Civilinė byla Nr. 2-2802-755/2012
Teisminio proceso Nr.2-08-3-01896-2012-2
Procesinio dokumento kategorija: 77.6., 116.1
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. gegužės 17 d.
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas Eigirdas Činka,
dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Justinai Kuncienei,
ieškovo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui K. J.,
atsakovui A. A.,
trečiajam asmeniui J. J., J. A.,
išvadą teikiančios institucijos- Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui R. M.,
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje nagrinėdamas civilinę bylą pagal ieškinį dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, globos, globėjo, turto administratoriaus paskyrimo, vaiko išlaikymo priteisimo,
nustatė :
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl neterminuoto atsakovo A. A. tėvų valdžios jo dukters J. A. atžvilgiu apribojimo, nuolatinės globos nustatymo, globėjo paskyrimo, išlaikymo vaikui priteisimo. Ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje atstovas paaiškino, kad atsakovo kaip tėvo valdžia neterminuotai ribotina ,nes jis nuteistas už smurtą prieš dukterį, ši nuo 2010-08-11 apgyvendinta sesers J. J. namuose, įsteigta laikinoji globa. Atsakovas ir vaikas gyvena atskirai, atsakovas dukterimi nesirūpina ir jos neišlaiko, nevykdo jokių tėvo pareigų. Gyvena asocialų gyvenimą, nuolatos vartoja alkoholį, buvo žinomas kaip keliantis konfliktus buityje asmuo. Neturi duomenų, kad situacija ateityje galėtų pasikeisti, kadangi nuo 2010 metų ji nesikeičia. Dabar atsakovas išsikėlė gyventi pas savo motiną į (duomenys neskelbtini), Panevėžio r., tačiau dukterimi visgi nesidomi, su ja nebendrauja. Išgėręs atsakovas būna agresyvus, daro ypatingą žalingą įtaką savo nepilnametei dukrai. J. nuo 2010 metų gyvena sesers J. J. šeimoje, ten jai sudarytos tinkamos sąlygos lavintis, ilsėtis. Su J. J. sūnumi ji turi atskirą kambarį, kuris apstatytas visais reikalingais baldais. J. J. atitinka visus globėjai keliamus reikalavimus, sveika, neteista, gali tinkama prižiūrėti ir globoti savo seserį. Tėvams pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka net ir apribojus tėvų valdžią, todėl prašo iš A. A. priteisti po 300 Lt periodinėmis kas mėnesį mokomomis išmokomis J. A.. Prašo J. A. globėja paskyrus J. J., ją taip pat skirti ir jos turto administratorium, nes yra nekilnojamas turtas-dalis buto ir lėšos-našlaičio pensija, išlaikymas, globos, invalidumo išmokos.
Atsakovas nurodė su ieškiniu sutinkąs. Jis ir duktė gyvena atskirai. Jis gyvena pas savo motiną. Neturi galimybių išlaikyti dukterį, nes pats neturi pajamų, ką tik įsidarbino. Pas motiną nėra tinkamų sąlygų vaikui gyventi, mokyklos. Retsykiais susitinka su dukterimi, pagal galimybes ją paremia produktais, kartais ir pinigais. Su dukra bendrauja, pats užeina pas dukras, jos atvažiuoja į kaimą, pas močiutę. Prašomo dydžio išlaikymo mokėti negali, nes neturi tokių pajamų. Pats nedirba, prie dukros išlaikymo prisideda daržovėmis. Dirbs (duomenys neskelbtini), kiek uždirbs dar nežino. Dukrai J. dabar tikrai negali nieko pasiūlyti. Dėl išlaikymo buvo tartasi, kad palieka jai butą ir ji išlaikymo nebereikalaus. Jo buvo pusė buto, dabar ji perrašyta J. Sutinka padėti dukrai kiek galės, bet jei bus reikalaujama 300 Lt, reikės parduoti butą ir atsiskaityti su dukra. Ateityje, pagerėjus gyvenimo sąlygoms, numato galimybę gyventi kartu su dukra. Jam atrodo ,kad dabar jie susitaikė, nebesipyksta. Supranta, kad dukrai išlaikymo reikia.
Tretysis asmuo J. J. prašo tenkinti ieškinį. Sesuo gyvena pas jį, turi tinkamas gyvenimo sąlygas. J. nenori gyventi su tėvu. Pastarasis jos neišlaiko , bet perleido dalį buto seseriai. Tėvas kartais susitinka su seserimi, ši irgi nuvyksta pas močiutę, kur gyvena tėvas. J. su tėvu nenori gyventi, tam tiesiog nėra sąlygų. Tėvas nedirbo, gėrė. Ar dabar situacija pagerėjusi nežino, retai susitinka. Pas močiutę gyventi galbūt ir būtų įmanoma, bet Jovitai tikrai nenorėtų. Pati buitines sąlygas, pajamas globoti seserį turi. Iš tėvo alimentų neprašo jau du metus ir dabar nereikia, nes nori išsaugoti J. butą, kad užaugusi ji turėtų kur gyventi. Dar ketvirtadalis buto priklauso broliui. Dabar J. turi pusę. Tėtis padovanojo jai savo ketvirtadalį buto.
J. A. paaiškino, jog su tėvu kartais susitinka ,jis atvažiuoja aplankyti, ji važiuoja pas močiutę į kaimą, kur tėvas gyvena. Išlaikymui šis duoda daržovių, per Velykas davė 50 Lt. Kai gyveno su tėvu, santykiai buvo geresni, bet dabar atšalę, nors ryšį palaiko. Jei tėtis turėtų noremalias gyvenimo sąlygas, vis tiek norėtų gyventi su seserimi.
Išvadą teikiančios institucijos atstovo nuomone ieškinys tenkintinas visiškai.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjant civilinę bylą nustatyta, kad J. A., gim.1998 m. (tikslūs gimimo duomenys neskelbtini), yra A. A. duktė ( b.l.7).Vaiko motina A. A. 2010-08-06 mirė ( b.l.10). Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-08-11 įsakymu Nr.A-762 likusiai be tėvų globos J. A. nustatyta laikinoji globa, globėju paskirta vaiko sesuo J. J., pas ją nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ( b.l.13). J. J. turi geras gyvenimo sąlygas, ji neteista, nebausta, pagal sveikatos stovį, pasirengimą gali būti globėja( b.l.25-27,30-31,33-34). Šiuo metu J. A. gyvena pas seserį. Atsakovas turi dvi galiojančias nuobaudas dėl netinkamo elgesio šeimoje ( policijos pažyma b.l.35), 2010 m. (tiksli data neskelbtina) Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu jis pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 163 str., padarymo ir jam paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 1 m. ir 6 mėn., uždrausta 1 metus prisiartinti prie nukentėjusiosios J. A. ir gyventi skyrium( b.l.50-58).Iš nuosprendžio turinio matyti, jog atsakovas netinkamai elgėsi vaiko atžvilgiu, vartojo jo atžvilgiu psichologinį smurtą.J. A. paaiškinimu nustatyta,jog ji nenori gyventi su tėvu, o iš atsakovo paaiškinimo nustatyta,jog jis gyvena pas savo motiną, kur vaikui gyventi tinkamų sąlygų nėra.
Tėvų teisės ir pareigos įgyvendinti tėvų valdžią apibrėžtos CK 3.155 str., t.y. teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis vaikų sveikata, juos išlaikyti, atsižvelgiant į fizinę ir protinę vaikų būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir darniai jų raidai, kad vaikai būtų parengti savarankiškai gyventi visuomenėje. Tėvų valdžia turi būti orientuota į vaiko teisių, įtvirtintų Lietuvos Respublikos ir tarptautiniuose teisės aktuose, įgyvendinimą. Esminės vaiko teisės, atsižvelgiant į CK 3.161 str., yra jo teisė sveikai gyventi, sveikai augti, gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamam ir aprūpintam, savo tėvų šeimoje bendrauti su tėvais. CK 3.165 str. įtvirtintos tėvų pareigos auklėti savo vaikus, būti atsakingiems už jų auklėjimą ir raidą, rūpintis savo vaikų sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu.
Ieškovas ieškinį reiškia visais CK 3.180 str.1 d. nustatytais pagrindais. Ši norma nustato,kad kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Sykiu 2 d. nustato sąlygas ,kuriomis neterminuotas tėvų valdžios apribojimo taikymas yra galimas - tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.
Šio ginčo atveju teismas daro išvadą, jog atsakovas savo amoraliu elgesiui ( nusikaltimo darymu, girtavimu ) darė dukrai žalingą įtaką, už tai buvo nuteistas, bet teismo nuomone nėra duomenų, jog ši padėtis nepasikeis ( nepagerės), kad jau padarytą ypatinga ar tokia žala bus padaryta Atsakovas teigia retai, bet bendrauja su dukterimi, pasikeitus turtinei padėčiai ketina tą daryti dažniau.Pagal turrines galimybes jis padeda dukrai. Bendravimo faktą patvirtino tiek tretysis asmuo, tiek pati J. A.. Dėl šio teismas daro išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju nėra būtina neterminuotai apriboti atsakovo kaip tėvo teisių. Sykiu vertinant tą, jog dėl dabartinio vaiko ir tėvų ryšių nutrūkimo kaltas pats atsakovas, kad atsakovas dabar vaiku nesirūpina ar tą daro menkai , paramos jam neteikia, tikslingas laikinas tėvų valdžios apribojimo taikymas. Jeigu atsakovo elgesys, aplinkybės pasikeis, galės būti sprendžiama dėl tėvų valdžios apribojimo taikymo tikslingumo ar jo būdo pakeitimo.
Apibendrinant byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad atsakovas nesirūpina savo nepilnamete dukterimi ir nenori to daryti, neužtikrina vaiko teisės gyvenanti šeimoje ir būti aprūpintam. Nesirūpindamas buitimi, neprižiūrėdamas vaiko, atsakovas tuo pačiu nevykdo pareigos rūpintis vaiko sveikata bei ugdymu. Atsakovas girtuokliauja, neturi darbo , dėl ko neįstengia sudaryti vaikui normalių gyvenimo sąlygų. Jo sveikata nėra tokio pobūdžio, kad iš esmės trukdytų įgyvendinti savo kaip tėvo teises bei vykdyti pareigas, jeigu atsakovas siektų vaiką auklėti bei prižiūrėti.
Tėvų teisės ir pareigos įgyvendinti tėvų valdžią apibrėžtos CK 3.155 str., t.y. teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis vaikų sveikata, juos išlaikyti, atsižvelgiant į fizinę ir protinę vaikų būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir darniai jų raidai, kad vaikai būtų parengti savarankiškai gyventi visuomenėje. Tėvų valdžia turi būti orientuota į vaiko teisių, įtvirtintų Lietuvos Respublikos ir tarptautiniuose teisės aktuose, įgyvendinimą. Esminės vaiko teisės, atsižvelgiant į CK 3.161 str., yra jo teisė sveikai gyventi, sveikai augti, gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamam ir aprūpintam, savo tėvų šeimoje bendrauti su tėvais. CK 3.165 str. įtvirtintos tėvų pareigos auklėti savo vaikus, būti atsakingiems už jų auklėjimą ir raidą, rūpintis savo vaikų sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu.
Ginant nepilnamečio interesus ir siekiant užtikrinti normalų vaiko asmenybės vystymąsi, atsakovui terminuotai apribotina tėvų valdžia jos dukters J. atžvilgiu, nustatant jai nuolatinę globą, globėju paskiriant seserį J. J. bei vaiko gyvenamąją vietą nustatant kartu su jo globėja. Globėja turi geras buitines sąlygas, pajamas, jos šeimos nariai neprieštarauja dėl J. A. globos. J. A. nuosavybės teise priklauso dalis buto (duomenys neskelbtini), Panevėžyje ( b.l.23-24). Kadangi vaikas turi nekilnojamojo turto, pajamų, todėl skirtinas ir jo turto administratorius. Atsižvelgiant į tą, jog J. J. paskirta vaiko globėja, niekas be jos nepareiškė noro būti turto administratoriumi, ji juo ir paskirtina.
CK 3.195 str. nustatyta, kad atskyrus vaikus nuo tėvų ar apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka. CK 3.192 str. numato, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir teikti materialinį išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikams vystymosi sąlygas. Todėl, remiantis CK 3.196 str., iš atsakovo priteistinas išlaikymas dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismas sprendžia, kad ieškovo prašomas priteisti išlaikymo dydis po 300 Lt yra kol kas pakankamas vaiko būtiniausių poreikių tenkinimui .Vienok, atsakovas kol kas neturi pastovaus darbo, pajamų, todėl iš jo priteistinas 200 Lt dydžio išlaikymas mokamas kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Tai minimalus išlaikymas, kurį atsakovas, nepaisant jo galimai sudėtingos turtinės padėties, privalo teikti savo nepilnamečiam vaikui. J. J. teigimas, jog išlaikymo nereikia priteisti negali būti tenkinamas, kadangi išlaikymas yra priteisiamas vaikui,yra jo nuosavybe, todėl jo atsisakymas prieštarautų vaiko interesams, o toks laikino globėjo elgesys neleistinas. Išlaikymas priteistinas nuo ieškinio pateikkimo teismui dienos.
Iš atsakovo išieškotinos bylinėjimosi išlaidos – žyminis mokestis, apskaičiuojamas už metus išmokų vaikams išlaikymui, pagal reikalavimą dėl tėvų valdžios apribojimo, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Pagal CPK 96 str. bylinėjimosi išlaidos nuo kurių sumokėjimo ieškovas yra atleistas, išieškomos iš atsakovės valstybei proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleistas, todėl patirtas išlaidas pilnai atlyginti turi atsakovas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263 - 265, 268 str., CK 3.180 str., 3.192 - 3.196, 3.200 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti dalinai. Apriboti laikinai tėvų valdžią A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) jo nepilnametės dukters J. A., gim.1998 m. (tikslūs gimimo duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Nustatyti J. A., gim.1998 m. (tikslūs gimimo duomenys neskelbtini), nuolatinę globą.Skirti J. A., gim.1998 m. (tikslūs gimimo duomenys neskelbtini), nuolatine globėja ir jos turto administratore J. J., a.k. (duomenys neskelbtini)
Nustatyti J. A., gim.1998 m. (tikslūs gimimo duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jos globėjos J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąja vieta.
Priteisti iš A. A., a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei J. A., gim.1998 m. (tikslūs gimimo duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Lt nuo 2012-03-15 iki jos pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisto vaiko išlaikymui lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti J. J., a.k. (duomenys neskelbtini)
Išieškoti iš A. A., a.k(duomenys neskelbtini) valstybės naudai 72 Lt žyminio mokesčio bei 16 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM, įmonės kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banke ,,Swedbank“ AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo išieškojimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.
Teisėjas parašas Eigirdas Činka