Civilinė byla Nr. e2A-1098-924/2022
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00716-2019-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3;
2.3.2.8; 3.3.1.14; 3.3.1.20
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 13 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Edvardo Palioko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Editos Šliumpienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. C. ir ieškovės A. C. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. sprendimo bei ieškovės A. C. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. C. patikslintą ieškinį atsakovams J. C. ir K. J. bei pagal atsakovo J. C. priešieškinį ieškovei A. C. dėl santuokos nutraukimo bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, dėl akcijų pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys byloje UAB „Vivatrans“, UAB „Ekologistika“, UAB „Kapitalita“, UAB „Automedika“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. ieškovė A. C. kreipėsi į teismą su 2021 m. spalio 28 d. patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė (DOK 36264):
1.1. Nutraukti A. C. ir J. C. santuoką, (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo J. C. kaltės.
1.2. Priteisti ieškovei A. C. iš atsakovo J. C. 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
1.3. Priteisti A. C. iš atsakovo J. C. 31 686,82 Eur kompensaciją už neteisėtą bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą.
1.4. Padalinti A. C. ir J. C. bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą, A. C. paskiriant:
1.4.1. Pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (šulinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1839/2000 dalį 0,2000 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 202 000 Eur; 1.4.2. Butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 31 000 Eur; 1.4.3. 4/5 dalis negyvenamųjų patalpų – mechaninių dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu(duomenys neskelbtini) , kurių vidutinė rinkos vertė 40 000 Eur; 1.4.4. Pastatą – sargų postą (administracinės paskirties patalpų), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 1 529,00 Eur; 1.4.5. Pastatą – sandėlį (sandėliavimo paskirties patalpų), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 82 Eur; 1.4.6. 1738 vienetus paprastųjų vardinių (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), akcijų, vienos akcijos nominali vertė 28,96 Eur, 1738 vienetų akcijų nominali vertė 50 332,48 Eur; 1.4.7. 250 vienetų paprastųjų vardinių (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), akcijų, vienos akcijos nominali vertė 2,90 Eur, 250 vienetų akcijų nominali vertė 725,00 Eur; 1.4.8. 37750 vienetų paprastųjų vardinių (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), akcijų, vienos akcijos nominali vertė 1,74 Eur, 37750 vienetų akcijų nominali vertė 65 685,00 Eur; 1.4.9. Lygiavamzdį šautuvą TOZ 34 EP, ginklo Nr. (duomenys neskelbtini), ginklų registro kodas (duomenys neskelbtini), kalibras 12x76, kategorija C, gamybos metai 2007, ginklo pažymėjimas išduotas A. C., vidutinė rinkos vertė 100 Eur;
1.4.2. J. C. priskiriant: 1.4.10. 1738 vienetus paprastųjų vardinių (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), akcijų, vienos akcijos nominali vertė 28,96 Eur, 1738 vienetų akcijų nominali vertė 50 332,48 Eur; 1.4.11. 250 vienetų paprastųjų vardinių (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), akcijų, vienos akcijos nominali vertė 2,90 Eur, 250 vienetų akcijų nominali vertė 725,00 Eur; 1.4.12. 37750 vienetų paprastųjų vardinių (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), akcijų, vienos akcijos nominali vertė 1,74 Eur, 37750 vienetų akcijų nominali vertė 65 685,00 Eur; 1.4.13. Lygiavamzdį šautuvą MERKEL 60 E, ginklo Nr. (duomenys neskelbtini), ginklų registro kodas (duomenys neskelbtini), kalibras 12x76, kategorija C, gamybos metai 2001, ginklo pažymėjimas išduotas J. C., vidutinė rinkos vertė 100 Eur; 1.4.14. Graižtvinį šautuvą Blaser R93, ginklo Nr. (duomenys neskelbtini), ginklų registro kodas (duomenys neskelbtini), kalibras 7,2x64, kategorija C, gamybos metai 2002; ginklo pažymėjimas išduotas J. C., vidutinė rinkos vertė – 100,00 Eur; 1.4.15. Graižtvinį šautuvą Anschutz 1515, ginklo Nr. (duomenys neskelbtini), ginklų registro kodas (duomenys neskelbtini), kalibras 5,6x27R, kategorija C, gamybos metai 2001; ginklo pažymėjimas išduotas J. C., vidutinė rinkos vertė 100 Eur; 1.4.16. Pistoletą Sig Sauer P230 SL, ginklo Nr. (duomenys neskelbtini), ginklų registro kodas (duomenys neskelbtini), kalibras 9x17, kategorija B, gamybos metai 1995, ginklo pažymėjimas išduotas J. C., vidutinė rinkos vertė 100 Eur; 1.4.17. Lygiavamzdį šautuvą Mossberg ATP6, ginklo Nr. (duomenys neskelbtini), ginklų registro kodas (duomenys neskelbtini), kalibras 12x76, kategorija B, gamybos metai nežinomi, ginklo pažymėjimas išduotas J. C., vidutinė rinkos vertė 100 Eur; 1.4.18. Turtinę (reikalavimo) teisę į (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini), paskirtų ir neišmokėtų dividendų sumą, lygią 33 307,76 Eur; 1.4.19. Turtinę (reikalavimo) teisę į (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini), paskirtų ir neišmokėtų dividendų sumą, lygią 3 530 Eur.
1.5. Priteisti atsakovui J. C. iš ieškovės A. C. 137 305,50 Eur piniginę kompensaciją už santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalinimą.
1.6. Priteisti atsakovui J. C. iš ieškovės A. C. 4,68 Eur piniginę kompensaciją už santuokoje įgytų pinginių lėšų padalinimą.
1.7. Priteisti ieškovei A. C. iš atsakovo J. C. 16 653,88 Eur kompensaciją už (duomenys neskelbtini) atsakovui J. C. paskirtus, tačiau neišmokėtus dividendus.
1.8. Priteisti ieškovei A. C. iš atsakovo J. C. 1 765 Eur kompensaciją už (duomenys neskelbtini) atsakovui J. C. paskirtus, tačiau neišmokėtus dividendus.
1.9. Priteisti ieškovei A. C. iš atsakovo J. C. 200 Eur piniginę kompensaciją už santuokoje įgytų šaunamųjų ginklų padalinimą.
1.10. Atlikus priešpriešinių piniginių reikalavimų įskaitymą priteisti atsakovui J. C. iš ieškovės A. C. 67 004,48 Eur galutinę piniginę turto dalies kompensaciją.
1.11. Po santuokos nutraukimo A. C. palikti C., J. C. palikti C. pavardę.
2. Alternatyvus ieškovės A. C. reikalavimas dėl santuokoje įgyto turto padalinimo:
2.1. Padalinti A. C. ir J. C. bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą, A. C. paskiriant:
Pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (šulinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1839/2000 dalį 0,2000 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančius adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 202 000 Eur; 2.2.1 Butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 31 000 Eur; 2.2.3 4/5 dalis negyvenamųjų patalpų – mechaninių dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė 40 000 Eur; 2.2.4. Pastatą – sargų postą (administracinės paskirties patalpų), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 1 529 Eur; 2.2.5. Pastatą – sandėlį (sandėliavimo paskirties patalpų), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 82 Eur; 2.2.6. 3476 vienetus paprastųjų vardinių (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), akcijų, vienos akcijos nominali vertė – 28,96 Eur, 1738 vienetų akcijų nominali vertė 100 664,96 Eur; 2.2.7. 500 vienetų paprastųjų vardinių (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), akcijų, vienos akcijos nominali vertė 2,90 Eur, 250 vienetų akcijų nominali vertė 1 450 Eur; 2.2.8. 75500 vienetų paprastųjų vardinių (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), akcijų, vienos akcijos nominali vertė 1,74 Eur, 37750 vienetų akcijų nominali vertė 131 370 Eur; 2.2.9. Lygiavamzdį šautuvą TOZ 34 EP, ginklo Nr. (duomenys neskelbtini), ginklų registro kodas (duomenys neskelbtini), kalibras 12x76, kategorija C, gamybos metai 2007, ginklo pažymėjimas išduotas A. C., vidutinė rinkos vertė 100 Eur.
J. C. paskiriant: 2.2.10. Lygiavamzdį šautuvą MERKEL 60 E, ginklo Nr. (duomenys neskelbtini), ginklų registro kodas (duomenys neskelbtini), kalibras 12x76, kategorija C, gamybos metai 2001, ginklo pažymėjimas išduotas J. C., vidutinė rinkos vertė 100 Eur; 2.2.11. Graižtvinį šautuvą Blaser R93, ginklo Nr. (duomenys neskelbtini), ginklų registro kodas (duomenys neskelbtini), kalibras 7,2x64, kategorija C, gamybos metai 2002, ginklo pažymėjimas išduotas J. C., vidutinė rinkos vertė 100 Eur; 2.2.12. Graižtvinį šautuvą Anschutz 1515, ginklo Nr. (duomenys neskelbtini), ginklų registro kodas (duomenys neskelbtini), kalibras 5,6x27R, kategorija C, gamybos metai 2001, ginklo pažymėjimas išduotas J. C., vidutinė rinkos vertė 100 Eur; 2.2.13. Pistoletą Sig Sauer P230 SL, ginklo Nr. (duomenys neskelbtini), ginklų registro kodas (duomenys neskelbtini), kalibras 9x17, kategorija B, gamybos metai 1995, ginklo pažymėjimas išduotas J. C., vidutinė rinkos vertė 100 Eur; 2.2.14. Lygiavamzdį šautuvą Mossberg ATP6, ginklo Nr. (duomenys neskelbtini), ginklų registro kodas (duomenys neskelbtini), kalibras 12x76, kategorija B, gamybos metai nežinomi, ginklo pažymėjimas išduotas J. C., vidutinė rinkos vertė 100 Eur; 2.2.15. Turtinę (reikalavimo) teisę į (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini), paskirtų ir neišmokėtų dividendų sumą, lygią 33 307,76 Eur; 2.2.16. Turtinę (reikalavimo) teisę į (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini), paskirtų ir neišmokėtų dividendų sumą, lygią 3 530 Eur.
2.2. Priteisti atsakovui J. C. iš ieškovės A. C. 137 305,50 Eur piniginę kompensaciją už santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalinimą.
2.3. Priteisti atsakovui J. C. iš ieškovės A. C. 116 742,48 Eur piniginę kompensaciją už santuokoje įgytų vertybinių popierių (akcijų) padalinimą.
2.4. Priteisti atsakovui J. C. iš ieškovės A. C. 4,68 Eur piniginę kompensaciją už santuokoje įgytų pinginių lėšų padalinimą.
2.5. Priteisti ieškovei A. C. iš atsakovo J. C. 16 653,88 Eur kompensaciją už (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovui (duomenys neskelbtini) paskirtus, tačiau neišmokėtus dividendus.
2.6. Priteisti ieškovei A. C. iš atsakovo J. C. 1 765 Eur kompensaciją už (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovui J. C. paskirtus, tačiau neišmokėtus dividendus.
2.7. Priteisti ieškovei A. C. iš atsakovo J. C. 200 Eur piniginę kompensaciją už santuokoje įgytų šaunamųjų ginklų padalinimą.
2.8. Atlikus priešpriešinių piniginių reikalavimų įskaitymą priteisti atsakovui J. C. iš ieškovės A. C. 183 746,96 Eur galutinę piniginę turto dalies kompensaciją.
2.9. Pripažinti 2014 m. gruodžio 28 d. (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp J. C. ir K. J., negaliojančia nuo jos sudarymo momento.
2.10. Priteisti iš atsakovo J. C. ieškovės A. C. naudai bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovė A. C. patikslintame ieškinyje nurodė, kad netrukus po santuokos sudarymo atsakovas ieškovės atžvilgiu tapo grubus ir agresyvus, nustojo paisyti jos nuomonės įvairiais šeimoje iškylančiais klausimais, ne tik nesitardamas su ieškove priimdavo svarbius sprendimus, tačiau ir nuolatos žemindavo ieškovę. Atsakovas 2015 m. sausio 14 d. be jokios priežasties namuose ieškovę užsipuolė, pradėjo įžeidinėti bei vartojo prieš ieškovę fizinį smurtą, tuo sutrikdydamas jos sveikatą. Dėl šio incidento atsakovo atžvilgiu (duomenys neskelbtini) apskrities Vyriausiajame policijos komisariate (toliau - (duomenys neskelbtini) apskrities VPK) buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-03401-15, tačiau atsakovas prašė ieškovę pakeisti poziciją, kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas, žadėjo pasikeisti, nesmurtauti. Todėl ieškovė savo poziciją ikiteisminiame tyrime sušvelnino, dėl ko J. C. atžvilgiu baudžiamoji byla 2015 m. vasario 10 d. Kauno apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros nutarimu nutraukta. Ieškovės sprendimą nutraukti su atsakovu santuoką galutinai nulėmė sužinotas faktas, jog J. C. jai buvo neištikimas, turi (duomenys neskelbtini) gimusį nesantuokinį sūnų J. D.. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo J. C. kaltės.
4. Atsakovas J. C. 2021 m. kovo 16 d. patikslintu priešieškiniu (DOK 9085) bei 2022 m. vasario 7 d. teismo posėdžio metu prašė (popierinės bylos t. 4 b. l. 78-79):
4.1. nutraukti atsakovo J. C. ir ieškovės A. C. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ieškovės A. C. kaltės.
4.2. Priteisti atsakovui J. C. iš ieškovės A. C. 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
4.3. Padalinti atsakovui J. C. ir ieškovei A. C. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą, ieškovei A. C. priteisiant:
Pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1839/2000 dalį 0,2000 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius (šulinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė 361 000 Eur; 4.3.2. Butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 47 400 Eur; 4.3.3. 4/5 dalis negyvenamųjų patalpų - mechaninių dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė 71 000,00 Eur; 4.3.4. Pastatą - sargų postą (administracinės paskirties patalpas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 1 529 Eur; 4.3.5. Pastatą - sandėlį (sandėliavimo paskirties patalpas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 82,00 Eur; 4.3.6. Lygiavamzdį šautuvą TOZ 34 EP, ginklo Nr. (duomenys neskelbtini), Ginklų registro kodas (duomenys neskelbtini), kalibras 12x76, kategorija C, gamybos metai 2007, ginklo pažymėjimas išduotas A. C., vidutinė rinkos vertė 100 Eur; 4.3.7. Reikalavimo teisę į (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), paskirtų ir neišmokėtų dividendų sumą, lygią 16 653,88 Eur; 4.3.8. Reikalavimo teisę į (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), paskirtų ir neišmokėtų dividendų sumą, lygią 1 765 Eur;
Atsakovui J. C. priteisiant: 4.3.9. 3476 vienetus paprastųjų vardinių (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), akcijų, vienos akcijos nominali vertė 28,96 Eur, 3476 vienetų akcijų nominali vertė 100 664,96 Eur; 4.3.10. 500 vienetų paprastųjų vardinių (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), akcijų, vienos akcijos nominali vertė 2,90 Eur, 500 vienetų akcijų nominali vertė 1 450,00 Eur; 4.3.11. 75500 vienetų paprastųjų vardinių (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), akcijų, vienos akcijos nominali vertė 1,74 Eur, 75500 vienetų akcijų nominali vertė - 131 370,00 Eur; 4.3.12. Lygiavamzdį šautuvą MERKEL 60 E, kalibras 12x76, ginklo Nr. (duomenys neskelbtini), ginklo pažymėjimas išduotas J. C., vidutinė rinkos vertė 100 Eur; 4.3.13. Graižtvinį šautuvą Blaser R93, ginklo Nr. (duomenys neskelbtini), ginklų registro kodas (duomenys neskelbtini), kalibras 7,2x64, kategorija C, gamybos metai 2002, ginklo pažymėjimas išduotas J. C., vidutinė rinkos vertė 100 Eur; 4.3.14. Graižtvinį šautuvą Anschutz 1515, ginklo Nr. (duomenys neskelbtini), ginklų registro kodas (duomenys neskelbtini), kalibras 5,6x27R, kategorija C, gamybos metai 2001, ginklo pažymėjimas išduotas J. C., vidutinė rinkos vertė 100 Eur; 4.3.15. Pistoletą Sig Sauer P230 SL, ginklo Nr. (duomenys neskelbtini) , ginklų registro kodas (duomenys neskelbtini), kalibras 9x17, kategorija B, gamybos metai 1995, vidutinė rinkos vertė 100 Eur; 4.3.16. Lygiavamzdį šautuvą Mossberg ATP6, ginklo Nr. (duomenys neskelbtini), ginklų registro kodas (duomenys neskelbtini), kalibras 12x76, kategorija B, gamybos metai nežinomi, ginklo pažymėjimas išduotas J. C., vidutinė rinkos vertė 100 Eur; 4.3.17. Reikalavimo teisę į (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), paskirtų ir neišmokėtų dividendų sumą, lygią 16 653,88 Eur; 4.3.18. Reikalavimo teisę į (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), paskirtų ir neišmokėtų dividendų sumą, lygią 1 765 Eur.
4.4. Priteisti atsakovui J. C. iš ieškovės A. C. 240 505,50 Eur piniginę kompensaciją už santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalinimą.
4.5. Priteisti ieškovei A. C. iš atsakovo J. C. 116 742,48 Eur piniginę kompensaciją už santuokoje įgytų vertybinių popierių (akcijų) padalinimą.
4.6. Priteisti ieškovei A. C. iš atsakovo J. C. 200 Eur piniginę kompensaciją už santuokoje įgytų šaunamųjų ginklų padalinimą.
4.7. Priteisti atsakovui J. C. iš ieškovės A. C. 4,68 Eur piniginę kompensaciją už santuokoje įgytų pinginių lėšų padalinimą.
4.8. Priteisti ieškovei A. C. iš atsakovo J. C/ 31 686,82 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą.
4.9. Atlikus priešpriešinių piniginių reikalavimų įskaitymą, priteisti atsakovui J. C. iš ieškovės A. C. 111 880,88 Eur galutinę piniginę kompensaciją.
4.10. Padalyti ieškovei A. C. ir atsakovui J. C. lygiomis dalimis bendras ieškovės A. C. ir atsakovo J. C. prievoles pagal 2014 m. vasario 19 d. paskolos sutartį, sudarytą su (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), pagal 2018 m. balandžio 8 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su (duomenys neskelbtini) j. a. k. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), pagal 2019 m. sausio 31 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su (duomenys neskelbtini) , j. a. k. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini).
4.11. Priteisti iš ieškovės A. C. atsakovo J. C. naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
5. Atsakovas J. C. patikslintame priešieškinyje nurodė, kad ieškovė didžiąją gyvenimo dalį turėjo galimybę nedirbti ar tik epizodiškai įsidarbinti atsakovo valdomose įmonėse, kuomet pati to pageidavo. Šeimos biudžetu ieškovė visada naudojosi ir savo pomėgių tenkinimui skirdavo reikšmingą šeimos biudžeto dalį - keliavo į Japoniją, Kiniją, Azerbaidžaną. Tačiau apie 1987 m. tarp sutuoktinių prasidėjo nuolatiniai tarpusavio konfliktai. Nors atsakovo pastangomis šeima buvo visapusiškai aprūpinta, ieškovės materialiniai poreikiai didėjo. Nuo pat santuokinio gyvenimo pradžios ieškovė mėgo įvairius pasilinksminimus, pramogaudavo, keliaudavo be šeimos bei piktnaudžiavo alkoholiu. Visa tai turėjo itin neigiamą įtaką sutuoktinių tarpusavio santykiams. Apsvaigusi ieškovė tapdavo agresyvi, ilgainiui ieškovė ėmė vartoti ir narkotines (psichotropines) medžiagas (tabletes), dėl kurių sutrikdavo ieškovės suvokimas, orientacija, atsirasdavo nekontroliuojamo elgesio priepuoliai ir santykiai šeimoje tapo dar labiau įtempti. Apie 1996 - 1997 m. sutuoktiniai jokio pilnaverčio šeimyninio gyvenimo jau nebegyveno, faktiškai jų santuokiniai santykiai buvo nutrūkę, išskyrus atsakovo teikiamą finansinį išlaikymą ieškovei ir vaikams. Šiuo metu atsakovas buvo užmezgęs trumpalaikius santykius su V. D., apie kuriuos ieškovei buvo žinoma. Po kurio laiko atsakovas ir ieškovė, atsižvelgdami į savo vaikų interesus, priėmė sprendimą susitaikyti ir toliau mėginti gyventi santuokoje. Tačiau ieškovė nerodė pastangų santuokai išsaugoti, vartotojo alkoholį, svaiginosi. Be to, apie 2016 – 2017 m. ieškovė į šeimos namus atsivedė kitą vyrą B. P., kuris su ieškove keletą mėnesių gyveno, jie vartojo alkoholį ir narkotines (psichotropines) medžiagas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovo ir ieškovės šeimyniniai ryšiai yra visiškai nutrūkę, bendras gyvenimas neįmanomas, todėl santuoka nutrauktina dėl ieškovės kaltės.
6. Trečiasis asmuo VMI 2020 m. vasario 27 d. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad 2020 m. vasario 27 d. duomenimis ieškovė A. C. valstybės biudžetui skolinga 19 687,17 Eur, atsakovas J. C. valstybės biudžetui skolinga 18 386,76 Eur. Trečiojo asmens nuomone, ieškovės ir atsakovo skoliniai įsipareigojimai valstybei yra asmeninio pobūdžio ir laikytini asmeninėmis prievolėmis, už šias prievoles skolininkai atsako savo asmeniniu turtu. Sprendžiant turto padalijimo klausimą, siekiant apginti viešąjį interesą, ieškovei ir atsakovui turi būti paliktas iki santuokos įgytas turtas ir santuokoje įgyto turto dalis, į kurią galėtų būti nukreiptas išieškojimas, jiems neįvykdžius prievolių valstybei. Trečiasis asmuo 2020 m. liepos 29 d. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad 2020 m. liepos 29 d. duomenimis ieškovė valstybės biudžetui neskolinga, atsakovas valstybės biudžetui skolingas 135,65 Eur. Taip pat tiek ieškovės, tiek atsakovo atžvilgiu VMI atliekami mokestiniai patikrinimai, kuriuos atlikus gali atsirasti naujų ieškovės ir atsakovo prievolių valstybei.
VI. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. balandžio 19 d. sprendimu tenkino iš dalies ieškovės A. C. patikslintą ieškinį, taip pat tenkino iš dalies atsakovo J. C. priešieškinį:
7.1. Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) tarp A. C. ir J. C. nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
7.2. Po santuokos nutraukimo ieškovei A. C. paliko santuokinę pavardę C., o atsakovui J. C. prigimtinę pavardę C.
7.3. Priteisė ieškovei A. C. asmeninės nuosavybės teise:
7.3.1. ½ Pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
7.3.2. ½ Kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (šulinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
7.3.3. 1839/4000 dalį 0,2000 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė 202 000 Eur;
7.3.4. ½ Buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 31 000 Eur;
7.3.5. 4/10 dalis negyvenamųjų patalpų – mechaninių dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė 40 000 Eur;
7.3.6. ½ Pastato – sargų posto (administracinės paskirties patalpų), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 1 529 Eur;
7.3.7. ½ Pastato – sandėlio (sandėliavimo paskirties patalpų), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 82 Eur;
7.3.8. 1738 vienetus paprastųjų vardinių (duomenys neskelbtini) akcijų, vienos akcijos nominali vertė 28,96 Eur, 1738 vienetų akcijų nominali vertė 50 332,48 Eur;
7.3.9. 250 vienetų paprastųjų vardinių (duomenys neskelbtini) akcijų, vienos akcijos nominali vertė 2,90 Eur, 250 vienetų akcijų nominali vertė 725 Eur;
7.3.10. 37750 vienetų paprastųjų vardinių (duomenys neskelbtini) akcijų, vienos akcijos nominali vertė 1,74 Eur, 37750 vienetų akcijų nominali vertė 65 685 Eur;
7.3.11. Lygiavamzdį šautuvą TOZ 34 EP, ginklo Nr. (duomenys neskelbtini), ginklų registro kodas (duomenys neskelbtini), kalibras 12x76, kategorija C, gamybos metai 2007, ginklo pažymėjimas išduotas A. C. vardu, 100 Eur vidutinės rinkos vertės;
7.3.12. Reikalavimo teisę į (duomenys neskelbtini) paskirtus ir neišmokėtus 16 653,88 Eur dividendus;
7.3.13. Reikalavimo teisę į (duomenys neskelbtini) paskirtus ir neišmokėtus 1 765 Eur dividendus.
7.4. Priteisė atsakovui J. C. asmeninės nuosavybės teise:
7.4.1. ½ Pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
7.4.2. ½ Kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (šulinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
7.4.3. 1839/4000 dalį 0,2000 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė 202 000 Eur;
7.4.4. ½ Buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 31 000 Eur;
7.4.5. 4/10 dalis negyvenamųjų patalpų – mechaninių dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė 40 000 Eur;
7.4.6. ½ Pastato – sargų posto (administracinės paskirties patalpų), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 1 529,00 Eur;
7.4.7. ½ Pastato – sandėlio (sandėliavimo paskirties patalpų), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 82 Eur;
7.4.8. 1738 vienetus paprastųjų vardinių (duomenys neskelbtini) akcijų, vienos akcijos nominali vertė 28,96 Eur, 1738 vienetų akcijų nominali vertė 50 332,48 Eur;
7.4.9. 250 vienetų paprastųjų vardinių (duomenys neskelbtini) akcijų, vienos akcijos nominali vertė 2,90 Eur, 250 vienetų akcijų nominali vertė 725 Eur;
7.4.10. 37750 vienetų paprastųjų vardinių (duomenys neskelbtini) akcijų, vienos akcijos nominali vertė 1,74 Eur, 37750 vienetų akcijų nominali vertė 65 685 Eur;
7.4.11. Lygiavamzdį šautuvą MERKEL 60 E, ginklo Nr. (duomenys neskelbtini), ginklų registro kodas (duomenys neskelbtini), kalibras 12x76, kategorija C, gamybos metai 2001, ginklo pažymėjimas išduotas J. C., 100 Eur vidutinės rinkos vertės;
7.4.12. Graižtvinį šautuvą Blaser R93, ginklo Nr. (duomenys neskelbtini), ginklų registro kodas (duomenys neskelbtini), kalibras 7,2x64, kategorija C, gamybos metai 2002, ginklo pažymėjimas išduotas J. C., 100 Eur vidutinės rinkos vertės;
7.4.13. Graižtvinį šautuvą Anschutz 1515, ginklo Nr. (duomenys neskelbtini), ginklų registro kodas (duomenys neskelbtini), kalibras 5,6x27R, kategorija C, gamybos metai 2001, ginklo pažymėjimas išduotas J. C., 100 Eur vidutinės rinkos vertės;
7.4.14. Pistoletą Sig Sauer P230 SL, ginklo Nr. (duomenys neskelbtini), ginklų registro kodas (duomenys neskelbtini), kalibras 9x17, kategorija B, gamybos metai 1995, ginklo pažymėjimas išduotas J. C., 100 Eur vidutinės rinkos vertės;
7.4.15. Lygiavamzdį šautuvą Mossberg ATP6, ginklo Nr. (duomenys neskelbtini), ginklų registro kodas (duomenys neskelbtini), kalibras 12x76, kategorija B, gamybos metai nežinomi, ginklo pažymėjimas išduotas J. C., 100 Eur vidutinės rinkos vertės;
7.4.16. Reikalavimo teisę į (duomenys neskelbtini) paskirtus ir neišmokėtus 16 653,88 Eur dividendus;
7.4.17. Reikalavimo teisę į (duomenys neskelbtini) paskirtus ir neišmokėtus 1 765 Eur dividendus.
7.5. Priteisė A. C. iš atsakovo J. C. 31 686,82 Eur kompensaciją už neteisėtą bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą;
7.6. Priteisė ieškovei A. C. iš atsakovo J. C. 200 Eur piniginę kompensaciją už santuokoje įgytų šaunamųjų ginklų padalinimą;
7.7. Priteisė atsakovui J. C. iš ieškovės A. C. 4,68 Eur piniginę kompensaciją už santuokoje įgytų pinginių lėšų padalinimą;
7.8. Prievolę kreditoriui (duomenys neskelbtini) pagal 2014 m. vasario 19 d. paskolos sutartį, prievolę kreditoriui (duomenys neskelbtini) pagal 2018 m. balandžio 8 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), prievolę kreditoriui (duomenys neskelbtini) pagal 2019 m. sausio 31 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo pripažino atsakovo (duomenys neskelbtini) asmeninėmis prievolėmis.
7.9. Skolinius įsipareigojimus valstybei pripažino ieškovės A. C. ir atsakovo J. C. asmeninėmis prievolėmis.
Likusioje dalyje patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio netenkino.
7.10. Civilinę bylą dalyje dėl 2014 m. gruodžio 28 d. (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, nutraukė.
7.11. Priteisė ieškovei A. C. iš atsakovo J. C. 7 945 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.
7.12. Priteisė atsakovui J. C. iš ieškovės A. C. 6 660,50 Eur atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
7.13. Priteisė iš ieškovės A. C. ir atsakovo J. C. ekspertei I. K. po 70,00 Eur.
7.14. Priteisė valstybei iš ieškovės A. C. 40,62 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bei 2 221 Eur žyminio mokesčio.
7.15. Priteisė valstybei iš atsakovo J. C. 40,62 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bei 2 221 Eur žyminio mokesčio.
8. Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog byloje surinkti įrodymai nėra pakankami padaryti pagrįstai išvadai, kad šalių bendras gyvenimas tapo negalimas vien tik dėl ieškovės ar vien tik dėl atsakovo netinkamo elgesio, priešingai nurodytos aplinkybės patvirtina, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai ir elgesys nulėmė santuokos iširimą. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Lojalumo pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėl to turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Dėl to teismas pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.49 straipsnio 2 dalis, 3.61 straipsnio 2 dalis).
9. Dėl sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto padalijimo. Dėl nekilnojamojo turto vertės bei jo padalijimo. Pirmosios instancijos teismas išanalizavęs nekilnojamojo turto Ekspertizės aktą ir Vertinimo ataskaitas bei išklausęs ekspertės ir vertintojos paaiškinimus teismo posėdžio metu, vertino kad Ekspertizės aktas yra suprantamas, pagrįstas išsamesniu tyrimu, detalesne faktinių duomenų analize, atsižvelgiant tiek į individualius vertinamo turto ypatumus, tiek ir į bendruosius rinkos kriterijus. Teismas pripažino, kad šalių bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise įgyto nekilnojamojo turto teisingos vertės nustatytos teismo ekspertės I. K. Ekspertizės akte Nr. IK-4/2021.
10. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalių nenorėjimas gyventi viename name neįpareigoja teismo namą natūra priskirti tik vienam iš jų, o kitam paskirti piniginę kompensaciją. Pažymėjo, jog byloje teismui nepateikti jokie objektyvūs įrodymai, patvirtinantys ieškovės galimybę sumokėti atsakovui kompensaciją už jai prašomą priteisti nekilnojamąjį turtą. Nors ieškovės atstovai nurodė, kad ieškovė turi santaupų, tačiau ši faktinė aplinkybė nepagrįsta įrodymais, Teismas konstatavo, jog, šalims bendrąja jungtinės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, po santuokos nutraukimo padalintinas lygiomis dalimis natūra, kiekvienam iš sutuoktinių priteisiant po ½ dalį šio turto.
11. Dėl vertybinių popierių (akcijų) padalijimo. Teismas sprendė, kad vertybinius popierius (akcijas) padalyti po lygiai yra galimybė, šalių konfliktiški santykiai nėra pagrindas netaikyti turto padalijimo natūra būdo, be to, sutuoktiniai neturi nepilnamečių vaikų, nė vienas nėra silpnesnė šalis, kurios interesus reikėtų ginti prioritetiškai. Be to, teismui kilo abejonės dėl atsakovo galimybės sumokėti ieškovei kompensaciją, kadangi iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko teismas nustatė, kad Alytaus apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-26-297/2022, kurioje J. C. kaltinamas pagal BK 188 straipsnio 2 dalį, 270 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 188 straipsnio 2 dalį, 20 straipsnio 2 dalį ir 270 straipsnio 2 dalį, (duomenys neskelbtini) dar ir pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį. Byloje yra pareikšti civiliniai ieškiniai: Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 6 229 931,23 Eur dydžio civilinis ieškinys, (duomenys neskelbtini) – 1 207 517,40 Eur dydžio civilinis ieškinys, nukentėjusiosios V. Š. civilinis ieškinys dėl 10 000 Eur žalos atlyginimo ir Kauno apygardos prokuratūros civilinis ieškinys 5 721 263 Eur sumai, pareikštas byloje ginant valstybės turtinius interesus. Pastarųjų užtikrinimui kaltinamajam J. C. pritaikytas laikinas visiškas nuosavybės teisės apribojimas į turtą – pinigines lėšas keturiose banko sąskaitose, uždraudžiant turtu naudotis, jį valdyti ir juo disponuoti, tačiau leidžiant piniginių lėšų įplaukas į nurodytas sąskaitas.
12. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių akcijų rinkos vertę, todėl neįmanomas teisingos kompensacijos nustatymas ir atitinkamai proporcingumo principą atitinkantis santuokinio turto padalijimas.
13. Dėl turtinių reikalavimo teisių padalijimo. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad šiuo atveju dividendai atsakovui neišmokėti daugiau negu vieną mėnesį nuo sprendimo paskirstyti pelną priėmimo dienos, t. y. atsakovas, tapo kreditoriumi, tačiau paskirtais dividendais, kaip įgyta nuosavybe, nedisponuoja. Todėl, teismo nuomone, vadovaujantis įstatyminėmis nuostatomis, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, ieškovei ir atsakovui priteistina reikalavimo teisė į (duomenys neskelbtini) paskirtų ir neišmokėtų 16 653,88 Eur dividendų sumą ir reikalavimo teisė į (duomenys neskelbtini) paskirtų ir neišmokėtų 1 765,00 Eur dividendų sumą.
14. Dėl kreditorinių įsipareigojimų padalijimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė aplinkybės, kad iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pasiskolintos piniginės lėšos buvo panaudotos išimtinai šeimos poreikiams tenkinti, todėl kreditoriniai įsipareigojimai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pripažintini asmeninėmis atsakovo J. C. prievolėmis.
15. Dėl 2014 m. gruodžio 28 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Teismas vertino, jog atsakovams J. C. ir K. J. 2020 m. sausio 3 d. geranoriškai susitarus nutraukti 2014 m. gruodžio 28 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, yra pasibaigę visi šios sutarties pagrindu tarp šalių buvę teisiniai santykiai, dėl to teismas neturi teisinio pagrindo pripažinti negaliojančia jau pasibaigusią sutartį.
16. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. gegužės 16 d. papildomo sprendimu priteisė atsakovui J. C. iš ieškovės A. C. 500 Eur atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
VIII. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
17. Ieškovė A. C. apeliaciniame skunde prašo pakeisti 2022 m. balandžio 19 d. Alytaus apylinkės teismo sprendimą išdėstant jį sekančiai:
17.1. Pripažinti, kad santuoka tarp A. C. ir J. C., sudaryta (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), nutrūko dėl atsakovo J. C. kaltės.
17.2. Priteisti ieškovei A. C. iš atsakovo J. C. 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą;
17.3. Padalinti A. C. ir J. C. bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, A. C. paskiriant:
17.3.1 pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (šulinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1839/2000 dalį 0,2000 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 202 000 Eur;
17.3.2 butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 31 000 Eur;
17.3.3 4/5 dalis negyvenamųjų patalpų – mechaninių dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė – 40 000 Eur;
25.3.1 pastatą – sargų postą (administracinės paskirties patalpų), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 1 529 Eur;
17.3.5 pastatą – sandėlį (sandėliavimo paskirties patalpų), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 82 Eur.
17.4. Priteisti atsakovui J. C. iš ieškovės A. C. 137 305,50 Eur piniginę kompensaciją už santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalinimą.
17.5. Pripažinti 2014 m. gruodžio 28 d. (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp J. C. ir K. J., negaliojančia nuo jos sudarymo momento.
17.6. Perskirstyti pirmosios instancijos teisme šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.
17.7. Panaikinti 2022 m. gegužės 16 d. papildomą sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo J. C. 2022 m. gegužės 9 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.
17.8. Priteisti iš atsakovo J. C. ieškovės A. C. naudai visas jos apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas.
18. Ieškovės apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo, kad atsakovas nėra kaltas dėl santuokos nutraukimo. Kritiškai vertintina teismo išvada, jog atsakovo kaltė nekonstatuotina dėl to, kad apeliantė su atsakovu kartu gyveno net 18 metų po to, kai atsakovui gimė nesantuokinis sūnus. Apeliantė pripažino, kad ši aplinkybė jai tapo žinoma tik 2018 metais. Pažymėtina, kad atsakovas savo neištikimybės faktą visą laiką nuo apeliantės slėpė. Tuo atveju, jeigu apeliantė būtų sužinojusi apie atsakovo neištikimybę anksčiau, ji atitinkamai būtų inicijavus santuokos nutraukimo procesą. Atsakovas būdamas santuokoje buvo neištikimas apeliantei, dėl ko preziumuotina, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Teismas neteisėtai ir nepagrįstai konstatavęs, kad atsakovas nėra kaltas dėl santuokos nutraukimo, nepagrįstai nesprendė klausimo dėl neturtinės žalos atlyginimo.
18.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai padalino nekilnojamąjį turtą natūra po ½ kiekvienam iš sutuoktinių. Teismas spręsdamas nekilnojamojo turto padalijimo klausimą nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kuri numato, kad sprendžiant turto padalijimo klausimą turi būti atsižvelgiama į sutuoktinių nuomonę. Šioje byloje abu sutuoktiniai pageidavo, kad visas nekilnojamasis turtas būtų priteistas apeliantei, o atsakovui būtų priteista piniginė kompensacija. Šalys dėl nekilnojamojo turto padalinimo nesutarė tik dalyje dėl mokėtinos kompensacijos dydžio. Pagal kasacinio teismo praktiką nekilnojamasis turtas natūra tarp sutuoktinių nedalijamas, kuomet bylos medžiaga patvirtina, kad sutuoktinių santykiai yra konfliktiški. Byloje yra daugiau nei pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, kad sutuoktinių santykiai yra itin konfliktiški. Pažymėtina, kad teismas neanalizavo ar įmanoma natūra padalinti kitus du nekilnojamojo turto objektus.
18.3. Teismo argumentai, kad gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), galima padalinti natūra, yra deklaratyvūs. Toks formalus gyvenamojo namo padalinimas natūra reikštų, kad sutuoktiniai dėl konfliktinių santykių iš esmės negalėtų naudotis didžiąja namo dalimi, o gyvenamojo namo pertvarkymas į dvi izoliuotas dalis pareikalautų neproporcingai didelių piniginių investicijų. Apeliantė taip pat nemano, kad esant byloje nustatytoms aplinkybėms būtų prasminga natūra padalinti ir kitus nekilnojamojo turto objektus, nes bendras jų naudojimas gali kelti įvairius nesutarimus dėl turto pardavimo, naudojimo, jo išlaikymo ir pan.
18.4. Apeliantė nesutinka su teismo išvadomis, jog ji nebūtų pajėgi išmokėti kompensacijos atsakovui už jai priteistiną nekilnojamąjį turtą. Tokia teismo išvada daugiau grindžiama prielaidomis. Apeliantė yra įvertinusi savo finansines galimybes ir gali atsakingai patvirtinti, kad būtų pajėgi išmokėti atsakovui tenkančią piniginę kompensaciją. Be to, kaip buvo pasisakyta ir 2022 m. kovo 8 d. teismo posėdyje, esant reikalui piniginę kompensaciją apeliantei padėtų sumokėti ir visi trys sutuoktinių pilnamečiai vaikai. Tuo atveju, jeigu apeliantė nebūtų pajėgi išmokėti piniginės kompensacijos atsakovas savo pažeistas teises galėtų apginti prašant realizuoti apeliantei priteistą nekilnojamąjį turtą priverstine tvarka. Taigi, abiejų sutuoktinių prašomas nekilnojamojo turto padalinimas net teoriškai negalėtų pažeisti atsakovo interesų.
18.5. Teismas neteisėtai ir nepagrįstai nutraukė bylą dalyje dėl 2014 m. gruodžio 28 d. (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Teismo sprendimas šioje dalyje keistinas šią sutartį pripažįstant niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento (ab initio). Nors atsakovas J. C. (apeliantės įsitikinimu, piktnaudžiaudamas teise) 2020 m. balandžio 29 d. informavo teismą, kad sutartis yra nutraukta dar 2020 m. sausio 3 d., o ginčo akcijos yra grąžintos atsakovui J. C., tačiau tai nesudaro pagrindo nenagrinėti apeliantės ieškinio reikalavimo ir bylą šioje dalyje nutraukti. Tuo atveju, jeigu ši sutartis, esant įstatyme numatytiems pagrindams, nebus pripažinta negaliojančia (dėl jos teisėtumo nebus pasisakyta), tai sudarys galimybę atsakovui manipuliuoti 2020 m. sausio 3 d. susitarimo dėl šios sutarties nutraukimo sudarymo faktu.
18.6. Nesutiktina su teismo išvada, kad ieškinys ir priešieškinys buvo patenkinti 50 proc. apimtyje. Pažymėtina, kad atsakovo priešieškinys buvo atmestas didesne apimtimi, kadangi buvo atmestas didelės apimties atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl prievolių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pripažinimo bendra sutuoktinių prievole. Kritiškai vertintina ir teismo sprendimo dalis, kuria nuspręsta iš apeliantės ir atsakovo valstybės naudai priteisti po 2 221 Eur žyminio mokesčio. Kaip matyti iš teismo sprendimo, apeliantė už pareikštus reikalavimus sumokėjo 2 960 Eur žyminio mokesčio, o atsakovas tik 76 Eur žyminio mokesčio, tačiau teismui nusprendus, kad ieškinys ir priešieškinys tenkinamas po 50 proc., tiek apeliantė, tiek atsakovas buvo įpareigoti sumokėti po 2 221 Eur žyminio mokesčio. Iš 2021 m. lapkričio 8 d. teismo nutarties matyti, kad ieškovės mokėtinas visas žyminis mokestis sudarė 3 567 Eur, todėl kai ieškovė buvo sumokėjusi 2 960 Eur, o teismo vertinimu ieškinys tenkintas 50 proc., iš ieškovės valstybės naudai negalėjo būti priteista 2 221 Eur žyminio mokesčio.
18.7. Teismas tiek sprendimu, tiek papildomu sprendimu neturėjo pagrindo į skirstytinas bylinėjimosi išlaidas įtraukti atsakovo patirtų išlaidų dėl jo užsakytų turto vertinimo ataskaitų rengimo (2 600 Eur). Šalies iniciatyva į bylą pateiktos turto vertinimo ataskaitos rengimo išlaidos nėra priskirtos prie atlygintinų išlaidų. Kaip matyti iš įstatymo, gali būti atlyginamos tik teismo ekspertizės atlikimo išlaidos, tačiau išlaidas teismo ekspertizei apmokėti, kurią atliko I. K., patyrė tik apeliantė. Teismo sprendimu prie atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų priskirtos ir turto vertintojos R. V. (kaip liudytojos) dalyvavimo teisme išlaidos, kurios sudarė 150 Eur. Toks priskyrimas yra nepagrįstas. Bylos nagrinėjimas buvo baigtas 2022 m. kovo 8 d. teismo posėdžio metu, o iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas apmokėjimą už liudytojos R. V. apklausą atliko tik 2022 m. kovo 9 d., t. y. pasibaigus bylos nagrinėjimui, kai jokie įrodymai į bylą negalėjo būti teikiami.
19. Atsakovas J. C. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. sprendimą dalyje dėl sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto ir turtinių prievolių padalijimo (procesinio sprendimo rezoliucinės dalies 3.1 – 3.10 punktai; 4.1 – 4.10 punktai ir 8 punktas) ir šioje dalyje civilinę bylą išspręsti atitinkamai tenkinant atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimus:
19.1. Padalinti atsakovui J. C. ir ieškovei A. C. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą, ieškovei A. C. priteisiant:
pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1839/2000 dalį 0,2000 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) k. v., bei kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (šulinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė 361 000 Eur;
butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė – 47 400 Eur;
4/5 dalis negyvenamųjų patalpų – mechaninių dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), šių negyvenamųjų patalpų 4/5 dalių vidutinė rinkos vertė – 71 000 Eur;
pastatą – sargų postą (administracinės paskirties patalpas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 1 529 Eur;
pastatą – sandėlį (sandėliavimo paskirties patalpas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 82 Eur;
lygiavamzdį šautuvą TOZ 34 EP, ginklo Nr. (duomenys neskelbtini), Ginklų registro kodas (duomenys neskelbtini), kalibras 12x76, kategorija C, gamybos metai 2007, ginklo pažymėjimas išduotas A. C., vidutinė rinkos vertė – 100 Eur;
reikalavimo teisę į (duomenys neskelbtini) paskirtų ir neišmokėtų dividendų sumą, lygią 16 653,88 Eur;
reikalavimo teisę į (duomenys neskelbtini) paskirtų ir neišmokėtų dividendų sumą, lygią 1 765 Eur.
20. Padalinti atsakovui J. C. ir ieškovei A. C. bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą, atsakovui J. C. priteisiant:
20.1. 3476 vienetus paprastųjų vardinių (duomenys neskelbtini) akcijų, vienos akcijos nominali vertė – 28,96 Eur, 3476 vienetų akcijų nominali vertė – 100 664,96 Eur;
20.2. 500 vienetų paprastųjų vardinių (duomenys neskelbtini) akcijų, vienos akcijos nominali vertė 2,90 Eur, 500 vienetų akcijų nominali vertė – 1 450 Eur;
20.3. 75500 vienetų paprastųjų vardinių (duomenys neskelbtini) akcijų, vienos akcijos nominali vertė 1,74 Eur, 75500 vienetų akcijų nominali vertė – 131 370 Eur;
20.4. lygiavamzdį šautuvą MERKEL 60 E, kalibras 12x76, ginklo Nr. (duomenys neskelbtini), ginklo pažymėjimas išduotas J. C., vidutinė rinkos vertė – 100 Eur;
20.5. graižtvinį šautuvą Blaser R93, ginklo Nr. (duomenys neskelbtini), ginklų registro kodas (duomenys neskelbtini), kalibras 7,2x64, kategorija C, gamybos metai 2002, ginklo pažymėjimas išduotas J. C., vidutinė rinkos vertė – 100 Eur;
20.6. graižtvinį šautuvą Anschutz 1515, ginklo Nr. (duomenys neskelbtini), ginklų registro kodas (duomenys neskelbtini), kalibras 5,6x27R, kategorija C, gamybos metai 2001, ginklo pažymėjimas išduotas J. C., vidutinė rinkos vertė – 100 Eur;
20.7. pistoletą Sig Sauer P230 SL, ginklo Nr. (duomenys neskelbtini), ginklų registro kodas (duomenys neskelbtini), kalibras 9x17, kategorija B, gamybos metai 1995, vidutinė rinkos vertė – 100,00 Eur;
20.8. lygiavamzdį šautuvą Mossberg ATP6, ginklo Nr. (duomenys neskelbtini), ginklų registro kodas (duomenys neskelbtini), kalibras 12x76, kategorija B, gamybos metai nežinomi, ginklo pažymėjimas išduotas J. C., vidutinė rinkos vertė – 100 Eur;
20.9. reikalavimo teisę į (duomenys neskelbtini) paskirtų ir neišmokėtų dividendų sumą, lygią 16 653,88 Eur;
20.10. reikalavimo teisę į (duomenys neskelbtini) paskirtų ir neišmokėtų dividendų sumą, lygią 1 765 Eur.
21. Priteisti atsakovui J. C. iš ieškovės A. C. 240 505,50 Eur piniginę kompensaciją už santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalinimą.
22. Priteisti ieškovei A. C. iš atsakovo J. C. 116 742,48 Eur piniginę kompensaciją už santuokoje įgytų vertybinių popierių (akcijų) padalinimą.
23. Priteisti ieškovei A. C. iš atsakovo J. C. 200 Eur piniginę kompensaciją už santuokoje įgytų šaunamųjų ginklų padalinimą.
24. Priteisti atsakovui J. C. iš ieškovės A. C. 4,68 Eur piniginę kompensaciją už santuokoje įgytų pinginių lėšų padalinimą.
25. Atlikus priešpriešinių piniginių reikalavimų įskaitymą, priteisti atsakovui J. C. iš ieškovės A. C. 91 880,88 Eur galutinę piniginę kompensaciją.
26. Padalinti ieškovei A. C. ir atsakovui J. C. lygiomis dalimis bendras ieškovės A. C. ir atsakovo J. C. prievoles pagal 2014 m. vasario 19 d. paskolos sutartį, sudarytą su (duomenys neskelbtini); pagal 2018 m. balandžio 8 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su (duomenys neskelbtini) ir pagal 2019 m. sausio 31 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su (duomenys neskelbtini).
27. Priteisti iš ieškovės A. C. atsakovo J. C. naudai visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
28. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
28.1. Teismas netinkamai taikė CK 3.127 straipsnio 3 dalį, kadangi padalijo nekilnojamąjį turtą natūra savo nuožiūra, neatsižvelgdamas į šalių pageidavimus, taip pat į tokio bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdo nepriimtinumą, todėl nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šios teisės normos taikymo ir aiškinimo praktikos. Abi šalys prašė priteisti bendrą nekilnojamąjį turtą asmeninės nuosavybės teise ieškovei, išmokant atsakovui atitinkamą kompensaciją pinigais. Teismas neįvertino, kad šalių santykiams esant komplikuotiems turto padalijimas natūra sudarys neišvengiamas sąlygas konfliktams tęstis.
28.2. Spręsdamas dėl objektyvios galimybės techniškai padalinti nekilnojamojo turto objektus, teismas pasisakė tik dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) tačiau neįvardijo, kokios yra objektyvios galimybės bendrai naudoti ir valdyti butą (duomenys neskelbtini) ir negyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini). Be to, nustatydamas objektyvią galimybę techniškai padalinti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), teismas neatsižvelgė į tai, kad toks padalijimas reikalautų ženklių papildomų investicijų.
28.3. Teismas nepagrįstai kritiškai vertino ekspertės R. V. pasirinktą laiko pataisos koeficiento nustatymo metodiką, visiškai neatsižvelgė į objektyvius duomenis apie rinkoje įvykusius kainų pokyčius ir nepagrįstai vertino, kad tariamai ekspertės I. K. atliktas ekspertinis tyrimas yra išsamesnis, nors ši ekspertė laiko pataisos apskritai netaikė. Teismas neįvertino, kad Ekspertizės akto išvados dėl vertinamų objektų rinkos vertės prieštarauja kitiems įrodymams, įskaitant VĮ Registrų centras skelbiamiems duomenims apie nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę. Taip pat teismas neatsižvelgė į CK 3.119 straipsnio reikalavimus, kad dalijamo bendro turto vertė būtų nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Nustatant tikrąją (aktualią) dalintino nekilnojamojo turto rinkos vertę, turėtų būti remiamasi ne Ekspertizės akto išvadomis, bet nekilnojamojo turto verte, nustatyta 2022 m. sausio 11 dienai, t. y., pagal aktualiausius duomenis, kurių pagrindu parengtos teismo ekspertės R. V. Vertinimo ataskaitos.
28.4. Teismas netinkamai taikė CK 3.127 straipsnio 3 dalį, kadangi padalijo akcijas natūra, neatsižvelgdamas į tokio bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdo neigiamą įtaką šio nematerialaus turto vertei, nepriimtinumą ir neracionalumą, todėl nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šios teisės normos taikymo ir aiškinimo praktikos. Teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad ieškovė neturi jokios verslo patirties. Bendrąja jungtine nuosavybe sutuoktiniams priklausančios bendrovių akcijos negali būti padalintos abiem sutuoktiniams, nes šalys dėl konfliktiškų tarpusavio santykių kartu negalės tinkamai ir efektyviai valdyti įmonių. Teismas nepagrįstai rėmėsi argumentu, kad nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių akcijų rinkos vertę, todėl neįmanomas teisingos kompensacijos nustatymas.
28.5. Sprendimo motyvai dėl baudžiamosios bylos galimos įtakos akcijų rinkos vertei taip pat nesudaro pagrindo dalinti akcijas natūra pusiau. Pažymėtina, kad ši aplinkybė galėtų turėti reikšmės ne visoms santuokoje įgytoms akcijoms (jų vertei), tačiau tik (duomenys neskelbtini) akcijų vertei.
28.6. Sprendimo argumentas dėl atsakovo galimybės sumokėti ieškovei kompensaciją, vertintinas kritiškai, kadangi teismas pasirinko tokį bendro turto padalijimo būdą, kurio rezultate sprendimu iš atsakovo ieškovei priteista 31 686,82 Eur kompensacija už neteisėtą bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą ir 200 Eur kompensacija už šaunamųjų ginklų padalinimą, o ieškovei iš atsakovo – 4,68 Eur kompensacija už piniginių lėšų padalinimą. Taigi teismas bendrą turtą dalijo taip, kad atsakovui de facto teko ženkli piniginė prievolė (31 882,14 Eur) ieškovei.
28.7. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė aplinkybės, kad iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pasiskolintos piniginės lėšos buvo panaudotos išimtinai šeimos poreikiams tenkinti. Teismas neįvardijo, kokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis atsakovas turėjo tai patvirtinti, neatsižvelgė į kasacinio teismo suformuotą tokių įrodymų pakankamumo standartą, kuris neturėtų būti pernelyg aukštas. Be to, teismas be pagrindo atsisakė priimti ir įvertinti papildomus rašytinius įrodymus, kurių visuma taip pat šią aplinkybę patvirtina.
28.8. Teismo motyvai dėl nurodytų paskolų pobūdžio yra prieštaringi. Viena vertus, teismas padarė išvadą, kad nurodytos paskolos yra asmeninė atsakovo turtinė prievolė. Kita vertus, asmeninį prievolės pobūdį teismas grindžia tuo, kad 2017-2019 metais J. D. ir V. D. naudai atsakovas sumokėjo, įskaitant mokėjimus atliktus per antstolį, 63 373,64 Eur. Pusę šios sumos, t. y. 31 686,82 Eur, teismas sprendimu priteisė ieškovei kaip kompensaciją už neteisėtą bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą. Vadinasi, teismas tuo pačiu laiko, kad pagal minėtas paskolas gautos lėšos (bent 63 373,64 Eur sumos apimtyje) yra bendras turtas, kurio sumažinimas asmeninei prievolei tenkinti ieškovei turi būti kompensuotas.
2. Ieškovė A. C. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo pakeisti 2022 balandžio 19 d. Alytaus apylinkės teismo sprendimą išdėstant jį sekančiai: padalinti A. C. ir J. C. bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, A. C. paskiriant:
29.1. pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (šulinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1839/2000 dalį 0,2000 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 202 000 Eur;
29.2. butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 31 000 Eur;
29.3. 4/5 dalis negyvenamųjų patalpų – mechaninių dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė – 40 000 Eur;
29.4. pastatą – sargų postą (administracinės paskirties patalpų), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 1 529 Eur;
29.5. pastatą – sandėlį (sandėliavimo paskirties patalpų), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 82 Eur.
29.6. Priteisti atsakovui J. C. iš ieškovės A. C. 137 305,50 Eur piniginę kompensaciją už santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalinimą.
29.7. Likusioje ginčo dalyje atsakovo J. C. apeliacinį skundą atmesti.
29.8. Priteisti iš atsakovo J. C. ieškovės A. C. naudai visas jos apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė nurodo, jog apeliacinis skundas yra pagrįstas tik toje dalyje, kurioje prašoma santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą priteisti ieškovei, tačiau ieškovės įsitikinimu atsakovui mokėtina piniginė kompensacija turi būti apskaičiuojama pagal teismo ekspertės I. K. atliktos teismo ekspertizės išvadas, o ne pagal atsakovo užsakymu pasamdytos turto vertintojos R. V. turto vertinimo ataskaitos išvadas. Ieškovė su atsakovo apeliaciniu skundu likusioje dalyje, t. y. dėl vertybinių popierių padalinimo atsakovo pageidaujamu (nesąžiningu) būdu, taip pat dėl atsakovo finansinių prievolių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pripažinimo bendromis atsakovo ir ieškovės prievolėmis nesutinka. Teigia, kad neegzistuoja nepriimtinumo ar negalimumo padalinti akcijas natūra kriterijai, o atsakovo deklaratyvūs teiginiai dėl sutuoktinių konfliktinių santykių ar ieškovės patirties versle nesudaro pagrindo keisti teismo sprendimą šioje dalyje. Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas ir dėl to, kad akcijas padalinus atsakovo pageidaujamu būdu ieškovei negalėtų būti išmokėta piniginė kompensacija, kuri atitiktų įmonių akcijų rinkos vertę. Be to, atsakovas atsisakė nepateikti įrodymus, kad pasiskolintos piniginės lėšos buvo panaudotos šeimos poreikių tenkinimui, savo sprendimu (iniciatyva) neteikė išsamių banko sąskaitų išklotinių, todėl atsakovo apeliacinis skundas dalyje dėl atsakovo finansinių prievolių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pripažinimo bendromis atsakovo ir ieškovės prievolėmis atmestinas.
4. Atsakovas J. C. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. sprendimą dalyje dėl sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto ir turtinių prievolių padalijimo (procesinio sprendimo rezoliucinės dalies 3.1 – 3.10 punktai; 4.1 – 4.10 punktai ir 8 punktas) ir šioje dalyje civilinę bylą išspręsti pagal atsakovo apeliaciniame skunde pareikštą prašymą.
5. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas nurodo, jog sutinka, kad teismas netinkamai parinko santuokoje įgyto turto padalijimo būdą, padalindamas jį natūra abiem šalims po ½ dalį. Atsakovas sutinka, kad visas santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas turėjo būti priteistas natūra ieškovei, o atsakovui – kompensacija pinigais, tačiau su sąlyga, kad likusi kita reikšminga santuokoje įgyto turto dalis, t. y. vertybiniai popieriai (bendrovių akcijos) natūra būtų priteisti atsakovui, ieškovei priteisiant piniginę kompensaciją. Tačiau atmestini ieškovės apeliacinio skundo argumentai, jog teismas netinkamai vertino atsakovo neištikimybės faktą santuokos metu, dėl ko neteisėtai ir nepagrįstai sprendė, kad santuoka nutrūko ne dėl atsakovo, o dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Vadovaujantis ieškovės argumentais dėl itin konfliktiškų sutuoktinių santykių, darytina logiška išvada, kad ir likusio reikšmingo šalių turto ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) akcijų) padalijimas natūra atitinka teismų praktikoje išvystytą turto padalijimo natūra nepriimtinumo kriterijų. Teigia, kad ieškovė siekia 2014 m. gruodžio 28 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia per se, nenurodydama, kokią įtaką ieškovės teisėms ir teisėtiems interesams turėtų toks pripažinimas. Atsakovas nesutinka su ieškovės apeliaciniu skundu dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teigia, kad skundžiamu sprendimu buvo tenkintas abiejų šalių neturtinis reikalavimas nutraukti santuoką, o šalių turtiniai reikalavimai, susiję su santuokoje įgyto turto padalijimu ir neturtinės žalos priteisimu, – atmesti. Be to, teismas netenkino (bylą šio reikalavimo dalyje nutraukė) ir savarankiško ieškovės reikalavimo dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Taigi vertintina, kad ieškovės ieškinio reikalavimai buvo netgi didesne dalimi atmesti nei atsakovo, bet ne priešingai, kaip teigiama apeliaciniame skunde.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių papildomo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
7. Apeliacine tvarka byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl santuokos iširimo priežasčių bei sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, prievolių pobūdžio, akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų priėmimo
8. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu teikia naujus įrodymus: 2013 m. – 2017 m. atsakovo banko sąskaitos išrašus (ištraukas), kuriais siekia įrodyti, kad atsakovas rūpinosi tiek ieškovės (sutuoktinės), tiek pilnamečių vaikų išlaikymu, vykdė už juos jų turtines prievoles, kas apelianto teigimu, vertinant juos kitų byloje esančių įrodymų kontekste, įrodo, kad iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pasiskolintos piniginės lėšos buvo panaudotos išimtinai šeimos poreikiams tenkinti. Kadangi, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas be pagrindo atsisakė priimti ir įvertinti šiuos papildomus rašytinius įrodymus bei sprendė, kad atsakovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, jog pasiskolintos piniginės lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti, prašo juos priimti apeliacinės instancijos teisme.
9. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija nenustatė CPK 314 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, kurioms esant būtų galimas apelianto kartu su apeliaciniu skundu pateiktų naujų įrodymų priėmimas, todėl juos atsisako priimti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas turėjo visas galimybes šiuos įrodymus savalaikiai pateikti pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina ir tai, kad atsakovo atstovas pirmosios instancijos teisme neprašė priimti šių (2013 m. – 2017 m. banko sąskaitos išrašų) įrodymų, 2022 m. vasario 8 d. teismo posėdyje prašė tik sudaryti galimybę ateityje pateikti papildomus įrodymus dėl pilnamečiams vaikams teiktų pinigų, kas, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, būtų užvilkinę ir taip ilgai užsitęsusį bylos nagrinėjimą. Kita vertus, šie įrodymai nei patvirtintų, nei paneigtų bylai reikšmingų aplinkybių, nes teikiami tik atsakovo banko sąskaitos fragmentiniai duomenys (ištraukos) apie tam tikras patirtas išlaidas, neatskleidžiant iš kokių pajamų atliekami šie mokėjimai ir kokia dalis šių išlaidų sudarė atsakovo gautas pajamas (CPK 180 straipsnis).
10. Atsakovo atstovas po apeliacinio skundo pateikimo (2022 m. rugsėjo 6 d.) taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo nesutikimo su ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus.
11. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama (CPK 323, 338 straipsniai). Taigi, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui nebegalima nurodyti naujų, įstatymo nustatytu terminu pateiktame skunde nenurodytų argumentų, faktinių aplinkybių, nebegalima keisti apeliacinio skundo reikalavimo.
12. Atsakovo rašytiniai paaiškinimai, nors iš esmės ir nekeičia jo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, tačiau juos papildo, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovo pateiktas apeliacinio skundo papildymas pažeidžia CPK 323 straipsnyje įtvirtintą draudimą, todėl jie nepriimami (CPK 42, 323 straipsniai).
Dėl šalių kaltės nutraukiant santuoką
13. Ieškovė savo apeliaciniame skunde teigia nesutinkanti su teismo sprendimu, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir nurodo, kad šalių santuoka iširo išimtinai dėl atsakovo kaltės. Apeliantė teigia, kad tik 2018 m. sužinojo apie atsakovui (duomenys neskelbtini) metais gimusį sūnų, kas ir buvo priežastis kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo. Todėl, apeliantės vertinimu, tik atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo, nes šeimos iširimo priežastis yra būtent jo neištikimybė.
14. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad nustačius vieno sutuoktinio kaltę, gali būti pripažįstamas kaltu ir kitas sutuoktinis, jei jis nesiėmė priemonių šeimai išsaugoti, negynė šeimos vertybių ir tai lėmė jo, kaip sutuoktinio, pareigų nesilaikymą. Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, taip pat neturėtų įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014).
15. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į ieškovės argumentus, jog atsakovas santuokos metu buvo neištikimas, tačiau neištikimybės fakto nepripažino priežastimi, kuri turėjo įtakos santuokos nutraukimui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia teismo išvada. Apeliantė pirmosios instancijos teisme pripažino, kad faktiniai sutuoktinių santuokiniai ryšiai jau buvo nutrūkę iki tol, t. y. nuo 2015 m. sausio 1 d., todėl akivaizdu, kad neištikimybės faktas nebuvo santuokos iširimo priežastis. Kad konstatuoti tik vieno atsakovo kaltę, ieškovė turėjo paneigti pirmosios instancijos teismo išvadas dėl jos kaltės iki šeimos iširimo ar iširus šeimai. Byloje nustatyta, kad ir iki 2015 m. sausio 1 d. sutuoktinių santykiai nebuvo geri, sutuoktiniai bylos nagrinėjimo metu kaltino vienas kitą dėl pagarbos vienas kitam nebuvimu, dėl vienas kito elgesio, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Taip pat nustatyta, kad 2015 m. sausio 1 d. santuokai faktiškai nutrūkus, abi šalys nedėjo pakankamai pastangų, kad šeima vėl gyventų kartu, gyvenimas atskirai juos abu tenkino, todėl vien ieškovės apsisprendimas po kelerių metų negyvenimo santuokinio gyvenimo kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo, nėra pakankamas pagrindas paneigti teismo padarytą išvadą dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, nenukrypdamas nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog ieškovės ir atsakovo santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Objektyvių ir patikimų duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog santuoka iširo išmintinai dėl atsakovo kaltės, ieškovė nepateikė, o aplinkybė, jog vienas iš sutuoktinių savo pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau, teisiniu požiūriu nėra reikšmingos.
Dėl neturtinės žalos priteisimo
17. CK 3.70
straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nei vienam iš jų neturtinė žala nepriteistina. Dėl nekilnojamojo turto ir akcijų padalijimo
18. Tiek ieškovė, tiek atsakovas apeliaciniais skundais nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas jų prašymas visą nekilnojamąjį turtą natūra priteisti ieškovei, o atsakovui ½ turto vertės kompensaciją, iš esmės nurodydami, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į jų pageidavimus (valią) ir konfliktinius tarpusavio santykius.
19. Atsakovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria (duomenys neskelbtini) 3476 vienetai paprastųjų vardinių akcijų, (duomenys neskelbtini) 75500 vienetai paprastųjų vardinių akcijų, (duomenys neskelbtini) 500 vienetai paprastųjų vardinių akcijų, kurias bendrai pagal akcijų nominalią vertę atsakovas vertina 233 484,96 Eur, priteistos ieškovei ir atsakovui lygiomis dalimis, nurodydamas, kad tik visas akcijas priteisus atsakovui, būtų išvengta su tokio turto nuosavybės teisės įgyvendinimu susijusių ginčų ir užtikrintų racionaliausią turto panaudojimą ateityje. Apelianto teigimu, jei teismas būtų padalijęs santuokoje įgytą bendrą turtą atsakovo priešieškinyje nurodytu būdu, t. y. ieškovei priteisiant visą nekilnojamąjį turtą natūra, o atsakovui – akcijas natūra, atlikus priešpriešinių šalių prievolių sumokėti pinigines kompensacijas įskaitymą, galutinis rezultatas būtų toks, kad ne ieškovei, o atsakovui tektų pareiga sumokėti ieškovei piniginę 11 318,62 Eur kompensaciją.
20. Remiantis CK 3.87
straipsniu, įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (1 dalis). Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (2 dalis). 21. CK 3.88
straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad santuokiniu turtu (turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė) laikoma: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). 22. Byloje nustatyta ir dėl to nekilo ginčo, kad bendrąja sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą, be kita ko, sudaro: 1. Nekilnojamas turtas: Pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1839/2000 dalis 0,2000 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini); Butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); 4/5 dalis negyvenamųjų patalpų – mechaninių dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini); Pastatas – sargų postas (administracinės paskirties patalpos), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); Pastatas – sandėlis (sandėliavimo paskirties patalpos), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); 2. Vertybiniai popieriai (akcijos): (duomenys neskelbtini) 3476 vienetų paprastųjų vardinių akcijų, (duomenys neskelbtini) 75500 vienetų paprastųjų vardinių akcijų, (duomenys neskelbtini) 500 vienetų paprastųjų vardinių akcijų. Taip pat teismo nustatyta ir dėl to nekilo ginčo, kad sutuoktinių dalys bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje yra lygios, t. y. priklauso kiekvienam po ½ jo dalį.
23. Sutuoktiniai pageidauja, kad visas nekilnojamasis turtas natūra būtų priteistas ieškovei, atsakovui išmokant ½ turto vertės kompensaciją. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra pagrindo nukrypti nuo lygaus turto padalijimo principo, sutuoktinių teisės į nuosavybę yra vienodos, nė vienas iš jų neturi svaresnių objektyvių poreikių gauti visą turtą natūra, todėl sprendė, kad būtų teisingiausiai šiuo atveju po santuokos nutraukimo padalinti turtą lygiomis dalimis natūra, t. y. kiekvienam iš sutuoktinių priteisiant po ½ dalį šio turto. Apeliacinės instancijos teismui tokiam turto padalijimo būdui iš esmės pritaria.
24. Byloje nustatyta reikšminga aplinkybė, kad Alytaus apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-26-297/2022, kurioje J. C. kaltinamas pagal BK 188 straipsnio 2 dalį, 270 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) traukiami baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 188 straipsnio 2 dalį, 20 straipsnio 2 dalį ir 270 straipsnio 2 dalį, (duomenys neskelbtini) dar ir pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį. Byloje yra pareikšti civiliniai ieškiniai: Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 6 229 931,23 Eur dydžio patikslintas civilinis ieškinys, (duomenys neskelbtini) ieškinys dėl 1 207 517,40 Eur žalos atlyginimo, nukentėjusiosios V. Š. civilinis ieškinys dėl 10 000 Eur žalos atlyginimo, Kauno apygardos prokuratūros civilinis ieškinys 5 721 263 Eur sumai, pareikštas byloje ginant valstybės turtinius interesus, ir AB „Lietuvos draudimas“ civilinis ieškinys 4 498,20 Eur sumai. Atsižvelgiant į byloje pareikštų civilinių ieškinių bendrą sumą, kuri yra net 13 173 209,83 Eur, jų užtikrinimui kaltinamajam J. C. pritaikytas laikinas visiškas nuosavybės teisės apribojimas į turtą: pinigines lėšas banko sąskaitose; į nekilnojamąjį turtą: 1) 1839/2000 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su gyvenamuoju namu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir inžineriniais statiniais – kiemo statiniais, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 2) butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Baudžiamoji byla iki šiol neišnagrinėta, laikinas nuosavybės teisės apribojimas galiojo tiek bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimo pirmosios instancijos metu, galioja ir šiuo metu (nuosavybės teisės apribojimo terminas šiuo metu pratęstas iki 2022 m. spalio 25 d.).
25. Pažymėtina, kad nors nuosavybės teisių apribojimas pats savaime neriboja sutuoktinių teisės nutraukti santuoką, tačiau jis laikinai riboja sutuoktinių teisę susitarti dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto teisinio statuso pakeitimo, nes jungtinės nuosavybės teise įgytas turtas turi būti pasidalijimas taip, kad neprieštarautų įstatymams, viešajai tvarkai, kreditorių interesams (CK 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnis).
26. Skolininko turto areštas yra įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą ar atskirų šios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimo ar disponavimo – laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, kreditorių reikalavimų tenkinimą, kitų įsipareigojimų vykdymą (Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Disponavimo teisės laikinas apribojimas reiškia, kad priverstinai laikinai apribojama teisė turtą parduoti, kitaip perleisti, išnuomoti, įkeisti, kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę (Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 7 dalis). Pagal Turto arešto aktų registro įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, turto areštas sukelia teisinius padarinius asmeniui, kurio turtas areštuotas, nuo turto arešto akto paskelbimo momento, o nesant galimybės paskelbti – nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre momento, jei įstatymuose nenustatyta kitaip.
27. Atsižvelgiant į Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą turto arešto sampratą ir įstatymu įtvirtintą teismo procesinio sprendimo privalomumą, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatyti turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisių suvaržymai laikytini imperatyvais, įtvirtintais įstatyme. Todėl sandoriai, sudaryti pažeidžiant teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatytus apribojimus, laikytini niekiniais, prieštaraujančiais imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-699-611/2015, 2017 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49-969/2017). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, areštavus turtą ir uždraudus juo disponuoti, negalimi asmenų susitarimai dėl areštuoto turto pardavimo, perdavimo kito asmens nuosavybėn, o jei tokie daromi – yra niekiniai ir negaliojantys CK 1.80 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128-686/2015; 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2013; 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-130/2013, 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128-686/2015, 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-334-969/2018 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad santuokinio turto dalijimas yra disponavimas juo, keičiant jo teisinį statusą iš bendrosios jungtinės nuosavybės į asmeninę, todėl turto, kuriuo disponuoti uždrausta, dalijimas draudžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-686/2015).
28. Apeliacinio teismo vertinimu, abiejų sutuoktinių siekis turtą, kuriam taikomas nuosavybės teisų apribojimas, po santuokos nutraukimo priteisti asmeninės nuosavybės teise tik ieškovei prieštarauja ne tik imperatyviosioms įstatymo normoms, nes turto, kuriuo disponuoti uždrausta, dalijimas draudžiamas, bet tokiu būdu padalinant nekilnojamąjį turtą būtų pažeidžiami ir sutuoktinio, kurio atžvilgiu baudžiamoje byloje pareikšti civiliniai ieškiniai, galimų (tikėtinų) kreditorių teisėti interesai. Juo labiau, kai ieškovė byloje neįrodė, kad turėtų galimybę sumokėti atsakovui kompensaciją už jai natūra atiteksiančią sutuoktinio dalį, o vien ieškovės teiginiai, kad tai padėtų padaryti jos pilnamečiai vaikai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Apeliantė taip pat nurodo, kad jeigu būtų nepajėgi išmokėti piniginės kompensacijos, atsakovas savo pažeistas teises galėtų apginti, prašydamas realizuoti apeliantei priteistą nekilnojamąjį turtą priverstine tvarka, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokia situacija neatitiktų nei kito sutuoktinio, nei jo kreditorių interesų, nes galimai kiltų nauji teisminiai ginčai, pasunkėtų skolos išsiieškojimas.
29. Pažymėtina ir tai, kad pagal CK 3.119 straipsnį, dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi teismo ekspertės I. K. Ekspertizės akte Nr. IK-4/2021 nustatyta nekilnojamojo turto rinkos verte, su kuria apeliantas J. C. nesutinka. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies pritaria apeliantui J. C., kad teismo ekspertės I. K. nekilnojamojo turto vertė nustatyta 2021 m. gegužės 19 d. duomenimis, o per pastaruosius metus nekilnojamojo turto kainos nuolat kyla. Nors tai nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad teismo ekspertizės metu nustatyta nekilnojamojo turto rinkos vertės iš esmės pasikeitė, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ir dėl šios priežasties turto padalijimas natūra, t. y. kiekvienam sutuoktiniui po ½ šio turto, labiausiai atitiktų teisingumo ir proporcingumo kriterijus, abiejų sutuoktinių ar galimų (tikėtinų) kreditorių, pareiškusių civilinius ieškinius baudžiamojoje byloje, interesus, nes tokiu būdu nesumažėtų kuriam nors sutuoktiniui tenkanti turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismui pagrįstai sprendus dėl turto padalijimo natūra, šalių ginčas dėl dalijamo nekilnojamo turto rinkos vertės esminės reikšmės skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui neturi, todėl apeliacinės teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.
30. Galimų (tikėtinų) kreditorių teisėtus interesus atitinka tik toks turto padalijimas, kuriuo be objektyvių priežasčių ir įstatyme numatyto pagrindo (CK 3.117 straipsnio 2 dalis) nėra sumažinama kuriam nors sutuoktiniui tenkanti turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, šį turtą padalijant santuokos nutraukimo metu. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, padalijus nekilnojamąjį turtą lygiomis dalimis natūra, galimybės padalyti vertybinius popierius (akcijas): (duomenys neskelbtini) 3476 vienetų paprastųjų vardinių akcijų, (duomenys neskelbtini) 75500 vienetų paprastųjų vardinių akcijų, (duomenys neskelbtini) 500 vienetų paprastųjų vardinių akcijų, kitaip nei sprendė pirmosios instancijos teismas taip pat nėra galimybės, todėl tik toks sprendimas laikytinas racionaliausiu bei teisingiausiu. Visų pirma, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, įmonių akcijas priteisus atsakovui, o ieškovei kompensaciją, atsakovas neturėtų galimybių per protingą terminą sumokėti atsakovei kompensaciją, nes atsakovo turtui baudžiamojoje byloje yra taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, atsakovas turi kitų kreditorių ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)). Antra, nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių akcijų rinkos vertę, be to (duomenys neskelbtini) patraukta baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 188 straipsnio 2 dalį, 20 straipsnio 2 dalį ir 270 straipsnio 2 dalį, baudžiamojoje byloje taikomas laikinas nuosavybės teisės į pinigines lėšas apribojimas (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, Alytaus apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. 1-26-800/2022), todėl pagal byloje esančius duomenis neįmanomas akcijų vertės bei teisingos kompensacijos nustatymas (šalys skirti teismo ekspertizę neprašė), atitinkamai sutuoktinių bendro turto lygių dalių (pagal vertę) nustatymas. Trečia, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad nustatytų bylos aplinkybių kontekste šalių konfliktiški santykiai, kurie iš esmės paaštrėjo tik santuokos nutraukimo procese, nėra pagrindas netaikyti turto padalijimo natūra būdo ar nukrypti nuo prioritetinio turto padalijimo lygiomis dalimis principo. Pažymėtina, kad sutuoktiniams priklauso 50 proc. (duomenys neskelbtini) akcijų paketo, 60 proc. (duomenys neskelbtini) akcijų paketo, ir tik 100 proc. (duomenys neskelbtini) akcijų paketo, todėl nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad akcijas padalijus natūrą iš esmės būtų apsunkintas šių įmonių funkcionavimas ir įmonės veiklai reikalingų akcininkų kompetencijai priklausančių klausimų išsprendimas. Byloje nenustatyta, kad padalijus šalims bendrąją jungtinę nuosavybę, konstruktyvus šalių bendradarbiavimas ir turto valdymas iš esmės būtų neįmanomas. Kaip galima suprasti iš ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų argumentų, ji yra linkusi kooperuotis, bendradarbiauti ir tokiu būdu bendrai versle siekti pelno.
31. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, santuokoje įgytas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) akcijas pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei ir atsakovui lygiomis dalimis, t. y. kiekvienam po ½. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiu būdu bus užtikrinama ne tik sutuoktinių teisė į bendro turto lygias dalis, bet ir sutuoktinių (-io), esamų ar galimų (tikėtinų) kreditorių interesai, nebus nukrypta nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių.
Dėl (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo–pardavimo sutarties
32. Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti 2014 m. gruodžio 28 d. (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp J. C. ir K. J., negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Pirmosios instancijos teismas civilinę bylą šioje dalyje nutraukė, motyvuodamas tuo, kad teismas neturi teisinio pagrindo pripažinti negaliojančia jau pasibaigusią sutartį, nes buvo nustatyta, kad J. C. ir K. J. 2020 m. sausio 3 d. geranoriškai susitarė nutraukti 2014 m. gruodžio 28 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį.
33. Ieškovė nesutinka su šia teismo sprendimo dalimi, nurodydama, kad tik teismui konstatavus ginčo akcijų pirkimo–pardavimo sutarties negaliojimą nuo jos sudarymo momento (ab initio), būtų apginti apeliantės interesai. Apeliantės teigimu, tuo atveju, jeigu ši sutartis nebus pripažinta negaliojančia (dėl jos teisėtumo nebus pasisakyta), tai sudarys galimybę atsakovui manipuliuoti 2020 m. sausio 3 d. susitarimo dėl šios sutarties nutraukimo sudarymo faktu, o ieškovė vėl bus priversta ginti savo interesus teisme. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.
34. Visų pirma atkreiptinas dėmesys, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra sutuoktinių bendro dalytino turto balanso sudarymas ir šio turto padalijimas. Byloje nekilo ginčo, kad 2014 m. gruodžio 28 d. (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo–pardavimo sutartis nutraukta, o K. J. parduotos akcijos šalių 2020 m. sausio 3 d. susitarimu grąžintos J. C. Pirmosios instancijos teismas, nesant tarp šalių dėl to ginčo, visas (duomenys neskelbtini) akcijas įtraukė į sutuoktinių bendro dalytino turto balansą ir nutraukiant santuoką šį turtą padalino. Taigi, 2014 m. gruodžio 28 d. (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimas negaliojančia nesukeltų ieškovei jokių materialiųjų teisinių padarinių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai bylą šioje dalyje nutraukė.
Dėl prievolių pagal atsakovo sudarytas paskolos sutartis pripažinimo bendromis
35. Atsakovas priešieškiniu prašė padalyti ieškovei A. C. ir atsakovui J. C. lygiomis dalimis prievoles: 1) pagal 2014 m. vasario 19 d. paskolos sutartį, sudarytą su (duomenys neskelbtini), kuria suteikta 145 495,11 Eur paskola, 2) pagal 2018 m. balandžio 8 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su (duomenys neskelbtini), kuria suteikta 35 000 Eur paskola; 3) pagal 2019 m. sausio 31 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su (duomenys neskelbtini), kuria suteikta 20 000 Eur paskola. Atsakovas nurodė, kad paskolos, kurios paimtos bendriems šeimos poreikiams tenkinti, iki šiol nėra grąžintos, kaupiasi palūkanos, todėl nutraukiant santuoką atsakomybė pagal jas turėtų būti padalinta abiem šalims po lygiai.
36. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė aplinkybės, kad iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pasiskolintos piniginės lėšos buvo panaudota išimtinai šeimos poreikiams tenkinti, todėl šiuos kreditorinius įsipareigojimus pripažino asmeninėmis atsakovo J. C. prievolėmis bei jų nedalino.
37. Apeliantas J. C. nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, teigdamas, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai nenustatė kad iš kreditorių UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) 2013 m. – 2019 m. laikotarpiu gautos paskolos buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti, todėl yra bendros ieškovės ir atsakovo prievolės, kurios nutraukiant santuoką, turėtų būti padalytos lygiomis dalimis. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka ir juos atmeta kaip nepagrįstus.
38. Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, kad ieškovė būtų davusi sutikimą atsakovui skolintis pinigus pagal paskolos sutartis, todėl, siekiant įrodyti šių prievolių bendrumą, turi būti nustatyta, kad jos prisiimtos šeimos poreikiams tenkinti.
39. Procesinė pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė pagal paskolos sutartį būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-611/2017, 34 punktas). Nagrinėjamos bylos atveju tokia pareiga teko atsakovui.
40. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovas neįrodė nurodomų aplinkybių, kad gautos paskolos buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti. Paskolos sutartyse nebuvo nurodytas skolinimosi tikslas, paskolas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vardu, kaip atstovas (direktorius), suteikė pats J. C., o sutuoktinė sutikimo atsakovui skolintis pinigus nebuvo davusi. Atsakovas J. C. bylos nagrinėjimo metu neįrodė, kad būtent iš gautų paskolų buvo tenkinami bendri šeimos poreikiai (užbaigtas įrengti šeimos gyvenamasis namas, pirktos kelionės, patirtos išlaidos sutuoktinės pomėgiams (būreliams) ir pan.), nepateikė jokių šias išlaidas patvirtinančių įrodymų. Akcentuotina ir tai, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas turėjo nuolatines pajamas, užsiėmė pelningu verslu, namo statybos pabaiga (100 proc. baigtumas) fiksuota 2006 metais, sutuoktinių vaikai tuo metu buvo pilnamečiai, paskolos 2018 ir 2019 metais paimtos kai sutuoktiniai bendro ūkio nevedė, todėl, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visetą, mažai tikėtina, kad kasdieninių šeimos poreikių tenkinimui būtų buvęs poreikis skolintis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliantas į bylą teikė tik banko sąskaitų ištraukas apie tam tikrų piniginių sumų įmokėjimą ar jų išmokėjimą (pirkimus/pervedimus), o ne vientisus duomenis (pvz. detales banko sąskaitų išklotines) apie 2013 m. – 2019 m. gautas pajamas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas neįrodė, kad gautos paskolos buvo panaudotos būtent šeimos poreikiams tenkinti. Apeliacinio teismo vertinimu, tikėtina, kad šeimos poreikių tenkinimui galėjo būti naudojamos kitos pajamos (pvz. darbo užmokestis, santaupos ar pan.) ir nebuvo poreikio šeimos poreikių tenkinimui skolintis. Atsakovo nurodomos aplinkybės dėl rūpinimosi pilnamečiais vaikais, sprendžiant ginčą dėl paskolos sutarčių pripažinimo bendromis (solidariomis), nėra reikšmingi, nes vien atsakovo moralinis įsipareigojimas teikti pilnamečiams vaikams finansinę paramą, negali būti pagrindas atsakovo paimtas paskolas pripažinti bendromis sutuoktinių prievolėmis. Apeliantas iš esmės tik savo paaiškinimais įrodinėjo savo teiginius dėl prievolių pagal paskolos sutartis bendrumo, tačiau šių paaiškinimų nepatvirtina kiti byloje surinkti leistini įrodymai, todėl jų įrodomoji vertė abejotinos reikšmės (CPK 185 straipsnis). Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė apeliantui nepalankų sprendimą, priešingai nei yra įsitikinęs apeliantas, negali būti aiškinama kaip teismo netinkamas byloje esančių įrodymų įvertinimas.
41. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, kad teismo sprendimas dalyje dėl prievolių pobūdžio yra prieštaringas, nes, kaip teigia apeliantas, viena vertus, teismas padarė išvadą, kad nurodytos paskolos yra asmeninė atsakovo turtinė prievolė, kita vertus, priteisė ieškovei kompensaciją už neteisėtą bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą. Visų pirma, atsakovas ieškovės nurodytų faktinių aplinkybių dėl kompensacijos už neteisėtą bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą neginčijo, pripažino, kad 63 373,64 Eur sumokėjo vykdydamas išimtinai asmeninę prievolę ir sutiko sumokėti prašomą kompensaciją (CK 3.98 straipsnio 3 dalis). Antra, nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinėje instancijoje apeliantas neįrodinėjo, kad 63 373,64 Eur tretiesiems asmenims sumokėjo būtent iš pinigų, gautų pagal 2014 m. vasario 19 d., 2018 m. balandžio 8 d., 2019 m. sausio 31 d. paskolos sutartis. Priešingai, byloje įrodinėjo, kad visos paskolos buvo panaudotos šeimos bendriems poreikiams tenkinti. Trečia, pirmosios instancijos teismas, nors ir atkreipė dėmesį, kad pagal 2017 m. liepos 4 d. susitarimą ir pagal 2018 m. sausio 4 d. Alytaus apylinkės teismo sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-810-652/2018, J. D. ir V. D. naudai atsakovas 2017-2019 metais sumokėjo 63 373,64 Eur, tačiau nėra konstatavęs, kad šie mokėjimai atlikti būtent iš gautų paskolų. Ketvirta, apeliantas neskundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje, kuria priteista ieškovei A. C. iš atsakovo J. C. 31 686,82 Eur kompensacija už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą, todėl ši teismo sprendimo dalis nepatenka į apeliacijos ribas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme
42. Pirmosios instancijos teismas tiek patikslintą ieškinį, tiek patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies ir laikė, kad buvo patenkinta po 50 procentų šalių reikalavimų. Atitinkamai proporcingai paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kadangi ieškovė A. C. patyrė 15890,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl iš atsakovo priteisė 7 945,00 Eur. Atsakovas iš viso patyrė 13 321,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl iš ieškovės priteisė 6 660,50 Eur (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
43. Apeliantė A. C. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teigdama, kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo paskirstytos neproporcingai teismo patenkintų ir teismo atmestų reikalavimo daliai, nes atsakovo priešieškinys buvo atmestas didesne apimtimi nei ieškovės.
44. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pažymėtina, kad šioje teisės normoje yra įtvirtinta bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylos šalims taisyklės išimtis, kuri gali būti taikoma, atsižvelgiant į tai, ar šalys sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas, taip pat į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, į tai, ar jos buvo būtinos ir pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020).
45. Teisėjų kolegijos pritaria pirmosios instancijos teismui, kad iš dalies buvo patenkinti tiek ieškovės, tiek atsakovės reikalavimai, todėl pagal bendrąją taisyklę kiekviena šalis turėtų teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliante, kad vien dėl to, jog buvo atmestas atsakovo reikalavimas dėl prievolių pagal sudarytas paskolos sutartis pripažinimo bendromis, turėtų būti laikoma, kad ieškovės reikalavimų buvo patenkinta daugiau nei 50 procentų, atitinkamai atsakovo mažiau. Akcentuotina, kad santuokos nutraukimo byloje buvo sprendžiama eilė klausimų, kurie patenka į CK 3.59 straipsnyje nustatytų privalomai spręstinų nutraukiant santuoką klausimų ratą, tame tarpe dėl turto, prievolių padalijimo, šios civilinės bylos nagrinėjimas užsitęsė pakankamai ilgai (teisminis ginčas vyksta nuo 2019 m. kovo mėn.), bylos šalys nuolat tikslino, pildė savo reikalavimus, teikė vis naujus įrodymus, bylos nagrinėjimo metu vyko daug teismo posėdžių, šalys rengė daug įvairių procesinių dokumentų, tačiau nei vienos iš šalių ginčytini reikalavimai nebuvo patenkinti pilna apimtimi. Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad yra teisingiausia laikyti, kad, kiekviena šalis turi teisę į 50 proc. patirtų išlaidų atlyginimą.
46. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad teismas tiek sprendimu, tiek papildomu sprendimu neturėjo pagrindo į skirstytinas bylinėjimosi išlaidas įtraukti atsakovo patirtas išlaidas už turto vertinimo ataskaitų parengimą (2 600 Eur) ir už turto vertintojos dalyvavimą teismo posėdyje (150 Eur).
47. CPK 88 straipsnio 1 dalyje išvardytos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Prie jų priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, kaip ir visos bylinėjimosi išlaidos, yra kompensacinio pobūdžio. Tai reiškia, kad išlaidos, asmens patirtos ginant pažeistą teisę, turi būti visiškai ar iš dalies padengiamos. Kadangi tarp šalių kilo ginčas dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto rinkos vertės, atsakovo patirtos išlaidos nekilnojamojo turto vertei nustatyti laikytinos būtinomis ir pagrįstos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias atsakovo išlaidas laikė susijusiomis su bylos nagrinėjimu ir atitinkamai 50 proc. šių išlaidų priteisė atsakovui iš ieškovės, t. y. 75 Eur (150,00 Eur x 50 proc.) išlaidų už turto vertintojos dalyvavimą teismo posėdyje, 800 Eur (1600 Eur x 50 proc.) už nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos parengimą, kurios priteistos Alytaus apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. sprendimu, ir 500 Eur (1000 Eur x 50 proc.), kurios priteistos 2022 m. gegužės 16 d. papildomu sprendimu.
48. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad be pagrindo iš jos buvo priteistos turto vertintojos R. V. dalyvavimo teisme išlaidos, nes atsakovas už liudytojos atvykimą į teismo posėdį sumokėjo jau pasibaigus bylos nagrinėjimui iš esmės bei kai jokie įrodymai į bylą negalėjo būti teikiami. Akcentuotina, kad Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartimi atsakovas J. C. buvo įpareigotas per 5 darbo dienas nuo nutarties gavimo dienos sumokėti 150 Eur sumą liudytojos R. V. išlaidoms padengti, pervedant į specialią Alytaus apylinkės teismo depozitinę sąskaitą. Taip pat šia nutartimi nutarta išmokėti liudytojai R. V. 150,00 Eur už dalyvavimą teismo posėdyje civilinėje byloje Nr. e2-8-887/2022 pagal 2022 m. vasario 8 d. sąskaitą faktūrą Serija IDE_22 Nr. 026, pervedant iš Alytaus apylinkės teismo depozitinės sąskaitos. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai dalį šių išlaidų priteisė iš ieškovės, nepaisant to, kad atsakovas pagal teismo nutartį 150 Eur į teismo depozitinę sąskaitą sumokėjo tik 2021 m. kovo 9 d., t. y. teismui baigus bylos nagrinėjimą iš esmės bei atidėjus teismo sprendimo paskelbimą.
49. Apeliantė A. C. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nuspręsta iš apeliantės ir atsakovo valstybės naudai priteisti po 2 221 Eur žyminio mokesčio. Apeliantė nurodo, kad ji už pareikštus reikalavimus sumokėjo 2 960 Eur žyminio mokesčio, o atsakovas tik 76 Eur žyminio mokesčio, tačiau teismui nusprendus, kad ieškinys ir priešieškinys tenkinamas po 50 proc., apeliantė nepagrįstai buvo įpareigota sumokėti dar 2 221 Eur žyminio mokesčio.
50. Byloje nustatyta, kad ieškovė yra sumokėjusi 2 922,00 Eur (2 726,00 Eur +196,00 Eur) žyminio mokesčio, atsakovas – 75,00 Eur žyminio mokesčio. Alytaus apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 8 d. nutartimi ieškovei A. C. likusios dalies – 645,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartimi atsakovui J. C. likusios dalies – 3 797,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartimi ir Alytaus apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 8 d. nutartimi atidėtą žyminio mokesčio (4 442,00 Eur) dalis, atsižvelgiant į tenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, priteisti iš šalių lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvienos šalies po 2221,00 Eur.
51. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nuspręstą iš kiekvienos šalies priteisti po 2221,00 Eur ((645,00 Eur + 3 797,00 Eur) / 2), yra neteisinga bei nepagrįsta, nes tokiu atveju ieškovė turėtų sumokėti ženkliai daugiau žyminio mokesčio nei buvo atidėta teismo nutartimi bei sumokėtų atsakovas. Kadangi nagrinėjamu atveju laikytina, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo reikalavimai patenkinti po lygiai, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus nagrinėjamu atveju labiausiai atitiktų, kad iš šalių valstybei būtų priteista tik jų atžvilgiu atidėta žyminio mokesčio dalis, t. y. iš ieškovės – 645,00 Eur, iš atsakovo – 3 797,00 Eur.
52. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-403/2021). Pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams teisėjų kolegija detaliau dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
53. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, dėl ko priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti (ar pakeisti) apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo, todėl jis paliktinas iš esmės nepakeistas (CPK 265 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Patikslintina tik sprendimo dalis, kuri nesusijusi su ginčo esme, t. y. dėl iš šalių valstybei priteisto žyminio mokesčio, kurio mokėjimą pirmosios instancijos teismas buvo atidėjęs, priteisiant tik jų atžvilgiu atidėto žyminio mokesčio dalis, t. y. iš ieškovės – 645,00 Eur, iš atsakovo – 3 797,00 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
54. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
55. Ieškovė šioje byloje patyrė 3671 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 646,00 Eur žyminis mokestis sumokėtas už apeliacinį skundą, 1512,50 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir 1512,50 Eur už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą. Atsakovas nurodo, kad patyrė 3920,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 2250,60 Eur už apeliacinio skundo parengimą, 1089 Eur už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą, 217,80 Eur už nuomonės į ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo parengimą, 363 Eur už rašytinių paaiškinimų parengimą.
56. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus abiejų šalių apeliacinius skundus, apeliantams neatlyginamos ir nepriteisiamos. Pažymėtina, kad nors šioje byloje atsakovo ginčijamų turtinių reikalavimų suma buvo didesnė nei ieškovės, tačiau įvertintina ir tai, kad ieškovė taip pat nesutiko su skundžiamo teismo sprendimo dalimi dėl turto padalijimo būdo, o visi su turto padalijimu susiję klausimai sprendžiami kompleksiškai, be to ieškovė papildomai ginčijo teismo sprendimo dalį, kuria nuspręsta nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovo išlaidos už nuomonės į ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo parengimą nėra susiję su apeliaciniu procesu, rašytinius paaiškinimus teismas atsisakė priimti, todėl šios išlaidos vertintinos kaip nepagrįstos ir šiuo pagrindu taip pat negali būti atlyginamos. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus nagrinėjamu atveju labiausiai atitiktų bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese, nepaskirstymas.
57. Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. nutartimi atsakovui buvo atidėtas 3 347 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmetamas visa apimtimi, atidėtas 3 347 Eur žyminis mokestis priteistinas valstybės naudai iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
58. Be to, teismas patyrė 16,25 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kurios, atmetus skundus, lygiomis dalimis (po 8,12 Eur) priteistinos iš apeliantų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Alytaus apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. sprendimą ir Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. papildomą sprendimą iš esmės palikti nepakeistus.
Patikslinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. sprendimo rezoliucinės dalies keturioliktą ir penkioliktą pastraipas, nurodant:
„Priteisti valstybei iš ieškovės A. C. 40,62 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662 bei 645,00 Eur žyminio mokesčio, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.
15. Priteisti valstybei iš atsakovo J. C. 40,62 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662 bei 3 797,00 Eur žyminio mokesčio, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.“
Priteisti valstybei iš atsakovo J. C. 3 347 Eur (tris tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas – 5660.
Priteisti valstybei iš ieškovės A. C. 8,12 Eur (aštuonis eurus 12 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas – 5662.
Priteisti valstybei iš atsakovo J. C. 8,12 Eur (aštuonis eurus 12 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas – 5662.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Marius Bartninkas
Edvardas Paliokas
Edita Šliumpienė