VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
(S)
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. birželio 1 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Švedienės,
kolegijos teisėjų Aldonos Tilindienės ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. P. ir K. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2543-833/2011 pagal ieškovų K. P. ir R. P. ieškinį atsakovui AB DnB NORD bankas dėl kredito linijos sutarties pakeitimo, tretieji asmenys Ž. P., M. P., UAB „Palgeda“.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai K. P. ir R. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami kredito linijos sutarties Nr. 1962-05IL specialiosios dalies 4.1. p. dalį „Kredito dalies, nurodytos Sutarties specialiosios dalies 3.1 p. -2010-08-31“ pakeisti į „Kredito dalies, nurodytos Sutarties specialiosios dalies 3.1. p. - 2011-08-26“, Kredito linijos sutarties Nr. 1962-06IL specialiosios dalies 4.2 p. dalį „Kredito dalies, nurodytos Sutarties specialiosios dalies 3.2. p., - 2010 m. rugpjūčio mėn. 31 d.,“ pakeisti į „Kredito dalies, nurodytos Sutarties specialiosios dalies 3.2. p., - 2011 m. rugpjūčio mėn. 26 d.“; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovai K. P. ir R. P. su atsakovu AB DnB NORD banku 2006-05-24 sudarė Kredito linijos sutartį Nr. 1962-06IL. Šios sutarties pagrindu atsakovas suteikė ieškovams 1760000 Lt kredito linijos limitą, skirtą komercinei veiklai vykdyti. Vėliau Kredito linijos sutartis Nr. 1962-06IL buvo ne kartą keičiama, didinant kredito limito sumą, numatant kitokius palūkanų dydžius, koreguojant dokumentų paruošimo mokesčius, pratęsiant grąžinimo terminą. Vėliausiu 2009-08-07 susitarimu Nr. 1962-06IL/4 šalys sulygo, kad ieškovams yra suteiktas 3806013,78 Lt dydžio kreditas. Suteikdamas kredito limitą, atsakovas pritarė komerciniam projektui. Kredito linijos sutarties šalys suvokė aplinkybę, jog ieškovai neturės objektyvios galimybės grąžinti kredito sumą iš kitų pajamų, nei iš minėto projekto gautų pajamų. Ieškovams įsigijus žemės sklypą su pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), bei visus butus (duomenys neskelbtini), 2008-04-04 pastatas (duomenys neskelbtini) buvo įrašytas į Kultūros vertybių registrą. Dėl tokiam statiniui taikomos kultūros objekto teisinės apsaugos, minėto pastato nugriovimas tapo visiškai neįmanomas. Ieškovų ir atsakovo susitikimai vyko 2010-08-19 ir 2010-09-02. Minėtų susitikimų metu buvo sutarta kredito grąžinimo terminą atidėti vienerių metų laikotarpiui, tačiau nebuvo susitarta tik vienu klausimu dėl palūkanų depozito dydžio ir jo mokėjimo į banko sąskaitos tvarkos. Atsakovas, nors ir vesdamas derybas su ieškovais, 2010-11-23 raštu Nr. 30.58,17/7937 informavo ieškovus apie priverstinį skolos pagal Kredito linijos sutartį Nr. 1962-06IL išieškojimą. 2010-12-32 ieškovai gavo AB DnB NORD bankas 2010-12-16 raštą Nr. 30.58.37/2486, kuriame nurodoma, kad kredito grąžinimo terminas pagal sutartį Nr. 1962-06IL atidedamas iki 2011-08-26. Tokiu būdu pats atsakovas pripažino, kad grąžinimo terminas yra atidėtas iki 2011-08-26. Ieškovai, manydami, kad kredito grąžinimo terminas yra atidėtas ir toliau vykdė kredito sutartį. Kadangi atsakovo pozicija kredito grąžinimo klausimu yra prieštaringa, yra būtina kredito grąžinimo terminą pagal Kredito linijos sutartį Nr. 1962-06IL nustatyti teismo sprendimu (LR CK 6.204 str. 3 d.).
Atsakovas AB DnB NORD bankas pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti, priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas suteikdamas kreditą prisiėmė ne ieškovų verslo nesėkmės riziką, o ieškovams suteiktų piniginių lėšų gavimo iš ieškovų riziką. Atsakovo naudai buvo įkeistas nekilnojamasis turtas, sudarytos laidavimo sutartys bei taikytos kitos užtikrinimo priemonės. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad jie apskritai ėmėsi kokių nors veiksmų statyboms pradėti. Ieškovai visiškai nepagrįstai teigia, kad atsakovas kredito grąžinimo terminą atidėjo iki 2011-08-26. Ieškovų su atsiliepimu pateiktas šalių susirašinėjimas niekaip nepagrindžia aplinkybės, kad buvo galutinai susitarta dėl kredito grąžinimo termino pratęsimo. Kredito grąžinimo termino pratęsimą niekaip nepagrindžia atsakovo 2010-12-16 raštas Nr. 30.58.37/2486. Nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad dėl ieškovų nurodomų aplinkybių iš esmės pasikeitė sutartinių prievolių pusiausvyra, t.y. iš esmės padidėjo sutarties įvykdymo kaina arba sumažėjo ieškovų gaunamos pajamos. Ieškovai neįrodinėja, kad dėl jų nurodomų aplinkybių jiems būtų padidėjusios kredito grąžinimo įmokos. Ieškovai neįrodė, jog aplinkybės, dėl kurių galima būtų keisti sutarčių sąlygas, atsirado po sutarties sudarymo. Ieškovai buvo numatę sutarties vykdymą varžančių aplinkybių galimą atsiradimą, todėl negali būti taikomas LR CK 6.204 str. R. P. ir K. P. galėjo ir turėjo numatyti tą aplinkybę, kad ateityje nekilnojamojo turto kainos gali kristi, t.y. gali pasikeisti verslo sąlygos. Verslo nesėkmės riziką buvo prisiėmę ieškovai, todėl lėšų trūkumo faktas negali būti pagrindas sutarties keitimui (LR CK 6. 183 str. 1 d., 6.204 str. 2 d.).
Vilniau miesto 2 apylinkės teismas 2011-03-16 nutartimi tenkino ieškovų K. P. ir R. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje sustabdė priverstinio skolos išieškojimo veiksmus iš ieškovų R. P. ir K. P. atsakovui AB DnB NORD bankui įkeisto turto, areštuoto 2011 m. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjos nutartimi Nr. 827/2011.
Atsakovas AB DnB NORD bankas pateikė prašymą dėl atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, prašydamas įpareigoti ieškovus per 7 dienas nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti 113005,32 Lt dydžio banko garantiją arba šią sumą įnešti į teismo depozitinę sąskaitą nuostoliams, galintiems atsirasti dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-03-16 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimui užtikrinti, o ieškovams nepateikus garantijos ar neįnešus atitinkamos sumos į teismo depozitinę sąskaitą – panaikinti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-2543-833/2011. Nurodė, kad atsakovas iki Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-03-16 nutarties priėmimo buvo pateikęs Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriui pareiškimą dėl priverstinio 3598895,46 Lt skolos išieškojimo, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius tokį pareiškimą tenkino. Teismo sprendimas sustabdyti veiksmus, susijusius su skolos išieškojimu, tiesiogiai įtakoja atsakovo teises bei teisėtus interesus, sukelia atsakovui nuostolius, todėl atsakovas, vadovaudamasis LR CPK 147 str. 1 d., turi teisę prašyti nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Privatinėje teisėje taikant laikinąsias pasaugos priemones paprastai siekiama, kad finansinė padėtis per visą ginčo nagrinėjimo laikotarpį išliktų tokia pati kaip ir buvo prieš bylos nagrinėjimą teisme. Atsakovo reikalavimas nebus patenkintas per ilgą laiką, kurį gali užsitęsti teisminis bylos nagrinėjimas iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo. Tai reiškia, kad atsakovas negalės naudotis lėšomis, kurias gautų už iš varžytynių parduotą atsakovui įkeistą turtą. Atsakovas yra kredito įstaiga, todėl jis skolina pinigus ir už tai gauna palūkanas. Šiuo atveju pinigų už įkeistą turtą negavimas reiškia negautas pajamas, t.y. negautas palūkanas. Atsakovas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo per 6 mėn. negaus 113005,32 Lt pajamų, t.y. 18834,22 kiekvieną mėnesį. Atsakovas, skaičiuodamas galimus nuostolius, rėmėsi oficialiais duomenis iš Lietuvos banko internetinės svetainės. Atsakovo nurodytos 6,28 proc. dydžio metinės palūkanos faktiškai atitinka LR CK 6.210 str. nurodytas palūkanas, kurios taip pat gali būti imamos kaip pagrindas galimiems nuostoliams apskaičiuoti. Lietuvos apeliacinis teismas (2010-11-18 nutartis, civilinėje byloje Nr.2-1389/2010) yra pažymėjęs, kad remiantis LR CK 6.210 str. 2 d. nuostatomis atsakovui, kaip kreditoriui, priklauso 6 proc. metinės palūkanos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (LR CK 6.210 str., LR CPK 147 str.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-03-24 nutartimi nutarė atsakovo AB DnB NORD banko prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo tenkinti ir įpareigoti ieškovus K. P. ir R. P. per 7 dienas nuo šios nutarties įsiteisėjimo, įmokėti 113005,32 Lt į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, arba pateikti ne mažesnio dydžio banko garantiją nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo AB DnB NORD banko įkeistam turtui, atlyginimo užtikrinimui ir pateikti teismui mokėjimą patvirtinančius dokumentus, išaiškinti ieškovams, kad neįmokėjus nurodytos sumos į teismo specialiąją sąskaitą arba nepateikus banko garantijos, laikinosios apsaugos priemonės bus panaikintos. Nurodė, kad LR CPK 147 str. 1 d. nustatyta, jog teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo, atliktų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Atsakovo prašyme išdėstyti argumentai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad teismui pritaikius laikinąsias pasaugos priemones, atsakovas patirs nuostolius, nes negalės naudotis lėšomis, kurias gautų už iš varžytynių parduotą atsakovui įkeistą turtą. Atsakovas yra kredito įstaiga, todėl skolindamas pinigus, jis gauna palūkanas ir taip vykdo savo verslą. Ieškinys atsakovui yra keliamas dėl kredito grąžinimo termino pakeitimo, nurodant, jog dėl susiklosčiusios nepalankios ekonominės situacijos, ieškovai negalėjo laiku, t.y. iki 2010-08-31 atsiskaityti su atsakovu –grąžinti suteiktą kreditą (LR CPK 147 str., 290 str., 291 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovai R. P. ir K. P. pateikė atskirąjį skundą, prašydami panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-03-24 nutartį bei atsakovo AB DnB NORD banko prašymą dėl atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo atmesti. Nurodė, kad atsakovas klaidina teismą, nurodydamas, jog teismo 2011-03-16 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės sustabdo tariamos ieškovų skolos atsakovui išieškojimą. Byloje pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra sustabdytas tariamos skolos išieškojimas tik iš ieškovų K. P. ir R. P. atsakovui AB DNB NORD bankui įkeisto turto, areštuoto Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos nutartimi Nr. 827/2011. Tariamos skolos išieškojimas kitu būdu bei kito turto laikinosiomis apsaugos priemonėmis nėra sustabdytas. Ieškovams neaišku, kuo remiantis atsakovas daro prielaidą, kad pardavus hipoteka suvaržytą turtą iš varžytynių jis būtų gavęs būtent 3598895,46 Lt. Vilnius apygardos teisme nagrinėjamojoje civilinėje byloje pats atsakovas nurodo, kad įkeisto turto likvidacinė vertė sudaro tik 2992000 Lt. Ieškovams taip pat nesuprantama, kodėl atsakovas tariamai negautas pajamas skaičiuoja už pusę metų. Tai yra tik abstrakčios, niekuo neparemtos atsakovo spėlionės. Kita vertus, išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto nėra trumpas procesas. Esant ilgai hipotekos suvaržyto turto pardavimo iš varžytynių trukmei, neaišku, ar išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto procesas iš tiesų yra greitesnis už kreditoriaus reikalavimų patenkinimą kitu būdu. Lietuvos apeliacinis teismas (2011-03-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-819/2011) yra pasisakęs, kad pagal LR CPK 147 str. 1 d. turinį galima reikalauti, kad būtų užtikrintas atlyginimas tik iš tokių nuostolių, kurie yra tiesiogiai susiję su taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, t.y. tik tokių nuostolių, kurie atsiranda būtent dėl konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo fakto. Įrodinėdamas savo negautas pajamas atsakovas privalo įrodyti, kad jos yra realios ir, kad jas atsakovas tikrai būtų gavęs, jei nebūtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atsakovas visiškai neįvertina savo sąnaudų, kurias būtų turėjęs tariamai negautoms pajamoms uždirbti. Apskaičiuojant negautas pajamas turi būti įvertintas tų pajamų uždirbimui reikalingos sąnaudos. Patenkinus atsakovo prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimo, yra iš esmės užkertamas kelias ateityje įvykdyti ieškovams galimai palankų teismo sprendimą, nes ieškovams neįmokėjus į depozitinę sąskaitą 113005,32 Lt ar nepateikus banko garantijos, laikinosios apsaugos priemonės bus panaikintos (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., Konstitucijos 30 str. 1 d., LR CPK 5 str., 558 str., 722 str.).
Atsakovas AB DnB NORD bankas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti, palikti galioti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-03-24 nutartį. Nurodė, kad kol bus Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla, joks kitas skolos grąžinimo būdas negalės būti taikomas. Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad įkeisto turto rinkos vertė pagal atsakovo pateiktą turto vertinimą sudaro 4335000 Lt, atsižvelgiant į tai, atsakovas, skaičiuodamas iš įkeisto turto gautinas sumas bei būsimus nuostolius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstai rėmėsi 3598895,46 Lt, t.y. ta suma, kuria yra pareikštas ieškinys Vilniaus apygardos teisme. Atsakovas, nurodydamas 6 mėn. laikotarpį, kurį vyks bylos nagrinėjimas, rėmėsi objektyviais bylos nagrinėjimo terminais. Atsakovas pažymėjo, kad esminis klausimas yra ne tai, kiek užtrunka skolos išieškojimas iš įkeisto turto, o tai, kiek nusikelia skolos išieškojimas iš įkeisto turto procesas dėl lakinųjų apsaugos priemonių taikymo. Lietuvos apeliacinis teismas (2010-11-18 nutartis, civilinėje byloje Nr.2-1389/2010) yra pažymėjęs, kad remiantis LR CK 6.210 str. 2 d. nuostatomis atsakovui, kaip kreditoriui priklauso 6 proc. metinės palūkanos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsakovas, prašydamas galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, neprivalo pateikti įrodymų apie galutinį nuostolių dydį (LR CK 6.210 str., LR CPK 147 str., 337 str. 1 d.).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl CPK 147 straipsnio 1 dalies taikymo, t. y. dėl atsakovo teisės reikalauti, kad ieškovai pateiktų atsakovų nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą.
Tai, kad Vilniau miesto 2 apylinkės teismas 2011-03-16 nutartimi tenkino ieškovų K. P. ir R. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje sustabdė priverstinio skolos išieškojimo veiksmus iš ieškovų R. P. ir K. P. atsakovui AB DnB NORD bankui įkeisto turto, areštuoto 2011 m. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjos nutartimi Nr. 827/2011, savaime nesudaro teisinio pagrindo taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimo.
Laikinųjų apsaugos priemonių institutas ir atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutas yra tarpusavyje susiję. CPK 147 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo gali būti ir banko garantija. Pagrindas pareikalauti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo yra būtinos dvi sąlygos:
1) byloje pateikti duomenys, kad tokie nuostoliai gali realiai atsirasti;
2) jų atlyginimas ateityje gali būti apsunkintas arba neįmanomas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad, taikant nuostolių atlyginimo užtikrinimą, turi būti vertinami ne tik galimi atsakovo nuostoliai, bet ir tikimybė, kad, netaikius nuostolių atlyginimo užtikrinimo, jų realus išieškojimas gali pasunkėti. Galimų nuostolių realumą turi pagrįsti ir įrodyti asmuo, kuris reiškia prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Be to, teismui turi būti pateikti duomenys, pagal kuriuos būtų galima pagrįstai prognozuoti, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šalies patirtų nuostolių atlyginimas gali pasunkėti, pavyzdžiui, nuostoliai yra dideli, asmuo yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan. Teisėjų kolegija pažymi, kad, taikant nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, minėtų abiejų sąlygų visuma yra būtina.
Nagrinėjamu atveju, atsakovas AB DnB NORD bankas pateikė suteiktos naujos paskolos nefinansinėms korporacijoms ir namų ūkiams palūkanų normas nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2011 m. sausio mėn., tačiau nepateikė įrodymų dėl nuostolių, kurie yra tiesiogiai susiję su 2010-03-16 nutartimi taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas neįrodė realių nuostolių, kurie atsiranda būtent dėl konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo fakto nagrinėjamoje byloje. Byloje nėra duomenų, kad, netaikius nuostolių atlyginimo užtikrinimo, jų realus išieškojimas gali būti apsunkintas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas nėra gynimosi nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priemonė, o jam pritaikyti būtina nustatyti aukščiau paminėtas sąlygas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių patirs nuostolius. Skundžiamos teismo nutarties turinys sudaro pagrindą daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kokiu būdu dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių gali atsirasti atsakovo nuostoliai, kokie įrodymai patvirtina tokių galimų nuostolių atsiradimą, netyrė ir neargumentavo, ar dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas. Šių aplinkybių tinkamas nustatymas leistų priimti pagrįstą ir teisėtą nutartį, ir padaryti išvadą, ar šiuo atveju tikslinga ir teisinga taikyti atsakovo galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimą. Vien ta aplinkybė, kad yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, savaime nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog dėl šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovas patiria nuostolius bei yra pakankamas pagrindas taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovo AB DnB NORD bankas nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, neišsiaiškino ir nemotyvavo visų būtinų sąlygų taikyti šį teisinį institutą, nepagrindė objektyvaus turinio duomenimis nuostolių atsiradimo tikimybės pagal bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo 2011-03-24 nutartis naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės, atmetant atsakovo AB DnB NORD bankas prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, kaip nepagrįstą. Tai, kad pirmosios instancijos teismas pritaikė nuostolių užtikrinimo institutą, savaime nereiškia pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes procesinio pobūdžio klausimo išsprendimas ne ieškovų naudai savaime nereiškia byloje pareikštų ieškinio reikalavimų išsprendimo atsakovo naudai (LR CPK 3 str., 7 str. 147 str., 177 str.-179 str., 185 str., 320 str., 338 str.).
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovų atskirasis skundas tenkinamas, atsakovas AB DnB NORD bankas turi pareigą atlyginti 12,55 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (b.l. 36) apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai (CPK 92 str., 96 str.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 2 p., teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.
Atmesti atsakovo AB DnB NORD bankas prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo.
Priteisti iš atsakovo AB DnB NORD bankas 12,55 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai.
Kolegijos pirmininkė Neringa Švedienė
Teisėjos Aldona Tilindienė
Dalia Višinskienė