Civilinė byla Nr. eB2-216-730/2017

                                                                 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00479-2015-1

                                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.1;

                                  3.4.3.11

                                                                                             (S)

                                   KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 21  d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė,

sekretoriaujant Rasai Laurinėnienei,

dalyvaujant bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Grando LT“ bankroto administratorei S. S. K.,

kreditorės N. M. – V. atstovui advokatui Kristijonui Paliučiui,

suinteresuotiems asmenims A. E., P. D., suinteresuotų asmenų A. E., P. D. ir A. E. atstovui advokatui Artūrui Jaskelevičiui,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės N. M. – V.prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu bankrutavusios uždariusios akcinės bendrovės „Grando LT“ bankroto byloje, suinteresuoti asmenys A. E., A. E., P. D., S. S..

Teismas 

n u s t a t ė :

1.       Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Grando LT“ kreditorė N. M. – V. prašo pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Grando LT“ bankrotą tyčiniu. Kreditorė N. M. – V. nurodo, kad savo reikalavimą dėl tyčinio bankroto grindžia ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintu tyčinio bankroto požymiu, kurį patvirtina: 1) bendrovės dokumentų neperdavimo bankroto administratoriui faktas; 2) į bylą pateiktas Klaipėdos apygardos prokuratūros 2018 m. birželio 21 d. kaltinamasis aktas ir jame nurodytos aplinkybės, tai yra jog A. E. ir P. D. kaltinami tuo, kad paslėpė apskaitos dokumentus, dėl to negalima visiškai nustatyti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Grando LT“ veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Abiejų 2015 m. gruodžio 8 d. uždarosios akcinės bendrovės ,,Grando Lt“ dokumentų perdavimą pasirašiusių asmenų parodymai, duoti baudžiamojoje byloje ir šios civilinės bylos nagrinėjimo metu, iš esmės skiriasi. Kreditorė N. M. – V. taip pat nurodo, kad savo reikalavimą dėl tyčinio bankroto grindžia ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu tyčinio bankroto požymiu, kurį patvirtina byloje esantys Juridinio asmenų registro duomenys. Pareigą kreiptis į teismą turėjo įmonės vadovai A. E. ir P. D..

2.       Bankroto administratorė S. S. K. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su pateiktu prašymu nesutinka, šis prašymas yra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, siekiant įgyvendinti kreditorės asmeninius tikslus. Atsiliepime nurodo, kad norint pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, reikalinga įrodyti tyčinius įmonės vadovo veiksmus, kuriais buvo siekiama išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, taip pat nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tokių duomenų bankroto administratorės teigimu byloje nėra. Nurodo, kad pagal bankroto byloje esančius dokumentus, įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui atsirado nuo 2015 m. liepos 16 d., nesumokėjus įmokų apskaičiuotų už 2015 m. birželio gruodžio mėn., bendrovė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nebuvo skolinga, darbuotojai finansinių reikalavimų nepareiškė, smulkių kreditorių finansiniai reikalavimai atsirado, direktoriumi tapus P. D. ir bandant atgaivinti bendrovės veiklą. Bankroto administratorė teigia, kad dokumentų neperdavimas bankroto administratorei neįrodo kryptingo įmonės vedimo prie bankroto, pagal formuojamą teismų praktiką vien tik įmonės turto ir dokumentų neperdavimo administratoriui faktas neteikia pagrindo pripažinti bankrotą buvus tyčinį.

3.       Teismo posėdžio metu kreditorės N. M. – V. atstovas advokatas Kristijonas Paliutis nurodė, kad prašymą palaiko. Paaiškino, kad nagrinėjamu atveju bankroto administratoriui neperdavė įmonės dokumentų, kas sudaro savarankišką pagrindą bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Grando LT“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Teigia, kad A. E. pozicija dėl dokumentų perdavimo yra nenuosekli ir jo paaiškinimai nėra tikslūs. Nurodo, kad yra padaryta žala įmonės kreditoriams, be to, teismas privalo nagrinėjamu atveju ginti viešąjį interesą.

4.       Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Grando LT“ bankroto administratorė S. S. K. su prašymu nesutinka.

5.       Suinteresuotų asmenų A. E., P. D. ir A. E. atstovas advokatas Artūras Jaskelevičius nurodė, kad su kreditorės N. M. – V. prašymu nesutinka. Nurodo, kad nors dokumentų neperdavimas yra kvalifikuojantis požymis tyčiniam bankrotui, tačiau tik tuo pagrindu, jei teismui yra pakankamas pagrindas, jei nustatyta, kad netinkamu įmonės dokumentų tvarkymu padaryta žala įmonei. Nuo pat įsteigimo įmonė balansus teikė, ta aplinkybė, kad nėra išsaugota dalies dokumentų nereiškia, kad šiais veiksmais buvo siekiama įmonės nemokumo ar išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Nurodo, kad kreditorė N. M. – V. neįrodė, kad dokumentų neperdavimas gali būti susietas su tyčiniu bankrotu.

Dėl tyčinio bankroto požymių.

3.       Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 12 dalyje apibrėžta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. ĮBĮ 20 straipsnyje yra apibūdinti konkretūs tyčinio bankroto požymiai.

4.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl tyčinio bankroto sąvokos, yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004). Įmonei iki tyčinių veiksmų atlikimo jau esant nemokiai, tokios įmonės padėties pabloginimas gali pasireikšti kaip vengimas atsiskaityti su įmonės kreditoriais ĮBĮ numatyta tvarka ir schemų, kurios užtikrina, kad dar likęs nemokios įmonės turtas bus paskirstytas apeinant bankroto procedūroje numatytą tvarką, įgyvendinimas. Kadangi pagal kasacinio teismo išaiškinimą tyčiniu bankrotu pripažintini tik veiksmai, kuriais iš esmės pabloginama įmonės padėtis, nemokios įmonės atveju šis esminis pabloginimas reiškia reikšmingos turto dalies iš įmonės išėmimą, kai dėl tokių veiksmų žymiai pasikeičia daugumos kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017).

5.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat suformulavo teisės taikymo taisyklę - jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

6.       Kreditorė N. M. – V. prašo pripažinti bankrotą tyčiniu tuo, kad įmonės vadovas nesikreipė į teismą dėl bankroto iškėlimo įmonei esant faktiškai nemokiai ir tuo, kad įmonės vadovas vengė ir neperdavė bankroto administratorei įmonės dokumentų. Atsižvelgiant į šiuos nurodytus argumentus, teismas sprendžia dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Grando LT“ nemokumo atsiradimo momento, įmonės vadovo atliktų veiksmų kreditorių atžvilgiu tyčinio bankroto požymių kontekste.

Dėl pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo.

7.       Kasacinis teismas, aiškindamas tyčinio bankroto požymius, yra pažymėjęs, kad jeigu įmonei esant faktiškai nemokiai jos vadovas nesikreipia į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o toliau didina įmonės įsipareigojimus, tai tokia įmonės vadovo veikla gali būti vertinama kaip siekis tyčia privesti įmonę prie bankroto. Tačiau aplinkybė, kad įmonės finansinė padėtis pablogėjo ir įmonė tapo galbūt nemoki, savaime nereiškia tyčinio bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-346/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013). Be to, kasacinio teismo yra išaiškinta, kad šios pareigos pažeidimas papildomai gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sąmoningai (įmonės vadovui aiškiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto), taip pat kartu laikotarpiu, kai turėjo būti inicijuota bankroto byla, sąmoningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-297-915/2018).

8.       ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta įmonės vadovo (ar kitų asmenų pagal kompetenciją) pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo visų pirma siejama su asmenine atsakomybe atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl laiku neįvykdytos prievolės padidėjus kreditorių reikalavimams (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). Vien šios prievolės pažeidimo konstatavimas negali būti pakankamas tyčiniam bankrotui preziumuoti. Konstatuoti tyčinio bankroto požymius vien dėl tos aplinkybės, jog buvęs įmonės vadovas laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, įstatymas nenustato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-313/2017).

9.       Siekiant atskleisti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Grando LT“ nemokumo atsiradimo momentą, teismas remiasi byloje pateiktais įmonės finansinės atskaitomybės ir kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

10.       Juridinių asmenų registro duomenimis, bendrovė Juridinių asmenų registre įregistruota 2011 m. gruodžio 9 d.. A. E. nuo 2012 m. kovo 26 d. iki 2015 m. rugsėjo 21 d. buvo įmonės vadovu. Įmonės vadovas nuo 2015 m. rugsėjo 21 d. buvo P. D..

11.       Kreditorė N. M. – V. teigia, kad uždaroji akcinė bendrovė „Grando LT“ buvo nemoki nuo 2012 metų. Su šiuo nurodytu argumentu sutinkama. Iš įmonės 2012 metų balanso duomenų matyti, kad įmonė turėjo turto už 5456,70 EUR (18 841 LT), ilgalaikis turtas sudarė 2987,72 EUR (10 316 LT), trumpalaikis turtas 2469,01 EUR (8525 LT) ir mokėtinas sumas ir įsipareigojimus sudarė 10 940,98 (37 777 LT) suma. Iš įmonės 2013 m. balanso duomenų matyti, kad įmonės finansinė padėtis blogėjo, tai yra įmonė turėjo turto už 2290,89 EUR (7910 LT), ilgalaikis turtas – 2150,14 EUR (7424 LT), trumpalaikis turtas 140,76 EUR (486 LT) ir mokėtinas sumas ir įsipareigojimus sudarė 17 674,35 EUR (61 026 LT) suma. Iš įmonės 2014 metų balanso duomenų matyti, kad įmonė turėjo turto už 8207,83 EUR (28 340 LT), ilgalaikis turtas – 967,33 EUR (3340 LT), trumpalaikis turtas 7240,50 EUR (25 000 LT) ir mokėtinas sumas ir įsipareigojimus sudarė 58 326,29 EUR (201 389 LT) suma. Faktą, kad įmonė dirbo nuostolingai nuo 2012 metų pagrindžia kartu su įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais pateikti aiškinamieji raštai.  Pažymėtina, kad atsakovė registruotino nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi, nėra duomenų apie kitokį atsakovei realiai nuosavybės teise priklausantį turtą. Aplinkybes, kad įmonė nuo įmonės veiklos pradžios dirbo nuostolingai, parodė ir liudytoja R. K., kuri buvo UAB „Grando LT“ buhalterė (2018 m. gruodžio 14 d. teismo posėdžio protokolas, nagrinėjant kreditorinių reikalavimų pagrįstumą, teismo posėdžio garso įrašas 10:20:30 – 11:29:11). Atsižvelgiant į tai konstatuojama, kad UAB „Grando LT“ jau 2012 metais buvo nemoki ir įmonės vadovui kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto iškėlimo, tačiau ši pareiga įvykdyta nebuvo.

12.       ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos pažeidimas pats savaime nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti. Tyčinis bankrotas dėl ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos pažeidimo teismo gali būti konstatuotas tik tada, jei būtų nustatyta, kad, įmonės valdymo organui nesikreipiant dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, atsakovės kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir arba buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Taigi, ĮBĮ nuostatos tyčinį bankrotą sieja ne vien su formaliu nuostatų pažeidimu, bet su sąmoninga bendrovės valdymo organų veikla, siekiant išvengti atsiskaitymo su visais ar dalimi bendrovės kreditorių.

13.       Kasacinio teismo išaiškinta, jog tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta pabloginti įmonės turtinę padėtį. Įmonei iki tyčinių veiksmų atlikimo jau esant nemokiai, tokios įmonės padėties pabloginimas gali pasireikšti kaip vengimas atsiskaityti su bendrovės kreditoriais ĮBĮ numatyta tvarka ir schemų, kurios užtikrina, kad dar likęs nemokios įmonės turtas bus paskirstytas apeinant bankroto procedūroje numatytą tvarką, įgyvendinimas. Kadangi pagal kasacinio teismo išaiškinimą tyčiniu bankrotu pripažintini tik veiksmai, kuriais iš esmės pabloginama įmonės padėtis, nemokios įmonės atveju šis esminis pabloginimas reiškia reikšmingos turto dalies iš įmonės išėmimą, kai dėl tokių veiksmų žymiai pasikeičia daugumos kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

14.       Kaip jau minėta, vien aplinkybė, jog įmonės finansinė padėtis buvo bloga, nuosekliai prastėjo ar net atitiko nemokumo kriterijus, o juridinio asmens valdymo organas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nesudaro pagrindo įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu. Vertinant byloje esančius įrodymus, svarbu nustatyti, ar įmonės vadovai tęsdami veiklą siekė išnaudoti įmonės turtą ir ar siekė kitų asmeninių interesų patenkinimo. Aplinkybę, kad A. E. ir P. D. siekė tęsti įmonės veiklą, panaudodami asmenines lėšas įmonės veikloje, pagrindžia byloje  esantys rašytiniai įrodymai, kiti įrodymai ir jų pagrindu patvirtinti A. E. ir P. D. kreditoriniai reikalavimai UAB „Grando LT“ bankroto byloje. Taigi atsižvelgiant į tai matyti, kad tiek P. D., tiek A. E. nesiekė sumažinti įmonės turto tiek, kad sumažinti ar panaikinti galimybę kreditoriams gauti savo finansinių reikalavimų patenkinimą. Priešingai, investavo asmenines lėšas į įmonės veiklą, siekiant išvengti įmonės likvidavimo dėl bankroto. Įmonės veiklos laikotarpiu įmonės įsiskolinimai nebuvo dideli, P. D. ir A. E. į įmonės veiklą investavo didesnes sumas nei buvę įmonės įsiskolinimai, todėl nėra pagrindo išvadai padaryti, jog A. E. ir P. D. turėjo galimybę aiškiai suvokti, jog įmonės likvidavimo dėl bankroto išvengti neįmanoma. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog tuo laikotarpiu, kai turėjo būti inicijuota bankroto byla, A. E. ir P. D. sąmoningai sudarė sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir teisėtus interesus.  Todėl teismo vertinimu, nėra priežastinio ryšio tarp kreditorės N. M. – V. nurodytų aplinkybių dėl P. D. ir A. E. pareigos nevykdymo dėl bankroto bylos inicijavimo  ir įmonės bankroto, būtino kvalifikuoti įmonės bankrotą tyčiniu.

       Dėl įmonės dokumentų neperdavimo kaip sąlygos pripažinti bankrotą tyčiniu.

15.       Kreditorė N. M. – V. nurodo, kad kitas pagrindas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu yra įmonės dokumentų neperdavimas bankroto administratoriui. Kreditorė atsižvelgiant į tai, prašo pripažinti bankrotą tyčiniu IBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.

16.       Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vien dokumentų neperdavimo bankroto administratoriui faktas pats savaime nepatvirtina aplinkybių dėl aplaidaus ir ar apgaulingo įmonės buhalterinės apskaitos vedimo, kaip ir aplinkybių, kad įmonės valdymo organas nesirūpino įmonės veikla, neužtikrino tinkamos bendrovės dokumentų (turto) apsaugos ar kad įmonės vykdoma buhalterinė apskaita neatitiko Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų, bei nėra pakankamos bendrovės bankroto pripažinimui tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1081-330/2018).  

17.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog tuo atveju, jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

18.       Vertinant faktines aplinkybes, kokią įtaką turėjo dokumentų neperdavimas svarbu tai, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-722-718/2018, kurioje 2018 m. spalio 15 d. nuosprendžiu A. E. ir P. D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teismas nustatė, kad nėra aplinkybių, pagrindžiančių faktą, kad A. E. ir P. D. paslėpė bendrovės apskaitos dokumentus, todėl nėra pagrindo išvadai, kad dėl jų kaltės negalima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpio nuo 2011 m. gruodžio 9 d. iki 2015 m. gruodžio 8 d.

19.       Be to, iš byloje esančių įrodymų nustatytos aplinkybės. Iš 2015 m. rugsėjo 15 d. perdavimo akto matyti, kad A. E. perduoda, o paskirtas direktorius P. D. priima perdavimo akte nurodytus įmonės UAB „Grando LT“ dokumentus. Iš 2015 m. gruodžio 18 d. perdavimo akto matyti, kad P. D. perduoda, o naujai paskirtas direktorius S. S. priima perdavimo akte nurodytus įmonės UAB „Grando LT“ dokumentus. S. S. priėmimo – perdavimo akte pasirašė, kad dokumentus gavo. Šie priėmimo – perdavimo aktai yra galiojantys, įstatymu nustatyta tvarka nenuginčyti. Teismo vertinimu, esant šiems rašytiniams įrodymams, S. S. parodymai nėra pakankami išvadai padaryti, jog įmonės dokumentai faktiškai jam nebuvo perduoti. Be to, teismo vertinimu, yra pagrindas abejoti S. S. parodymų objektyvumu, jam siekiant išvengti atsakomybės, atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus – juridinių asmenų registrų išrašus, iš kurių matyti, jog S. S. užsiėmė įmonių supirkimu.

20.       Pažymėtina, kad siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu dėl dokumentų neperdavimo negalima apsiriboti tik buhalterinės apskaitos tvarkymo trūkumų konstatavimu, o reikia įvertinti, ar su tuo susiję veiksmai buvo nukreipti į nemokios įmonės padėties esminį bloginimą, tikrųjų bankroto priežasčių, neteisėtų ar aiškiai nuostolingų sandorių ar dalies turto nuslėpimą. Vertinant byloje esančių įrodymų visetą darytina išvada, kad byloje nėra pakankamai įrodymų padaryti išvadai, kad dėl dokumentų neperdavimo yra nukentėję kreditorių interesai. Nuo pat bankroto bylos iškėlimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Grando LT“ bankroto administratorė įmonės sudarytų sandorių neginčija, o atlikusi įmonės dokumentų patikrinimą nenustatė aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl įmonės sandorių ar kreditorinių reikalavimų pagrįstumo (ataskaitos 4 dalis). Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuojama, kad nėra nustatyta objektyvių aplinkybių, leidžiančių pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Grando LT“ bankrotą tyčiniu, todėl tenkinti kreditorės N. M. – V. prašymą nėra teisinio pagrindo, todėl jis atmetamas (Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 1 punktas, 5 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

21.       Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą – atmesti kreditorės N. M. – V. prašymą dėl tyčinio bankroto pripažinimo, kreditorės N. M. – V. turėtos bylinėjimosi išlaidos jai nepriteistinos (CPK 93 straipsnis). Suinteresuotų asmenų A. E., P. D. ir A. E. atstovas advokatas Artūras Jaskelevičius pateikė prašymą priteisti 968 EUR bylinėjimosi išlaidų. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

22.       Suinteresuotų asmenų A. E., P. D. ir A. E. atstovas advokatas Artūras Jaskelevičius teikdamas prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, nepateikė patirtų bylinėjimosi išlaidų detalizavimo dokumentų, pagrindžiančių išlaidų dydį, todėl teismas spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įvertins faktiškai byloje advokato suteiktas teisines paslaugas, pagal byloje esančius rašytinius įrodymus.

23.       Nustatyta, kad advokatas Artūras Jaskelevičius teikė procesinius prašymus dėl įrodymų teikimo (DOK-22969, DOK-23641, DOK-23641, DOK-24350). Nustatyta, kad teismo posėdis, vykęs 2018 m. gruodžio 14 d. dėl tyčinio bankroto iškėlimo truko nuo 10.08 val. iki 15.08 val. teismo posėdyje nuo 11.33 val. iki 13.23 val. paskelbta ( 1 val. 45 min.) pertrauka, todėl viso posėdžio trukmė 3.15 val. 2018 m. lapkričio 9 d. teismo posėdis vyko nuo 10.10 val. iki 14.54 val., posėdžio metu nuo 11.54 val. iki 13.39 val. paskelbta (1 valandos 45 minučių) pertrauka. Viso posėdžio trukmė – 3.20 val. 2018 m. spalio 3 d. teismo posėdis vyko nuo 10.05 val. iki 12.00 val. iš viso 1.55 val. 2018 m. liepos 13 d. teismo posėdis truko nuo 13.38 val. iki 15.52 val. iš viso 2.10 val. Bendra trukmė 10.40 val.

24.       Siekiant apskaičiuoti, ar advokato nurodytos bylinėjimosi išlaidos šioje byloje neviršija Rekomendacijose nurodytų užmokesčio už atskirus procesinius veiksmus dydžio, imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (šiuo konkrečiu atveju – 926,70 EUR). Pagal rekomendacijų 9 punktą teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Atsižvelgiant į suteiktų paslaugų trukmę, laikoma, kad suteikta 11 val. teisinių paslaugų. Pagal rekomendacijų 8.19. punktą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1 (92,67 EUR). 11 x 92,67 EUR = 1019,37 EUR.

25.       Rekomendacijų 2 punktas numato, kad, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes.

26.       Atsižvelgiant į tai, kad faktiškai advokatas Artūras Jaskelevičius teikė suinteresuotiems asmenims kompleksines paslaugas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad byloje visą laiko tarpą buvo nagrinėjami tie patys klausimai, byla nėra teisiškai sudėtinga, advokato patirtos bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 700 EUR. Bylinėjimosi išlaidos priteistinos už jas sumokėjusiam asmeniui – suinteresuotam asmeniui P. D..  Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi teisę nukrypti nuo rekomendacijų atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso  290–291 straipsniais,

teismas

n u t a r i a :

Atmesti kreditorės N. M. – V. prašymą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Grando LT“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

Priteisti iš kreditorės N. M. – V. 700 EUR bylinėjimosi išlaidų suinteresuotam asmeniui P. D..

Išsiųsti nutarties patvirtintą kopiją bankroto administratorei, įpareigojant su nutartimi supažindinti kreditorius.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo ir paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja                                                              Erinija Kazlauskienė