Civilinė byla Nr. 2-33/2011

Procesinio sprendimo kategorija 110.4. 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Danske bank A/S atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1191-392/2010 pagal ieškovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, ieškiniu atsakovams A. M. , A. D. , A. P. , M. M. , D. P. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo bei piniginių lėšų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Ieškovas Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, kreipėsi į teismą su actio Pauliana ieškiniu dėl sandorių pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, piniginių sumų priteisimo. Ieškovas nurodė, kad įsiskolinimai atsirado, kai tarp ieškovo ir atsakovo A. M. buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. KKT1502070101, kuria ieškovas įsipareigojo suteikti atsakovui A. M. 1 700 000 Lt kreditą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti paskolintas lėšas, mokėti palūkanas ir vykdyti kitus įsipareigojimus. Suėjus kredito grąžinimo terminams, atsakovas A. M. kreditavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų laiku ir tinkamai neįvykdė: vėlavo mokėti ir negrąžino dalies kredito. Ieškovo naudai, užtikrinant prievolių pagal kreditavimo sutartį įvykdymą, atsakovas A. M. įkeitė žemės sklypus. Atsakovo A. M. prievolė pagal kreditavimo sutartį ieškovui nėra tinkamai užtikrinta, kadangi skola sudaro 1 844 324,44 Lt, o įkeisto turto vertė, remiantis turto vertės nustatymo pažymomis, yra 870 000 Lt. Be to, ieškovui pradėjus priverstinę įkeisto turto realizavimo procedūrą, turto likvidacinė vertė būtų mažesnė nei esanti rinkos vertė. Ieškovas nurodė, kad atsakovas A. M. nesąžiningai ir neteisėtai sudarė nekilnojamojo turto perleidimo sandorius atsakovams A. D. , A. P. , M. M. , D. P. , todėl prievolės užtikrinimui nesant pakankamai įkeisto turto, ieškovas reiškia actio Pauliana ieškinius.

Atsakovai su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovo reikalavimai yra visiškai užtikrinti atsakovo A. M. įkeistu turtu, kurio vertė įkeitimo dienai buvo 2 175 000 litų. Net jei ieškovui įkeisto turto vertė sumažėjo ir ieškovo reikalavimai nebus visiškai patenkinti iš įkeisto turto, ieškovas šiuo metu neturi neginčijamos reikalavimo teisės į viso ieškinio patenkinimą, nes neaišku kokia dalis jo reikalavimų nebus patenkinta pardavus įkeistą turtą. Remdamiesi šiais argumentais atsakovai A. M. , A. D. ir M. M. prašė šią bylą sustabdyti iki bus realizuotas ar perimtas bankui įkeistas turtas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. liepos 21 d. nutartimi nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2-1191-392/2010 sustabdė iki ieškovui įkeisto turto, kuriam nustatyta priverstinė hipoteka pagal Hipotekos skyriaus prie Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjo priimtą nutartį Nr. 793/2009, pardavimo ar hipotekos pasibaigimo kitais įstatyme numatytais pagrindais.

Teismas konstatavo, kad Danske bank A/S prašymu 2009 m. liepos 8 d. Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus nutartimi Nr. 793/2009 buvo areštuoti įkeisti nekilnojamieji daiktai –įkeisti žemės sklypai, atsakovas A. M. įspėtas, kad negrąžinus skolos – 1 778 673,37 Lt per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti kreditoriui administruoti. Teismas pažymėjo, kad jei laikyti, kad įkeisto turto vertė, kaip teigia bankas, yra tik 870 000 litų, o įsiskolinimo dydį sudaro 1 844 324 litai, tai turto įkeitimu neužtikrinta skolos dalis sudaro 974 324 Lt. Tačiau ieškovas actio Pauliana ieškiniu siekia nuginčyti sandorį ir prisiteisti lėšų, kurių vertė yra 1 544 454 litai, t. y. žymiai daugiau nei įkeitimu neužtikrinta skolos dalis. Tačiau teismas sprendė, kad nesant baigtai išieškojimo iš įkeisto turto procedūrai negalima daryti neabejotinos išvados, jog kreditoriaus reikalavimas nebus patenkintas iš minėto turto, be to, net ir tokiu atveju šiuo metu nėra aišku koks dydis skolos liktų nepadengtas. Atsižvelgdamas į tai, kad kreditorius savo reikalavimo teisę į skolininką (Atsakovą A. M. ) jau įgyvendina pradėta skolos išieškojimo ne ginčo tvarka, iš hipoteka įkeisto turto procedūra, teismas darė išvadą, kad neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į skolininką actio Pauliana instituto prasme kreditorius turėtų tik tuo atveju, jei pardavus hipoteka įkeistą turtą gautos sumos nepakaktų skolai padengti, ir tik tokio dydžio, kiek reikalavimo dalies liktų nepadengta. 

Susiklosčius tokiai situacijai - kai kreditorius nors formaliai ir turi reikalavimo teisę į skolininką pagal kreditavimo sutartį Nr. KKT1502070101, tačiau šią teisę jis jau yra pradėjęs įgyvendinti kaip hipotekos kreditorius ne ginčo tvarka - kol nėra baigtos skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto procedūros, kreditoriaus teisė actio Pauliana instituto prasme nėra galiojanti visa apimtimi. Teismas sprendė, kad ši kreditoriaus teisė, pareikšto ieškinio kontekste, priklausys nuo priverstinio išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto procedūrų baigties. Pažymėjo, kad pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, išieškojimą pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas. Teismo nuomone, šioje byloje ieškovas savo teisių gynimą yra užsitikrinęs atsakovų turto areštu ir šios priemonės jo teisių gynimui šiame bylos nagrinėjimo etape neabejotinai pakanka.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas Danske bank A/S prašo šią teismo nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiomis aplinkybėmis:

1. Teismui nagrinėjant ieškinį CK 6.66 straipsnio pagrindu svarbu nustatyti ar kreditorius turi neabejotiną ir neginčijamą reikalavimą skolininko atžvilgiu, o tokio reikalavimo egzistavimui jokio įtakos prievolių užtikrinimo priemonės negali turėti įtakos.
2. Sustabdžius bylą ir vėliau ją atnaujinus tik po to, kai bus baigtos hipotekos procedūros, teismui vis tiek tektų, sprendžiant ar yra actio Pauliana taikymo sąlygos, jas nustatinėti ieškinio padavimo momentui. Todėl akivaizdu, kad sustabdžius bylą iš esmės būtų pažeistas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovės A. D. ir M. M. prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamąją nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad nagrinėjamą bylą būtina sustabdyti, nes pagal teismų praktiką, actio Pauliana instituto taikymo atveju kreditoriams neturėtų būti suteikiamos privilegijos skolininko ir trečiojo asmens atžvilgiu.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas A. M. taip pat prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad iki priverstinio ieškovo vykdomo išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto pabaigos nagrinėjama byla turi būti sustabdyta, nes iki minėto proceso pabaigos objektyviai nebus galima patvirtinti arba paneigti visų būtinų actio Pauliana instituto taikymo sąlygų, taip pat galimai bus pažeisti skolininko teisėti interesai bei paneigtas sutarties laisvės principas.

4. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 21 d. nutartis, kuria nagrinėjama civilinė bylą sustabdyta iki ieškovui įkeisto turto, kuriam nustatyta priverstinė hipoteka pagal Hipotekos skyriaus prie Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjo priimtą nutartį Nr. 793/2009, pardavimo ar hipotekos pasibaigimo kitais įstatyme numatytais pagrindais. Teismas šią nutartį grindė tuo, kad kreditorius savo reikalavimo teisę į skolininką jau įgyvendina pradėta skolos išieškojimo ne ginčo tvarka, iš hipoteka įkeisto turto procedūra, todėl neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į skolininką actio Pauliana instituto prasme kreditorius turėtų tik tuo atveju, jei pardavus hipoteka įkeistą turtą gautos sumos nepakaktų skolai padengti, ir tik tokio dydžio, kiek reikalavimo dalies liktų nepadengta.

CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas vienas iš kreditoriaus interesų gynimo būdų – kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius – actio Pauliana. Tai specialus, su sutarčių laisvės principo ribomis susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas. Actio Pauliana – tai teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Šio instituto paskirtis - užkirsti kelią galimam skolininko piktnaudžiavimui savo teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriams įvykdymą, ginant juos nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinamos galimybės, kad kreditoriaus reikalavimas bus visiškai patenkintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Litimpeks bankas“v. UAB „Pajūrio paslaptys“ ir kt; bylos Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje P. G. A. v. G. Ž., Z. M., bylos Nr. 3K-3-424/2003).

Pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkertamas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu bei nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui.

Atkreiptinas dėmesys, kad, aplinkybė, jog prievolė yra užtikrinta hipoteka, nesietina su actio Pauliana instituto taikymu, nes, kaip pagrįstai nurodė atsakovas, teismui nagrinėjant ieškinį CK 6.66 straipsnio pagrindu, svarbu nustatyti, ar kreditorius turi neabejotiną ir neginčijamą reikalavimą skolininko atžvilgiu. Tokio reikalavimo egzistavimui jokio įtakos neturi prievolių užtikrinimo priemonės (nagrinėjamu atveju – hipoteka) ir jų realizavimas, nes CK 6.66 straipsnis nereikalauja reiškiant actio Pauliana ieškinį nurodyti neabejotiną reikalavimo dydį. Kaip jau minėta, actio Pauliana atveju siekiama atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai perleido kitiems asmenims. Nepriklausomai nuo to, ar nagrinėjama byla bus sustabdyta, ar ne, teismui vis tiek reikėtų nustatinėti, ar yra actio Pauliana taikymo sąlygos ieškinio padavimo momentui. Šios aplinkybė patvirtina, jog nagrinėjamu atveju ir bylai esant tokiame etape, kai neišnagrinėtas CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetas, sustabdžius bylą, būtų pažeistas proceso koncentracijos principas.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bylos sustabdymą reglamentuojančias teisės normas ir nepagrįstai sustabdė nagrinėjamą bylą. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, atsakovų prašymas atmestinas ir byla perduodama tam pačiam teismui nagrinėti iš esmės.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 2 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 21 d. panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.