Administracinė byla Nr. eA-5343-624/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02166-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1.

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 23 d. 

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. H. (E. H.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. H. (E. H.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Energy Service“ dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas E. H. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2019 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. (15/5-10) 50U-0976 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Azerbaidžano Respublikos piliečiui E. H. panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2.       Pareiškėjas paaiškino, kad jis su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Baltic Energy Service“ (toliau – ir Įmonė, Bendrovė) sudarė darbo sutartį Nr. 486, kurios pagrindu 2018 m. birželio 14 d. pradėjo dirbti Bendrovėje laivo suvirintojo pareigose. Nurodė, jog apie jo įdarbinimą buvo informuota Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, o iš pareiškėjo atlyginimo per visą įdarbinimo laikotarpį buvo priskaičiuojami ir mokami mokesčiai į valstybės biudžetą. Pareiškėjas kreipėsi į Departamentą su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas 2019 m. vasario 6 d. nusprendė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. LT7463289, galiojantį iki 2021 m. kovo 29 d., tačiau maždaug po dviejų mėnesių priimtą sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nusprendė panaikinti.

3.       Pareiškėjas teigė, kad jam nesuprantama, dėl kokių priežasčių Departamentas išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nusprendė panaikinti. Jo atžvilgiu nebuvo nustatytas nelegalaus darbo faktas, todėl leidimo laikinai gyventi panaikinimas Lietuvos Respublikoje nėra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjo teigimu, jis nėra atsakingas už veiksmus, kuriems jis neturėjo įtakos ir kuriuose jis nedalyvavo. Taigi Departamentas neatliko jam pavestų funkcijų arba atliko jas aplaidžiai. Pažymėjo, kad faktas, jog pareiškėjo darbdavio atstovui buvo skirta nuobauda, buvo žinomas 2018  m. pabaigoje. Pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo Migracijos departamentas pradėjo nagrinėti po 3 mėnesių nuo šio fakto paviešinimo dienos, o jo nagrinėjimas vyko beveik visą mėnesį. Taigi Departamento veiksmai nėra teisėti, kadangi faktas dėl pareiškėjo darbdavio atstovo nubaudimo jau buvo žinomas, tačiau leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui įtakos neturėjo.

4.       Atsakovas Departamentas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. 

5.       Atsakovas nurodė, kad 2019 m. sausio 3 d. pareiškėjas tuo pagrindu, kad jis ketina toliau dirbti Lietuvos Respublikoje UAB „Baltic Energy Service“, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriui (toliau – ir Migracijos skyrius) pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs šį prašymą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2019 m vasario 6 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir 2019 m. kovo 29 d. Migracijos skyrius išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. LT7463289. Departamentas nustatė, kad Bendrovės direktorius V. G. buvo Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį (nelegalus darbas) 1000 Eur bauda. Baudą Bendrovės direktorius sumokėjo 2018 m. gruodžio 5 d.

6.       Atsakovas teigė, kad Įstatymo 50 straipsnio imperatyvi leidimo laikinai gyventi panaikinimo sąlyga nereikalauja, jog leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje būtų panaikinamas tik tam užsieniečiui, kuriam buvo leista nelegaliai dirbti. Nustačius Įstatymo 50 straipsnio leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindus ar bent vieną šių pagrindų, Departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, ginčijamame Sprendime motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, paremtas surinktais duomenimis.

7.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Baltic Energy Service“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto nuostata negali būti taikoma pareiškėjui, nes jo darbas nebuvo nelegalus. Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas po to, kai jau buvo nustatytas darbdavio direktoriaus nubaudimo faktas.

II.

8.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

9.       Teismas nustatė, kad 2019 m. sausio 3 d. pareiškėjas tuo pagrindu, jog jis ketina toliau dirbti Lietuvos Respublikoje UAB „Baltic Energy Service“, Migracijos skyriui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Departamentas, išnagrinėjęs šį prašymą 2019  m. vasario 6 d., vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi galiojantį dvejus metus. Migracijos skyrius 2019 m. kovo 29 d. išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi LT7464930, galiojantį iki 2021 m. kovo 29 d. Departamentas 2019 m. birželio 4 d. Sprendimu pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikino. Skundžiamame Sprendime buvo konstatuota, jog Bendrovės direktorius V. G. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutarimu nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį (nelegalus darbas) ir jam buvo skirta 1000 Eur bauda. Sprendimas grindžiamas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punktu, kuriame nustatyta, kad laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą, yra baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečių šalių piliečiams ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieni metai.

10.       Teismas akcentavo, kad Departamentas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, vertino, jog Bendrovės direktorius Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutarimu nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį (nelegalus darbas) ir jam buvo skirta 1000 Eur bauda. Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog pareiškėjo atžvilgiu nebuvo nustatytas nelegalaus darbo atvejis, nepaneigia Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto nuostatos reikalavimo, jog leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduotas pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą, yra baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečių šalių piliečiams ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieni metai.

11.       Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog pareiškėjas nėra atsakingas už veiksmus, kuriems jis neturėjo jokios įtakos ir kuriose jis nedalyvavo, nepaneigia ginčijamo Sprendimo teisėtumo, nes Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto reikalavimai yra imperatyvūs, teisės aktai nenumato jokių išimčių ir nuo pirmosios dienos, kuomet užsieniečio įmonė neatitinka imperatyvių Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto reikalavimų, atsiranda pagrindas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimui. Todėl teismas konstatavo, kad Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punktu, įvertinęs visą surinktą medžiagą, remdamasis 2019 m. birželio 3 d. Administracinių nusižengimų registro išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 1 metus Nr. 4500-ANR_I-13300-2019 skundžiamame Sprendime nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą, Sprendimas yra proporcingas, adekvatus ir šiuo atveju pareiškėjui kyla teisinė pasekmė – leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimas. Teismas nurodė, kad atsakovui nesuteikta teisė priimti alternatyvių sprendimų minėto Įstatymo pagrindu.

12.       Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, jame išsamiai nurodytos nustatytos faktinės aplinkybės, kurios yra tinkamai įvertinos, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, ginčijamame Sprendime motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir labai išsamus, paremtas surinktais duomenimis, o pareiškėjui taikomos poveikio priemonės motyvuotos, taip pat Departamentas išsamiai išanalizavo faktines aplinkybes, tinkamai jas vertino teisės nuostatų kontekste, todėl pagrįstai panaikino pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

III.

13.       Pareiškėjas E. H. apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti visiškai.

14.       Pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo išanalizuoti byloje esančią rašytinę medžiagą bei proceso šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, o atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, aktualią teismų praktiką bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 10 straipsnio 1 dalį, savo iniciatyva nustatyti tokio bylos tyrimo mastą, kad bylos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, turėjo būti tiriamos ex officio (pagal pareigas, )

15.       Pareiškėjas teigia, kad akivaizdu, jog jis yra sudaręs darbo sutartį su suinteresuotu asmeniu, kuris yra Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, taigi jo darbdavys yra suinteresuotas asmuo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų nustatęs, jog yra priimtas nors vienos Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 55 straipsnyje išvardytos institucijos individualus administracinis aktas, kuriuo konstatuota, kad suinteresuotas asmuo pažeidė šio įstatymo 56 straipsnį ir dėl to jam paskirta minėtame straipsnyje numatyta poveikio priemonė (sankcija), o tai reiškia, kad byloje nebuvo nustatytas pareiškėjo darbdavio nubaudimo už nelegalų darbą faktas.

16.        Pareiškėjas vertina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, bylą nagrinėjo nevisapusiškai, savo iniciatyva nenustatė tinkamo bylos tyrimo masto ir netinkamai teisiškai kvalifikavo vieną iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkte numatytų šios teisės normų taikymo sąlygų, kas savaime lėmė teismo priimto sprendimo neteisėtumą.

17.       Atsakovas Departamentas atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

18.       Atsakovas nurodo, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19(a) papunktis numato, kad tais atvejais, kai priimančiajai įmonei (t. y. juridiniam asmeniui) taikyta atsakomybė už nelegalų darbą, yra pagrindas neišduoti leidimo gyventi (panaikinti leidimą gyventi). Taigi darbdavio sąvoka turi būti vertinama pagal esmę, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Pareiškėjas neginčija, kad V. G. buvo nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, kai jis ėjo UAB „Baltic Energy Service“ vadovo pareigas, todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principu, jis būdamas darbdaviu buvo nubaustas už leidimą dirbti nelegalų darbą.

19.       Atsakovas pažymi, kad darbo sutartis tarp pareiškėjo ir UAB „Baltic Energy Service“ buvo pasirašyta UAB „Baltic Energy Service“ vadovo V. G.. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrovės vadovas – vienasmenis bendrovės valdymo organas, o minėto straipsnio 8 dalis numato, kad bendrovės vadovas priima darbuotojus į darbą, sudaro su jais darbo sutartis. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19(a) punkte numatyta, kad darbdavys yra tas, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį. Kadangi Bendrovės vadovas V. G. veikė Bendrovės vardu (kaip Bendrovės valdymo organas) ir pasirašydamas darbo sutartį įsipareigojo įdarbinti pareiškėją, jis veikė kaip darbdavys.

20.       Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. A5-1555-201/2018 UAB „Baltic Energy Service“ vadovas V. G. buvo nubaustas 1000 Eur bauda už tai, kad būdamas darbdaviu leido dirbti asmenims be pilietybės, nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių asmenų, kurie nėra Europos Sąjungos piliečiai įdarbinimą, nustatytos tvarkos, t. y. įdarbintieji asmenys neturėjo nacionalinės vizos ar leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Taip V. G. pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas ir įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Minėtame nutarime teismas nustatė, kad UAB „Baltic Energy Service“ direktorius V. G. yra darbdavys.

21.       Atsakovas pažymi, kad nustatant nelegalaus darbo atvejį yra svarbu įvertinti, ar šis darbas buvo atliekamas konkretaus asmens naudai ar jam vadovaujant ir (ar) prižiūrint. Nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, kad V. G. pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas ir įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, kadangi būdamas darbdaviu leido dirbti asmenims be pilietybės, nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių asmenų, kurie nėra Europos Sąjungos piliečiai įdarbinimą, nustatytos tvarkos, t.  y. įdarbintieji asmenys neturėjo nacionalinės vizos ar leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, kad byloje yra neginčijamai nustatyta, kad V. G. buvo nubaustas būtent už tai, kad leido nelegaliai dirbti ne savo kaip fizinio asmens, o juridinio asmens (UAB „Baltic Energy Service“) naudai ir šį procesą prižiūrėjo ir jam vadovavo kaip UAB „Baltic Energy Service“ atstovas, nagrinėjamoje byloje V. G. pripažintinas pareiškėjo darbdaviu, t. y. Departamentas, nustatęs šią aplinkybę, pagrįstai kvalifikavo šį nusižengimą ir panaikino pareiškėjui leidimą laikinai gyventi pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19(a) punktą. Siauras darbdavio sąvokos aiškinimas, Departamento vertinimu, prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, neatitinka įstatymo leidėjo valios užtikrinti, kad leidimai laikinai gyventi būtų išduodami tik sąžiningų, teisės aktų reikalavimus gerbiančių darbdavių darbuotojams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

22.       Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2019 m. rugsėjo 13 d. buvo gautas atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimas į pareiškėjo apeliacinį skundą ir prašymas atnaujinti praleistą atsiliepimo pateikimo terminą.

23.       Nors atsakovo atsiliepimas pateiktas praleidus Administracinių bylų teisenos įstatymo įvirtintą terminą atsiliepimui į apeliacinį skundą pateikti, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytos objektyvios priežastys, kodėl atsiliepimas negalėjo būti pateiktas laiku, vertina, jog yra tikslinga praleistą terminą atnaujinti ir atsakovo atsiliepimą į apeliacinį skundą priimti (ABTĮ 66 str. 3 d.).

V.

24.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, nurodęs, kad atsakovas Sprendimu, kuris priimtas imperatyvaus Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto pagrindu, pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

25.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, bylą nagrinėjo nevisapusiškai, savo iniciatyva nenustatė tinkamo bylos tyrimo masto ir netinkamai teisiškai kvalifikavo vieną iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkte numatytų šios teisės normų taikymo sąlygų, taip pat pareiškėjas mano, kad byloje nebuvo nustatytas pareiškėjo darbdavio nubaudimo už nelegalų darbą faktas.

26.       Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

27.       Byloje nustatyta, kad Migracijos skyrius 2019 m. kovo 29 d. išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Departamentas ginčijamu 2019 m. birželio 4 d. Sprendimu pareiškėjui išduotą leidimą panaikino. Sprendime buvo konstatuota, kad Bendrovės direktorius V. G. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutarimu nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį (nelegalus darbas) ir jam buvo skirta 1000 Eur bauda, Sprendimas grindžiamas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punktu. Baudą UAB „Baltic Energy Service“ direktorius sumokėjo 2018 m. gruodžio 5 d.

28.       Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto (2018 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-1310 redakcija) a papunktyje įtvirtinta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas, yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieni metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo.

29.       Aiškinant minėtą Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio nuostatą –„<...> darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, <...>, yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams <...>“, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. spalio 17 d. sprendime, išnagrinėjęs ginčą administracinėje byloje Nr. eA-5394-1062/2019, kuris savo reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis ir taikytina teise yra iš esmės analogiškas nagrinėjamam, be kita ko, konstatavo, kad: leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui gali būti panaikinamas, kai: 1) darbdavys ar jo atstovas (fizinis asmuo), kuris įgyvendina vienasmenio valdymo organo funkcijas (direktorius), susijusias su personalo valdymu, pažeidžia ANK 95 straipsnio (nelegalus darnas) nuostatas ir jam skiriama bauda; 2) arba darbdavys, kai personalo valdymą įgyvendina kolegialus valdymo organas (pvz. valdyba, dalyvių susirinkimas ar kita) ir jam skiriama bauda pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio nuostatas; 3) aplinkybė, jog leidimas pareiškėjui laikinai gyventi buvo išduotas po to, kai jau buvo nustatytas bendrovės direktoriaus nubaudimo faktas, nepaneigia Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto taikymo būtinybės.

30.       Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

31.       Bylos duomenys patvirtina faktinę aplinkybę, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutarimu Bendrovės direktorius V. G. nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį (nelegalus darbas) ir jam buvo skirta 1000 Eur bauda. Taigi šiuo atveju pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad nebuvo nustatytas pareiškėjo darbdavio Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio prasme  nubaudimo už nelegalų darbą faktas, o aplinkybė, kad leidimas pareiškėjui laikinai gyventi buvo išduotas po to, kai jau buvo nustatytas darbdavio nubaudimo faktas, nėra reikšminga nagrinėjamo ginčo kontekste.

32.       Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo keisti ar naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. H. (E. H.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.