Teismingumo byla Nr. T-3/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02107-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija 94.5 (S)

NUTARTIS

2016 m. sausio 15 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Kauno apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo AB „Lifosa“ skundą atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyriui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotajam asmeniui L. Ž. dėl sprendimų panaikinimo, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė:

pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. 1T-40-(8.5) ir NŽT Kėdainių skyriaus 2015 m. liepos 14 d. sprendimą „Dėl žemės plano“ Nr. 9SD-1605-(14.9.104).

Kauno apygardos administracinis teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Kauno apygardos administracinis teismas nurodo, kad pareiškėjas yra 184,0429 ha valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nuomininkas. Šiame sklype yra pareiškėjui ir trečiajam suinteresuotajam asmeniui L. Ž. priklausantys pastatai. Skundžiamu NŽT Kėdainių skyriaus 2015 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. 9SD-1605-(14.9.104) nuspręsta derinti L. Ž. pateiktą ginčo 184,0429 ha valstybinės žemės sklypo planą su išskirtomis dalimis L. Ž., pareiškėjui ir bendro naudojimo plotu, bei parduoti L. Ž. minėto žemės sklypo 2940 kv. m dalį statinių eksploatavimui ir 99 kv. m bendro naudojimo ploto dalį. Šis sprendimas paliktas galioti NŽT 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. 1T-40-(8.5), išnagrinėjus pareiškėjo skundą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka.

Taigi pareiškėjas, kaip valstybinės žemės sklypo nuomininkas, nesutinka su atsakovo valstybinės žemės pardavimo procese priimtu sprendimu derinti trečiojo suinteresuotojo asmens pateiktą šio sklypo planą, taip pat nesutinka su minėtame sklypo plane nustatytomis trečiajam suinteresuotajam asmeniui parduodamų žemės sklypo dalių ribomis bei šių sklypo dalių pardavimu L. Ž.. Šį nesutikimą pareiškėjas grindžia aplinkybe, jog dalis L. Ž. parduodamo 2940 kv. m žemės sklypo statinių eksploatacijai ir dalis suformuoto 99 kv. m bendro naudojimo sklypo yra užstatyta AB „Lifosa“ nuosavybės teise priklausančiais statiniais, todėl pardavus L. Ž. šias sklypo dalis, būtų pažeistos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai, nes jis negalėtų tinkamai naudotis ir prižiūrėti jam nuosavybės teise priklausančių pastatų. Be to, pareiškėjas mano, kad atsakovas, sutikdamas derinti L.Ž. pateiktą sklypo planą ir parduodamas jai minėtas sklypo dalis, be teisinio pagrindo siekia atimti iš pareiškėjo teisę nuomoti žemės sklypo dalį, užstatytą pareiškėjo teisėtai pastatytais ir kasdienėje veikoje naudojamais statiniais. Teismo vertinimu, atsižvelgus į šias aplinkybes, spręstina, kad ginčas iš esmės susijęs su civiliniais žemės nuomos, nuosavybės bei valstybinės žemės pardavimo teisiniais santykiais.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Specialioji teisėjų kolegija yra ne kartą nurodžiusi, jog valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Taigi viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, nėra viešasis administravimas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartį Nr. T-51, priimą byloje S. L. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos; 2013 m. liepos 9 d. nutartį Nr. T-74, priimtą byloje A. K. v. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyrius; 2013 m. liepos 10 d. nutartį Nr. T-84, priimtą byloje A. Ž.- M. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų žemėtvarkos skyrius; 2014 m. balandžio 29 d. nutartį Nr. T-60-2014, priimtą byloje Z. K. U. v. A. S. ir kt.; 2014 m. liepos 21 d. nutartį Nr. T-93-2014, priimtą byloje O. G. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos; 2015 m. liepos 27 d. nutartį Nr. T-83/2015, priimtą byloje B. V. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo panaikinti NŽT 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. 1T-40-(8.5) ir NŽT Kėdainių skyriaus 2015 m. liepos 14 d. sprendimą „Dėl žemės plano“ Nr. 9SD-1605-(14.9.104), kuriuo pareiškėjo prašymas nederinti trečiojo suinteresuoto asmens pateikto ginčo valstybės žemės sklypo plano, kuriame išskirtos trečiojo suinteresuoto asmens ir pareiškėjo sklypo dalys bei bendro naudojimo plotai, netenkintas. Ginčydamas šiuos sprendimus, pareiškėjas iš esmės nesutinka su atsakovo sprendimu parduoti minėtame žemės sklypo plane nustatyto dydžio pareiškėjo nuomojamo valstybės žemės sklypo dalį trečiajam suinteresuotam asmeniui. Taigi ginčas yra susijęs su ikisutartiniais valstybinės žemės pirkimo-pardavimo santykiais ir yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis).

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

n u t a r i a :

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal pareiškėjo AB „Lifosa“ skundą atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyriui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotajam asmeniui L. Ž. dėl sprendimų panaikinimo, perduoti Kėdainių rajono apylinkės teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti skundo priėmimo klausimą.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.