nutrauktina. Tretysis asmuo taip pat nurodė, kad nekilnojamojo turto kaina rinkoje nustatoma sprendimo priėmimo metu, todėl pokyčiai rinkoje negali būti priežastimi peržiūrėti teismo patvirtintas sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nuostatas, tai patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-05-22 nutartis, kurioje nurodoma, kad butų kainų pasikeitimas negali būti laikomas esminėmis aplinkybėmis, dėl kurių galima būtų keisti teismo sprendimą dėl sutuoktinių turto padalijimo.

 

Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių sutikimu galima tada, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių jos padarinių. Nutraukiant santuoką supaprastinto proceso tvarka reikalaujama, jog kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai pateiktų sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių (CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kurią teismas patvirtina bei įtraukia į sprendimą, kuriuo nutraukiama santuoka.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008-09-03 sprendimu nutraukė V. J. ir D. J. santuoką, patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, pagal kurią nekilnojamasis turtas: statiniai, įvertinti 499 000 Lt, ir žemės sklypas, įvertintas 195 000 Lt esantys (duomenys neskelbtini), bei virtuvės buitinė technika ir įranga, kurių bendra vertė 8 000,00 Lt atiteko ieškovui V. J., o atsakovei atiteko transporto priemonė Citroen C3 įvertinta 30 000 Lt, o V. J. įsipareigojo D. J. išmokėti 240 000 Lt kompensaciją už jai tenkančią mažesnę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalį tokia tvarka: 10 000 Lt po 4 dienų nuo sprendimo nutraukti santuoką priėmimo ir paskelbimo, o likusią sumą per 2 mėnesius nuo sprendimo, nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, įsiteisėjimo dienos (b. l. 12-13).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas V. J. prašė pakeisti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, patvirtintos Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-09-03 sprendimu dalį, nustatant, jog turtas padalijamas ne išmokant atsakovei D. J. piniginę kompensaciją, o parduoti turtą - 0,1665 h ploto žemės sklypą su ant jo esančiu gyvenamuoju namu su priklausiniais, ir gautomis lėšomis sugrąžinant kreditoriui jo suteiktą namo statybai kreditą, o likusią sumą padalijant tarp ieškovo ir atsakovės santykiu 60 ir 40 proc. Turto pardavimo terminas nenustatomas, pradinė kaina turėtų būti ne žemesnė nei trijų didžiausių nekilnojamojo turto bendrovių analogiško turto pardavimo kainų aritmetinio vidurkio suma (b. l. 6-11).

CK 3.53 str. 3 d. numato, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra nurodęs, kad šioje teisės normoje paminėtos esminės aplinkybės duoda pagrindą aiškinti, kad įstatyme iš esmės kalbama apie trunkamuosius teisinius santykius (nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, jų išlaikymą, sutuoktinio išlaikymą ir kt.). CK 3.53 straipsnio 3 dalies normoje numatyta išimtis teismo sprendimo res judicata taisyklės atžvilgiu, todėl ji neturėtų būti aiškinama plečiamai. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad teismo sprendimas, kuriuo sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinta, yra įsiteisėjęs, klausimas dėl proceso atnaujinimo nėra keliamas, todėl sprendimas gali būti keičiamas tik jei iš esmės pasikeitė aplinkybės ir tik dėl sutarties sąlygų, reguliuojančių šalių trunkamuosius teisinius santykius. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo pakeisti sutarties sąlygas, reglamentuojančias ne tęstinius santykius, bet santuokos metu įgyto turto padalijimą, t. y. tiek turto padalijimo būdą, tiek padalijimo sąlygas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliacinio skundo reikalavimų remiantis CK 3.53 str. 3 dalyje įtvirtinta išimtimi tenkinti negalima.

Taip pat pažymėtina, kad pagal CK 3.119 straipsnį dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galiojo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Ieškovo ir atsakovės užsakymu UAB korporacija „Matininkai“ 2008-06-30 atliko šalių turto vertinimą ir pateikė išvadą, kad bendra turto rinkos vertė yra 694 000 Lt (b. l. 20). Šalys sudarydamos sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, be kita ko, sutartyje nurodė, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė yra 0,1665 ha ploto žemės sklypas, kurio vertė – 195 000 Lt, bei gyvenamasis namas ir kiti statiniai, kurių bendra vertė 499 000 Lt. Taigi šalys sutiko su tokiu turto vertinimu, jo neginčijo ir juo rėmėsi. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalys santuokos nutraukimo pasekmių sutartį sudarė laisva valia, aptarė sutarties sąlygas ir su jomis sutiko. Ieškovas apeliantas V. J., sudarydamas su atsakove D. J. santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, patvirtintą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-09-03 sprendimu, suprato, kad prisiima pareigą grąžinti 164 265,45 Lt paskolą AB DnB NORD bankas ir per du mėnesius nuo sprendimo, nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, įsiteisėjimo dienos išmokėti D. J. 240 000 Lt kompensaciją už ieškovui paskirtą didesnę turto dalį, ir su tokia prievole sutiko. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje šalys susitarė dėl V. J. pareigos išmokėti D. J. 240 000 Lt kompensaciją už pastarajai tenkančią mažesnę turto dalį, tačiau šios pareigos įvykdymas nebuvo susietas su sąlyga, kad santuokos metu įgytas namas turi būti parduotas. Priešingai, atsakovas nenorėjo namo parduoti, nurodė tikėjęsis paimti kreditą ir kompensuoti atsakovei priklausančią turto dalį. Atsakovei skirtos kompensacijos dydis 2008 m. rugsėjo 3 d. patvirtinta sutartimi nėra niekaip susietas su galimu gyvenamojo namo vertės didėjimu ar mažėjimu, kadangi dėl kompensacijos dydžio buvo susitarta atsižvelgiant į tuometinę namo rinkos vertę, buvusią bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Sudarydamas santuokos pasekmių nutraukimo sutartį ir sutikdamas per 2 mėnesius sumokėti kompensaciją atsakovei už jai tenkančią mažesnę turto dalį, ieškovas prisiėmė visą galimą riziką dėl galimų nekilnojamojo turto rinkos kainų svyravimų, tiek teigiamų, tiek neigiamų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad vieno sutuoktinio sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymas nustatytu laiku ir per tą laiką įvykęs staigus nekilnojamojo turto kainų pasikeitimas negali būti laikomas esmine aplinkybe, dėl kurios gali būti keičiamas sprendimas dėl sutuoktinių turto padalijimo.

            Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad po santuokos nutraukimo ieškovui paskirto gyvenamojo namo rinkos vertės sumažėjimas nėra laikytinas iš esmės pasikeitusia aplinkybe, dėl kurios būtų galima keisti teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo sutarties sąlygas, tuo labiau, kad  Panevėžio miesto apylinkės teismui priėmus 2008-09-03 sprendimą, nekilnojamojo turto rinkos kainos tik pradėjo po truputį mažėti, ir dar nebuvo taip stipriai sumažėjusios kaip 2010-06-11, ieškovui apeliantui padavus nagrinėjamą ieškinį teismui dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. Nekilnojamojo turto kainų krizė prasidėjo nuo 2008m. vasaros. Ieškovo apelianto V. J. siūlomas santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimas yra iš esmės nenaudingas ir ekonomiškai nuostolingas atsakovei D. J.. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-09-03 sprendimo įvykdymas, tai yra atsiskaitymas su atsakove D. J., jai išmokant piniginę kompensaciją, buvo išimtinai ieškovo V. J. prerogatyva ir pareiga, todėl atsakovė D. J. neturėtų patirti turtinių nuostolių dėl apelianto V. J. delsimo ir neįvykdytos pareigos pagal teismo sprendimą per du mėnesius sumokėti kompensaciją dėl to, kad per du metus pasikeitė (sumažėjo) nekilnojamojo turto rinkos kainos, ieškovas apeliantas tapo bedarbis ir jam ekonomiškai nuostolinga vykdyti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-09-03 sprendimu patvirtintą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį.

Apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo motyvus pripažįsta nepagrįstais ir teisiškai nereikšmingais ir nepagrįstais, kad būtų pagrindas pakeisti ar panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Ieškovui yra teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, jis nuo bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo yra atleistas (b. l. 59-60), todėl valstybės patirtų išlaidų jis atlyginti neturi (CPK 99 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,

 

n u t a r i a :

 

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

 

teisėjai                                                                                    Zina Mickevičiūtė

 

                                                                                               Laimantas Misiūnas

 

                                                                                             Laimutė Sankauskaitė

 

Nuorašas tikras. Teisėjas L. Misiūnas.