Civilinė byla Nr. e2-3771-1081/2025

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06591-2024-0

Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.5.1.2.6.; 

2.6.39.2.5.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.2.1.;

3.2.6.1.; 3.1.7.6. 

(S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 17 d.

Mažeikiai

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Kristina Vorienė,

sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei Lilijai Drizgienei,

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui, atsakovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „Laukuva“ atstovui advokatui Regimantui Špelveriui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei daugiabučių namų savininkų bendrijai „Laukuva“ dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka.

Teismas

nustatė:

ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei daugiabučių namų savininkų bendrijai (toliau – DNSB) „Laukuva“, prašydama priteisti iš atsakovės 2735,59 Eur žalą subrogacijos tvarka, 281,95 Eur kompensuojamas palūkanas, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovė ir draudėja G. Š. sudarė būsto draudimo sutartį, pagal kurią laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 10 d. iki 2024 m. gegužės 9 d. buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2023 m. liepos 25 d. buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Užliejimas įvyko dėl netvarkingos lietaus nutekėjimo sistemos. Ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju ir dėl užliejimo atsiradusios žalos išmokėjo 2735,59 Eur draudimo išmoką. Pastato, esančio (duomenys neskelbtini), administratorė yra atsakovė DNSB „Laukuva“. Atsakovė, būdama administratore, atsakinga už pastato remontą/priežiūrą, nesiėmė būtinų veiksmų, kad būtų sutvarkyti pastato bendro naudojimo objektai, konstrukcijos, nebuvo rūpestinga ar atidi, nevykdė, jai kaip administratorei priskiriamų pareigų, todėl jai kyla civilinė atsakomybė ir ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką, įgijo subrogacijos teisę į žalos atlyginimą iš už žalos padarymą atsakingo asmens, t. y. atsakovės.

Atsakovė DNSB „Laukuva“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovė ėmėsi visų privalomų priemonių, kad ne tik būtų prižiūrimos inžinerinės sistemos, tarp jų lietaus nuotekų vamzdžiai, tačiau jų keitimo poreikį pristatė kasmetiniuose susirinkimuose. Nepaisant šių aplinkybių, ne atsakovė priėmė sprendimą jų keitimą atidėti ateičiai, o bendrijos narių ir butų bei kitų patalpų savininkų susirinkimas. Taigi, atsakovė ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių žalai išvengti, t. y.: sutarties pagrindu – kitam subjektui pavedė atlikti statinio techninę priežiūrą, o šis tinkamai atliko bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, kasmetines apžiūras, nustatė bendrojo naudojimo objektų defektus; esant nustatytiems bendrojo naudojimo objektų defektams, organizavo jų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus, siūlė remontuoti išorines konstrukcijas. Visa tai sąlygoja, kad nėra civilinės atsakomybės sąlygos –neteisėtų veiksmų, kaip ir nėra priežastinio ryšio kriterijaus. Pažymėjo, kad lietaus nuotekų sistemos buvo reguliariai valomos ir prižiūrimos, pratekėjimas buvo vienkartinis įvykis dėl staiga užėjusio labai stipraus lietaus. Atsakovė, nesant jokių indikacijų, kad lietaus nuotekų sistemos yra kritinio ir/ar avarinio stovio, esant tik vienam įvykiui (nėra pakartotinumo), neturėjo jokių galimybių vienašališkai priimti sprendimo pakeisti lietaus nuotekų vamzdynus už gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkus. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės ieškinys dėl žalos priteisimo iš atsakovės, kaip daugiabučių namų savininkų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos, yra nepagrįstas.

Ieškovė pateikė dubliką, kuriame prašė atsakovės argumentus atmesti ir ieškinį tenkinti. Nurodė, kad butas buvo užlietas dėl nesandaraus stogo bei netvarkingos lietaus nutekėjimo sistemos, t. y. bendrojo naudojimo objektų, todėl būtent atsakovei atsiranda pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti. Atsižvelgiant į tai, jog iki 2023 m. liepos 25 d. apliejimo jau buvo fiksuota prasta lietaus nuotekų sistemos būklė, t. y. vamzdžiai pažeisti korozijos, buvo reikalingos papildomos atsakovės pastangos ir rūpestingumas prižiūrint šiuos įrenginius. Buto užliejimo faktas dėl nesandaraus stogo ir netvarkingos lietaus nutekėjimo sistemos tik patvirtina faktą, kad būklė buvo tokia, jog dėl jos kilo žala kitiems asmenims. Akivaizdu, jog atsakovė turėjo imtis veiksmų nustatytiems trūkumams pašalinti, siekiant išvengti žalos kilimo, t. y. vykdant 2023 m. gegužės 19 d. gyvenamojo namo apžiūros akte nurodytus reikalavimus, pakeisti lietaus sistemos vamzdžių dalis korozijos pažeistose vietose. Pažymėjo, kad lietvamzdžių keitimo atidėjimas neatleidžia atsakovės nuo pareigos įgyvendinti jai priskirtas funkcijas, laikantis teisės aktų reikalavimų imtis veiksmų nustatytiems trūkumams pašalinti, siekiant išvengti žalos kilimo. Nurodė, kad atsižvelgiant į meteorologinius duomenis, lietaus (kritulių) kiekis buvo nedidelis. Kadangi lietaus nuotekų sistema buvo pažeista korozijos, atmestini atsakovės argumentai, jog tai buvo vienkartinis įvykis, kad ji tinkamai prižiūrėjo lietaus nuotekų sistemą.

Atsakovė pateikė tripliką, kuriame ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad 2023 m. liepos 25 d. įvykęs buto apliejimas buvo vienkartinis atvejis. Iš karto iškviesta avarinė tarnyba užlipusi ant stogo, jokių vandens sankaupų nepastebėjo, taip pat jokių lietaus nuotekų vamzdžių pažeidimų nepastebėjo. Po šio įvykio, jokie lietaus nuotekų vamzdžiai nebuvo taisyti, tvarkyti, keisti. Šios aplinkybės tik dar kartą patvirtina, kad pratekėjimo priežastis yra ne tik nenustatyta, bet tai buvo vienkartinis atvejis, po kurio daugiau jokių panašių incidentų nebeįvyko. Sutiko su faktine aplinkybe, kuri fiksuota VšĮ „Mano daugiabutis“ 2023 m. gegužės 19 d. gyvenamojo namo kasmetinės apžiūros metu, susijusia su lietaus nuotekų vamzdynų būkle: „Lietaus nuotekų sistema: Plieniniai vamzdžiai pažeisti korozijos. Planuoti lietvamzdžių keitimo darbus“, tačiau šis faktas nėra susijęs su šios sistemos pralaidumu, nes priešingu atveju tai būtų ne tik pažymėta minėto akto išvadose, bet tai būtų buvę nuolatiniai vandens pratekėjimai po kiekvieno lietaus. Atsakovė teikia stogo valymo aktus, kuriuos reguliariai atliko tai prižiūrintis subjektas – VšĮ „Mano daugiabutis“. Iš pridedamų aktų yra matyti, kad kiekvienų metų pavasario viduryje būdavo atliekami stogų valymai. Atliekant stogų valymą, kartu būdavo vertinama ir stogo, lietvamzdžių būklė. Šie dokumentai atskleidžia ne kartą atsakovės išskirtą aplinkybę, kad pastaroji dėjo visas pastangas tinkamai, visapusiškai prižiūrėti daugiabutį, pagal jai pavestas teises ir pareigas. Atsakovė laikosi nuoseklios pozicijos, kad ji, kaip daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrija, atliko absoliučiai visas jai deleguotas pareigas, susijusias su tinkama daugiabučio namo priežiūra, todėl negali būti nustatoma, kad atsakovė atliko kokius nors neteisėtus veiksmus ir/ar aplaidžiai, nerūpestingai neprižiūrėjo daugiabučio namo konstrukcijų ir/ar inžinerinių tinklų. Visa tai sąlygoja, kad nėra civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų, kaip ir nėra priežastinio ryšio kriterijaus.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad ginčo objektas yra lietaus nuotekų sistemos nesandarumas ir pralaidumas, nulėmęs draudėjos buto užliejimą. Iš byloje pateikto statinio apžiūros akto matyti, jog lietaus nuotekų vamzdynai pažeisti korozijos. Šios aplinkybės užfiksuotos 2023 m. gegužės 19 d. akte, o pats draudiminis įvykis įvyko po dviejų mėnesių, kai buvo nustatytos šios aplinkybės. Patvirtino, kad atsakovė po draudiminio įvykio atliko apžiūrą ir pažeidimų nenustatė, tačiau tai ieškovės nuomone neeliminuoja atsakovės atsakomybės, nes administratorius privalo imtis veiksmų, kad vamzdynai atitiktų teisės aktų reikalavimus, o neveikimas reiškia neteisėtus veiksmus. Paaiškino, kad pastatas turi būti pajėgus priimti kritulių kiekį, o nuotekų sistemos privalo būti tvarkingos ir tai turėjo užtikrinti atsakovė. Pagal nuotraukas ir draudėjos paaiškinimus užliejimas kilo ne iš 9-ojo aukšto buto, o iš bendro naudojimo patalpų (lietaus vamzdyno), pratekėjimas iš konkretaus buto nenustatytas. Paaiškino, kad esant aiškiai situacijai draudikas neprivalo vykti į įvykio vietą. Faktinės aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad vamzdžiai pažeisti korozijos, o korozija tiesiogiai susijusi su sandarumu, todėl, nors apžiūros metu pralaidumas aiškiai nebuvo pažymėtas, priežasties ir pasekmės ryšiu žala atsirado dėl korozijos pažeistų ir netvarkingų lietaus vamzdynų.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Papildomai paaiškino, kad bendrija ėmėsi visų nuo jos priklausančių veiksmų, t.y. sudarė sutartį dėl inžinerinių tinklų priežiūros, vertino būklę, organizavo ir kvietė narių susirinkimus. Paaiškino kad atsakovė vienašališkai sprendimų nepriima ir jokių neteisėtų veiksmų neatliko, o administratoriaus pareigos skirstytinos pagal jų būtinumą. Patvirtino, kad vamzdynai nebuvo avarinės būklės. 2023 m. gegužės 19 d. namo apžiūros metu nustatyta, jog plieniniai vamzdžiai yra pažeisti korozijos, tačiau jei būtų buvę pratekėjimai ar pralaidumas, tokios aplinkybės būtų aiškiai pažymėtos. Paaiškino, kad nuo įvykio iki šiol jokie stogo ar vamzdyno darbai nebuvo atliekami, todėl pagrįstai kyla abejonių dėl faktinių aplinkybių, susijusių su užliejimu buvimo. Avarinė tarnyba apžiūrėjo vamzdyną, tačiau aiškios priežastys nerastos, duomenų apie trūkusį ar galimai užsikimšusį vamzdį nenurodyta, taip pat nėra jokių taisymų įrašų. Paaiškino, kad kaip labiausiai tikėtinas faktas negali būti traktuojamas vien įtarimas dėl lietaus nutekamųjų vamzdžių, patalpa virš draudėjos apžiūrėta, šaltinis nenustatytas, palėpėje vandens sankaupų nerasta. Patvirtino, kad 2024 m. statinio apžiūros rekomendacijos yra identiškos ankstesnėms.

Teismas

konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių atstovų paaiškinimų nustatyta, kad 2023 m. gegužės 10 d. tarp ieškovės ir G. Š. sudaryta Būsto draudimo sutartis, kurios pagrindu buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini), draudimo apsaugos laikotarpis nuo 2023 m. gegužės 10 d. iki 2024 m. gegužės 9 d. (Būsto draudimo liudijimas Nr. TAI Nr. 789512175).

2023 m. liepos 25 d. gautas draudėjos pranešimas, kad per laiptinės stogą po lietaus trūko bendrijos vamzdis, stogo danga, apliejo abi sienas, vanduo skverbiasi į butą per laiptinės koridorių, laminato šonai brinksta, sienos, atšokinėjo tapetai. Sugadintas tiek įėjimo į butą siena, laminatas, tiek miegamojo siena, laminatas.

Pagal draudėjos pateiktas fotonuotraukas surašytas Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas, kuriame pažymėta, kad apliejimas galimai įvyko iš bendro lietvamzdžio, buvo užsikimšęs. Akte nurodyti sugadinti/ pažeisti objektai: dėmės: patalpų 31-1 ir 31-2 lubos dažymas, 27 kv. m., 37-2 sienų tapetai, 9 kv. m., 31-2 ir 31-1 sienų dažymas, 46 kv. m.; deformacija: 31-1 ir 31-2 laminatas, 27 kv. m., durų remontas, 1 vnt.

Ieškovė atliko žalos sureguliavimą, įvykį pripažino draudžiamuoju ir pagal 2023 m. liepos 27 d. lokalinę sąmatą išmokėjo draudėjai 2735,59 Eur dydžio draudimo išmoką.

Ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką, 2023 m. liepos 28 d. siuntė atsakovei, kaip atsakingai už žalos padarymą asmeniui, pretenziją dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovė žalos neatlygino, todėl ieškovė kreipėsi į teismą.

VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų valdymui įsteigta DNSB „Laukuva“.

Pagal DNSB “Laukuva” ir VšĮ “Mano daugiabutis” 2017 m. vasario 13 d. Paslaugų teikimo sutartį Nr. 2017/02/13-01 statinio nuolatinės techninės priežiūros paslaugas teikia VšĮ “Mano daugiabutis”.

2023 m. gegužės 19 d. VšĮ „Mano daugiabutis“ atliko gyvenamojo namo kasmetinę apžiūrą ir surašė gyvenamojo namo apžiūros aktą Nr. 7. Akto 3 punkte nurodyta, kad ant stogo yra prisikaupę sąnašų, būtina periodiškai valyti stogą ir įlajas; 9 punkte nurodyta, kad lietaus nuotekų plieniniai vamzdžiai pažeisti korozijos, planuoti lietvamzdžių keitimo darbus.

Pagal atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktus VšĮ “Mano daugiabutis” DNSB “Laukuva” užsakymu laikotarpiu nuo 2020 m. iki 2025 m. kasmet atlikdavo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo valymo/šlavimo darbus, tokie darbai buvo atlikti ir 2023 m. gegužės 25 d.

2023 m. birželio 15 d. Pakartotiniame bendrijos narių ir butų bei kitų patalpų savininkų susirinkime pristatytas gyvenamojo namo apžiūros aktas. Diskutuota apie namo pašto dėžučių keitimą, šalto, karšto, nuotekų, lietaus stovų keitimo darbus, individualių šilumos daviklių įrengimo su nuotoliniu duomenų nuskaitymu ant radiatorių ir nutarta šalto, karšto, nuotekų, lietaus stovų keitimo darbų svarstymą atidėti iki 2024 m. bendrijos narių suririnkimo.

2023 m. liepos 25 d. reaguojant į įvykį, jog (duomenys neskelbtini) bute sunkiasi vanduo, UAB “Hyperos grupė” apžiūrėjo pastato stogą ir lietaus nuotekų vamzdžius. Atliktų darbų perdavimo – priėmimo akte Nr. A-H-2023-07-25-62KU užfiksuota, kad užlipus ant stogo jokių vandens sankaupų nepastebėta, patikrinti tos laiptinės lietaus nuotekų vamzdžiai vaizdo kamera, pažeidimų neaptikta, užsikimšimų nėra; patikrinta palėpė, joje vandens sankaupų nėra.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio nuostatas draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Todėl prievolė atsakovei atlyginti ieškovės nurodomą kaip patirtą žalą kiltų tik konstatavus visas deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas, tai yra kad: 1) atsakovė neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) yra atsakovės kaltė.

Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovės neteisėtus veiksmus (neveikimą) sieja su atsakovei kaip gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorei tenkančių pareigų nevykdymu – daugiabučio namo konstrukcijų ir/ar inžinerinių tinklų nepriežiūra, kas ir lėmė ieškovės nurodomos žalos draudėjai kilimą. Todėl ieškovė, siekdama žalos atlyginimo, turi įrodyti, kad pavojingas, gadinantis draudėjos butą poveikis įvyko iš konkrečios atsakovės administruojamo turto vietos, nagrinėjamu atveju daugiabučio namo lietaus nuotekų sistemos.

Byloje tarp šalių nekilo ginčo dėl draudiminio įvykio – draudėjos buto apliejimo vandeniu. Ginčas kylo dėl to ar žalą sukėlė vandens pratekėjimas iš daugiabučio namo lietaus nuotekų sistemos ir/ar to pakanka konstatuoti atsakovės, kaip pastato administratorės, pareigų nevykdymą.

CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį.

Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo savininkų bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektams naudoti, valdyti, prižiūrėti ar jiems sukurti arba kitiems bendriesiems šių savininkų poreikiams. Bendrijos veiklai mutatis mutandis taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus normos, reglamentuojančios paprastąjį turto administravimą (DNSBĮ 3 straipsnio 4 dalis). 

Pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus, t. y. užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Analogiškas administravimo tikslas įtvirtintas ir Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 3 punkte.

              Pagal CK 4.239 straipsnio 1 dalį paprastojo turto administravimo atveju turto administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal turto tikslinę paskirtį užtikrinti.

Kasacinis teismas, aiškindamas namo administratoriaus įgaliojimų apimtį, yra konstatavęs, kad administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Jis tik, remdamasis techninės priežiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkimuose ir planuojamiems atlikti darbams atlikti turi pritarti patalpų savininkai. Administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusių, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017, 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-508-219/2017).

              Daugiabučio gyvenamojo namo techninės priežiūros įgyvendinimo tvarką ieškovės nurodomo įvykio metu reglamentavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“ patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, jo redakcija, galiojusi nuo 2021 m. kovo 3 d. iki 2024 m. rugpjūčio 7 d.

             Reglamento 84 punktas nustatė, kad daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas, paskirdamas techninį prižiūrėtoją, kurie abu pagal Reglamento 85 punktą, vadovaudamiesi Reglamente nurodytais teisės aktais, Reglamento IV skyriuje nurodytais bendraisiais statinių priežiūros reikalavimais, vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę. Tokiomis priemonėmis Reglamentas įvardija nuolatinius namo būklės stebėjimus ir periodines namo bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras (Reglamento 87.1, 87.2 punktai), kurias atlieka arba jose dalyvauja ir techninis prižiūrėtojas (Reglamento 88.1, 88.3 punktai) ir kuriose vizualiai apžiūrimi namo bendrojo naudojimo objektai, nurodyti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų apraše, namo bendrosios konstrukcijos, bendrosios inžinerinės sistemos, bendrojo naudojimo patalpų fizinė ir sanitarinė būklė, fiksuojami pastebėti defektai, deformacijos, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis (Reglamento 91, 92 punktai). Pagal nuolatinių stebėjimų, apžiūrų duomenis ir išvadas nustatytas pastebėtų defektų ir deformacijų priemones ir namo atnaujinimo (remonto) darbus planuoja ir organizuoja valdytojas teisės aktų nustatyta tvarka (Reglamento 95, 97, 98 punktai). Pažymėtina, kad valdytoju Reglamentas įvardija daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų įsteigtą bendriją, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotą asmenį arba bendrojo naudojimo objektų administratorių, valdantį bendrojo naudojimo objektus (Reglamento 10.3 punktas).

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai - 2023 m. gegužės 19 d. gyvenamojo namo apžiūros aktas Nr. 7, kuriame fiksuoti atsakovės (bendrijos pirmininko) kartu su VšĮ „Mano daugiabutis“ atlikti pastato būklės stebėjimai, neginčijamai patvirtina, kad atsakovė vykdė jai tenkančią pareigą atlikti tiek periodinius, tiek nuolatinius namo (duomenys neskelbtini), stebėjimus. 2023 m. gegužės 19 d. apžiūros akte Nr. 7 dėl lietaus nuotekų sistemos yra pažymėta „Planuoti lietvamzdžių keitimo darbus“. Iš 2023 m. liepos 25 d. tiekėjo UAB „Hyperos grupė“ klientui DNSB „Laukuva“ atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto Nr. A-H-2023-07-25-62KU matyti, kad, reaguojant į įvykį, kai bute (duomenys neskelbtini), sunkėsi vanduo, UAB „Hyperos grupė“ apžiūrėjo pastato stogą ir lietaus nuotekų vamzdžius, tačiau užlipus ant stogo vandens sankaupų nepastebėta; patikrinus laiptinės lietaus nuotekų vamzdžius vaizdo kamera, pažeidimų ir užsikimšimų nenustatyta; patikrinus pastato palėpę, vandens sankaupų nenustatyta. Be to, iš byloje esančių dokumentų matyti, kad atsakovė ėmėsi veiksmų, susijusių su pastato inžinerinių sistemų (tarp jų – lietaus nuotekų vamzdžių) priežiūra ir jų atnaujinimo planavimu: dėl vamzdžių keitimo poreikio buvo teikiama informacija ir klausimas pristatomas kasmetiniuose savininkų susirinkimuose; sprendimą dėl keitimo atidėjimo priėmė bendrijos narių ir butų bei kitų patalpų savininkų susirinkimas. Dokumentuose taip pat fiksuota, kad sutarties pagrindu kitam subjektui buvo pavesta atlikti statinio techninę priežiūrą; vykdytas bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinis stebėjimas ir kasmetinės apžiūros; identifikuoti bendrojo naudojimo objektų defektai; organizuotas jų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimas; šaukti susirinkimai ir siūlytas tam tikrų bendrojo naudojimo objektų, įskaitant lietaus nuotekų sistemos, keistimas. Šios faktinės aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad atsakovė vykdė jai tenkančią pareigą atlikti tiek periodinius, tiek nuolatinius namo, esančio (duomenys neskelbtini), stebėjimus. Taigi, į bylą pateikti įrodymai, priešingai nei teigia ieškovė, liudija, kad atsakovė vykdė jai kaip pastato bendrojo naudojimo objektų administratorei tenkančias pareigas, objektyvių duomenų, liudijančių realią grėsmę ieškovės nurodytam įvykiui, iš kurio kildinama žala, įvykti iš anksto neturėjo.

Pagal bylos duomenis įvykis buvo vienkartinis ir netikėtas. Atsakovei nenustačius indikacijų, kad lietaus nuotekų sistema yra kritinės ar avarinės būklės ir esant tik vienkartiniam įvykiui, ji neturėjo teisinio pagrindo vienašališkai savininkų vardu priimti sprendimo dėl lietaus nuotekų sistemos keitimo. 2023 m. gegužės 19 d. apžiūros akte dėl lietaus nuotekų vamzdžių nurodyta rekomendacinė pastaba „Planuoti keitimo darbus“, kuri nėra privalomas nurodymas ir nesukūrė pareigos nedelsiant keisti lietaus nuotekos sistemos.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalis numato, kad byloje esančius įrodymus teismas įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kasacinis teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadą dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daro pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymai įvertinami atsižvelgiant į įrodymų leistinumą ir sąsajumą bei kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 ir 182 straipsniai), įvertinus kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto padarius išvadas, kad tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo bei nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Juolab, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010).

Teismas, įvertinęs visumą nustatytų aplinkybių, neturi pagrindo konstatuoti, kad atsakovė iki 2023 m. liepos 25 d., kai buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), nevykdė jai kaip pastatų administratorei tenkančių pareigų ir būtent tai lėmė ieškovės nurodomos žalos draudėjos turtui kilimą.

Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė bylos nagrinėjimo teisme metu akcentavo teismų praktiką, pagal kurią atsakovei tenka pareiga įrodyti, kad jai, kaip pastatų administratorei tenkančias pareigas vykdė tinkamai, atidžiai ir rūpestingai ėmėsi visų įmanomų priemonių žalai užkirsti, tame tarpe pasirinko tinkamas priemones tokios žalos atsiradimo galimybei nustatyti. Ieškovės teigimu, atsakovei statinio apžiūros akte rekomendavus „Planuoti lietvamzdžių keitimo darbus“, jai teko pareiga imtis priemonių dėl šių darbų atlikimo, tačiau teismas su šiais ieškovės argumentais nesutinka.

Reglamentas nenumato atsakovei kaip pastatų administratorei, organizuojant pastatų techninę priežiūrą, be pastatų savininkų sutikimo imtis veiksmų keisti pastatų bendro naudojimo inžinerinę įrangą. Tokios pareigos minėti teisės aktai nenumato ir tuo atveju, kai objektyvių duomenų apie galimai įvyksiančią avariją pastatų administratorė dar net neturi. Reglamento 96 punktas numato, kad pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus. Pagal Reglamento 97 punktą nustatytus namo bendrojo naudojimo objektų defektų ir deformacijų, dėl kurių negresia materialiniai nuostoliai, pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, šalinimo, atnaujinimo (remonto) darbus, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų, bendrojo naudojimo patalpų sanitarijos ir higienos reikalavimus užtikrinančius darbus valdytojas numato metiniame ir (ar) ilgalaikiame plane. Nagrinėjamu atveju atsakovė, įvertinusi nustatytą pastato bendro naudojimo inžinerinės įrangos būklę, daugiabučio namo butų savininkams pristatė 2023 m. gegužės 19 d. vykdytos kasmetinės apžiūros planą, tačiau namo butų savininkai nutarė, kad pirmas daugiabučio namo gyventojams prioritetas yra šilumos daliklių įrengimas, o šalto, karšto, nuotekų, lietvamzdžių keitimas atidedamas kitiems metams. Šie duomenys liudija, kad atsakovė kaip pastato administratorė veikė teisės aktų nustatyta tvarka, tinkamai ir teisėtai.

Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuojama, kad ieškovė neįrodė įstatyme įtvirtintų privalomų atsakovės civilinės atsakomybės kilimo sąlygų buvimo, reikalavimas dėl žalos subrogacijos tvarka priteisimo neįrodytas ir nepagrįstas, todėl atmestinas.

CK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (kompensacinės palūkanos). CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos).

Taigi, įstatymas įtvirtina prievolę asmeniui, praleidusiam piniginės prievolės įvykdymo terminą, mokėti kreditoriui palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais.

Nagrinėjamu atveju nenustačius atsakovės pareigos atlyginti ieškovei žalą ir šio ieškovės reikalavimo netenkinus, nėra pagrindo priteisti ieškovei iš atsakovės ir kompensacinių bei procesinių palūkanų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė pateikė įrodymus, kad už advokato paslaugas sumokėjo 2178,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, atsakovei iš ieškovės priteistina 2178,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 263-265, 268, 270, 279, straipsniais, teismas,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės AB Lietuvos draudimas, juridinio asmens kodas 110051834, 2178,00 Eur (du tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovės DNSB „Laukuva“, juridinio asmens kodas 150011840, naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Teisėja                                                    Kristina Vorienė