Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-884-611-2009].doc
Bylos nr.: 2A-884-611/2009
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-884-611/2009

Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1.; 121.15.; 121.18.; 121.21.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2009 m. spalio 12 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,

kolegijos teisėjų Neringos Švedienės ir Virginijos Volskienės, 

sekretoriaujant Violetai Kamašinienei,

dalyvaujant ieškovei R. T., atsakovui A.T., jo atstovui adv. Arnui Paliukėnui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. T. ieškinį atsakovui A. T. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,             

 

n u s t a t ė :

 

ieškovė R. T. kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo A. T. nepilnamečio sūnaus E. T. išlaikymui priteisti 650 Lt, dukros G. T. išlaikymui po 700 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kol vaikai sulauks pilnametystės. Nurodė, kad 2005-12-19 teismo sprendimu buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka. Atsakovas įsipareigojo sūnaus E. T. ir dukros G. T. išlaikymui mokėti po 300 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į ieškovės darbo užmokestį, ženkliai padidėjusią infliaciją, atsakovo teikiamo išlaikymo dydžio suma sudaro tik nedidelę išlaikymui reikalingos sumos dalį. Be to, dukra yra silpnos sveikatos, jai reikalingos papildomos išlaidos.

Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu sutiko iš dalies. Pažymėjo, kad sutinka mokėti išlaikymą vaikams ne didesnį nei 350 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui. Didesnio išlaikymo mokėti  negali dėl savo turtinės padėties. Nurodė, kad susitikimų su vaikais metu atsakovas papildomai skiria apie 400 Lt per mėnesį abiems vaikams. Pabrėžė, kad ieškovės turtinė padėtis po santuokos nutraukimo ženkliai pagerėjo, o jo turtinė padėtis nuo 2005 metų nepasikeitė. Taip pat ieškovė nuslėpė papildomai gaunamas pajamas, t.y. nuompinigius už dviejų žemės sklypų, esančių Girbutkių k., Pakruojo raj. nuomą.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš  atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2008-11-10 iki vaikų pilnametystės. Teismas nustatė, kad ieškovės vidutinis darbo užmokestis yra 1734,55 Lt per mėnesį, o atsakovo darbo užmokestis yra apie 1295 Lt per mėnesį. Išanalizavęs byloje esančius duomenis apie šalių turtinę padėtį, teismas padarė išvadą, jog nei ieškovės, nei atsakovo turtinė padėtis nuo 2005 metų gruodžio mėnesio esmingai nekito, gaunamos pajamos iš esmės nesumažėjo ir nepadidėjo, neatsirado išlaikymo prievolės kitiems asmenims, nebuvo pateikta duomenų apie ženklų sveikatos pablogėjimą. Tačiau padarė išvadą, jog augant vaikų poreikiai padidėjo. Nurodė, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005-12-19 sprendimu priteistas vaikų išlaikymo dydis negali užtikrinti minimalių vaikų poreikių, yra nepakankamas ir skurdus. Vaikų poreikiai išaugo ne tik maistui, aprangai, pramogoms, bet ir papildomam ugdymui. Tuo labiau, kad nepilnametei dukrai dėl jo sveikatos būklės reikalingos papildomos išlaidos. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, jog didesnė vaikų išlaikymo našta yra nepagrįstai perkelta ant ieškovės pečių.

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą ir sumažinti priteistą išlaikymo dydį iki 400 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui. Nurodė, jog sprendime neteisingai nurodyta, kad ieškovė teismui ieškinį pateikė 2008-10-27, kadangi apeliantas gavo ieškovės ieškinį, kuris datuotas 2008-11-10. Pažymėjo, jog nebuvo tinkamai informuotas apie pirmojo posėdžio nagrinėjimą, bylos sprendimas buvo priimtas, nesuteikiant atsakovui galimybės pateikti atsiliepimo į patikslintą ieškinį. Nurodo, jog 2008-12-02 Vaikų teisių apsaugos skyriaus sudarytame Buities tyrimo akte nepažymėta, jog ieškovė turi pasiėmusi paskolą, tuo tarpu ieškovė į bylą pateikė neva 2006-09-10 sudarytą paskolos sutartį, kuria grindžiamos ieškovės išlaidos. Ieškovės pateikti banko sąskaitos išrašai yra užtušuoti, tai įrodo ieškovės nesąžiningą elgesį – bandymą nuslėpti  gautas išmokas vaikams sudarančias 104 Lt. Ieškovė norėjo nuslėpti gaunamas pajamas už žemės sklypo nuomą, sudarančias 2991 Lt per metus. Teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai vertino ieškovės patiriamas išlaidas – vaikams psichologo pagalbos būtinumą. Teismas neatsižvelgė, jog atsakovas savanoriškai nuo 2008 m. lapkričio mėn. padidino periodines išmokas vaikų išlaikymui iki 350 Lt per mėnesį, tai turi įtakos priteisiamo periodinio išlaikymo dydžiui nuo ieškinio padavimo dienos. Pažymėjo, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas prisideda prie vaikų išlaikymo ne tik periodinėmis išmokomis, bet ir tiesiogiai, tai patvirtino pati ieškovė bylos nagrinėjimo metu. Pabrėžė, jog ieškovė ne visas lėšas skiria vaikų išlaikymui, bet pvz.: brangaus katino, kainuojančio 1000 Lt įsigijimui.

Ieškovė atsiliepimu su atsakovo apeliaciniu skundu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, jog užtušuoti banko sąskaitos išrašai buvo pateikti, siekiant teismą tinkamai informuoti apie mokamus komunalinius mokesčius, paliekant nurodytą informaciją. Duomenys apie nuomojamą žemę buvo pateikti į bylą. Psichologo pagalbą vaikams rekomendavo ne tik gydytojai, bet ir mokytojai. Nurodė, jog atsakovas vaikams per metus yra nupirkęs tik dvi kuprines po 20 Lt. Pažymėjo, jog ieškovė katės nepirko, o ją padovanojo jos draugė. Pažymėjo, jog norėdama suteikti geresnes gyvenimo sąlygas vaikams, pasiėmė iš giminaitės paskolą, pardavė anksčiau turėtą butą ir įsigijo didesnį.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

LR CK 3.192 str. reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagal LR CK 3.198 str. 1 d. teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ir daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, nustato teisiškai reikšmingus faktus atsižvelgdamas į vaikų poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas svarbias faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis minėtose teisės normose išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais LR CK įtvirtintais principais, tarp kurių ir LR CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei LR CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintais prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principais. Pagal LR CK 3.201 str. 1-2 d. jau priteistas išlaikymo dydis gali būti sumažintas (padidintas), jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, o atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas. Taigi, išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t.y. esminiai tėvo (motinos) turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas, arba (bei) aplinkybės, patvirtinančios atsiradusias papildomas vaiko priežiūros išlaidas. Tačiau, keičiant išlaikymo dydį, būtina atsižvelgti į aukščiau nurodytus išlaikymo proporcingumo vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei kitus minėtus reikalavimus, taip pat į tai, ar vaiko tėvas (motina) turi kitų išlaikytinų vaikų (LR CK 3.198 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad spręsdamas ar yra pagrindas nustatytam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes. Bylose dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką sudaro aplinkybės, ar po teismo sprendimo dėl išlaikymo dydžio ir formos nustatymo iš esmės pasikeitė tėvo (motinos) turtinė padėtis ir vaiko (vaikų) poreikiai. Šioje byloje pasikeitė vaikų poreikiai dėl to, kad vaikams paaugus jų poreikiai padidėjo ne tik maistui, bet ir  socialinėms reikmėms. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, atsižvelgė į nurodytas nuostatas.

Priteistas nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydis po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis yra proporcingas vaikų priežiūros išlaidoms – vaikai mokosi mokykloje, reikalingos išlaidos sveikatos priežiūrai, išlaidos maistui, aprangai, komunalinėms paslaugoms, vaikų ugdymui, laisvalaikiui ir poilsiui. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovės nurodytas aplinkybes, tenkino iš dalies ieškinį, priteisdamas atsakovo vaikams tenkantį išlaikymą po 450 Lt kiekvienam kas mėnesį. Pažymima, jog vaikų poreikiai ženkliai išaugo per 4 metus  nuo išlaikymo priteisimo, vaikai pradėjo lankyti mokyklą, padidėjo jų poreikiai maistui, ugdymui, taip pat atsižvelgiant į dabartinę šalies ekonominę situaciją išaugo komunalinės ir kitos paslaugos. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog ieškovei tenka ne tik pareiga teikti išlaikymą vaikams, tačiau ir rūpintis kasdieniniais vaikų poreikiais bei priežiūra. Dėl šių priežasčių pripažintina, kad yra teisinis pagrindas priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikams po 450 Lt kiekvienam mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį, ką pagrįstai pripažino savo sprendime ir pirmosios instancijos teismas. Pažymima, jog atsakovas yra darbingas ir gali susirasti geriau apmokamą darbą. Taip pat turi nekilnojamojo turto, kuriuo disponuodamas gali užsidirbti papildomų pajamų. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad jo turtinė padėtis leidžia teikti vaikams išlaikymą tokio dydžio, kokio priteisė teismas. Nagrinėjamu atveju byloje teismas atsižvelgė į visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, todėl atsakovo skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo keisti ir mažinti nustatytą išlaikymo dydį jo vaikams, nes tokiu būdu būtų pažeistos jų teisės gauti bent minimalų būtinų poreikių patenkinimą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, padarė teisingą išvadą, kad atsakovas gali teikti po 450 litų dydžio išlaikymą mokamą kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis abiems savo nepilnamečiams vaikams.

Ieškovė ieškinį teismui pateikė 2008-10-27 (b.l.2), Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-10-28 nutartimi nustatytus ieškinio trūkumus ieškovė pašalino teismo nustatytu terminu (b.l.12, 15), todėl pagal LR CPK 115 str. 3 d., 138 str. ieškovės ieškinys laikomas paduotu pradinio jo pateikimo dieną, t.y. 2008-10-27. Tai, kad ieškovas negavo pirminio ieškinio, ieškinio padavimo teismui datos nustatymui reikšmės neturi. Dėl nurodytų priežasčių atsakovas neteisingai skaičiuoja ieškinio pateikimo dieną, todėl teisėjų kolegija atmeta atsakovo argumentus šiuo klausimu. 

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovės 2009-03-18 patikslintas ieškinys atsakovui buvo išsiųstas 2009-03-19, tačiau duomenų apie jo įteikimą atsakovui byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas, neįsitikinęs ar atsakovui tinkamai įteiktas patikslintas ieškinys, bylą išnagrinėjo. Todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė LR CPK 117 str. 1 d., 123 str. 1 d., 225 str. reikalavimus, tačiau šie procesiniai pažeidimai yra formalūs, neįtakojantys teismo sprendimo teisingumo ir pagrįstumo, nes atsakovas 2009-03-30 teismo posėdyje, kuriame vyko nagrinėjimas pagal patikslintą ieškinį, dalyvavo, į ieškovės argumentus atsikirtinėjo ir teikė savo argumentus, buvo išklausytas. Be to, šis procesinis pažeidimas pašalinamas apeliacinės instancijos teisme, išnagrinėjus atsakovo apeliacinį skundą ir jame nurodytus argumentus. Todėl minėtas proceso teisės normų pažeidimas nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėto ir pagrįsto sprendimo (LR CPK 329 str. 1 d., 328 str.).

Apeliantas nurodė, jog ieškovė pateikė neegzistuojantį paskolos raštelį, norėdama padidinti patiriamas vaikų išlaikymo išlaidas. Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu (b.l. 36) matyti, jog po santuokos nutraukimo ieškovė 2006-09-29 įsigijo butą, paskolos raštelis sudarytas 2006-09-10 (b.l. 110). Paskolos yra pasirašyta ją sudariusių asmenų, nurodyta paskolos suma, grąžinimo sąlygos, į bylą pateiktas paskolos sutarties originalas, pripažinti ją niekine ex officio nėra pagrindų, atsakovas 2006-09-10 paskolos sutarties neginčija įstatymo nustatyta tvarka. Todėl atsakovo argumentas, kad ieškovė pateikė neegzistuojantį paskolos raštelį, atmestinas.

Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentą, jog ieškovė norėjo nuslėpti gaunamas išmokas vaikams, sudarančias 104 Lt. Buities tyrimo akte (b.l. 89) laukelyje „pašalpos“ yra nurodyta 104 Lt suma, t.y. ieškovė šios gaunamos išmokos nenuslėpė, todėl pripažįsta, jog ieškovė elgėsi sąžiningai nurodydama visas gaunamas išmokas. Atsakovas pažymėjo, jog ieškovė norėjo nuslėpti gaunamas pajamas už žemės sklypo nuomą, sudarančias 2991 Lt per metus. Šis ieškovo teiginys atmetamas, kadangi pati ieškovė parengiamojo teismo posėdžio metu (b.l. 154) nurodė, jog gauna pajamas – 216 Lt už nuomojamą žemę.

Nemotyvuotas apelianto argumentas, jog teismas priimdamas sprendimą nepagrįstai vertino ieškovės patiriamas išlaidas – vaikams psichologo pagalbos būtinumą. Iš teismo motyvuojamosios dalies matyti, jog teismas pasisakė tik dėl dukros sveikatos būklės papildomų išlaidų poreikio, o dėl abiejų vaikų poreikio psichologinei pagalbai nepasisakė.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmos instancijos teismas, ištyręs ir išnagrinėjęs visus byloje esančius duomenis, atsižvelgęs į bylos aplinkybes nustatė, jog minimaliems vaikų poreikiams patenkinti kiekvienam vaikui būtina priteisti po 450 Lt. Tai, kad atsakovas po bylos iškėlimo pradėjo mokėti po 350 Lt išlaikymą kiekvienam vaikui, neturi reikšmės byloje, nes atsakovo sumokėtas didesnis išlaikymas bus įskaičiuotas į teismo sprendimu priteistą išlaikymą teismo sprendimo vykdymo metu. Be to, byloje nustatyta, kad atsakovo pradėtas mokėti išlaikymas yra per mažas patenkinti vaikų poreikiams, kad užtikrinti normalias vaikams vystytis sąlygas. Atsakovas nurodė, jog padeda vaikams tiesiogiai, t.y. moka ne tik teismo nustatytas išmokas, bet ir perka vaikams daiktus, tačiau į bylą nepateikė jokių tai patvirtinančių aplinkybių, o ieškovė tokius atsakovo teiginius neigia. Taip pat atmetamas atsakovo argumentas, jog ieškovė lėšas, skirtas vaikų išlaikymui, skiria ne vaikams, nes atsakovas šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė.

Teisėjų kolegija pažymi, jog visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (LR CK 3.3 str.), o atsakovas į bylą nepateikė neginčytinų ir pakankamų įrodymų, kad ieškovės nurodyta nepilnamečių vaikų išlaikymui (būtiniems minimaliems poreikiams) reikalinga suma būtų akivaizdžiai per didelė. Atkreiptinas dėmesys, kad netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog iš esmės pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (LR CK 3.201 str.).

Remdamasi nurodytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindu panaikinti skundžiamą pagrįstą ir teisingą sprendimą, apeliantas nenurodė ir teisėjų kolegija nenustatė, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d.1 p., 331 str., teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

 

 

Kolegijos pirmininkas                                                        Andžej Maciejevski

 

Teisėjos                                                                      Neringa Švedienė

 

              Virginija Volskienė