Civilinė byla Nr. e2-10178-845/21

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05318-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.8.8; 2.6.10.5.2.8; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.2.6.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Vilniaus m. apylinkės teismo teisėja Lijana Visokavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, dėl žalos atlyginimo, tretysis asmuo AB „Eurovia Lietuva“.

Teismas,

n u s t a t ė :

ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, prašydamas priteisti 1027,63 Eur žalos atlyginimo, 46,31 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2019-11-07 automobilis „Audi Q7 Quattro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo nutraukta, kadangi vairuotojo veiksmuose nebuvo nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Įvykio metu automobilis „Audi Q7 Quattro“,valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas Transporto priemonių draudimu (Kasko). Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką, ieškovė vadovavosi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021 (2016-02-23 redakcija, galioja nuo 2016-03-01, toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių I dalies 9.1. punktą, nuostolio dydį nustato draudikas, vadovaudamasis draudimo sutarties sąlygomis ir surinktais dokumentais, pagrindžiančiais nuostolį ir jo dydį. Pagal Taisyklių II dalies „Draudimo sąlygos“ 9.5. punktą, transporto priemonės sugadinimo atveju, nuostolio dydis nustatomas pagal remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio. Ieškovė apskaičiavo ir išmokėjo 1027,63 Eur draudimo išmoką, todėl atsakovė privalo atlyginti atsiradusią žalą, nes ji yra kelio, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, savininkė ir valdytoja. Pažymėjo, jog ieškovė pretenzija ragino atsakovę sumokėti žalą, atsiradusią dėl eismo įvykio, tačiau žala iki šiol nėra atlyginta. Ieškovė rėmėsi CK 6.1015 straipsnio 1 ir 2 dalimis, taip pat CK 6.266 straipsnio 1 dalimi. Nurodė, jog pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį, atsakomybės subjektu gali būti ne tik asmuo, valdantis daiktą nuosavybės teise, bet ir kitais teisėtais pagrindais – jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui. Nekilnojamojo turto savininkas laikomas savarankiškai įgyvendinančiu valdymo teisę, nebent jis įrodo, kad ją savarankiškai įgyvendina kitas asmuo. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016). Taip pat pažymėjo, jog Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, prašė priteisti iš atsakovės 46,31 Eur palūkanų bei, remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi - 5 % dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas pateikė klaidinančias faktines aplinkybes, teigiant, jog apgadinta transporto priemonė įvažiavo į duobę, t. y. į kelio dalį, kuri turi trūkumų, tačiau ieškovo pateiktuose rašytiniuose įrodymuose užfiksuota, jog kelio dalyje buvo ne duobė, o nuskustas asfalto kelio bortas. Automobilio savininko paaiškinimuose užfiksuota, kad važiuojant (duomenys neskelbtini) Vilniuje, dėl vykdomų kelio darbų, užvažiavus ant kelio nuskusto asfalto borto, buvo pažeistas priekinės dešinės pusės ratas. Taip pat Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pažymoje užfiksuota, jog toje vietoje buvo kelio ženklas, kuris įspėjo, jog kelyje yra duobių. Taigi, tikėtina, jog toje kelio atkarpoje vyko kelio darbai. Pažymėjo, jog tuo metu įvykio vietoje buvo vykdomi Šiaurinės miesto dalies susisiekimo komunikacijų rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto darbai; juos vykdė AB „Eurovia Lietuva“. Pasak atsakovės, tiek ji, tiek vykdantis kelių remonto darbus AB „Eurovia Lietuva“ tinkamai rūpinosi kelio būkle, vykdė kelio rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto darbus bei pastatė įspėjamąjį ženklą, tam, kad vairuotojai būtų atidūs ir kuo atsargiau vairuotų transporto priemones ir išvengtų bet kokių turtinių nuostolių bei transporto priemonių sugadinimo. Atkreipė dėmesį, kad savivaldybės nevykdo jų teritorijose esančių kelių ir gatvių priežiūros ar remonto, o tik atlieka užsakovės pareigas ir paveda šiuos darbus atlikti tam tikriems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie specializuojasi tose srityse. Pažymėjo, jog valdytoju turi būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2018 m. rugpjūčio 24 d. su AB „Eurovia Lietuva“ sudarė Sutartį Nr. A62-130/18(3.10.21-TD2) (toliau – Sutartis), todėl atsakovė  Šiaurinės Vilniaus miesto dalies gatvių, įskaitant ir (duomenys neskelbtini), valdymą perdavė AB „Eurovia Lietuva“. Teigė, jog ginčo kelyje vyko susisiekimo komunikacijų rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto darbai, todėl ieškovui tenka pareiga įrodyti, jog ginčo kelyje buvo kelio trūkumas, t. y. kelyje buvo duobė ir dėl kelyje esančios duobės nukentėjo apdraustas turtas. Pabrėžė, kad nurodyta Sutartimi bendrovei ne tik buvo pavesta atlikti Vilniaus miesto Šiaurinės dalies susisiekimo komunikacijų rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto darbus, bet Sutarties 16.7 punktu sulygta, jog bendrovė savo sąskaita privalo atlyginti nuostolius užsakovui ir tretiesiems asmenims, kurie atsirado dėl sutarties netinkamo vykdymo arba nevykdymo. Pasak atsakovės, AB „Eurovia Lietuva“ tapo daikto valdytoju CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme. Pažymėjo, jog rangovas AB „Eurovia Lietuva“ prisiėmė pareigą atlikti susisiekimo komunikacijų rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto darbus, o Sutarties 16.7 nuostata patvirtina, jog bendrovė savo sąskaita turi atlyginti tretiesiems asmenis kilusią žalą. Pabrėžė, kad įspėjamųjų ženklų įrengimas yra išimtinai AB „Eurovia Lietuva“ prerogatyva, todėl perkelti atsakovei visą atsakomybės naštą būtų neproporcinga; pareiga įspėti eismo dalyvius apie einamus remonto bei rekonstrukcijos darbus atsirado būtent rangovui. Tokiu būdu nėra pagrindo teigti, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (ar neveikimo) galėjo kilti žala. Pasak atsakovės, AB „Eurovia Lietuva“ ginčo įvykio metu atliko Šiaurinės Vilniaus dalies susisiekimo komunikacijų rekonstrukcijos ir remonto darbus, ji veikė kaip šios gatvės valdytoja. Sudaryta Sutartis įrodo, kad buvo tinkamai rūpintasi miesto gatvėmis ir vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, perduota jas valdyti šios srities profesionalams. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, jog atsakovės neteisėti veiksmai ar neveikimas lėmė žalos atsiradimą, taip pat ieškovas neįrodė ir prašomos priteisti žalos, ir priežastinio ryšio. Pasak atsakovės, automobilio vairuotojos veiksmai pasireiškė rizikos prisiėmimu vairuojant automobilį, kuris laikytinas padidinto pavojaus šaltiniu (CK 6.270 straipsnis); taigi vairuotojui, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui, yra keliami padidinti atsargumo ir atidumo standartai. Nagrinėjamoje byloje nėra aišku, kokiu greičiu įvykio metu važiavo automobilis ir, ar buvo laikomasi teisės aktuose nurodytų reikalavimų; juolab, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis nepažeidė KET. Byloje nėra duomenų, kad transporto priemonės vairuotojas, veikdamas rūpestingai ir apdairiai, kiek yra būtina atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, negalėjo pastebėti ir sustoti ar kitaip išvengti kliūties; atsakovės manymu, vairuotojas, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, taip pat privalo prisiimti atsakomybę dėl kilusios žalos. Pabrėžė, kad atsakovė yra atsakinga ne už gatvės priežiūrą ir taisymą, bet už šios paslaugos organizavimą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, turėtų būti įvertintas ir automobilio vairuotojo, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojo, neatsargumas.

Tretysis asmuo AB „Eurovia Lietuva“ su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 24 d. atsakovė su AB „Eurovia Lietuva“ sudarė Sutartį Nr. A62-130/18(3.10.21-TD2) (toliau – Sutartis), kurios pagrindu Vilniaus miesto savivaldybė Šiaurinės Vilniaus miesto dalies gatvių, įskaitant ir (duomenys neskelbtini) valdymą perdavė AB „Eurovia Lietuva“. Pažymėjo, kad vien Sutarties 16.7 punktas, kuriuo bendrovė savo sąskaita privalo atlyginti nuostolius užsakovui ir tretiesiems asmenims, kurie atsirado dėl sutarties netinkamo vykdymo arba nevykdo, savaime neįrodo, kad AB „Eurovia Lietuva“ yra Šiaurinės Vilniaus miesto dalies gatvių, įskaitant ir (duomenys neskelbtini) valdytoja, kuriai yra suteikta teisė savarankiškai ir savo nuožiūra valdyti minėtas gatves. Nors atsakovė teigė, kad jai sudarius Sutartį su AB „Eurovia Lietuva“, būtent bendrovė tapo daikto valdytoju CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme, pažymėjo, jog vadovaujantis Sutarties 1 punktu, AB „Eurovia Lietuva“ įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto dalies susisiekimo komunikacijų rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto darbus, o užsakovas įsipareigojo sudaryti rangovui būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti už faktiškai atliktus darbus pagal rangovo pasiūlytus įkainius. Be to, pagal Techninės specifikacijos, kuri yra neatsiejama Sutarties dalis, 3 punktą, rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto darbus rangovas atlieka pagal perkančiosios organizacijos raštiškus užsakymus. Konkreti remonto darbų rūšis, darbų apimtis ir vieta derinama su perkančiąja organizacija. Už savavališkai atliktus darbus ir/arba su perkančiąja organizacija nesuderintus darbus rangovui nemokama (Techninės specifikacijos 4 punktas). Taigi, rangovas atlieka ne savo nuožiūra ir iniciatyva darbus, kaip teigia atsakovė, o pagal Vilniaus miesto savivaldybės užsakymą, būtent pastarajai sprendžiant dėl darbų rūšies, apimties ir darbų atlikimo vietos. Aplinkybė, kad rangovas veikė pagal užsakovo Vilniaus miesto savivaldybės nurodymus, tik patvirtina, kad ginčo gatvės valdymas rangovui neperėjo ir jis netapo (duomenys neskelbtini) gatvės valdytoju. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė organizavo viešo pirkimo konkursą Vilniaus miesto komunikacijų rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto darbams įsigyti, o ne turto valdymo perdavimui. Be to, Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte kaip savarankiška savivaldybės funkcija reglamentuojama vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte nurodyta, kad savivaldybės administracijos direktorius rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu. Kelių įstatymo 15 straipsnyje nustatyta, kad kelių priežiūros tvarką nustato Vyriausybė. Tokia tvarka nustatyta Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155, juo patvirtintas Kelių priežiūros tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), kurio 6 punkte nurodyta, kad savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Pažymėjo, jog nors savivaldybė turi teisę pavesti tretiesiems asmenims atlikti konkrečių statinių priežiūros darbus ar perduoti šių statinių valdymą, tačiau tai neeliminuoja savivaldybei įstatymu nustatytos pareigos užtikrinti tinkamą gatvių priežiūrą, taisymą ir saugaus eismo organizavimą. Savivaldybė privalo kontroliuoti, kaip trečiasis asmuo vykdo sutartį, o nustačius, kad ją vykdo netinkamai, – perduoti funkcijų atlikimą kitam asmeniui. Taip pat teigė, jog trečiajam asmeniui nebuvo perduotas kelio valdymas CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme, o tarp šalių buvo sudaryta sutartis dėl darbų atlikimo ir atsakomybės už netinkamą darbų atlikimą, t. y. iš Sutarties tarp ieškovo ir trečiojo asmens susiklostė sutartiniai rangos teisiniai santykiai (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Trečiasis asmuo pagal sutartį neįgijo teisės savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo keliui. Pažymėjo, jog trečiojo asmens atsakomybė už kelio trūkumus gali atsirasti tik tada, jei būtų įrodyta, kad trečiasis asmuo netinkamai vykdė rangos darbų sutartį ir dėl to kelias buvo netinkamos būklė; CK 6.266 straipsnio pagrindu turėtų atsakyti Vilniaus miesto savivaldybė. Vadovaujantis Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 127 punktu, vairuotas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. KET 128 punkte įtvirtinta, jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Be to, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio 5 dalis reglamentuoja, kad eismo dalyviai privalo laikyti visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat, siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažini, privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Tikėtina, kad patirta žala atsirado dėl galimai vairuotojo neatsargių veiksmų, kuris nevažiavo saugiu greičiu bei nepamatė ir neapvažiavo kelyje atsiradusios kliūties. Pažymėjo, kad savo pareigą žymėti pavojingus kelio ruožus bei šalinti kelio trūkumus trečiasis asmuo vykdė, tai patvirtina ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pažyma, kurioje užfiksuota, kad eismo įvykio vietoje buvo kelio ženklas, kuris įspėjo apie remontuojamame kelyje esančias duobes. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad ginčo teisiniai santykiai atsirado dėl AB „Eurovia Lietuva“ veiksmų ar neveikimo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnio pagrindu, jeigu ieškinio suma neviršija dviejų tūkstančių eurų sumos, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą, taip pat trumpai išdėstyti motyvus. EŽTT savo nuoseklioje praktikoje, aiškindamas asmens teisės į teisingą teismą principo įgyvendinimą, pažymėjo, jog pareiga nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nėra absoliuti; galimas teisminis nagrinėjimas, kuris nereikalauja žodinio bylos nagrinėjimo: pavyzdžiui tuomet, kai nekyla klausimų dėl patikimumo ar ginčijamų faktų, dėl kurių būtina būti išklausytam, taip pat kai teismas gali teisingai ir pagrįstai išspręsti bylą šalių pateiktų įrodymų ir paaiškinimų pagrindu (Jussila v. Finland, no. 73053/01, 23 November 2006, § 41). Taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismas pabrėžė, jog kiekvienu atveju būtina nustatyti, ar aplinkybės buvo tokio pobūdžio, kurios galėjo atleisti teismą nuo žodinio teismo posėdžio; tai galėtų būti situacijos, kai keliami teisniai klausimai nėra ypatingai sudėtingi (Saccoccia v. Austria, no. 69917/01, 4 May 2009, § 73, § 75-76). Taigi, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobūdį ir EŽTT praktiką, teismas mano, jog protinga, efektyvu ir ekonomiška bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Juolab, kad šalys savo pozicijas yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose, adversarinio proceso ir šalių lygiateisiškumo principai įgyvendinti tinkamai.  

Ieškinys tenkintinas visiškai.    

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2019-11-07, (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įvyko įvykis, kurio metu automobilis „Audi Q7 Quattro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vykdomų kelio darbų, užvažiavo ant blogos kelio/nuskųsto asfalto borto ir apgadino priekinį dešinės pusės ratą (teismas nenurodo bylos lapų, kadangi Liteko sistemoje nepavyko suformuoti bylos, todėl visus įrodymus aiškiai įvardija ir detalizuoja teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje). 2019-11-11 Vilniaus apskrities VPK pažyma ir 2019-11-07 vairuotojų paaiškinimai liudija, jog 2019-11-07, (duomenys neskelbtini) gatvėje dėl vykdomų kelio darbų buvo apgadintas ne tik automobilis „Audi Q7 Quattro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bet ir dar trys automobiliai: BMW 323, valst Nr. (duomenys neskelbtini) Volvo S40, valst Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis valst Nr. (duomenys neskelbtini) Taip pat nustatyta, jog vairuotojai savo veiksmais eismo taisyklių nepažeidė, tai patvirtina 2019-11-11 Vilniaus apskrities VPK pažyma.

Taip pat byloje nustatyta, jog automobilio „Audi Q7 Quattro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) I. B. 2019-11-08 kreipėsi į ieškovą dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Automobilio apgadinimus patvirtina fotonuotraukos, vairuotojo paaiškinimai, 2019-11-07 eismo įvykio fiksavimo protokolas, VAVPK pažyma eismo įvykio, 2019-11-08 transporto priemonės techninės apžiūros aktas ir 2019-11-12 remonto sąmata. Iš 2019-11-25 pranešimo apie žalos atlyginimą matyti, jog nuostolio suma – 1418,88 Eur, tačiau buvo taikyta 145 Eur išskaita ir išskaičiuotas 246,25 Eur PVM, todėl mokėtina suma draudėjui sumažinta ir išmokėta 1027,63 Eur suma. 2019-12-10 ieškovas kreipėsi į atsakovę, prašydamas atlyginti 1027,63 Eur žalą, tačiau atsakovė iki šiol žalos neatlygino.  

Taip pat byloje nustatyta, jog 2018 m. rugpjūčio 24 d. atsakovė (užsakovė) sudarė su trečiuoju asmeniu  AB „Eurovia Lietuva“ (rangovu) Pirkimo sutartį Nr. A62-130/18(3.10.21-TD2) (toliau – Sutartis), kurios pagrindu atsakovė Šiaurinės Vilniaus miesto dalies gatvių, įskaitant ir (duomenys neskelbtini), valdymą perdavė AB „Eurovia Lietuva“. Sutarties 1 punktu rangovas įsipareigojo atlikti Vilniaus m. Šiaurinės dalies susisiekimo komunikacijų rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti už faktiškai atliktus darbus. Sutarties 16.7 punktu šalys sulygo, jog rangovas savo sąskaita privalo atlyginti nuostolius užsakovui ir tretiesiems asmenims, kurie atsirado dėl sutarties netinkamo vykdymo arba nevykdymo. Techninių specifikacijų, kurios yra neatsiejama Sutarties dalis, 3 ir 4  punktuose nurodyta, jog rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto darbus rangovas atlieka pagal perkančiosios organizacijos raštiškus užsakymus; konkreti remonto darbų rūšis, darbų apimtis ir vieta derinama su perkančiąja organizacija. Už savavališkai atliktus darbus ir/arba su perkančiąja organizacija nesuderintus darbus Rangovui nemokama.

Ieškovas ieškinį grindė aplinkybe, jog (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurioje įvyko draudžiamasis įvykis, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, todėl jai, kaip savininkei, tenka pareiga prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą jai nuosavybės teise priklausančiose gatvėse. Kadangi atsakovė, kaip kelio savininkė, tinkamai neorganizavo kelių priežiūros, remonto darbų, nesirūpino, kad keliai būtų tinkamos būklės, nekeltų pavojaus asmenų turtui ir eismo saugumui, jai kyla pareiga pagal CK 6.266 str. atlyginti žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų.

Sprendžiant, ar atsakovei kyla atsakomybė pagal CK 6.266 str., svarbu išanalizuoti ir įvertinti 2018-08-24 Pirkimo sutarties ir Techninių specifikacijų turinį santykyje su byloje konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis ir suformuota nuoseklia kasacinio teismo praktika.

Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas).

Byloje konstatuota, jog atsakovė yra (duomenys neskelbtini) gatvės, Vilniuje, savininkė, tačiau jos teigimu, atsakovė neturi pareigos atlyginti žalos, kadangi minėtos gatvės valdymo teises yra perleidusi trečiajam asmeniui. Pasak atsakovės, 2018 m. rugpjūčio 24 d. sutartimi Šiaurinės Vilniaus miesto dalies gatvių, įskaitant ir (duomenys neskelbtini), valdymas buvo perduotas AB „Eurovia Lietuva“; ginčo kelyje vyko susisiekimo komunikacijų rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto darbai ir pagal Sutarties 16.7 p. rangovui kyla atsakomybė už nuostolius užsakovui (atsakovei) ir tretiesiems asmenims, kurie atsirado dėl sutarties netinkamo vykdymo arba nevykdymo. Pasak atsakovės, AB „Eurovia Lietuva“ yra daikto valdytoja CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme.

Pažymėtina, jog pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį atsakomybės subjektu gali būti ne tik asmuo, valdantis daiktą nuosavybės teise, bet ir kitais teisėtais pagrindais – jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui. Nekilnojamojo turto savininkas laikomas savarankiškai įgyvendinančiu valdymo teisę, nebent jis įrodo, kad ją savarankiškai įgyvendina kitas asmuo. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Ši prezumpcija gali būti paneigta. Tai reiškia, kad, esant registracijos duomenims viešame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, jog atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „If P&C Insurance“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-222/2011).

Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad teismas, konstatuodamas statinio valdymą, turi tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB „Industrijos garantas“ v. Vilniaus miesto savivaldybė“, bylos Nr. 3K-3-186-701/2015). Pažymėtina, jog sutartis remiantis CK 1.193 str. 1 d. turi būti aiškinama sistemiškai, atsižvelgiant į sutarties esmę ir tikslą.

Nagrinėjamu atveju atsakovė remiasi 2018 m. rugpjūčio 24 d. Sutartimi, teigdama, jog (duomenys neskelbtini) g. valdymas buvo perduotas AB „Eurovia Lietuva“ (rangovui). Sprendžiant dėl šių teiginių pagrįstumo, svarbu pažymėti, jog Sutarties 1 punktu rangovas įsipareigojo atlikti Vilniaus m. Šiaurinės dalies susisiekimo komunikacijų rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto darbus, o užsakovė (atsakovė) – sudaryti rangovui būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti už faktiškai atliktus darbus. Techninių specifikacijų, kurios yra neatsiejama Sutarties dalis, 3 ir 4 punktuose nurodyta, jog rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto darbus rangovas atlieka pagal perkančiosios organizacijos raštiškus užsakymus; konkreti remonto darbų rūšis, darbų apimtis ir vieta derinama su perkančiąja organizacija. Už savavališkai atliktus darbus ir/arba su perkančiąja organizacija nesuderintus darbus rangovui nemokama. Nors Techninių specifikacijų 6 punktu rangovas įsipareigojo atsakyti už eismo saugumą darbų vykdymo zonoje, t. y.: naudoti kelio darbams skirtus įspėjamuosius, draudžiamuosius ir nukreipiamuosius kelio ženklus, svarbu pabrėžti, jog atsakovė Sutarties 17.5 punktu įsipareigojo kontroliuoti Sutarties vykdymą (vykdyti kontrolę ir priežiūrą) darbų vykdymo zonoje, o aptikus Sutarties vykdymo trūkumus, pažeidimus – duoti rangovui būtinus nurodymus jiems pašalinti; Sutarties 17.7 punktu buvo paskirtas atsakingas už Sutarties vykdymą asmuo.

Taigi, iš Sutarties turinio akivaizdu, jog AB „Eurovia Lietuva“ įvardinta kaip rangovė, kuri įsipareigojo pagal užsakovės (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos) nurodymus atlikti Vilniaus m. Šiaurinės dalies susisiekimo komunikacijų rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto darbus, o užsakovė įsipareigojo sudaryti rangovui būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti už faktiškai atliktus darbus; pagal Techninių specifikacijų 3 ir 4 punktus, rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto darbus rangovas atlieka pagal perkančiosios organizacijos raštiškus užsakymus; konkreti remonto darbų rūšis, darbų apimtis ir vieta derinama su perkančiąja organizacija. Tuo tarpu nuostatų, kurios patvirtintų, kad nurodytos gatvės perduodamos AB „Eurovia Lietuva“ savarankiškai valdyti, Sutartyje nėra; priešingai – nurodytos Sutarties ir Techninių specifikacijų punktuose kalbama tik apie techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimą, t. y. rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto darbus, kuriuos rangovas atlieka ne savo nuožiūra ir iniciatyva, o pagal savivaldybės užsakymą, būtent jai sprendžiant dėl darbų rūšies, apimties ir vietos, t. y. rangovas veikia tik pagal užsakovės nurodymus (LAT 2016-04-15, civ. byloje Nr. e3K-7-105-687/2016). Nurodytos sutartinės nuostatos patvirtina, jog rangovas veikė pagal užsakovo nurodymus ir tai suponuoja išvadą, kad ginčo gatvės valdymas rangovui neperėjo ir jis netapo (duomenys neskelbtini) gatvės valdytoju.

Nors atsakovė teigė, jog ji nevykdo jos teritorijoje esančių kelių ir gatvių priežiūros ar remonto, o tik atlieka užsakovės pareigas ir paveda šiuos darbus atlikti tam tikriems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie specializuojasi tose srityse, - teismas tokio pobūdžio teiginius vertina kaip siekį išvengti atsakomybės. Pažymėtina, jog atsakovė Sutarties 17.5 punktu įsipareigojo kontroliuoti Sutarties vykdymą (vykdyti kontrolę ir priežiūrą) darbų vykdymo zonoje, o aptikus Sutarties vykdymo trūkumus, pažeidimus – duoti rangovui būtinus nurodymus jiems pašalinti; Sutarties 17.7 punktu buvo paskirtas atsakingas už Sutarties vykdymą asmuo. Taigi, atsakovės teiginiai akivaizdžiai prieštarauja jos pačios Sutartimi prisiimtoms pareigoms. Įvertintina ir tai, jog atsakovė siaurinamai aiškina savo prisiimtų įsipareigojimų turinį, išimtinai sau naudinga linkme, apsiribodama tik darbų organizavimu ir eliminuodama Sutarties vykdymo kontrolę, kuri yra neatskiriama sutartinių santykių dalis.     

 Išdėstytų aplinkybių kontekste teismas sprendžia, jog Sutarties nuostatos patvirtina, kad statinio valdymas rangovui neperėjo, todėl AB „Eurovia Lietuva“ nėra (duomenys neskelbtini) gatvės valdytoja ir dėl šios gatvės konstrukcinių trūkumų kilusios žalos CK 6.266 straipsnio pagrindu atsako jos savininkė savivaldybė.

Pabrėžtina, jog kasacinis teismas tokio pobūdžio bylose yra suformavęs teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią taikant CK 6.266 straipsnio 2 dalį, asmuo, viešame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, ir tuo atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina.

Išdėstytų aplinkybių kontekste, teismas sprendžia, jog Sutarties ir Techninių specifikacijų sąlygų sisteminis aiškinimas, - nesudaro pagrindo teigti, kad trečiajam asmeniui buvo suteikta teisė savarankiškai įgyvendinti ginčo gatvės valdymo teises. Pažymėtina, jog pagal Sutartį, rangovas gali veikti tik pagal užsakovės nurodymus, bet ne savarankiškai spręsti dėl darbų atlikimo. Juolab, kad Sutarties 16.7 punktu šalys sulygo, jog rangovas savo sąskaita privalo atlyginti nuostolius užsakovui ir tretiesiems asmenims, kurie atsirado dėl sutarties netinkamo vykdymo arba nevykdymo; Sutarties 31 p. šalys sulygo, jog rangovas atlygina užsakovui dėl rangovo kaltės atsiradusius nuostolius dėl netinkamo įsipareigojimų vykdymo pagal Sutartį. Iš sisteminio sutarties ir techninių specifikacijų, kurios yra neatskiriama Sutarties dalis, nuostatų aiškinimo seka išvada, kad minėta Sutartimi trečiajam asmeniui buvo perduota ne savarankiška gatvių valdymo teisė, o tik rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto darbų atlikimas, t. y. gatvių asfaltbetonio dangos rekonstrukcija ir kapitalinis remontas, betoninių trinkelių dangos remontas ir pan., kuriuos trečiasis asmuo atlieka pagal užsakovo nurodymus ir pastarajam prižiūrint. Vertinant tikruosius šalių ketinimus (CK 6.193 str. 1 d.), spręstina, kad šalis sieja statybos rangos santykiai (2020-04-16 Vilniaus apygardos teismo sprendimas civ. byloje Nr. 2A-633-619/2020).

Išdėstytų aplinkybių kontekste teismas sprendžia, jog atsakovė nėra perdavusi (duomenys neskelbtini) gatvės, Vilniuje, valdymo teises trečiajam asmeniui. CK 6.266 straipsnyje yra įtvirtintas objektyviosios civilinės atsakomybės (be kaltės) institutas, reiškiantis, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, savininkas ar jo valdytojas atsako be kaltės visais atvejais, nebent įrodytų žalos atsiradimą dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005, 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009 ir kt.). Nurodytame straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos trys deliktinės atsakomybės sąlygos: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris turėjo trūkumų, nulėmusių žalos atsiradimą, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys. Reiškiant reikalavimą šiuo teisiniu pagrindu, kaltė yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų, o veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto savininko ar jo valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016).

Pažymėtina, jog gatvių priežiūra, taisymas ir saugaus eismo organizavimas yra savarankiškoji savivaldybės funkcija (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas); nagrinėjamu atveju konstatuota, kad įvykio metu atsakovė buvo (duomenys neskelbtini) gatvės valdytoja. Byloje esantys rašytiniai įrodymai - Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019-11-11 pažyma ir 2019-11-07 vairuotojų paaiškinimai apie tai, jog 2019-11-07, (duomenys neskelbtini) gatvėje dėl vykdomų kelio darbų buvo apgadintas ne tik automobilis „Audi Q7 Quattro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bet ir dar trys automobiliai: BMW 323, valst Nr. (duomenys neskelbtini) Volvo S40, valst Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis valst Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat 2019-11-07 eismo įvykio fiksavimo protokolas, 2019-11-08 transporto priemonės techninės apžiūros aktas ir 2019-11-12 remonto sąmata, - patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) gatvė, Vilniuje, turėjo trūkumų, kurie nulėmė prašomos priteisti žalos atsiradimą. Nustatyta, jog nurodytoje gatvėje vyko remonto darbai ir vairuotojų paaiškinimai liudija, jog įspėjamieji ženklai nebuvo matomi: A. D. 2019-11-07 paaiškinime dėl eismo įvykio nurodyta, jog įspėjamojo ženklo nebuvo arba jis buvo paslėptas, G. S. paaiškinime nurodyta, jog jokių kelio ženklų nebuvo, rodančių, jog vyko kelio darbai, K. P. – Ž. paaiškinime nurodyta, jog kelio ženklai, įspėjantys apie remontą, buvo užstatyti prie gatvės priparkuotų automobilių; tuo tarpu automobilio „Audi Q7 Quattro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas I. B. paaiškinime nenurodė, jog buvo įspėjamieji ženklai.

Byloje konstatuotos aplinkybės patvirtina, jog 2019-11-07 automobilis „Audi Q7 Quattro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) gatvėje vykdomų kelio darbų buvo apgadintas, tai patvirtina fotonuotraukos, 2019-11-08 transporto priemonės techninės apžiūros aktas ir 2019-11-12 remonto sąmata. Atsižvelgiant į sugadinimų pobūdį (dešinės pusės padanga ir ratlankis), teismas sprendžia, jog jie buvo nulemti 2019-11-07 įvykusio įvykio; duomenų, paneigiančių nurodytas aplinkybes, atsakovė nepateikė (CPK 178 str.). Taip pat byloje esanti remonto sąmata patvirtina patirtos žalos faktą ir dydį; iš remonto sąmatos matyti, jog automobilio remonto kaina nustatyta 2019-11-12, praėjus penkioms dienoms po eismo įvykio. Byloje, nėra duomenų, kurie leistų manyti, jog tas pats automobilis per tokį laiką galėjo nukentėti kitame eismo įvykyje. 

Svarbu pažymėti, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo nutraukta, kadangi vairuotojo veiksmuose nebuvo nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Atkreiptinas atsakovės dėmesys į tai, jog ta aplinkybė, kad ieškovė ieškinyje nurodė, jog apgadinta transporto priemonė įvažiavo į duobę, o vairuotojas savo paaiškinimuose nurodė, kad kelio dalyje, kurioje apgadino automobilį, buvo nuskustas asfalto kelio bortas, - savaime nepaneigia automobilio apgadinimo fakto. Svarbu tai, kad apgadinimai buvo sąlygoti kelio dangos defektų dėl vykdomų remonto darbų. Svarbu pažymėti, jog byloje nustatyta, kad žala atsirado dėl kelyje buvusių defektų, kurie priskirtini prie statybinių konstrukcijų trūkumų, t. y. statinio trūkumų, todėl atsakomybė už netinkamą statinio būklę jo savininkui (valdytojui) taikytina pagal CK 6.266 straipsnį, be kaltės. 

Nors atsakovė ir tretysis asmuo teigė, jog žala kilo dėl paties vairuotojo neatsargių veiksmų, tačiau įrodymų, pagrindžiančių tokio pobūdžio teiginius nepateikė; byloje nėra duomenų, kad nukentėjęs asmuo būtų pažeidęs kelių eismo taisykles. Priešingai, byloje esantys duomenys - 2019-11-11 Vilniaus apskrities VPK pažyma, patvirtina, kad vairuotojas savo veiksmais eismo taisyklių nepažeidė; vairuotojų paaiškinimai liudija, jog remontuojamas kelio ruožas nebuvo tinkamai pažymėtas įspėjamaisiais ženklais, todėl spręstina, kad vairuotojas objektyviai negalėjo numatyti, kad kelyje bus netvarkinga asfalto danga. Dėl šių aplinkybių tokio pobūdžio kliūtį teismas vertina kaip netikėtą.

CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje suteikta teisė draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalos atsiradimą asmens, jeigu ko kito nenustatyta draudimo sutartyje. Byloje nustatyta, kad ieškovui, išmokėjusiam draudimo išmoką draudėjui (tai patvirtina 2019-11-26 Swedbank mokėjimo nurodymas Nr. 17319759), kurio automobiliui, važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve buvo padaryta žala, atsirado reikalavimo teisė į asmenį, atsakingą už žalos padarymą. Ieškovė įrodė žalos dydį, jį apskaičiavo tinkamai, todėl 1027,63 Eur žala priteistina iš atsakovės. Atsakovė duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti ieškovės nurodytu žalos dydžiu nepateikė (CPK 178 str.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog ieškovas įrodė visas būtinas sąlygas atsakovės civilinei atsakomybei kilti, todėl ieškinys tenkintinas visiškai.

Kadangi atsakovė pažeidė piniginės prievolės įvykdymo terminą, remiantis CK 6.261 straipsniu, iš atsakovės priteistinos 46,31 Eur palūkanos.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines procesines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į šias nuostatas, teismas priteisia iš atsakovės 5 proc. palūkanas nuo 1073,94 Eur  priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2021-02-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Patenkinus ieškovo ieškinį, teismas priteisia iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 24 Eur žyminį mokestį ir 455,58 Eur atstovavimo išlaidų, iš viso – 479,58 Eur. Teismo vertinimu, tai yra protingos ir pagrįstos išlaidos, todėl priteistinos.  

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršijo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93 str., 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas: 188710061, ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas: 110051834, naudai 1027,63 Eur žalos atlyginimo, 46,31 Eur palūkanų, iš viso - 1073,94 Eur (vieną tūkstantį septyniasdešimt tris Eur ir 94 euro centus), 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1073,945 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021-02-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 479,58 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt devynis Eur ir 58 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. apylinkės teismą.

Teisėja                                Lijana Visokavičienė