Civilinė
byla Nr. 3K-3-503/2008
Procesinio
sprendimo kategorijos:
129.2;
129.19.1 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. lapkričio 25 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito
Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Birutės Janavičiūtės ir Egidijaus
Laužiko,
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. Š.
kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. vasario 15 d.
sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2008 m. liepos 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje
byloje pagal ieškovo I. Š. ieškinį atsakovams antstoliui Aleksandrui
Selezniovui ir R. B. dėl buto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo
negaliojančiu; tretieji asmenys byloje – J. Š. ir uždaroji akcinė bendrovė „BTA
draudimas“.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas I. Š.
ieškiniu prašė teismo pripažinti negaliojančiu buto (duomenys neskelbtini)
2005 m. balandžio 4 d. pardavimo varžytynėse aktą.
Ieškovas
nurodė, kad atsakovas antstolis A. Selezniovas 2005 m. kovo 30 d. varžytynėse
pardavė ieškovui priklausantį butą(duomenys neskelbtini). Ieškovo
teigimu, jam nebuvo įteiktas raginimas įvykdyti teismo sprendimą geruoju,
neišaiškintos jo teisės vykdymo procese, nepranešta apie vykdomus veiksmus,
todėl jis negalėjo jų apskųsti, prašyti paskirti ekspertizę buto vertei
nustatyti. Antstolis, vykdydamas priverstinį išieškojimą pagal tris
vykdomuosius dokumentus už bendrą 4289,66 Lt išieškomą sumą, areštavo
vienintelį ieškovo šeimos būstą, įvertintą 120 000 Lt kaina ir jį
pardavė už 100 910 Lt, nors vykdyti išieškojimą buvo galima ir iš kito turto. Ieškovo
nuomone, butas turėjo būti įvertintas didesne kaina. Varžytynės įvyko 2005 m.
kovo 30 d., turto pardavimo varžytynėse aktas surašytas tik 2005 m. balandžio 4
d., be to, ieškovo vertinimu, antstolis pažeidė varžytynių akto perdavimo
tvirtinti teismui terminą.
Lietuvos
apeliacinis teismas įsiteisėjusia 2006 m. balandžio 10 d. nutartimi pripažino
negaliojančiu 2005 m. balandžio 4 d. turto pardavimo varžytynėse aktą, kuriuo R.
B. parduotas butas (duomenys neskelbtini) ir restitucijos klausimą
perdavė išspręsti pirmosios instancijos teismui.
Antstolis
prašyme dėl proceso atnaujinimo prašė atnaujinti byloje procesą CPK 366
straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nurodydamas, kad skolininkui I. Š.
tinkamai per jo dukterį pasirašytinai įteikė raginimą sumokėti skolą, taip pat,
kad skolininkas neturėjo kito turto, išskyrus butą, į kurį buvo galima
nukreipti skolos išieškojimą.
Lietuvos
apeliacinis teismas 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartimi tenkino antstolio A. Selezniovo
prašymą dėl proceso atnaujinimo – atnaujino bylos procesą CPK 366 straipsnio 1
dalies 2 punkto pagrindu (paaiškėjus naujoms esminėms bylos aplinkybėms, kurios
nebuvo žinomos bylą nagrinėjusių teismų) ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti
Klaipėdos apygardos teismui.
II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė
Atnaujinus
procesą byloje ir ją iš naujo išnagrinėjus, Klaipėdos apygardos teismo 2008 m.
vasario 15 d. sprendimu nuspręsta įsiteisėjusią Lietuvos apeliacinio teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartį
panaikinti ir ieškovo I. Š. ieškinį atmesti.
Teismas
atnaujintame bylos procese nurodė, kad byla nagrinėtina neperžengiant ribų,
kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 4 dalis).
Procesas atnaujintas dėl aplinkybių, kuriomis ieškovui buvo įteiktas raginimas
sumokėti skolą, patikrinimo ir dėl išsiaiškinimo, ar ieškovas turėjo
kilnojamojo turto, į kurį antstolis būtų turėjęs galimybę nukreipti skolos
išieškojimą. Teismas nustatė, kad antstolio raginimą skolininkui siuntė K.
Patašiaus įmonė. Grąžinamuoju pranešimu apie raginimo įteikimą su nežinomo tuo
metu asmens parašu buvo pranešta, kad raginimas įvykdyti sprendimą įteiktas
2004 m. rugsėjo 25 d. K. Patašiaus įmonė 2006 m. balandžio 24 d. raštu
nurodė, kad registruotas laiškas su raginimu įvykdyti sprendimą vykdomojoje
byloje Nr. 10-4285/2004 buvo įteiktas skolininko dukteriai J. Š. Teismas
nurodė, kad skolininko dukters parašas ant grąžinamojo pranešimo apie raginimo
įteikimą atitinka jos parašus ant kitų dokumentų. Tuo remdamasis teismas
pripažino, kad raginimas įteiktas tinkamai (CPK 657 straipsnis). Ieškovas
žinojo apie antstolio atliekamus vykdymo veiksmus, nes vykdomosios bylos
pradėtos 2004 m., turto pardavimas iš varžytynių įvyko 2005 m. balandžio 4 d.,
tačiau ieškovas nesinaudojo procesinėmis teisėmis. Antstolis nesurado kito
skolininko turto, dėl to pagrįstai nukreipė išieškojimą į jo butą. Ieškovo
Valstybiniame patentų biure įregistruoti patentai buvo panaikinti iki 2000 m.
vasario 3 d., o VĮ ,,Regitra“ įregistruotos transporto priemonės yra senos ir
ieškovas nepateikė įrodymų, ar jos tinkamos eksploatuoti.
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos
1 d. nutartimi ieškovo I. Š. apeliacinis skundas atmestas ir nutarta
Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartyje
apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pagal CPK 370 straipsnio 4 dalį
teismas atnaujinus procesą nagrinėja bylą neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia
proceso atnaujinimo pagrindai. Taigi pirmosios instancijos teismas turėjo
išnagrinėti bylą dėl tų aplinkybių, dėl kurių buvo atnaujintas procesas. Bylos
pakartotinio nagrinėjimo ribų, apibrėžtų proceso atnaujinimo pagrindais,
peržengimas reikštų CPK 370 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos normos pažeidimą.
Sprendžiant ginčus dėl varžytynių akto galiojimo, turi būti patikrinamas ne
vien turto pardavimo varžytynėse procedūros tinkamumas ir pagrįstumas,
įvertinant, ar nebuvo padaryta CPK 602 straipsnio pažeidimų, bet ir
sprendžiama, ar turto pardavimas iš varžytynių buvo vienintelė priemonė
kreditoriaus reikalavimui patenkinti, ar toks išieškojimas atitiko viešąjį
interesą, nepažeidė kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Vykdomosiose bylose
esantys įrodymai patvirtina, kad antstolis nepažeidė reikalavimo siųsti
skolininkui procesinius dokumentus registruotais laiškais (CPK 604 straipsnis).
Raginimas įvykdyti sprendimą, kaip ir kiti antstolio procesiniai dokumentai,
skolininkui išsiunčiamas registruotu laišku arba įteikiamas asmeniškai (CPK
604, 605 straipsniai, 657 straipsnio 1, 3 dalys, 679 straipsnis, 706 straipsnio
3 dalis). Antstolio raginimą skolininkui vykdomojoje byloje Nr. 10-4285/2004
priėmė I. Š. duktė J. Š. (b. l. 5-6). Procesinio dokumento įteikimas kartu su
adresatu gyvenančiam pilnamečiam šeimos nariui prilyginamas jo įteikimui pačiam
adresatui (CPK 123 straipsnio 3, 5 dalys). Teismas sprendė, kad antstolis A.
Selezniovas nepažeidė teisės normų, reglamentuojančių raginimo skolininkui
teikimo tvarką. Taigi skolininkas žinojo ar galėjo žinoti apie jo atžvilgiu
atliekamus sprendimų vykdymo veiksmus. Jam priklausančio buto areštas, kaip
galimų teismo sprendimų įvykdymo užtikrinimo priemonė, buvo taikomas nuo 1999
metų (vykdomoji byla Nr. 10-4269/2004, b. l. 11-12). Skolininkas galėjo ir
turėjo imtis veiksmų, kad sprendimų vykdymo procese išieškojimas nebūtų
nukreiptas į butą jį priverstinai parduodant, tačiau tokių veiksmų nesiėmė.
Skolininkas galėjo pateikti duomenis antstoliui apie turimą kitokį turtą ir jo
buvimo vietą, tačiau to nepadarė. Antstolis ne tik siuntė skolininkui
patvarkymą dėl informacijos apie turimą turtą pateikimo, bet tokios
informacijos teiravosi ir iš atitinkamų valstybės registrų (Nekilnojamojo ir
kilnojamojo turto registrų tvarkytojų – VĮ Registrų centro ir VĮ „Regitra“),
taip pat kredito įstaigų. Antstolis buvo gavęs duomenų apie skolininko fizinio
asmens I. Š. vardu registruotas tris transporto priemones (vykdomoji byla Nr.
10-4269/2004, b. l. 13), tačiau į šiuos daiktus objektyviai negalėjo nukreipti
išieškojimo, nes nebuvo žinoma faktinė šių daiktų buvimo vieta ir būklė.
Antstolis nukreipti išieškojimą į skolininko I. Š. individualios įmonės -
mokslinės gamybinės firmos (toliau – firmos) „Novatorius“ turtą negalėjo, nes
skolininkas nedavė tokio sutikimo. Skolininko I. Š. buto pardavimo varžytynėse
metu išieškoma suma viršijo tris tūkstančius litų (CPK 663 str. 3 d.
redakcija, galiojusi iki 2006 m. liepos 14 d.), be to, dalį išieškomų sumų
sudarė skolos už suvartotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias
paslaugas, taigi nesant nustatyto kito skolininko turto buvo galima išieškojimą
vykdyti tik iš šio būsto.
III. Kasacinio skundo
ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu
skundu ieškovas I. Š. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m.
vasario 15 d. sprendimą, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 1 d. nutartį ir palikti galioti Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio
10 d. nutartį. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos
pagrindžiantys esminiai argumentai:
1. Išnagrinėję bylą neperžengdami proceso
atnaujinimo pagrindų teismai siaurai aiškino CPK 370 straipsnio 4 dalies
prasmę, nors turėjo iš naujo analizuoti ir vertinti visus ieškinyje nurodytus
reikalavimo pripažinti buto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu
faktinius pagrindus, kurie teismų buvo įvertinti iki proceso atnaujinimo
išnagrinėjus bylą, t. y. dėl išieškomų sumų ir turto arešto neproporcingo
santykio, dėl areštuoto ir varžytynėse realizuoto buto rinkos vertės bei
pardavimo kainos netinkamo nustatymo, taip pat dėl turto pardavimo varžytynėse
akto surašymo ir jo pateikimo teismui tvirtinti terminų nesilaikymo.
2. Teismai skundžiamuose procesiniuose
sprendimuose neteisingai pripažino, kad antstolis nepažeidė teisės normų,
reglamentuojančių raginimo skolininkui įteikimo tvarką. Pagal CPK 657 straipsnį
raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui siunčiamas registruotu paštu arba
įteikiamas asmeniškai. CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nesant
adresato jo gyvenamojoje vietoje laiškas gali būti įteikiamas kuriam nors iš
kartu su adresatu gyvenančių pilnamečių šeimos narių. Raginimas įvykdyti
sprendimą buvo įteiktas 2004 m. rugsėjo 22 d. ieškovo dukteriai J. Š., kuriai
įteikimo metu buvo 16 metų. Raginimo įvykdyti sprendimą įteikimas nepilnamečiam
vaikui laikytinas esminiu pažeidimu parduodant butą iš varžytynių, tai yra
pagrindas pripažinti buto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu (CPK 602
straipsnio 1 dalies 5 punktas).
3. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartyje pažymėta, kad
sprendimo parduoti turtą iš varžytynių metu išieškoma suma nedaug viršijo 3000
Lt, t. y. ribą, nuo kurios galimas išieškojimo nukreipimas į skolininko būstą
pagal CPK 663 straipsnį, o įkainotas butas už daugiau kaip 30 kartų viršijančią
išieškomą sumą. Šia aplinkybe byloje buvo grindžiamas reikalavimas dėl
varžytynių akto panaikinimo, tačiau atnaujinus procesą byloje teismai
skundžiamuose sprendime ir nutartyje jos neįvertino, dėl to pažeidė įrodymų
vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis).
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartyje byloje Nr.
3K-3-360/2005 nurodyta, kad antstolis, ruošdamasis parduoti skolininko turtą iš
varžytynių, turi elgtis teisingai ir veikti taip, kad, parduodant daiktą iš
varžytynių, būtų gauta maksimali nauda, atitinkanti tiek išieškotojo, tiek
skolininko interesus. Antstolio 2005 m sausio 4 d. patvarkymu butą įvertino UAB
,,Lituka ir Ko“, kuri 2005 m. vasario 28 d. išvadoje nustatė 120 000 Lt buto
vertę. Toks turto vertės nustatymas padarytas nesilaikant Turto ir verslo
vertinimo pagrindų įstatymo 7 straipsnyje nurodytų turto vertinimo metodų.
Ieškovas byloje pateikė turto vertinimo ataskaitą, kurią atliko UAB ,,Aidila“,
ir kurioje buto vertė nurodyta 197 000 Lt. Šioje ataskaitoje įvertinti duomenys
apima išsamią informaciją apie buto rinkos vertę. Byloje teismai neįvertino šio
įrodymo ir nesvarstė buto įvertinimo ir pardavimo varžytynėse kainos
pagrįstumo.
5. Pagal CPK 664 straipsnyje nustatytą
išieškojimo iš skolininko turto eiliškumą iš skolininko būsto išieškoma
penktąja eile, jeigu nėra pirmesnės eilės turto. CPK 715 straipsnyje nustatyta
skolininko teisė, tačiau ne pareiga nurodyti, kokį turtą varžytynėse reikia
parduoti pirmiausia. Antstolis privalo atlikti veiksmus, siekdamas
išsiaiškinti, kokį turtą turi skolininkas, ir vykdyti išieškojimą pagal CPK 664
straipsnyje nustatytą tvarką. Antstolis nesiėmė, nors turėjo imtis veiksmų dėl
skolininko kito turto, į kurį būtų nukreiptas išieškojimas, suradimo.
6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartyje byloje Nr.
3K-3-157/2006 išaiškinta, kad teismai privalo patikrinti, ar, parduodant
paskutinį būstą, išieškant sumas, nesumokėtas už komunalines paslaugas, nebuvo
pažeistas viešasis interesas, ar ieškovui sudarytos pakankamos sąlygos savo
teisėms įgyvendinti. Parduotame iš varžytynių bute kartu su ieškovu gyveno
nepilnametė duktė. Antstolis neužtikrino ieškovo vaiko teisių ir interesų
apsaugos, nes neišaiškino ieškovui teisės pateikti prašymą teismui taikyti CPK
663 straipsnio 4 dalyje nustatytą apribojimą (CPK 634 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m.
gruodžio 3 d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-525/2007 nurodyta, kad CPK 663
straipsnio 4 dalis yra socialinį tikslą turinti nepilnamečių vaikų, neįgaliųjų
ir socialiai remtinų asmenų procesinė garantija pagal galimybes apsaugoti juos
nuo paskutinio būsto praradimo. Šioje nutartyje taip pat nurodyta, kad
parduodant turtą iš varžytynių vaiko teisių ir interesų apsauga tenka antstoliui,
turinčiam raštu skolininkui išaiškinti teisę šiam pateikti prašymą taikyti CPK
663 straipsnio 4 dalyje nustatytą apribojimą ir reikiamais atvejais
informuojant vaiko teisių apsaugos instituciją, o teismas, prieš tvirtindamas
varžytynių aktą, patikrinti, kaip tokią imperatyviai nustatytą pareigą atliko
antstolis.
7. Pripažindami teisėtu buto, kurio vidutinė
rinkos vertė siekė beveik 200 000 Lt, pardavimą iš varžytynių, išieškant 3200
Lt skolą, teismai nesivadovavo CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo,
protingumo ir sąžiningumo principais.
Atsiliepimu į ieškovo I. Š. kasacinį skundą
atsakovas antstolis Aleksandras Selezniovas prašo kasacinio skundo netenkinti.
Atsiliepime išdėstyti tokie nesutikimo su kasaciniu skundu esminiai argumentai:
1. Pagal CPK 370 straipsnio 4 dalį teismas
bylą nagrinėja pakartotinai neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso
atnaujinimo pagrindai. Proceso atnaujinimo pagrindai apima tokių aplinkybių
išaiškinimą: 1) antstolio raginimo ieškovui įvykdyti teismo sprendimą įteikimo
aplinkybių patikrinimą ir 2) ar skolininkas turėjo kito turto, į kurį būtų
galima nukreipti išieškojimą. Šių faktinių aplinkybių nustatymas ir įvertinimas
sudarė bylos pakartotinio nagrinėjimo ribas, kurių teismai neperžengė
priimtuose procesiniuose sprendimuose, nes jų peržengimas reikštų CPK 370
straipsnio 4 dalies pažeidimą.
2. Raginimas įvykdyti teismo sprendimą
skolininkui siunčiamas registruotu laišku arba įteikiamas skolininkui
asmeniškai (CPK 604, 605 straipsniai, 657 straipsnio 1, 3 dalys, 679
straipsnis, 706 straipsnio 3 dalis). Vykdomosiose bylose registruoti laiškai
buvo siunčiami skolininko deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Antstolio
raginimą skolininkui vykdomojoje byloje Nr. Nr. 10-4285/2004 priėmė ieškovo
duktė J. Š. (vykdomoji byla, b. l. 5, 6). Raginimo įteikimo būdu yra
įgyvendinama dalyvaujančio vykdymo procese asmens teisė gauti informaciją apie
vykdymo procesą. Taip sudaroma galimybė dalyvaujančiam vykdymo procese asmeniui
naudotis jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Jeigu vykdymo proceso
dalyvis nesirūpina vykdymo procesu, tai nereiškia, kad yra pažeidžiamos jo
teisės. Skolininkas nevykdė CPK 644 straipsnyje nustatytos pareigos domėtis
vykdymo procesu, nors turėjo žinoti apie nuo 1999 m. taikomą jo butui areštą,
kaip priemonę galimam išieškojimui iš buto vertės vykdyti. Ieškovas galėjo
imtis veiksmų, kad vykdymo procese išieškojimas nebūtų nukreiptas į butą jį
priverstinai parduodant, tačiau tokių veiksmų nesiėmė.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegija 2002 m. spalio 9 d. nutartyje byloje Nr.
3K-3-1172/2002 konstatavo, kad šaukimo įteikimo metu įstatymų reikalavimų
neįvykdė asmuo, pristatęs šaukimą, nes nepareikalavo asmenų, priėmusių šaukimą,
nurodyti savo vardą, pavardę ir ryšį su adresatu, tačiau šis pažeidimas nedaro
atlikto procesinio veiksmo niekinio. Šaukimą priėmę asmenys prisiėmė pareigą jį
įteikti adresatui. Įvertinus bylos aplinkybes pripažintina, kad šaukimai
atsakovui įteikti iš esmės nepažeidžiant CPK 131 straipsnio 2 dalies
reikalavimų. Atsakovas remiasi šios nutarties išaiškinimu ir teigia: tai, kad
raginimą pasirašė ieškovo nepilnametė duktė, savaime nėra pagrindas pripažinti
negaliojančiu turto pardavimo iš varžytynių aktą, nes iš bylos aplinkybių
darytina išvada, jog ieškovas žinojo apie atliekamą išieškojimą iš buto.
Raginimą nepilnamečiam asmeniui įteikė kurjeris, antstolis negalėjo žinoti apie
gavusio ir pasirašiusio raginimo įteikimą asmens amžių. Byloje nenustatyta
tokių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas naikinti turto pardavimo iš
varžytynių aktą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-79/2007 nurodyta, kad,
nustačius, jog skolininkas žinojo apie antstolio atliekamus priverstinio
vykdymo veiksmus ir nesinaudojo procesinėmis teisėmis (nereiškė prieštaravimų
dėl turto įkainojimo, neskundė antstolio veiksmų), nėra pagrindo naikinti turto
pardavimo iš varžytynių aktą ir taikyti restituciją.
4. Skolininkui registruotais laiškais buvo
siunčiami antstolio patvarkymai pateikti informaciją apie turimą turtą, tačiau
ieškovas neįvykdė CPK 645 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos pateikti
duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą. Ieškovas nesinaudojo
procesinėmis teisėmis nenurodydamas, į kurį turtą išieškojimas gali būti
nukreipiamas pirmesne eile, nereikšdamas prašymų antstoliui iki buto pardavimo
varžytynėse ir neskųsdamas antstolio veiksmų CPK nustatyta tvarka. Antstolis
kreipėsi dėl informacijos apie skolininko turtą į viešuosius registrus ir
kredito įstaigas. Išieškojimas buvo vykdomas iš skolininko lėšų kredito
įstaigose. Kadangi jų nepakako, antstolis nukreipė išieškojimą į butą. Į
skolininko vardu registruotas tris transporto priemones antstolis negalėjo
nukreipti išieškojimo, nes nebuvo žinoma faktinė šių daiktų buvimo vieta ir
būklė. Antstoliui buvo žinomas tik vienas skolininko daiktas, t. y. butas, į
kurį buvo galima nukreipti išieškojimą.
5. Byloje ieškovas ir jo duktė paaiškino, kad
susitikdavo retai, į ieškovo butą duktė atvykdavo tik pasisvečiuoti. Ieškovas
nuo 1999 m., kai buvo uždėtas turto areštas, nesikreipė į teismą su prašymu
taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytą apribojimą, tai patvirtina
aplinkybę, kad tokia vaiko teisės į būstą apsauga dukteriai nebuvo būtina, nes
ji šiame bute faktiškai negyveno, dėl to jos nuolatinė gyvenamoji vieta
negalėjo būti laikoma pas skolininką (CK 2.14 straipsnis). Dėl to kasaciniame
skunde nepagrįstai teigiama, kad antstolis neužtikrino skolininko dukters
teisės į būstą apsaugos, neišaiškindamas skolininkui teisės pateikti teismui
prašymą taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje nurodytą apribojimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Pagal CPK 370
straipsnio 4 dalį atnaujinus procesą byloje ją teismas nagrinėja pakartotinai
pagal bendrąsias šio Kodekso taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias
apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Tai reiškia, pirma, kad byla
nagrinėjama pagal teismo nutartimi, kuria procesas byloje atnaujintas,
nustatytus proceso atnaujinimo pagrindus, antra, jog atnaujintoje byloje
proceso atnaujinimo pagrindai teismo turi būti analizuojami visų bylos
aplinkybių kontekste. Bylos išnagrinėjimo atnaujinus procesą tikslas yra
įvertinti proceso atnaujinimo pagrindų įtaką byloje priimto įsiteisėjusio
teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Kasacinio
teismo praktikoje pripažįstama, kad atnaujinus procesą teismas turi pasisakyti
dėl visų pareiškėjo (pareiškėjų) nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų ir juos
analizuoti atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, nes tik šitaip galima
atsakyti į klausimus, ar pareiškėjo nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai iš
tikrųjų leidžia abejoti byloje priimto ir įsiteisėjusio sprendimo (nutarties) teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartis byloje BAB „Neris“ v. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas ir
kiti, Nr. 3K-3-416/2006; 2008 m.
spalio 13 d. nutartis byloje V. K. , V. V. v. UAB ,,Baltijos žuvys“ Nr.
3K-3-484/2008). Teismai, nagrinėdami atnaujintą civilinę bylą, laikydamiesi
proceso atnaujinimo pagrindų, pagal CPK
366 straipsnio 1 dalies 2 punktą
turėjo patikrinti, ar proceso atnaujinimo pagrindu nurodytos aplinkybės turi
esminę reikšmę ankstesnio teismo sprendimo
teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartis byloje AB „Medasa” v. UAB „ Čeltaura”, Nr. 3K-3-458/2004).
Nagrinėjamoje
byloje procesas atnaujintas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartimi pagal CPK 366 straipsnio 1
dalies 2 punkte nustatytą proceso atnaujinimo pagrindą – naujai paaiškėjus
esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui
bylos nagrinėjimo metu, t. y. dėl aplinkybių, kuriomis skolininkui buvo
įteiktas antstolio raginimas sumokėti skolą, patikrinimo ir išsiaiškinimo, ar
antstolis galėjo nukreipti skolos išieškojimą ne į skolininko būstą, o į
kilnojamąjį turtą. Šios aplinkybės pagal nurodytą teismo nutartį turi teisinės
reikšmės iš naujo patikrinant įsiteisėjusios Lietuvos apeliacinio teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutarties,
kuria panaikintas varžytynių aktas, teisėtumą ir pagrįstumą.
Kasacine
tvarka skundžiamuose teismų sprendime ir nutartyje naujai paaiškėjusios
aplinkybės teisiškai įvertintos kaip sudarančios teisinį pagrindą panaikinti
nurodytą įsiteisėjusią teismo nutartį ir priimti naują sprendimą, kuriuo
varžytynių aktas pripažintas galiojančiu ir teisėtu (CPK 371 straipsnio 1
dalies 3 punktas).
Dėl vykdymo
procesinių dokumentų įteikimo skolininkui tinkamumo
Naujai
paaiškėjusi aplinkybė, kad antstolio siųstą raginimą pasirašė skolininko duktė
J. Š., žemesniųjų instancijų teismų įvertinta tinkamu raginimo įteikimu
skolininkui. Su šia išvada kasacinio teismo teisėjų kolegija nesutinka. Pagal
CPK 657 straipsnio 1 dalį raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui išsiunčiamas
registruotu laišku arba įteikiamas skolininkui asmeniškai. Procesinių dokumentų
įtekimo tvarką reglamentuojančio CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu
procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje arba
darbo vietoje, dokumentas įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių
pilnamečių šeimos narių. Pagal bylos įrodymus J. Š. raginimo įteikimo dieną -
2004 m. rugsėjo 25 d. – buvo sukakusi 16 metų, t. y. nepilnametė (T. 1, b.
l. 124, vykdomoji byla, b. l. 6). Be to, teismo posėdžio metu Klaipėdos
apygardos teisme tiek skolininkas, tiek jo duktė nurodė jos gyvenamąją vietą ne
kartu su skolininku, kurio bute ji kartais svečiuodavosi (T. 1, b. l. 53, 56).
Iš tokių pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų faktinių
aplinkybių akivaizdu, kad antstolio raginimas buvo įteiktas ne kartu su
skolininku gyvenančiam nepilnamečiam asmeniui, dėl to pažeistos šio procesinio
dokumento įteikimo sąlygos, nurodytos CPK 123 straipsnio 3 dalyje ir 657
straipsnio 1 dalyje.
Dėl
išieškojimo nukreipimo į skolininko būstą eiliškumo
Apeliacinės
instancijos teismas nutartyje nustatė, kad skolininkui buvo siunčiami antstolio
patvarkymai pateikti informaciją apie turimą turtą, tačiau skolininkas nevykdė
CPK 645 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos pateikti duomenis apie turimą
turtą ir jo buvimo vietą. Skolininkas taip pat nesinaudojo teise nurodyti
antstoliui, kurį turtą varžytynėse parduoti pirmiausia (CPK 715 straipsnis).
Dėl to pagrįstai teismai įvertino tokį skolininko nebendradarbiavimą su
antstoliu, nesinaudojimą savo teisėmis ir pareigų nevykdymą neatsakingumu dėl
jo atžvilgiu vykdomo išieškojimo. Tačiau byloje teismai neatsižvelgė į tai, kad
antstolio išieškoma suma pagal tris vykdomuosius dokumentus buvo 4289,66 Lt,
išieškojimas nukreiptas į skolininko paskutinį būstą, įvertintą 120 000 Lt,
nors vykdomojoje byloje Nr. 10-4269/2004 (b. l. 13) antstolis surinko duomenis
iš viešųjų registrų apie skolininko turtą, dėl to antstoliui tapo žinoma apie
skolininko turimas tris įregistruotas transporto priemones ir jų duomenis.
Nukreipdamas išieškojimą ne į šį skolininko kilnojamąjį turtą, o į skolininko
būstą, antstolis nesilaikė turto, į kurį nukreipiamas išieškojimas, eiliškumo.
Pagal CPK 664 straipsnio 2 ir 5 dalis antrąja eile išieškoma iš skolininko
kilnojamojo turto, o iš skolininko būsto, kuriame jis gyvena, išieškoma
paskutine eile. Antstolio argumentas, kad kilnojamojo turto dėl jo menkos
vertės būtų nepakakę išieškomai sumai padengti, neatleidžia nuo pareigos
laikytis išieškojimo eiliškumo. Tai, kad skolininkas nenurodė kito turto, į
kurį pirmiausia turėjo būti nukreipiamas išieškojimas (CPK 715 straipsnis),
reiškia, jog jis sutiko su įstatyme įtvirtintu eiliškumu, dėl to nesilaikant
šios tvarkos buvo pažeista šioje teisės normoje nustatyta skolininko teisė. Tai
sudaro teisinį pagrindą pripažinti turto pardavimo varžytynėse aktą
negaliojančiu (CPK 602 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Taigi antstolio turėta,
tačiau neišnaudota galimybė nukreipti išieškojimą į skolininko kilnojamąjį
turtą patvirtina varžytynių dėl skolininko būsto pardavimo akto neteisėtumą.
Antstolio
išieškomai sumai viršijant 3000 Lt, išieškojimas gali būti nukreipiamas į
skolininko būstą, kuriame jis gyvena (CPK 663 straipsnio 3 dalis), laikantis,
kaip pirmiau nurodyta, išieškojimo eiliškumo. Kadangi bendra išieškoma suma
nedaug viršijo įstatyme nurodytą 3000 Lt ribą, tai, nesiėmus išieškojimo į
skolininko kilnojamąjį turtą ir iš karto nukreipus į daug didesnės vertės
skolininko būstą, kaip likvidesnį turtą, buvo pritaikyta paskutinė ir per
griežta išieškojimo priemonė, nes antstolis neišnaudojo galimybės nukreipti
išieškojimo pirmiau į skolininko kilnojamąjį turtą ir tik tada išsiaiškinti, ar
neatsirado skolininko lėšų ar kito turto, ir tik, nesant tokio turto, spręsti,
ar išieškotinas skolos likutis viršija 3000 Lt ribą, reikalaujamą išieškojimui
į skolininko būstą nukreipti. Atsakydama į kasacinio skundo argumentą dėl to,
kad antstolis parduodamą skolininko butą įvertino ir pardavė varžytynėse už
mažesnę, nei rinkos kainą, teisėjų kolegija nurodo, jog skolininkas turėjo
galimybę antstolio prašyti įkainoti butą didesne suma arba skirti turto vertės
nustatymo ekspertizę, ar pateikti savo įrodymus antstoliui dėl kitokios buto
vertės, tačiau šiomis teisėmis skolininkas nesinaudojo ir tai dar kartą
patvirtina skolininko nepateisinamą nesirūpinimą savo interesais vykdymo
procese ir nesinaudojimą procesinėmis teisėmis. Dėl to teisėjų kolegija atmeta
kasacinio skundo argumentą dėl parduoto iš varžytynių daikto vertės
neatitikties rinkos kainai.
Dėl išdėstytų
motyvų darytina išvada, kad žemesniųjų instancijų teismams, išnagrinėjus bylą
neišeinant už proceso atnaujinimo pagrindų ribų, nebuvo teisinio pagrindo
naikinti įsiteisėjusios Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutarties, kuria pripažintas
negaliojančiu varžytynių aktas dėl skolininko būsto, ir priimti naujus sprendimus,
kuriais laikyti šį aktą teisėtu ir galiojančiu. Dėl to tokie teismų sprendimai
naikintini ir paliktina galioti teismo nutartis, kuria pripažintas
negaliojančiu varžytynių aktas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 371
straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Šaliai, kurios
naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia teismas
iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma taip pat už
kasacinį skundą sumokėtam žyminiam mokesčiui (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Iš
pateikto banko mokėjimo dokumento matyti, kad kasatorius I. Š. sumokėjo 3027 Lt
žyminio mokesčio už kasacinį skundą, ši suma kasatoriui priteistina iš
antstolio Aleksandro Selezniovo (T. 2, b. l. 156).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359
straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2008
m. vasario 15 d. sprendimą, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 1 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m.
balandžio 10 d. nutartį.
Priteisti kasatoriui I. Š. iš
antstolio Aleksandro Selezniovo 3027 Lt (tris tūkstančius dvidešimt septynis
litus) sumokėto už kasacinį skundą žyminio mokesčio
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Sigitas
Gurevičius
Birutė
Janavičiūtė
Egidijus Laužikas